EINA NUO 1950 M.
LIEPOS 2 D. KETVIRTADIENIS
Nr. 22 (491). UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, ROMJAUNI MO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
KAINA 3 kap.
PUIKIOS DARBO GERO VĖJO!
ir poilsio vasaros Atostogų metu studentų keliai išsišakoja pačiomis įvairiausiomis kryptimis. Vieni iš vyksta 1 tėviškes, kas 1 turisti nius žygius, kas Į vilą Palan goje. Tačiau, kaip ir kasmet, dauguma tam tikram laikui susitiks tradicinėse vasaros darbų stovyklose, kuriose ty ras oras, gardus maistas, mau dymasis ir kiti vasaros malo numai harmoningai derinami su našiu visuomenei naudingu darbu. Tai yra puikios stovyklos — jose gyvenama ir dirbama komunistiškai. Čia dirbantys žmonės nesiekia ir negauna asmeninės materialinės nau dos, ryžtą ir entuziazmą jiems Įkvepia pats darbo procesas, žmogiškas noras kurti visuo menines vertybes, talkos jaus mas geriausia to žodžio pras me. Savanoriškai vykdami Į stovyklas, studentai mokosi jose kolektyviškumo, o dirb dami fizini darbą, ne tik pa deda kolūkiečiams, bet ir su stiprina sveikatą, atsigauna po i^gai trukusio intensyvaus pro tinio darbo. Čia gimsta darbo poezija. Išlydėdamas savo auklėti-
ŠIAME NUMERYJE.ŽINIOS IS DARBO IR POILSIO STOVYKLŲ. UNIVERSITETO IR STUDENTŲ MOKSLINES DRAUGIJOS ŽENKLIU KŲ PROJEKTAI. ALMA MATER KORI DORIUOSE. ATEINANT I UNIVER SITETĄ. NAUJI EILĖRAŠČIAI. R. RAKAUSKO FOTONOVELE. IS MOKSLEIVIŲ KŪ RYBOS. FOTOINFORMACIJA. UŽSIENIO JAUNIMO GYVENIMAS.
nius 1 šios vasaros stovyklas, universiteto rektoratas tikisi, kad šauniosios tradicijos bus dar labiau praturtintos, kad toliau stiprės studentų ir kol ūkiečių, tuo pačiu mokslo ir gamybos ryšiai. Įgydami sta tybininko ir žemdirbio darbo Įgūdžius, nepamirškite už gera atsilyginti geru: propaguokite mokslo naujienas, stiprinkite socialistinę ideologiją, padėki te kolūkių saviveiklininkams, sportininkams, sienlaikraščių redaktoriams. Stovyklose jūs ne tik darbininkai ir poilsiau tojai, bet ir senojo mūsų uni versiteto reprezentantai. To dėl, ką beveiktumėte, turite stengtis, kad Alma Mater var das, tiek jums ten esant, tiek ir išvykus, būtų minimas geru žodžiu. B. SUDAVICIUS prorektorius mokymo reikalams
J. GRINIO ir' Alf. BUCKAUS fotoreportažas
Pažvelkite i šias dvi nuotraukas. Jos pasakoja apie tą dieną, kai l darbo ir poilsio stovyklas išvyko pirmoji pa; maina. « Viršutinėje nuotraukoje: universiteto prorektorius moky mo reikalams B. Sudavičius linki sėkmės išvykstantiems į respublikos kolūkius.
/»
Mes per šalį GRAŽUS ŽMONĖS
Pirmieji įspūdžiai .
’
Susirinkę pirmą kartą l universitetą, būdami dar geltons napiai „fuksai“, iš girdome iš „senų vil kų“ daug gražių pa sakojimų apie darbo stovyklą, apie stu dentišką poilsį, užde ganti kolektyvinį dar bą statybose, ir pa norome visa tai pa justi ir išvysti savo akimis. Atėjo ilgai laukta vasara. Sesija sėk mingai išlaikyta. Mes skubėdamos užsirašė me į pirmą pamai ną. Išaušo birželio 21ji. . . Pasipuošęs vė liavomis universite tas, muzika, atsisvei kinimo kalbos, kino kamerų traškėjimas, fotoaparatų gausumas mus nuteikė iškilmin gai. Kepinanti saulė, dulkės, vėjas, duobės kelyje neatšaldo mū sų entuziazmo, nenu traukia mūsų dainos. Ir štai mes jau busi mosios mūsų reziden cijos kieme. Mus pa sitinka draugiškos kolūkiečių šypsenos, sveikinimai. Pirmieji tostai už būsimą draugystę, už būsimos kiaulidės pa status. Kiekvieno žodžiuose jaučiamas tvirtas pasiryžimas padėti suklestėti jau nam kolūkiui, kuris
•
• e
stipriai žengia ant ruosius žingsnius. Nepastebimai pra ėjo pirmoji darbo diena. Sunkiausias darbas teko IFF stu dentėms Bunkutei Zi tai, Mažutytei Vidai, mūsų mažiesiems Griškevičiui Edvar dui ir Mežalčiul Tadikui, kurie dirbo prie „kombikormų" vežimo. Čia mergi noms teko pademonstruotrvlsą savo jėgą, tampant daugiapūdžlus maišus. Ypatin gai pasižymėjo mūsų jaunieji draugai Ėdi kas ir Tadikas, kurie dirbo tikrai nuošir džiai ir sąžiningai. Marcinkevičiūtė Elė, Urbonavičiūtė Videta ir Veckytė Vida šiandien „kara liavo“ grūdų sandė lyje. Ne taip jau lengva ten buvo mer ginoms, atpratusioms nuo fizinio darbo. Į dienos pabaigą grūdai pasunkėjo. Ir dulkių daugiau susi kaupė. Bet gaivus vakaro lietus jas nu plovė. Prabėgusi pirmoji darbo diena atnešė daug naujų įspūdžiu, naujų minčių ir už mojų, šturmuojant statybos barus. Birutė SKIRKEVIČIŪTĖ
Sis pasakoji mas apie tuos žmones, kurių sie los kupinos jau natviško grožio, nenumaldomos ro mantikos ir amži no ateities sieki mo, kurių žmo gaus grožį mes pamatėme tik at skirų atsitikimų dėka. Sle žmo nės, kaip muzika, kurios dar negir dėjome ir tik nuai dėjus paskutiniam akordui, žavimės ja. Mėlynas Kėdai nių rajono kaimiš kojo komjaunimo komiteto „Moskvičius“ sustojo La būnavoje, kur jau kuris laikas buvo įsikūrusi universi teto Istorijos ir fi lologijos fakulteto darbo ir poilsio stovyklos pirmoji pamaina. Mus pasitiko merginos, visos nudegę, truputį pavargę, bet links
mos. — Gražios mer ginos, — su šyp sena pratarė ko miteto sekreto riaus pavaduoto jas J. Valionis, — daug galėsi apie jas parašyti. Atsimink, ką pa čiam sakau: nesi gailėsi čia atva žiavęs. — Gal būt. . . — sutikau. Merginos buvo Jau papietavę, ir greit išskubėjo į darbą. Nelengva ravė ti agurkus dvide šimt penkių laips nių karštyje, bet merginos, persimesdamos vienu kitu žodžiu, tęsė savo darbą. Staiga virš jų sudundėjo, ir pasi pylė lietus. Mer ginos išsislapstė, kur tik tegalėjo. Praėjo lietus, ir jos vėl suplūdo į lauką. Ir vėl pikt žolės, tik šį kartą
buvo truputį vė siau. ... Kai ūžtelėjo lietus, Zina Miški nytė tvarkėsi su savo drauge Gema virtuvėje. Atva žiavo kolūkietis bidono. Lietus py lė kaip iš kibiro ir ilgi žaibų bota gai raižė dangų. Mes sėdėjome kambaryje ir žiū rėjome į pliau piantį lietų. — Ko gero, greit pareis mer ginos, o valgyti dar neparuošta, — garsiai pagal vojo Gema. — Nieko, nu stos lietus, paim siu bidoną ir par vešiu pieno. Už teks pavalgyt. O Zina tuo tar pu, lyjant lietui ir daužantis perkū nijai, plovė bido ną. — Nu, ir drąsi mergiščia, — su murmėjo kolūkie tis. . .
Praėjus lietui, jis išvažiavo. Kai sugrįš merginos, vakarienė bus jau paruošta. . . . „Taujėnų“ kolūkyje dirban čiai darbo ir poil sio stovyklai buvo pranešta: — Reikia par vežti kombinuotus pašarus. ., Į Dotnuvą dirb ti išvažiavo Zita Bunkutė, Vida Mažutytė, Birutė Skirkevičiūtė ir du stovykloje dir bantieji paaugliai Edvardas Griške vičius ir .Tadas Mežonis. Maišai su kom binuotais pašarais buvo nelengvi. Merginos iš pra džių dirbo gana gerai. Bet greit joms pritrūko jė gų— Ne, šis dar bas ne mums, — pratarė kažkurį. Veidais tekėjo
Veteranai perduoda estafetę — Laimingo kelio! — Subetonuokite ne tik plytas, bet ir širdis!. . — Rašykit, veteranai! . . „Veteranai" tik šypsosi, girdė dami išlydinčiųjų linkėjimus. Ket virtą vasarą iš eilės žilasis univer sitetas į darbo stovyklą išlydėjo šiuos jaunuolius. Ketvirtą ir pasku tinį. . . Teisės fakulteto diplomantai Stasė Šimkutė, Joana Keturakytė, Henrikas Norvaiša ir kiti galėtų ištisas valandas pasakoti apie sta tybas kolūkiniame kaime, apie įdo mias studentiškas vasaras. Apetitu skųstis netekdavo. Sako kartą į šaltibarščlus (žinoma, ne be įsimylėjusių virėjų pagalbos) pate ko nemaža porcija betono. Sriuba vis dėlto turėjo didelį pasisekimą, ir įėjo į istoriją skambiu „Mūrininko svajos“ vardu. . . Kiekviena vasara — vis naujos plytos, įmūrytos į pastatus Kėdai nių (dabar Radviliškio) raj. „Spin dulio“, Ignalinos raj. A. Mickevi čiaus vardo kolūkiuose. Vienur iški lo talpus sandėlys, kitur — mecha
ninės dirbtuvės. Pamainai baigus darbą, būdavo paskaičiuojama, kiek atlikta žemės darbų, klek cemento sunaudota. Tai tik viena riiedalio pusė. Sutvlrtėję bicepsai, saulės ir vėjo nugairinti veidai, darbo džiaugsmas, — štai tas didysis krai tis, kurį parsiveždavo studentai iš įvairiausių respublikos kampelių. . . . Nuostabi ši vasara — pasku tinė studijų vasara. Saulė dosniai žeria savo spindulius. Tačiau „vete ranų“ karštis negąsdina. . . — Sako, kad darbas — tai — poilsis. Ką gi, nė ilsėtis neberei kia. . . — juokauja nepavargstantis Henrikas Norvaiša. Joana Keturakytė ir Stasė Šim kutė „specializuojasi“ betono ne šiojime. Jėga ir ištverme Jos nesis kundžia. .. O saulė kyla vis aukštyn. Studentiška dhrbo vasara įsibėgė ja. Antanas DAMBRAUSKAS TF IV kurso stud.
(k
ugningais kūrėjais praeisim prakaltas, o mer ginų rankos vis silpnėjo. — Merginos, — kreipėsi kažku ris paauglių į jas, — jūs pailsėkit, mes abu pasisten gsim sukrauti ši tuos maišus. Merginos iš pradžių nepatikė jo savo ausimis. Nejaugi šiuos žo džius pasakė šie paaugliai, kuriuos jie atsivežė auklė ti? . . O kai jie baigę oarbą grįžo į sto vyklą, studentai iš visos širdies pa dėkojo Tadlkul ir Edvardui. — Gerai su studentais, — pa sakė mums Tadlkas, kai paklau sėm, kaip Jiems sekasi. — Aš ir kitais metais norė čiau čia atvažiuo ti ir padirbėti. — Šaunūs ber niukai, — sako mums ir Joana Keturakytė. — Mes tikrai paten kinti jais. ... Vėlai vakare, apie dvyliktą va landą, man būtinai reikėjo išvažiuoti iš „Taujėnų" kol ūkio į Kėdainius.
— Kaip išva žiuoti? — klausia Joana Keturakytė manęs, o tą patį klausimą aš atkar toju jai. Mes iš ėjome ieškoti ma šinos. Bet kas su tiks dabar, naktį, važiuoti aštuonias dešimties kilomet rų kelią į Kėdai nius? Aš niekada ne užmiršiu, kai Joa na vaikščiojo kar tu su manim ir ieškojo šoferio, kai, pagaliau, mums netikėtai pavyko susitikti kolūkio traktori ninką Feliksą Mi sevičių, kuris su tiko pavėžėti mane motociklu iki ma gistralės Panevė žys—Kėdainiai. Aš spėjau laiku parvažiuoti į Vil nių ir paruošti spaudai laikraštį. Jr štai dabar, rašydamas koman diruotės įspūdžius, prisimenu žmones, kuriuos galima pavadinti žmonė mis iš didžiosios raidės. Ne, tai nėra subjektyvi nuomonė. Prisime nu Felikso Misevi čiaus žodžius: — Šaunūs jūsų
studentai. Kol ūkiečiams labai patinka šita mer gina, kuri padėjo pačiam surasti ma ne. . . Bet, kad ir visi studentai, to kie mandagūs ir geri. Sako, uni versitete visi to kie. . . Aš norėjau iš visos širdies papa sakoti apie žmo nes, kuriuos suti kau Kėdainių ra jono darbo ir po ilsio stovyklose. Bet jaučiu, kad dar ne viskas, ką pasakiau, kad dar daug galima rašy ti ir apie I kurso germanistę Ziną Miškinytę, Ir apie IV kurso teisinin kę Joaną Ketur akytę, Ir apie šau niuosius Tadlką ir Edvardą, Ir, pa galiau, apie pa prastą kolūkio traktorininką Fe liksą Misevičių. Cla aprašiau tik keletą faktų. O kiek daug žmo nių aš nespėjau pažinti! . . Alf. BUCKUS Kėdainių rajonas
GERO VĖJO! O šioje nuotraukoje matote fizmates. „Kada, pagaliau, mes Išvažiuosim?“ — tur būt, mąsto merginos. Na, bet nespėlioslu. Aišku viena: merginos pa slryže dirbti iš širdies. Kai biivn fntnprrnfiiniami kad
f
Sekasi gerai Štai Jau kuris laikas dirba me kolūkyje po tikra kaimo saule ir gaiviu vėjumi. Kiek daug čia romantikos Ir kiek daug tikro darbo — ir įdo maus, ir sunkaus. Dirbame mes gryname ore, laukuose. Ravime agurkus Ir cukrinius runkelius. Kartais romantika pasikeičia nuovargiu, gal kiek maloniu, o kartais Ir tikru, kai skauda nugarą, rankas, ku rios labiau jpratusios laikyti plunksnakotį, negu kauptuką. Bet viskas tvarkoj — kuo to liau, tuo labiau įsijungiame į kolūkio gyvenimą, vis geriau suprantame savo darbą, vis labiau prie jo priprantame. Kaip gerai, kad poezijos va kare mums plojo kolūkiečiai
nuo darbo sugrubusiomis ran komis. Kaip gera matyti Jų veiduose skatinančią šypse ną... Greit mes išvykstame į na mus. Mus pakels kiti mūsų draugai. Gaila, tikrai gaila išvažiuoti Iš šio kaimo. . . Kiek čia gerų žmonių, kiek džiaugsmo! Na, bet mūsų laukia kiti vasaros planai. O dabar Iš vi sos širdies linkiu antrajai pa mainai gerai dirbti Ir šauniai pailsėti. Sėkmės!
K. Sarkauskaitė I k. germanistė (Kėdainių raj. „Rytų aušros“ kolūkis) ------------------------------*XI IX ♦______________
A
C
Kėdainių rajono „Rytų auš ros“ kolūkyje jau penkti me tai veikia studentų darbo ir poilsio stovyklos. Jose kasmet būna gera drausmė, stovyk lautojai aktyviai dalyvauja vi suomeninėje veikloje, leidžia sieninę spaudą ir pan. Visą laiką universiteto studentai už sirekomenduodavo gerai. Jų darbo vaisių daug mūsų kol ūkyje. Už tai jiems nuošir džiausias ačiū! Ir šiais metais gerai dirba pirma pamaina, vadovaujama stovyklos viršininko Gemos Jurkūnaitės. Merginos ravėjo
I
U!
agurkus, cukrinius runkelius ir d rbo daugelį kitų lauki ninkystės darbų. Mes stengiamės merginas aprūpinti viskuo, kuo tik ga lime. Tikim, jog ir jos neliks mums skolingos. Už gerą dar bą visų kolūkiečių vardu tariu dar kartą, jums, draugai stu dentai, ačiū!
Kėdainių raj. „Rytų aušros“ kolūkio pirmininkas I. KRETAVICIUS
Virėjų bėdos
rai, praėjo beveik dvi savaitės. Neseniai redakcija sužinojo, kad fizmatal savo pažadą tesė jo. Viršininko pliaukštelėjimas Sį sekmadienį, kad Jie Iš važiuos į namus, kolūkiečiai per padus išvaiko visus sap tikrai pasakys flzmatams nuo- nus. Praplėšiu vieną akį ir išgirstu Gemą J. šnibždant: širdii aMii „Jau pusė šešių. . .“ Prasideda įprasta skrandžių linksmintojų diena. Įnoringos, drėgnos malkos pagaliau su tinka sušildyti užkietėjusį sen bernį vandenį. Galų gale už verda. Lengviau atsikvepia Ge ma C. Šypsena nušviečia ap rasojusį veidą. Suspėsiu! Vienas po kito iš miega mojo išnyra mūsų vandalai. Didžiausi virtuvės gerbėjai pirmiausia patikrina puodų pasus. Vienų veidus iškreipia grimasos, kiti — nusišypso. Skirtingi skoniai. Valė visus pakviečia prie upės rytmeti nei mankštai. Mes, virėjos, su pavydu žiūrime Į abi gru pes, nuvažiuojančias Į skirtin gas puses. O vakarais pavy-
dim merginoms raudonų skau dančių nugarų. Kad tik grei čiau pasprukti iš čia prie lau ko darbų. Vienas dalykas, ke liantis nerimą — tai per di delis apetito didėjimas. Jeigu proporcingai didėja ir darbo našumas — gerai. Bet taip, atrodo, nėra, nes mergi nos dirba tik po pusę dienos, o antrą dienos pusę trankosi perkūnai ir pila lietus. z Šiandien pirmininkas davė kulinarijos mokslų konsultaci ją. Konkrečiai: „Kaip išlaikyti gerą cepelinų spalvą“. Mat, mūsų cepelinai šiandien buvo lyg nesiprausę. ..
1963.VI.23 d. (Ištrauka iš Kėdainių raj. „Rytų aušros“ kolūkyje dir bančios IFF I pamainos dieno raščio).
TAIP BUVO ANKSČIAU... Mūsų redakcijos darbuoto jams netikėtai pavyko gauti 1961 iki 1962 m. m. darbo ir poilsio stovyklų dienoraščius. Manome, kad jums, mieli skai tytojai, bus įdomu paskaityti
tai, kas buvo įrašyta prieš tris metus. Taip pat spausdiname nuotrauką Iš IFF darbo ir ilsio stovyklos gyvenimo, darytą prieš tris metus. Redakcija
duir po pa
VIENA DIENA
Saulė. Negailestingoji sau lė šviečia Jau iš pat ryto. Tem peratūra apie 25°. O keltis ir eit į darbą reikia! Juk mes atvažiavome padėt kolūkiui. Aštunta valanda. Keliamės, prausiamės, valgome, ir į dar bo lauką. Negailestingi kauptukai ka poja piktžoles, vaduoja iš ne laisvės kukurūzus. O jie, lyg nugalėtojai, rikiuojasi į ilgas tiesias eiles ir stiebiasi į saulę. Smagu žiūrėt, kai tavo dar-
bo rankos padarė tiek gero, nebodamos, kad kepina karšta saulė, kad bado dygios usnys, kad kauptukas vos lenda į žemę. Mes ravim, o retkar-
čiais, kad nugalėt dygius, lyg .laukia paskaita ,,Komunistinės usnys, Ir karštus saulės spin visuomenės žmogus“. Lekto dulius, Išsiveržia iš mūsų lūpų rius mūsų Marytė. linksma lietuvių liaudies dai Ji pasakoja kolūkiečiams na. apie žmogų, gerai išauklėtą, Nepastebimai ateina pietūs. mandagų, supratingą, sąžinin Kaip visada skriejame su ma gą ir sąmoningą. šina pietaut, ir vėl atgal. Po paskaitos filmas „Tavo Po pietų dirbt žymiai sun rankose gyvenimas“ pasakoja kiau, nes Sotūs pietūs nelei apie tarybinių darbuotojų pa džia dirbt visu tempu. Ravi siaukojamą darbą gelbstint ki me tylėdamos, pamažu kirsda- tų žmonių gyvybes. mos svėris, varputį ir usnis. Vakaras. Gražus, tylus ir O štai ir darbo diena baig šiltas Dzūkijos vakaras. Mūsų merginos vienos lie ta. Kolūkio pirmininko vai ruojama mašina veža mus iki ka šokiuose, kitos iš lėto eina namų. Čia stabtelim akimirkai namo, kad pailsėtų prieš ryt ir vėl, pasiėmę maudymosi dienos darbus. Po trejeto valandų aptilsta kostiumus, skriejam smėlėtu takiuku per mišką prie ežero. mūsų stovykla. Merginos rit Ežeras didelis, bet maudytis mingai alsuoja. Gal ne viena čia bloga. Brist galima tik iki sapnuoja maloniai. Na, ryt kelių, o paskui meldai. Reikia viską sužinosim. brist per Juos, kad galėtum LIEPOS 19 D. plaukt, bet ten nevlsos išdrįs Varėnos raj. „Žalgirio“ ta, juk ten gana gilu. kolūkio VVU studentų Maudomės nelabai ilgai, o darbo ir poilsio stovyklos paskui ir vėl atgal. Čia mūsų II pamaina >
Iš moksleivių kūrybos PASITIK MANE Dunda ratai, dunda ratai garsiai, Veža veža traukinys toli. Tik ar greit, brangusis mieste, vėlei Aš tave išvysiu iš arti? Pasitik mane naujuos pastoliuos, Pamojuok ilga kranų ranka. Ir, paskendus žydinčiuose soduos, Suskambėk jaunatviška daina. Nešk į tolį, traukiny
greitasis, Bėki bėki greitai, kiek gali. Visada dabar, visur aš nešluos Darbo džiaugsmą, įžiebtą širdy. Dunda ratai, dunda ratai garsiai — Neša neša traukinys tolyn. Atvažiuosiu, atvažiuosiu greitai. Kilkit mūrai, stiebkitės aukštyn! STATYTOJAS
Virš pastolių padangėn
iškilęs Sunkiai linkčioja kranas grakštus. Ir matau, kaip jaunuolis sušilęs, Visas molinas žvelgia į mus. Aš pavydžiu Jo rankų pūslėtų, Žvilgsnio saulėto, tyro,
smagaus. Nežinau, kaip gali nemylėti Šito statančio, tvirto žmogaus. f
NAUJOS KNYGOS
Jam skiriu aš ir savąjį posmą, ISTORIJA ir triuškinant prie Leningrado Vieną spindulį saulės kaitrios. vokiškuosius fašistinius grobi Tepažers savo šilumą dosniai Bonoskls, F. Brolis Bilis kus, atsiminimai. Sudarė V. Jam, puošėjui Tėvynės gimtos. Makajus. (Kaip buvo suorgani Vasilenka ir S. Krasnikovas. zuota profsąjunga Fordo ga JEIGU LAIMĖ PATI myklose). GROŽINĖ LITERATŪRA Pažangus lietuvių kilmės ATEITŲ amerikiečių rašytojas, ryškiai Vladimirovas, V. Paskuti atskleisdamas vadovaujantį nysis konsulas. Ist. romanas. Jeigu laimė pati atskubėtų Komunistų partijos vaidmenį, Vertė V. Stravinskas. Pieš. J. Be kovų, be darbų didelių, Kaip gyventi tada tu norėtum rašo apie profsąjungos organi Kuskovo. zavimą stambiausioje ir galin Rusų tarybinio rašytojo ro Be svajonių ir siekių jaunų? giausioje automobilių pramo mano veiksmas vyksta XV a. Ar galėtų džiaugsmo suteikti nės įmonėje — Fordo gamyk Kryme, italams genujiečiams loje Detroite, darbininkų ko priklausančioje Soldajaus tvir Baltos rankos, be darbo žymių? — vą, jų išnaudojimą, žiaurų tovėje, turkų įsiveržimo į tvir smurtą, nuolatinius mėginimus tovę išvakarėse. Jeigu laimė pati ateitų, sukurstyti baltuosius darbinin Argi būtum laimingas tu? / kus prieš negrus, gilios ekono LITERATŪRA VAIKAMS minės krizės baisenybes ir, pa Ona RIMKUTĖ galiau, darbininkų pergalę. Staniukovičius, K. Jūrinin Tauragės raj. Batakių vid. Ugnies žiede. Žmonių, daly kai. Apsakymai. Vertė T. Sto m-los XI kl. vavusių, ginant Lenino miestą nis. Illustr. J. Rakutino. 7
Universiteto ženkliuko projektai Žinios iš ALMA MATER iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiini
Ateina nauja pamaina
Simbolizuoja U-tą. 1. Medžiaga: melsvas meta las, iš kurio yra raidės bei or namentai. Ąžuolo lapas — tamsiai žalio emalio. Fonas — baltas emalis arba balti da žai. Fonas aplink raides — mėlynas. 2. Simbolizuoja U-tą kaip svarbią visos Lietuvos aukštą ją m-lą.
Medžiaga: skaistvaris (gel tonos spalvos), arba aliumi nis, Iš jo — raidės bei ženk lelio kontūrai. Fonas — žyd ras, Baltijos bangos — tam siai mėlynas. 3. Studentas U-to vardą tu ri nešti kaip vėliavą. Medžiaga: melsvas metalas. Iš jo — orbitos, raidės ir ki ta. Sakelės šviesiai žalio ema lio. Tai, kas užštrichuota (ženk lelio viršus ir apačia) — tam siai mėlyna.
Kiekvieną dieną į universi tetą ateina nauji žmonės. Jie dar nedrąsiai vaikšto universi teto koridoriais, žvalgosi į au ditorijas. Tai būsimi pirmakursiai. Kol kas dar nedaug jų ateina į priėmimo komisiją, iš viso yra 27 pareiškimai. Šie žmo 4. Užrašas — .Žinojimas nės tikrai apsisprendė tapti studentais. darė išdidžiu“. Medžiaga: melsvas metalas, i (š kurio yra raidės, or namentai, knygos nugarėlė, ,,langų“ žymės. Knygos virše lis baltas. U-to pastatas mėly nas. Fonas aplink užrašą — žydras. Lapai abipus užrašo Mūsų senasis universitetas, bei ženklelio rausvai žali. 5. Medžiaga: kaip Nr. 2, kaip ir paprastai, gaudžia nuo žmonių balsų. Kaip ir papras tai, tai šen, tai ten vaikšto žmonės: vieni susimąstę, kiti linksmi ir nerūpestingi. O centrinių rūmų vestibiu lyje skelbimų lenta vis dar marga. Dėstytojai ruošiasi ginti disertacijas, sporto klu bas kviečia į turistines kelio nes, „Žinijos“ draugija ragi tamsiai žalia ąžuolo šakelė (tik na ateiti į susitikimą su gar iš emalio). siais aktoriais, greit paskuti niai muzikos akordai nuskam 6. Mūsų U-to inicialai. Medžiaga: raudonas skaist bės Operos ir baleto teatre. . . varis. Iš Jo reide U, žemės Visur kviečia, ir visur reikia linija bei ženklelio kontūrai. apsilankyti. .. Daigeliai, reiškiantys raides Lipame laiptais aukštyn. VV — šviesiai žalio emalio Štai prie lietuvių kalbos ir (tik emalio). Fonas — žydras, literatūros katedros būriuojasi tiek virš žemės linijos, tiek diplomantai. Jie išlaikė pasku po ja. tinį egzaminą universitete. 4 Bet.. . nesimato, kad ab Projektus paruošė solventai per daug džiaugtųsi. J. SAJAUSKAS Liet. k. ir lit. spec. II k. Juk gaila išsiskirti su brangiu ir artimu draugu universitetu. Užsukame į Mokymo dalį.
Kalbėjomės su abituriente E. Baronaite iš Biržų, kuri stoja į chemijos fakultetą: — Man patinka ši specia lybė, ir aš tikrai mokysiuos universitete, — pasakė mergi na. Ką gi, sėkmės jums, abitu rientai ir gamybininkai. Universitetas laukia jūsų! „Tarybinio studento“ informacija
Gaudžia koridoriai... Ir čia jaučiama atsisveikinimo dvasia. Merginos rūpestingai išvedžioja diplomuose pavar des, vardus. . . Džiugu ir kažkodėl truputį graudu žiūrėti, kaip įteikiami diplomai. Gal būt todėl, kad jau daugiau nebesutiksime senų draugų, nerūkyslm kori doriuose. . . Ką gi! Gyvenimas eina. Ir jis nebelaukia — šaukia su savim. O štai priėmimo komisijoje iškart atsiduri kažkokioje keis toje, iškilmingoje aplinkoje. Čia nėra šypsenų. Čia gal būt pirmą kartą abiturientas pa galvojo: laikas surimtėti. O rugsėjis atves naują pamainą. Bet vėl bus vasara... Vėl ateis ir išeis žmonės. Vėl bus ir linksma, ir graudu. .. Universiteto koridoriuose gaudžia gyvenimas, vaikšto staiga surimtėjusi ir truputį besišypsanti jaunystė. Alf. BERŽAITIS
SMD ženkliuko projektai ---------- #
<---------
Koncertavo ansambliečiai Kai skaitysime šį „Tarybi nio studento“ numerį — mūsų šaunieji ansambliečiai jau bus išvažinėje Į tėviškes, turisti nius žygius, darbo stovyklas. O štai birželio 30 dieną jie koncertavo universiteto aosolventams. Gal būt, jau paskuti
nį kartą •diplomantai klausėsi savo ansamblio. O prieš savaitę mūsų an sambliečiai koncertavo į Vil nių suvažiavusiems mokslei viams, kurie birželio 27 ir 28 1. Medžiaga: kaip ir Uni 2. Medžiaga: kaip ir uni dienomis dalyvavo pirmoje versiteto ženkliuko projekto versiteto ženkliuko projekto moksleivių dainų šventėje. Nr. 1, tik paskirtis kita. Nr. 6. tik paskirtis kita. R. GRIGONIS
NAUJI EILĖRAŠČIAI .ČESLOVAS KALENDA
VYTAUTAS VENCLOVA
MEILĖS JĖGA
/
Tu man sušildel ir rankas, ir širdį. Žodžius švelniausius lūpoms man davei, — ir gimęs nebyliu {stengčiau aš prabilti, ir sunkų akmenį prakalbinčiau lengvai, o jei staiga aš imčiau ir apakčiau, netekčiau rankų, kojų ir klausos, — vlstiek gyvenimas man šviesą neštų, ir niekas neatimtų tos šviesos. X
Nemyli tu, o aš dar myliu, ilgom naktim sapnuoju tik tave. žinau, žinau, aš tau jau miręs, bet tu — ir mirusiam gyva.
X
Kviečia šaukia, Kviečia laukia, Kviečia ir vilioja Saulė auksaplaukė, Saulė, žydrumon atplaukus, Saulė', mylimoji.
Ak, kaip lengva pasiilgti Tolimų kelionių, mylimų veidų. Kai kalneliai ima smilkti Žaluma, upokšniai krvkštaut be ledų;
Žydi gėl&, Žydi smėlis, Žydi gatvės ir namai, Šoka vėjas, Šoka fėjos, Šoka Nemuno gelmėj.
Kai į langą beldžias dienos Kaip į upės stiklą stirna snukučiu, Ir padangė debesėlių pienu Prausia eglių žalsganus karčius.
Aš einu apsvaigęs, Aš einu kaip vaikas, Aš einu be tikslo gatvele. Šypsosi mergaitės, Šypsosi liepaitės, Šypsosi veja žalia.
Ak, kaip lengva pasiilgti, Kai l saulę kviečia daigą vieversys, O vyšnaitės ima pllstyt į gegužio taurę baltą vyną — Baltą melą šimtąsyk. . .
O pasauli, tu be saulės, O pasauli, tu tik sauja, O pasauli, žemės būtum! Nežydėtų gėlės, Nežydėtų smėlis, Nežydėtų vaikiškos akutės.
•••••••••••••••••••••»•••••••
Ruošia diplominius Tiksliųjų mokslų fakultetų diplomantai — gamybininkai dar neatsisveikino su univer sitetu. Dažnai chemijos fakulteto duris praveria fizikos ir ma tematikos fakulteto studentai. Čia puslaidininkių katedros laboratorijose jie ruošia savo diplominius darbus, kuriuos gins prasidėjus naujiems mokslo metams. T. GRIGAS
ee6«s»e9®e9#9«»
DETEKTYVAS FOTONOVELĖ Negi nepagaus? Aaa. . . Iš spruko. Tai velnias! Reikė jo šauti į koją. Aaa. . . Maši na. . . Kam jie Įleido i mies tą? Polici ja stabdo? Aaa. . . Ko jie nešauna i koja? Vėl pabėgs. Na, ką aš sakiau. .. Gaudyk vėją Jaukuose. Aaa. . . Iš trečio aukšto iššoko? Užsi mušė? Aaa. . . Į mašiną patai kė?! Saukit i koją, nebūkit kvailiai, sakau jums. . . Aaa... — Tėvai, eik valgyti. Sriu ba baigia ataušti. . . Senis krūpteli ir piktai žiuri į žmoną. — Tu su savo sriuba man gyvenimą užbaigsi. Kad tave kur. . . Senis nepatenkintas užlen kia puslapio kamputi. Kumš čiais patrina akis. Saldžiai nu sižiovauja. Neskubėdamas eina ir niurna. . . — Ko jie, kvailiai, nešauna 1 koją. . . Seniai būtų paga vę. .. R. RAKAUSKAS
X
t
Jaunuolis atveria universiteto duris
Danas KAIRYS Sudie, Alma Mater, sudie, Rašau, o man dreba ranka. Gyvenimas liks lyg žvaigždė, Lyg mirksnis beribiam laike, O kiek čia regėjau veidų, O kaip aš tavim dldžiavaus! Tarp tavo šių sienų šventų Gal ne paskutinis buvau. Ir paslaptis man Išskaltėl Tarytum dantiraštį tu. Į tave čia po mūsų ateis Daug naujų talentingų kartų... O gyvenimas daugel mums žada Siekimų, kovų ir vilčių. . . Ir tavo paveikslas mus veda Šturmuoti visų paslapčių. Dabar išsiskirt amžiams lemta. Negesk, o auksinė žvaigždė! Memento mel, memento! Sudie, Alma Mater, sudie.
Šios dvi nuotraukos užfik savo universiteto studentų tu ristini žygi baidarėmis Dzūki jos upėmis Visinčia ir Salčia. P. BLUZMA
Kasmet. Ne vienas. Jų, žingei džių, žvalių ir svajingų vaikinų ir merginų iš pačių įvairiausių respub likos kampelių, mes sulaukiame šim tais kiekvieną rugsėjo 1-osios rytą. Gyvenime taip jau yra, kad niekas jame nesustoja. Ruduo atneša bran dų derlių kolūkiečiui, pavasaris — naujus lūkesčius dėl būsimo der liaus, naujo, vaisingo darbo pradžią. O mūsų universitetui kiekvienas ru duo atneša naujus žmones, naujus darbus. Pavasaris gi — diplomantų paskutinius egzaminus ir jų darbo pradžią. Kaip kolūkietis, pats berda mas l dirvą sėklą, paima savo delnan grumstą Ir suspaudžia JI, nusta tydamas ar žemė pakankamai sau sa, kad būtų galima sėti, taip ir pir maisiais studijų metais pradedam rūpesčius dėl busimojo derliaus, dėl jaunųjų studentų likimo. Koks bus iš jo specialistas, koks išaugs žmo gus, ką jis mėgsta? Štai pirmieji klausimai, kurie iškyla ir reikalauja kruopštaus išsprendimo. Penkerius metus mes auginam ir brandinam pati vertingiausią derlių — žmogų. Ir kaip būna gera, kuo met žinai, kad absolventas išeina iš universiteto geru žmogumi ir spe cialistu, puikiu savo tėvynės patrio tu. Šiandieną mes galime bet kurio je respublikos mokykloje sutikti bu vusius savo auklėtinius. Sutinkam mes juos Ir gamyklose, skaičiavimo centre. Sutinki buvusi mūsų studen tą ir operacinėje ir besiskverbianti su geologine eskpediclja l taigos glūdumą. Apie mūsų auklėtinius ga li dažnai išgirsti: „Geras žmogus“. Tai paprasti žodžiai. Bet jų prasmė gili. Jie mums — didžiausia padė ka. Bet būna ir kitaip. Būna... Tarp brandžių, sveikų grūdų pasitaiko ir šiukšlių. Gyvenimas jas išryškina ir išmeta. Pasitaiko tokių šiukšlių ir studijų metais. Išvengti jų labai sunku. Žiūri l jauną, kuklų abitu rientą, priėmimo komisijoj nedrąsiai stovinti prie durų, ir mąstai: „Pui kus jaunuolis, puiki mergina“. Bet praeina metai kiti, ir tos, visai ne
retai, su kasytėm buvusios ir neži nojusios, kur rankas bedėti, stovint priėmimo komisijoje, merginos ne-i atpažinsi. Jos plaukų spalva jau pasikeitus, kasų nė kvapo nebeliko. (Jos nukerpamos po pirmosios sesi jos). Akyse — tuštybė ir abejingu mas. Čia ne apie plaukus kalbama. Ir ne prieš įmantrias šukuosenas pa sisakoma. Liūdniausia ir svarbiausia tai, kad, keičiantis plaukų spalvai ir šukuosenai, didėjant pudros sluoks-, niul ant jauno veido, keičiasi ir pats žmogus, jo vidinis pasaulis. Jo esmę sudaro siauras miesčioniškų reikmių tenkinimas, bohema, platesnių inte resų neturėjimas. Šiais mokslo me tais mums teko rimtai kalbėtis su! Istorijos ir filologijos fak. studentė mis Vilimaite, Skolyte ir Martinku-| te. ( Merginos gabios, pirmuosiuose kursuose mokėsi neblogai. Bet vė liau nusirito l balą: pradėjo matyti1 tik save ir savo siaurą pasaulėli-1 Studijų laikas buvo skiriamas kavl-1 nėms ir šokiams bei tuščiam ,,filoso-i favimui“ apie šio pasaulio laikinumą ir apie didelius uždavinius, kurių joms universitetas nesudarąs gali mybės jgyvendinti. Pas vieną iš mi nėtų merginų buvo paklausta: „Ar teko jums gyvenime pajusti gyvenimo druskos — tikro darbo skonį“. Ji atsakė: „Teko. Vieną kar tą prieš stipendiją kepiau valgyklo je bulkutes“ (!) Nepaisė merginos nė draugų pastangų, nei griežtų pokalbių. Teko atsisveikinti joms su universitetu. Kas gi kaltas, dėl ko taip atsi tinka? Atsakymas vienas. Nepajunta jaunuolis laiku pačio svarbiausio — tikro darbo jausmo. Todėl ir nemoka branginti savo jaunystės, studijų, visuomeninių interesų. Todėl ir norėtųsi priminti kiek vienam, kuris rengiasi rugsėjo pir mą praverti studentiškos auditorijos duris, viena — brangink darbą, brangink tėvų triūsą, brangink sa ve kitiems! Just. KAROSAS VVU Komj. k-to sekr.
Voras — kraugerys mezga plonus tinklus. Voratinklis si dabru žėjrl saulės spinduliuose, jis atrodo esąs švelnus ir minkštas. Tačiau kaaa silpna būtybė patenka 1 šitą vora tinklį, nėra jai išeities — vo ras puola auką ir iščiulpia Jai kraują. .. Ištisas tokių vorų (tik žmo gaus pavidalo) lizdas užtiktas Meksikoje, — šalyje, kur dir bančiųjų skurdas pasiekė ri bą. Viskam pasiryžę Meksikos gyventojai, kad tik galėtų uždirbti pragyvenimui. Dešim tys tūkstančių vyrų ir moterų peržengia Meksikos—Ameri kos sieną, ieškodami darbo fermose ir gyvulininkystės rančo, priklausantiems „gringo", kaip Lotynų Amerikoje vadina Amerikos turtuolius. Šimtai tūkstančių meksikie čių visiškai neturi darbo, ir staiga. . . Į kokį nors kaimą ar nedidelį miestelį atvažiuo ja verbuotojai. Jie vaikšto po namus, kuriuose gyvena jau nos merginos, ir tėvams pasa koja, kad jų dukterims yra geras darbas: siuvimo fabrike, tarnaitės vieta turtingoje šei moje, ir ji netgi gali tapti kino žvaigžde — turtinga ir žinoma visame pasaulyje. NeIŠslmokslinę ir vargingai gy venantieji tėvai, patikėdami tuo, išleidžia savo dukteris. Iš kur jiems žinoti, kad šitie ver buotojai, solidžiai valkstantie ji po namus, demonstruodami „dokumentus“ su išraitytais parašais ir gražiais antspau dais, yra prekiautojai „gyvąja preke“. Prašmatnūs „kadllakai“ ir
Dvidešimtojo amžiaus barbarai „ševrole“ su „prekėmis“ baig davo savo kelionę prie sody bos, esančios netoli San-Franclsko —del-Rinkono, Guanachuato valstijoje. Sodyba pri klausė dviem seserims: Mari jai ir Delfine! de Chezus Gonsales Valensia. Išėjimo iš čia jau nebuvo: su ginkluota sargyba siuntinė jo į viešuosius namus, priklau sančius seserims. Pačios gra žiausios patekdavo į naktinius klubus, esančius prie sienos su JAV. Juk į ten atvažiuoja linksmintis turtingi „gringo“, ir jie moka doleriais. „Seimi ninkės“ pristatinėjo „prekes“ ir į viešuosius namus, neįei nančius į jų „sistemą“, gau damos už „štuką“ 80 ir dau giau dolerių. Kada mergina susirgdavo arba dėl kurių nors kitų prie žasčių netikdavo tolimesniam „darbui“, ją „išgyvendinda vo“: arba numarindavo badu, arba mirtinai užmušdavo laz domis. Lavonus sudegindavo, o palaikus užkasdavo „šeimi ninkių“ sodybos rūsiuose arba kabare „Gvadalachara de noče“, Lagos-de Moreno mies te, Chalisko valstijoje.
Panašus „biznis“ seserims Gonsales Valensia ir jų bend rininkams teikė didžiules pa jamas nemažiau kaip dešimt metų. Tik šių metų sausio pra džioje atsitiktinai (vienos be pėdsakų dingusios merginos tėvai pernelyg atkakliai jos ieškojo) šituo „bizniu“ užsi ėmė tardymo organai. Seserys areštuotos. Kartu su jomis areštuota dar 13 žmonių, ta me tarpe du šoferiai, kurie be tarpiškai dalyvavo pristatant >.gyv4ją prekę“ ir žudynėse, o taip pat policijos kapitonas, kuris už atitinkamus kyšius padėjo seserims-kraugerėms. Rūsiuose surasti dvylikos mer ginų ir penkių jaunuolių pa laikai. Iš viso gi, Meksikos spaudos duomenimis, buvo nužudyta ne mažiau, kaip 30 žmonių. Šita šiurpi byla sukrėtė Meksiką. Ja užsiėmė Meksikos centriniai organai. Į SanFrancisko-del-Rinkone, kur sėdi suimti kaltinamieji, atva žiuoja šimtai žmonių. Jie susi renka prie kalėjimo vartų ir reikalauja aukščiausios baus mės žudikams ir prekiauto jams „gyva preke“.
Lotynu kalba PERNELYG SENA ir džazas ...dvidešimties metų „Lotynų kalba išėjo iš ma Kada ateina senatvė? Suėėjus šešiasdešimt, septyniasde šimt metų? Paprastai laikoma, kad būtent tokiame amžiuje. Vis dėlto Briobeno gyventoja Chentl Bolt pasijuto sena. . . dvidešimties metų. Taip, ši jauna mergina ilgai negalėjo surasti darbo dėl to, kad darb daviai Ją laikė pernelyg sena. Gyvenimas Chenti pasirodė tikrai nelengvas. Ir Todėl, kad jos likimas primena daugelio kitų Australijos vaikinų ir merginų likimą, apie ją verta papasakoti. Bet geriau sutei kime žodį pačiai Chentl: „Kada man suėjo keturio lika metų — sako ji, — ne laimingo atsitikimo metu žu vo mano tėvas. Aš turėjau tuoj pat palikti mokyklą, kad galėčiau padėti motinai, jau nesnei seseriai ir dviems bro liams“. Per penkis metus Chentl pakeitė ne vieną dar bovietę, dažnai griebdamasi laikino, atsitiktinio darbo. „Aš atkakliai siekiau —
tęsia Chenti, — gauti pasto vų darbą. Iš pradžių aš skai tydavau kiekvieną skelbimą laikraštyje, ir stengiausi iki darbo dienos pradžios užsiimti eilę tarp kitų mergaičių, ku rios pretendavo į vieną ir tą pačią vietą. Patikėkite ma nimi: po to, kai jūs užsiiminėjate tuo jau keletą mėnesių ir jums tebekalba, kad jūs per seni, arba neturite reikiamo patyrimo, Išsilavinimo, jūs pradedate netikėti pats savi mi. . . Tai priverčia jus jaustis balsiai prislėgtu ir tokiu be viltišku. . . Darbas, kurį aš galiu pada ryti, gali būti lygiai taip pat gerai atliekamas keturlolikamečių ir penkiolikamečių. Samdytojai geriau- priima jau nesnes merginas. . .“
V, KONDRAŠOVAS TASS,o korespondentas Kanbera
Nelengva išnarplioti vora tinklį, išaustą šitų vorų — kraugerių. Kol kas aišku tik tai, kad voratinklio gijose su sipainiojo dešimtys žmonių ir kad šios gijos eina į daugelį Centrinės ir Siaurinės Meksi kos miestų, o iš ten •— į Jungtines Valstijas. N. TARKATENKA (TASS)
BRANGŪS DRAUGAI, jau beveik dvi savaitės, kai respublikos kolūkiuose dirba universiteto studentai. Po ke lių dienų į universitetą grįš pirmoji pamaina. Jų pradėtą darbą tęs antrosios pamainos studentai. Todėl redakcija kviečia vi sus studentus rašyti mums apie savo gyvenimą, džiaugsmus ir rūpesčius. Vienu žodžiu, ra šykite apie viską. Taip pat laukiame ir jūsų kūrinėlių. Redakcija
Netikėta mirtis atėmė iš mūsų draugą, š. m. birže lio 20 d. mirė chemijos fa kulteto IV kurso studentė Joana Sudeikytė. Nuo I kurso Joana akty viai įsijungė į visuomeninį fakulteto gyvenimą, visuo met buvo mums pavyzdžiu. Mūsų širdyse ilgai išliks prisiminimas apie ją, kaip apie gerą, nuoširdų drau gą. Mes jos visada pasigesime. LIŪDINTIEJI DRAUGAI
dos nūnai“ — rašė dar Puški nas. Tačiau Anglijoje kai ku riose vidurinėse mokyklose dar mokoma lotynų kalbos ir, visų pirma, vidurinėse mokyk lose, kontroliuojamose katali IFF I k. istorijos spec. stu kų bažnyčios, kadangi pamal dentui komjaunuoliui ŽALI dos skaitomos, kaip ir anks MUI JONUI tragiškai žuvus (nuskendo), universiteto bei čiau, lotyniškai. Sudėtingas Istorijos ir filologijos fakulte veiksmažodžių asmenavimas ir to komjaunimo komitetai kiti įtaigumai šitos gražios, reiškia gilią užuojautą kurso bet, deja, mirusios kalbos ang komjaunuoliams, tėvams ir artimiesiems. lų mokiniams suteikia daug rūpesčių, reikalauja didelio darbo, ir ypatingo dėmesio lo Mirus J. Sudeikytei, Chemi tynų kalbai jie nerodo. jos fakulteto komjaunimo Štai dėl ko Uest-Bridžfordo reiškia gilią užuojautą miesto katalikiškosios mokyk biuras tėvams ir artimiesiems. los dėstytojams šovė į galvą idėja — populiarių Anglijoje džazinlų dainelių tekstus iš versti į lotynų kalbą. Viename REDAKCINE KOLEGIJA iš koncertų mokinių tėvams mokiniai su dideliu entuziaz adresas: mu atliko išverstas Į lotynų Vilnius, Mūsų Universiteto 3. Tele kalbą daineles iš Anglijoje fonas: 7-79-17. populiarių ir džazo ansamblių repertuaro. Rinko ir spaudė E. JEGOROVAS LKP CK spaustuvė. TASS,o korespondentas LV 08986 Užs. Nr. 3914 Londonas