visų
Salių
proletarai, vienykjtesi
r.A’vniDis
Siame numeryje: UNIVERSITETAS: DATOS, ŽMONES, DARBAI
XXX „AKIRATIS" XXX
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO _ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ S AVAITRASTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1983 m,
birželio 17 d.,
penktadienis
Sunkiausias egzaminas
Medicinos fakultete, prie auditorijos, kurią pašali nis sunkiai surastų, būria vosi gydomosios medici nos pirmojo kurso 2 gru pės studentai. Vieni ilgais žingsniais „matavo" kori doriaus ilgį, kitų nosys dar buvo įbestos į užra šus — tuoj prasidės egza minas. — Šis egzaminas jau ketvirtas, bet pats sunkiau sias — bioorganinės che mijos, — kalbėjo pirma kursiai. — Labai daug me džiagos reikėjo perskaity ti, jam ruošiantis.
Į auditoriją įeina vidųtinio ūgio tamsiaplaukė moteris su šypsena lupose. Tai docentė Nina Raguotienė, šį semestrą dirbusi su busimaisiais medikais per paskaitas, seminarus, laboratorinius darbus, o šiandien atėjusi galutinai patikrinti jų žinių, Ant stalo išdėliojami bilietai, docentė pasiima knygą, kurioje sužymėtos visos pirmakursių „nuodemės": kaip lankė paskaitas, kaip būdavo pasiruošę seminarams ir laboratoriniams darbams. Juk bioorganinė chemija — tokia disciplina, kurią gerai įsisavinti galima tik gerai dirbant visą semestrą — keletas dienų prieš egzaminą čia mažai gelbsti, Pirmasis šešetukas išsitraukia bilietus. Vieniems labiau pasisekė, kiti sun-
kesnį bilietą ištraukė, Kol studentai ruošiasi atsakinėti, paprašiau doc. N. Raguotienę trumpai papašakoti apie discipliną ir 2-osios grupės darbą, studi juo j ant bioorganinę chemiją. — Šiais metais dirbome pagal naują programą — vietoj anksčiau dėstytos organinės chemijos pū makursiams medikams buvo įvestas bioorganinės chemijos kursas. Todėl disciplinos dėstyme buvo nemaža naujovių, reikėjo daugiau dirbti. Padidėjo ir paskaitų, ir laboratorinių darbų, — pasakoja docente. — Tačiau darbą su studentais labai apsunkino tai, kad dauguma iš vidurinės mokyklos į Universitetą neatsineša organinės chemijos pagrindų. Vietoj to, kad gilintumęsi į šį
SESIJA. GYDYTOJAS PATARIA
KAIP IŠVENGTI PERVARGIMO Mokslinė techninė revoliucija, teikdama patogumus ir komfortą, atnešė ir daugybę stresų bei psichologinių perkrovų — ir informacijos gausumą, ir triukšmą gatvėje, darbe bei buityje, ir oro užterštumą. Visa tai gerokai alina ,mūsų nervų sistemą. Dažnai matome tokį vaizdą. Jaunuolis sprendžia fizikos ar matematikos namų užduotis, o šalia groja tranzistorius. Girdi, muzika jam ne trukdo, o padeda įsiminti. Tačiau mes, gydytojai, žinome, kad pašalinio dirgiklio poreikis jau sako apie nervų sistemos išsekimą. Tokiu atveju reikalingas aktyvus poils‘s gamtoje, o ne muzika dirbant. Neretai 6—10 ®etų vaikai spokso į televizorių iki išnaktų. Ne®aža tėvelių, užsikrėtusių miesčioniškumo liga, įtaiso savo atžalą į keletą mokyklų, įvairius ratelius ar ansamblius, nors vaikas vos susidoroja su vidūrinės mokyklos pro?rama. O kada jam pažaisti, pabūti ore, pajusti vaikystės džiaugsmus? Toli gražu ne visi studentai įpratę sistemingai lr dozuotai mokytis. Kitas visą semestrą dykinė-
ja, o per keliolika dienų, sesijos metu, stengiasi įsisavinti gausybę mokslinės informacijos. Dirba be miego ir poilsio, o po metų kitų pasijaučia bejėgis mokytis, skundžiasi bloga atmintimi, galvos skausmais, dirglumu. Gyvenimas be tinkamo darbo ir poilsio režimo, deja, nepraeina be pėdsakų. Daug lengviau ligos išvengti negu ją pagydyti, Profilaktikos priemonės apsaugos žmogų nuo galimų fizinių bei moralinių kančių, kurias sukęlia liga. Be to, saugodami žmogų nuo ligos, sutaupome daug lėšų, kurios būtų išleistos gydymui ir slaugymui. Profilaktika — tai ne tik ligos priežasčių šąlinimas, tai ir organizmo grūdinimas, stiprinimas. Daugelis šių priemonių taikomos valstybiniu mastu. Tai nėščiųjų ir maitinančių motinų atleidimas nuo darbo naktinėse pamainose, kenksmingomis sąlygomis, dekretinės atostogos, kasmetinės apmokamos atostogos, sutrumpinta darbo diena nepilnamečiams, papildomos atostogos besimokantiems, įstatymu užtikrintas aprūpinimas ligos
metu ir senatvėje. Mūsų žmonės plačiai naudojasi ir kitomis organizmą stiprinančiomis priemonėmis. Jų daug: sanatoriniai vaikų lopšeliai-darželiai, miškų mokyklos, sanatorinės ir bendro tipo pionierių stovyklos, suaugusiems — profilaktoriumai, baseinai, sporto aikštelės ir kt. Tačiau daugelis profiIaktinių priemonių glūdi mumyse. Iš mažens privalome stiprinti organizmą ir grūdinti nervų sistemą, tausoti ją, atsisakydami žalingų įpročių, gyvendami ritmingai ir higieniškai. Keltis ir gulti turime įprasti tuo pačiu laiku, miegoti ne mažiau kaip 7—8 vai. (vaikai — 9— 10 vai.), saikingai maitintis 4—5 kartus per parą. Rytais įpraskime mankštintis, apsitrinti šaltu vandeniu, vakarais 1—2 vai. prieš miegą pasivaikočiokime po mišką, paupiais, po parką. Dirbti ar mokytis reikia nuosekliai, sistemingai, kas dieną. Protinio darbo žmonėms naudinga atostogų metu daug judėti, būti gryname ore, keliauti, padirbėti sode, darže, sportuoti slidinėti ir t. t. Fizinį darbą dirbantiems geriau
Kaina 2 kap.
Nr. 22 (1241)
mokslą, daug laiko su pareigingiausius. Tai Vai gaištame, kol studentai įsi dotas Milius, Vaiva Jaku savina pagrindus. tytė, Dalia Falkauskaitė, Na, o ši grupė mane Asta Garalevičiūtė. Padėkojau docentei už šiek. tiek, apvylė jau per ir prisėdau seminarus, laboratorinius pasakojimą darbus. Aš tikėjausi, kad auditorijoje. Matau, jog gydomosios medicinos Vaidotas Milius jau pasi specialybės studentai la ruošęs atsakinėti. O po ke biau domėsis ir geriau leto minučių jau klau studijuos bioorganinę che sausi, kaip vaikinas „be miją, tuo labiau kad šiais ria" savo žinias. Docentė metais įgytomis žiniomis atidžiai klausosi, kartais jie turės1 remtis ir kitais kai ko pasiteiraudama, kar metais, jau studijuodami tais patikslindama. O vai biochemiją. Matyt, studen kinas nepasimeta, aiškina, tai buvo labai apkrauti, braižo formules. Docentė o ir semestras buvo dviem patenkinta jo žiniomis — savaitėm trumpesnis, dėl V. Miliaus įskaitų knyge ko krūvis dar padidėjo. Kaip ir kituose fakultetuo se, ir pirmakursiai medi kai vaikinai silpniau mo kėsi —- tikriausiai, čia daug įtakos turėjo ruo šimasis tarnybai Tarybinė je armijoje. Tačiau ir šioje grupėje yra studentų i kuriuos galėčiau iš kitų BAiGIAME pokalbį išskirti -kaip stropiausius,------------------------ -
pabūti vieniems, paskai tyti, pažvejoti, pažaisti šachmatais, pasiklausyti muzikos, aplankyti paro das, muziejus, koncertus, spektaklius. Atminkime, mūsų savi jauta priklauso nuo ben dravimo kultūros. Jos mokytis reikia iš mažens. Vaikų lepinimas, besaikis jų gyrimas suformuoja egoistinius charakterio bruožus. Ateityje jiems bus sunku bendrauti, jie bus įpratę tik imti iš vi suomenės, o nieko jai neduoti. Bet kokios parei gos jiems atrodys per sunkios, teikiančios ne džiaugsmą, o nusivylimą Tačiau per didelis reiklu mas, nuolatinis vaikų ba rimas žadina nepasitikėji mą savimi, uždarumą, baimę, jautrumą ir silp nina nervų sistemą. Mokykime vaikus dir bti — namuose, mokyklo je ar poilsiavietėje, kad darbas teiktų džiaugsmą, ugdytu pasitikėjimą. Dy kinėjimas — labai žalin gas, nervų sistemą ali nantis įprotis. Priminiau seniai žino mas tiesas. Dabar — pats gražiausias metų laikas, tad išnaudokime jį nervų sistemos profilaktikai. O tiems, kurie laiko egza minus, patariu nepervar gti. Dirbkite, tačiau ne miego sąskaita. Juzė ANDRIUSKEVlClENĖ VU Nervų ligų katedros docentė (Iš „Tiesos")
TURISTŲ PERGALĖS
lėje įrašomas įvertinimas „labai gerai“. Antroji at sakinėja Vaiva Jakulytė. Pasakoja sklandžiai, gal šiek tiek skubėdama, lyg bijotų, kad nespės papa sakoti visų trijų klausi mų. Ir jos knygelę papuo šia įvertinimas „labai ge rai". O aš atsisveikinu ir išeinu, žinodama, kad dar daug ir visokių pažymių parašys doc. N. Raguotienė — juk į egzaminą atė jo ir geriau, ir blogiau pa siruošę studentai.
Birutė ŠUTRIKAITE, „T. S." korespondentė
SENIŪNAS. KAS JIS? O kaip grupės pažangu, mas? Ar jis priklauso nuo seniūno? Beprasmiška, aišku, teigti, jog mokymosi rezullatus sąlygoja vien tik lanj komumas. Tačiau, kad ir keista, dažniausiai labai gerais pažymiais džiaugiasi tie. kas reguliariai lanko paskaitas, klausosi dėstytojų, konspektuoja. DALIA KARGYTĖ: — Žinoma, seniūnas nenulemia grupės pažangumo, tačiau jis atsako už lankomumą. Šie du dalykai neat. skirianti. Mūsų studentai įpratę mokytis iš konspektų, Perskaityti galybę literaturos ypač pirmuosiuose kursuose tikrai nelengva, todėl daugelis gerai išlaikyti egzaminus gali tik pavyzdingai lankydami. Štai ir atsakymas j klausimą, ar priklauso nuo seniūno grupės pažangumas. O kokius reikalavimus seniūnants kelia dekanatas? EKFF prodekanas doc. R. BARTAŠKA: — Kokie turėtų būti seniūnai? Stropūs. sąžiningi, reiklūs sau ir kitiems. Semtinas — pripažintas autoritetas grupėj, pavyzdys mo-
ksle. Geras seniūnas, mano nuomone, visada kuo nors iš grupės išsiskirs. Galbūt jis daugiau žinos apie mu ziką, dailę, teatrą ar dau. giau bus perskaitęs literatūros. Žinoma, geras seniūnas visų pirma bus geras žmogus. O ko trūksta mūsų seniūnams? Kokius bruožus jiems reikėtų ugdyti? Doc. R. BARTAŠKA: — Daugiau drąsos. Daugiau pilietinės drąsos. Seniūnams jos dažnai stinga: klausti, domėtis, kartais ir už draugą pakovoti. Mes nereikalaujant iš seniūnų aklo paklusnumo. Studentai gali ir turi rodyti iniciatyvą, puoselėti grupės tradicijas, rengti šventes. Priešingu atveju kokie gi jie studentai?! Siekti idealo visada sunku, Bet idealiu būti iš seniūno niekas ir nereikalauja, tačiau atlikti savo pareigą sąžiningai, sumaniai, kūrybingai pareikalaus. O žmogiškūmas, nuoširdumas, kolektyviškumo, pareigos jausmas turėtų būti ne tik seniūno, bet ir kiekvieno stu dento bruožai. Rita MITKUTE
TRUMPAI
ros rūmų liaudies instrumen tų orkestras. Kitą dieną festivalis apgau bė ne tik Alma Mater, bet ir Vilniaus senamiesčio gat ves, kiemelius. Šventėje dalyvavo Vilniaus miesto jmonių bei aukštųjų mokyklų etnografiniai, liau dies muzikos ansambliai, Uni, versiteto liaudies etnografi nis ansamblis „Ratilio" (yad. Z. Kelminskaitė), VU dainų ir šokių ansamblio kanklių bei birbynių grupės.
Tradicinis liaudies muzikos festivalis „Skamba, skamba kankliai!" prasidėjo draugys tės koncertu Universiteto Di džiojoje Auloje. Koncerte dalyvavo festivalio svečiai —< Joensu m. (Suomija) šokių kolektyvas, Rygos m. Proftechmokymo kultūros namų liaudies ansamblis „Teiksma", Minsko srities Berezino rajo no folklorinis ansamblis „Levonicha", Polocko m. kultū
Tarybinis studentas 2
MŪSŲ KALBA
KALBOS KULTŪRA Sieniniai laikraščiai — gy venimo atspindys. Mūsų Uni versitete jiems rašinių ne trūksta, nes nei akademinio, nei visuomeninio gyvenimo sustingimu, nei laisvalaikio monotonija skųstis tikrai ne galime. Apsilankius Matematikos, Chemijos, Teisės, Prekybos, Medicinos, Istorijos fakulte tuose, galima dar kartą įsi tikinti, kad rašome daug ir įvairia tematika. Žvilgsnį traukia dailūs sieniniai laik raščiai, vykę skelbimai, me niški stendai. Tačiau kalbos klaidų neišvengiama. Gausu ne tik menkų, gal tik kalbi ninkui žinomų, bet ir stam bių, ne tik stiliaus, kalbos kultūros, bet ir rašybos, sky rybos klaidų. Trumpai ap žvelkime šių fakultetų sieni nius laikraščius ir pamatysi me, kad kalbos klaidų nesun kiai galima išvengti, kad be jų šie straipsniai, skelbimai taptų daug suprantamesni, Visų pirma nemaloniai nu teikia jau daug kartų taisyti, bet studentų sieninių laikraščių kalboje gana gajūs, tikrai netinkantys žo džiai: Ypač verčia susimąstyti
V
sąjungos ir komjaunimo ko . . . rezultatus) MaF. Fakulte mitetų bendradarbiavimui te buvo pravestos ( = sureng sprendžiamos komjaunuolių tos) komjaunimo ir profsąjun laisvalaikio, dalyvavimo įvai gų vandens kroso ir slidinė riuose būreliuose, jų iniciaty jimo varžybos MaF. Taip ir vų, aktyvumo klausimai, kad įsivaizduoji, kaip komjauni patys komjaunuoliai turi ro mas rungtyniauja su profsą dyti iniciatyvą, duoti pasiū jungomis. O gal buvo kovo ar kitų dirbti, kad laisva jama dėl jų taurės Labai nemokam vartoti vie- lymus, apdovanojimų? Dar keletas tininko: Matematikos fakul laikis būtų įdomus, turinin „originalių" pavyzdžių: Pre teto dekanas prašo išbraukti gas. III kurso kamjaunuolių kių mokslo spec. IV kurso iš studentų sąrašų kaip ne- pasisakymuose, buvo gvilde studentai ekonominės analizės namos problemos, siūlomi so pažafigius moksle šiuos stu prekyboje įskaitą laiko. .. dentus (=šiuos nepažangius ciologiniai tyrinėjimai, kova PF. Reikėtų palaikyti glau studentus) MaF. Privalo at su formalizmu ( = formalizmu). desnius santykius su red. ko vykti ir tie studentai, kurie Ir toliau stiprinti fakulteto legija. . . MaF. Visuose fa su nedalyvavo balsų patikrinime internacionalinius ryšius šalies ir už kultetuose kabojo skelbimas: (=nepasitikrino balsų) MaF. kt. ( — kitomis) sienio soc. (=socialistinių) Paskaita apie JAV ir TSRS Pasitaiko netaisyklingai šalių aukštosiomis mokyklo santykius su J. Lukoševičiu vartojamų priešdėlių, sangrą mis, išplėsti bendradarbia mi. .. Nežinai, ar čia verkti, žinių formų: Susitikimas su vimą su Vilniaus Inžinerinio ar juoktis. jaunaisiais poetais atkeliamas Statybos Instituto ( = inžineri Saulėtekio alėjoje įsikūru ( = nukeliamas vėlesniam lai nio statybos instituto) Staty sių valgyklų valgiaraščiuose kui) PF. 1970 m. susilaukėme kaip visada, pilna nevykusių bos fakultetu. (=sulaukėme) pirmos laidos trumpinimų, įvairiausių klai Skaitytojas, su dideliu var dų: Kepta Stavrida su maj., neakivaizdivakariniame ir gu įstengęs iššifruoti tokių PF. Moksliniame skyriuje Pap. gar. raug. ag.(l), sardiniai atsiekimal ( = laimėjimai) „daugiaaukščių" sakinių, pil nėla su rop. svog., bulkutė nų elementariausių rašybos pop. MaF. ( = populiari bandelė) Nerimą kelia daugelio sie- klaidų, mintį, kitą kartą prie ir t. t, Apskritai susidaro įspūdis, ninių laikraščių stilius. Stebi- tokio laikraščio gali ir nesu Žodžiai praleidžiami kad mūsų sieniniai laikraščiai na jų kalbos sakinių, konst stoti. arba, atvirkščiai, vartojami taip ir leidžiami ne iki galo rukcijų griozdiškumas. Atro do, kad. tuoj ir nebemokėsim ten, kur visai nereikalingi: suredaguoti. Daugiausia kal kalbėti be kanceliarinių štam Personaliai nutarta (=Nutar- bos klaidų Chemijos fakul pų, stiliaus dviprasmybių ir ta.. .) išrinkti šiuos komjau tete, nors jis ir „mažiausias mate ir monotonijos. Toliausiai čia nuolius TF. Susumavus viso studentų skaičiumi", jaučiamas matikų ir teisininkų kalboje. pažengusi Justicija": Didelis darbo rezultatus, teigiamas poslinkis lankomu Maloniai nuteikė Istorijos dėmesys konferencijoje buvo bei kolokviumų, fakulteto sieniniai laikraščiai skiriamas pažangumui, lan mo srityje komumui (,) kritikuojami kontrolinių darbų rezultatuo Jų redagavimui, matyt, čia daugiau dėmesio komjaunuoliai (,) praleidę se ( = jaučiame, kad pagerė skiriama Rasa VILDŽIŪNAITĖ daugiausia paskaitų, nemaža jo lankymas, . . . rezultatai, Laimis LAUŽIKAS dėmesio buvo skiriama prof- matome pagerėjusį lankymą,
NE FARMALIZMAS“
sekanti ( = ši, tokia) proble-dentus, norinčius dirbti antma — mūsų fakultetą kiek- raellėse pareigose ( = šalutivienais metais priversti palik- nėmis pareigomis) ūkiskaitoti nemažai studentų MaF. IF ,je, prašau kreiptis... MF. viso darbuotojų komjaunimo or Antrą srautą sudaro ganizacijos dėmesiui! 1982 (= iš viso) 27 dalyviai ChF. m. nario mokestis* renkamas Reikalinga ( = reikia) į prof. sekančia ( = tokia) tvarka... komitetą pristatyti pareiški IF. Sekančių ( = kitų) mokslo mą MF. Kad užtikrinti (=nometų semestrui planuojamos rint, siekiant palaikyti) aka cheminės ( = chemijos darbų) deminę drausmę, buvo vyk temos ChF. Privalo dalyvauti doma griežta lankomumo krose sekantys ( = šie) studen kontrolė. Pastoviai (= nuolat) tai ChF. Gimus kūdikiui, ski buvo informuojami tėvai tų riama vienkartinė pašalpa se studentų. . . MaF. Visumoje, kančiai ( = šia tvarka) MF. komjaunimo ( = Komjaunimo) ..Komjaunimo prožektorius" veikloje dar nemaža formakritikavo eilę (=daug, nema lumų, tuo tarpu konkrečių žai, keletą) drausmės pažei-» darbų pakanka (=kai pakandejų, nepareigingų ir apsi ka), reikia tik iniciatyvos leidusių studentų MaF. Jau ChF. eilę (=daug) metų fakultete šlubuoja linksnių Dažnai veikia mokymo-auklėjimo koTeisės fakultetą misija prie komjaunimo ko- vartojimas: (=fakultetui) atstovaus šie miteto MaF. Dekano patvarTF. Susirinkikymas (=nurodymas, potvar- studentai... praktikos mai gamybinės kis) TF. Jau tradicija tapo I reikalu (=dėl gamybinės kurse pravesti ( = suorgani praktikos) įvyks šių metų zuoti) apklausą anketų forma lapkričio 23 d.. . įvyks stu(=pagal anketas) MaF. Da dentų susirinkimas su VRM bartiniu (=šiuo) metu tęsiasi atstovais paskirstymo į dar fakulteto draugystė su Šiau bą reikalu (=dėl paskirstymo lių raj. Meškučių karo vete į darbavietes, dėl skirstymo į ranų taryba ChF. Žemiau iš darbą) TF. Durpių pirkimui vardinti ( = išvardyti) vyrų ( = norintiems nusipirkti dur choro dalyviai... ChF. Stu- pių) reikia atvykti... ChF.
laužą maišai su gyvomis ka net tų šalių, kur ji pati ne japonų herojus Susenu. Sa Amerikos indėnų gentis, tai gyvena, pavyzdžiui, eskimų vo indėlį į šią kovą įnešė ir kai kurios iš jų įjungė die tėmis. Persėjus. Sigurdas iš Skandi vus —• gyvates į savo pante Atnaujinta forma yra išli arba airių. navijos mito nugalėjo milži onus, bet tai dažniausiai jau kęs paprotys aukoti katę, Šiuolaikiniuose vakaruose nišką slibiną Fofnirą, o poli- nesnės gamtos dvasios, ne norint apsaugoti namus nuo dauguma žmonių, ypač tie, neziečių legendos herojus daug ką svarbesnės negu ki ugnies. 1970 m. Kriksų (An kurie iš anksto nusistatę Vienos religijos dievai glija) kotedžo sienoje rasta Mani kovojo su pabaisa žal ti gyvūnai — dievybės. Vis prieš šias būtybes, įsivaiz beveik visuomet tapdavo de įmūryta katė su kačiukais. čiu. Norvegijos mite herojus dėlto jiems paskirtos ypa duoja gyvates tik jų biblimonais kitoje religijoje. Ir Jie eksponuojami vietinia Faras nuolatos kovojo, su sli tingos apeigos ir šventės, iš nėje rolėje: Ievos gundytojos vis tik, mažai tokių drama me muziejuje. binu Midgardu, apsiraičiusiu dalies tai liečia šokius, ra ir blogio įsikūnijimo simbo tiškų stabo nuvainikavimo Iki 18-ojo šimtmečio pa apie visą žemę, nors nei telius arba grandinėles, imi liai (ši gyvatė vėliau pradė pavyzdžių kaip katės. Vi baigos Chailende vienas taip ir negali nugalė tuojančias gyvatės judesius. (Škotija) ta vaizduoti su žmogaus gal duramžiais jos buvo laiko gyvos juodos katės buvo de ti iki pasaulio pabaigos. FaTarp jaunesnių gyvatiškos va). Bet senojoje mitologijo mos būtinais stebuklingų ginamos apeigų, ro priešininkas buvo tipiškas prigimties dievui pasaulinėje vadinamų je gyvatė ne visada reiškė įvykių dalyviais. Įtarė, kad „Taigeirin", metu. Taip pat senų dievybių atstovas, bet mitologijoje — inkų Urkablogį. Neabejotina viena: šis jos — šmėklos. asocijavosi taip pat ir su ki guei, saugantis turtus, kaip pasakojama, kad Airijos 1718 metais didžiulis kie Chelifirmų klubai vieną iš mįslingas gyvūnas — tamsos, tu mitologiniu motyvu — drakonas Europos pasakose; požemio kūrinys. Iš čia aiš kis kačių, tupinčių prie Vil savo apeigų baigė didžiulio varžymosi su „didžiąja", „kos keltų dievas Sernunnos su ku, kodėl jo kultas žmoni jamo Montgamerio ū Keit. katino sudeginimu. mine" gyvate motyvu. Be Mid- koj omis-gyvatėmis. jos religijose galėjo atsi KATĖ neno namų ir lyg kalbančių gardo, kuris žinomas geriau, Viena iš nepaprastų savy rasti anksčiau Motinos — Gyvačių reikšmė burtų me yra ir didysis visų Naga ca Prijaukinus kates, jos žmonių kalba, privedė šį iki bių, priskiriamų katei — su Žemės kulto. kaip mite. tokio įdūkimo, kad jis puo ras (iš indų mito) — dau ne ne mažesnė gebėjimas numatyti orą. Ka pradėjo gyventi kartu su Ankstyvoje istorijos aušro giagalvis slibinas Seša, ant Pagrindinis mistinis simbolis žmonėmis. Vienu metu jos lė kates: dvi užmušė, o ke da katė blaškosi kaip lauki burnoj buvo laikomos šventais, ki letą sužeidė. Sekančią die nė, tai reiškia vėją, kada tupi je tūkstantmečiais vyravusios kurio laikosi visas pasaulis. — gyvatė, laikanti ir „kosminės" dvi nugara į ugnį — šaltį susidūrė su naujų Šios .kosminės" gyvatės ne uodegą, kaip ar religijos tu — demoniškais gyvū ną buvo lovose rastos negyvos senutės, ' o vienai ba audrą. Indonezijos gyven kultūrų plitimu, su dangaus pikti sutvėrimai. Net Mid- gyvatės, simbolizuoja priešy nais. pasaulio dievų gar.- gardas nors jį kaip tik ir bių vienybę (koegzistenciją) Senovės Egipte, kur katės buvo neaiški žaizda kojoje. tojai tiki, kad jei liesi ant dievų, Tautų kova išaugo galima laikyti piktu, nes jis Ji pusiau juoda, pusiau bal buvo ypatingai saugomos ir Tai buvo palaikyta nenugin katės vandenį, iššauksi lietų. binimu. Viena iš padeda raganai Lėki ir ko ta. Alchemikai taip pat turė Katei visuomet buvo pripa į religinę kovą. garbinamos dievybės Basto čijamu faktu to, kad naktį jos keitė savo pavidalą. Dar tokios kovos Indijoje pa voja su Faru. Žinoma nega jo tam tikrą ryšį su gyvatė žįstama pagrindinė dieviš su katės galvą garbei, už gyvenimo esmės neigti kad retkarčiais mis. Jie savybė — gydymo sekmių buvo ta, kad priešis lima šio gyvūno nužudynią grėsė anksčiau, 1607 m., taip pat kumo mirties bausmė. Jei katė Škotijoje įvyko beveik kla meno įvaldymas. Jos instru toriniai gyvačių kultai, nors gyvatės mituose iškyla kaip dvasias vaizdavo kaip susisu mirdavo, šeimininkas neapsi sikinė Izabelos Grierson is mentu buvo uodega. Ji gy ir ne visiškai sunaikinti, bet piktų jėgų įsikūnijimas, pa kusias gyvates. Tokiu būdu, Edemas. gyvatė burtuose ir mistikoje uždedant ant buvo asimiliuoti nugalėjusių vyzdžiui, slibinas eidavo be iškilmingų laido torija. Ją griežtai nubaudė dė miežius, tuvių apeigų. Ant Nilo po to, kai žmonės savo aki skaudamos akies ir sukalbė jų religijų ir vėliau gyvavo Bet akivaizdu, kad pasaulinė vaidina simbolinę požeminio Toks būdas tik indų mituose apie pu je mitologijoje gyvatė toli gyventojo, galinčio bendrau krantų buvo kačių kapinės, mis „pamatė" ją įeinant į jus užkeikimą. Tolę. Bet pasivertusią efektyvus dievišką būtybę Nagą, gražu ne visada būna blo ti su dangumi, gydant karpas, siau kuriose šventi gyvūnai bu. Klarko namus krikščionys priskyrė gyvatei niežus bei kitas ligas. Skau turintį gyvatės kūną. Daugu gio, piktumo simbolis. vo laidojami kartu su spe kate ir lydimą kitų kačių. Džein Uenchem, paskutinė dant dantį, reikia pri moje pasakų Nagas ne blo Jaunesnės kultūros, užtvir- blogio pradą. Viduramžių ka cialiais amuletais ir bronzi bausta už kerėjimą Anglijoje glausti prie veido katės kai gio, o nąudingumo pradas. tindamos pergalę prieš senuo bai istai rašė apie savo kovą niais kačių atvaizdais. jiems su velniais, turinčiais gyva Senovėje taip buvo beveik mirties bausme, buvo kalti liuką. 17-ame amžiuje geriau Jų moteriškosios esybės ga sius dievus, sudėjo pavidalą. x I buvo lėjo susituokti su mirtingai kaip kraitį visas neigiamas čių visur. Graikų dievaitė Dia nama tuo, kad, pasivertusi si tvarsčiai žaizdoms Bet jie baisūs, jei savybes. Kadangi dauguma na galėjo įgauti katės pavi kate, savo aukoms įvaryda daromi iš katės, virtos alyv siais. Nežiūrint to, kad gyvatę dalą. Katėms buvo pakinky, vo siaubą. Tuomet buvo ma medžių svieste. Net jei bu jiems padarysi ką nors blo iš nugalėtųjų dievybių buvo gaubia daugybė prietarų ji dažnai gyvatės, tai jos įgavo šlovę. tas Skandinavijos derlingu noma, kad burtininkas gali vo kitaip gydoma, įprasta li go. Todėl pasakose pati arba jos kūno dalys to plačiai naudojamos liaudies mo deivės Frėjos vežimaitis. pasiversti kate 9 kartus, nes gą perduoti katei, apšlaks- kalbama ir apie jų demoniš Galbūt pats ryškiausias tvirtinta, kad katė gyvena kas savybes. Indų dievai, čius ją vandeniu, kuriuo pavyzdys sutinkamas Homero medicinoje. Prie sunkaus gim Šis prielankumas siejosi ne prausėsi ligonis, ir išvyti ją įjungiant ir izrišną, dažnai su „Iliadoje": priešai pakelia dymo kai kurios amerikiečių tiek su katės, kaip namų 9 kartus. Buvo tikima, kad katė, iš namų. Kada namuose kas jais pykosi, bet Nagas vie galvas ir mato erelį, nešantį saugotojos nuo pelių (kaip gentys naudoja gyvatės žie mirusiojo, nors susirgdavo, kiekvienas naip ar kitaip vaidino didžiu snape sužeistą gyvatę. senovės Egipte) ar kaip gy prisėlinusi prie dus, ištirpintus vandenyje. Ki vačių priešu, kiek su jos užburia jo sielą, ir jis vė katės judesys buvo vertina lį vaidmenį mitų struktūroje. Dauguma pietvakarių indė tur tikima, kad šiuos žiedus liau tampa vampyru. O ti Daugelis šio gyvatės kulto mas kaip geras arba blogas akių grožiu. Daugelis tikėjo, nų turi tipines tradicinių bur uždėjus ant galvos kaip pa kad katė — mėnulio vai kėjimas, kad katė įlipusi į ženklas. Jei ji staiga išeidavo atšakų yra išlikusios ir dabar. tų (kerėjimų) formas, galvos sau puošalus, pranyksta lopšį, išsiurbia naujagimių Pavyzdžiui, gyvačių dievai iš namų — tai pranašavo kas. Dėl stebuklingo akių skausmas, o gyvatės oda gy gančias nuo gyvatės įkandi Jei ligoniui sapnuo- tes Manase garbina Bengali veikimo jai priskiriama ke gyvybę, išlikęs iki šių die mirtį. Atski mo ir įjungiantys tokius mo do nuo reumatizmo. davosi katės arba jų pešty joj. rėjimo galia. Rytuose buvo nų. rajonuose mentus, kaip žiniuonių ma ruose Britanijos Tose Europos šalyse, kur nės, vadinasi mirtis buvo manoma, kad katė perneša Istorijos apie kovas su pa nipuliavimas barškuolėmis. laikoma, kad išdžiovinta ir numirėlių sielas, o kai ku išliko nepakilusios apeigos visai šalia. našiais į gyvates sutvėrimais Kalifornijoje genties šamanai pakabinta virš židinio gyvatės katė dažnai įkūnija pasėlių Buvo pastebėta, kad katės — svarbūs mitai, rių Rytų Afrikos rajonų akcentuo Įsakinėjo barškuolėms kan oda saugo namus nuo ugnies (Brianso. labai jaučia lavonus. Jos iš negrai tvirtino, kad žmo sielą. Prancūzijoje jantys pagrindinius religijos džioti juos apeigų metu, ir neša šeimai sėkmę. Armi nors mir poslinkius gaus siela po mirties persi ne) pagrindine derliaus nu nyksta po kieno ir perėjimus. Be įrodytų savo nepažeidžiamu nai laiko, kad šeima gali tu ėmimo ritualo veikėja buvo ties ir atsiranda tik po lai kūnija į katę? rėti nuosavą „naminę gyva to, tai labai plačiai paplitę mą arba gydymo galią. išpuošta dotuvių. Jei pamatydavo, kad Vienoje italų legendoje katė, iškilmingai mitai ape didvyrius. . . Be tę" — žiurkių gaudytoją ir kaspinais, gėlėmis ir varpo katė ropščiasi ant karsto, ją Baltieji taip pat turi kele namų dvasios saugotoją. pasakojama apie katę, atsi veik kiekvienas mito ar le nes tai vedusią kačiukus po tuo pa mis. Kai tuo metu Amjene vietoj užmušdavo, gendos veikėjas privalėjo, tą šių senovinių apeigų va čiu lopšiu, kuriame gimė paprotys reikalavo užmušti pranašavo kurio nors iš na nors vienintelį kartą stoti į riantų, pvz., ekstaziškos ma Parengė FilF IV kurso su gyvatėmis Kristus. Tačiau krikščioniš. vieną iš šių gyvūnų po pa miškių ligą. kovą su monstru. Pavyzdžiui, nipuliacijos studentė skutinių pėdų surišimo. krikščioniškose sektose JAV. koj Europoj katė nebuvo Heraklis dar vaikystėje užmu GYVATĖ dažniausiai saugo Larisa LATMAN Kai kuriose Rytų Euro garbinama, nes bažnyčia, ko šė šimtagalvę vandenų gy Tikėjimas vodama prieš pagonybę, pa pos šalyse, norint išvyti vel vatę Hidrą. Kūdikystėje gy šio kulto tarnus nuo gyva Tikriausiai mitologijoje nė vadino visą šiam gyvūnui nio sielą, buvo deginamos Iš rusų kalbos verte vates žudė ir Kiršna, su čių įkandimo. skiriamą dieviškumą šėto gyvos katės. Anglijoje Ga ra populiaresnės būtybės kaip R. GIRDAUSKAIfĖ Kas liečia kitas Šiaurės daugiagalve gyvate kovojo ir gyvatė. Ji minima mituose nišku. jaus Fokso dieną mėtomi į
“ GYVŪNAI
Tarybinis studentas 3
UNIVERSITETAS: DATOS, ŽMONĖS, DARBAI
Profesorius Tadas Ivanauskas Profesorius Tadas Ivanaus kas (1882 — 1970) penkias dešimt metu dirbo Kauno ir Vilniaus universitetuose. Buvo mūsų amžininkas. Ir štai — (o vardas mokslo istoriios pakyloje. Profesoriaus puošė, lėtos mintys įkūnytos dar buose, knygose, straipsniuo se. Daug jis padarė, nes nieko nemėgo atidėti arba daryti taip, kad kitiems tek tų taisyti. Tą jo darbštų gyvenimą iliustruoja ne trumpas svarbiausiu dalbų sąrašas. Jis organizavo, kūrė gamtos tyrimo stotį (1919 m.j. Zoologijos ir lyginamo, sios anatomijos katedrą Kau no universitete (1922 m.j, Ornitologijos stotį Ventos Rage (1928 m.), Žuvinto re zervatą (1937 m.j, Zoologijos sodą Kaune (1938 m.). O gi kitus savo kūrinius jis puo selėjo visą amžių. Kad ir puikusis Zoologijos muzie jus Kaune, — kada jis įkurtas, jei jame eksponatai ir iš XIX a. vidurio (jo tėvo rinkiniai), ir iš studijų metų, ir iš kelionių, ekspedicijų. Arba Obelynė — sodų kul tūros pavyzdys ir pamink las, kuri irgi kūrė visą amžių. Profesorius parašė beveik 40 įvairios apimties knygų. Ilgiausiai arba beveik visą gyvenimą rašė apie paukščius — tritomis „Lietuvos paukš čiai" (1938—1955 m.), „Pa saulio paukščiai" (išleistas 1971 m. po profesoriaus mir ties). Profesorius ne kartą apie save kalbėjo: „per plati mano širdis, kad pasiten kinčiau vien ornitologija. ."
Parašė jis įvairiu gamtos mokslu vadovėliu, knygų apie gamtą ir keliones („Trys mėnesiai Brazilijoje", „Gam. tininko užrašai"). Apie gamtą rašė talpiai, vaizdžiai. Jis turėjo ganitoiautos talentą, kuris padėjo kurti žodinį tėviškės gam tos paveikslą, dvasini krašto vaizdi. Dabar tie gamtos pa veikslai tarsi atminties draus tiniai. XXX
žmonės daug ką darė pagal gamtos ūkio taisykles. Reikia tik gėrėtis bartinės tiesos galia — nerakinta, tik pa ženklinta ir kito nepaliesta. Pamenu Simo Trainavičiaus atsakymą i mano suabejoji mą ta tiesa: „Aš net neži nau, kas čia būtų pasidarę tais laikais, jeigu pas mus miške kas nors ne savo barčiu būtu pajudinęs. .."
Profesorius „Gamtininko užrašuose" pasakoja apie se Gudų girios gyvenimą, nuosius verslus, papročius, tradicijas, žmonių ryši su gamta. Man atrodo, kad < pizodai apie bartinę arba drevine bitininkystę turi ir mokslinę, ir kultūrinę išlie kamąją prasmę. Jis dar gė rėjosi senaisiais to verslo mo kovais, iu sugebėjimais, ir bartinės teisės likučiais, ku rie gyvi iki šiol, bet jau tik žmonių atminime — „taip mūsų tėvu laikais buvo Antai Musteikoje daug kas prisimena iš T. Ivanausko laiku „kuopos teismus". Nu. sikaltęs su pasisavintu daik tu, lydimas kuopos senųjų, turėjo pereiti per visą kai mą ir, sustodamas ties kiek vienu kiemu, pažadėti, kol gyvas nieko svetimo nelies ti. Nugirsdamas vieną kitą atgarsi iš senovės, pradedi ti. keti, jog tikriausiai tokios kultūros trupinius dar surink tume, jei patyrinėtume seno sios girios papročiu relik tus. Juk senaisiais laikais
Vieną senojoje Gudų gi rioje išgyventų epizodų pro. fesorius vadino „laimingiau siomis gyvenimo dienomis". Tai tie 1918—1919-ieji, pilni nerimo ir naujo gvven-mo vilties metai. Tada T. i va. nauskas su žmona gyveno Musteikoje, turėjo ten mo. kyklą. Prašalaičiu šiandieną parašoma: pirmoji, vien.ntelė mokykla... Patraukli ta mokyklėlė. Kaip pasakoja ir dabar Musteikoje gyve nantis buvęs mokyklos mo kinys V. Gaidys, mokyklų bu. vo net kelios. Tai buvo da raktorių mokyklėlės pirkio se. Tadui Ivanauskui atvykus dargi nesisekė mokyklą su burti. Žmonės ii kaime paži. nojo, ponaičiu vadino. Taigi, svarstė: tikybos nemokys. .. O be to, ponaičiai tokie žmonės — vaikų nemuš.. O nemuštas argi galės būti ko išmokytas?.. Vis dėlto keletas šeimų leido savo vaikus. Skaitymo, rašymo mokė žmona Honorata, o T. Ivanauskas — gam. tos pažinimo. Mokiniai padė jo sekti žvėris, paukščius,
XXX
VU KAUNO VAKARINIAME FAKULTETE
DAINUOJAM IR ŠOKAM Viskas prasidėjo nuo kal bos ekspedicijų. Beveik kas savaitgalį studentų perpildy tas autobusiukas riedėdavo tai Aukštaitijos, tai Dzūki jos keliais. Būdavo, užeini į vienkiemį, žmonės tau išvar dija aplinkinius miškelius. Pievas, upeliūkščius, balas, o paskui kokia aštuoniasde šimtmetė ima ir padainuoja, o kaip neužrašysi, kad daina net širdį veria. Taigi ir pra dėjom ne tik užrašinėti kaip tautosakos vienetus Lietuvių kalbos ir literatūros institu tui, bet ir patys ėmėm dai nuoti. Meilė dainai augo ir virto būtinybe. Tuomet ir kilo niintis sukurti ansambliuką. ottą idėją subrandino ir j „dienos šviesą" išvilko dainin game Aukštaičių krašte už augusi studentė Nijolė Pusvašytė ir entuziastas Lietu
vių kalbos ir literatūros ka tedros dėstytojas Alvydas Butkus. Jiems ir teko kar ti vadovų duona. Iš pradžių tik retkarčiais atbėgdavom į fakultetą pa dainuoti savo malonumui, kol netrukus atsirado proga pasirodyti scenoje. Mūsų pirmasis krikštas — koncer tas fakultete 1979 metais Universiteto jubiliejaus pro ga. Su lietuvių kalbos ir literatūros katedros vedėjo docento J. Jasaičio pagalba ir fakulteto dekano palaimi nimu įsigijom tautinius rū bus bei oficialųjį pripaži nimą. Prasidėjo darbymetis, dabar jau kiekvieną ket virtadienį po darbo ir pa skaitų skubėjom į trečiąją pamainą — repeticiją. Į svečius mus dažnai kviesda vosi ir tebesikviečia miesto
muziejai, vidurinės ir profe sinės technikos mokyklos. 1981 m. vasarą teko pasiro dyti ir platesnei publikai. Buvom pakviesti | Rumšiškių liaudies buities muziejuje vy kusią etnografinių ansamblių apžiūrą -- konkursą. Maloniai nustebome, kai tarp Kauno zonos miestų etnografinių ansamblių mus pripažino ge riausiais. Per tuos kelis mūsų eg zistavimo metus dainavom ne tik Lietuvoj. Gražus pri siminimų kraitis — bendri koncertai su mūsų draugais latviais — Latvijos P. Stučkos valstybinio universiteto folk lorine grupe. Taip jau susi klostė, kad kiekvieną rudenį latviai viešėdavo Kaune, o pavasarėjant mes traudavom Rygon. O kelioms an samblietėms nusišypsojo lai
būdavo varovais medžioklė se. O medžiojo tą bado žie mą daug. Anot pasakotojo, T. Ivanausko medžiotoiiška veikla kartu su kaimo strelčiais gelbėjo kaimą nuo al kio. Kaimas Ivanauskus pami lo. Tą šviesos židinį vidu.yje girios sveikino Vilniuje veikusi V. Kapsuko vado vaujama tarybinė vyriausy bė. Paskyrė 10 000 rublių mokyklos statybai. Pavasa riop kaimas tai mokyklai rąstus iš girios išvežė. Bet viskas taip ir nutrūko, baigė si pasikeitus politinėms aplin kybėms. Tebestovi ta Miš kinių sodyba. Tuščias namas paliktas tvarkingas. Lan kant Musteiką, ši rudeni vis rūpėjo: kodėl gamtinin kams nepasitarus su Varėnos rajono vadovybe, sodybos savininkais (berods, gyve na Druskininkuose), neįren gus nedidelės pažintinės eks pozicijos, nepažymėjus na mo atminimo lenta. Apsilan kiusios ekskursijos, svečiai, gavę raktą kaimyniniame kie me ( o gal pas pati V. Gaidi) susipažintu su šviesos židi niu, švietusiu čia 1918—1919 tarybų valdžios metais. Rei kėtų neatidėlioti to reika lo.
piu kvietė visus i gamtos pažinimo ir globos talka. Tu rėjo pasekėju, rėmėju taip jaunimo, mokytojų, miškinin kų, paprastų žemdirbiu. Iki šiol su pasigėrėjimu pri simenamos tos medžiu sodi nimo, paukščiu globos die nos. Tegul neužsigauna nū dienos entuziastai, bet šitaip įkvėpti visuomenę, dorai, nesigiriant, o padarant darbą, kažkodėl nesiseka. Tiesiog kitaip i ši reikalą žiūrime. Juk štai, jeigu Universiteto studentai pasodintu kiekvie nas Po medi, — bet taip, kad augtų ten, kur jis reikalin gas, — kiek gojų šiandieną jau oštų! Profesorių, kaip žymų gam tosaugininką, prisimename šiandieną, kai tos idėjos ir subrendo, ir pakito. Moky tojo mintys, požiūris ne vėlavo. Jis dalyvavo ir mūsų gyvūnijos atkūrime, ir rezervatu bei draustinių steigime, o taip pat tolregiškai pirmasis kėlė poreiki saugoti, tiesiog sekti gyve namosios aplinkos kokybės reikalus. Ar ne jo pirmojo straipsnis 1961 m. atkreipė dėmėsi i žalinga DDT povei ki? Jis, juk kėlė minti saugoti unikalias aukštapelkes, dar
Profesorius T. Ivanauskas nuo jaunystės su daugeliu vienminčių svajojo apie Lietuvos Universitetą, bivo vienas tarp aktyviausių ii 1922 m. įkuriant Kaune. Buvo laimingas atiduodamas gyvenimo metus studijuojan visad čiam jaunimui, Ir kvietė atsiduoti mėgiamam darbui. Darbui, naudingam visuomenei. „ ...Mažiau sva jokite pagyventi vien sau. Tegu kiekviename jūsų dega patriotizmo ugnelė, tegu kiekvienas atiduoda visa, ką gali, savo gimtajam kraš tui". Peikė bet koki siau rumą, uždarumą. Štai priesa kas gamtininkams. Būtina „ ...domėtis kitomis žmogaus sąmonės sritimis; etika, grožis, romantika, poezija turi taip pat lydėti žmogaus žingsniusf.. .). Tada tik jis mokės atjausti kitų žmonių kančias ir nelaimes, mokės matyti, pajausti ir aprašyti groži tos gamtos, kurioje dirba, ieško amžinųjų jos dėsnių".
Net gyvenimo vakare nesiskundė nuovargiu, o žiūrėjo i priekį: ..... noriu dar kiek galėdamas žmonėms naudingu būti“.
Prof. Česlovas KUDABA
XXX
Profesorius T. Ivanauskas per savo ilgą gyvenimą pa rašė apie 600 straipsniu, skir ti jie buvo gamtos pažinimui, gamtosaugos idėjoms ugdy ti ir propaguoti. Jis turbūt rašė taip, kaip mus, studen tus, mokė io amžininkas ge ografas P. Šinkūnas: „Jeigu norite bent ką panašaus j dorą parašyti, kartu truputi pramokti rašyti — rašykite kasdien". Turbūt kasdiena ra šė. Kada oi būtų tiek spėjęs? Rašė i žurnalus, laikraščius, respublikinius, rajonu, vai ku spaudą — jam nesvarbus buvo leidinio rangas. Svar bu skaityto ias! O jo ekskursijos i gamta!.. Pasakojimai apie tolimas ke liones. Kaip tokiu trūksta šiandieną, nors keliauiame iau nemažai, skaidrėse vaiz do ispūdi pagauname. Na, o ar mokame tuo pasidalinti su tais, kurie nespėjo ar ne gali pasaulio plačiau pama tyti? . . Gamtosaugoje išvarė platų barą. Pradėjo beveik vienas. Iš savo gamtos tyrimo sto ties. Zoologijos muziejaus, žurnalu ir laikraščiu pusla
mė iš arčiau susipažinti su latvių folkloru: jos buvo pa kviestos į tautosakinę ekspe diciją po Latgalą ir Vidžemę. Taip nejučiomis mūsų reper
prieš karą pasisakė prieš eže ru nuleidimą, nepaliovė at Nuotraukoje: T. Ivanauskas kalbinėjęs nuo šių užmojų ir apie 1910 metus, neseniai mūsų dienomis. Jo gamtosau gos mintys, idėjos budi ir baigęs studijas universitetuose šiandien: „Žmogaus pareiga — parodyti gamtai, gyviems XXX padarams ne tik savo jėgą, bet ir teisingumą. Žmogus, Namas, kuriame T. Ivanaus kuris šios pareigos nepripa žįsta, nenusipelno kultūrin kas 1918 m. buvo įsteigęs Mu go žmogaus vardo". stelkoje lietuvišką mokyklą. XXX
Viktoro Dagio nuotrauka
tuare atsirado latvių dai bendrose vakaronėse — se nos. minaruose. Šiuo metu mes džiaugiamės besimezgančia bičiulyste su Violeta MICKEVlClUTĖ, kitais Kauno etnografiniais ansambliais, dalyvaujame ansamblietė
4 Tarybinis
studentai, treti — LTSR MOŠŲ PLAČIOJI TĖVYNE Mokslų akademijos turis tai. Sekmadienį mūsiš kiams, 'kaip pėsčiųjų tu rizmo ralio nugalėtojams, atiteko pereinamasis „Lie tuvos taurės" prizas. Ant neišskiriami draugai Vy rą vietą užėmė KPI, tre tautas Svigaris ir Rimas čią — Kauno „Pluoštas". Venclovaitis (FF diplo- Puikios mūsiškių per . . .taip į klausimą: „Kur . mantai), Birutė Švalkutė galės. Ir nelengvos — (PEF III k.) bei Rūta juk dabar sesija. Po var keliavai?" atsakys bet kuris Pajėgiausių respubli Dambrauskaitė (MaF II žybų vėl visi griebiasi už iš mūsų grupės. Žvilgterki me į TSRS žemėlapį. Taip, kos turistų klubų koman k.). Gal slidininkams va knygų. visiškai teisingai — tai Ciudos birželio 11—12 d. d. sarą nėra ką veikti, gal O greitai komandai dar kčija. Šiame speigų, pūgų, varžėsi Skersabaliuose. čia įdomiau, o gal..., atsakingesnės dienos Klai aštriabriaunių kalnų, įdomių Universiteto turistų klu kad ir pats komandos ka pėdoje. Čia liepos 1—3 ir geraširdžių žmonių kraš bo komanda dar pernai pitonas — kažkada buvęs dienomis kartu su pajė te, kur kartu dera akinanti iškovodavo prizines vie slidininkas. Tai, matyt giausiomis Lietuvos ko saulė ir iš kojų verčiantis vėjas, giedra virš galvos ir tas respublikinėse varžy tarpusavyje ir „susiuosmandomis Universiteto pažeme siaučianti pūga — bose. „Ir vis trūksta iki to". turistai atstovaus respub šiame kontrastų pasaulyje ir pergalės"... — ne kartą Šios varžybos buvo sė liką Pabaltijo turistų keliavome mes, grupė Uni atsidusdavo. Apmaudu kmingos. Šeštadienį iš XVIII sąskrydyje. versiteto turistų, dalyvavusių dėl kelių sekundžių. Bet kovota pėsčiųjų — kalnų Lietuvos Respublikinės tu turbūt be pernykščių me turizmo technikos varžy Jūratė MARKELIONAITĖ rizmo ir ekskursijų tarybos tu neįmanomos būtų šie bose pereinamoji „Lietu „Tolimieji Ry II kurso žurnalistė ekspedicijos metinės pergalės. Toliau vos taurė". Antri tai" V sudėtingumo katego Autorės nuotr. rijos slidžių žygyje. Jei sėkmingai komandai va dar nepadėjome į šalį že dovauja Pramonės ekono mėlapio, galime paieškoti mikos fakulteto diploman mūsų maršruto pagrindinių tas Rimas Valčiukas. At punktų. Iš Maskvos per Nokakliai treniruojasi pirrilską po devynių valandų makursė ekonomistė Dakelionės atskridome į PeveRado na Mikalauskaitė, ką. Iš čia, jau vietinės avia kur savo praktinius su linijos lėktuvu, patekome į Smito Kyšulį. Ant savo nu gebėjimus pritaikyti al garų pertempę visą mantą į pinistas ketvirtakursis fi kitą lėktuvą, skridome į kal zikas Gediminas Jonušaunakasių gyvenvietę Poliarskas. Sutapo ir brolių Ro nyj, iš kur ir pradėjome žy lando bei Artūro Jakščių gį slidėmis. Toliau maršru (MaF III k.) pomėgiai. tas nuvingiavo negyvena Šiemet komanda sutvirtė momis vietovėmis: upė Kuejo. Nemažai buvo prakai kvun — Pegtymelio kalna to pralieta treniruotėse gūbrio aukščiausioji viršū nė 1810 m — upė Pegtymel Nerimsta čia ir vis tiki — Ciukčijos kalnyno aukš pergale daugiakovininkas čiausioji viršūnė 1843 m — Gintaras Rakauskas (PEF upė Kairysis Teleakajus — IV k.). O tarpusavyje pa Iultino gyvenvietė. juokauja,, kad visi slidiTai tik pagrindiniai taš ninkai ,,, persimeta" į tukai, tarp kurių buvo daugy rizmą. 1Komandą papildė bė aukštesnių ir žemesnių,
ATSAKINGESNES
PAVASARIS KIEMO TEATRE
v
studentas
UZ POLIARINIO RATO, PRIE 180 MERIDIANO u
statesniu ir lėkštesnių, kietu ar puriu sniegu padengtų ir Buvisai besniegių perėjų, vo upių su plačiais, siaurais, net kanjono tipo slėniais, su antledžių laukais — sausais ir šlapiais. Buvo ir susitikimų su vietiniais
ventojais čiukčiais — klajo jančiais elnių augintojais. Galima suprasti mūsų džiau gsmą, kada spengiančioje „baltojoje tyloje", taip pui kiai aprašytoje Džeko Lon dono, išvydome didžiulę el nių bandą, o netrukus išgir dome: — Jetik, tungutury! Tiksli šių žodžių prasmė mums nebuvo žinoma, bet, kaip paaiškėjo vėliau, neap sirikome atsakydami pasi sveikinimu. — Sveiki,, draugai, — taip mus sveikino budintis prie bandos piemuo. Taip sveiki no ir kiti elnių augintojai, kai pasiekėme brigados sto vyklą, kurią sudarė keturios jarangos ir daugybė nartų (kiekvienos nartos turi savo paskirtį: vienose saugomi produktai, kitose pervežamos išardytos jarangos dalys, dar kitos skirtos žmonėms vež ti). Dauguma mūsų nuo seno domisi Šiaure, jos gyventojų buitimi, papročiais, jaučia nenumaldomą Šiaurės tolių trauką, todėl buvome dvigu bai laimingi. kai sužinojo me, jog rytojaus dieną bri gada ruošiasi persikelti į kitą vietą. Mums pasitaikė puiki ir reta proga pamatyti visą klajokliško gyvenimo ciklą. Visą kitą dieną bendravo me su elnių augintojais: klausėmės jų pasakojimų apie elnius, jų auginimą, priežiūrą, apie pūgas, polia rinių vilkų gaujas, meškas; patys pasakojome apie Lie tuvą, jos gamtą, apie Vil nių, senąjį mūsų Universite tą. Kadangi oras atšilo, sniegas lipo tiek prie mūsų slidžių, tiek prie čiukčių nartų, jie nutarė iškeliauti naktį. (Naktys gegužės pra-
tūroje, neleisti išnykti sąvi. tai liaudies meninio mąstymo tradicijai ir ..dievdirbių kastai" — žmonėms, kurie Gerai, kai gamtos pabudi kusio spektaklio. negali nevaidinti. Vija irgi nori būti objek mas tarsi akompanuoja jau Kaip ruošiasi studentai tai nų jėgų polėkiui. Taip buvo tyvi: nelengvai ateičiai? Vien re — Pati medžiaga spektak žisūros ir liaudies teatro spe ir festivalyje „Pavasaris 83“. Jaunimo kolektyvai, ieškan liui buvo, kaip sakoma, prie cifikos studijavimo, aišku, tys naujo, nuoširdaus kontak širdies. Argi gali nejaudinu per maža. Todėl ir statomi literatūros istorija? spektakliai. Todėl ir „kelia to su žiūrovais (turbūt todėl mūsų spektakliuose tiek mažai žo Spektaklis — tai lyg bandy. mas busimųjų režisierių pres džių, mūsų pačių „nudėvė mas ją apginti, lyg mėgini tižas", rodant tuos spektak tų"), ir pilna salė jaunų žiū mas suprasti, kodėl Jono Bi lius gimtosiose vietose. Vardinti šauniojo 15 žmo. rovų — argi tai ne pavasa- liūno likimas negalėjo pa sukti kitaip (juk tada, pasak nių kolektyvo veiklą būtų ris? P. Vaičaičio, užvis leng. galima ir toliau, bet dar ge Kas gi jie — tie žmonės, viausia buvo viską iškeisti riau paklausyti, kaip jie dai ne tik leidę mums praleistj į gardaus valgio šaukštą). nuoja. Nuoširdi, melodinga su Menu, bet ir dovakarą Galbūt todėl spektaklis su liaudies daina sukurta tarsi vanoję įdžiaugsmą, paskatl- jaudino ir žiūrovus. O gal tik jų stipriems, suderinnę susimąstyti? Tai ir mūsų tai rodo, kad trečiakursiai tiems balsams. Ar gali kas Kiemo teatras, ir Leningrado jau „perkando" liaudies te likti abejingas visam spek. jaunimo kolektyvai, ir Kau atro savitumus? takliui, kai pradžioje nusno muzikinė jaunimo studi — Dar neaišku, ar iki ga kamba tokia daina? ja, ir Rygos universiteto te lo „perkandom". Pamatysime — Na kaip aš galiu bausatras, ir svečiai iš Klaipė savo režisuoto spektaklio ti juos už kokias nors išdaldos... premjeroje. O kad šiame pa gas, kai jie šitaip dainuoja, Apie juos norėčiau pla statyme atsižvelgėme i liau- — šypsodamasis atsidūsta va. čiau papasakoti. Jau ta nuo dies teatro specifiką - ’.ie- dovas. — Gaila tik, kad per taika, su kuria juos sutiko sa. Vaidinome visi, Kiek- vėlai pradėjom dainuoti. žiūrovai, ragina tai padaryti. vienas atliko keletą vaid.. .Pasakoja apie pačių reži Taigi susipažinkite: „Elegijos menų. Tikrai sunku ir jaudi- suotus spektaklius publicisti PASALINTI Jonui Biliūnui" atlikėjai — nimosi daug. Bet tai mūsų kos teatre, apie būsimą prem Valstybinės konservatorijos duona. Šitaip ne tik moko jerą tikrame klojimo teatre. NEPAŽANGOS Liau- mės vaidinti, bet ir bandome Ten, Klaipėdos rajono Ag Klaipėdos fakultetų dies teatro režisūros specia- suprasti tuos neprofesio luonėnų kaime, bus jų pa UNIVERSITETO lybės trečiakursiai. nalius aktorius, su kuriais čių įrengta ir tik jiems pri Kokia jų nuotaika po spe- teks dirbti. klausanti scena. O jeigu pa STUDENTAI ktaklio? Plačiau apie būsimą jau siseks pastatymas pagal Jus Dingusįj studento pažymė — Jaudinomės, kaip ir visa- nųjų režisierių duoną papa tino Marcinkevičiaus kūri da (tai kalba Vija Dobilaitė). sakojo kurso vadovas, meno nius... MaF I k. Š. Sčeponavi- jimą Nr. 801404, išduotą PF studentei Dianai KUZNECONustebinti jūsų žiūrovų. tyros kandidatas Petras Biels Sakykit, argi tokie entu člus, VAI, laikyti negaliojančiu. Jeigu atvirai, tai mūsų dar kis. Nelengva ji bus. Nei di ziastai ir optimistai gali nu niekur taip įdėmiai neklau delio aktorių meistriškumo, eiti pačiu lengviausiu keliu FF I k. K. Vajėga, III k. Dingusį studento pažymė sė, taip nuoširdžiai nepriėmė. nei ypatingų techninių gali („Labiausiai noriu, kad jie jimą Nr. 781151, išduotą IF Jūsų Kiemo teatras, sugebė mybių liaudies teatro režisie jokiu būdu netaptų plagiato. R. Žukauskas, studentei Alinai BOGUŽAIjęs išugdyti tokią auditoriją, riai tikėtis negali. Be to — riais" — tai vadovo žodžiai)? GF I k. S. Kmitas, R. Pet- TEI, laikyti negaliojančiu. ir sudėtinga repertuaro proble Tegu šitas entuziazmas tikrai šaunus. mokėjimas ruška, Aišku, smagu, kai tavąją ma. Ir dar, kaip pratarė kaž kūrybingumas, Dingusį studento pažymė vienas uždegti kitus lydi juos netik Alma Mater ir įos kolekty kuris klaipėdiečių, išduotą jimą Nr. 821437, vus giria, beit stengiuosi išlik lauke turi būti karys. O už pavasarį. Tepu tie bruožai IF I k. S. Kasperūnas, EKFF studentui Vitalijui klaipė ti objektyvi. Juk vien tik au davinys vis tiek lieka sun atveda šauniuosius VILČINSKUI, laikyti nega ditorijos išprusimas ir pagar kus — išsaugoti tą šviesų, diečius į brandos metą. Kristina SPRIND2IŪNAITE EKFF ili k. E. Masaitytė. ‘įjojančiu. ba svečiui neišgelbės nevy- gerą pradą, esantį mūsųkul-
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas“. Telefonai — 011179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 11639. Iškilioji spauda. Užs. Nr. 1777. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė Tiesos g. 1. (CoBeTCKnA CTyAeHT» — opraH napTKOMa, peicropaTa, KOMUTem AKCM Ahtbm, npotjiKOMa opAenoB TpyftOBoro Kpacnoro 3naMenn n ApyatūM HapoAOB BuABHtoccKoro yuHBepcHTera hm, B. Kancyxaca. Ha ahtobckom oabiKe. PeĄaKTop H. BapanminKirie___
O
džioje čia jau šviesios — tai įžanga į poliarinę die ną). Mes pasekėme jų pa vyzdžiu.
Stovykla ruošėsi kelionei. Tiesa, tame pasiruošime ne buvo jokio skubotumo. Mums atrodė, kad susikau pus, rimtai, išmanančių žmo nių rankomis atliekamas kaž koks gilią prasmę turįs, per amžius nusistovėjęs ritualas. Tuo pat metu mes mokė mės jų kalbos. Čiukčių arba luoravetlanų kalba priklav. so čiukčių - kamčiadalų kal bų šeimai. Ji vartojama Čiu kčių autonominėje apygar doje, iš dalies Koriakų na cionalinėje apygardoje ir Jakutijos ATSR. Kalbančiųjų šia kalba 1970 m. surašymo duomenimis yra apie 12 tūkstančių, Dabartiniu metu čiukvartojamas terminas čių kalba, nes luoravetlanai (tikrieji žmonės), kaip save vadino šių kraštų gyvento jai, bendram tautos pavadi nimui neprigijo. Buvo dar baltoji naktis kai ilga elnių augintojų nar tų vilkstinė pasuko viena kryptimi, o mūsų šešetuką — kita. Buvo draugystės va karas geologų bazėje. Atsivežėme šio krašto, palygint jaunų, gyvenviečių kūrime istorijas, pasakojimus apie žmonių didvyriškumą, kolek tyvo jėgą. Atsivežėme susi tikimų su kraštiečiais (lietu vių, pasirodo, visur esama' šilumą...
Įspūdžių daug. Jie dar ne spėjo susirikiuoti į tvarkiu gą mūsų žygio ataskaitą, ta čiau viena aišku — Šiaurė dar ne kartą pašauks mus į kelionę. Kviečiame kartu skaitytojau!
Eugenija RUDNICKAITĖ VU Geologijosmineralogijos muziejaus vedėja
Psichologijos katedros kolektyvas nuoširdžiai užjaučia docente Giedrę BUTKIENĘ dėl mylime tėvelio mirties.
Psichologijos katedros kolektyvas nuoširdžiai užjaučia diplomantę Vil mą SIKORSKYTĘ dėl mylimos motinos mir ties.
Redaktorė J. VARAPNICKAITĖ