I LEIDŽIAMAS NUO 1950
uana/Binis sco nencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
METŲ
I I
BALANDŽIO 15 D. *
Nr. 1987
M
23 (1402)
BIRŽELIO 19 D.
PENKTADIENIS
KAINA 2 KAP.
.... |Hl>l<UliHI)lllti|ltllll!li>llliiiiilillilllllllllHlliilllHilllllllltllillilllllllilllliii(illlllllilllllilllllllilllllllllllllillllllllllllllllllllllllllllI|lil||||ll|llilll|||||lil|i|||||||||||||||||||ll|||l|||P|||>.mU(Įiįii;
KAS PADEDA IR KAS TRUKDO RUOŠTI PEDAGOGUS FIZIKOS FAKULiLIE Pedagoginio skyriaus įsteigi mas žymiai pagerino pedagogų ruošimą. Nors fakultetas peda gogus ruošė nuo seno, bet daž niausiai į pedagoginį profilį pa tekdavo tie, kurių stojamųjų egzaminų rezultatai neleido patekti į gamybinį profilį. Pe dagoginis darbas nebuvo pres tižinis. Tai turėjo neigiamų pasėkmių. Studentai, priverstinai patekę į pedagoginį profilį, buvo nepatenkinti ir j pedagoginį darbą žiūrėjo kaip į žemesnį. Kartais ir dėstytojai palaikyda vo tokią studentų pažiūrą. To dėl nors dalis studentų po Uni versiteto baigimo ir buvo ski riami į mokyklas, bet jose ne ilgai užsibūdavo. Dabar, kai mokyklos geriau parenka mokinius tinkamus pe dagoginiam darbui, kai į peda goginį profilį abiturientai pri imami tik su mokyklų ar švie timo skyrių rekomendacijomis, padėtis iš esmės pagerėjo. įta kos turi tr viduriniųjų mokyklų reforma. Padidėjo mokytojų at lyginimas ir jų prestižas. Dabar i pedagoginį profilį stoja tie abiturientai, kurie tikrai nori būti mokytojais. Štai, ką rašo I kurso fizikė D. Gulbinaitė savo pedagoginės praktikos atas kaitoje: „stodama mokytis Į fizikos fakultetą, pedagoginį 'rofilj pasirinkau nedvejodama, .orlsl vėl po studijų metų pa berti j maloniai triukšmingą, enuilstantį mokyklos gyvenimą, adėtl valkams pajusti fizikos rožį“ Panašias mintis reiškia kiti pedagoginio profilio pir makursiai. Tad neleiskime jiems nusivilti pasirinkta gyvenimo uyptlml, stiprinkime jų gra fus norus, šalinkime nereikalin|us barjerus ruošiantis pedagollniam darbui. Fizikos fakultetas jau daug >adarė gerinant pedagogų ruo1|mą. Jei anksčiau visi fizikos akulteto studentai buvo ruošiani pagal vieningą mokymo pla'4- tai dabar pedagoginio prof'lo studentams įvestos atskiros asmetlnės pedagoginės praktins kai kurie spec. kursai ir P®c. laboratorijos pakeistos pe-
dagoginėmis disciplinomis. Tai sudaro sąlygas žymiai pagerinti pedagogų ruošimą. Bet jis dar nėra idealus. Kokie uždaviniai iškyla geri nant pedagogų paruošimą? Pirmiausia studentus reikia atpalaiduoti nuo tų dalykų, ku rie nepadeda jų būsimai profe sijai. Tendencija, kad pedago ginio profilio studentai turėtų gauti Ir vieną iš fakultete esan čių specializacijų, nėra tikslinga. Viena, siaura specializacija nedaug duoda tiems, kurie pagal ją nedirba, Antra, dažnai siaura specializacija nuste bia bendrą platesnio profilio fiziko paruošimą. Esu ne kartą pasi sakęs prieš siauras specializaci jas, spec. kursus, kurie skaito mi keliems studentams ir kurie dažnai atitinka ne studento, kaip būsimo specialisto, intere sus, o katedrų, dažnai ir egois tinius, interesus. Būsimam mo kytojui siaura specializacija juo labiau nereikalinga. Motyvas, kad pedagoginio profilio stunento nepaskyrus j mokyklą, jis lengviau įsidarbins kurioje uors gamybinėje organizacijoje turė damas siaurą specializaciją, neišlaiko krltikos Ir yra pslchologiškal ydingas. Kaip ga’lma tokiems studentams kaip minėta D. Gulbinaitė kalti Į galvą mintj: ruoškis pedagoginiam darbui, bet mokyklai gal būt tu būsi nereikalinga. Ar tai nemažins studento noro ruoštis pedagoglnlam darbui? Nenoriu aiškintis to lakto, fizikų kad šiais metais per skirstymą nė vienas absolventas nebuvo paskirtas j mokyklą, nors norinčių dirbti mokykloje buvo. Noriu tik pabrėžti, Mid toks faktas rodo tik planavimo ir organizacinio darbo trūkumus kurie nepadeda pedagogų ruo šimui. Jei anksčiau j juos žiū rėta pro pirštus. tai šiandien jie neleistini. Tuo labiau, kad vra TSRS Ministrų Tarybos nu tarimas įpareigojantis Aukštojo ir specialiojo mokslo ministeri(nukelta į 2 psl.)
NETRUKUS PRAKTIKA Baigėsi ketvirtoji antrakursių sesija. Vieniems ji paliko šlokius tokius prisiminimus, kiti Ją Pamiršo tą pačią akimirką, kai k profesorius E. Meškauskas kaltė trejetą, o dar kiti iki šiol ~^toja prabėgusios jaunystės. P®* ne tai svarbiausia. Mes, umallstal oberfuksai, įveikėme “elemtą antrą kursą. O tai jau s tas. Mūsų laukia praktika! O j1 specifinė. Tokią praktiką at"'■ka tik mūsų specialybės stuPJ,tal. Bandome įsėsti Į praktiŽUrnalistlkos „ratus" ir bent menesį juose „paslkratyti". Visi v«luojame j rajoninių Ialkraš'1 redakcijas. Ten dirbsime kaip ri spaudos atstovai (tarsi di• 0,ną jau turėtumei). Pasinerme Į žurnalistinio darbo kas oj ybę. Ji tęsis šiek tiek ilį. “..l<a,P mėnesį Dardėsim Į ukių laukus, susitiksim su
kombainininkais, traktorininkais, klausysimės protingos agronomų ir zootechnikų kalbos, progai pasitaikius, įterpsim ir savo tri grašį. Griebsime už gerklės biu rokratus, atskalūnus. Kelsim, gerinslm, šviesim. Kad nereiktų viską metus parkurti į Vilnių, prisiminsim savo dėstytojų žo džius: „Ko negali žmogus, tą ga li žurnalistas!" Net po du mūsiškius priims Pakruojo „Auksinės varpos" ir Molėtų „Pirmyn" redakcijos. Kadangi kursas nedidelis, esam tik 28, tai visiems mūsų neuž teks, bet juk bus dar trečias kursas, o po to — vasara, ir. .. praktika jau kituose rajonuose. Taigi, neilgai trukus, antrakur sius pažinos visa Lietuva. Laima UŽUPYTE Žurnalistikos spec. II k. stud.
SESIJA
’Tl SESIJA
SESIJA
’V' SESIJA
KAIP SEKASI, KOLEGA? Fizikos fakulteto radiofizikos specialybės pirmakursiai jau yra gavę 25 penketus. Tik dar gąs diną gana solidus dvejetų skai čius — 54. Ar ne perdaug 84 studentams? 36 antrakursiai yra surinkę 55 penketus ir 44 dve jetus. o trečiakursiams bene geriausiai sekasi — 68 penketai ir 30 dvejetų (34 žmonės). Fiziką čia studijuoja be veik 230 žmonių. Pirma kursiai jau suspėjo gauti 85 dvejetus; gal šiek tiek tą skai čių kompensuoja 70 penketų. Antrakursiai turi 73 penketus. Dabar jie pirmieji fakultete — tik 30 dvejetų. O trečiakursiai
Ar būtų įdomu gyventi, jei iš anksto žinotum ką sutiksi savo kely, su kuo susidursi ir kur pasuksi. .. Juk nuostabus yra būties absurdiškumas: nuo vaikiško pasirinkimo priklauso suaugusių žmonių gyvenimas. Kai paklausi žmonių, kodėl jie pasirinko tą ar kitą profesiją, kodėl jie atėjo čia, o ne kitur — susimąstoma ir sakoma, kad tai sunkus klausimas, o kai kas tiesiai šviesiai atrėžia — „dur nas buvau". FF absolventai irgi mąstė. Ire nai pasirodė, kad viskuo „kal ta" mokytoja, mokėjusi gerai išaiškinti dalyką, Vilma prisipa žino, kad norėjusi įstoti į medi cinos institutą, du kartus ban džiusi, bet nesėkmingai, o fizi ka jai sekėsi. .. Alfredas atlėkė į Universitetą semtis mokslo įsigyti diplomą, kad paskui tvir tai atsistotų ant savų kojų — iš tėvų kišenės gi negyvensi. . . Forą vaikinų, pasivadinusių anonimais, kvailino save, bet ką padarysi, kad išėjo kaip toj dai noj — ilgai ilgai ėjo ir priėjo paskutinį kursą. O po išleistuvių supranti, kad studijų metai pralėkę kaip ma ratonas, kad gyvenimas šuoliais lekia į priekį ir pamažu keičia si požiūris į tai, kas praeina. Tačiau studijų metai ilgam iš lieka atmintyje. „Ech, būtų ge rai dar pasimokyt!" — nostal giškai šūkteli Vilma. „Vien dėl švenčių, vasarų". — priduria Irena. „Gaila pirmo kurso, pa menu, pirmąkart ir paskutinįkart matėm FIDI eiseną. .. Gaila palikt dabartinius trečia kursius — jie buvę mūsų kur so draugai. Pavydas ima, kad jie dar bus čia, o mes jau tu rim išeiti..." — postringauja Vilma. — O kaip jūs žiūrite į pasi liekančius? — paklausiau.
ir ketvirtakursiai yra gavę 100 penketų ir 40 dvejetų. Teisės fakultete kiekviename kurse mokosi apie 100 žmonių. Bene geriausiai iš jų sekasi an trakursiams. Jie gavo 96 penke tus ir 19 dvejetų, o ketvirtoji grupė — dar neturi nė vieno dvejete. Trečiakursiai yra gavę 48 penketus ir 25 dvejetus. Ketvirtasis kursas surinko 85 penketus ir 15 dvejetų. Pras čiausiai sekasi pirmakursiams. Po išlaikytų dviejų egzaminų jie jau yra gavę 21 dvejetą ir tik 38 penketus. „T. S." inf.
— Lyg ir tokie kaip mes. La boratorijose galima susikalbė ti. . . Tik gal kiek pasyvesni, ne išnaudoja visų savo galimybių. Mes, atrodo daugiau keliavom, važinėjom, tarpusavyje bendra vom — sako merginos. Ir visgi — nesuprantamas da lykas; su kuo bekalbėčiau, su bet kokios aukštosios mokyklos absolventais — išgirstu vienodą
PASVARSTYMAI TARP PLIUSO IR MINUSO atsakymą: skirtis su Vilniumi gaila, bet tik ne su mokymo įstaiga, ten viskas taip įgrįsę. Kodėl gi kuo .greičiau norima palikti, užtrenkti Alma Mater duris? „Gerai, kad „Alma.. pasivaipo Anonimas. Iš kur toks požiūris? Gal iš supratimo, kad dirbi seniai žinomu bandymų ir klaidų metodu, išradinėji seniai išrastus dalykus ir atrandi daž niausiai per vėlai, kai pataisyti gyvenime ką nors jau neįmano ma, nes jis neturi juodraščio, o tu negali grįžti prie ištakų ir pradėti viską iš naujo. Gal iš ten ir ateina nusivylimas? „Tik pirmam kurse atrodo viskas gražu, įdomu ir gerai — dėsto Anonimas, — antram kurse jau pradedi galvoti, kad kažkas ne taip, bet dar tyli, nuo trečio pamatai visus nešvarumus ir kuo toliau, tuo labiau įkali sau formuluotę: „Mes — irgi žmo nės". .. Galioja tekia taisyklė:
KĄ ŽADA VASARA? ... Ateina vasara, daug ža danti, viliojanti savo džiaugs mais ir nuotykiais. Važiuojam į SSB, lieka ir atostogųKaip jas praleisti! Žinoma, galima važiuoti ir pas senelį į kaimą, ir prisiglausti už du rublius nakčiai svetingo palangiškio palėpėje.-.. Galima... Bet jei jūs norite turiningai ir pigiai pailsėti, pirkite 12 dienų kelia lapį j žydiškes, prie Trakų ežerų, į Universiteto poilsio bazę. Ir tik šeši rubliai! Tiesa,
buitinės sąlygos ne kažin kokios (pastatas stafytas prieš karą.. .j, bet — ežeras, grynas oras, maitinimas, „Amicus“ diskoteka, vandens dviračiai... — Visų kelialapių j Žydiškes nepaima. Lieka laisvų, — sako Žilvinas Zakarevičius, studentų profsąjungos, komiteto turizmo ir kultūrinių ryšių komisijos pir mininkas. Profsąjungos komitetas orga nizuoja ir turistines grupes. Šią vasarą viena grupė va-
blogai išlaikei sesiją — blogas studentas, gerai — geras. Tik tas blogas studentas kartais žy miai geriau išmano dalyką už pirmūną. Kodėl žmonės gerai mokosi? Jiems reikia pinigų". — Tai ar davė Universitetas tai, ką ir turėjo duoti? — pa klausiau ir prisiminiau kažkur girdėtus žodžius, kad „Universi tetas nieko negali duoti, reikia pačiam mokėti paimti", bet įdo mu pasidarė ką atsakys Anoni mai. O Alfredas ėjęs pasisem ti mcikslo — pasakys, kad dip lomas — tik popierėlis, kad dėstytojai moko ne visai to, ko daugumai reikės gyvenime, nes dauguma pasenę, pasenusiai ir dėsto, bet reikia eiti taip, kad gerai išeitum, žinoma, nesąmone dirbti inžinieriumi už tokį atlyginimą ir t. t. Vadinasi, išsimokslinimas yra, o žinių ne? Anonimas pa klaus manęs, prie kurių aš jį priskirčiau, nes žinios ir išsi mokslinimas tai ne vienas ir tas pats. Antras Anonimas prisimins matytą filmą ir pasakys, kuo ski riasi protingas nuo išmintingo, man beliks pridurti, kad sveti mos klaidos moko, o savos — įtikina. Pabaigoje jie pasakys vieną didelį Universiteto privalumą — mokėjimą bendrauti, nes jų fakultete esą daug „geros dūšios“ žmonių, įkas ir kompensuoja ne įgytas žinias. Paskui pridurs, kad gyvenime jei ką ir gali pa keisti — tai tik autoritai, o aš — kažkokia mergaičiukė —vel tui varginanti save ir kitus. O gal ir ne veltui? Jei jie, nors ir Anonimai, privertė save išsakyti šiek tiek mintelių, glū dinčių giliai ir, nupurtydami nuo jų dulkes, ištraukė į pavir šių. Juk su jomis jie išeina į kelią. Jolanta NARBUTYTE žiuoja j Sevastopolį, kita j Je revaną- Norinčių paprastai bū na labai daug. Kaip atrinkti ver čiausius, kad niekas nejausią skriaudos! pasirinkti — Pirmumo teisę turi tų fakultetų profbiurai, kurie užėmė I, II, , III vietas soclenktynlavime, ir fakultetas, pa daręs didžiausią pažangą. O poilsinių Ir sanatorinių ke lialapių sąrašas kabo prie Univer siteto studentų profsąjungos ko miteto durų, skelbimų lentoje.. Nemažai jų dar nenupirkta. Tad, kol nevėlu, skubėkite.
Lina KUNCYTĖ
Ž faryMnl* ttudemaa
» ŽMONIJAI 1980 metais Ženevoje trijų tarybinių ir trijų amerikiečių gydytojų-mokslininkų iniciatyva gimė užuomazga tarptauti nio judėjimo „Pasaulio gydy tojai už kelio užkirtimą branduo liniam karui" ĮPGKUBK). Judė jimo iniciatoriai, nepaisydami politinių pažiūrų skirtumų, rem damiesi žiniomis apie galimas branduolinio karo pasekmes, priėjo vieningos Išvados, kad gydytojai negali tylėti ir likti nuošalyje, kada kalbama apie gyvybės išsaugojimą Žemėje. Jeigu šiandien medicina skel bia profilaktiką savo veiklos pagrindu, tai pirmiausiai būtina galvoti apie kelio pačiai bai siausiai ligai — branduoliniam karui, kuris gali virsti žmoni jos paskutine „epidemija", už kirtimą. PGKUBK judėjimo tiks las skelbti tiesą apie galimas branduolinio karo pasekmes, su kurti tarptautinį pasitikėjimo ir bendradarbiavimo klimatą, siek ti, kad milžiniškos lėšos eikvo jamos beprasmiškoms ginklavi mosi varžyboms, būtų skirtos sveikatos apsaugai ir kitoms so cialinėms reikmėms. Šiandien tarptautinis judėji
IŠGYVENTI REIKIA IS ESMES NAUJO MĄSTYMO BŪDO“
mas „Pasaulio gydytojai už kelio užkirtimą branduoliniam karui" jungia daugiau kaip ISO tūkstančių gydytojų it 61 pa saulio šalies- Per trumpą lai ką judėjimo autoritetas labai išaugo. Už stambų įnašą taikai ir saugumui, 1984 m. judėjimui suteikta JUNESKO premija, o 198S m. — Nobelio taikos pre mija. Judėjimas turi tarptautinės nevyriausybinės organizacijos statusą. Tai — nacionalinių filialų federacija. Aukščiausias jos or ganas — Tarptautinė taryba, ku ri išleidžia nutarimus visais svarbiausiais klausimais. Nuo pat Tarptautinio judė jimo pradžios jam pirmininkauja akademikas E. I. Cazovas (TSRS) ir profesorius B. Launas (JAV). 1987 m. vasario mėnesį E. Cazovą paskyrus sveikatos ap saugos ministru, jo vietoje PGKUBK vykdomasis komite tas kopirmininku patvirtino TSRS MMA akademiką M. I. Kuziną. Pradedant 1981 metais, kasmet vyksta PGKUBK kongresai- Pir mame kongrese, vykusiame JAV, netoli Vašingtono, dalyvavo 70
gydytojų iš 12 šalių. PGKUBK kongresas šiais metais (05.29— 06.1), pirmą kartą vyko mūsų šalyje, Maskvoje. Susidomėji mas šiuo, septintuoju kongresu buvo toks didelis, kad atidary mo ceremonialą, kuris buvo nu matytas Didžiajame teatre, rei kėjo perkelti į universalią spor to salę „Družba", kadapgi Di džiojo teatro salė nebuvo pajė gi sutalpinti visų forumo dalyvių ir svečių. Suvažiavo 2500 medi kų iš 55 šalių, o taip pat įžy mūs politiniai, visuomenės ir religijos veikėjai, mokslininkai, rašytojai, žurnalistai. Lietuvos TSR medikų delegacijos sudė tyje buvo du Vilniaus universi teto medicinos fakulteto atsto vai — profesorė D. Mikalauskai tė ir šių eilučių autorius. Pradėjęs suvažiavimą aka demikas M. Kuzinas orgkomiteto vardu pasveikino vi sus dalyvius ir pareiš kė, kad mes — žmonės įvai rių politinių pažiūrų, įsitikini mų ir religijų, ir nevisada vie nas su kitu visame kame su tinkam. Tačiau mus jungia ben dras siekimas neleisti kilti branduoliniam karui.
Su dideliu dėmesiu kongreso dalyviai išklausė TSKP CK Ge neralinio sekretoriaus M. Gor bačiovo adresuotą kqngresui laišką, kurį perskaitė TSKP CK sekretorius A. Dobryninas. Gydytojų forumo dalyvius sveikino Maskvos Tarybos vyk domojo komiteto pirmininkas V. Saikinas, JAV senatorius de mokratas A. GoreDaugelio šalių vadovų at siųstus sveikinimo tekstus pers kaitė tarptautinio judėjimo .Pa saulio gydytojai už kelio už kirtimą branduoliniam karui" vykdomojo komiteto sekretorius D. Pastorė (JAV). Būdinga, kad VII kongresas sutapo su raupų likvidavimo globaliniu mastu dešimtmečiu. Šiam Įvykiui pagrindinę savo kalbos dalį paskyrė Ugandos sveikatos apsaugos ministras R. Rugenda. Už ypatingus nuo pelnus likviduojant raupus bu vo apdovanoti specialiais diplo mais D. A. Hendersonas (JAV), V. Ždanovas (TSRS), M. T. D. Šarma (Indija), F. Karugas (Ke nija), S. de Kvadros (Brazilija).
„TRECIASIS SEMESTRAS"
„KERNAVĖ*Į KERNAVĘ „.. .kiekvienam lietuviui Ker navė brangi. Juk šiaip ar taip, tai — mūsų istorija. O kai dir bi tokioje vietoje, tai ir nebe išeina tinginiauti," — kalbėjo fizikos fakulteto statybi nio būrio „Kernavė" vadas Al vydas Ožekauskas. Gilios šio būrio tradicijos. Taip jau susiklostė, kad pernykštis vadas rekomenduoja naują. Šie met — Alvydas. Trys vasaros, praleistos Kernavėje, šį tą davė — susipažino su vietiniais gy ventojais, sužinojo „kas, kur ir kaip"... Juk reikės galvoti ne tik apie save, bet ir apie pen kiolika tų, už kuriuos tu atsa kai. Nemaža norinčių patekti j „Kernavės" būrį, kaip Alvydas sakė, „reikia tik skelbimą paka binti" — konkursas bus nema žas. Todėl vyrai ir sugalvojo sa votišką atrankos formą — pa tikrinimą darbu. Savaitgalio tal ka parodė, kas kiek gali ir kas kiek moka. „Be to, — kalbėjo Alvydas, — mums reikia ne tik
gerų darbininkų, bet ir organi zuotų, linksmų žmonių". Kas tie sa, tai tiesa, jei pats nesilinksminsi, tai niekas ir nepalinks mins. FIDI patikrina. Per šešis „Kernavės" gyvavimo metus jau susidarė pagrindinė grupė žmo nių, kurie metai iš metų dirba šiame būryje — tai „seniai" kurie gerai pažįsta vienas kitą ir ieško sau tvirtos pamainos, na, o „svetimas" čia sunkiai prigy ja. „Pas mus nėra atsitiktinai pakliuvusių žmonių. O tiems, ku rie važiuoja į SSB dėl to, kad reikia, yra kiti būriai", — sako vadas. Tik va, keista, o kodėl gi „Kernavės" būryje nėra mer ginų? „Taip jau išėjo", — pattrauko pečiais Alvydas, kiti šyp sosi ir tyli. Taip. Tai juk jie, lyg ir su pasididžiavimu sakė: „Pas mus vieni vyrai!" Susiklostė geri santykiai ir su vietiniais gyventojais. Po ilgos darbo dienos, kad ir kaip būtų nuvargę, vyrai mėgsta pas pardyti futbolo kamuolį. Rengia mos draugiškos varžybos — stu
KUR VARSTOTAS IR PRIEKALAS Gražiom spiralėm sukasi me džio drožlės. Obliukas, prityru sio meistro rankose, tiesiog da ro stebuklus — išryškina pui kiausią medžio raštą. Nesudėtin gi ir paprasti staliaus įrankiai; plaktukas, kaltas, pjūkliukas, ob lius. Įrankiai nesudėtingi, o dar bas? Darbui reikia kantrybės. Tik gerai jį išmokus ateina ir mei lė jam. Rugsėjo mėnesį Juozas Kišūnas švęs puikiausią jubiliejų.
Keturiasdešimt metų „dėdė Juo zas" dirba medžio metalo apdir bimo laboratorijoje. Per tiek laiko nesuskaičiuojamai daug meistras padarė įvairiausių rė mų, durų, lentynų, kitų staliaus gaminių Universitetui. Šioje la boratorijoje dirba dar pora ve teranų — medžio meistras Leo poldas Petuška, metalo meistras Balys Bučius. Medžio metalo apdirbimo la
dentai prieš kemaviškius. Su entuziazmu juos sutinka kaimo jaunimas, juk atvažiuoja nauji žmonės, nors ir pažįstami iš per nai ar užpernai metų, tačiau vis tiek nauji — ne kernaviškiai. O ir organizuoja varžybas toli gra žu ne visada studentai, — pa skambina telefonu ir taria: — Tai gal persimesim šian dien? „Tiesą pasakius, — kalbėjo Alvydas, — santykiai su kernaviškiais priklauso nuo to, kaip dirbam. Prieš porą metų, kada buvom atleidę vadžias, tai ati tinkamai atsiliepė ir bendravi mui". — Einant gatve seneliai kepu res nusiima — va studentai ei na, — pasigirsta balsas iš šalies. Bet vis tik vyrai sugebėjo priversti vėl patikėti jais. Ir dabar kernaviškiai tiki, kad viskas bus padaryta ne bet kaip — o gerai, neveltui sako: ...... mūsiškiai visus metus dirbo, o darbas vietoje. Va, atvažiavo studentai — pastatė". Šiemet būrio narių laukia ne mažas darbas: betonavimas sta tomoje 250 vietų veršidėje, Ker navės kapinių rekonstrukcija, įvairūs kiti darbai — sudaryta sutartis 60 tūkstančių rublių. „Žadam nemažai užsidirbti", — sako vyrai.
boratorija gamina įvairiausius gaminius iš medžio ir metalo visiems Universiteto fakultetams. (Daugiausia užsakymų vyrai gau na iš fizikos fakulteto.) Tai įvai rios dėžutės, lentynos, durys, langų rėmai. Šių gaminių koky bė būtų kur kas geresnė, jeigu medieną išdžiovintų. Universi tetas savo džiovyklos neturi, o kitos organizacijos labai neno riai džiovina svetimą medieną. Užsakovai, rašydami paraiškas reikalauja, kad meistrai kuo greičiau padarytų jiems reikalin
......nesąmonės tos agitbrigados. Tai dalykas, kuris kertasi su mokslu. Vieniems laboratori niai, kitiems — kontroliniai dar bai, o čia dar turi programą rengti, galvą laužyti". Ir praei tais metais kernaviečiai nerodė jokios programos vietiniams gy ventojams. Kodėl? — Į Kernavę žmonės važiuoja ne tam, kad šoktų ir dainuotų, — vėl balsas iš šalies. „.. .yra pakankamai ir taip profesinių dienų, kad ir statybi ninko diena. Padarome tikrą šventę — su programomis ir iš kilmėmis. O norint rodyti kaž kokią savo programą — reikia paruošti gerą dalyką; nepasi tenkinti vien tuo, kad mes Uni versiteto studentai ir daryti tai kas mums patinka". „Daug tų formalumų, kad ir popierių tvarkymas. Lakstymo per akis. Man šiemet pasisekė — tuo užsiiminėja būrio komi saras antrakursis Valdas Teko rius". Alvydas teisus, o jeigu nepadėtų Valdas? Kažin kaip būtų su jo diplominiu darbu? Taip, galbūt „Kernavės" būrio tradicijoms padėjo susiklostyti ir pati Kernavė, o greičiausiai — geri vyrų norai. Juk patys sa kė: ...... nebeišeina tinginiauti".
Tautvydė SUDEIKYTE
gus daiktus, tačiau pamiršta juos, kai jie jau būna padaryti. Labo ratorijos patalpos mažos, vietos laikymui ir saugojimui beveik nėra. J šią problemą reiktų at kreipti dėmesj tiems, kurie dar naudosis šios laboratorijos pas laugomisUniversiteto darbuotojų prof sąjunga turėtų pasidomėti ir laboratorijos darbuotojų darbo sąlygomis. Nors medžio dulkės ne tokios kenksmingos, tačiau paprasčiausia ventiliacija čia būtina. Vladas VILlONAS
Pranešimą „Branduolinio gin klo sunaikinimas — gydytojų judėjimo tikslas" patelkė TSRS sveikatos apsaugos ministras E. Cazovas. Pranešėjas pažymės, kad Hipokrato žodžiai: „| kokį namą aš beužeisiu, aš jeisiu ten ligonio naudai" — jau nusako gydytojo profesijos esmę. Sis principas visais - laikais tarnavo žmogui ir jungė pasaulio gy. dyloių j-aUargas kovoje su et dcmijomis ir kitomis sveika tos apsaugos problemomis. Šiandien pats pavojingiausias Žemės gyventojams rizikos fak torius — branduolinio ginklavi mosi varžybos. Būtent jos gra sina pagrindinei žmogaus tei sei — teisei gyventi. Pašauto gydytojų garbei, jie buvo pir mieji, kurie ne tik remdami'si tiksliais moksliniais duomeni mis parodė visą branduolinio karo, šios „paskutinės epidemi jos" Žemėje pasekmių tra gizmą, bet ir pasiūlė savo „medicininį receptą" planetos išgelbėjimui — visišką nusigink lavimą. Laikas suvokti: laimė'l ginklavimosi varžybas, kaip ir (nukelta į 4 psl.)
KAS PADEDA IR KAS TRUKDO (atkelta iš 1 psl.) jas ir švietimo ministerijas su daryti ilgalaikius mokytojų po reikio planus ir užtikrini pa ruoštų mokytojų jdarbiulmą Fakultetas turėtų žinoti tuos planus ir pagal (uos ruošti bū simus pedagogus. Tada ir atkris tas dvigubas variantas: mokyk la ar gamybinė organizacij . Pedagoginio profilio grupė turėtų būti vieningas kolekty vas, turintis bendrus interesui Kolektyve auklėjimas ir moky mas yra veiksmingesnis, nes galima remtis kolektyvu. Paskirsčius būsimus pedagogus po (vairias specializacijas, tokio vieningo kolektyvo nebus. Pagaliau būtų reikalinga Ir atskira katedra, kuri tvarkyti! pedagogų ruošimo klausimus Tokią katedrą sudaryti dideliu problemų nėra. Fakultete yra dėstytojų, kurie nėra perspekty vūs moksliniame eksperimenti niame darbe, tačiau jie yra ge ri pedagogai. Metodikos kated roje tokie žmonės galėtų savo mokslinį darbą nukreipti Į aukitosios ir vidurinės mokvklos metodiką, įtraukti studentus I šį darbą ir tuo būdu gerinti bū simų pedagogų ruošimą. Variantas pavesti pedagoge ruošimą vienai Iš dabar susifor mavusių katedrų nėra gert* Tokioje katedroje pedagoge ruošimo klausimas liks antraei liu, kaip tas yra ir dabar. Pedagogų ruošimo mokymo pianuose turi būti žymiai mažiau privalomų užsiėmimų bet žymiai platesnis studento sava rankiškas darbas, ir ne fakulte to auditorijose, o mokykloj'Čia formos labai Įvairios: dar bas su atsiliekančiais mokinio15būreliai, ruošimasis olimpiadoms ekskursijos ir kt. Dar šiek tiek fantazijos. I8** ją galima realizuoti.) Kiekvie noje mokykloje yra dalis mok1' ntų iš amoralių šeimų, mokiniukurie turi tik tėvą arba 111 motiną. Pagaliau ir vadinamoj darniose šeimose dažnai ne vB" kas darnu. Tėvai dažnai neran da laiko savo vaikams. O m0kiniai trokšta turėti vyresniųjų draugų. Ypač tie, kurie neranda moralinės paramos namuose mokykloje. Tokių mokinių d ra“ j gals galėtų tapti mūsų būsimlep pedagogai Toks studentų ir mokinti bendravimas galėtų ne vieni mokinj nukreipti nuo blodl įpročių ir poelgių, padėtų mok ntui pasirinkti teisingą gyve”‘ mo kelią. Studentui tai vertingas visuomeninis darbas kuris prisidėtų prie mūsų visu0 menės gerinimo.
Doc. Henrikas
jonaU15
» Taryklala atudantv
Solveiga DAUGIRDAITE
TEOREMA
PROLOGAS NR. 28 LEIDŽIA UNIVERSITETO
Mėginimas aptarti pluoštą eilėraščių ii šiųmetinio Univer siteto literatų konkurso, matyt, turėtų prasidėti maždaug tokia fraze: „visų autorių kūryba la bai įvairi, ir gana sunku surasti šios poezijos bendrą vardiklį". Nieko nepadarysi, tenka vis dėlto pasakyti šią frazę — taip yra Iš tikrųjų. Tik bendrą vardik lį visgi įmanoma rasti. Būtent jis iškeltas į šio rašinio pava dinimą. Visa, ką teko perskaity ti, tėra „pakeliui" — pakeliui į poeziją, j literatūrą, galų gale Į savęs ir kitų pažinimą. Vieni autoriai kiek tolėliau paėję šiuo keliu, kiti težengę vos vieną kitą žingsnį iš mokykllško eilė raščio ankštų drabužėlių. Be abejo, niekas niekuomet turbūt negalės pasakyti:" „štai čia jau mano kelio galas," tačiau skaity toje kūryboje ypač akivaizdžios krypties, balso, mąstymo — savi to ir sąžiningo — paieškos. Kiek jos vykusios — kitas klau simas. Bet kokiu atveju, man, pavyzdžiui, visuomet tikresnis, nuoširdesnis ir sąžiningesnis atrodo eilėraštyje klausimas, nei koks nors pamokymas. Kažkaip vis dėlto arčiau širdies „kas žino, kur yra namai" (So lveiga Daugirdaitė] nei „reikia į ateitį eit kaip j savo namus" jpaulius Subačius). Žinoma, tasai teiginys pats savaime visai gra žus, tik kad eilėraščio jis nepa gerina. Štai ir prieita prie konkrečių autorių eilėraščių aptarimo. Skai tyti teko Solveigos Daugirdaitės, Onutės Dilytės, Pauliaus Suba čiaus, Sigito Parulskio, Artūro Tereškino ir Alvydo Valentos kūrinius. Nėra turbūt itin svar bu, kokios vietos kuriems buvo paskirtos Universiteto literatų konkurse. Iš šių šešių autorių išsiskiria trys — jau jų kūrybos nebesupalnlosi su niekieno ki to, jie jau turi, ką ir kaip pasa kyti, ir tai, ką jie sako, yra jų pačių — iškentėta, subrandin ta, išsaugota.Kalbu apie S. Dau girdaitę, S- Parulskį ir A. Terešklną. S. Daugirdaitės rašymo būdą galima būtų įvardinti kaip „paprastą kalbėjimą". Eilėraštis neapsunkinamas perkeltinėm prasmėm, kartkartėmis jis atrodo kaip dienoraščio fragmentas. Autorė kalba paprastai, tiesiai sako tai, kas jai rūpi, nemėgin dama specialiai organizuoti sa vo kalbos arba paklusti kokiam nors jos organizavimo būdui. Atsisakymas nuo poetizmų ir štampų, be abejo, patrauklus, tik reikėtų žiūrėti, kad sykiu ne būtų atsisakyta nuo poezijos — nes nedaug jos teliko, pvz., ei lutėse: liūdniausia, kad nesapnuoju tik ginuos, kai nereikia nematau ribos nesuprantu Iš kurio suolo pasufleruoja nuo kada mylim ir nuo kada nebe A. Tereškino eilėse rasti gali daug ir visko. Tat nėra nei blo
Tai ir reikėjo įrodyti sako triumfuodamas mokytojas ir paaiškėja jis puikiai išmokęs atmintinai
LITERATŲ BŪRELIS
gai, net- gerai — tai tik parodo, kad visai neaišku, koks A. Tereškinas poetas, nors neabėjotinai jis jau yra poetas. „Elektro niniai eilėraščiai", „Ornamen tai", „Kareiviškas eilėraštis", „Pirmasis plentas", „tngas" — visi tie dalykai labai labai skir tingi. Kartais eilėraštis tampa centru, j kurj suplaukia realy bės nuoskilos, nuotrupos. Tai — eilėraštis mozaika, eilėraštis -kaleidoskopas. Kartais jame lyg ir užsimezga lyrinis mikrosiužetas, eilėraštis linksta ir pa-
Aurelijus KATKEVIČIUS
PAKELIUI
Birufės SENECKAITĖS nuotr
pasakoti, ne tik parodyti. Ta čiau turbūt pagrindinis A. Te reškino principas —dėlioti vi sumą iš nuotrupų, iš fragmentų išvardinti ir taip aprėpti tai, kas neaprėpiama, pvz-: ramiai susitik, kas jau buvo: karalystės ir miestai žodžiai sustingusiems bučiniai išniekintuos kūnuos. Tuose nuotrupų, vardų, detalių verpetuose pasigendi vieno — konceptualios ašies, apie kurią grupuotųsi pasaulio margumą. Kai kurie eilėraščiai (pav., „Or namentai") atrodo įdomiai su galvoti, bet nuo jų dvelkteli šalčiu. S. Parulskio poezija griežtai priešinga S. Daugirdaitės eilėms. Tai itin metaforizuoti tekstai, juos skaitant įspūdis toks, lyg žodžiai būtų tariami pro sukąs tus dantis įautorius vis pakarto ja sau: „laukti", „pamažu", „iš lėto"): indas kuriame uždaryta tu žydras geltonas ir pilkas vėjas
bet neįrodomi vakaro debesys tarsi per dangų būtų pervažiavęs traktorius kruvinais vikšrais sužeistas neįrodomas vėjas kraujuoja apie tave vėjas namų laikinumas kliudytas eilėraščiais. jų neapsaugo storiausioji Nelengva prasiskverbti pro me egoizmo tvora
taforų sieną prie S. Parulskio eilėraščio šerdies — ir būtent tai kelia nerimą: ar nesustos dažnas skaitytojas prie tos sie nos, žavėdamasis jos dekoru ir nė neketindamas žvilgtelėti, kas gi anapus. Apie visus kitus tris autorius — O. Dilytę, P. Subačių, A. Va lentą — galima kalbėti sykiu. Ir eilėraščiai jų panašūs, U mąs to jie greičiausiai panašiai (bent jau poezijoje). Tokius eilėraščius išspausdinti galima — jie pato gūs, nes nieko nekliudo ir nie ko nesako, tačiau išspausdinrijie tik papildytų banalios poe zijos „lobyną". Nesijaučiu turįs teisę ką nors mokyti, ką aiškin ti, man tiktai atrodo, kad šitiems jauniems kūrėjams reikėtų gal dar kurj laiką intensyviai pagy venti, idant suskiltų mąstymo stereotipiškumo luobas, o tik po to rašyti — jeigu dar bus toks troškimas. Reikia argu mentų, pagrindžiančių tokią nuomonęl Pateiksiu citatų, jų nekomentuodamas, lai patys skaitytojai sprendžia, kiek jos atitinka minimalaus meninio tai syklingumo kriterijusTavyje kas duota man... neduota Viskas, kas neduota — ateity. (P. Subačius); Ir švytuos, aplipusi žeme. Kaktą spaudžianti balta ranka Ir žmogus, suklupęs ties versme. Godžiai gers, net nesupratęs - ką,.. (O. Dilytė); Nežinomų civilizacijų vaikai! Ateikit! Atskriskitl Mes priimsim jus kaip brolius. (A. Valentą). Apskritai, tie Universiteto poe tai, kurie jau verti šio vardo, linkę pirmiausia stebėti save, mėginti suvokti, kas yra jie pa tys. Tad orientacija — Į vidų, į savo sielą. Tie, kurie bent kiek orientuoti Į išorę — dar toli nuo kelio poezijon. Tai ne reiškia, kad jdėmus žvilgsnis j save laiduoja kokybiškos poe zijos gimimą. Tiesiog, matyt, nesuformulavus savosios esmės, neišsiaiškinus, kas esi, neįma noma atsikratyti stereotipų, štampų, banalybės. Autoriai, su kuriais susipažinau, kol kas tevykdo antrą seno priesako dalį: „kaip pats save", o „my lėk savo artimą" atrodo lyg ir primirštas- Tuo tarpu būtent čia įžvelgčiau ir A. Tere-škino po ezijos konsolidacijos, lr»S. Pa rulskio eilių skaidrėjimo, ir S. Daugirdaitės minties gelmės at siradimo galimybę. Nemanau, kad jeigu šių poetų bus prieita prie „aš" smulkaus anatomizavimo, tai bus išganinga. Atvirkš čiai — čia regėčiau jų poezijos pražūtį. Arčiausiai prie ribos, nuo kurios prasideda „nebe aš", priėjęs, ko gero, A. Tereškinas.
ir nuovargis nėra alibi tik ima lietis į vieną mokytojų veidai ir padaugėja kampų už kurių galima užkliūti ir susižeisti neįrodomas vėjas suka ore sąsiuvinius ir cigarečių pakelius telieka guostis visus dvejetus galop nusineša vėjas aš tikriausiai sapnuoju piktą sapną kai man septyniolika metų regiu nertus rankogalius rašaluotus pirštus atkakliai valau lentoje savo meilę ir savo klaidas kreiduotas vanduo varva man už rankovių bet kuo aš kalta mokytojau jei didžiausias troškimas pamatyti pro autobuso langą mylimąjį kai važiuoju pro jo namus jeigu taip atsitiktų turbūt imčiau šaukti pasiilgę stebuklų žmonės sužiurtų smerkiamai aš nesveikai išraudus nubusčiau
liūdniausia, kad nesapnuoju tik ginuos kai nereikia nematau ribos nesuprantu iš kurio suolo pasufleruoja nuo kada mylim ir nuo kada nebe žilas mokytojau tai neįrodoma gruodžio viduryje prieš išauštant nuo lėktuvų griausmo turėtų susprogti miestas bet jis miega ir neužgirsta lėktuvai nuskrenda ieškoti namų
trupa sienos ir gabalais byra tinkas į medžius įsimetęs puvėsis juose pasilieka mūsų namus buldozeriai sulygina su žeme bet ne tai yra namų laikinumas rytą kvartalui dar nepakirdus šeimininkai nupurto sulaistytas staltieses tingūs jų judesiai nieko nereiškia bet mes tampam laiptinių gyventojais tada aš pabėgu tada mane apkaltina ir reikalauja įrodyti tai ko įrodyti jau niekada nemokėsiu.
XXX Alyvinis vėjo gūsis pranašaujantis vasarą ir nubundi išsigandęs užuolaidų šiugždėjimo: miestas didžiulis bendrabutis kas žino, kur yra namai į kuriuos gali grįžti savaitgalį kartok: namai buitinė smulkmena pasiieškotum tauresnio preteksto sielvartui bet iš šito miesto nebeištrūksi net išvažiuodamas
jūra išmeta paukščių skeletus apelsinų žievelėm aplipusius kaip netinka dabar pajūrio peizažas nors stovi akyse ir neleidžia užmigti kokia nepakeliama jame oranžinė spalva rėkianti tarsi pagalbos šauksmas iš laiškų kurių parašyti neleis išdidumas
XXX Maištavę prieš dangų valdžią ir žemę pargrįžta štai sunkūs jų žingsniai lėta vakarienė kuždesys minioje;
jie žinojo kur maišto prasmė staltiesė apšviečia nebepavojingus veidus atleidžia dangus bet negali atleisti miestelis užauginęs jų sūnus miestelis tyliai žmonas palaidojęs
Ne. Taėlau mano nuomone dėstytojas yra reikalingas. Aiš ku. ne toks dėstytojas, kuris perpasakoja tik tai, kas parašyta * Interviu su mokslinio ateizmo Instituto tarprespublikinio Vil vadovėlyje. Studentas pats gali niaus filialo direktoriaus pavaduotoju doc. F. MACIANSKU. tai perskaityti. Neišvengiamai . Jūs ne tik mokslininkas, bet būtų labiau mąstantys. O jie būtini seminarai. Tai kūrybinis Lr, .Pedagogas. Koks studentų po- gali būti tokie. Tai patvirtino mąstymas, svarstymas. Ne visi f “f.1* i mokslinio ateizmo dis sėkmingai praėjusi viktorina perskaitę vadovėlį sugeba su cipliną? ateizmo klausimais matematikos prasti „iki galo", kartais tik at Su studentais (tiek vakarinio, fakultete. Daugelis domisi. Ieš kartoja, nepaklausdaml savęs nek dieninio skyriaus) dirbu ko atskirų problemų sprendi „kodėl“? Tada reikia pagalbos. ,1979 metų Negailu jais mo. . . Kokia ta pagalba turėtų būti, l^ūstls, esu patenkintas. Noriai Turbut tokiems studentams koks apskritai yra ateistinis -rJ"Som°s paskaitos. seminarai, nesudarytų sunkumų ir sava auklėjimas! tačiau reikėtų. kad studentai rankiškas mokymąsis? Pirmiausia - auklėjimas tu
SVARBIAUSIA - AKTYVUMAS
kai jie atsistoja prakalbai apie žygdarbio grožį pravirksta nusenęs jų bendraklasis staiga atsiminęs didvyriai niekada nemokėjo kalbos už kurią jie kariavo
ri būti kompleksinis. Žmogus turi susiformuoti mokslinę-materlallstfnę pasaulėžiūrą, tapti vi sapusiškai išlavinta asmenybe. Be to, ateizmas tampa sektan tiškumu, t. y.i susiaurinamas. Apsiribojama tik atskirų klausi mų nagrinėjimu. Juntamas ir kažkoks sustingimas, nepakan kamas geranoriškumas. 0 juk svarbiausia — dėl ko gyventi. Ir kaip.i Aukštosiose mokyklose ta pa galba ne visada efektyvi. Stu dentai perkraunami literatūpa. Reikėtų sudominti, išprovokuoti
ginčus. Knygos turėtų būti skaitomos savanoriškai Tačiau visada svarbu nepamiršti pir minių šaltinių (K. Markso. F. Engelso, V. Lenino veikalų). Pri versti — tai neįdomu ir neveiks minga. Reikia pačiam skaityti ir suprasti o ne tik žinoti. Kaip apibūdintumėte ateistą? Tai — aktyvus žmogus, kuris aiškiai supranta savo tikslą, ku rio mintys ir veiksmai sutam pa. . . Ačiū.
Dalia SKĖRYT6
* Tarybinis studentas
TAVO BENDRAAMŽIS UŽSIENYJE „TARYBINIAM STUDENTUI" IŠ NORVEGIJOS
LABAI MERGAITIŠKA ISTORIJA — A-tia, pupuliuk. Nepyk. Toks gyvenimas. Aš nepykstu. Kita maldautų, kerštautų, pavyduliautų. Man — vienu daugiau ar mažiau. Kaip dainelėje (vertimas laisvas): „L. k, balandėli, j šiltus kraštus, nes mano kraštuose vien šalčiai. Suprasi, kad iš malonumų sriuba neverdama — pats parplasno si". — Daugiau nesimatysim. Tu mane supratai? Puikiai supratau! Pasaulis — margas. Reikalų — begalybė! Visi jie sužlugtų, jei bent mi nutėlę užtruktum su manimi. Tai ir norisi atsisveikinant paspausti ranką ir palinkėti didžiulia-usių. . . Nespėju. — Lik sveika. Susitiksim. Jei gyvas būsiu. lai ne pagąsdinimas. Sportas — visuomet rizika. Būk ramus: jei kas, į ligoninę vaikščiosiu sąži ningai. Be išskaičiavimų. Prie raiši esu. — Nusibodo. Vyniojuosi. C'est la vie! Gerbiu už atvirumą. Niekšas, o simpatiją jaučiu. Klasiką skai tėte — žinote, kiek puikių mer ginų pražudė cinikų pasaulis. Gyventi norisi. — Mane toliai paviliojo. Ho rizontai spalvoti... Paskutinis! Kas čia šiandien, gal Naujų įspūdžių mugę ati darė? Nedekingieji! O juk aš ir įsižeisti galiu. Ir nedovanoti. .. Netiki. Ir už ką man šitos kan čios? Lepini, globoji, jaudiniesi - o atpildas? Bent vienas su sa vimi pakviestų. .. Jaučiu — apleidžia jėgos, din gsta pasitikėjimas. Ką tai galė tų reikšti? Pabeldžia. — Seniūnė yra? Žurnalą... Nuojauta neapgavo. Nuojau tomis tikėti reikia.
Renata BALTRUŠAITYTĖ
STUDENTIŠKOS NUOTRUPOS SKELBIMAI ANT STULPO: „20 kg „Tarybinio studento” keičiu į vieną „Burdos" egzemp liorių. Studentė". „Mašininkės vietą keičiu į vy rą su mašina". „12 kėdžių studentų profsąjun gos komitete keičiu į I. Ilfo ir P. Petrovo „12 kėdžių".
1; 2 ir 4 psl. — Valdo VILŪ NO nuotraukos
Svarbu pažinti vieniems kitus * Šių metų pradžioje Univer sitete lankėsi grupė Bergeno universiteto (Norvegija) studen tų. Salia pagrindinių sayo dis ciplinų, jie mokosi rusų kalbos, tad šita kelionė buvo ne tik pa žintinė, bet turėjo ir praktinę reikšmę. Norvegai pabuvojo Le
ningrade ir Vilniuje, turėjo ga vegų studentai. Tačiau gautame limybę susipažinti su mūsų ša laiške buvo ne visai tai, ko ti lies moksleiviais bei studentais. kėjomės. Vis dėlto, nepaisyda šio Redakcija paprašė vieną iš mi ir grynai žurnalistinių qrupės narių parašyti straipsne rašinio trūkumų, ryžomės jį pu kad jus lį rubrikai „Tavo bendraamžis blikuoti, tikėdamiesi, užsienyje“: papasakoti apie tai, ga būt sudomins šie „žvilgsniai kaip mokosi, kuo gyvena nor iš šalies“.
yra taip taisyklingai išplanuo tas).) Be abejo, susidaryti tokį įspūdį mums padėjo ir jūsų žmonės — Vilniuje mes radome naujų draugų. Žmonės, kurie iš pradžių at rodė tokie šalti, artimiau susi pažinus pasirodė beesą nuosta būs! Mes taip puikiai pasikalbė jome! Kaip svarbu buvo pažinti vieniems kitus! Žinoma, Tarybų Sąjungoje mes pamatėme dalykų, kurie mums nelabai patiko, pavyzdžiui ne mažai milicininkų gatvėse (bet užtat, -čia nėra bjaurių- užrašų ant sienų). Nors mes supratome, kad jie reikalingi, jog palaikytų viešąją tvarką. Kaip visuose dideliuose pa saulio miestuose, Leningrado gatvės buvo pilnos žmonių, ta čiau „gatvės gyvenimas“ labai skyrėsi nuo vakarietiško. Skyrė si ir rūbai, prekybos būdas Pa vyzdžiui, nematėme milžiniškų
Kaip norvegų studentų gru pės, apsilankiusios Vilniuje, na rė aš buvau paprašyta parašyti jūsų laikraščiui straipsnelį. Ra šau apie viešnagę Tary bų Sąjungoje. Tai nėra lengvas uždavinys, kadan gi aš nesu tikra, kad išreikšiu visų mūsų įspūdžius, tačiau pa sistengsiu padaryti visa, ką ga liu. Atvažiuoti į Tarybų Sąjungą mums buvo tolygu patekti į vi siškai kitokį pasaulį — susipa žinti su visiškai neįprasta vi suomene ir mąstymo būdu. Mes nuostabiai praleidome laiką, ypač Vilniuje, čia radome šilumą, kurios trūko tarp puikių Leningrado pastatų (netgi mu ziejuose, kur surinkti nuosta būs meno kūriniai). Vilniuje mes pamatėme miestą. turintį širdį, sielą ir savitą būdą. (Le ningradas lyginant su juo atro do šaltas — galbūt todėl, kad
reklamų, ryškių neono šviesų. Iš išorės netgi sunku būdavo apskirti restoraną nuo knygyno (galbūt dar ir dėl to, kad mes labai prasti rušų kalbos žino vai). Jūsų žmonės mums pasi rodė labai kantrtfs ir nesujaudi nami — susidarė įspūdis, kad jie gali visą amžinybę stovėti eilėse prie meno galerijų. Labai skiriasi ir mokymo sis tema. Pavyzdžiui, Norvegijoje manoma, jog visais atžvilgiais geriau, kai invalidai vaikai mo kosi tose pačiose mokyklose, kaip ir sveiki. Mums labai patiko kalbėtis su pagyvenusiais žmonėmis knygynuose ir arbatinėse. Mes nuostabiai pasikalbėdavome, ir jie apsimesdavo, jog mūsų rusų kalba daro jiems įspūdį. žvelgdami į ateitį laukiame kelionės į Tarybų Sąjungą šią vasarą, kai išmoksime daugiau žodžių! Birthe STENK] E M
„ŽMONIJAI IŠGYVENTI REIKIA IŠ ESMĖS NAUJO MĄSTYMO BŪDO“ (atkelta iš 2 psl.)
patį branduolinį karą, šian dien neįmanoma. Labai svarbi taikos sąlyga žemėje — tai pasitikėjimo at mosferos tarp tautų, šalių ir vyriausybių sukūrimas. Ir čia gydytojai rodo pavyzdį. Pats Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos egzistavimas, jos darbas, jos programos, nuk reiptos pagrindiniam uždaviniui — „Sveikata visiems 2000siais metais" — išspręsti, neį manomi be pasitikėjimo, be bendro sutartinio visų pasau lio gydytojų darbo. Mūsų šalyje persitvarkymas ir viešumas — tai ne šiaip sau paprasti žodžiai, o mūsų šzlies iškėlusios gigantiškus kūrybi nius uždavinius gyvenimo es mė. Esminiai persitvarkymai vyksta ir tarybinėje sveikatos apsaugos sistemoje. Tačiau visa tai įgyvendinti įmanoma tiktai taikos sąlygomis. Štai kodėl Ta rybų Sąjungos užsienio politi ka, jos pasiūlymai sustiprinti tarptautinį saugumą, kaip nieka da anksčiau, susiję su jos vi daus politika. Mes visi tikime, kad mūsų svajonė apie pasaulį be bran duolinio ginklo, apie žmonijos gerovę, reali. Kardiologijos profesorius B. Launas (JAV) pareiškė, kad mes susirinkome Maskvoje tam kad pasiektume gilesnį tarpusa
Launas pažymėjo, vio supratimą, * kad pažymėtume fesorius B. mūsų veiklos naujas kryptis- kad Maskvos medikų forumas nepaprastai vaisingas, Gydytojai — tai pirmiausiai mo buvo kytojai, pažymėjo Launas. Mes jog gydytojų sąjūdis reikšmingas turime mokyti savo pacientus, dar ir tuo, kad jis yra modelis kad branduoliniame pasaulyje ir pavyzdys kitų specialybių saugumas egzistuoja arba vi alslovams, pavyzdžiui, juristams. siems, arba jo iš viso nėra. Su dideliu dėmesiu kongreso Žmonės Rytuose ir Vakaruose dalyviai išklausė Išgyvenusio privalo suvokti, kad jie vieni atominį bombardavimą 1945 kitiems ne priešai, kad jų tik metais Hirosimoje Yošito Matsurasis priešas tai grybo pavidalo šigės prisiminimus. atominis debesis, Gražiu baigiamuoju VII kon Už savo įnašą gerinant tarp greso akordu Maskvoje nus tautinę padėtį, kongrese buvo kambėjo įžymių rašytojų E. Lpažymėtas JAV visuomenės Doktorovo (JAV) ir J. Jevtužodžiai, šau veikėjas A. Hameris, kuris pa šenkos aistringi reiškė: „Vienintelė galimybė kiantys, kad pasaulyje įsiviešpa taika be branduolinio laimėti branduolinį karą ne tautų ginklo, kad pergalę švęstų pro leisti jam kilti". Per visas kongreso dienas tas ir gera valia. Iškilmingai buvo paskelbtos vyko įtemptas darbas įvairiuose medikų susi plenariniuose ir sekcijų posė būsimų pasaulio džiuose. (vyko įvairūs koliok tikimų vietos: aštuntasis kongre viumai, seminarai, atviros disku sas įvyks ateinančiais metais sijos, spaudos konferencijos. Monrealyje, o devintasis — Hi Kongreso dalyviai lankėsi Mask rosimoje. vos medicinos centruose, moksPasibaigus suvažiavimui, bir lo-tyrimo institutuose. Plati buvo želio 2 d. su žymiausiais tarp kultūrinė programa. tautinio judėjimo „Pasaulio gy Kongrese dalyvavo studen dytojai už kelio užkirtimą bran tijos atstovai — 500 busimųjų duoliniam karui" VII kongreso gydytojų iš įvairių pasaulio dalyviais susitiko TSKP CK Ge šalių. Jiems buvo sudaryta pa neralinis Sekretorius M. Gorba pildomai speciali, skirta tik čiovas. Sveikindamas juos, jis studentiškam jaunimui, programa. įvertino VII kongresą, kaip Mūsų respublikos medikų de dar vieną didelį žingsnį plėtojant legacijos sudėtyje buvo viena šį įtakingą judėjimą. Kauno medicinos instituto stu Doc. Albertas SVICIULIS dentė. MF Dekaiia* Baigiamajame posėdyje pro
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830687, išduotą FilF studen tei Aurikai BURBULYTEI, laikyti negaliojančiu.
St.*«
Kol mes laikome egzaminus, mūsų mažieji broliukai ir sesutės plukdo laivelius. .. Maži jų lai veliai, ir ramus kol kas fontano vanduo. Nuo mūsų priklauso, ar jie bus savo gyvenimo kapito nai, ar tik plūduriuos ramiuose užutekiuose. .. Giedrė GREBLIKAITĖ
Dingusius studento pažymėji mą ir studijų knygelę Nr. 8620141, išduotą PEF studentei Dianai 5ABONAITEI, laikyti negaliojančiais. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8610345, išduotą PF studen tei Vitai AVINAITEI, laikyti ne galiojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830910, išduotą IF studentei Irenai GARBAUSKAITEI; laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830453, išduotą MF studen tei Rasai ABRAITYTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840699, išduotą MF studen
„AMŽINAIS SKOLININKAIS“ vadina save Danijos aukštų jų mokyklų absolventai. Dani jos spaudos pranešimais, beveik 200 tūkstančių buvusių studentų yra įsiskolinę privatiems bankams apie 10,5 milijardo kro nų. Danų bankininkai studen tams noriai duoda paskolas: jiems tai vienas iš pelningiau šių verslų. Procentai tokie dide Ii, kad pradinė sko.os suma bebaigiant mokslą išauga keletą kartų. Štai Erikas Holmas, bai gęs vieną iš Kopenhagos aukš tųjų mokyklų, norėdamas užmc kėti už moksią, pasiskolino iš privataus banko 54 tūkstančius kronų. Tuo metu, kai Erika, gavo diplomą, jis jau buvc skolingas keturiskart daugiau, brikas mano, kad jam dar pas sekė: jis įsidarbino ir dabar ke lunolika metų mokės skolą — po tris tūkstančius kronų pei mėnesį. Bankininkai duodami pasko las studentams, niekuo nerizi kuoja. Valstybė garantuoja, jog skola bus išmokėta netgi“ jei pats absolventas nesugebės to padaryti. Tokiu atveju jaunuolis automatiškai tampa vaistybjės finansinių organų skolininku/ Danijos universitetų absolven tai ir studentai reikalauja iš vy riausybės peržiūrėti aukštoje moksio finansavimo sistemą Jauni diplomuoti specialistai įkū rė savo visuomeninę organizaci ją — „Studentų-skolininkų ko mitetą“. NEIŠEINANT IŠ NAMŲ JAV gvildenama studentų mo kymo kompiuterių pagalba idė ja, daranti neprivalomu paskai tų bei seminarinių užsiėmimų lankymą. Idėja jau įgyvendina ma kai kuriuose šalies univer sitetuose. Kompiuterinis Įtaisas, įgali nantis palaikyti nuolatinį ryši su dėstytoju leis patogiu abiems laiku ne tik perduoti trumpus pranešimus ar keistis k.ausimais, bet ir išeiti pilną mokymo programą ir netgi gau ti bakalauro laipsnį nelankant universiteto. Sukurtoje sistemoje panaudo ta technologija, kuri smarkia; sumažina kompiuterio prijungi mo prie telefono linijos kainą ir daro idėjos panaudojimą eko nomiškai naudingu. „IS STUDENCESKIJ MERIDIAN
LTSR MA MOKSLININKŲ ROMUOSE Birželio 22 d. (pirmadienį) 18.30 vai. Mokslininkų rūmų posėdžių salėje pranešimas „Zmo gaus gyvenimo prasmė". Pra nešėjas — filosofijos m. dr. Bro nius KUZMICKAS. 23 d. (antradienį) 18.30 va! Mokslininkų rūmų gobelenų sa lėje pranešimas „Bažnyčia ir ka pitaiizmas Lietuvoje (XIX a. ant roje pusėje — XX a. pradžio je)". Pranešėja — istorikė, Vil niaus valstybinio pedagoginio instituto profesorė Aldona GAI GALAITĖ.
SODININKŲ DĖMESIUI! Vilniaus universiteto sodiniu kų bendrijos „Mokslas" narė T. Sudvojlenė perduoda savo skly pų Nr. 21 antrame sode. Sklype yra sodo namelis, vaismedžiai ir vaiskrūmiai. Kreiptis tel 77-78-C9 (namų). A. Orlauskienė perduoda savo sklypą Nr. 34 antrame sode Yra sodo name lis, vaismedžiai ir vaiskrūmiai. Kreiptis tel.: 75-14-97 (namų). tei Nomedai KAZLAUSKAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 84038, išduotą IF studentei Laisvidai GRYBAITEI, laikyti negaliojančiu.
PASALINTI NEPAŽANGOS STUDENTAI MaF. Iš II k. — D. Mickevi čiūtė, N. Chodko. FILF. Iš II k. — I. Federavičius. EKFF. Iš I k — V. Janovskis.
Filologijos fakulteto vokie čių kalbos ir literatūros spe cialybės trečio kurso stu dentai, dėstytojai nuoširdžiai užjaučia Snieguolę DULKINAITĘ mylimam tėveliui mirus.
Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 1450 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas".Telefonas: 61-11-79. cCoaeTCKHH cTyAeHT» — opran nap-rKoMa, peKTopaTa, noMHTeTa KOMcoMoaa, npo$KOMa opAeHOB TpyAoaoro Kpacnoro 3BaMenn h Ąpyx6iJ ■apoAOB BHAbHioccKoro yniuepcHTeTa hm. B. Kancyicaca. Bhabhioc. PeAaicrop A. Aminrrac. Ha ahtobckom «3MKe.
Redaktorius A. UPSTAS