Visu šalių proletarai, vienykitės!
B CARVBII JIS scuDencas VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS
1969 m.
BIRŽELIS
37 d. Nr. 22(682)
KOMITETŲ
LAIKRAŠTIS
ra
Ino penktadienio... 4» • Praėjusiame numeryje ,iek tiek rašėme, kur studenai ilsėsis vasarą. Dar papillome tas žinias: nuo rugpiū:io 6 d. iki 22 d. Ventės Rage irganizuojama stovykla uni versiteto slidininkams, leng vaatlečiams. Visose studentų irofkomiteto organizuotose itovyklose ilsėsis apie 600 dudentų. • Pasirodė keletas vado vėlių ir mokymo priemonių, tūrių autoriai — mūsų dėsty tojai: J. Dagio „Augalų ana tomija ir morfologija. Botani kos kurso I d.", J. Kabelkos „Latvių kalba" ir A. Marcijono „Teisinė gamtos apsauga Lietuvos TSR". • Šią savaitę istorijos mokslų kandidato laipsnio di sertaciją apgynė Žurnalistikos katedros vedėjas S. Makaus kas. Nuoširdžiai sveikiname mūsų redakcijos šefą. Kartu gražiausi linkėjimai visiems šių metų daktarams ir kandi datams.
• Universiteto miestelio statyboje vasarą veiks mūsų stovykla. Ji steigiama vietoj numatytų Kretingos raj. K. Požėlos kolūky. Dabar ekono mistai ir filologai dirbs Zara sų raj. Stelmužės tarybiniame ūkyje, o medikų stovykla per keliama iš Stelmužės į univer siteto miestelio statybą. Šie pakeitimai padaryti LTSR Aukštojo ir spec. vidu rinio mokslo ministerijos nu rodymu. • Jau daug Alma Mater vaikų gavo diplomus. Jie įteikti 59-iems Fizikos, 91-am Medicinos, 78-iems Chemijos, 146-iems Filologijos, 54-iems Istorijos fakultetų absolven tams. Šiandien kelialapiai į gyvenimą bus įteikti ekono mistams, rytoj — gamtinin kams, pirmadienį — matema tikams.
• Studentiška darbo ir po ilsio vasara prasidėjo! Trečia dienio vakare į ilgą kelią pa lydėjome apie 40 kolegų: jie respublikinio būrio sudėtyje dirbs Kalnuotajame Altajuje. • Šeštadienį į svečius at važiuoja Maskvos M. Lomo nosovo universiteto anglistų teatras. Pirmadienį juos išvy sime savo scenoje.
...iki penktadienio
-------- Absolventė <. Neįtikėtina, kad rankose, anot vienos studentės, „gy vas" diplomas, kad rytoj ne bereikės eiti į universitetą... Negali patikėti nei savo aša romis, nei savo džiaugsmu.. . Trečiadienį Kolonų salėje Medicinos fakulteto sanitari jos ir gydomosios medicinos specialybių absolventams iš kilmingai įteikti diplomai. Jaunuosius gydytojus pasvei kino fakulteto prodekanas doc. A. Svičiulis: — Diplomas — tai doku mentas, kuris daug leidžia, bet ir įpareigoja. Jūsų pasi rinkta profesija reikalaus
M. Kuraičio nuotr.
BUVOT STUDENTAI, LIKIT STUDENTAI daug triūso, nekartą teks atsi sakyti ramybės. Niekada, nie kur nepamirškite, kad jūs ta rybiniai gydytojai. Nesutep kite šios humaniškiausios pro fesijos balto chalato. Įteikdamas diplomus, rek torius prof. dr. J. Kubilius pa linkėjo absolventams sėkmės
darbe ir gyvenime. — Universitetas gali duoti tik žinių pagrindus. Šiandien mokslas, — pabrėžė rekto rius, — vystosi labai sparčiai, ir norint suspėti su juo, reikia daug dirbti. Gydytojui stovėti vietoje neįmanoma — tik eiti pirmyn arba sugrįžti atgal.
Norisi palinkėti, kad šia pras me jūs liktumėte studentais visą gyvenimą. Salėje skamba iškilmingo gydytojo pasižadėjimo, kuri skaito R. Tiškevičius, žodžiai. Buvusiems aktyviems studen tams, mokslo pirmūnams įtei kiami universiteto Garbės ir
Pagyrimo raštai, VVU kom jaunimo komiteto Pagyrimo lapai: L. Liepaitei, R. Tiške vičiui, A. Adomaičiui, J. Lau rinavičiui ir kt. Absolventus taip pat pa sveikino Sveikatos apsaugos ministras V. Kleiza, Valstybi nės egzaminų komisijos pir mininkas M. Zaikauskas, res publikos Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministerijos atstovė A. Mažeikaitė ir kt. Salėje skamba „Gaudeamus..Skamba kaip širdin giausios padėkos- žodžiai: „Ačiū Tau, Alma mater!" ■ MŪSŲ INF
TARYBINIS STUDENTAS
PROFESORIUS ZIGMAS ŽEMAITIS
Kaip jau buvo skelbta spau doje, universiteto rektoriui profesoriui J. Kubiliui už di delius nuopelnus, vystant ta rybini mokslą, TSRS Aukš čiausiosios Tarybos Prezidiu mo įsaku suteiktas Socialisti nio Darbo Didvyrio vardas. Praėjusį ketvirtadienį Lietu vos TSR Aukščiausiosios Tary bos Prezidiumo pirmininkas M. Šumauskas, dalyvaujant visuomenės veikėjams, moks lo ir kultūros darbuotojams, įteikė mokslininkui Lenino or diną bei „Piautuvo ir kūjo“ aukso medalį. J. Kubilių nuoširdžiai pa sveikino respublikos aukštojo ir specialiojo vidurinio moks lo ministras H. Zabulis, uni versiteto partinio komiteto sekretorius V. Nekrašas, mokslininkai, studentai. Dėkodamas už aukštą vy riausybinį apdovanojimą, prof. dr. J. Kubilius pasakė: — Už savo darbus, kuriuos laikau labai kukliais, tokio ap dovanojimo aš nelaukiau ir jį priimu tik kaip visos Lietuvos matematikų mokyklos nuopel nų pripažinimą. Aprimus pir majam džiaugsmui, kyla būti nybė apmąstyti, kodėl nedide lės tautos mokslas gali pel nyti tokius laurus? Taip yra todėl, kad mano tauta pasirin ko socializmo kelią, vedantį J kūrybą ir asmenybės su klestėjimą. Taip yra todėl, kad manoji tėviškė turtinga talen tais, be kuriu mokslas miršta.
S. m. birželio 24 d. dėl širdies ligos staiga mirė Lietuvos TSR nusipelnęs mokslo veikėjas, Lietuvos TSR nusipelnęs kultūros veikėjas, Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto Matematinės analizės katedros profesorius Zigmas Žemaitis. Velionis gimė 1884 m. spalio 25 d. Tverečiaus valsčiuje valstiečio šeimoje. Jo gabumai pasireiškė labai anksti. Baigęs pradžios mokyklą ir brolio kiek pamoky tas, jis 1903 m. eksternu išlaikė brandos atestato egzami nus ir įstojo j Odesos unive siteto Fizikos-matematikos fakultetą. Studijų metais Z. Žemaitis įsitraukė į revoliu cinį judėjimą, du kartus buvo areštuotas. Baigęs 1909 m. universitetą ir gavęs pirmojo laipsnio diplomą, dėste matematiką Vilniaus, o pirmojo pasaulinio karo metu — I Kalnai buvo aukšti. O jie Voronežo lietuvių gimnazijose. kopė ir kopė. Kai viršūnė at Po karo grįžęs į Lietuvą, Z, Žemaitis Švenčionyse or rodė ranka pasiekiama, kelią ganizavo vidurinę mokyklą ir jai vadovavo. 1919 metais užkirto svaiginanti ketera. Tarybinei vyriausybei nutarus atkurti Vilniaus universi Tada jie susėdo ant senojo tetą, Z. Žemaitis dalyvavo tam reikalui sudarytos komi Uralo luitų, ir vienas iš drau sijos darbe. Nuo to laiko visą savo gyvenimą Z. Žemai gų, Rimas, paklausė: tis pašventė Lietuvos aukštajai mokyklai. — Ko dabar norite? Z. Žemaitis su kitais pažangiais inteligentais organi Tada Kęstutis pasakė žo zavo Kauno universiteto pirmtaką — Aukštuosius kursus džius, kurie geriausiai charak ir jiems nuo 1920 m. vadovavo. 1922—1940 metais Z. terizuoja jį patį: Žemaitis dirbo Kauno universitete, pradžioje docentu, — Noriu būti dar aukš vėliau profesoriumi. Ilgą laiką jis buvo Matematikosčiau. .. gamtos fakulteto dekanas, o nuo 1930 m. — Geometrijos] katedros vedėjas. Kur prasideda žmogaus Nuo 1940 m. iki pat mirties prof. Z. Žemaitis dirbo aukštuma? Vaikystėje. Vilniaus universitete. 1940 m. buvo jo prorektorium, Būdamas penktoku, jis susi 1946—1948 m. — rektoriumi ir iki 1964 m. — Matemaginčijo su bendraklasiu. Tas tinės analizės katedros vedėju. paerzino, kad Kęstutis nemo Abiejuose universitetuose prof. Z. Žemaitis dėstė stu kąs plaukti, nes gyvenąs toli dentams visą eilę matematin ų disciplinų. Vilniaus uni nuo ežero. Vyriška ambicija versitetui profesorius Z. Žemaitis labai daug nusipelnė, atkišo delną. Sukirto: nutarė ruošdamas pedagoginius kadrus. Be matematinių discip žodžius įrodyti darbais. Pirmas linų, profesorius labai mėgo ir dėstė matematikos meto plaukti turėjo Kęstutis. Visi diką ir matematikos istoriją. Jo paties paskaitos buvo Rudnios vaikai į vandenį lįs ypač kruopščiai metodiškai paruoštos, gerai suprantamos davo taip: įlipdavo į alksnį, studentams. Profesoriaus mo kslinė veikla buvo daugiau pasvirusį virš ežero, ir šokda sia skirta matematikos istorijai, ypač senojo Vilniaus vo. .. universiteto (1579—1832) istorijai. Prof. Z. Žemaitis mo kėjo apie dešimtį kalbų. i— Kai iš žemės žiūri, atro Dideli yra profesoriaus nuopelnai ir Lietuvos viduri do visai neaukštai. Įlipau — nėms mokykloms. Dar po pirmojo pasaulinio karo jis baisu. .. Bet ką darysi — šo ruošė lietuviškus matematinius terminus, dalyvavo suda kau. Ir išplaukiau, nors drau rant matematikos programas gimnazijoms, kurį laiką ir gų buvau tylom paprašęs, pats dėstė Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos gim kad jeigu kas... Iš tikrųjų nazijoje ir buvo tos pažangios mokytojų organizacijos beveik nemokėjau. narys. Tarybiniu laikotarpiu prof. Z. Žemaičio ryšiai su 1960 m. Kęstutis Turonis vidurinėmis mokyklomis dar sustiprėjo. Vadovaudamas baigė Rudnios (Varėnos raj.) studentų pedagoginei praktikai, jis dažnai aplankydavo vidurinę mokyklą ir atvažia tas mokyklas, skaitė mokiniams paskaitas. Aktyviai da vo į Vilnių. lyvavo Lietuvos TSR Mokyklų mokslinio tyrimo instituto — Neišlaikiau pirmo egza darbe ir buvo jos mokslinės tarybos narys. mino. Po metų vėl atvažia Tarybinė vyriausybė ir liaudis aukštai įvertino prof. vau. Ir vėl į geografiją. Z. Žemaičio _ ______ nuopelnus. ,_____ 1943 __ i m. jis buvo išrinktas Lie Aukščiausiosios tuvos TSR -. ------------------ Tarybos deputatu, 1959 m. Iš pradžių buvo alksnis. Vė jam buvo suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio mokslo liau stojamieji egzaminai. Stu veikėjo, o 1964 m. — nusipelniusio kultūros veikėjo dijos, kariuomenė, studijos. Garbės vardas. Prof. Z. Žemaitis buvo apdovanotas ženklo ordinu, medaliu „Už šaunų darbą Didžiajame Tė vynės kare 1941—1945 m", Garbės raštais. Dėl prof. Z. Žemaičio mirties liūdi visi, kas jį pažino jo. Visų mūsų širdyse šis neoaprastai humaniškas, nuo širdus ir darbštus žmogus paliko gilų, neužmirštamą atminimą. Kaip ten bebūtų, bet pir A. Barkauskas, P. Brazdžiūnas, L. Diržlnskaltė, M. mosiomis dienomis atliekant Gedvilas, J. Griqonis, T. Ivanauskas, S. Jankauskas, z. Januškevičius. A. Jucys, J. Kubilius, J. Kupčinskas, K. praktiką Vilniaus rajono teis Mackevičius. V. Mackevičius, J. Maniušis, M. Martynaime man atrodė, kad gyvenu tis, J. Matulis, A. Rimkus, V. Sakalauskas, A. Snieč įvairaus plauko nusikaltėlių kus, V. Statulevičius, B. Sudavičius, M. Šumauskas, V. tarpe: pradedant chuliganais Uogintas, H. Zabulis. ir baigiant recidyvistais. Praktikos metu įsitikinau, Vilniaus Valstybinis V. Kapsuko universitetas su gi kad tarybinio teisininko ir liu liūdesiu praneša, kad š. m. birželio 24 d. staiga mi gydytojo profesijos panašios rė Lietuvos TSR nusipelnęs mokslo veikėjas ir Lietu Tiek gydytojas, tiek teisinin vos TSR nusipelnęs kultūros veikėjas, Matematinės ana kas savo kasdieniniame darbe lizės katedros . .. susiduria su žmogum, vienu profesorius ZIGMAS ŽEMAITIS. Universiteto rektoratas ir visuomeninės organizacijos atveju kaip ligoniu, kitu — reiškia nuoširdžiausią užuojautą velionio šeimai ir ar kaip nusikaltėliu. Ir abiejų timiesiems. vienodas tikslas. Per mėnesio praktiką mes
I I I I
Įteikti apdovanojimai Rektoriui Jonui Kubiliui
AUKŠTUMA
PAŽINTIS
„Atrodo, visai neaukštai, o pradedi lipti — baisu. Bet ką darysi..Aukštyn ir aukš tyn. . . Aštuoneri metai nuėjo Čiurlionio gatve. Aštuoneri mūsų mylimo žmogaus metai: Kęstutį pažįsta visas universi tetas — prorektorius ir deka nas, istorikai ir ekonomistai. — Be galo mielas žmogus, labai pareigingas. Kai dirbo studentų profbiuro pirminin ku, nepaprastai jautriai įsigi lindavo į studentų rūpesčius, — pasakojo prodekanė doc. I. Sarkinienė. — Neturėjom bėdos nei kaip su pirmininku, nei kaip su studentu. — Pirmininku „pasidariau", kai grįžau iš kariuomenės. Prieš tai, pirmame, antrame kurse, dirbau „Tarybinio stu
lendi, pats stengiesi ką norsl sugalvoti, tai ir įdomu. Uni-I versitete įdomiau.. . Tokios I smagios studentų šventės.
MYLIMAS
dento" visuomeniniame deminiame skyriuje.
aka
— Vyrukas neblogas, mėgs ta dainą. Na, bet jis apsigimęs turistas, visą Sąjungą išvaikš čiojo, — kalba Akademinio choro, kuriame dainuoja Kęs tutis, vadovas LTSR n. a. P. Sližys. „Noriu būti dar aukščiau" Karpatai, Kola, Uralas, Kau Nežinau, ar taip atsakys Kęs kazas. .. tutis Turonis, kai šeštadieni — Kalnai kaip opiumas, kuo jam įteiks hidrologo diplo daugiau eini, tuo daugiau no mą. Tik tikiu, kad žygis aukš tyn tikrai nesibaigs tą diena. ri. Ir būtinai tą dieną bus giedra. Koks kelias veda aukštyn? Kodėl taip — nežinau atsaky mo. Tik jaučiu, kad švies sau Ir kaip jį surasti? — Girdėjai, Kęstuti, ką lė virš žalios žolės, virš snie kauniečiai išdarinėja. Atrodo, guotų kalnų, virš žmonių Tokia jau ta diena — šventė, Politechnikoj įdomiau. .. — Įdomumas priklauso nuo į kurią ateini pats. A. JUODUPIS tavęs paties. Jeigu pats visur
PASKUTINE
pr.Hu...pt.».i1. susipažinome su liaudies teis mų ir prokuratūrų organizaci ja, juose vedama dokumenta cija, klausėmės sudėtingų, įdomių (kartais ir juokingų) bylų. Daugeliui mūsų teko būti bylos teisminio nagrinė jimo metu posėdžių sekreto riais, vertėjais, kviestiniais, teismo vykdytojais, tardyto jais, atlikti tardyminį ekspe rimentą ar apžiūrėti įvykio vietą ir kt. Praktikos metu mes arčiau susipažinome su savo būsimą j a specialybe, įgijome gerų, nuoširdžių vyresniųjų draugų, tokių
Aukštuma. Ne tokia, kai j viską užgožia debesys (puiky bės ar baimės). Nuo šios aukš tumos matai daug ir aiškiai. | Matai daugiau, negu mate tavo tėvas, negalėjęs baigti mokslų, negu tie, kurie miega amžinu miegu Antakalnio kauburėliuose po žaliomis tu- I jomis. Tu eini tolyn ir aukš tyn. Tau padeda daug gerų I žmonių, valdžia padeda. Tu ši- | to niekada nepamiršti, Todėl tave myii visi. Taip kopi 1 saulė į zenitą. .. — Kokie mylimiausi dės tytojai? Doc. E. Cervinskas. Jis sakydavo: „Arba tu būsi mokytojas, arba tave mo kys". Mokė būti atidžių, su prasti žmogų, gailėtis, padė ti. .. Vyr. dėstytojas A. Barysas Buvo kurso vadovu. Ir prakti kose kartu. Susigyvenom. Mei no diplominio vadovas. Per jį t hidrologiją pamilome labiau, negu būsimą žmoną. Nemėgs ta formalumų, tuščių šnekų: reikia — darom. Labai darbš- g tus. Tur būt, ir mes bandėm I tokie būti. Sarmatinomės eiti I neišmokę egzamino. Jis pats tada varžosi. ..
kaip Vilniaus raj. Liaudies teismo pirmininkas J. Sinke vičius, Lenino raj. liaudies teisėjas B. Merčaitis, Vilniaus miesto prokuratūros vyr. tar dytojas A. Januitis, Tarybų raj. prokuroras A. Farberis ir daugelis kitų. Praktikos metu nuoširdžiai padirbėjo visi, sunku kurį nors išskirti. Vis tik norėčiau paminėti V. Onilevičių, V. Pivoriūną, A. Dapšį, R. Valentukevičių, J. Šeškevičių ir kt.
Gamybinė praktika — ta' rimtas egzaminas, kuriame 11 špargalkos negelbsti. Gamybi nės praktikos metu atsisklei džia visa studento individua lybė, sugebėjimai. Ji prasidėjo ir IV kur.-3 žurnalistams. Apie sėkmes f nesėkmes dar ankstoka kalbė ti, tačiau pirmosios darbo sa vaitės jau apsivainikavo di desniais ar mažesniais straips niais, informacijomis. . Praktika lieka praktika, j' Br. ŠLAMAS TF III k. retai apsieina be kuriozų
3 psl.
tarybinis studentas
Diena pirmutinė,
diena paskutinė Stoviu dienų kryžkelėj. Ne\ su dabartiniu komjaunimu." „Mes turime griežčiau pa -žisau, kur eiti, nežinau koks sekantis mano žingsnis — į sirinkti savo kelią, matyti pradžią ar Į atsisveikinimą. .. perspektyvą ir mobilizuoti O gal universitetas nesibaigia moralines jėgas galimiems šiais rūmais, gal tie metai, idėjiniams išmėginimams". „Jau vien tai, kad komjau praleisti jame, bus gyvi tei sėjai mano tolimesniame gy nimo organizacija supranta prieš ją stovinčias jaunimo venime? „Susidariau, man atrodo, auklėjimo problemas, ieško visapusiškai teisingą išvadą: naujų kelių juos spręsti ir su švietimo sistemos laimėjimai randa gana efektyvių priemo ir pasiekimai yra viena di nių, yra svarbus šio laikotar džiausių ir brangiausių, jei ne pio komjaunimo organizacijos pati didžiausia ir brangiausia, bruožas". „Akademinis klausimas tarybinės santvarkos dovanų komjaunimo organizacijos tu lietuvių tautai". Ne pirmas ir ne paskutinis rėtų visai nevarginti. Iš tikrų aš atėjau j šį universitetą. jų taip galėtų būti tik tada, Ateis dar tūkstančių tūkstan jei kiekvienas studentas rū čiai — šviesi teisė jiems duo pintųsi savo pažangumu. O jis turi rūpintis, jis turi tapti ta. Studentas. Įvairiausiom va pilnaverčiu šalies šeimininku. Aš ginčyjuos su savim ir riacijom skamba šis žodis. Stengiuosi gerai suprasti tik su draugais. Ne, galima gy venti geriau. Prasmingiau. rąją šio žodžio prasmę. Nereikia susmulkėti. Reikia „Vidurinėje mokykloje bu vo dėstomos tik neginčyja- augti dideliu, gal būt, užaugti mos tiesos, o čia jau teks su tokiu medžiu, kuris audroje sipažinti ir su neištirtomis, remtų dangų. . . Mes visi jau dideli ir gra abejonių keliančiomis proble momis. Niekas, žinoma nerei žūs. Sunkus buvo tas augi kalaus, kad jūs tuos neaišku mas: per metus, per kovą, per mus išspręstumėte, bet galvo dvejetus ir penketus, per nau ti, kaip juos išspręsti, reikia". jus darbus. Mes išaugome, Į mano delnus krinta die nes mes išsikovojome tą teisę nos. Žiūriu ne į jas, į delnus augti. Ir dabar visam pasau žiūriu, pagal juos žmonės liui skelbiame didžiąsias tie spręs, kas aš esu. Studijos — sas: žmogus turi būti didelis didelis darbas. Kiekvieną ir gražus... Neapšauk manęs demagogu. darbą reikia atlikti gerai. „Mes atėjom, kai Vilnius O kodėl gi žodžiai negali būti buvo gražus, auditorijose ne gražūs, jeigu jie teisingi? pūtė vėjai ir studentai nešio Jie — kaip žmonės... .. .Stengiuos būti dideliu jo kepuraites. Mes susiaurinom kelnes ir toliau keliavom pačiuose mažiausiuose dar su darbo stovyklomis. Statėm, buose. Taip mane moko mano geriausi draugai — dėstyto svajojom, kūrėm". „Buvom negailestingi, jai. „Jaunystė — pasiruošimo svarstydavom 'komjaunuolius už bet kokį prasižengimą. gyvenimui metas. Dėstytojas Be kovos neįmanoma. Jeigu čia geriausias pagalbininsas. jos nebūtų buvę, tai nebūtų Jis visuomet džiaugiasi, maty tokio šiandieninio jaunimo, damas, kad studento ne tik kūnas auditorijoje... Ta nebūtų ir tokios Lietuvos". „Mes taip nemokėjome, bendra nuotaika gimsta, jei mes taip nesugebėjome, mes pagrindinės paskaitos mintys daug mažiau žinojome, daug ypač artimos pačiam dėstyto mažiau mokėjome, palyginus jui".
Svečiuose — lakunas-kosmo 'autas
|
VIENERIŲ
|
METŲ
|
FOTO-
š
mozaika
„Ir mums, dėstytojams (kal bu čia jaunųjų vardu), reikia žymiai daugiau skaityti, ir vi sais kitais keliais lavintis. Dėstytojas turi būti plačios erudicijos žmogus". „Dėstytoją paskaitoje aš įsivaizduoju kaip žmogų (be didybės), besikalbantį su žmo nėmis, o ne kaip pranašą, skelbiantį šventas tiesas". Noriu būti toks, kaip mano mylimas dėstytojas. O tokiu tapti labai, labai sunku. Die nos skrieja kaip paukštės, nu sinešdamos ir neišsipildžiusias svajones, nepadarytus dar bus. .. Ir ateina atsisveikinimas. ..
(Panaudotos rektoriaus prof. dr. J. Kubiliaus, prorek toriaus doc. J. Grigonio, par tijos komiteto sekretoriaus V. Nekrašo. LTSR Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo minist ro doc. H. Zabulio, LKP CK skyriaus vedėjo pavaduotojo J. Bielinio, istorijos m. gar bės daktaro A. Bimbos, rašy tojo M. Sluckio. doc. E. červinskienės, doc. č. Kudabos, doc. J. Balkevičiaus vyr. dėst. K. Strumskio. pasisakymų, išspausdintu šiais mokslo me tais mūsų laikraštyje, ištrau kos).
1968. X. 20. Komjaunimo aktyvlstai-veteranai ir jauni — susirinko kavinėje.
Šių mokslo metų „naujagimis“ — Etnografinis ansamblis. Filologai ir Istorikai švenčia mediumą. (Apačioje.)
G. Beregovojus.
LTSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO
ĮSAKAS DĖL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIO KULTŪROS VEIKĖJO GARBĖS VARDO SUTEIKIMO DRG. J. TORNAU Už ilgametę kultūrinę ir aktyvią visuomeninę-politinę veiklą suteikti Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universi teto mokslinės bibliotekos direktoriui, filologijos mokslų kandidatui drg. Jurgiui Tornau Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo garbės vardą. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininko pavaduotojas J- KUZMINSKIS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius S. NAUJALIS Vilnius, 1969 m. birželio 25 d.
STUDENTIŠKA VASARA Štai viena mergina ėmė ir pa rašė, kad pradėjo veršiuotis N rajono... kiaulės... Bet pa čių praktikantų neima juokas. Nėra kada — kiekvieną die ną vis „eksperimentai". I kurią respublikos vietą dabar benuvažiuosi — visur rasi mūsų kolegas: Prienuose — Aldoną Baranauskaitę, Anykščiuose — Marytę Masiokaitę, Kretingoje — Petrą Jankauską, Lazdijuose — Gin tautą Banaitį, Klaipėdoje — Eugeniją Čeponaitę, Danutę
Vaičiulionytę. (Jos, beje, skundėsi, kad ir už korektorę reikia dirbti, Mat, ši, besiau dama batuką, pirštą nusilau žė! ..) Kai kurie savo jėgas pa bandė ir respublikinėje spau doje: „Tiesoje" — Valentina Juodsnukytė, Zonė Maskeliūnaitė, „Literatūroje ir mene" — Danutė Vabalaitė, „Kom jaunimo tiesoje" — Alfredas Dominauskas. Vytautas Že maitis, „Gimtajame krašte" — Vygandas Prekevičius ir kt.
Universiteto teatrinei studijai suteiktas vardas.
LENINO VARDAS PASAULINĖJE LITERATŪROJE Leidykla „Polltičeskaja literatūra" 1970 metais iš leis papildomą 110-tūkstantąjį visų 55 V. Lenino raštų tiražą. Šešiasdešimt keturiomis TSRS tautų (be rusų) kal bomis išleista 4 925 pava dinimų V. Lenino kūriniai 60 572 tūkst. egzempliorių tiražu ir trisdešimt keturių užsienio šalių tautų kalbo mis — 1679 pavadinimų kūriniai 22 900 tūkst. eg zempliorių tiražu. V. Lenino kūriniai išleis ti Sąjungoje 99 kalbomis. Bendras jų tiražas viršija 343 mln. egzempliorių. JUNESKO duomenimis Lenino knygos verstinės literatūros sąraše užima pirmą vietą. V. Lenino kūrinius ir knygas apie jo gyvenimą ir veiklą anglų, prancūzų, ispanų, vokiečių, arabų, hindi, bengalų, suachili ir daugeliu kitų kalbų išlei džia leidykla „Progres".
liaudies
teatro
M. KURAIČIO, K. TRAŠKOS, A. REPEČKOS, G. MEDZEVIČIAUS, I. DAGIO nuotr.
PRAŠAU PRIIMTI... Prieš kelias dienas Cen triniuose rūmuose vėl įsi kūrė priėmimo komisija. Iš visur į čia plaukia pa reiškimai su keletu nedrą sių žodžių: „. .. prašau priimti...". Stojantieji ir gi nedrąsūs. Gal vienas ki tas, trečią ar ketvirtą kar tą bandąs laimę, šiek tiek drąsesnis, daugiau pasiti kintis. Bet dauguma jų vi sai jauni, po septyniolikaaštuoniolika metų. G. Rozencvai pirmasis padavė pareiškimą į Ma tematikos ir mechanikos fakultetą. Vilnietis, šiais metais baigęs vakarinępamaininę vid. mokyklą. O kodėl būtent į matema tiką? — Matematika yra ma tematika. — Įstosit? -— Be abejo, jeigu žmo gus nori įstoti j universi tetą, tai ir įstos. — Pasitikit savimi ar savo žiniomis?
— Savimi! Z. Andriuškevičiūtė jau antrą kartą bandys laikyti egzaminus į Teisės fakul tetą. — Gal ir įstosiu... Tu rėčiau. — Pernai vieno egzamino neišlaikiau. Ko kio? Prancūzų kalbos. Šiais metais kaip? Nežinau. .. reikia įstoti... A. Razgūnas į priėmimo komisiją atėjo su tėvu. Žada mokytis Ekonomikos fakultete. Tėvas: — Mes dar tik žvalgomės. — Ko jūs ieškot? — Ko nors tokio geres nio. — Kodėl ruošiatės stu dijuoti ekonomiką? — Patinka matemati ka. .. — Tada reikėtų į Ma tematikos ir mechanikos fakultetą... — Nežinau... Tą, pirmąją priėmimo
komisijos darbo dieną, pa davė pareiškimus dar ke letas jaunuolių. Visi jie nori mokytis universitete. Kodėl? — Universitetas pati ge riausia mokykla Lietuvoje. — Universitete gausiu daugiausia žinių. — Nepavyks universi tete, eisiu į pedagoginį... Man diplomo reikia... Ko čia slėpti! Įvairių žmonių ateina į priėmimo komisiją. Vieni įstos, kiti gal lauks sekan čių metų arba bandys lai mę kitose aukštose mokyk lose. Džiugina mūsų bū simų pirmakursių pasitikė jimas savimi. Tai kas, kad jiems po septyniolika-aštuoniolika metų. Tegu šis pasitikėjimas lydės juos ne tik per stojamuosius egzaminus, bet ir studen tiškų sesijų metu. .1 A. DARGŪNAS
iiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiii
J.
ŠALYJE
TAMOŠIŪNAS — MOKSLŲ DAKTARAS
• Kai 1921 m. Baltarusijos Darbo Raudonosios vėliavos ordino V. I. Lenino universite tas pradėjo darbą, jame bu vo 3 fakultetai. Juose studi javo 1300 žmonių. Dabar — 11 fakultetų. Studentų visuo se skyriuose — 16.000. Uni. versiteto 81 katedroje dirba 15 akademikų ir narių kores pondentų, 50 profesorių ir daktarų, 368 docentai ir moks lų kandidatai.
Birželio 10 d. Ekonomi kos fakulteto taryboje ekonomikos mokslų dak taro laipsnio disertaciją apgynė universiteto Poli tinės ekonomijos katedros docentas Julius Tamošiū nas. Doc. J. Tamošiūnas gi mė 1920 m. Panevėžio raj. Maženių k. 1948 m. baigė Vilniaus Valstybinio uni versiteto Ekonomikos fa kultetą. Po to Maskvos Valstybiniame M. Lomo nosovo universitete baigė aspirantūrą. 1952 m. apgy nė kandidatinę disertaciją „Lietuvos TSR socialistinis žemės ūkio pertvarkymas“. 1959 metais jam buvo su teiktas mokslinis docento vardas. Disertantas paskel bė daugiau kaip 30 moks linių straipsnių bei brošiū rų žemės ūkio ekonomikos arba teoriniais agrariniais klausimais, Kai kurie jo paskelbti teoriniai apiben drinimai, liečiantys respub likos žemės ūkio socialisti nį pertvarkymą, bendro sios kapitalizmo krizės po veikį Lietuvos ekonomikos vystymuisi kapitalizmo są lygomis, yra tapę klasiki niais. vertinant šiuos pro cesus. Jo daktarinė disertacija „Gamybinių jėgų ir gamy binių santykių vystymasis Lietuvos žemės ūkyje“ pa sižymi plačiais teoriniais apibendrinimais, išryški nančiais Lietuvos žemės ūkio gamybos vystymosi ypatumus kapitalizmo Ir socializmo sąlygomis, lygi
nant su bendrais visuome nės vystymosi dėsningu mais. Darbe keliamos prob lemos pagrindžiamos, paly ginant Lietuvos žemės ūkio socialinius - ekonominius procesus su analogiškais procesais kitose TSRS res publikose bei užsienio ša lyse. Šiame darbe visos nag rinėjamos problemos yra sujungtos į vieningą ir nuoseklią teorinę sistemą. Pagrindinės vienokių ar kitokių Lietuvos žemės ūkio ypatumų priežastys grupuojamos į subjektvvias- anstatines Ir objektyvias-ekonomlnes. Objektyvių-ekonominių sąlygų nagrinėjime daug dėmesio skiriama ekonominiam pa veldimumui, bendrai eko nominei istorinei situaci jai, išorinių sąlygų povei kiui. Doc. J. Tamošiūno di sertacija yra reikšmingas įnašas, naujai vertinant visą eilę socialinių-ekonominių procesų Lietuvos žemės ūkyje atskirose isto rinio išsivystymo pakopose. V. BAGDONAVIČIUS
Dabar fakultetuose skirsto mi bendrabučiai. Visi suinte resuoti gauti vietą. O kai gauna, tai jau nieko nebever tina. Tada nebemoka durų už daryti palengva, trenkia, kad ir miręs prisikeltų. Taip su genda durų spynos. Atseit, nesvarbu — juk kitais metais tame kambaryje nebegyven siu, gausiu kitą. Tas pat ir su inventoriumi. Skaitykloje sta liukai, nors jie dar neseniai gauti, dabar jau išrašyti, iš tepti kaip mažų vaikų. Tėp lioja tie patys gyventojai, ku rie taip stengiasi, taip nori ap sigyventi bendrabutyje. Buvo nurodytos rūkymo vietos prausyklose, bet užrašai vi siems nepatiko (net ir mergi noms!), nuplėšė juos už poros
• Leningrade vyko tarp respublikinis aukštųjų mokyk lų ateistų konkursas. Be šei mininkų čia buvo svečių iš Latvijos Valstybinio universi teto, Daugpilio ir Maskvos pedagoginių institutų. Lietu vai atstovavo Vilniaus peda goginio instituto delegacija. Pirmas Leningrado studentų ateistų priesakas sako, kad ateizmas — tai ginklas, kurį dar anksti makštyse slėpti. Leningrado Gerceno pedago ginio instituto klubas veikia jau penkti metai. Jis atlieka nemažą darbą, organizuojant ateistinę veiklą studentų tar pe. Daugpilio kovingųjų ateis tų klubas turi 10 metų stažą. Konkursui reikėjo paruošti 3 numerius: paskaitą, meninę programą ir komandą Links mųjų-išradingųjų klubui. Nors konkursą laimėjo šeimininkai, bet labiausiai bu vo vertinama studentiška draugystė. Todėl visoms ko mandoms įteikti prizai. Vil niečiai gavo tortą, kurį visi 32 dalyviai sėkmingai pasidaJino. į • Uralo politechnikos in stituto komjaunimo komitetas pakvietė instituto komjaunuo lius jungtis prie visos šalies internacionalinio būrio, kuris
,1
Aū! — nepatyrusio turisto signalai. Gitara — anksčiau — muzi kinis instrumentas, dabar — turistinis inventorius. Kompasas — prietaisas, pa dedantis keliautojui nustatyti, kuria kryptimi jis paklydo. Kremas „Taiga“ — priemo nė apsisaugoti nuo uodų. Gaila, kad to nežino patys uodai. Prognozuotojas (oro) — žmogus, kuris niekada neklys ta (klysta oras). Veidrodis — primityvus prietaisas, padedantis turistei vėluotis į žygį. ISTORINIAI ANEKDOTAI Kartą pas Bernardą Šou at
miestą girininkijoje. Šiltnamių staty , boje darbuosis 50 merginų ir vaikinų. 80 studentų dirbs Ši lutėje. Be to, daug studentų RESPUBLIKOJE pabuvos sveikatingumo sto • 1951 m. buvo įsteigtas vyklose Palangoje, Lampė Kauno medicinos institutas. džiuose, Kačerginėje. Dabar jame mokosi 2984 stu dentai. Jiems žinias perteikia UŽSIENYJE 17 profesorių, 89 docentai, 92 9 JAV stipendijos moka vyr. dėstytojai, 145 asistentai. Institutas jau paruošė be mos 13 proc. studentų, o mo kestis už mokslą 7 kartus di veik 4500 medikų. desnis už stipendiją. O Birželio pabaigoje į Al • Anglijoje vadinamose tajų išvyksta 37 LŽŪA stu skul" mokyklose dentai. 50 Miškų ūkio fakul „Pablik teto studentų padirbės Lapių mokslas kainuoja 2/3 metinio
vasarą vyks į Estijos Narvą statyti VRES.
Komisijos nebevaikšto • • • valandų. Ot ir jaunimas! Vis ką daro atbulai. Prasideda sesija — tada jau sugriūna visos bėdos. Kam bariai netvarkomi. Juk vyksta sesija, komisijos nevaikšto — pažymio neparašys. O į tokį kambarį įėjus — baisu. Labai blogai tvarkosi GF vyrai, pa vyzdžiui, 2, 15, 55 kambariai. Fakultetai žino tik paskirti bendrabutį, o vėliau neateina pažiūrėti, kaip gyvena jų stu dentai. Dėstytojai, gyvenan tieji bendrabutyje, nors ir mato, kad studentai daro blo
gai, bet neperspėja, tai ne jų pareiga. Komendantas vienas prieš penkis šimtus yra bejė gis. Baigiasi mokslo metai, rei kia „aplaistyti". Dainos, šo kiai, keiksmai skamba per naktis visoje Čiurlionio gat vėje. Naktis praeina be mie go. Pabandyk ką pasakyti — tuojau gąsdina, kad komen danto langai iššoks į padan ges. Taip ir būna — langus reikia stiklinti beveik kiekvie ną pavasarį. Dar savo bend rabučio gyventojai pabarti tyli, o kurie ateina iš miesto
— Argi ne apmaudu, kad iki šiol Romoje jums nėra pa minklo? — Susimilkite! — sušuko Katonas. — Geriau tegu kal ba: „Kodėl nepastatė pamink ėjo nevykęs krepšininkas ir lo Katonui?", negu kad: „Ir paprašė padėti jam tapti ra kam gi pastatė Katonui pa šytoju. Šou tylėdamas per minklą?" skaitė jo rankraštį ir tarė: — Dabar aš suprantu, kodėl iš jūsų neišėjo krepšininkas. — Kodėl? — Todėl, kad jus laiku ne metate į krepšį, — atsakė ra šytojas. O Žinomas anglų dramaturgas Šeridanas vienoje iš savo dramų išdrįso gana nepalan kiai prabilti apie parlamentą. Jį nubaudė — už tai jis pri valėjo ateiti į parlamentą, at siklaupti ir atsiprašyti. Rašytojas tai padarė, bet atsistodamas ir valydamas no sine kelnes, sušuko: „Ponai, kiek čia purvo!“ O Kartą Katono — vyresnio ARITMETINĖ PROGRESIJA jo paklausė:
Linksmoji auditorija MAŽOJI TURISTINE ENCIKLOPEDIJA
MARGAS STUDENTŲ PASAULIS
S CaRA/BIDIS scčiDencas
arba kito bendrabučio, nepa sigaili „gerų" žodžių. Dar fakultetams yra prie kaištų. Studentai, kurie vyksta į praktiką, neatsiskaito su bendrabučiu. Gauni sąrašus, kada studentai būna jau išva žiavę. Kurie dar gauna sti pendiją, ateina su atsiskaity mo lapeliu, o jei jos negau na, lieka skolingi už bendra butį arba sugadintą inventorių palieka. Rudenį reikia ieŠKoti tokių skolininkų net su juris konsultu. Yra ir tokių, ku rie kad ir gauna stipendi jas, bet, jausdamiesi skolin
O Karo su persais metu grai kų karvedys Temistoklas pa reikalavo iš Androso salos gy ventojų nuolankumo ir dide lės pinigų sumos. — Aš tai darau dviejų di džiųjų dievybių — Jėgos ir
gais, per vasarą neima stipen dijos, o rudenį jiems jau atsi skaitymo lapelio neberei kia — iš jų fakultetas nerei kalauja. Taip ir plūduriuoja toks skolininkas sau ramus ir laimingas po Vilniaus miestą. Arba štai bendrabutietis per eina į neakivaizdinį skyrių ar ba į vakarinį, o kartotekoje taip ir lieka bendrabutyje pri registruotas, užima vietą ir surask tu jį kad geras. Jei fa kultetai nepervestų studentų iš stacionaro į kitus skyrius be bendrabučio darbuotojo parašo, tuomet ir nebūtų to kių skolininkų.
S. LEONAVIČIENĖ Bendrabučio Nr. 3 komendantė
Įtikinimo — vardu! — tarė Temistoklas. — Dėl nuolankumo sutin kame, bet pinigų duoti atsisa kome dviejų tokių pat galin gų dievybių — Skurdo ir Ne galėjimo — vardu! — atsakė salos gyventojai. XX A. VAIKAI Muziejuje du paaugliai ap žiūrinėja mumiją ir mato prie jos lentelę: „2450 m. pr. m. e.1'. — Ką tai galėtų reikšti? .— Tai tikriausiai numeris automobilio, kuris jį perva žiavo. I PASIAIŠKINIMAS — Tu kodėl pavėlavai į mokyklą? — Aš norėjau eiti meške rioti, bet tėvas manęs nelei do. — Tavo tėvas pasielgė tei singai. Jis, žinoma, paaiškino tau, kad tu turi eiti į mokyk lą, o ne meškerioti. — Jis sakė, kad maža slie kų ir abiem nepakaks.
vidutinės kvalifikacijos dar-H bininko uždarbio. Atsakydamas į studentų ■ reikalavimus sumažinti rr&B kestį už mokslą, buvęs švieti-■ mo ministras pareiškė: „Rei-H kia gimti turtingu, mes neno H rime turėti apsišvietusį pro- H letariatą".
Nuotraukoje: LŽŪA Agro- ■ nomiįos fakulteto studentas I P. Gečionis gamybinės prakti- B kos metu dirba su naujausiu I čekoslovakų gamybos cukri- I nių runkelių tarpueilių puren- I tuvu.
Apie knygos vertę ir reikš mę tiek daug kalbama, kad to kartoti nė neverta. Ir vis dėlto nuolatos atsiranda skai tytojų tarpe žmonių, kurie, siauro egoizmo vedini, nesi skaito su šia visuomenine ver tybe, ją niokoja. Neseniai Filologijos fakul teto V kurso rusistė Nijole Švigždaitė į fakulteto skaityk lą grąžino knygą. Ji buvo ne gailestingai subraukyta raša lu, paraštės margavo įmant riomis diplomantės pastabo mis. Kaip būsimoji pedagoge įdiegs savo mokiniams pagar bą rašytam žodžiui, jei ji pati jos nejaučia? Š. KAŽUKAUSKIENt
VVU Mokslinės bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedt'ji
SKELBIMAS
Šiais mokslo metais „Tarybinis studentas" daugiau nebus leidžia mas. O rugsėjo mėne sį vėl susitiksim su sa vo skaitytojais. Gerų atostogų, kole gos! Lauksime Jūsų laiš kų iš darbo ir poilsio stovyklų! Redakcija
IŠEINA PENKTADIENIAIS
LAIKRAŠTIS ĮSTEIGTAS 1950 M. • REDAKTORIUS ALGIS KUSTA • REDAKCIJOS ADRESAS: VILNIUS MIT3 UNIVERSITETO G-VE Nr. 3, „TARYBINIS STUDENTAS". TELEFONAS 2-58-84 • TELEFONAS SPAUSTUVĖJE 2-S 43 • RINKO IR SPAUSDINO LKP CK LAIKRAŠČIŲ IR ŽURNALŲ LEIDYKLOS SPAUSTUVE VILNIUJE W
KAINA 2 KAP.
LV 09962
Užs. Nr. 2772