Siame
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
C2M2M3OS scuoencas Vilniaus darbo raudonosios vėliavos ordino
NUMERYJE: KVIEČIAME STOTI i UNIVERSITETĄ
AKIRATIS
SĄSKRYDŽIO NUGALĖTOJAI
v. kapsuko universiteto
REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO
1979 m. birželio 29 d.
1950 METŲ
Nr. 22 (1087)
KAINA 2 KAP.
į J 5
KVIEČIAME PADISKUTUOTI
Sesija Baigiasi sesija. Kažkam dar liko išlaikyti paskuti nius egzaminus. Trečia kursiams teisininkams se sija baigėsi baudžiamojo proceso dalyko egzaminu, Doc. M. Kazlauskas, iš klausęs V. Gedrimaitės atsakinėjimą, parašė pen ketą (nuotr. virš, kairėje). Atsakinėti ruošiasi bu halterinės apskaitos spec. I kurso studentai. Jų ži nias iš politinės ekonomi jos patikrins doc. V. Lu koševičius (Nuotraukos dešinėje). Kol vieni ruošiasi audi torijoje, kiti — korido riuose. Juk pakartoti tai, ką jau esi skaitęs, labai naudinga (nuotr. vidury kairėje). Antrakursė teisininkė T. Vasiljeva atsakė j vi sus bilieto klausimus, to dėl doc. L. Kučinskas ne abejodamas jai rašo labai gerai (nuotr. apač. kairė je). L. Skirpsto nuotraukos.
Egzaminai. egzaminai...
DARBAS DARBĄ VEJA Yra darbų, kurie dirba mi be reklamos, be „di delių kalbų". Tie darbai labai reikalingi. Baigėsi skirstymai. Penkerius me tus prasimokę senajame Universitete, beveik pus antro tūkstančio dieninio skyriaus vaikirių ir mergi nų šį pavasarį atsisveiki no su savo aukštąja mo kykla. Apie tai, kur pasuko diplomantų keliai, apie naujų auklėtinių priėmimo rūpesčius kalbamės su mokymo skyriaus vedėja I. Rageliene. — Pasklido po respub: liką jaunieji specialistai. Septyni iš jų, mokęsi su įmonių stipendija .sugrįžo į savo gamyklas. Aštuo niolika auklėtinių darbuo sis už mūsų respublikos ribų: tai geologai, chemi kai, darbo ekonomikos specialistai. Dauguma humanitari
nių mokslų specialistų grįžo dirbti į savo buvu sias mokyklas. Nespėjo nuaidėti diplo mantų žingsniai, o jau ruošiamasi priimti naujas auklėtinius, šių metų abi turientus. — Priėmimui, — sako vedėja, — mes pradedame ruoštis jau anksti pavasa rį. Buvo organizuotos at virų durų dienos. Dėsty tojai daug perskaitė pa skaitų apie Universitete esančias specialybes, da lyvavo susitikimuose įvai riose vidurinėse mokyklo se. Pradėjo savo darbų priėmimo komisija. Šiemet pagal ministeri jos kolegijos nutarimą su daromos rusų, lietuvių, fi zikos, matematikos ir bio logijos metodinės komisi jos. Taip pat reikia nusta tyti stojamųjų egzaminų vertinimo kriterijus, tobu linti bilietų paruošimo
darbą. Darbas darbą veja. Bai gėsi skirstymai. Diploman tams, sėkmingai išlaikiu siems valstybinius egzami nus ir apgynusiėms diplo minius darbus, įteikami diplomai. Ne už kalnų ir stojamieji egzaminai. Ir taip kasmet...
KOMJAUNUOLIŠKŲ TRADICIJŲ
VISO GERO
SENASIS
PUOSELĖTOJAI
UNIVERSITETE Įvairiuose fakultetuose įteikiami diplomai penkta kursiams. Praeitą šeštadie nį tokia ilgam įsimintina šventė vyko Teisės fakul tete. Iškilmėse dalyvavo daug svečių: LTSR teisin gumo ministras P. Kū ris, ministro pavaduo tojas J. Misiūnas, Vi daus reikalų ministro pa vaduotojas J. Balkus, fa kulteto valstybinių egza minų komisijos pirminin kas P. Dičius, visuomeni nių organizacijų atstovai.
Įžanginį žodį tarė deka nas I. Nekrošius. Labai daug šiltų žodžių jaunie siems specialistams pasa kė teisingumo ministras prof. P. Kūris. Daugelį jis pažįsta nuo pirmojo kur so. Dar visai neseniai penk takursiai laikė valstybi nius egzaminus. Vieni juos išlaikė geriau, ki tiems truputį nepasisekė. Bet žinios, įgytos Universi-
tete per penkerius studijų metus, yra labai tvirtos. Dabar jas reikės pritaiky ti praktiniame darbe. Apie tai susirinkusiems kalbė jo valstybinių egzaminų komisijos pirmininkas P. Dičius. Šventiškai pasipuošę merginos ir vaikinai eina prie stalelio. Prorektorius B. Sudavičius įteikia dip lomus ir sveikina sėkmln-
IRANO REVOLIUCIJA IR ISLAMAS Vislems žinomas marksisti komame skurde, badavo, mi nis religijos vertinimas. rė. O šachas ir jo dvaras Marksizmo-leninizmo klasikai skendo prabangoje. Fantastiš ne kartą nurodė reakcinį kos pagal tokią šalį kaip Ira jos vaidmenį visuomenės gy nas lėšos buvo skiriamos venime, pabrėžę, kad ji nie ginklavimuisi, jis pasidarė kada netarnauja progreso žandaru, saugojančiu JAV tikslams. Bet iš pirmo žvilgs interesus Persų įlankos rajo Šalies nio kartais gali pasirodyti ir ne, vidurio rytuose. priešingai. Štai mūsų dienų nacionaliniai turtai buvo ati Iranas. Ten įvyko revoliuci duoti plėšti užsienio monopo ja, žlugo viena iš seniausių lijoms, visa ekonomika pa jų pasaulyje monarchijų. Ju jungia vakarų stambiojo ka dėjimas prieš šachą turėjo pitalo interesus tenkinti. Praėjusių metų pabaigoje ryškų religinį pobūdį, jam vadovavo žymiausieji islamo — šių metų pradžioje Irane padėtis. veikėjai, iš kurių ryškiai iš susidarė kritiška siskyrė ajatola Chomeinis. Priežastis — antiliaudinė, Taigi, koks iš tikrųjų religi antidemokratinė režimo vi jos vaidmuo šiuose įvykiuo daus ir užsienio politika, su kėlusi iraniečių nepasitenkini se? Vertinant islamo įtaką na mą, išryškinusi gilius sociali cionalinio išsivaduojamojo nius prieštaravimus Irano vi judėjimo Azijos ir Afrikos suomenėje. Įvykiai šioje šalyje pasku šalyse procesui, šiuolaikinių mokslininkų marksistų nuo tiniais mėnesiais vyslėsi žai monės šiek tiek skiriasi. Da bo greitumu. Tik prieš 15 lis jų mano, kad ši religija mėnesių prasidėjo pirmieji tam tikromis sąlygomis gali atviri liaudies bruzdėjimai. atlikti nacionalines jėgas vie Šachas keitė vyriausybes, ža nijančio faktoriaus vaidme dėjo permainas, net bandė nį — priklauso tai nuo isto sudaryti iliuziją, kad jos darinės situacijos ir tikslų, dėl romos. Salyje jvesta karinė kurių panaudojama jos įta padėtis, ginklu bandyla užka. (Beje, taip ir buvo Ira gniaužti praslveržusj nepasine). Nagrinėjant religijos tenkinimą. Nepadėjo ntekas. vaidmenį konkrečiu Irano at Net šacho išvykimas „atosto veju, reikia atsiminti, kad gauti į užsienį", kuriuo norė ne pačios religijos idėjos su ta palengvinti tuometiniam daro sąlygas atsirasti plačiam vyriausybės vadovui rasti iš antimonarchistiniam judėji eitį iš susidariusios sudėtin mui, o visas ekonominių, so gos situacijos, išsaugoti mo cialinių Ir politinių aplinky narchiją. Paskutinėmis sausio bių kompleksas, klasiniai dienomis į Iraną iš ištremties prieštaravimai. Be to reikia grįžta pripažintas opozicijos Chomeinis. skirti socialinį bažnyčios ir lyderis ajatola religijos vaidmenį. Iš dalies Šalyje susidaro dvivaldystė: jis yra reakcingas. Tačiau Chomeinto suformuota vy kartais bažnyčia gali prisidė riausybė, turėdama realią jė ti prie progreso, kovoti tam gą, paima valdymą į savo tikrame istorijos etape už pa rankas. Vasario 10 d. gink žangą. Bet ne religija. Tai luoti susirėmimai tarp Chomeinio ir šacho šalininkų, ar ryšku iš Irano {vykių. Po 1953 metų perversmo, mijos vadovybė iki šiol rė pareiškia, kai buvo nuversta buržuazi musi Bachtijarą, nė Mosadyko vyriausybė, kad bus neutrali. Šacho pa bandžiusi vesti šalį nepriklau liktas premjeras netenka pa somu nuo užsienio diktato skutinės atramos, jo vyriau keliu, Ir į sostą grįžo šachas sybė žlunga. Irano vasario revoliucijoje Muhamedas Rėza Pechlevis, Irane prasidėjo žiaurus tero dalyvavo milijonai įvairiausio ras. Draudžiama bet kokia amžiaus vyrų ir moterų, visi pažangi mintis, be gailesčio gyventojų sluoksniai: darbi susidorojama su nepatenkin ninkai, valstiečiai, smulkioji tais esama tvarka. Iranas miestų ir žymi dalis vidutinės gaudavo milžiniškas sumas buržuazijos, nesusikompromi pinigų už naftos eksportą, tavusios su imperialistiniu bet milijonai iraniečių netu kapitalu, inteligentija, stuNukelta į 4 psl. rėjo darbo, gyveno neapsa-
gai baigus Universitetą. Kai kurių diplominių darbų autoriams Vidaus reikalų ministro pavaduo tojas J. Balkus įteikė pre mijas. Pirmąja premija apdovanota mokslo pir mūnė T. Mockevičiūtė. Taip pat Teisingumo mi nisterija apdovanojo V kurso studentą S. Žldonį. Diplomai įteikti. Absol ventų vardu padėkos žodį
tarė buvęs fakulteto kom jaunimo biuro sekreto rius, mokslo pirmūnas S. Židonis. Viso gero, senasis Uni versitete!
Gegužės mėnesį įvyko Universiteto studentų ateistinė konferencija, skirta mūsų Alma Mater 400 metų jubiliejui. Konferenciją atidarė Teisės fakulteto IV kurso studentas A. Kučinskas. Įžanginį žodį apie ateisti nės minties vystymąsi Universitete tarė dėstytojas P. Pečiūra. Konferencijoje buvo perskaityta daug {domių pranešimų: R. Burbulytė, N. Veikšaitė „Pasaulio kilmės problema Babiloni jos mitologijoje", L. Lazauskas „Mirties medicininės ir moralinės
problemos", M. Mllieška „Revoliu cija Irane ir islamas", K. Galvičius „Teisinė katalikų bažnyčios padėtis Lietuvoje XVII—XIX a.”, A. Karaliūnas „Ekono minė katalikų bažnyčios padėtis Lietuvoje XVI— XIX a.", L. Navickaitė, G. Mikšytė, D. Striukaitė „Profesoriaus K. Daukšo atelstinė veikla", J. Cepinskaitė „Jono Kairiūkščio ateistinės pa žiūros". Pateikiame skaitytojams sutrumpintai kai kuriuos iš jų.
V. Naujiko nuotrauko je: prorektorius B. Sudavičlus įteikia absolveutams diplomus.
žemes
Neseniai knygynuose pasirodė „Minties" lei dyklos išleista Algimanto Žilinsko knyga „Žemės šauksmas". Tai buvusio kunigo pasakojimas apie savo gyvenimo kelio at karpai, „kelio — tiesos vardan iki altoriaus ir nuo jo“. Vingiuotas buvo tas kelias, ilgai ir sunkiai juo žengta ir ieškota tikro sios, tiesos, gyvenimo prasmės. A. Žilinsko kūrinys —aiškiai autobiografinis, bet knygos autorius ir ,jos herojus yra ne vienas ir tas pats. Pradžioje skaity tojas perspėjamas: „už mane kalbės Vidmantas". Juo norėta sukurti žmo gaus, pasišventusio religi jai, bet ja suabejojusio ir jos atsisakiusio, apibend rintą literatūrinį paveiks lą. Ruošdamasis stoti į ku nigų seminariją, Vidman tas neabejoja savo pasau lėžiūros ir įsitikinimų tei singumu. „Noriu būti ku nigu todėl, kad noriu ves-
Gegužės 23—25 d. prie gražaus Tapelių ežero įvyko X-asis Vilniaus miesto sąskrydis „Tarybi nės liaudies revoliucijos, kovų ir darbo šlovės vie tomis". Nors dar nesibai gė egzaminų sesija, bet Universiteto delegacija, vadovaujama VU komjau nimo komiteto sekreto riaus H. Ramono, atvyko ne tik dalyvauti sąskry dyje, o parodyti, kad komjaunimas šioje aukš tojoje mokykloje puoselė ja ir turi gražias tradici jas. Į atidarymą atvyko LLKJS Vilniaus m. pirma sis sekretorius A. Matule vičius, gražus būrys karo veteranų. Tarp jų RKJS III suvažiavimo delegatas M. Makarovas, Tarybų Sąjungos didvyris I. Gerasimovas. Jaunimas negali užmirš ti žmonių, kurių krauju buvo aplaistyta žemė, kad mes galėtume laimingai gyventi ir mokytis. Grei tai savo išvadavimo iš fašistinių grobikų 35-ąsias metines švęs ir Tarybų Lietuvos sostinė Vilnius, Visi dalyviai pirmąją sąskrydžio dieną atvyko pagerbti žuvusių karių at minimą. Skamba tvirti komjaunuolių priesaikos žodžiai — neleisim dau giau įsiliepsnoti karui, ne leisim žūti motinoms ir vaikams. Tarybų sąjungos didvy ris Gerasimovas uždega fakelą ir atneša jį į są skrydžio vietą, kaip sim bolį tarybinės liaudies žygdarbių. Jaunimas ne užmirš praeities dienų ir bus pasiruošęs stoti j ko vą su tais, kas vėl norės
Šauksmas
ti žmones į dievą, į tikė jimą, nes tikėjimas žmo gų padaro geru" — gal vojo jis. Tai idealistinė pasaulėžiūra į pasaulį, vaikiška galvosena, nai voki siekimai (mintys kil nios, bet būdai jas įgy vendinti naivūs). A. Ži linskas daug rašo apie Vidmanto gyvenimą se minarijoje. Tiesa, autorius koncentruoja savo dėmesį į herojaus vidinį mąsty mą. Seminarija parodyta tiek, kiek ji kartas nuo karto įsiverždavo į Vid manto vidinį pasaulį. Čia jį dažnai aplanko abejo nės dėl pasirinkto kelio, Nedaug tepadeda ir teologinių mokslų studijos, Jaunąjį seminaristą pradeda dominti problemos: kas gi yra žmogus? Kas yra tiesa? Kur ji? Jis su simąsto dėl gamtoje vyks tančių pakitimų priežas čių. Jam neduoda ramy bės klausimas — kaip su derinti dievo visagališku mą su žmogaus valia. Abejonės atsiranda, bet pažiūros nesikeičia. Pirmą kartą pažiūros susvyruoja, kai Vidman tas tarnauja Tarybinėje armijoje. Čia jis susitinka su įvairiausiais žmonėmis, kurie suderina savyje ir materialistinę pasaulėžiū
rą ir gerumą. Tačiau Vid mantas vėl sugrįžta į se minariją. Kai jis įšventi namas į kunigus, vaikinas susitaiko su savo lemtimi, lyg ir susilpnėja j j kankinančios abejonės, Jis kruopščiai atlieka savo pareigas ,bando tiesą rasti gyvenime. Mato, kad vis mažiau žmonių, tikinčių į dievą. Vėl abejonės, abe jonės. .. A. Žilinskas labai nuo sekliai, labai tikroviškai parodo, kaip jo herojus nustoja tikėti, kaip evo liucionuoja jo pažiūros. Vidmantas suvokia religi jos prieštaravimus, su pranta, kad ji antimoksliška. Galiausiai „iš visų dogmų ir religinės filoso fijos teiginių rūmų beliko tik griūvėsiu krūvos. Vie na kita kolona galbūt m sveika, bet stogo, stogo nėra..— pripažįsta Vid mantas. Pagaliau jis supranta, įsitikina, kad suklydo, pa sirinkdamas šitokį gyve nimo kelią. Bet ne taip lengva nusivilkti sutana. Sena bažnyios taisyklė: „Tu es sacerdos in Altermon" („Tu esi kunigas per amžius"). Nebetiki — veidmainiauk, gali ištvir kauti, gerti, bet nemesk sutanos. Vidmantas su
įžiebti karo ugnį. Tai įpa reigojimas mūsų tėvų ir senelių, tai tęsimas jų. šlo vingų tradicijų. Universiteto komanda sudarė: TF studentai P. Maziliauskaitė, O. Nistelytė, istorikai V. Mala kauskas, J. Urka, R. Bau žytė, kibernetikai S. Adulčikas, V. Sečinskas, J. Dambrauskaitė, chemikas R. Siniauskas. Visi daly viai parodė didelį ryžtą ir organizuotumą, norėdami tapti įvairių sportinių, tu ristinių varžybų nugalėto jais, taip pat sąskrydžio bendrakomandinės pirmo sios vietos laimėtojais tarp mokymo įstaigų. Greitai prabėgo tos ke lios dienos. Sąskrydžio da lyviai paskutinę dieną pa dėjo gėlių prie Lenino pa minklo. Taip pat prie įžy maus karvedžio I. Černia chovskio kapo. Vėlai va kare Kalnų parke vyko didelis koncertas, pionie riai gėlių žiedais apdova nojo karo veteranus. Sąskrydis baigėsi. Daly viai išsiskirstė į namus, kad papasakotų savo draugams apie susitikimus su žmonėmis, kurie visam gyvenimui pasilieka kom jaunimo gretose. J. URKA IF II k.
tuo visa savo esybe nesu tinka. „Geriau numirti negu gyventi ir apgaudi nėti". Po senovei viskas likti negali, bet ir eiti pas tuos, prieš kurių skelbia mą pasaulėžiūrą aš ką tik kovojau, man dar nedrąsa — bijau, kad nesupras pasilikti su dabartiniais bičiuliais ir draugais ne įmanoma, nes mus skiria pasaulėžiūrų praraja..." Ilga buvo toji dvasine kova. Pagaliau Vidmantas pasiryžta pakeisti bažnyti nį Tūbą į pasaulietinį. Vė liau jis pasakys: „Pasi traukti nuo altoriaus bu vo mano pareiga... pa reiga būti žmogumi..." A. Žilinskas parodo ne tik religijos nesuderina mumą su tikru žmogaus gyvenimu, jis taip pat pa smerkia religinį fanatiz mą, pasisako prieš ii„Koks jis bebūtu, yra bjaurus ir baisus," — rašo autorius. Daug dėmesio autorius skiria žmogui. Išaukštinti natūralūs žmogaus jaus mai, kuriuos slopina reli gija. Išaukštintas žmogaus skrydis žemėje. „Žemės šauksmas" — tai tylus, bet atkaklu^ kvietimas prasmingai gy venti. Negali likti jam abejingas bet kuris doras žmogus. A. DELTUVATD IF žurnalistikos specIII k
PAREIŠKIMAI Į VILNIAUS UNIVERSITETO DIENINĮ SKYRIŲ PRIIMAMI NUO BIRŽELIO 20 D. IKI LIEPOS 31 D. STOJAMIEJI EGZAMINAI NUO RUGPJŪČIO 1 D. IKI 20 D. PRIĖMIMAS Į UNIVERSITETĄ NUO RUGPJŪČIO 21 D. IKI 25 D. PRIĖMIMO KOMISIJOS Į VISŲ FAKULTETŲ SPECIA LYBES DIRBA STUDENTŲ MIESTELYJE (SAULĖTEKIO ALĖJA 9, I KORPUSAS, II AUKŠTAS). PRliEMIMO KOMISIJA DIRBA NUO 10 VAL. IKI 17 VAL., ŠEŠTADIENIAIS 10—15 VAL.
pR’pMIMO Į ŽURNALISTIKOS SPECIALYBĘ SĄLYGOS Į dieninius žurnalistikos specialybių skyrius priimami asmenys, baigę vidurinę mo kyklą, ne vyresni, kaip 35 metų| tiek turį gamybinį sta žą, tiek ir ką tik baigę mo kyklą), parodę literatūrinius gabumus, teigiamai užsireko mendavę gamyboje ir visuo meniniame darbe, sėkmingai pasirodę kūrybinio konkurso metu ir sėkmingai išlaikę sto jamuosius egzaminus. Kūrybiniam konkursui abi turientai, be dokumentų, nu matytų bendrose taisyklėse, pateikia tekstus, skelbtus spaudoje arba skaitytus per televiziją ir radiją, taip pat laikraščio, žurnalo, radijo, te levizijos redakcijų arba TSRS Žurnalistų sąjungos vie tos skyriaus rekomendaciją. Kūrybinis konkursas organi zuojamas dviem turais. Pirma sis — kūrybinio pobūdžio rašto darbas, antrasis — po kalbis, susijęs su žurnalisto specialybės pasirinkimu. As
į
Jeigu
siminkite, kad galima ir nu važiuoti:
menims, sėkmingai pasirodžiusiems kūrybinio konkur so metu, leidžiama laikyti stojamuosius egzaminus.
Stojančiųjų dokumentai pri imami nuo birželio 21 d. iki liepos 24 d. Kūrybinis kon kursas — nuo liepos 25 iki 29 d. Stojamieji egzaminai nuo rugpjūčio 2 d.
KVIEČIAME STUDIJUOTI SĄJUNGINIŲ RESPUBLIKŲ AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE.
Siunčiame ne konkurso aukštąsias mokyklas:
tvarka
mokytis į šias
šalies
Maskvos M. Lomonosovo universitetą —
į mokslinio komunizmo (2 vietos) ir filosofijos (2 vietos), liaudies ūkio planavimo (2 vietos) spec. Maskvos istorinių archyvų institutą —
į istorinių archyvų tvarkymo (2 vietos), valstybinių įstaigų darbo organizavimo ir dokumentų tvarkymo (1 vie ta) specialybes. Tartu universitetą —
į gydomosios medicinos (5 vietos. Būtina turėti ne ma žiau kaip II sportinį atskyrį) specialybę. Leningrado universitetą —
į politinės ekonomijos (2 vietos) ir filosofijos (1 vie ta) specialybes. Kaliningrado žuvies pramonės ir ūkio technikos insti tutą —
į ichtiologijos ir žuvivaisos specialybę (2 vietos) Maskvos energetikos Institutą —
į šiluminės fizikos specialybę (1 vieta). Rygos politechnikos institutą —
į biologiškai aktyvių junginių cheminės specialybę (5 vietos).
technologijos
Talino politechnikos institutą —
į požeminių naudingųjų iškasenų telkinių įsisavinimo techninio ir kompleksinio mechanizavimo specialybę (5 vietos).
KVIEČIA
PARENGIAMASIS
SKYRIUS Prie universiteto veikia pa rengiamasis skyrius, kurio už davinys yra padėti pirmau jančiam jaunimui pasirengti studijoms universiteto dien:niame skyriuje. Šiais metais skyriuje mokosi būsimieji me dikai, ekonomistai, Istorikai, filologai, gamtininkai. Kiek vienais metais specialybes, į kurias rengia skyrius, skelbiade spaudoje. į parengiamąjį skyrių pri imami šie asmenys su vidur:niu išsilavinimu: kolūkiečiai: demobilizuoti kariai; pnamones įmonių, tarybinių ūkių, statybų, ryšių, transporto, geologinių paieškų organiza cijų darbininkai. į medicinos specialybes, be minėtų as menų, priimamos ir jaunesnio sios medicinos seserys bei sanitarės. Sanitares turi teisę siųs!! gydymo-profilakfikos, sanilarijos-profilaktikos, teisminėsmedicininės ekspertizės įstai gos ir vaistinės, o jaunesnią sias medicinos seseris — tik gydymo-profilaktikos įstaigos. Pramonės įmonių, statybų transporto ryšių, geologinių Paieškų organizacijų, taryoin'U ūkių darbininkai, kolūkie
Jums tektų šiomis
dienomis daug vaikščioti, at
čiai turi turėti ne mažesnį kaip vienerių metų neper trauktą darbo stažą siunčian čiose įmonėse, organizacijo se, kolūkiuose. Kolūkiečiai turi būti išdirbę nustatytą dar bo dienų minimumą. Sanitarės ir jaunesniosios medicinos seserys turi turėti ne mažesnį kaip dviejų metų stažą šiose pareigose, be to, vienerius metus turi būti iš dirbę siunčiančioje įstaigoje. Baigusieji dienines specia liąsias vidurines ir profesinestechnines mokyklas priimami, jei jie yra išdirbę jauniems specialistams nustatytą laiką ir turi reikiamą stažą. Demobilizuoti kariai gali mokytis skyriuje tik tuomet, jei yra atitarnavę pilną kari nės tarnybos laiką. Karinių dalinių siuntimai nuo demobi lizavimo dienos galioja vie nerius metus. Rekomendavus partinėms, komjaunimo ir profsąjungų organizacijoms ir siunčiamų jų asmenų kandidatūras ap svarsčius kolektyvų susirinki muose, į parengiamąjį skyrių siunčia įmonių, organizacijų, įstaigų vadovai. Stojant į parengiamąjį sky rių, reikia pristatyti šiuos do kumentus: 1) pareiškimą. 2) įmonės, organizacijos, kol ūkio, karinio dalinio siunti mą, 3) charakteristiką, 4) bran
Iš centrinių universiteto rūmų į bendrabučius ir fakulte tus (Gamtos, Medicinos), esančius Čiurlionio gatvėje, — autobusu Nr. 6. į bendrabučius ir fakultetus (Ekonominės kibernetikos ir finansų, Fizikos, Pramonės ekonomikos, Prekybos, Teisės) esančius Saulėtekio alėjoje, — iš Gedimino aikštės trolei busais iki Antakalnio žiedo. Iš geležinkelio ir autobusų stočių į šiuos fakultetus galima nuvažiuoti visais troleibu sais „Stotis—Antakalnis". Į Olandų gatvėje esančius bendrabučius — iš Gedimino aikštės autobusu Nr. 11 Užupio link.
STOJANTIEMS Į UNIVERSITETO MEDICINOS, FI ZIKOS, MATEMATIKOS, RUSŲ KALBOS IR LirERATŪROS, ANGLŲ KALBOS IR LITERATŪROS SPECIALYBES, RENGIAMI NEMOKAMI PARUOŠIAMIEJI KURSAI IŠ SPECIALYBES DALYKŲ. JŲ KLAUSYTOJAI BUS APRŪPI NAMI BENDRABUČIU, KURSŲ PRADŽIA — NUO LIE POS 16 D. IKI LIEPOS 24 D. NORITE GERIAU PASIRUOŠ TI STOJAMIESIEMS EGZAMINAMS, — ATVYKITE!
TIEMS, KAS STOJA Į UNIVERSITETĄ KVIEČIA PROFESINES INFORMACIJOS KABINETAS
Ne vienam, renkantis profesiją, kyla klausimas: kurią specialybę pasirinkti? Nemažai problemų būna ir studijuo jant — sunkiai sekasi kuri nors disciplina, įvairūs konf liktai su draugais. Visus šiuos sunkumus padės įveikti Universitete dirbantis Profesinės informacijos ir psicholo ginių patarimų kabinetas. Šiuo metu pagrindinis jo užda vinys — padėti stojantiems pasirinkti specialybę. Kabi nete galima susipažinti su Universiteto specialybėmis, mo kymo planais, būsimomis darbavietėmis. Kvalifikuoti spe cialistai patars stojantiesiems, konsultuos, nurodys jų po linkius, interesus. Jei jie atitinka — jums seksis ir stu dijos, ir darbas. Jei ne — reikia gerai pagalvoti, ar verta jus dominančią specialybę studijuoti, nes gali būti didelių sunkumų. Kabinetas (Saulėtekio ai. 9, I korp., III a., 303, 314 a.) lankytojų laukia kasdien nuo 10 vai. iki 17 vai. Šeštadienį nuo 10 vai. iki 15 vai. Pietų pertrauka nuo 13 iki 14 vai. Tikimės, kad patarimai padės jums. Būtina apsilankyti kabinete stojantiems į matematikos ir psichologijos specialybes.
dos atestatą arba diplomą, 5) darbo knygelės išrašą, pa tvirtintą įmonės vadovo, 6) sveikatos pažymėjimą, 7) šešias fotografijas (3X4 cm). Dokumentai priimami nuo spalio 1 iki lapkričio 10 d. Mokslo metai prasideda gruodžio 1 d. Skyriaus klau sytojai kartoja vidurinės mo kyklos kursą, įsisavinę moky mo programą ir išlaikę bai giamuosius egzaminus, pri imami į atitinkamos specia lybės dieninio skyriaus pir mąjį kursą be stojamųjų eg zaminų ir be konkurso. Parengiamojo skyriaus klau sytojai bendra tvarka aprūpi nami bendrabučiu, jiems ski riama stipendija. Įmonės, or ganizacijos turi teisę siųsti į parengiamąjį skyrių su įmo nės stipendija. Klausytojams šaukimas į Ginkluotąsias Pajėgas neati dedamas. Siekiant atrinkti geriausius kandidatus, bus tikrinamos stojančiųjų žinios iš dviejų disciplinų. Šios disciplinos bus paskelbtos kartu su spe cialybių sąrašais. Parengiamojo skyriaus ad resas: 232054, Vilnius 54, Saulėtekio ai, Nr. 9, 1 korp., 402 kamb., tel. 74-71-79.
BENDRABUTYJE
Atvykęs apsigyventi į bend rabutį privalo bendrabučio komendantui arba jo funkci jas vykdančiam asmeniui pa teikti: a) administracijos leidimą gyventi bendrabutyje. b) pasą ir karinį bilietą (karo prievolininkai). Už gyvenamąjį plotą bend rabutyje iš gyventojų imamas įstatymų nustatytas mokestis. Registracijos išlaidas moka gyventojai. Turtas individualiam nau dojimui išduodamas tik bend rabučio gyventojams už jį pasirašius, o bendro naudo jimo daiktai — kambario se niūnui pasirašius. Už tikslin gą turto naudojimą ir jo ap saugą atsako asmenys, kurie tą turtą gavo. Bendrabučio gyventojams išduodami specialūs leidimai įeiti į bendrabutį. Svečiai, pateikę budinčiam savo asmens dokumentus ir užsiregistravę, gali lankytis gyvenamose patalpose nuo 16 iki 22 vai., su sąlyga, jei visi kambario gyventojai tam neprieštarauja; švenčių ir poilsio dienomis gali lankylis nuo 10 iki 22 vai. Studentų tėvai gali lankytis bendrabu
(Ekonominės kibernetikos ir finansų fak.) — 1 gr, 25 studentai. 7. Hidrogeologija ir in žinerinė geologija (Gam tos fak.) — 1 gr., 7 stu dentai. 8. Teisė (Teisės fak.) — 1 gr., 25 studentai. Stojamieji egzaminai: a) į matematikos, taiko mosios matematikos, eko nominės informacijos me chanizuoto apdorojimo or Vilniaus Universitetas ganizavimo, fizikos, hidro priima į dieninio skyriaus geologijos ir inžinerinės šias specialybes, kur dės geologijos specialybes — toma rusų kalba: 1. Matematika (Matema tikos fak.) — 1 grupė, 25 studentai. 2. Taikomoji matemati BENDROJI SKAITYKLA ka (Matematikos fak.) — VII-VIII MĖN. DIRBS NUO 9—17 VAL., IŠSKYRUS ŠEŠ 1 gr., 25 studentai. 3. Fizika (Fizikos fak.) TADIENIUS IR SEKMADIE NIUS. — 1 gir., 25 studentai. KITŲ FAKULTETŲ SKAI 4. Rusų k. ir literatūra TYKLOS DIRBS PAGAL NU (Filologijos fak.) — 1 gr., MATYTĄ GRAFIKĄ. 25 studentai. TIKIME, KAD SKAITYK 5. Buhalterinė apskaita LOSE JŪS ELGSITĖS STU (Ekonominės kibernetikos DENTIŠKAI: LAIKYSITĖS ir finansų fak.) — 2 gr., TYLOS, TVARKOS — NĖ 50 studentų. KIEK NESUTRUKDYSITE 6. Ekonominės informa DRAUGŲ. GERO DARBO! cijos mechanizuoto apdo A. BĖRĖMIS rojimo organizavimas
tyje bet kuriuo paros metu, prieš tai gavę bendrabučio komendanto ar bendrabučio tarybos sutikimą. Rengti susirinkimus, vaka rus ar kitas pramogas bend rabučiuose galima tik univer siteto Rektoriui leidus. Bendrabučiuose tiems draudžiama:
gyvenan
a) be bendrabučio komen danto leidimo persikelti iš vieno kambario į kitą. b) savavališkai pernešti in ventorių iš vieno kambario į kitą, c) miegamuosiuose kamba riuose ruošti maistą .skalbti, džiovinti baltinius, valyti dra bužius ir rūkyti. d) gerti alkoholinius pėri mus, lošti kortomis ir kitus azartinius žaidimus. e) šiukšlinti, triukšmauti, kambariuose ir koridoriuose, f) laikyti bendrabučio pa talpose lengvai įsiliepsnojančius skysčius ir daiktus. g) taisyti ir perdirbinėti elektros laidus, įjungti papil domus elektros prietaisus. h) leisti nakvoti bendrabu tyje pašaliniams asmenims. Nesilaikantieji šių taisyklių bus šalinami iš bendrabučio, jiems atimama teisė laikyti stojamuosius egzaminus.
rusų k. ir lit. (raštu), ma tematika (raštu ir žodžiu), fizika (žodžiu); b) į teisės specialybę — rusų k. ir lit. (raštu ir žo džiu) ; c) j rusų k. ir lit. spe cialybę — rusų k. ir lit. (raštu ir žodžiu), TSRS is torija (žodžiu), užsienio k. (žodžiu); d) j buhalterinės apskai tos specialybę — rusų k. ir lit. (raštu), matematika (žodžiu), geografija (žo džiu), TSRS istorija (žo džiu).
r
IRANO REVOLIUCIJA IR ISLAMAS Atkelta iš 2 psl. (lentai. Įvairios politinės or ganizacijos ir visuomenės grupės, atstovaujančios skir tingų klasių ir luomų intere sus, besivadovaujančios savo ideologija ir politika, vedė vieningą kovą visiems jiems priimtinu bendru šūkiu: „Sa lin šachą! Tegyvuoja respub lika!" Ir nugalėjo. Judėjimas prieš šachą pa skutiniaisiais meiais įgavo religinį pobūdį, ir revoliucija Irane įvyko su islamo vėlia va. Kodėl? Tai lėmė du svar biausieji faktoriai: didžiulė šiitų religijos įtaka ir vaid muo Irane, religijos lyderių aktyvi opozicija, šacho kova prieš ją, revoliucingi jų šū kiai. Siizmo gilios šaknys Irane. Iš 35 milijonų šalies gyven tojų apie 90% išpažįsta kaip tik šį tikėjimą. Islame šiitų kryptis atsirado VII a. kaip engiamųjų nepasitenkinimo rezultatas, kaip jų iliuzorinis protestas prieš užkariautojų arabų siautėjimus, nešamą naują tikėjimą. Taigi Irane yra istoriškos šiitų religijos ryšio su liaudies masėmis, jų kova dėl šalies nepriklauso mybės ir laisvės tradicijos. Irano religijos lyderių ran kose didelis aparatas, kuriuo jie gali daryti didžiulę įtaką
masėms. Salyje yra daugiau kaip 80 tūkst. mečečių ir 180 tuksi. mulų (religinių tarnau tojų). Prie jų reikia pridėti 600 tūkst. „sėjldų" (tiesiogi nių pranašo palikuonių) ir 500 tūkst. „mirzų" (palikuo nių pagal motinos liniją), ku riuos savaitraštis „Za rubežom" laiko „grynosiomis re liginėmis jėgomis". Dalis šiizmo lyderių pasku tiniaisiais metais kovojo prieš šachą. Kodėl jie buvo nepatenkinti esamu režimu? Priežasčių daug. Vienų šak nys — pačioje islamo ideo logijoje (pagal vieną jo dog mą — pasaulietinė ir bažny čios valdžia nedaloma, vals tybė ir religija neatskiria ma). Kitų — ilgo istorinio vystymosi, įvairiausių kon fliktų tarp bažnyčios ir val džios, jos siekimo apriboti šiizmo dvasininkų privilegijas rezultatas. Šeštojo dešimtme čio pradžioje — „baltoji re voliucija", reformos, sukrėtu sios šiltų dvasininkiją — jos nesiderino su islamo dogmo mis: sutelkimas moterims ly gių teisių su vyrais, korpuso likviduoti neraštingumui įkū rimas ir kt. Dvasininkijos viršūnė, genčių vadai, stam bieji feodalai sutiko šitokį posūkį vyriausybės kurse la bai priešiškai.
Šiitų viršūnė buvo nepa tenkinta šachu ne tik dėl vykdomų socialinių reformų. Ji buvo sunerimusi dėl vis didėjančios vakarų pasaulio kultūrinės įtakos. Iranas — senos civilizacijos šalis, kuri per savo istorijos 2500 metą sugebėjo išlaikyti savitą kul tūrą, nors jai ne kartą teko kentėti žiaurius svetimšalių antpuolius. Taigi šacho sie kimas modernizuoti Iraną (pertvarkyti ekonomiką, že mės ūkį, vystyti švietimo sistemą) ir buvo traktuoja mas religinių lyderių kaip kėsinimasis Į senąją iranie čių kultūrą .tautos papročius. Bet šiitų lyderių opozicija šacho režimui buvo objekty viai pažangus dalykas. Būti na pabrėžti, kad šiitų dvasi ninkija visada ranka rankon veikė prieš socialistinių ir komunistinių idėjų plitimą Irane, prieš revoliucinį dar bininkų klasės judėjimą. Re liginių lyderių kova prieš šachą pelnė jiems iraniečių pagarbą ir pasitikėjimą. Ypač Chomelnlo. Daugelis Chomeinio, kilų religijos, ly derių lozungų, iškeltų toje konkrečioje situacijoje, kuri susiklostė paskutiniaisiais ša cho valdymo mėnesiais, turė jo objektyviai pažangų po būdį. Todėl juos Ir palaikė žymi dalis gyventojų susiju sių su musulmonų tradicijo mis, parėmė visos demokra tinės jėgos. Šiandien padėtis šalyje vis dar nėra stabili. Kodėl? Per einamasis laikotarpis po re
Pažinkime savo Alma Mater
Labai svarbu paminėti mūsų Alma Mater 409 metų jubiliejų, svarbu jausti Universiteto praei ties pulsą, pažinti, žinoti. Todėl Universiteto turistų klubas organizuoja turisti nę akciją „Universitetui — 400". Akcija vykdoma Lietu vos TSR ir kaimyninėse respublikose nuo 1979 m. birželio 1 d. iki spalio 15 d. Dalyvauti akcijoje gali kiekvienas keliaunin kas, keliaujantis aktyviu būdu (pėsčiomis, dviračiu,
.,
-n- ..
baidare, motociklu ir pan) ir panorėjęs aplankyti su Universitetu susijusias vietoves. Reikia atlikti ke letą poilsinių dienų žygių ir jų metu aplankyti ne mažiau 18 objektų. J žy gius vykstama grupėmis (nemažiau keturių žmo nių). Būtina turėti tvarkin gai apiformintą maršruti nį lapą, jame atsižymėti, atvykus į numatytą vie tą. Atlikusi šią kelionę ar ba žygių ciklą turistų gru pė turi paruošti trumpą fotoinformacinę ataskaitą. Ataskaitoje svarbiausia pateikti lankytinus objek tus fiksuojančias fotonuo traukas, skaidres. Trumpai aprašyti objektus, jų sto vį ir pan. Akcijos dalyviai apdo vanojami specialia emble ma. Geriausių žygių daly viams bus įteikti suveny
rai. Maršrutiniai lapai, da lyvių sąrašai ir fotoinformacinė ataskaita pristato ma į UTK iki spalio 30 dienos. Smulkesnė informacija apie šį renginį teikiama Universiteto turistų klube (Saulėtekio ai. 31) ketvir tadieniais 20 vai. Į akciją sėkmingai gali įsijungti studentų statyb’niai būriai vasarą ekskur sijų, kelionių metu pasi domėdami Universiteto praeities ir nūdienos vie tomis, aplankydami anks tesnių būrių darbo objek tus. Konkrečių maršrutų kol kas nesiūlome. Patys pavartykit išsamius Univer siteto istorijos tomus, pa sidomėkite komjaunimo šlovės, fakultetų muzie juose sukaupta medžiaga. Aplankykite įžymių pro fesorių tėviškes. Pakeliau
voliucijos sudėtingas, vyksta įtempta kova tarp įvairių idėjinių-politinių srovių. Irano respublikos būsimos visuomeninės ir ekonominės struktūros principai aiškina mi kol kas abstrakčiai. Ne aišku, kokiomis formomis bus paskirstomos nacionalinės pa jamos neturtingųjų naudai, neaišku, kokia bus moters padėtis busimojoje respubli koje. Dėl Irano konstituci jos vyksta didžiulės diskusi jos. Irano respublika — tai žingsnis pirmyn palyginti su despotišku šacho režimu. Šil tų bažnyčia prisitaikė prie susidariusios politinės padė ties, gerai ja pasinaudojo, slopindama savo pozicijas, siekdama išplėsti įtaką ma sėse. Kaip viskas klostysis Ira ne toliau, vargu, ar kas ban dys spėti. Aišku, kad religi jos jėgos stiprios, religiniai lyderiai sieks sutelkti savo rankose kuo didesnę valdžią. Jie ir toliau darys jiaką to limesniam Irano gyvenimui. Nereikia pamiršti, kad au gančiai marksizmo-leninizmo idėjų įtakai pasaulyje isla mas, kaip ir kitos religijos, priešpastato siekimą perkelti, aktualias socialines kapitalis tinio pasaulio problemas Iš klasinės revoliucinės kovos srities j vadinamąjį dvasinį tobulėjimą, tuo pačiu padėti išsaugoti išnaudotojiškos san tvarkos pagrindus. M. MILIESKA III k. žurnalistas
TĘSIAME DISKUSIJĄ
SAVARANKIŠKUMAS. KOKS JIS? Mūsų studentiškas gy venimas turi savo priva lumų ir trūkumų. K. Vasiulis straipsnyje ,,O kaip jūs galvojate?" („Tarybi nis studentas" Nr. 19) ke lia dvi reikšmingas pro blemas: pirmoji liečia rū kymą, antroji — profesijos pasirinkimą. Šitame rašinyje ir aš noriu pakalbėti apie rū kymą. Kais paskatina stu dentus rūkyti? Mano ma nymu, noras pasirodyti, noras būti savarankišku. Kaip bebūtų apmaudu, bet rūkantis studentas ta po lyg ir priedu prie se nojo Universiteto baroko. Rodos, problema iš spręsta: rūkydamas origi naliu nebūsi. Tačiau dau gelis sako, kad tik „mels vuoju dūmeliu gali visas negandas sumažinti". Tai tik pasiteisinimas, norint sumažinti savo nuodėmes. O kodėl to nesakome, kai
kime jų ekspedicijų ke liais, pasigrožėkime ar chitektūros ir dailės še devrais. Pasivaikščiokime M. K. Sarbievijaus apdai nuotomis vietovėmis. Pa sekime filomatų ir filare tų, „mokytų žemaičių" gyvenimo kelius. Pasido mėkime gamtininkų ir is torikų tyrimo objektais, studentiškos komjaunuo liškos veiklos pėdsakais Svarbu, kad keliaunin kai — akcijos dalyviai — būtų ne tik pasyvūs ste* bėtojai, bet ir žingeidūs ieškotojai. Kiek dar yra nežinomų, nelankytų kam pelių, saugančių Universi teto dvasią, istoriją. Mū sų tikslas — atrasti juos, užfiksuoti, supažindinti su jais bendraamžius, primdėti prie Universiteto is torijos paminklų globos ir išsaugojimo. Tad kviečiame keliauti, pamatyti, sužinoti, pažin ti. S. DEVEIKIS UTK valdybos narys
........
gydytojas paklausia, ko dėl jūs rūkote. Bijome ap sijuokti? Tėvai mus stengėsi ap saugoti nuo daugelio blo gų įpročių, bet mes trokš tame savarankiškume*. Trokštame daryti taip, kaip mums atrodo geriau. Bet ar mes neklystame? Tai, kad šalia mūsų nė ra tėvelių, „matyti" jau pirmame kurse. Dar pasi taiko, kad abiturientai baigę vidurines mokyklas medaliais, Universitete ap tingsta, tampa vidutinio kais. Dažnas ir dūmelį pradeda traukti, o kartais susibičiuliauja ir su tau rele. Taigi, vaikinai ir mergi nos, negalime pasididžiuo ti savarankiškumu, jei ;j panaudojame ne tokiems tikslams. I. IKAMAITĖ I k. žurnalistikos spec. studentė
A. Buiniklo piešinys.
———— —
232000 — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 617920, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko Ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. Laikraštis išeina penktadieniais. «Tapn6nHHC cryAeHTac» (kCobctckhh cryĄenT»). Opran napTKOMa. percropaTa, KOMMTe-ra AAKCM, MecrKOMa n npoįiKOMa op AeHa TpyAOBoro npacHoro 3HaMeHM BnAsmoccKoro ynnBepcjrreTa hm. BHHqaca Kancynaca Aht. CCP. Ha ahtobckom sniJKe.
Užs. Nr. 1691
LV 10505
TJitrtas 4157
REDAKTORĘ
A. NUGARAITE