VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
O
a .
_
•ii.
>
Draugai studentai!
1955 m.
$
TUbEHTAŠ v„
:
Nr. 23 (204)
spalio mėn.
o
i
Tiktai kruopštus kasdieninis
17 d.
darbas padės tinkamai pasiruošti
Pirmadienis
i
artėjančiai egzaminų sesijai
Kaina 20 kap.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, t REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS |
♦
Spragos auklėjimo darbe" V VU V KOMJAUNIMO KONFERENCIJA Mūsų universiteto partinės, komjaunimo ir kitų visuome< |inių organizacijų uždavinys ' j— kovoti už aukštai kvalifi, įuotų tarybinės inteligentijos ■čadrų paruošimą, už tokių ■fiadrų parengimą, kurie būtų opsišarvavę priešaklhiu moks lu, atsidavę didžiajam Komu nistų partijos reikalui — ko munizmo pastatymui mūsų ša lyje. Vykdant šį atsakingą užda vinį rektoratas, partinė, kom jaunimo ir kitos visuomeninės irganizacijos atliko nemažą iarbą keliant studentų sąmo ningumą, auklėjant juos komu nizmo dvasia. Vis dėlto šiame darbe dar i ra daug spragų. Faktai, iškcl:i V universiteto komjaunimo conferencijoje ir paskutiniam? atdarame partiniame susirin'irime, kalba apie tai, kad atHkiri studentai dar nesisveikina su dėstytojais, rūko auditoJrijose. Nereti amorallniai bei chuliganizmo reiškiniai. Taip, ^Ekonomikos fakulteto studen- tai Urbutis, Rimševičius buvo ■muštynių sukėlėjais bendrabu■tyje. To pat fakulteto studen tas Urbaitis nusigėręs įsivėlė ■«į muštynes gatvėje, ir buvo milicijos sulaikytas. Pas jį rastas virš metro ilgio geleži■nis virbas. Milicijos buvo ‘sulaikytas taip pat žurnalis■tas Radzevičius, teisininkas . Mikučionis. Iš paskutiniojo bu■vo atimtas suomiškas peilis. ■Teisės fakulteto studentė Ge■rasimavičiūtė stengėsi sužinoti ■savo „likimą” burtų keliu. Iš šių faktų turi padaryti rimtas išvadas rektoratas, uni■verslteto ir fakultetų partinės, ^komjaunimo ir kitos visuome\ ninės organizacijos. Vykdant politinį-auklėjamąjį darbą kai kuriose grupėse dar trūksta iniciatyvos iš gru■plų komjaunimo biurų ir jų sekretorių pusės. Didelį vaidmenį studentų • auklėjime turi atlikti priskirti prie akademinių grupių dėsty ki tojai. Svarbiausiu jų uždavi niu reikia laikyti politinį studentų auklėjimą. Todėl reikia I pasiekti, kad grupėse būtų
svarstomi TSRS vidaus ir užsienio politikos klausimai. CK plenumų. TSRS ir LTSR Aukščiausiųjų Tarybų sesijų medžiaga. Būtina aukštame ly gyje pravesti visapusišką LKP IX ir TSKP XX suvažia vimų darbo apsvarstymą. Kar tu su tuo grupėse turi būti svarstomi taip pat moralės, kultūros, disciplinos ir kiti klausimai. Faktai rodo, kad atskiri stu dentai neskaito laikraščių. Fa kultetų visuomeninės organiza cijos, o taip pat priskirti prie grupių dėstytojai turi daugiau domėtis spaudos platinime klausimu ir nuolat kontroliuo ti, kaip studentai seka spau dą, kaip vertina naujas politi nes ir visuomenines proble mas. Visi dėstytojai, o ypač prie akademinių grupių priskirti, turi dažniau lankyti studentus, gyvenančius bendrabučiuose, daugiau domėtis Jų gyvenimu bei buitimi. Pereitų metų valstybiniai egzaminai parodė, kad ne visi V kursų studentai seka spau dą, ne visi jie gali atsakyti į klausimus, liečiančius mūsų valstybės kaip vidaus, taip ir užsienio politiką. Todėl būti na pagerinti politinį-auklėjamąjį darbą aukštesnių kursų studentų tarpe. Kaip parodė neseniai įvy kęs VVU partinio biuro posė dis, šiuo metu esanti politlnio-auklėjamojo darbo forma akademinėse grupėse save pa teisino, tačiau ji reikalauja dar tolesnio gerinimo ir tobu linimo. Į šį darbą turi plačiau įsijungti katedros, dekanatai, fakultetų partinės, komjauni mo ir profsąjunginės organi zacijos. Reikia daugiau kont roliuoti politinį - auklėjamąjį darbą grupėse iš vienos pusės ir daugiau padėti grupių kom jaunimo biurams ir priskir tiems prie grupių dėstytojams iš kitos pusės. Viso mokomojo ir politinioauklėjamojo darbo pagerini mas bus geriausia mūsų kolek tyvo dovana LKP IX ir TSKP XX suvažiavimui.
-----------------------------
VVU komjaunimo komitete įvyko konferencijos išrinktų komiteto narių posėdis, ku pareigomis pasiskirstyta sekančiai: 1. TARVYDAS (Gamtos fakulteto vyr. dėstytojas) — J komiteto sekretorius; • 2. DAMIDAVICIUS (Ekonomikos fakulteto aspiranI tas) — pavaduotojas polltmasiniam darbui; 3. RASIMAVICIUS (Teisės fakulteto IV k. studentas) — ■ pavaduotojas organizaciniam darbui; 4. LEVINSKAS (Chemijos fakulteto aspirantas) — I org. komisijos narys, atsakingas už darbą Chemijos ir EkoI nomijos fakultetuose; 5. KALINAUSKAS (Fizikos-matematikos fakultete. IV k. I studentas) — org. komisijos narys, atsakingas už darbą FiI zikos-matematikos fakultete; I 6. ŠOPAUSKAS (Gamtos fakulteto III k. studentas) — I org. komisijos narys, atsakingas už darbą Gamtos ir MediI cinos fakultetuose; 7. TABERKO (Istorijos-filologijos fakulteto vyr. dėstyI toja) — mokslinio sektoriaus vadovas; 8. PAŽŪSIS (Istorijos-filologijos fakulteto III k. stuI dentas) — buities sektoriaus vadovas; I 9. PETRAITIS (Istorijos-filologijos fakulteto IV k. stuI dentas) — spaudos sektoriaus vadovas; 10. MASKOLIONAITĖ (Medicinos fakulteto IV k. stuI dentė) — kultmasinio sektoriaus vadovas; 11. STONKUS (Gamtos fakulteto III k. studentas) — I sporto sektoriaus vadovas; 12. SOKOLOVAS (Fizikos-matematikos fakulteto III k. I studentas) — šefavlmo sektoriaus vadovas; 13. INDRIULAITIS (Istorijos-filologijos fakulteto III k. Studentas) — LDAALR sektoriaus vadovas;
si riame
U
A Išgyvendinti trūkumus Kvalifikuotų specialistų pa rengime svarbus vaidmuo ten ka Studentų mokslinei draugi jai. Dirbdami moksliniuose būreliuose, studentai turi gali mybės giliau pažinti juos do minančius klausimus, praslskvei'bti į mokslo paslaptis. Reikia pasakyti, kad mes dar nelšnaudojame visų turimų sąlygų. Daugelio fakultetų SMD Tarybos savo veiklą su aktyvina tik mokslinei- konfe rencijai artėjant. Komjaunimo komitetas ir pirminės komjau nimo organizacijos mokslinio darbo klausimus nereitai iš leisdavo iš savo akiračio, ne sistengė į SMD įtraukti nau jų narių, mažai domėjosi bū reliais. šiemet reikia pasiekti, kad studentų mokslinio darbo klausimai būtų svarstomi gru pėse, kad komjaunuoliai už mokslinių būrelių veiklą jaus tų atsakomybę ne- tik prieš SMD Tarybą, bet ir prieš sa vo pirminę komjaunimo orga nizaciją. Studentų moksliniu darbu daugiau domėtis privalo rek toratas. Nepateisinama, kad iki šiol SMD Taryba neturi net sau atskiro kambario. Studentų rodoma iniciatyva kartais neparemiama. Štai, Fi zikos - matematikos fakultete buvo steigiami foto ir radijo būreliai. Reikėjo nupirkti lai dų ir lituoklių, bet rektoratas atsisakė. Neigiamai atsakyta ir Gamtos fakulteto studentams, norėjusiems įrengti šiltnamį.. Daug trūkumų yra ir pačios SMD Tarybos darbe. Iki šiol į mokslinį darbą silpnai įtrau kiami pirmųjų kursų studen tai. Daugelis iš jų net neži no, kas daroma būreliuose, ne turi teisingo supratimo apie SMD ir jos uždavinius. Taip yra dėi to, kad studentų moks linis darbas nepropaguojamas, neaiškinami SMD uždaviniai ir tikslai. Mokslinį darbą universitete būtina pagerinti. (Iš universiteto SMD Tarybos nario drg. Repšio pasisakymo) Mūsų šventa pareiga
Iš ataskaitinio pranešimo sužinojome, kad universitete mokosi daugiau kaip trys tūks tančiai studentų, o mūsų Lais vanoriška Draugija Armijai, Aviacijai ir Laivynui remti jungia tik 800 narių. Šie skai čiai rodo, kad daugelis studen tų neįvertina draugijos veik los, nesupranta, kokią naudą jie gali turėti dalyvaudami jos darbe. Studijuodamas universitete, LDAALR narys gali įsigyti ei lę specialybių: išmokti valdy ti motociklą ar automobilį, ap valdyti telegrafą, įsisavinti radiomechaniką ir kt. Gyvenime gali praversti ir LDAALR bū reliuose įgytos žinios. Mums būtina įtraukti į dar bą visus narius, sustiprinti bū relių veiklą, išplėsti materia linę bazę. Tuomet, kai būrelių darbas pagyvės, į LDAALR įsijungs nauji nariai. Rimtesnę paramą mūsų or ganizacijai turi telkti komjau nimas. praeitoje universiteto komjaunimo konferencijoje bu vo priimtas geras nutarimas — į LDAALR eiles įtraukti vi sus komjaunuolius. Laikas bū tų šį nutarimą įvykdyti. Kom jaunuoliai turi suprasti, kad būti pasiruošusiems Tėvynės gynimui — šventa mūsų pa reiga. (Iš LDAALR universiteto komiteto pirmininko drg. Naumovo pasisakymo)
F
v
1
«
. jk/ .>
|j
fex
■
"
S f/I 1
■
Nuotraukoje: Istorijos-filologijos fakulteto I kurso delegatai V komjaunimo konfe rencijoje K. Monstvilos nuotr. —---------------------------★
Už aukštą akademinę drausmę (Iš komjaunimo komiteto sekretųriaus drg. RASIMAVICIAUS ataskaitos) Šiuos mokslo metus kom diplomantas jiems ruošėsi. jaunimo organizacija pradeda, Su nekantrumu baigiantieji turėdama savo eilėse 2385 universitetą laukė paskirstymo komjaunuolius, sudarančius komisijos. Tenka pažymėti, 119 pirminių komjaunimo or kad šiemet studentų tarpe kilo ganlzacljų. nepasitenkinimas tuo, kad ko V. I. Leninas dar Visos misija mažai kreipė dėmesio į Rusijos komjaunimo 3-ame su pačių diplomantų pageidavi važiavime mokė, jog, tik ap- mus, paskirstant vadovavosi ne vaidę mokslų, pasisėmę reika studentų pažangumu duodant lingų žinių, galėsime užtikrinti paskyrimus į darbą, o abėcėj vertą pamainą senajai gvardi liniu grupės sąrašu. Taip bu jai. Sis Lenino priesakas tapo vo paskirstyti jaunieji specla komjaunimo darbo kelrodžiu. listai Istorljos-’ilologijos fa Pastovus mokslo lygio kėli kulteto rusų kalbos ir litera mas ir specialistų paruošimo tūros grupėje. gerėjimas jaučiamas metai iš Kad dauguma diplomantų metų. Atsiliepimai iš mokyk pilnai įvertina jų reikalingumų lų, įmonių, įstaigų liudija, liaudies ūkiui, rodo tokie fak kad dauguma universiteto auk tai, kad, pvz., Istorijos-filolo lėtinių tinkamai buvo paruošti gijos fak. diplomantai Piročki praktiniam darbui. nas, Kadžiulis ir eilė kitų iš Dabar universitete mokosi vyko į rajonus, nors jiems bu apie 3.200 studentų. Visumo vo siūloma pasilikti Vilniuje. je tai gabus ir t darbštus jau Tačiau universiteto komjauni nimas, teisingai supratęs savo mo organizacjjos gėdai buvo ir pareigą ir ją pildąs. Universi kitokių poelgių. Taip diplo tetas ir komjaunimo organiza mantė žurnalistė Bernotaitė cija didžiuojasi tokiais studen atsisakė vykti pagal paskyri tais, kaip Jarmolavičiūtė, Grei mą į Kazlų Rūdą. čius, Brosallna, Gumanskij, Visų metų bėgyje buvo Dienys Ir eilė kitų, kurie mo linksniuojamas lankomumo kosi labai gerai, o taip pat klausimas. Per metus univer aktyviai dalyvauja visuomeni siteto studentai be priežasties niame darbe. praleido apie 170.000 valan Praėjusius mokslo metus dų. Tame skaičiuje 71.000 universitetas baigė su kai ku vai. praleista Istorijos-filologi riais pasiekimais. Pavasario jos fakultete. Pagrindinė kal egzaminų sesijoje blogai ir pa tė paskaitų praleidinėjime ten tenkinamai išlaikytų egzaminų ka studentams, kurie nepakan skaičius sumažėjo pusiau, o kamai įvertina paskaitų reikš gerai ir labai gerai besimo mę. Tačiau kai kuo, mūsų nuo kančių — pakilo nuo’94 proc. mone, kalti ir dėstytojai. Juk, iki 96,1 proc. Eilė grupių eg pvz., į dėstytojos Juodelienės zaminus išlaikė vien gerai ir paskaitas visada ateina ne labai gerai. Tarp jų paminė daugiau kaip pusė studentų. tinos Gamtos m. fakulteto IV Jau kelinti metai kalbama, kad kurso grupės. jos skaitomos paskaitos nuobo ■ Tačiau yra ir neigiamų pu džios, be plano, kad studentai sių. Pavasario sesijos metu žy negali jų užkonspektuoti. Pa miai sumažėjo vien labai ge našūs atsiliepimai yra apie rai besimokančių studentų dėstytoją Petrulį, docentą Ži skaičius. linską. Kaip atvirkščią reiški Valstybiniai egzaminai pa nį galima duoti gero paskaitų rodė gan gerą diplomantų teo lankomumo pavyzdį pas dėsty rini pasiruošimą. Eilei studen tojus Zaborskaitę, Llampertą, tų išduoti diplomai su pagyri Jablonskį Ir kt., kur nedaly mu. Jų tarpe tokie kom vaujančių būna vos keli asme jaunimo auklėtiniai, kaip Deks- nys. nys, Ambrasas, Bareika, AbraPrieš metus buvo priimtas mavičius, Blažys, Bliznikas, vyriausybinis nutarimas dėl C'homskytė, Mažeikaitė, Tuls- specialistų paruošimo ir jų pa kaja. skirstymo. Pagal jį pertvar Tačiau tas faktas, kad 20 komos programos, darbo pla dipiomantų neišlaikė, o 5 iš nai. Bendras tikslas — paša viso nebuvo prileisti prie vals linti atitrūkimą nuo darbo, tybinių egzaminų, rodo, kad kurį studentams teks dirbti išleidžiamųjų kursų komjauni baigus universitetą, duoti dau mo organizacijos nepakanka giau vietos savarankiškam pa mai domėjosi, kaip kiekvienas siruošimui.
★------------------------------
SUSTIPRINTI VISAS DARBO GRANDIS
(Iš drg. SNIUKO pasisakymo) Nemaža laimėjimų praėju siais. mokslo metais pasiekė universiteto sportininkai. Jie gana sėkmingai pasirodė dau gelyje sostinės, respublikinių ir net visasąjunginėse varžy bose. Universiteto slidininkai, stalo tenisininkai, tinklininkai, penkiakovininkai iškovojo aukštųjų mokyklų čempionų vardą. Iš USK žaidėjų su komplektuota sostinės ,,Žalgi rio” komanda Iškovojo LTSR tinklinio čempiono vardą. Ži noma, žymiai daugiau laimėji mų būtų buvę pasiekta, jeigu komjaunimo organizacijos bū tų dar labiau susirūpinusios studentų įtraukimu į sportinį judėjimą. Dar daugiau būtu me laimėję, jeigu kai kurie sportininkai patys būtų buvę drausmingesni, pareiglngesni. Tačiau yra ir kitų stabdžių sporto vystymui universitete, kuriuos pašalinti net komjau nlmo organizacija nepajėgi. Daugelio sportininkų nuomo ne, blogai dirba fizinio lavini mo ir sporto katedra-. Jos ve dėjas drg. Babkinas, nors jau kelinti metai nuolat kritikuo jamas, neįsiklauso į sportinin kų balsą, vadovauja formaliai, neparemia USK Iniciatyvos, nedrįsta net kreiptis į rekto ratą tuo ar kitu klausimu. Drg. Babkinas kažkodėl labai stropiai globoja dėstytojus, kurie paskutiniu metu visiškai nesugeba paruošti atskyrininkų. Ką, pvz., dabar konkretaus veikia dėst. Noskovas, kuris neturi jokio autoriteto studentų tarpe? — Ogi labai maža. Panaši padėtis ir su dar kai kuriais dėstytojais. Universiteto sportininkai prašo rektoratą sustiprlnįi fi zinio lavinimo ir sporto kated rą jaunais, pajėgiais sporti niais kadrais, kaip Sabeckis, Masaitis, Merkšaitis, kurie pil nai sugebėtų išugdyti naujus universiteto čempionus, res publikos rekordininkus. Porą žodžių apie Žydiškių vandens sporto bazę, tapusią anekdotų objektu studentų tar pe. Jeigu buržuazinės Lenkijos laikais šią bazę sugebėjo įsteigti, tai universiteto ūkio dalis, kuriai vadovauja drg. Jasilionis, nesugeba jos išlai kyti. Universiteto irkluoto jai taip pat tikusi, kad drg. Jasilionis artimiausiu lai ku iš Panevėžio parveš naujų baidarių karkasus, ką jis paža dėjo dar pavasarį.
P t R fA Ū N U
T R I 3 Ū N A
Kaip aš Įsisavinau marksizmoleninizmo pagrindus
STUDIJUOJAME TSKP CK PLENUMO MEDŽIAGĄ Istorijos-filologijos fakulteto I kurso bibliotekininkai studi juoja TSKP CK liepos Plenu mo medžiagą. Neseniai išna grinėta tema „Sunkioji pramo nė liaudies ūkio pagrindų pa grindas" pranešimą padarė Ur bonavičiūtė. Apie technikinės pažangos reikšmę pramonės vystymuisi kalbėjo Petrauskas, įspūdžius iš kinofllmo apie pir mąją pasaulyje atominę elekt rinę papasakojo Ž. Džlubinskaitė. Studentai R. Gordon, S. Maceikaitė, V. Abeltlnytė, dės tytoja Raguotlenė ir kt. kalbė jo apie valstybinio plano vyk dymo ir gamybinių jėgų tei singo išdėstymo šalyje reikš mę, apie partinį vadovavimą pramonei, apie valdymo apara to pagerinimą.
V
SPORTAS
☆
☆
Jėga — org anizuotume
I
Spalio 8—9 d.d. respubli IV kurso ekonomistas O. Raj kiniame ,,9partako” stadione džiūnas, užėmęs antrą vietai Pradėsime iš eilės, pirmiau sias punktas visame mokymosi dytais pirmaisiais šaltiniais. įvyko LSD „Žalgirio” Vil Estafetėje 4X100 m universil sia nuo paskaitų klausymo. procese. Paskaitą paprastai šiek tiek niaus teritorinės tarybos tau teto vyrų komanda (A. Sabe: Į Pernai kurį laiką aš laikiausi Literatūros studentams per prisimenu, TSKP istoriją irgi rės lengvosios atletikos indlvi- kis, V. Volungevičius, B. Z,I tokios praktikos: paskaitos skaityti paprastai reikia nema skaitau, kaip minėjau, ne vi dualinės-komandinės varžybos. bulėnas, A. Vaupštas) varžyl klausydavausi iš anksto susi ža, ir todėl iškyla klausimas, suomet Ir tik esant būtinam Šiose varžybose eilė mūsų bose užėmė pirmą vietą, pake I pažinęs su TSKP istorijos kaip suderinti gerą skaitymo reikalui, kai, pavyzdžiui, kas sportininkų parodė neblogus todama universiteto rekordą! trumpuoju kursu. Tai man su kokybę su sparčiais tempais. nors būna neaišku, trūksta fak rezultatus. Štai IV kurso filo — 45,5 sek. darė sąlygas geriau, sistemin Daugelis brošiūrų šiuo klausi tinės medžiagos ar pan. logė S. Gaudešlūtė, nugalėju Nors atskiri mūsų lengva i giau užrašyti paskaitą, aš mu dažniausiai neatsižvelgia į Kitas reikalas ruošiantis eg si 80 m barjeriniame bėgime atlečial šiose varžybose pasiel lengviau galėjau išskirti esmi antrąją reikalo pusę ir reko zaminams. Tuomet aš kaip tik (12,0 sek.), pasiekė naują Vil kė neblogus rezultatus, tačiaJ nius klausimus. Paskaitose pa menduoja Daprastal daugkarti daugiau laiko sugaištu apžval niaus „Žalgirio” teritorinės ta visumoje USK komanda stai l prastai galima išskirti du to nį skaitymą. Aš, turiu prisipa ginei literatūrai perskaityti, rybos, o taip pat ir universi tavo nesėkmingai; daug sporti I kius momentus, dvi puses: žinti, dažniausiai viską skaitau būtent, TSKP istorijai ir pa teto rekordą. Dėstytojas A. Sa- ninku visai neatvyko į varžy l pirma, tai istorinė apžvalga, tik vieną kartą. Jau skaityda skaitoms. Ją beskaitydamas, beckls nugalėjo trlšuolyje. IV bas. Toks buvo, pavyzdžiui I tuometinės padėties, aplinky mas čia pat planuoju savo bu aš paprastai be didelio vargo kurso filologas V. Volungevi Ekonomikos fak. IV kurso stu I bių apybraiža, ir, antra, teori simąjį konspektą, tiesiog da prisimenu ir daugumą mokslo čius laimėjo 100 m (11,1 sek.) dentas A. Svedkauskas, kurisl niai klausimai — savotiškas tų rydamas pasižymėjimus ant la metų eigoje nagrinėtų pirmi ir 200 m (23,5 sek.) distanci kiekviena proga mėgsta vai/ I aplinkybių apibendrinimas, jų pelio. Kai man pavyksta su nių šaltinių. Konspektų imuo jose. Gamtos fak. diplomantas duoti sportininką, o į varžybaJ sujungimas su markslstlnės-le daryti savo konspekto planą, si tik reikalo spiriamas (kai ko A. Petrauskas B. Zabulėnas pirmasis baigė dažnai nesiteikia atvykti. Kaip I nininės teorijos teiginiais. Aš aš laikau medžiagą įsisavinta. nors neprisimenu). Istorijos-filologijos fak. 400 m nuotolį per 53,9 sek. tik dėl tokių „sportininkų ' visuomet didesnį dėmesį ski Štai, vadinasi, ir viskas, ką . , Ik. stud. Šuolyje į aukštį II kurso filo universiteto komanda, turėda j Į konspektą užrašinėju ne aš galėčiau pasakyti apie tai, riu antrajam momentui, kruopš visus logas A. Vaupštas peršoko ma realias galimybes pergalei! tolygiai. Aiš kaip aš mokausi marksizmo-le čiau jį ušrašinėju. Nepriklau kesnesklausimus 177 cm. Tai — naujas Vil pasiekti, po Pedagoginio in I lengviau įsime ninizmo pagrindų. Svarbiau somai nuo to, kaip skaito dės namas, vietas, ĮDOMI DARBO TEMATIKA niaus „Žalgirio” teritorinės ta stituto sportininkų pasiliko! konspektuoju daugiau tytojas, nurodo atskirus klau tematlškal, pasižymėdamas tik sias daiktas, mano manymu, rybos ir universiteto rekordas. antroje vietoje. Medicinos fakultete įvyko simus, atskiras klausimo puses apie ką eina kalba. Painesnes čia yra mokėjimas skaityti, vidaus ligų propedeutikos Gerą rezultatą parodė 800 m V. Votrenas ar ne; užrašuose aš visuomet konspektuoju nuolatinis siekimas skaitant apibrėžimais. Išskirti svarbius klausimus. mokslinio būrelio ataskaitinis- distancijoje (1 min. 59 sek.)! (Mūsų koresp.) visus klausimus skirstau ir Kaip ir užrašuose, stengiuosi Skaitomos literatūros planavi rinkiminis susirinkimas, į ku detalizuoju. Tiesiog taip ir pa viską kuo smulkiau detalizuoti, atsilankė nemaža studentų, sižymiu: pirma, antra, trečia suskirstyti. mas ir skirstymas visų pirma rį pareiškusių norą dalyvauti būir 1.1. Tai man padeda geriau padaro įdomiu' ir kūrybišku įelio veikloje. NAUJA VALDYBA Būrelio seniūnė suvokti nušviečiamo klausimo Po šito peržlūrinėju semi patį, skaitymo procesą, toliau, IV k. stud. Glatkauskaitė ap nagrinėjimo struktūrą ir jau naro planą, jeigu iškyla reika šitaip skaitant, bent man, vi Šiomis dienomis įvyko Isto Susirinkime buvo Išrinktai praėjusių metų būrelio paskaitoje įsisavinti dalį žinių. las, peržvelgiu paskaitą arba suomet lengviau sekti bendrą žvelgė rijos-filologijos fakulteto spor valdyba. į ją įėjo Ir pareigoj darbą. Taip užrašinėdamas, aš jau TSKP istorijos nurodytą sky mintį, nekalant pažodžiui at Metų bėgyje būrelis pa to klubo ataskaitinis-rinkiminis mis pasiskirstė sekančiai: pirl čiuosi įtempčiau dirbąs pa rių, ir laikau, kad aš semina skirų formuluočių arba citatų. ruošė mlninkas Kondratenka — III j keletą eksperimenti susirinkimas. skaitos metu. rui pasiruošęs. Aš esu tos nuo k., pavaduotojas Galnaitytė — I nių bei referatyvlnių darbų, iš Sporto klubo nariai išklau Toliau, ruošimasis semina monės, kad ruošiantis markslz A. TRAKYMAS III k„ sekretorius Vldūnalti'l kurių vienas buvo skaitytas sė drg. Mllčiūtės ataskaitą. rams, literatūros skaitymas — mo-leninlzmo seminarams, pa Istorijos-filologijos fak. universiteto mokslinėje konfe M'lčlūtė kalbėjo apie tai, ko — II k„ sportinlo-mokomojol pats svarbiausias, atsakingiau grindinis darbas yra su nuro II k. stud. rencijoje. Būrelio darbe buvo kius didelius reikalavimus sta darbo sektorius — Skibalkal praktikuojamas ligonių de to sportui valstybė, pažymėjo — II k. ir organizacinio darbo I monstravlmas, kas daug padė atsiektus nemažus laimėjimus sekretorius — Plnčgls — Iki AUKLĖJANTI PASKAITA' jo įsisavinti vidaus ligas. Di fakulteto SK darbe, nenutylė Pirmajame valdybos posėdy I džiulę paramą būreliui sute’kė Je buvo paskirt! sekcijų plr j Kaip ir daugumoj atvejų, pobūdį. Tuo stengiamasi pa mų laisve, nesuvaržytos jokiais prof. Marcinkevičius, patarda dama ir trūkumų. taip ir tdabar daugelis studentų teisinti tai, kad buržuazija religiniais prietarais, ekonomi mas bei padėdamas kiekvienu Susirinkimas 1954—55 me mlnlnkai, išrinkta slenlalkraš Į apsiginklavo kas knyga, kas meilę, Jungtuves, šeimą paver ne priespauda. Tarybinės šei atveju. tų sportinį darbą pripažino čio redkolegija. malonia kaimynyste, kad- pa tė paslpelnimo, naudos šalti mos pagrindas yra idėjinis ar geru. P. Glnutls Numatyta nauja darbų te skaitos metu galėtų išblaškyti niu. timumas. Meilė, šeima bus tik matika šių metų būrelio veik nuobodulį. Tačiau niekas taip Tik marksistinė pasaulėžiū tada tvirta, jei jos narius riš ir nepasinaudojo šiom priemo ra teisingai nušvietė šį klausi vienodi idėjiniai tikslai, savo lai. Darbus, kaip „KraujaMIESTO RANKINIO PIRMENYBES nėm, nes Istorijos-filologijos mą, parodydama, kad šeimos ir asmeninės gerovės susiejimas spūdžlo kitimas pas opinius li gonis gydant miegu ” , „žmo fak. dėst. Solovjovb paskaita jungtuvių pobūdis priklauso su visuomenine, darbas visuo Prasidėjo miesto rankinio da, kuri pasekme 17:3 įveikė gaus konsultacijos problema ,,Meilės, jungtuvių ir šeimos nuo to ar kito laikotarpio eko menei ir meilė Tėvynei. pirmenybės. Jose dėl m'esto „Raudonosios žvaigždės" kom klausimu",'įvykusi š. m. spalio nominių santykių. Esant iš Savo teigimus pranešėjas šiuolaikinio mokslo šviesoje” 6 d. Čiurlionio Aktų salėj, su naudotojiškai santvarkai, ir gausiai pailiustravo gyvenimo ir kt., studentai su noru pa čempiono vardo, tarp kitų ko blnato sportininkus. USK II komanda įtemptoje domino visus. šeima yra kuriama naudos sie faktais, pavyzdžiais iš literatū siskirstė ir pasiryžo atl'ktl. mandų, kovojo dvi universite R. Ramanauskaitė Pranešėjas apibendrino, kaip kimo tikslais. kovoje patyrė prala'mėjimą ros, kino filmų. to vyrų ir viena moterų ko Labiausiai susidomėję, stu šluos klausimus traktuoja, bur prieš statybos technikumo Po to sekė įdomus doku mandos. žuazinė pasaulėžiūra: pasirem dentai Išklausė pranešimo dalį mentinis filmas ,,Ermitažas". {/TRUMPAI rinktinę. Susitikimo pasekmė dama religija, ji teigia, kad apie tarybinių žmonių meilę, J. Gurauskas, O Paskaita apie tarptautinę Spalio 11 dieną sėkmingai — 6:5. šeima, jungtuvės yra dievo su jungtuves, šeimą. Meilė, jung kurtos, ir ne žmonmės keisti jų tuvės pagrįstos pas mus jaus St. Stankus padėtį įvyko spalio 12 d. Ak sukovojo USK I vyrų koman-l K. Zinkus tų salėje (Čiurlionio 23). Pra nešėjas Teisės fakulteto vyr. dėstytojas Liakas įdomiai iš Paroda Smuglevičiui atminti dėstė paskutiniųjų tarptautinių Universiteto rankraščių sky džių salę. Dabar ši salė yra „Medininkų vartai” ir kiti: įvykių medžiagą. riuje atidaryta paroda, skirta vadinama Smuglevičiaus sale. Greta autoriaus piešinių, paro O Spalio 15 d. Istorijos-fi 210-sioms Prano Smuglevi Joje šiandien ir atidaryta pa doje gausu medžiagos apie Pr. čiaus gimimo metinėms atžy roda realistinės tapybos pradi Smuglevičiaus gyvenimą, jo lologijos fakulteto visuomeni kūrybą, meną. Taip pat išdės nės organizacijos surengė susi ninkui atminti. mėti. Parodoje visų dėmesį pa tytos knygos, kuriose rašoma tikimą su Dailės instituto stu įžymusis lietuvių tapytojas, tapybos katedros Vilniaus uni traukia Pr. Smuglevičiaus pie apie Pr. Smuglevičių kaip ta dentais, kurie padėjo fakulte versitete organizatorius Pranas šiniai ,,Žemosios ir Aukštosios pytoją ir kuriose yra meno bei to studentams giliau susipa Smuglevičius 1805 m. fresko pilių griuvėsiai", ,,Buvusieji literatūros klasikų pasisaky žinti su Drezdeno galerijos Medikės Latonaitės liga A. Stanaitis meno kūriniais ir jų autoriais. mis išpuošė universiteto posė Vilniaus vartai", ,,Antakalnis", mai. Dar pirmame kurse Gražina — atkirto Latonaitė. — Aš savo neoriginalų vardą pakei noriu laikraščio. Jeigu neužsa ir pasivadino Loreta. Tada kysi, tai apie tavo blogą darbą ti ilgoką apsakymą „Klaida”. dų pasirinktai minčiai iš tė niekas nepagalvojo, kad Lato- kalbėsiu visuose susirinkimuo JAUNŲJŲ LITERATŲ VEIKLA Pradedantis autorius patelkė reikšti. pažiūros sveikata se ir konferencijose. žalią, visiškai neapdorotą įdo Neteisingą kryptį paėmė ga naitė, iš mergina, susirgo. O O kas iš grupės komjaunuo mios temos siužetą. Be to, drg. bus Jaunasis poetas Br. JagmL spindinti liga pasirodė rimta: treti lių neatsimena Latonaitės el Krygerlui reiktų daugiau susi nas, kuris paskutiniu metu nu metai ji pasireiškia jau chroniš gesio paskutiniame susirinki pažinti su pagrindiniais apsa krypo į kažkokią pesimistinę ir kais originalumo priepuoliais, me? Išrinkta į balsų skaičiavi kymo elementais, jo kompozi net kiek suvulgarintą poeziją. Kiekviename literatūros ir mažą nusimanymą. Todėl šia cija, meninėmis išraiškos prie Visai nepateisinama tai, kad įrodinėti, kad du kartus vie mo komisiją, JI net piršto ne kritikos būrelio susirinkime me susirinkime buvo daugiau monėmis, daugiau apgalvoti nustojo rašyti R. Trimonis, pri nas yra trys, ginčytis su dės pridėjo prie darbo, o paskui pirmu dienotvarkės klausimu kritikuojama ne A. Samulionio kiekvieno rašomo kūrinėlio si klausąs LTSR jaunųjų rašyto tytojais ir grupės draugais — skaitydama kitų parašytą pro Latonaltel. Kartas nuo tokolą, net nemlrktelėjusl pa visuomet eina savo kūrybos kūryba, o J. Stepšio praneši tuacijas, vaizdus, dialogus. jų sekcijai ir porą metų sėk įprasta karto, žiūrėk, Ima ir sugalvo sivadino komisijos pirminin svarstymas. Taigi, šiuo metu mas. Žinoma, poetas iš to ma Nors poetų būrys yra gau mingai pasirodęs almanache ja Gražina-Loreta ką nors ku. pilnutinai pribrendo klausimas žai ką pasimokė, nes niekas tų siausias, jų kūrybinis augimas „Jaunieji”. Vaistų nuo Latonaitės ligos naujo, negirdėto. Štai, nese nors trumpai apžvelgti prade karštų diskusijų išsamiai ne žymiai atsilieka nuo prozinin Kažkodėl neranda noro lite nėra receptūros vadovėlyje. dančiųjų literatų kūrybinį au apibendrino, nenurodė jam ke kų. Čia reiktų pažymėti J. ratūros ir kritikos būrelyje niai ji užsimanė užsiprenume Tačiau Medicinos fakulteto gimą, pagalvoti apie tuos stab lio, kuriuo jaunasis poetas tu Juškaitį, sėkmingai pasirodžiu dirbti D. Tamašauskaitė, A. ruoti laikraštį. kurso komjaunimo biu — Negalima, nes dabar jau trečio džius, kurie trukdo į aukštes ri eiti ateityje. sį respublikinėje spaudoje, o Slmkevičiūtė Ir kiti vyresnių ras žino visus šios ligos simp Vadinasi, susirinkimas yra vidurys mėnesio, — mėgino nį lygį pakelti prozą, poeziją taip pat almanacho „Jaunieji” kursų draugai. Latonaitės gydymas, grupės komjaunimo tomus. pagrindinė jauno autoriaus septintoje knygoje. Jaunasis ir kritiką. Dėl kritikos skyriaus reikia paaiškinti reikia manyti, bus sėkmingas. D. Drobelis. kūrybinio augimo mokykla. poetas didelį dėmesį kreipia į pasakyti tik tai, kad pagrin sekretorius Neapsiriksiu pasakęs, jog „Spyglio" koresp. — O koks mano reikalas? Atskirai apžvelgus literatų ellėraščip meninę formą. Jo dinė jėga iki šiol buvo R. Pa didžiausia pagalba būrelio na eilėraščiai pasižymi sklandu kalniškis. Šiuo metu, gerai už kūrybinį augimą žanrais, rei riams sutelkiama susirinkimuo se, svarstant jų kūrybą. Prieš kia pasakyti, kad daugiausia mu, dainingumu. Tai ryšku sirekomendavusi Baužytė pa . GERAS TONAS pradėdamas kalbėti apie atski laimėjimų yra pasiekę prozi eilėraščiuose „Brangioji ma pildys jaunųjų kritikų būrį. no ” ir „Žiburiais žvaigždėta ” . rus autorius, keletą žodžių no ninkai, kurie turi savo greto Baigiant reikia pasakyti, riu pasakyti apie patį jauno se tokius pajėgius, respubliki Reikia tikėtis, jog ateityje J. kad nemažas skaičius jaunųjų Kai kurie studentai nepaiso jo autoriaus kūrybos nagrinė nėje spaudoje pasireiškusius Juškaitis pasieks dar didesnių literatų mažai domisi šiandie niniu gyvenimu. Dažnai pra jimą susirinkime. Čia didelį draugus, kaip R. Kašauskas, kūrybinių laimėjimų. Neblogai pavykę ir A. Sa dedantieji pasirenka tokias te elementariausių mandagumo vaidmenį suvaidina recenzen VI. Dautartas. Jie su savo ap tas, kiek jis teisingai sugeba sakymais dažnai pasirodo res mulionio eilėraščiai „Obelėlė” mas, kurių sėkmingam išspren taisyklių. iškelti pradedančiojo literato publikiniuose žurnaluose, o ir „Prie Puškino paminklo”, dimui dar trūksta tos gyvęnikūrybinius privalumus ir trū taip pat Istorijos-filologijos kuriuose vietomis pasirodo mo srities pažinimo. O kodėl kumus. To ryškus pavyzdys fak. sienlaikraštyje „Už tary Jaunojo poeto lyriškumas, pie niekas nesiryžta parodyti kas gali būti antras šiais mokslo binį mokslą”. Šiais mokslo šiamo poetinio vaizdo meniš dieninio ir visapusiško mūsų metais įvykęs būrelio susirin metais VI. Dautartas daugiati- kumas. Šiais metais literatū studentų gyvenimo? Kodėl tai Studentė: Draugas, jūs man kimas, kuriame jauna recen- lažiniame universiteto laikraš ros ir kritikos būrelio narių ei nedomina Jaunųjų autorių zentė Baužytė giliai ir teisin tyje „Tarybinis studentas” iš les papildė visa eilė naujų Artėja IV respublikinis jau užmynėte koją! gai išanalizavo A. Krygerio spausdino apsakymą „Dova draugų, bandančių jėgas poe nųjų rašytojų pasitarimas. Sį apsakymo „Klaida” trūkumus, na”, kuriame autoriui pavyko zijoje. Jų kūrybos pirmieji įvykį literatai turi sutikti su Studentas: A?. . Nežlopsok, nurodė priežastis, kurios atve i yškiai atskleisti darbo žmo bandymai išspausdinti Istori naujais kūrybiniais sumany dė autorių į nesėkmę. Tuo tar nių neapykantą buržuazinės jos-filologijos fak. sienlaikraš mais, savu Studentišku literato čia ne šokių salė. .. pu pirmame būrelio susirinki Lietuvos „vadui” A. Smetonai. tyje „Už tarybinį mokslą”. žodžiu. Didelį kūrybinį nepasiseki Pradedantiems poetams reikia me recenzentas J. Stepšys, na Daugiau kūrybinės ugnies, V. Kaušilaltės pieš. grinėjęs A? Samuliono poezi mą patyrė A. Krygeris. Lite ją, pradėjo teisintis prieš su ratūros ir kritikos būrelio su- daugiau apvaldyti žodį, eilė draugai! sirinkusius, kalbėti apie savosirinkimui jis patelkė svarsty raščio-ritmą, ieškoti naujų bū Vyt. KASINSKAS ' Redaktorius P BŪČKŪŠ~
Daugiau kūrybinės ugnies
LV 43717
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus gt. 3, telef. 2-10-38. Spaudė „Tiesos" spaustuvė. Tiražas 1000 egz.
Užs. Nr. 1440