I LEIDŽIAMAS NUO 1950
uana/Binis sco nencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
METŲ
I I
BALANDŽIO 15 D. *
Nr. 1987
M
23 (1402)
BIRŽELIO 19 D.
PENKTADIENIS
KAINA 2 KAP.
.... |Hl>l<UliHI)lllti|ltllll!li>llliiiiilillilllllllllHlliilllHilllllllltllillilllllllilllliii(illlllllilllllilllllllilllllllllllllillllllllllllllllllllllllllllI|lil||||ll|llilll|||||lil|i|||||||||||||||||||ll|||l|||P|||>.mU(Įiįii;
KAS PADEDA IR KAS TRUKDO RUOŠTI PEDAGOGUS FIZIKOS FAKULiLIE Pedagoginio skyriaus įsteigi mas žymiai pagerino pedagogų ruošimą. Nors fakultetas peda gogus ruošė nuo seno, bet daž niausiai į pedagoginį profilį pa tekdavo tie, kurių stojamųjų egzaminų rezultatai neleido patekti į gamybinį profilį. Pe dagoginis darbas nebuvo pres tižinis. Tai turėjo neigiamų pasėkmių. Studentai, priverstinai patekę į pedagoginį profilį, buvo nepatenkinti ir j pedagoginį darbą žiūrėjo kaip į žemesnį. Kartais ir dėstytojai palaikyda vo tokią studentų pažiūrą. To dėl nors dalis studentų po Uni versiteto baigimo ir buvo ski riami į mokyklas, bet jose ne ilgai užsibūdavo. Dabar, kai mokyklos geriau parenka mokinius tinkamus pe dagoginiam darbui, kai į peda goginį profilį abiturientai pri imami tik su mokyklų ar švie timo skyrių rekomendacijomis, padėtis iš esmės pagerėjo. įta kos turi tr viduriniųjų mokyklų reforma. Padidėjo mokytojų at lyginimas ir jų prestižas. Dabar i pedagoginį profilį stoja tie abiturientai, kurie tikrai nori būti mokytojais. Štai, ką rašo I kurso fizikė D. Gulbinaitė savo pedagoginės praktikos atas kaitoje: „stodama mokytis Į fizikos fakultetą, pedagoginį 'rofilj pasirinkau nedvejodama, .orlsl vėl po studijų metų pa berti j maloniai triukšmingą, enuilstantį mokyklos gyvenimą, adėtl valkams pajusti fizikos rožį“ Panašias mintis reiškia kiti pedagoginio profilio pir makursiai. Tad neleiskime jiems nusivilti pasirinkta gyvenimo uyptlml, stiprinkime jų gra fus norus, šalinkime nereikalin|us barjerus ruošiantis pedagollniam darbui. Fizikos fakultetas jau daug >adarė gerinant pedagogų ruo1|mą. Jei anksčiau visi fizikos akulteto studentai buvo ruošiani pagal vieningą mokymo pla'4- tai dabar pedagoginio prof'lo studentams įvestos atskiros asmetlnės pedagoginės praktins kai kurie spec. kursai ir P®c. laboratorijos pakeistos pe-
dagoginėmis disciplinomis. Tai sudaro sąlygas žymiai pagerinti pedagogų ruošimą. Bet jis dar nėra idealus. Kokie uždaviniai iškyla geri nant pedagogų paruošimą? Pirmiausia studentus reikia atpalaiduoti nuo tų dalykų, ku rie nepadeda jų būsimai profe sijai. Tendencija, kad pedago ginio profilio studentai turėtų gauti Ir vieną iš fakultete esan čių specializacijų, nėra tikslinga. Viena, siaura specializacija nedaug duoda tiems, kurie pagal ją nedirba, Antra, dažnai siaura specializacija nuste bia bendrą platesnio profilio fiziko paruošimą. Esu ne kartą pasi sakęs prieš siauras specializaci jas, spec. kursus, kurie skaito mi keliems studentams ir kurie dažnai atitinka ne studento, kaip būsimo specialisto, intere sus, o katedrų, dažnai ir egois tinius, interesus. Būsimam mo kytojui siaura specializacija juo labiau nereikalinga. Motyvas, kad pedagoginio profilio stunento nepaskyrus j mokyklą, jis lengviau įsidarbins kurioje uors gamybinėje organizacijoje turė damas siaurą specializaciją, neišlaiko krltikos Ir yra pslchologiškal ydingas. Kaip ga’lma tokiems studentams kaip minėta D. Gulbinaitė kalti Į galvą mintj: ruoškis pedagoginiam darbui, bet mokyklai gal būt tu būsi nereikalinga. Ar tai nemažins studento noro ruoštis pedagoglnlam darbui? Nenoriu aiškintis to lakto, fizikų kad šiais metais per skirstymą nė vienas absolventas nebuvo paskirtas j mokyklą, nors norinčių dirbti mokykloje buvo. Noriu tik pabrėžti, Mid toks faktas rodo tik planavimo ir organizacinio darbo trūkumus kurie nepadeda pedagogų ruo šimui. Jei anksčiau j juos žiū rėta pro pirštus. tai šiandien jie neleistini. Tuo labiau, kad vra TSRS Ministrų Tarybos nu tarimas įpareigojantis Aukštojo ir specialiojo mokslo ministeri(nukelta į 2 psl.)
NETRUKUS PRAKTIKA Baigėsi ketvirtoji antrakursių sesija. Vieniems ji paliko šlokius tokius prisiminimus, kiti Ją Pamiršo tą pačią akimirką, kai k profesorius E. Meškauskas kaltė trejetą, o dar kiti iki šiol ~^toja prabėgusios jaunystės. P®* ne tai svarbiausia. Mes, umallstal oberfuksai, įveikėme “elemtą antrą kursą. O tai jau s tas. Mūsų laukia praktika! O j1 specifinė. Tokią praktiką at"'■ka tik mūsų specialybės stuPJ,tal. Bandome įsėsti Į praktiŽUrnalistlkos „ratus" ir bent menesį juose „paslkratyti". Visi v«luojame j rajoninių Ialkraš'1 redakcijas. Ten dirbsime kaip ri spaudos atstovai (tarsi di• 0,ną jau turėtumei). Pasinerme Į žurnalistinio darbo kas oj ybę. Ji tęsis šiek tiek ilį. “..l<a,P mėnesį Dardėsim Į ukių laukus, susitiksim su
kombainininkais, traktorininkais, klausysimės protingos agronomų ir zootechnikų kalbos, progai pasitaikius, įterpsim ir savo tri grašį. Griebsime už gerklės biu rokratus, atskalūnus. Kelsim, gerinslm, šviesim. Kad nereiktų viską metus parkurti į Vilnių, prisiminsim savo dėstytojų žo džius: „Ko negali žmogus, tą ga li žurnalistas!" Net po du mūsiškius priims Pakruojo „Auksinės varpos" ir Molėtų „Pirmyn" redakcijos. Kadangi kursas nedidelis, esam tik 28, tai visiems mūsų neuž teks, bet juk bus dar trečias kursas, o po to — vasara, ir. .. praktika jau kituose rajonuose. Taigi, neilgai trukus, antrakur sius pažinos visa Lietuva. Laima UŽUPYTE Žurnalistikos spec. II k. stud.
SESIJA
’Tl SESIJA
SESIJA
’V' SESIJA
KAIP SEKASI, KOLEGA? Fizikos fakulteto radiofizikos specialybės pirmakursiai jau yra gavę 25 penketus. Tik dar gąs diną gana solidus dvejetų skai čius — 54. Ar ne perdaug 84 studentams? 36 antrakursiai yra surinkę 55 penketus ir 44 dve jetus. o trečiakursiams bene geriausiai sekasi — 68 penketai ir 30 dvejetų (34 žmonės). Fiziką čia studijuoja be veik 230 žmonių. Pirma kursiai jau suspėjo gauti 85 dvejetus; gal šiek tiek tą skai čių kompensuoja 70 penketų. Antrakursiai turi 73 penketus. Dabar jie pirmieji fakultete — tik 30 dvejetų. O trečiakursiai
Ar būtų įdomu gyventi, jei iš anksto žinotum ką sutiksi savo kely, su kuo susidursi ir kur pasuksi. .. Juk nuostabus yra būties absurdiškumas: nuo vaikiško pasirinkimo priklauso suaugusių žmonių gyvenimas. Kai paklausi žmonių, kodėl jie pasirinko tą ar kitą profesiją, kodėl jie atėjo čia, o ne kitur — susimąstoma ir sakoma, kad tai sunkus klausimas, o kai kas tiesiai šviesiai atrėžia — „dur nas buvau". FF absolventai irgi mąstė. Ire nai pasirodė, kad viskuo „kal ta" mokytoja, mokėjusi gerai išaiškinti dalyką, Vilma prisipa žino, kad norėjusi įstoti į medi cinos institutą, du kartus ban džiusi, bet nesėkmingai, o fizi ka jai sekėsi. .. Alfredas atlėkė į Universitetą semtis mokslo įsigyti diplomą, kad paskui tvir tai atsistotų ant savų kojų — iš tėvų kišenės gi negyvensi. . . Forą vaikinų, pasivadinusių anonimais, kvailino save, bet ką padarysi, kad išėjo kaip toj dai noj — ilgai ilgai ėjo ir priėjo paskutinį kursą. O po išleistuvių supranti, kad studijų metai pralėkę kaip ma ratonas, kad gyvenimas šuoliais lekia į priekį ir pamažu keičia si požiūris į tai, kas praeina. Tačiau studijų metai ilgam iš lieka atmintyje. „Ech, būtų ge rai dar pasimokyt!" — nostal giškai šūkteli Vilma. „Vien dėl švenčių, vasarų". — priduria Irena. „Gaila pirmo kurso, pa menu, pirmąkart ir paskutinįkart matėm FIDI eiseną. .. Gaila palikt dabartinius trečia kursius — jie buvę mūsų kur so draugai. Pavydas ima, kad jie dar bus čia, o mes jau tu rim išeiti..." — postringauja Vilma. — O kaip jūs žiūrite į pasi liekančius? — paklausiau.
ir ketvirtakursiai yra gavę 100 penketų ir 40 dvejetų. Teisės fakultete kiekviename kurse mokosi apie 100 žmonių. Bene geriausiai iš jų sekasi an trakursiams. Jie gavo 96 penke tus ir 19 dvejetų, o ketvirtoji grupė — dar neturi nė vieno dvejete. Trečiakursiai yra gavę 48 penketus ir 25 dvejetus. Ketvirtasis kursas surinko 85 penketus ir 15 dvejetų. Pras čiausiai sekasi pirmakursiams. Po išlaikytų dviejų egzaminų jie jau yra gavę 21 dvejetą ir tik 38 penketus. „T. S." inf.
— Lyg ir tokie kaip mes. La boratorijose galima susikalbė ti. . . Tik gal kiek pasyvesni, ne išnaudoja visų savo galimybių. Mes, atrodo daugiau keliavom, važinėjom, tarpusavyje bendra vom — sako merginos. Ir visgi — nesuprantamas da lykas; su kuo bekalbėčiau, su bet kokios aukštosios mokyklos absolventais — išgirstu vienodą
PASVARSTYMAI TARP PLIUSO IR MINUSO atsakymą: skirtis su Vilniumi gaila, bet tik ne su mokymo įstaiga, ten viskas taip įgrįsę. Kodėl gi kuo .greičiau norima palikti, užtrenkti Alma Mater duris? „Gerai, kad „Alma.. pasivaipo Anonimas. Iš kur toks požiūris? Gal iš supratimo, kad dirbi seniai žinomu bandymų ir klaidų metodu, išradinėji seniai išrastus dalykus ir atrandi daž niausiai per vėlai, kai pataisyti gyvenime ką nors jau neįmano ma, nes jis neturi juodraščio, o tu negali grįžti prie ištakų ir pradėti viską iš naujo. Gal iš ten ir ateina nusivylimas? „Tik pirmam kurse atrodo viskas gražu, įdomu ir gerai — dėsto Anonimas, — antram kurse jau pradedi galvoti, kad kažkas ne taip, bet dar tyli, nuo trečio pamatai visus nešvarumus ir kuo toliau, tuo labiau įkali sau formuluotę: „Mes — irgi žmo nės". .. Galioja tekia taisyklė:
KĄ ŽADA VASARA? ... Ateina vasara, daug ža danti, viliojanti savo džiaugs mais ir nuotykiais. Važiuojam į SSB, lieka ir atostogųKaip jas praleisti! Žinoma, galima važiuoti ir pas senelį į kaimą, ir prisiglausti už du rublius nakčiai svetingo palangiškio palėpėje.-.. Galima... Bet jei jūs norite turiningai ir pigiai pailsėti, pirkite 12 dienų kelia lapį j žydiškes, prie Trakų ežerų, į Universiteto poilsio bazę. Ir tik šeši rubliai! Tiesa,
buitinės sąlygos ne kažin kokios (pastatas stafytas prieš karą.. .j, bet — ežeras, grynas oras, maitinimas, „Amicus“ diskoteka, vandens dviračiai... — Visų kelialapių j Žydiškes nepaima. Lieka laisvų, — sako Žilvinas Zakarevičius, studentų profsąjungos, komiteto turizmo ir kultūrinių ryšių komisijos pir mininkas. Profsąjungos komitetas orga nizuoja ir turistines grupes. Šią vasarą viena grupė va-
blogai išlaikei sesiją — blogas studentas, gerai — geras. Tik tas blogas studentas kartais žy miai geriau išmano dalyką už pirmūną. Kodėl žmonės gerai mokosi? Jiems reikia pinigų". — Tai ar davė Universitetas tai, ką ir turėjo duoti? — pa klausiau ir prisiminiau kažkur girdėtus žodžius, kad „Universi tetas nieko negali duoti, reikia pačiam mokėti paimti", bet įdo mu pasidarė ką atsakys Anoni mai. O Alfredas ėjęs pasisem ti mcikslo — pasakys, kad dip lomas — tik popierėlis, kad dėstytojai moko ne visai to, ko daugumai reikės gyvenime, nes dauguma pasenę, pasenusiai ir dėsto, bet reikia eiti taip, kad gerai išeitum, žinoma, nesąmone dirbti inžinieriumi už tokį atlyginimą ir t. t. Vadinasi, išsimokslinimas yra, o žinių ne? Anonimas pa klaus manęs, prie kurių aš jį priskirčiau, nes žinios ir išsi mokslinimas tai ne vienas ir tas pats. Antras Anonimas prisimins matytą filmą ir pasakys, kuo ski riasi protingas nuo išmintingo, man beliks pridurti, kad sveti mos klaidos moko, o savos — įtikina. Pabaigoje jie pasakys vieną didelį Universiteto privalumą — mokėjimą bendrauti, nes jų fakultete esą daug „geros dūšios“ žmonių, įkas ir kompensuoja ne įgytas žinias. Paskui pridurs, kad gyvenime jei ką ir gali pa keisti — tai tik autoritai, o aš — kažkokia mergaičiukė —vel tui varginanti save ir kitus. O gal ir ne veltui? Jei jie, nors ir Anonimai, privertė save išsakyti šiek tiek mintelių, glū dinčių giliai ir, nupurtydami nuo jų dulkes, ištraukė į pavir šių. Juk su jomis jie išeina į kelią. Jolanta NARBUTYTE žiuoja j Sevastopolį, kita j Je revaną- Norinčių paprastai bū na labai daug. Kaip atrinkti ver čiausius, kad niekas nejausią skriaudos! pasirinkti — Pirmumo teisę turi tų fakultetų profbiurai, kurie užėmė I, II, , III vietas soclenktynlavime, ir fakultetas, pa daręs didžiausią pažangą. O poilsinių Ir sanatorinių ke lialapių sąrašas kabo prie Univer siteto studentų profsąjungos ko miteto durų, skelbimų lentoje.. Nemažai jų dar nenupirkta. Tad, kol nevėlu, skubėkite.
Lina KUNCYTĖ