Tarybinis Studentas, 1969 m. birželio 27 d. Nr. 22 (682)

Page 1

Visu šalių proletarai, vienykitės!

B CARVBII JIS scuDencas VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS

1969 m.

BIRŽELIS

37 d. Nr. 22(682)

KOMITETŲ

LAIKRAŠTIS

ra

Ino penktadienio... 4» • Praėjusiame numeryje ,iek tiek rašėme, kur studenai ilsėsis vasarą. Dar papillome tas žinias: nuo rugpiū:io 6 d. iki 22 d. Ventės Rage irganizuojama stovykla uni­ versiteto slidininkams, leng­ vaatlečiams. Visose studentų irofkomiteto organizuotose itovyklose ilsėsis apie 600 dudentų. • Pasirodė keletas vado­ vėlių ir mokymo priemonių, tūrių autoriai — mūsų dėsty­ tojai: J. Dagio „Augalų ana­ tomija ir morfologija. Botani­ kos kurso I d.", J. Kabelkos „Latvių kalba" ir A. Marcijono „Teisinė gamtos apsauga Lietuvos TSR". • Šią savaitę istorijos mokslų kandidato laipsnio di­ sertaciją apgynė Žurnalistikos katedros vedėjas S. Makaus­ kas. Nuoširdžiai sveikiname mūsų redakcijos šefą. Kartu gražiausi linkėjimai visiems šių metų daktarams ir kandi­ datams.

• Universiteto miestelio statyboje vasarą veiks mūsų stovykla. Ji steigiama vietoj numatytų Kretingos raj. K. Požėlos kolūky. Dabar ekono­ mistai ir filologai dirbs Zara­ sų raj. Stelmužės tarybiniame ūkyje, o medikų stovykla per­ keliama iš Stelmužės į univer­ siteto miestelio statybą. Šie pakeitimai padaryti LTSR Aukštojo ir spec. vidu­ rinio mokslo ministerijos nu­ rodymu. • Jau daug Alma Mater vaikų gavo diplomus. Jie įteikti 59-iems Fizikos, 91-am Medicinos, 78-iems Chemijos, 146-iems Filologijos, 54-iems Istorijos fakultetų absolven­ tams. Šiandien kelialapiai į gyvenimą bus įteikti ekono­ mistams, rytoj — gamtinin­ kams, pirmadienį — matema­ tikams.

• Studentiška darbo ir po­ ilsio vasara prasidėjo! Trečia­ dienio vakare į ilgą kelią pa­ lydėjome apie 40 kolegų: jie respublikinio būrio sudėtyje dirbs Kalnuotajame Altajuje. • Šeštadienį į svečius at­ važiuoja Maskvos M. Lomo­ nosovo universiteto anglistų teatras. Pirmadienį juos išvy­ sime savo scenoje.

...iki penktadienio

-------- Absolventė <. Neįtikėtina, kad rankose, anot vienos studentės, „gy­ vas" diplomas, kad rytoj ne­ bereikės eiti į universitetą... Negali patikėti nei savo aša­ romis, nei savo džiaugsmu.. . Trečiadienį Kolonų salėje Medicinos fakulteto sanitari­ jos ir gydomosios medicinos specialybių absolventams iš­ kilmingai įteikti diplomai. Jaunuosius gydytojus pasvei­ kino fakulteto prodekanas doc. A. Svičiulis: — Diplomas — tai doku­ mentas, kuris daug leidžia, bet ir įpareigoja. Jūsų pasi­ rinkta profesija reikalaus

M. Kuraičio nuotr.

BUVOT STUDENTAI, LIKIT STUDENTAI daug triūso, nekartą teks atsi­ sakyti ramybės. Niekada, nie­ kur nepamirškite, kad jūs ta­ rybiniai gydytojai. Nesutep­ kite šios humaniškiausios pro­ fesijos balto chalato. Įteikdamas diplomus, rek­ torius prof. dr. J. Kubilius pa­ linkėjo absolventams sėkmės

darbe ir gyvenime. — Universitetas gali duoti tik žinių pagrindus. Šiandien mokslas, — pabrėžė rekto­ rius, — vystosi labai sparčiai, ir norint suspėti su juo, reikia daug dirbti. Gydytojui stovėti vietoje neįmanoma — tik eiti pirmyn arba sugrįžti atgal.

Norisi palinkėti, kad šia pras­ me jūs liktumėte studentais visą gyvenimą. Salėje skamba iškilmingo gydytojo pasižadėjimo, kuri skaito R. Tiškevičius, žodžiai. Buvusiems aktyviems studen­ tams, mokslo pirmūnams įtei­ kiami universiteto Garbės ir

Pagyrimo raštai, VVU kom­ jaunimo komiteto Pagyrimo lapai: L. Liepaitei, R. Tiške­ vičiui, A. Adomaičiui, J. Lau­ rinavičiui ir kt. Absolventus taip pat pa­ sveikino Sveikatos apsaugos ministras V. Kleiza, Valstybi­ nės egzaminų komisijos pir­ mininkas M. Zaikauskas, res­ publikos Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministerijos atstovė A. Mažeikaitė ir kt. Salėje skamba „Gaudeamus..Skamba kaip širdin­ giausios padėkos- žodžiai: „Ačiū Tau, Alma mater!" ■ MŪSŲ INF


TARYBINIS STUDENTAS

PROFESORIUS ZIGMAS ŽEMAITIS

Kaip jau buvo skelbta spau­ doje, universiteto rektoriui profesoriui J. Kubiliui už di­ delius nuopelnus, vystant ta­ rybini mokslą, TSRS Aukš­ čiausiosios Tarybos Prezidiu­ mo įsaku suteiktas Socialisti­ nio Darbo Didvyrio vardas. Praėjusį ketvirtadienį Lietu­ vos TSR Aukščiausiosios Tary­ bos Prezidiumo pirmininkas M. Šumauskas, dalyvaujant visuomenės veikėjams, moks­ lo ir kultūros darbuotojams, įteikė mokslininkui Lenino or­ diną bei „Piautuvo ir kūjo“ aukso medalį. J. Kubilių nuoširdžiai pa­ sveikino respublikos aukštojo ir specialiojo vidurinio moks­ lo ministras H. Zabulis, uni­ versiteto partinio komiteto sekretorius V. Nekrašas, mokslininkai, studentai. Dėkodamas už aukštą vy­ riausybinį apdovanojimą, prof. dr. J. Kubilius pasakė: — Už savo darbus, kuriuos laikau labai kukliais, tokio ap­ dovanojimo aš nelaukiau ir jį priimu tik kaip visos Lietuvos matematikų mokyklos nuopel­ nų pripažinimą. Aprimus pir­ majam džiaugsmui, kyla būti­ nybė apmąstyti, kodėl nedide­ lės tautos mokslas gali pel­ nyti tokius laurus? Taip yra todėl, kad mano tauta pasirin­ ko socializmo kelią, vedantį J kūrybą ir asmenybės su­ klestėjimą. Taip yra todėl, kad manoji tėviškė turtinga talen­ tais, be kuriu mokslas miršta.

S. m. birželio 24 d. dėl širdies ligos staiga mirė Lietuvos TSR nusipelnęs mokslo veikėjas, Lietuvos TSR nusipelnęs kultūros veikėjas, Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto Matematinės analizės katedros profesorius Zigmas Žemaitis. Velionis gimė 1884 m. spalio 25 d. Tverečiaus valsčiuje valstiečio šeimoje. Jo gabumai pasireiškė labai anksti. Baigęs pradžios mokyklą ir brolio kiek pamoky­ tas, jis 1903 m. eksternu išlaikė brandos atestato egzami­ nus ir įstojo j Odesos unive siteto Fizikos-matematikos fakultetą. Studijų metais Z. Žemaitis įsitraukė į revoliu­ cinį judėjimą, du kartus buvo areštuotas. Baigęs 1909 m. universitetą ir gavęs pirmojo laipsnio diplomą, dėste matematiką Vilniaus, o pirmojo pasaulinio karo metu — I Kalnai buvo aukšti. O jie Voronežo lietuvių gimnazijose. kopė ir kopė. Kai viršūnė at­ Po karo grįžęs į Lietuvą, Z, Žemaitis Švenčionyse or­ rodė ranka pasiekiama, kelią ganizavo vidurinę mokyklą ir jai vadovavo. 1919 metais užkirto svaiginanti ketera. Tarybinei vyriausybei nutarus atkurti Vilniaus universi­ Tada jie susėdo ant senojo tetą, Z. Žemaitis dalyvavo tam reikalui sudarytos komi­ Uralo luitų, ir vienas iš drau­ sijos darbe. Nuo to laiko visą savo gyvenimą Z. Žemai­ gų, Rimas, paklausė: tis pašventė Lietuvos aukštajai mokyklai. — Ko dabar norite? Z. Žemaitis su kitais pažangiais inteligentais organi­ Tada Kęstutis pasakė žo­ zavo Kauno universiteto pirmtaką — Aukštuosius kursus džius, kurie geriausiai charak­ ir jiems nuo 1920 m. vadovavo. 1922—1940 metais Z. terizuoja jį patį: Žemaitis dirbo Kauno universitete, pradžioje docentu, — Noriu būti dar aukš­ vėliau profesoriumi. Ilgą laiką jis buvo Matematikosčiau. .. gamtos fakulteto dekanas, o nuo 1930 m. — Geometrijos] katedros vedėjas. Kur prasideda žmogaus Nuo 1940 m. iki pat mirties prof. Z. Žemaitis dirbo aukštuma? Vaikystėje. Vilniaus universitete. 1940 m. buvo jo prorektorium, Būdamas penktoku, jis susi­ 1946—1948 m. — rektoriumi ir iki 1964 m. — Matemaginčijo su bendraklasiu. Tas tinės analizės katedros vedėju. paerzino, kad Kęstutis nemo­ Abiejuose universitetuose prof. Z. Žemaitis dėstė stu­ kąs plaukti, nes gyvenąs toli dentams visą eilę matematin ų disciplinų. Vilniaus uni­ nuo ežero. Vyriška ambicija versitetui profesorius Z. Žemaitis labai daug nusipelnė, atkišo delną. Sukirto: nutarė ruošdamas pedagoginius kadrus. Be matematinių discip­ žodžius įrodyti darbais. Pirmas linų, profesorius labai mėgo ir dėstė matematikos meto­ plaukti turėjo Kęstutis. Visi diką ir matematikos istoriją. Jo paties paskaitos buvo Rudnios vaikai į vandenį lįs­ ypač kruopščiai metodiškai paruoštos, gerai suprantamos davo taip: įlipdavo į alksnį, studentams. Profesoriaus mo kslinė veikla buvo daugiau­ pasvirusį virš ežero, ir šokda­ sia skirta matematikos istorijai, ypač senojo Vilniaus vo. .. universiteto (1579—1832) istorijai. Prof. Z. Žemaitis mo­ kėjo apie dešimtį kalbų. i— Kai iš žemės žiūri, atro­ Dideli yra profesoriaus nuopelnai ir Lietuvos viduri­ do visai neaukštai. Įlipau — nėms mokykloms. Dar po pirmojo pasaulinio karo jis baisu. .. Bet ką darysi — šo­ ruošė lietuviškus matematinius terminus, dalyvavo suda­ kau. Ir išplaukiau, nors drau­ rant matematikos programas gimnazijoms, kurį laiką ir gų buvau tylom paprašęs, pats dėstė Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos gim­ kad jeigu kas... Iš tikrųjų nazijoje ir buvo tos pažangios mokytojų organizacijos beveik nemokėjau. narys. Tarybiniu laikotarpiu prof. Z. Žemaičio ryšiai su 1960 m. Kęstutis Turonis vidurinėmis mokyklomis dar sustiprėjo. Vadovaudamas baigė Rudnios (Varėnos raj.) studentų pedagoginei praktikai, jis dažnai aplankydavo vidurinę mokyklą ir atvažia­ tas mokyklas, skaitė mokiniams paskaitas. Aktyviai da­ vo į Vilnių. lyvavo Lietuvos TSR Mokyklų mokslinio tyrimo instituto — Neišlaikiau pirmo egza­ darbe ir buvo jos mokslinės tarybos narys. mino. Po metų vėl atvažia­ Tarybinė vyriausybė ir liaudis aukštai įvertino prof. vau. Ir vėl į geografiją. Z. Žemaičio _ ______ nuopelnus. ,_____ 1943 __ i m. jis buvo išrinktas Lie­ Aukščiausiosios tuvos TSR -. ------------------ Tarybos deputatu, 1959 m. Iš pradžių buvo alksnis. Vė­ jam buvo suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio mokslo liau stojamieji egzaminai. Stu­ veikėjo, o 1964 m. — nusipelniusio kultūros veikėjo dijos, kariuomenė, studijos. Garbės vardas. Prof. Z. Žemaitis buvo apdovanotas ženklo ordinu, medaliu „Už šaunų darbą Didžiajame Tė­ vynės kare 1941—1945 m", Garbės raštais. Dėl prof. Z. Žemaičio mirties liūdi visi, kas jį pažino­ jo. Visų mūsų širdyse šis neoaprastai humaniškas, nuo­ širdus ir darbštus žmogus paliko gilų, neužmirštamą atminimą. Kaip ten bebūtų, bet pir­ A. Barkauskas, P. Brazdžiūnas, L. Diržlnskaltė, M. mosiomis dienomis atliekant Gedvilas, J. Griqonis, T. Ivanauskas, S. Jankauskas, z. Januškevičius. A. Jucys, J. Kubilius, J. Kupčinskas, K. praktiką Vilniaus rajono teis­ Mackevičius. V. Mackevičius, J. Maniušis, M. Martynaime man atrodė, kad gyvenu tis, J. Matulis, A. Rimkus, V. Sakalauskas, A. Snieč­ įvairaus plauko nusikaltėlių kus, V. Statulevičius, B. Sudavičius, M. Šumauskas, V. tarpe: pradedant chuliganais Uogintas, H. Zabulis. ir baigiant recidyvistais. Praktikos metu įsitikinau, Vilniaus Valstybinis V. Kapsuko universitetas su gi­ kad tarybinio teisininko ir liu liūdesiu praneša, kad š. m. birželio 24 d. staiga mi­ gydytojo profesijos panašios rė Lietuvos TSR nusipelnęs mokslo veikėjas ir Lietu­ Tiek gydytojas, tiek teisinin­ vos TSR nusipelnęs kultūros veikėjas, Matematinės ana­ kas savo kasdieniniame darbe lizės katedros . .. susiduria su žmogum, vienu profesorius ZIGMAS ŽEMAITIS. Universiteto rektoratas ir visuomeninės organizacijos atveju kaip ligoniu, kitu — reiškia nuoširdžiausią užuojautą velionio šeimai ir ar­ kaip nusikaltėliu. Ir abiejų timiesiems. vienodas tikslas. Per mėnesio praktiką mes

I I I I

Įteikti apdovanojimai Rektoriui Jonui Kubiliui

AUKŠTUMA

PAŽINTIS

„Atrodo, visai neaukštai, o pradedi lipti — baisu. Bet ką darysi..Aukštyn ir aukš­ tyn. . . Aštuoneri metai nuėjo Čiurlionio gatve. Aštuoneri mūsų mylimo žmogaus metai: Kęstutį pažįsta visas universi­ tetas — prorektorius ir deka­ nas, istorikai ir ekonomistai. — Be galo mielas žmogus, labai pareigingas. Kai dirbo studentų profbiuro pirminin­ ku, nepaprastai jautriai įsigi­ lindavo į studentų rūpesčius, — pasakojo prodekanė doc. I. Sarkinienė. — Neturėjom bėdos nei kaip su pirmininku, nei kaip su studentu. — Pirmininku „pasidariau", kai grįžau iš kariuomenės. Prieš tai, pirmame, antrame kurse, dirbau „Tarybinio stu­

lendi, pats stengiesi ką norsl sugalvoti, tai ir įdomu. Uni-I versitete įdomiau.. . Tokios I smagios studentų šventės.

MYLIMAS

dento" visuomeniniame deminiame skyriuje.

aka­

— Vyrukas neblogas, mėgs­ ta dainą. Na, bet jis apsigimęs turistas, visą Sąjungą išvaikš­ čiojo, — kalba Akademinio choro, kuriame dainuoja Kęs­ tutis, vadovas LTSR n. a. P. Sližys. „Noriu būti dar aukščiau" Karpatai, Kola, Uralas, Kau­ Nežinau, ar taip atsakys Kęs­ kazas. .. tutis Turonis, kai šeštadieni — Kalnai kaip opiumas, kuo jam įteiks hidrologo diplo­ daugiau eini, tuo daugiau no­ mą. Tik tikiu, kad žygis aukš­ tyn tikrai nesibaigs tą diena. ri. Ir būtinai tą dieną bus giedra. Koks kelias veda aukštyn? Kodėl taip — nežinau atsaky­ mo. Tik jaučiu, kad švies sau­ Ir kaip jį surasti? — Girdėjai, Kęstuti, ką lė virš žalios žolės, virš snie­ kauniečiai išdarinėja. Atrodo, guotų kalnų, virš žmonių Tokia jau ta diena — šventė, Politechnikoj įdomiau. .. — Įdomumas priklauso nuo į kurią ateini pats. A. JUODUPIS tavęs paties. Jeigu pats visur

PASKUTINE

pr.Hu...pt.».i1. susipažinome su liaudies teis­ mų ir prokuratūrų organizaci­ ja, juose vedama dokumenta­ cija, klausėmės sudėtingų, įdomių (kartais ir juokingų) bylų. Daugeliui mūsų teko būti bylos teisminio nagrinė­ jimo metu posėdžių sekreto­ riais, vertėjais, kviestiniais, teismo vykdytojais, tardyto­ jais, atlikti tardyminį ekspe­ rimentą ar apžiūrėti įvykio vietą ir kt. Praktikos metu mes arčiau susipažinome su savo būsimą j a specialybe, įgijome gerų, nuoširdžių vyresniųjų draugų, tokių

Aukštuma. Ne tokia, kai j viską užgožia debesys (puiky­ bės ar baimės). Nuo šios aukš­ tumos matai daug ir aiškiai. | Matai daugiau, negu mate tavo tėvas, negalėjęs baigti mokslų, negu tie, kurie miega amžinu miegu Antakalnio kauburėliuose po žaliomis tu- I jomis. Tu eini tolyn ir aukš­ tyn. Tau padeda daug gerų I žmonių, valdžia padeda. Tu ši- | to niekada nepamiršti, Todėl tave myii visi. Taip kopi 1 saulė į zenitą. .. — Kokie mylimiausi dės tytojai? Doc. E. Cervinskas. Jis sakydavo: „Arba tu būsi mokytojas, arba tave mo kys". Mokė būti atidžių, su prasti žmogų, gailėtis, padė­ ti. .. Vyr. dėstytojas A. Barysas Buvo kurso vadovu. Ir prakti­ kose kartu. Susigyvenom. Mei­ no diplominio vadovas. Per jį t hidrologiją pamilome labiau, negu būsimą žmoną. Nemėgs­ ta formalumų, tuščių šnekų: reikia — darom. Labai darbš- g tus. Tur būt, ir mes bandėm I tokie būti. Sarmatinomės eiti I neišmokę egzamino. Jis pats tada varžosi. ..

kaip Vilniaus raj. Liaudies teismo pirmininkas J. Sinke­ vičius, Lenino raj. liaudies teisėjas B. Merčaitis, Vilniaus miesto prokuratūros vyr. tar­ dytojas A. Januitis, Tarybų raj. prokuroras A. Farberis ir daugelis kitų. Praktikos metu nuoširdžiai padirbėjo visi, sunku kurį nors išskirti. Vis tik norėčiau paminėti V. Onilevičių, V. Pivoriūną, A. Dapšį, R. Valentukevičių, J. Šeškevičių ir kt.

Gamybinė praktika — ta' rimtas egzaminas, kuriame 11 špargalkos negelbsti. Gamybi­ nės praktikos metu atsisklei­ džia visa studento individua­ lybė, sugebėjimai. Ji prasidėjo ir IV kur.-3 žurnalistams. Apie sėkmes f nesėkmes dar ankstoka kalbė­ ti, tačiau pirmosios darbo sa­ vaitės jau apsivainikavo di­ desniais ar mažesniais straips­ niais, informacijomis. . Praktika lieka praktika, j' Br. ŠLAMAS TF III k. retai apsieina be kuriozų


3 psl.

tarybinis studentas

Diena pirmutinė,

diena paskutinė Stoviu dienų kryžkelėj. Ne\ su dabartiniu komjaunimu." „Mes turime griežčiau pa­ -žisau, kur eiti, nežinau koks sekantis mano žingsnis — į sirinkti savo kelią, matyti pradžią ar Į atsisveikinimą. .. perspektyvą ir mobilizuoti O gal universitetas nesibaigia moralines jėgas galimiems šiais rūmais, gal tie metai, idėjiniams išmėginimams". „Jau vien tai, kad komjau­ praleisti jame, bus gyvi tei­ sėjai mano tolimesniame gy­ nimo organizacija supranta prieš ją stovinčias jaunimo venime? „Susidariau, man atrodo, auklėjimo problemas, ieško visapusiškai teisingą išvadą: naujų kelių juos spręsti ir su­ švietimo sistemos laimėjimai randa gana efektyvių priemo­ ir pasiekimai yra viena di­ nių, yra svarbus šio laikotar­ džiausių ir brangiausių, jei ne pio komjaunimo organizacijos pati didžiausia ir brangiausia, bruožas". „Akademinis klausimas tarybinės santvarkos dovanų komjaunimo organizacijos tu­ lietuvių tautai". Ne pirmas ir ne paskutinis rėtų visai nevarginti. Iš tikrų­ aš atėjau j šį universitetą. jų taip galėtų būti tik tada, Ateis dar tūkstančių tūkstan­ jei kiekvienas studentas rū­ čiai — šviesi teisė jiems duo­ pintųsi savo pažangumu. O jis turi rūpintis, jis turi tapti ta. Studentas. Įvairiausiom va­ pilnaverčiu šalies šeimininku. Aš ginčyjuos su savim ir riacijom skamba šis žodis. Stengiuosi gerai suprasti tik­ su draugais. Ne, galima gy­ venti geriau. Prasmingiau. rąją šio žodžio prasmę. Nereikia susmulkėti. Reikia „Vidurinėje mokykloje bu­ vo dėstomos tik neginčyja- augti dideliu, gal būt, užaugti mos tiesos, o čia jau teks su­ tokiu medžiu, kuris audroje sipažinti ir su neištirtomis, remtų dangų. . . Mes visi jau dideli ir gra­ abejonių keliančiomis proble­ momis. Niekas, žinoma nerei­ žūs. Sunkus buvo tas augi­ kalaus, kad jūs tuos neaišku­ mas: per metus, per kovą, per mus išspręstumėte, bet galvo­ dvejetus ir penketus, per nau­ ti, kaip juos išspręsti, reikia". jus darbus. Mes išaugome, Į mano delnus krinta die­ nes mes išsikovojome tą teisę nos. Žiūriu ne į jas, į delnus augti. Ir dabar visam pasau­ žiūriu, pagal juos žmonės liui skelbiame didžiąsias tie­ spręs, kas aš esu. Studijos — sas: žmogus turi būti didelis didelis darbas. Kiekvieną ir gražus... Neapšauk manęs demagogu. darbą reikia atlikti gerai. „Mes atėjom, kai Vilnius O kodėl gi žodžiai negali būti buvo gražus, auditorijose ne­ gražūs, jeigu jie teisingi? pūtė vėjai ir studentai nešio­ Jie — kaip žmonės... .. .Stengiuos būti dideliu jo kepuraites. Mes susiaurinom kelnes ir toliau keliavom pačiuose mažiausiuose dar­ su darbo stovyklomis. Statėm, buose. Taip mane moko mano geriausi draugai — dėstyto­ svajojom, kūrėm". „Buvom negailestingi, jai. „Jaunystė — pasiruošimo svarstydavom 'komjaunuolius už bet kokį prasižengimą. gyvenimui metas. Dėstytojas Be kovos neįmanoma. Jeigu čia geriausias pagalbininsas. jos nebūtų buvę, tai nebūtų Jis visuomet džiaugiasi, maty­ tokio šiandieninio jaunimo, damas, kad studento ne tik kūnas auditorijoje... Ta nebūtų ir tokios Lietuvos". „Mes taip nemokėjome, bendra nuotaika gimsta, jei mes taip nesugebėjome, mes pagrindinės paskaitos mintys daug mažiau žinojome, daug ypač artimos pačiam dėstyto­ mažiau mokėjome, palyginus jui".

Svečiuose — lakunas-kosmo 'autas

|

VIENERIŲ

|

METŲ

|

FOTO-

š

mozaika

„Ir mums, dėstytojams (kal­ bu čia jaunųjų vardu), reikia žymiai daugiau skaityti, ir vi­ sais kitais keliais lavintis. Dėstytojas turi būti plačios erudicijos žmogus". „Dėstytoją paskaitoje aš įsivaizduoju kaip žmogų (be didybės), besikalbantį su žmo­ nėmis, o ne kaip pranašą, skelbiantį šventas tiesas". Noriu būti toks, kaip mano mylimas dėstytojas. O tokiu tapti labai, labai sunku. Die­ nos skrieja kaip paukštės, nu­ sinešdamos ir neišsipildžiusias svajones, nepadarytus dar­ bus. .. Ir ateina atsisveikinimas. ..

(Panaudotos rektoriaus prof. dr. J. Kubiliaus, prorek­ toriaus doc. J. Grigonio, par­ tijos komiteto sekretoriaus V. Nekrašo. LTSR Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo minist­ ro doc. H. Zabulio, LKP CK skyriaus vedėjo pavaduotojo J. Bielinio, istorijos m. gar­ bės daktaro A. Bimbos, rašy­ tojo M. Sluckio. doc. E. červinskienės, doc. č. Kudabos, doc. J. Balkevičiaus vyr. dėst. K. Strumskio. pasisakymų, išspausdintu šiais mokslo me­ tais mūsų laikraštyje, ištrau­ kos).

1968. X. 20. Komjaunimo aktyvlstai-veteranai ir jauni — susirinko kavinėje.

Šių mokslo metų „naujagimis“ — Etnografinis ansamblis. Filologai ir Istorikai švenčia mediumą. (Apačioje.)

G. Beregovojus.

LTSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO

ĮSAKAS DĖL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIO KULTŪROS VEIKĖJO GARBĖS VARDO SUTEIKIMO DRG. J. TORNAU Už ilgametę kultūrinę ir aktyvią visuomeninę-politinę veiklą suteikti Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universi­ teto mokslinės bibliotekos direktoriui, filologijos mokslų kandidatui drg. Jurgiui Tornau Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo garbės vardą. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininko pavaduotojas J- KUZMINSKIS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius S. NAUJALIS Vilnius, 1969 m. birželio 25 d.

STUDENTIŠKA VASARA Štai viena mergina ėmė ir pa­ rašė, kad pradėjo veršiuotis N rajono... kiaulės... Bet pa­ čių praktikantų neima juokas. Nėra kada — kiekvieną die­ ną vis „eksperimentai". I kurią respublikos vietą dabar benuvažiuosi — visur rasi mūsų kolegas: Prienuose — Aldoną Baranauskaitę, Anykščiuose — Marytę Masiokaitę, Kretingoje — Petrą Jankauską, Lazdijuose — Gin­ tautą Banaitį, Klaipėdoje — Eugeniją Čeponaitę, Danutę

Vaičiulionytę. (Jos, beje, skundėsi, kad ir už korektorę reikia dirbti, Mat, ši, besiau­ dama batuką, pirštą nusilau­ žė! ..) Kai kurie savo jėgas pa­ bandė ir respublikinėje spau­ doje: „Tiesoje" — Valentina Juodsnukytė, Zonė Maskeliūnaitė, „Literatūroje ir mene" — Danutė Vabalaitė, „Kom­ jaunimo tiesoje" — Alfredas Dominauskas. Vytautas Že­ maitis, „Gimtajame krašte" — Vygandas Prekevičius ir kt.

Universiteto teatrinei studijai suteiktas vardas.

LENINO VARDAS PASAULINĖJE LITERATŪROJE Leidykla „Polltičeskaja literatūra" 1970 metais iš­ leis papildomą 110-tūkstantąjį visų 55 V. Lenino raštų tiražą. Šešiasdešimt keturiomis TSRS tautų (be rusų) kal­ bomis išleista 4 925 pava­ dinimų V. Lenino kūriniai 60 572 tūkst. egzempliorių tiražu ir trisdešimt keturių užsienio šalių tautų kalbo­ mis — 1679 pavadinimų kūriniai 22 900 tūkst. eg­ zempliorių tiražu. V. Lenino kūriniai išleis­ ti Sąjungoje 99 kalbomis. Bendras jų tiražas viršija 343 mln. egzempliorių. JUNESKO duomenimis Lenino knygos verstinės literatūros sąraše užima pirmą vietą. V. Lenino kūrinius ir knygas apie jo gyvenimą ir veiklą anglų, prancūzų, ispanų, vokiečių, arabų, hindi, bengalų, suachili ir daugeliu kitų kalbų išlei­ džia leidykla „Progres".

liaudies

teatro

M. KURAIČIO, K. TRAŠKOS, A. REPEČKOS, G. MEDZEVIČIAUS, I. DAGIO nuotr.

PRAŠAU PRIIMTI... Prieš kelias dienas Cen­ triniuose rūmuose vėl įsi­ kūrė priėmimo komisija. Iš visur į čia plaukia pa­ reiškimai su keletu nedrą­ sių žodžių: „. .. prašau priimti...". Stojantieji ir­ gi nedrąsūs. Gal vienas ki­ tas, trečią ar ketvirtą kar tą bandąs laimę, šiek tiek drąsesnis, daugiau pasiti­ kintis. Bet dauguma jų vi­ sai jauni, po septyniolikaaštuoniolika metų. G. Rozencvai pirmasis padavė pareiškimą į Ma­ tematikos ir mechanikos fakultetą. Vilnietis, šiais metais baigęs vakarinępamaininę vid. mokyklą. O kodėl būtent į matema­ tiką? — Matematika yra ma­ tematika. — Įstosit? -— Be abejo, jeigu žmo­ gus nori įstoti j universi­ tetą, tai ir įstos. — Pasitikit savimi ar savo žiniomis?

— Savimi! Z. Andriuškevičiūtė jau antrą kartą bandys laikyti egzaminus į Teisės fakul­ tetą. — Gal ir įstosiu... Tu­ rėčiau. — Pernai vieno egzamino neišlaikiau. Ko­ kio? Prancūzų kalbos. Šiais metais kaip? Nežinau. .. reikia įstoti... A. Razgūnas į priėmimo komisiją atėjo su tėvu. Žada mokytis Ekonomikos fakultete. Tėvas: — Mes dar tik žvalgomės. — Ko jūs ieškot? — Ko nors tokio geres­ nio. — Kodėl ruošiatės stu­ dijuoti ekonomiką? — Patinka matemati­ ka. .. — Tada reikėtų į Ma­ tematikos ir mechanikos fakultetą... — Nežinau... Tą, pirmąją priėmimo

komisijos darbo dieną, pa­ davė pareiškimus dar ke­ letas jaunuolių. Visi jie nori mokytis universitete. Kodėl? — Universitetas pati ge­ riausia mokykla Lietuvoje. — Universitete gausiu daugiausia žinių. — Nepavyks universi­ tete, eisiu į pedagoginį... Man diplomo reikia... Ko čia slėpti! Įvairių žmonių ateina į priėmimo komisiją. Vieni įstos, kiti gal lauks sekan­ čių metų arba bandys lai­ mę kitose aukštose mokyk­ lose. Džiugina mūsų bū­ simų pirmakursių pasitikė­ jimas savimi. Tai kas, kad jiems po septyniolika-aštuoniolika metų. Tegu šis pasitikėjimas lydės juos ne tik per stojamuosius egzaminus, bet ir studen­ tiškų sesijų metu. .1 A. DARGŪNAS


iiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiii

J.

ŠALYJE

TAMOŠIŪNAS — MOKSLŲ DAKTARAS

• Kai 1921 m. Baltarusijos Darbo Raudonosios vėliavos ordino V. I. Lenino universite­ tas pradėjo darbą, jame bu­ vo 3 fakultetai. Juose studi­ javo 1300 žmonių. Dabar — 11 fakultetų. Studentų visuo­ se skyriuose — 16.000. Uni. versiteto 81 katedroje dirba 15 akademikų ir narių kores­ pondentų, 50 profesorių ir daktarų, 368 docentai ir moks­ lų kandidatai.

Birželio 10 d. Ekonomi­ kos fakulteto taryboje ekonomikos mokslų dak­ taro laipsnio disertaciją apgynė universiteto Poli­ tinės ekonomijos katedros docentas Julius Tamošiū­ nas. Doc. J. Tamošiūnas gi­ mė 1920 m. Panevėžio raj. Maženių k. 1948 m. baigė Vilniaus Valstybinio uni­ versiteto Ekonomikos fa­ kultetą. Po to Maskvos Valstybiniame M. Lomo­ nosovo universitete baigė aspirantūrą. 1952 m. apgy­ nė kandidatinę disertaciją „Lietuvos TSR socialistinis žemės ūkio pertvarkymas“. 1959 metais jam buvo su­ teiktas mokslinis docento vardas. Disertantas paskel­ bė daugiau kaip 30 moks­ linių straipsnių bei brošiū­ rų žemės ūkio ekonomikos arba teoriniais agrariniais klausimais, Kai kurie jo paskelbti teoriniai apiben­ drinimai, liečiantys respub­ likos žemės ūkio socialisti­ nį pertvarkymą, bendro­ sios kapitalizmo krizės po­ veikį Lietuvos ekonomikos vystymuisi kapitalizmo są­ lygomis, yra tapę klasiki­ niais. vertinant šiuos pro­ cesus. Jo daktarinė disertacija „Gamybinių jėgų ir gamy­ binių santykių vystymasis Lietuvos žemės ūkyje“ pa­ sižymi plačiais teoriniais apibendrinimais, išryški­ nančiais Lietuvos žemės ūkio gamybos vystymosi ypatumus kapitalizmo Ir socializmo sąlygomis, lygi­

nant su bendrais visuome­ nės vystymosi dėsningu­ mais. Darbe keliamos prob­ lemos pagrindžiamos, paly­ ginant Lietuvos žemės ūkio socialinius - ekonominius procesus su analogiškais procesais kitose TSRS res­ publikose bei užsienio ša­ lyse. Šiame darbe visos nag­ rinėjamos problemos yra sujungtos į vieningą ir nuoseklią teorinę sistemą. Pagrindinės vienokių ar kitokių Lietuvos žemės ūkio ypatumų priežastys grupuojamos į subjektvvias- anstatines Ir objektyvias-ekonomlnes. Objektyvių-ekonominių sąlygų nagrinėjime daug dėmesio skiriama ekonominiam pa­ veldimumui, bendrai eko­ nominei istorinei situaci­ jai, išorinių sąlygų povei­ kiui. Doc. J. Tamošiūno di­ sertacija yra reikšmingas įnašas, naujai vertinant visą eilę socialinių-ekonominių procesų Lietuvos žemės ūkyje atskirose isto­ rinio išsivystymo pakopose. V. BAGDONAVIČIUS

Dabar fakultetuose skirsto­ mi bendrabučiai. Visi suinte­ resuoti gauti vietą. O kai gauna, tai jau nieko nebever­ tina. Tada nebemoka durų už­ daryti palengva, trenkia, kad ir miręs prisikeltų. Taip su­ genda durų spynos. Atseit, nesvarbu — juk kitais metais tame kambaryje nebegyven­ siu, gausiu kitą. Tas pat ir su inventoriumi. Skaitykloje sta­ liukai, nors jie dar neseniai gauti, dabar jau išrašyti, iš­ tepti kaip mažų vaikų. Tėp­ lioja tie patys gyventojai, ku­ rie taip stengiasi, taip nori ap­ sigyventi bendrabutyje. Buvo nurodytos rūkymo vietos prausyklose, bet užrašai vi­ siems nepatiko (net ir mergi­ noms!), nuplėšė juos už poros

• Leningrade vyko tarp­ respublikinis aukštųjų mokyk­ lų ateistų konkursas. Be šei­ mininkų čia buvo svečių iš Latvijos Valstybinio universi­ teto, Daugpilio ir Maskvos pedagoginių institutų. Lietu­ vai atstovavo Vilniaus peda­ goginio instituto delegacija. Pirmas Leningrado studentų ateistų priesakas sako, kad ateizmas — tai ginklas, kurį dar anksti makštyse slėpti. Leningrado Gerceno pedago­ ginio instituto klubas veikia jau penkti metai. Jis atlieka nemažą darbą, organizuojant ateistinę veiklą studentų tar­ pe. Daugpilio kovingųjų ateis­ tų klubas turi 10 metų stažą. Konkursui reikėjo paruošti 3 numerius: paskaitą, meninę programą ir komandą Links­ mųjų-išradingųjų klubui. Nors konkursą laimėjo šeimininkai, bet labiausiai bu­ vo vertinama studentiška draugystė. Todėl visoms ko­ mandoms įteikti prizai. Vil­ niečiai gavo tortą, kurį visi 32 dalyviai sėkmingai pasidaJino. į • Uralo politechnikos in­ stituto komjaunimo komitetas pakvietė instituto komjaunuo­ lius jungtis prie visos šalies internacionalinio būrio, kuris

,1

Aū! — nepatyrusio turisto signalai. Gitara — anksčiau — muzi­ kinis instrumentas, dabar — turistinis inventorius. Kompasas — prietaisas, pa­ dedantis keliautojui nustatyti, kuria kryptimi jis paklydo. Kremas „Taiga“ — priemo­ nė apsisaugoti nuo uodų. Gaila, kad to nežino patys uodai. Prognozuotojas (oro) — žmogus, kuris niekada neklys­ ta (klysta oras). Veidrodis — primityvus prietaisas, padedantis turistei vėluotis į žygį. ISTORINIAI ANEKDOTAI Kartą pas Bernardą Šou at­

miestą girininkijoje. Šiltnamių staty­ , boje darbuosis 50 merginų ir vaikinų. 80 studentų dirbs Ši­ lutėje. Be to, daug studentų RESPUBLIKOJE pabuvos sveikatingumo sto­ • 1951 m. buvo įsteigtas vyklose Palangoje, Lampė­ Kauno medicinos institutas. džiuose, Kačerginėje. Dabar jame mokosi 2984 stu­ dentai. Jiems žinias perteikia UŽSIENYJE 17 profesorių, 89 docentai, 92 9 JAV stipendijos moka­ vyr. dėstytojai, 145 asistentai. Institutas jau paruošė be­ mos 13 proc. studentų, o mo­ kestis už mokslą 7 kartus di­ veik 4500 medikų. desnis už stipendiją. O Birželio pabaigoje į Al­ • Anglijoje vadinamose tajų išvyksta 37 LŽŪA stu­ skul" mokyklose dentai. 50 Miškų ūkio fakul­ „Pablik teto studentų padirbės Lapių mokslas kainuoja 2/3 metinio

vasarą vyks į Estijos Narvą statyti VRES.

Komisijos nebevaikšto • • • valandų. Ot ir jaunimas! Vis­ ką daro atbulai. Prasideda sesija — tada jau sugriūna visos bėdos. Kam­ bariai netvarkomi. Juk vyksta sesija, komisijos nevaikšto — pažymio neparašys. O į tokį kambarį įėjus — baisu. Labai blogai tvarkosi GF vyrai, pa­ vyzdžiui, 2, 15, 55 kambariai. Fakultetai žino tik paskirti bendrabutį, o vėliau neateina pažiūrėti, kaip gyvena jų stu­ dentai. Dėstytojai, gyvenan­ tieji bendrabutyje, nors ir mato, kad studentai daro blo­

gai, bet neperspėja, tai ne jų pareiga. Komendantas vienas prieš penkis šimtus yra bejė­ gis. Baigiasi mokslo metai, rei­ kia „aplaistyti". Dainos, šo­ kiai, keiksmai skamba per naktis visoje Čiurlionio gat­ vėje. Naktis praeina be mie­ go. Pabandyk ką pasakyti — tuojau gąsdina, kad komen­ danto langai iššoks į padan­ ges. Taip ir būna — langus reikia stiklinti beveik kiekvie­ ną pavasarį. Dar savo bend­ rabučio gyventojai pabarti tyli, o kurie ateina iš miesto

— Argi ne apmaudu, kad iki šiol Romoje jums nėra pa­ minklo? — Susimilkite! — sušuko Katonas. — Geriau tegu kal­ ba: „Kodėl nepastatė pamink­ ėjo nevykęs krepšininkas ir lo Katonui?", negu kad: „Ir paprašė padėti jam tapti ra­ kam gi pastatė Katonui pa­ šytoju. Šou tylėdamas per­ minklą?" skaitė jo rankraštį ir tarė: — Dabar aš suprantu, kodėl iš jūsų neišėjo krepšininkas. — Kodėl? — Todėl, kad jus laiku ne­ metate į krepšį, — atsakė ra­ šytojas. O Žinomas anglų dramaturgas Šeridanas vienoje iš savo dramų išdrįso gana nepalan­ kiai prabilti apie parlamentą. Jį nubaudė — už tai jis pri­ valėjo ateiti į parlamentą, at­ siklaupti ir atsiprašyti. Rašytojas tai padarė, bet atsistodamas ir valydamas no­ sine kelnes, sušuko: „Ponai, kiek čia purvo!“ O Kartą Katono — vyresnio­ ARITMETINĖ PROGRESIJA jo paklausė:

Linksmoji auditorija MAŽOJI TURISTINE ENCIKLOPEDIJA

MARGAS STUDENTŲ PASAULIS

S CaRA/BIDIS scčiDencas

arba kito bendrabučio, nepa­ sigaili „gerų" žodžių. Dar fakultetams yra prie­ kaištų. Studentai, kurie vyksta į praktiką, neatsiskaito su bendrabučiu. Gauni sąrašus, kada studentai būna jau išva­ žiavę. Kurie dar gauna sti­ pendiją, ateina su atsiskaity­ mo lapeliu, o jei jos negau­ na, lieka skolingi už bendra­ butį arba sugadintą inventorių palieka. Rudenį reikia ieŠKoti tokių skolininkų net su juris­ konsultu. Yra ir tokių, ku­ rie kad ir gauna stipendi­ jas, bet, jausdamiesi skolin­

O Karo su persais metu grai­ kų karvedys Temistoklas pa­ reikalavo iš Androso salos gy­ ventojų nuolankumo ir dide­ lės pinigų sumos. — Aš tai darau dviejų di­ džiųjų dievybių — Jėgos ir

gais, per vasarą neima stipen­ dijos, o rudenį jiems jau atsi­ skaitymo lapelio neberei­ kia — iš jų fakultetas nerei­ kalauja. Taip ir plūduriuoja toks skolininkas sau ramus ir laimingas po Vilniaus miestą. Arba štai bendrabutietis per­ eina į neakivaizdinį skyrių ar­ ba į vakarinį, o kartotekoje taip ir lieka bendrabutyje pri­ registruotas, užima vietą ir surask tu jį kad geras. Jei fa­ kultetai nepervestų studentų iš stacionaro į kitus skyrius be bendrabučio darbuotojo parašo, tuomet ir nebūtų to­ kių skolininkų.

S. LEONAVIČIENĖ Bendrabučio Nr. 3 komendantė

Įtikinimo — vardu! — tarė Temistoklas. — Dėl nuolankumo sutin­ kame, bet pinigų duoti atsisa­ kome dviejų tokių pat galin­ gų dievybių — Skurdo ir Ne­ galėjimo — vardu! — atsakė salos gyventojai. XX A. VAIKAI Muziejuje du paaugliai ap­ žiūrinėja mumiją ir mato prie jos lentelę: „2450 m. pr. m. e.1'. — Ką tai galėtų reikšti? .— Tai tikriausiai numeris automobilio, kuris jį perva­ žiavo. I PASIAIŠKINIMAS — Tu kodėl pavėlavai į mokyklą? — Aš norėjau eiti meške­ rioti, bet tėvas manęs nelei­ do. — Tavo tėvas pasielgė tei­ singai. Jis, žinoma, paaiškino tau, kad tu turi eiti į mokyk­ lą, o ne meškerioti. — Jis sakė, kad maža slie­ kų ir abiem nepakaks.

vidutinės kvalifikacijos dar-H bininko uždarbio. Atsakydamas į studentų ■ reikalavimus sumažinti rr&B kestį už mokslą, buvęs švieti-■ mo ministras pareiškė: „Rei-H kia gimti turtingu, mes neno H rime turėti apsišvietusį pro- H letariatą".

Nuotraukoje: LŽŪA Agro- ■ nomiįos fakulteto studentas I P. Gečionis gamybinės prakti- B kos metu dirba su naujausiu I čekoslovakų gamybos cukri- I nių runkelių tarpueilių puren- I tuvu.

Apie knygos vertę ir reikš­ mę tiek daug kalbama, kad to kartoti nė neverta. Ir vis dėlto nuolatos atsiranda skai­ tytojų tarpe žmonių, kurie, siauro egoizmo vedini, nesi­ skaito su šia visuomenine ver­ tybe, ją niokoja. Neseniai Filologijos fakul­ teto V kurso rusistė Nijole Švigždaitė į fakulteto skaityk lą grąžino knygą. Ji buvo ne­ gailestingai subraukyta raša­ lu, paraštės margavo įmant­ riomis diplomantės pastabo­ mis. Kaip būsimoji pedagoge įdiegs savo mokiniams pagar­ bą rašytam žodžiui, jei ji pati jos nejaučia? Š. KAŽUKAUSKIENt

VVU Mokslinės bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedt'ji

SKELBIMAS

Šiais mokslo metais „Tarybinis studentas" daugiau nebus leidžia­ mas. O rugsėjo mėne­ sį vėl susitiksim su sa­ vo skaitytojais. Gerų atostogų, kole­ gos! Lauksime Jūsų laiš­ kų iš darbo ir poilsio stovyklų! Redakcija

IŠEINA PENKTADIENIAIS

LAIKRAŠTIS ĮSTEIGTAS 1950 M. • REDAKTORIUS ALGIS KUSTA • REDAKCIJOS ADRESAS: VILNIUS MIT3 UNIVERSITETO G-VE Nr. 3, „TARYBINIS STUDENTAS". TELEFONAS 2-58-84 • TELEFONAS SPAUSTUVĖJE 2-S 43 • RINKO IR SPAUSDINO LKP CK LAIKRAŠČIŲ IR ŽURNALŲ LEIDYKLOS SPAUSTUVE VILNIUJE W

KAINA 2 KAP.

LV 09962

Užs. Nr. 2772


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.