Visų SALIU PROLETARAI, VIENYKITĖS/
capyBOS scuDencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITBTO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO
1950 METU
Nr. 23
1979 m. rugpįūčlo 31 d.
(1088)
Siame NUMERYJE: UNIVERSITETO STUDENTŲ BŪRIŲ SĄSKRYDIS *
RUOŠIAMĖS GARBINGAI SUKAKČIAI *
MŪSŲ SEIMĄ PASIPILDĖ NAUJAIS NARIAIS
KAINA 2 KAP.
TARPTAUTINIAME KNYGŲ FORUME
FAKULTETAS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS
VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO
RUOŠIASI
UNIVERSITETUI SUKANKA
400 METŲ
IŠKILMĖMS Jeigu netikite, užeikite patys j Ekonominės kiber netikos ir finansų fakulte tą, ir jsitikinsite, kad šie met čia nebuvo jprasto vasaros atoslūgio. Ir tai suprantama. Juk liepa ir rugpjūtis — paskutinis pasiruošimo Universiteto jubiliejui akordas. Fakulteto vestibiulyje kabo kvietimas, nurodan tis, jog jungtiniame kor puse galima aplankyti ju biliejinę parodą, kurios eksponatai prieš kelias dienas atkeliavo iš Maskvols. Šie eksponatai pabu vojo TSRS LUPP, atstova vo mūsų Universitetui
liaudies švietimo paviljo ne. Stenduose — Universi teto dėstytojų moksliniai darbai, mokymo bei vaiz dinės priemonės, speciali aparatūra, kiti ekspona tai, bylojantys apie pasie kimus studentijos moky mo ir auklėjimo procese. Šventiškai pasipuošęs mūsų fakultetas. Kiekvie name aukšte prie kated rų, auditorijų kabo origi nalūs stendai, {domios nuotraukos, kitos vaizdi nės priemonės. Darbo visiems pakanka. Komjaunimo organizacija parengė fakulteto kom
jaunimo organizacijos metraštį. Jame surašyta devynerių metų veikla. Komjaunuoliai pagrįstai didžiuojasi juo, nes tarpfakultetiniame metraščių konkurse jų darbas buvo geriausias. Nelengva išvardinti darbus, kuriuos fakulteto dekanas, talkininkaujant dėstytojams, komjaunimo aktyvistams, nuveikė per šiuos vasaros mėnesius. Užeinu pas dekaną, eko nomikos daktarą J. Mac kevičių. Jis neseniai su katedrų vedėjais, visuo meninių organizacijų at stovais aptarė tolesnius
darbus: kaip įdomiau or ganizuoti teminę konfe renciją, skirtą Universite to 400 metų jubiliejui, kaip geriau pasirodyti studentų eisenoje ir kitus klausimus. Senoji Alma Mater po kelių savaičių iškilmingai atšvęs savo didįjį jubilie jų. Džiaugiamės, kad j šventinių renginių aruodą nemažą indėlį įdėjo Ir Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto dar buotojai ir studentai.
Doc. L. KRIVKA Jubiliejinio štabo informatorius
Kasmet įvairiuose pa saulio miestuose — Briu selyje ar Čikagoje, Leip cige ar Sofijoje — orga nizuojamos tradicinės knygų mugės, kuriose leidėjai gali susipažinti su daugelio šalių literatūra, geriausiais poligrafijos čioji šalies sostinės vi pavyzdžiais, užmegzti suomenė susipažins su lie tuviška knyga, mūsų glaudžius ryšius. krašto kultūra. Beliko kelios dienos iki Pirmą kartą parodojeantrosios Maskvos tarp tautinės knygų parodos — mugėje penkiolika Tarybų mugės atidarymo. Ne pir Sąjungos universitetų lei mą kartą i Maskvą suva dyklų pateiks savo pro žiuos knygų tleidėiai, poli- dukciją specialiame ko grafininkai iš įvairių že lektyviniame stende — iš viso 400 knygų. Ekspo mės rutulio kampelių. zicijoje — naujausios 1967 ir 1970 čia vyko fundamentalių mokslų tarptautinės ikmvgu apžiū monografijos, vadovėliai, ros. o 1977 metais — pir moji Maskvos tarptautinė žodynai, grožinė literatū knygų paroda — mugė. ra mokslo populiarinimo Dabar kas dveji metai bei periodiniai leidiniai. rinksis knygų leidėjai pa Vilniaus universitetui čia sikeisti vertingiausiais lei atstovaus svarbiausi mu diniais. „Knyga taikos ir sų mokslininkų darbai iš pažangos tarnyboje!" — įvairiu sričių — matema toks šio renginio devizas. tikos, fizikos, medicinos, Knyga turi tarnauti žmo gamtos, istorijos, filologi gui, kilniems humanizmo jos ir kt. — iš viso dau giau kaip 40 leidinių. idealams. Dviejuose TSRS LŪPP Garbingą vietą užims lei paviljonuose ekspozicijai diniai skirti Vilniaus uni skirtas 25 tūkstančių versiteto 400 metų sukak kvadratinių metrų plotas. čiai. Jie eksponuojami Parodoje dalyvaus per kartu su Maskvos M. Lo universiteto, pusantro tūkstančio užsie monosovo nio firmų ir leidyklų iš kuris 1980 metų sausio 67 šalių, kurios pateiks mėnesį .ruošiasi pažymėti daugiau kaip šimtą tūks 225-ąsias įkūrimo meti tančių eksponatų. Greta nes, jubiliejiniais leidi socialistinių valstybių su niais. Šiame stende pama savo produkcija lankytoją tysime vieną reikšmin supažindins tokios leidyk giausių darbų — Vilniaus los gigantai, kaip Perga- universiteto istorijos tri mon press (Anglija— tomį, knygą apie Alma J AV), Springler—Verlag Mater rūmų architektūrų, (VFR), Almųvist and Vik- bibliografiją, vienatomę sell Intemational (Švedi Universiteto istoriją rusų ja). Pastaroji specializuo ir anglų kalbomis, bukle jasi mokslo darbų leidy tus ir kitus spalvingus ir boje ir iš esmės yra Stok turiningus leidinius. holmo, Upsalos ir kitų Likus vos kelioms sa universitetų bei Karališ vaitėms iki didžiosios kosios mokslų akademi šventės — jubiliejinių iš jos, Karališkosios meno kilmių, mūsų Universite akademijos leidykla. to, vienos seniausių aukš Tarptautiniams vaikų tųjų mokyklų Europoje, metams pažymėti parodo balsas skambės tarptauti je daug vietos skiriama niame knygų forume. Pa vaikų literatūrai įvairio žangios ilgaamžės Uni-' mis pasaulio kalbomis. versiteto mokslo ir moky Didelis ir įdomus tary mo tradicijos, žymiausi binių knygų skyrius. Tu mūsų mokslininkų pasie riningą ekspoziciją ren kimai susilauks atgarsio gia mūsų respublika. Čia plačiajame pasaulyje. ALGIRDAS ČAPLIKAS užsienio svečiai bei pla
PRIESAIKA TĖVYNEI Kaip ir kasmet gausus Universiteto studentų bū rys atvyko į karinę sto vyklą. Kartu su Viši stu dentais stovykloje yra Universiteto EKFF, preky bos ir gamtos fakultetų studentai. Stovykloje iš karto pra dėjome mums dar neįpras tą karinį gyvenimą. Pir moji savaitė buvo ypač sunki. Studijavome nau-
jas karines disciplinas, vyko žygiavimo pratybos su žygio daina. Pirmas sekmadienis — priesaikos diena. Po šventinių pus ryčių studentai išsirikia vo mitingui. Maršo gar sams aidint, įnešama ka rinė vėliava. Studentus šventės pro ga sveikina Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras H. Za bulis, Universiteto prorek torius J. Grigonis, Ekono minės kibernetikos ir fi nansų fakulteto dekanas J. Mackevičius, Universi teto karinės katedros ve-
dėjas V. Repšys, kiti ka rininkai. Studentai prieš savo draugus ir svečius skaito priesaikos tekstą, prisie kia Tėvynei, Komunistų partijai, liaudžiai būti są žiningais, drąsiais, draus mingais kariais, didvyriš kai atsidavus, negailint jėgų, jei prireiks, net sa vo gyvybės, ginti Tėvynę. Priesaikos žodžius patvir tina savo parašais. Nuo šios dienos mes tikri kariai, Tėvynės gy nėjai. Po priesaikos, iš kilmingam maršui aidint, su žygio daina pražygiuo-
Išlaikyti abitūros egzami nai. Bet vienuoliktokams naujas klausimas — kur ei ti toliau. Nemažai jų renkasi aukštąją mokyklą, o Vil niaus universitetą — 3681.
Į ekonominės informacijos mechanizuoto apdorojimo spe cialybę šiemet priima 70 stu dentų (50 — į grupę dėsto mąja lietuvių kalba, 20 — rusų dėstomąja). Į lietuvių grupę buvo 70 pareiškimų, stojančiųjų atestatų aritmeti nis vidurkis pats didžiausias fakultete — 4,66. Į rusų gru pę buvo 51 pareiškimas, vi durkis — antras fakultete — 4,63.
L. Skirpsto nuotr.: kandi datai j ekonominės informa cijos mechanizuoto apdoroji mo specialybę laiko pirmąjį egzaminą — matematiką raš-
■V
■
■I
s ■
Svajonė išsipildė Jau vidurinėje mokyk loje viliojo dalykai, susi ję su kalbomis ir litera tūra. Labai patiko prancū zų kalba. Todėl, gavusi brandos atestatą, atve žiau pareiškimą j Univer siteto filologijos fakulteto prancūzų kalbos specialy bę. Iš pradžių norėjau stoti i VPI, tačiau pasirinkau Universitetą. Kodėl? Ža vėjo šios aukštosios mo kyklos senumas, teikian tis jai didybės. Be to labai norėjosi tapti garbingą keturių amžių jubiliejų švenčiančios Alma Mater studente. Netruko ateiti ir stoja-
mieji egzaminai. Man rei kėjo laikyti tik vieną prancūzų kalbos egzami ną, nes vidurinę mokyklą baigiau aukso medaliu. Prieš egzaminą buvau nu siteikusi optimistiškai — juk laikysiu savo mėgsta miausią dalyką. Pamačiu si susirūpinusius kitų sto jančiųjų veidus, suneri mau ir aš. Kai jėjau į auditoriją ir virpančia ranka traukiau bilietą, atrodė, buvau už miršusi savo vardą ir pa vardę. Kol ruošiausi atsa kinėti, praėjo baimė. At sirado didelis noras pa teisinti mokytojų, tėvų pasitikėjimą. Galbūt tai ir
Ieškau savojo veido
Studentavimo metai — gražiausi metai: tik dirbk, tik mokykis. Kiekvienam pradedančiam studijuoti mūsų sostinė atrodo kaip ta išsvajota šalis — joje galėsi lankyti naujas pa rodas, kino filmus, moky sies mėgstamų dalykų ir t. t. Laikas vis skuba pir myn. Kiekvieną dieną — gauti ar išsiskirti. Taigi tave vejasi krūva paskaitų, semina rų. Tu nori nueiti į teat Skaitos, laisvalaikis, dar GINTAS PREIDYS rą, tau įdomi lektoriume bas, mada, draugas. Tu EKFF absolventas skaitoma paskaita apie turi gauti atsakymą į Rubensą ir jo kūrybą, ta daugeli iškylančių klausi vęs laukia krepšinio aikš mų, daug ką apgalvoti, telė, kalnai knygų. Visur atsirinkti. O tau kažko reikia, la reikia būti, visur reikia suspėti. Ką daryti? Kaip bai kažko reikia. Tu ieškai savojo vei atsirinkti tai, kas tau bū do. . . Keista, atrodė, kad tiniausia? Mada — tai liga, kuria tu ji seniai tumi. Staiga tu perserga kiekvienas. Ma intuityviai pajunti, kad da „sudaro sutarti su ta išaugai iš savo kambario, vo siela", o vargšas kū iš savo mažo pasaulėlio. nas, „atpirkimo ožys", Tau reikia žymiai daugiau. Knygos ir filmai, kuriais paklusniai jai vergauja. Nueik j tualetą — uždu tu taip žavėjaisi, dabar si nuo dūmų: blykčioja jau neįdomūs. Muzika, importiniai žiebtuvėliai, kuri anksčiau taip patik rūksta gerai pažįstamas davo, tik efektinga garsų kakafomja. Ir pažįstami, dūmelis. — O žinai, sako, Lenki kurie tau kažkada buvo idealas, pasirodo blizgą joje jau nerūko... tik išoriškai: jų viduje — Mada? Liepsnojančių rudens dominuoja aktualūs šian lapų ugny, pavasario gai dieninės mados vaikai. vume tu ieškai gerumo, Gyvenimo reiškiniai, ku tyrumo, tu į daug ką pa rie tau kažkada atrodė žvelgi kitomis akimis. Tu nemotyvuoti, dabar — ne nori kažkam išsipasakoti, išvengiama tikrovė, kas išsilieti. Draugui. dienybė. Tu ieškai savojo veido. Studentavimo metais draugai nesirenkami žai Jį suformuoti tau padės biškai, susižavėjus pa aukštoji mokykla, litera trauklia charakterio savy tūros ir meno pasaulis, be. Kartais išdraugauji su dėstytojai, draugai. Taip žmogumi metus ar dau formuosis tavo asmenybė, giau ir tik tada pamatai kur 'kas akimirka vyksta tikrąjį jo veidą, perpran pažiūrų mąstymo evoliu ti jį. Mums reikia išspręs cija ir kaita. L. PALUBECKAITE ti šią dilemą: toliau drau-
padėjo. Egzaminų lapely je puikavosi įrašas „labai gerai", kurį aš įžvelgiau pro džiaugsmo ašaras. geografijąi — 3,32 (pernai apie priimtųjų tautybes. Pirmoji didelė mano — 3,8); į biologiją — 3,10 85,70% visų pirmakursių svajonė išsipildė — aš ta (pernai — 3,17); j teisę lietuviai, 6,10% — rusai, pau pirmakurse. Džiau (rusų gr.) — 3,08. 4,33% lenkai, 1,03%—žy giuosi, kad aš kartu su ki tais šių metų abiturien Stojančiųjų į gydomąją dai, 0,74% — ukrainie tais tęsime senojo Uni mediciną atestato viduti čiai, 1,60% — baltarusiai, versiteto tradicijas, būsi nis balas lygus 4,82 (per vienas osetinas. me verti jo garbingo var Šiais metais daugiausia nai — 4,76); į pediatriją vėl rugsėjo pirmoji — 4,73 (perinai — 4,73); žmonių priimta iš Vil do. DAIVA ŠČIUKAITĖ beldžiasi į duris. Senasis prekybos ekonomiką — niaus — 665, Kauno — FilF. pranc. k. mūsų Universitetas at 4,71 (pernai — 4,61). 90, Klaipėdos — 55. Dar I kursas jaunėjęs ir išgražėįęs pa Kokia gi tspecialybė vienas įdomus faktas — į sitinka savo jubiliejų. moteriškiausia? Tikriau- Universitetą priimta 139 Šauniai padirbėję kolūkių šiai Filologijosį fakulteto merginos ir 67 vaikinai ir tarybinių ūkių laukuo vokiečių kalbos; specialy- 17 metų ir 'jaunesni. se, statybų aikštelėse, iš bė: čia mokysis 18 merPriimti 165 žmonės, bai įvairių respublikos kam ginų ir.. . 1 vyras. Du vy gę mokyklas medaliais pelių į auditorijas grįžta rai mokysis pramoninių ar pagyrimo diplomais. Skubėjo laikas, skubė įtemptos dienos. Vieniems studentų statybinių ir ir maisto prekių mokslo Priimti 1523 žmonės, jome ir mes. Nepastebėjo pasisekė, kitiejns — ne. žemdirbystės būrių na specialybėje (28 mergi kurių atestato vidutinis me, kaip praėjo pirmasis Buvo ir graudžių ašarų, ir riai. Mokslo metų pradžią balas didesnis arba lygus egzaminas. Netrukus skambaus juoko, juk nei mūsų Alma Mater pasi nos), po tris vyrus „turi" 4,5. ir rusų k. ir literatūros mums jteikė brandos ates vienas iš mūsų nenorėjo tiks ir šimtai pirmakursių. (rusų gr.), psichologijos, Iš kitų respublikų pri tatus. Pasijutome tikrais skirtis su jubiliejiniu Uni Šiais metais į pirmąjį statistikos merginos. Tur imti 30 vaikinų ir mergi savo laimės kalviais. Šir versitetu. kursą priimti 1762 žmo būt daugeliui kits klausi nų. dis virpėjo iš laimės ir Dabar tai jau prisimini nės: 580 vyrų ir 1182 mer mas, kuri specialybė vyUniversiteto komjauni nežinios: daug ką reikės mai. Netrukus prasidės ginos (iš parengiamojo riškiausia. Tai Gamtos fa mo organizaciją papildys nuveikti ir pasiekti. naujas studentiškas gyve skyriaus — 109 žmonės, kulteto hidrogeologijos ir 1694 nauji nariai. Taiip Dažnai prisimename nimas, kupinas rūpesčių 120 su stažu ir 1404 šių inžinerinės geologijos ru pat 4 TSKP nariai ar kan paskutinj išleistuvių vaka ir džiaugsmų. Nelengvi metų abiturientai). Priim sų grupė. Čia mokysis didatai. rą. Kokie dideli ir gražūs bus pirmieji žingsniai, ta tųjų vidutinis atestato ba viena mergina ir keturio Tokia trumpa šių metų buvome mokytojų ir tėvų čiau mūsų širdys pilnos las — 4,65. lika vaikinų. Vienuolika įstojusiųjų vizitinė korte akyse. Diena bėgo po die ryžto nugalėti visus sun Ne visi gali vadintis merginų studijuos Fizikos lė. Tai pirmoji pažintis nos. Mūsų laukė naujas kumus. Greitai ir mes tap garbingu studento vardu. fakultete fizikos specialy su pirmakursiais. Mes ti Išbandymas — stojamieji sime savais margaspalvė Vidutiniškai į vieną vie bę (89 vyrai). kimės ir norėtume jiems egzaminai. Ne kiekvienam je studentų minioje. tą pretendavo 2,09 žmo Keletas duomenų apie palinkėti, kad savo laimė tenka laimė tapti Univer gaus. Didžiausias konkur įstojusiųjų socialinę kil- jimais moksle ir visuome siteto, švenčiančio savo Irena STAŠKEVlClUTĖ, sas buvo j istorijos ir mę. Iš darbininkų kilę ninėje veikloje jie išgar keturių šimtų metų sukak EGLE ŠIMELIONYTE psichologijos specialybes 614 žmonių arba 34,76%, sins senąjį Universitetą, tį, studentu. EKFF statistikos — 3,84; į gydomąją me iš tarnautojų — 956 arba pateisins garbingą' 400 Greitai prabėgo ir šios I kursas diciną — 3,48 (pernai — 54,30%, iš kolūkiečių — metų sukaktį švenčiančios 4,4); prekybos ekonomiką 192 arba 10,94%. Alma Mater studento — 3,54 (pejjnai — 4,15); į Turbūt įdomu sužinoti vardą.
Mes jau studentės
Atrodo dar visai nese niai nuskambėjo paskuti nis skambutis. Kiek daug džiaugsmo ir nerimo teikė artėjantys egzaminai. Tai mūsų pirmasis, bet ne paskutinis išbandymas. Prieš akis sunki vasara.
jame pro tribūną. Labiau siai visiems patiko žygio daina „Švelnūs laiškai'1, kurią dainavo Ekonomi nės kibernetikos ir finan sų fakulteto studentai. Likusią dienos dalį stu dentai praleido su savo tėvais ir artimaisiais, at važiavusiais aplankyti ir pasveikinti šventės pro ga. Ši šventiška ir iškil minga diena išliks atmin tyje visam gyvenimui.
TĘSIAME DISKUSIJĄ. O TAVO LAIŠKO DAR NE GAVOME.
Sveiki, pirmakursiai!
BILIEJINIAI LEIDINIAI uošiantis Universiteto metų sukakčiai tarp Iriausių renginių svarvietą užima leidiniai, ti šiam jubiliejui, nas stambiausių — lniaus universiteto lsjos" knygos. Pirmojo(1579—1803 a.) ir antjje knygose rašoma e Universiteto jkūrimą, [rinėjama pažangiosios kslo minties raida koe su reakcija. Trečioį knygoje (1940—1979 nušvlesta Universiteteikia, atkūrus Tarybų ūžtą Lietuvoje, niūriais btinės okupacijos meparodomas senosios ta Mater suklestėjidabartiniu laikotarŠios knygos savo akkimu ir solidumu pra|ia visus leidinius iki I Išleistus apie Univerlą. Rengiant šias knyImedžlaga buvo renkake tik Tarybų LietuI archyvuose, buvo paludota užsienio šalių lyvų dokumentais. To-
ALMA
MATER
dėl čia gausu įdomių faktų. Jubiliejui skirtų leidlnių sąrašą papildė jdomi knyga „Vilniaus unlverslteto rūmai". Joje pateikiaml mūsų aukštosios mokyklos senųjų rūmų, naujojo studentų mlestello vaizdai. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, Ji padės geriau susipažinti su senojo ansamblio architektūra. Knygynų lentynose galime rasti naują leidinį „Vilniaus universiteto bibliografija 1940—1977 m.". Šio rinkinio tikslas — pateikti vienoje vieto je tų metų spaudoje paslrodžiuslų rašinių apie Alma Mater bihliografiją. Norėdami supažindinti ne tik mūsų respublikos, bet visos šalies gyventojus su Universiteto istori ja, mokslininkai paruošė vienatomę mūsų aukštosios mokyklos istoriją rusų kalba. Greitu laiku
400 METŲ bus išleista tokia knyga ir anglų kalba. Taip pat parengtas ir greitai išeis iš spaudos svarbių Universiteto gy venime dokumentų rinki nys, kuriame sudėti jsteigimo aktai, tarybų val džios pasirašyti dekretai ir kiti. Nepamiršti ir studentai. Jiems parengta speciali knyga — „Mano Univer sitetui 400 metų“. Ji pa dės pirmakursiams geriau pažinti savo aukštąją mo kyklą. Apie senąjj Universite tą pasakoja ir du mažes nės apimties leidiniai: „Lietuva šiandien" (5 kal bomis) ir įvairūs spalvin gi bukletai (6 kalbomis). Visi leidiniai — tai graži Universiteto darbuo tojų kolektyvo dovana mūsų senosios Alma Ma ter 400 metų sukakčiai. Doc. A. ŠIDLAUSKAS
iversiteto studentų būrių sąskrydis
STUDENTŲ DARBO IR
POILSIO VASAROS
ĮSPŪDŽIAI
Prisiminimai apie vasarą Trečiojo semestro metu fizikos fakulteto būrys „Dipolis" dirbo vienoje didžiausių Lietuvoje sta tybų — Mažeikių naftos perdirbimo įmonėje. Apie tai, kad vyksim j šį toli mą mūsų respublikos kampelį, sužinojome tik prieš išvykstant į dislo kacijos vietą. Turėjome važiuoti j Širvintų TSKK organizaciją. Visas mūsų darbas, bendradarbiau jant su priimančia organi zacija, nuėjo veltui. Teko viską pradėti iš naujo. Su pakilia nuotaika pa traukėme į Mažeikius. Mūsų šefai — Mažeikių ir Panevėžio statybos tres tų atstovai linkėjo neblės tančios energijos, daug linksmų darbo ir poilsio akimirkų. Pirmosios dienos ir pir mieji įspūdžiai... Mums atiteko „ne kokie" dar bai. Nenusiminėme. Su di deliu entuziazmu pradėjo me darbą. Greitai, kaip ir daugelyje studentų staty binių būrių, iškilo betono problema. Ji buvo išspręs ta tik tada, kai darbo vietoje kelis kartus apsi lankė LTSR statybos mi nisterijos atstovai. Apsigyvenome Pikelių kaime. Sąlygos buvo ne pergeriausios. Tačiau ne linksmos buvo tik pirmo sios dienos. Paskui mū sų gyvenimas „įėjo į savo vėžes". Didelę paramą mums suteikė Mažeikių SB rajoninis štabas bei komjaunimo komitetas. Gyvenome kartu su KPI
būriu „Putinas". Su šiuo būriu organizuodavome sportines varžybas, poilsio vakarus. Šefavome Pike lių aštuonmetę mokyklą, tarybiniame ūkyje suor ganizavome dvi talkas, padėjome nuimti šieną’. Atsidėkodama už gerą darbą, ūkio vadovybė mums organizavo ekskur siją į Platelius. Taip pat rengėme diskotekas Pike lių kultūros namuose bei Mažeikių vasaros teatre. Čia susirinkdavo gražus būrys vietinio jaunimo. Turėjome daug įdomių susitikimų su kitų statybi nių būrių atstovais. Vie nas iš didesnių trečiojo semestro renginių buvo keturių būrių vakaronė, statybininko dienos minė jimas, sąskrydis Panevė žyje. Vakaronės, skirtos Tarp tautiniams vaikų metams pažymėti metu VISI būrys „Tauras", VU SSB „Žalt vykslė", „Nevėžis" ir mūsų būrys pasirašė krei pimąsi į respublikos staty binius būrius. Turiningai praleidome laiką Panevėžio PST orga nizacijų ir Panevėžio ra jono studentų būrių są skrydyje Vilitkupyje. Da lyvavome sportinėse var žybose, rengėme atrak cionus. Per šią vasarą susifor mavo tvirtas kolektyvas, nebijantis sunkumų, mo kantis rasti išeitis iš dau gelio keblių situacijų. Studentų statybinio būrio „Dipolis" vaikinai ir mer
ginos ne tik šauniai dirbo, bet buvo ir aktyvūs visuo menininkai. Visi gėrėjosi Romo Degimo žemaitišku jumoru, Galinos German ir Alvydo Pelenio darbš tumu. Susumavus socialistinio lenktyniavimo būry į e re zultatus, nugalėtojų lau rai atiteko Rimo Latoko vadovaujamai brigadai. Baigėsi studentų darbo ir poilsio vasara, pilna gražiausių įspūdžių ir pri siminimų. Netrukus prasi dės mokslo metai, visi mes su jaunatviška ener gija ir entuziazmu užpil dysime šviesias auditori jas. Kiekvienam bus la bai džiugu, kad savo ran kom prisidėjo prie savo senoįo Universiteto, šven čiančio keturių šimtų me tų jubiliejų, suklestėji mo. VIDAS SUJETA SSB „Dipolis" vadas
Redakcijos prierašas. SSB „Dipolis" rugpjūčio viduryje lankėsi Universi teto rektorius prof. dr. J. Kubilius, partinio ko miteto sekretorius doc. K. Poškus ir darbuotojų profsąjungos vietols komi teto pirmininkas doc. I. Žeberskis. Svečiai susi pažino su būrio daribo są lygomis, kalbėjosi su stu dentais, aptarė darbo per spektyvas su Mažeikių naftos perdirbimo įmonės vadovais. Su šia įmone buvo pasirašyta draugys tės ir bendradarbiavimo sutartis.
Didžiąją šventę pasitinkant
01 padirbėjo šią Universįteto stuptatybiniuose būPer kelis mėnesius Riekta daug gerų I* ne tik gamybiploję, bet ir vi■name darbe. Įūčio 18—19 dielaikinai ir mergiP'ai susirinko į juUniversiteto stu-
dentų būrių sąskrydį, vykusi Prienuose. Jame dalyvavo respublikos komjaunimo vadovai, mūsų Alma Mater visuomeninių organizacijų ir priimančių studentų būrius organizacijų atstovai, studentų būriai. Dviejų dienų sąskrydžio programoje buvo numatyta daug įdomių ren-
ginių. Organizuotos sportinės varžybos, agitmeninių brigadų pasirodymai, konkursas geriausiai įrengtai stovyklai išaiškinti ir kiti. Susumavus rezultatus, I vieta sąskrydyje pripažinta Pramonės ekonomikos fakulteto studentų būriui „Tauras". KĘSTUTIS GALVlClUS
Mūsų šventė būtų gana kukli, jei ji būtų tik pa ties Universiteto kolekty vui palikta. Ji geriausiu atveju būtų Universiteto „šeimynine". Dabar ji — respublikos mokslo, kultū ros šventė. Ir ne vien respublikos. Turbūt ne vieną mane žavėjo ruošimasis šven tei. Kol neapeini kiemų ir skersgatvių — nesinori išeiti. Juk daugiau tokios talkos Universitete nepa matysi. Vien lauko pasto liuose kasdien knibždėjo keli šimtai žmonių. O kiek viduje: Įvairiuose kombinatuose ir dirbtuvė se, cechuose, laboratori jose. Kaip Įvertinti bene dešimtmeti trukusi restauracinlų tyrinėjimų ir an samblio architektūrinio gaivinimo darbą. Kokiais balais galima jvertlnti rektorato, jubilie jinio štabo narių darbą, paties rektoriaus greitaei ge atliktas kiemų, korido
Suprantama, rių, laiptinių (dažnai be studentai. laiptų) kone kasdienines tam paruošti. Kai jų glo „kalvarljas". Taip dažnai boje atsiduri, nejučiomis netikėčiausiose vietose jj gėriesi jais, visų pirma, teko matyti skubantį, iš kaip šeimininkais. taikantį tarp dūzgiančių O dėl to šeimininkavi agregatų, dulkių pūgų. mo mūsuose stokos nega Kartais gaila, kad daug li likti abejingais. Dar kur čia trūko žmonių su nebaigtuose restauruoti molbertais, fotoaparatais, Interjeruose (vadinama kino kameromis, blokno sis Mūzų vestibiulis, Li tais. Tokios išvakarės tuanistinis centras ir kt.) vertos visapusiško įamži kiek jau nevalyvumo. Pa nimo. Juk ten buvo daug ties studentų kolektyvo jdomių išgyvenimų, atra pasitempimas, pasiryžimas dimų, sunkumų. Dažnas branginti didžiąją jubilie prašalietis žvelgdamas ir jinę dovaną yra būtinas. paaimanuodavo: „Griauna z S j rudeni studijuoti tolyn ir tolyn". Nieko čia Universitete pradeda 401be reikalo niekas nesu ųjų metų studentas. Tai griovė. Atvirkščiai, dau mūsų jaunas amžininkas, giau rado, atkasė, iškėlė. iš daugelio) aukštųjų mo Su šia kapitaline restau kyklų pasirinkęs šią. Ar racija j Universitetą at čia kas ypatingo? Taip. eina nemaža naujos ver Mūsų specifika universa tingos dailės, papildančios lumas. Čia studijuojant visą ansamblj. įvairioms sutelkiamas dėmesys j paskirtims tarnaus puikio fundamentaliuosius profe sios aulos, salės, restau sijos, specialybės daly ruotos Ir naujai dekoruo kus; pateikiant juos pro tos menės. Galima tikėtis, blemiškai, ypatingą dėme kad visa miesto studenti sį atkreipiant i disciplinų ja pamėgs mūsų namus ir metodines savybes, t. y., patrauks į čia dažniau, jų genezę, dabartini ryšį tarsi j akademini miesto su gretimomis disciplino akropolj. Kadangi skirtin mis, perspektyvas, galimas gai nuo kitų senamiesčio proceso kryptis ir t. t. kvartalų, šis turi kiemus Rektorius prof. J. Ku ir interjero vertybes, į bilius yra vaizdžiai pasa kurias lankytojai irgi kęs, kad Universitetas ne reikš pageidavimų, tai su ruošia specialistų konkre darys ir papildomų rūpes čiam cechui, ar gamybos čių. Daugelyje šalies ir technologiniam ciklui. Čia užsienio universitetų lan kytoj) us globoja patys Nukelta į 4 psl.
ŽILINAI-79 Visai neseniai laikraš tyje spausdinome Istori jos fakulteto studentų statybinio būrio „Žillnai79“ vado S. Gutauto straipsnj apie pasiruošimą darbo ir poilsio vasarai. Nepastebimai prabėgo du mėnesiai, Būrys šauniai padirbėjo, pasiekė gerų rezultatų gamybinėje ir visuomeninėje veikloje. Vaikinai ir merginos su sibūrė j vieningą kolek tyvą, galinti išspręsti daugelj problemų. Kituose „Tarybinio studento“ numeriuose plačiau papasakosime aple įvairių Universiteto studentų būrių darbo vasarą.
i
'•••y?
4 ■:¥ v
¥
£ L. SKIRPSTO nuotraukose: Visada malonu apsilankyti Žilinų kultūros namuose, kuriuos prieš dvidešimt metų pa statė pirmieji VU SSB judėjimo dalyviai. Kai darbas gerai sekasi, tai ir nuotaika gera.
I i
v
Naujos knygos
1
mokslų matematizacijos procesu. Gamtos moksli matematizacija respubli ko j e neatsitiktinai ryš GERBIAMIEJI, SKAITYTOJAI! kiausiai pasireiškia uni Vilniaus „Minties" knygyne teiraukitės šių n-ju Atkelta iš 3 psl. gi vidutiniškai džiaugiasi, S. Daukanto, S. Stanevi versitete. Universiteto bio jausios literatūros leidinių: myli... Su tokiu standar čiaus, S. Valiūno ir dau logai yra gerose biologi 1. Leonidas Brežnevas. MAŽOJI ŽEMĖ. ATGIMlj buvo jos mokslo lyderių pozi MAS. PLĖŠINIAI. „Mintis", 1978 m. kiekvienu atveju suteikia tu aukštojoje mokykloje gelio kitų. Čia I ma žinių apie kiekvieną kartais dar taikstosi ir spausdinta nemaža raštų, cijose, ypač molekulinės 2. GALINGA IR ĮKVEPIANTI KOMUNIZMĄ sritj ir sugebėjimas joje studentų visuomeninės or jų tarpe lietuviškų. Uni biologijos, genetikos vys IDĖJŲ JĖGA. „Mintis", 1979 m. I versitetas pasižymėjo to tymo) požiūriu. Tai laba! susigaudyti, neatsilikti jai ganizacijos. 3. TARYBŲ LIETUVOS 1979 METŲ DARBAI III lerancija kaimyninėms svarbu, nes „socialinis progresuojant. Tik taip Reiškinys, jeigu jis turi UŽMOJAI. „Mintis", 1979 m. paruoštas specialistas eina ilgą, vienos kartos atmin kultūroms. Iš čia anksčiau užsakymas" šioms mokslo 4. VADOVO VEIKLA KOLEKTYVE. „Mintis! kartu su pažanga ir sava timi neaprėpiamą amžių, siai sklido demokratizmo sritims iškyla labai rim 1979 m. Mokymo priemonė pramonės ir kitų šakį rankiškai gilina savo ži kažkuo primena upę, ku idėjos, raginusios priešin tas, o būtent gyvenamo padalinių vadovams. j nias. Universiteto auklė rios nieku būdu visos ne tis priespaudai, abskuran- sios aplinkos apsaugos ir įmonių 5. Povilas Vanagas. DARBO MOKSLINIS ORGAI tinis turi visą laiką likti matai, bet tiki esant jos tizmui. žmogaus ekologijos pro NIZAVIMAS. „Mintis", 1979 m. Kartu reiškėsi ir gamta blemos, „universiteto nebaigusiu", versmes, aukštupį — visą kurias būtina 6. KIŠENINIS ATEISTO ŽODYNAS (rusų ki turi savo srities studijas tėkmę. Taigi ir mūsų mo mokslinė mintis — rams spręsti biocheminiame, ge „Politizdatas", 1979 m. f tęsti ir tęsti. Taigi tiems, kyklos istorija telpa ketu tis teisingam pasaulio su- netiniame lygyje. Apskri 7. SOCIALISTINĖS SANTVARKOS DVASINI kas aukštojo mokslo rių šimtų metų „mokslo pratimui. tai kalbant, turbūt čia KULTŪRA (rusų k.). „Progresas", 1979 m. laikotarpid daugiausia vilčių Išsiaiški Tarybinio griebiasi ieškodami leng upės" ilgyje, kuriame vos duonos, nėra kas mums labai svarbios tos universitetas, jo mokslo nant pavojingiausias šiuo Knygų propagandos veikti. Tie žmonės anks metu ligas ir kitas būties reklamos biur< čiau ar vėliau nusivilia problemas. Šia prasme ak aukštuoju mokslu apskritualūs ir kiti gamtamoks liniai klausimai, Jeigu tai. Jiems būna pagal sutiksime, jog po biologispecialybę sunku dirbti, jos lyderyste reikšis psinelieka laiko sau, ..gyvenimui". chologijos ir giminingų ro sričių sferoje, tai ir šiuo Mūsų mokyklos sukaktis sutampa su laikotar požiūriu universitėte iš piu, kada dėl minėtų telkiamos anksto yra priežasčių universitetinis mokslinės pajėgos ir vys lavinimas ypač tobulina toma atitinkama tyrimų mas, keliama jo reikšmė. kryptis, kuri turėtų nu UNIVERSITETO JUBI Universitetiniam aukšta lemti deramą mūsų mo LIEJINIŲ METŲ LAIK jam mokslui mūsų šalyje kyklos poziciją. RAŠTI — KIEKVIENAM ¥ ¥ ¥ skiriamas didžiulis dėme STUDENTUI! Rugsėjis noVs ir paki sys. Štai Tarybų Sąjungo lus, šventinis mėnuo, bet je 1932 m. veikė tik 11 Prenumeratą tvarko pro2 universitetų, 1975 metais joslcts „žiotys", išsiliejan- laimėjimai pasiekti naujų šventė ši skiriasi nuo lorgai. Asmenys, atsakin — 63, o šiuo metu jų čios j dabarties mokslo socialinių sąlygų dėka. įprastų tuo, kad tai darbo gi už „Tarybinio studen skaičius pastebimai auga, okeaną. Pastarasis univer Tai ypač akivaizdžiai ga šventė. Tad ir mūsų sam- to" platinimą, surinktus artėdamas prie šimto. siteto istorijos laikotarpis lima pailiustruoti jau mi protavimai, pradėti nuo pinigus atneša j Universi Universitetai tampa tiek didingas, kad norė- nėtąja gamtamoksline sri Alma mater proginės de- teto studentų profsąjun šiandieną metodiniais darni j j lyginti su praeiti- timi. Dabartinis Gamtos koracljos, neapsiėjo be gos komiteto kasą. Kartu aukštojo mokslo centrais, mi, nerastume net kaip. mokslų fakultetas, gavęs pagrindinio klausimo reikia nurodyti fakultetą, nes juose palankiausios Juk dabar Lietuvoje kas užuomazgą Kauno univer mokymosi. Mokymosi ne egzempliorių skaičių ir sąlygos vystyti tiek bend 100-asis gyventojas yra sitete, tarybinio laikotar tiek mokėjimo prasme, kokiems mėnesiams užsa rus artimų disciplinų, tiek mūsų universiteto auklėti pio reiškinys. Įdomu, kad kiek žinojimo prasme. Ki kyta. tariant, specifinius klausimus. Iš nis. Kas ketvirtas studen jo struktūroje randame tais žodžiais 860 šalies aukštųjų mo tas šiuo metu yra univer tradicijos bruoEų. Cla at mokslo suradimo, prasme. UŽ AKTYVŲ BENDRADARBIAVIMĄ kyklų vedančiomis pripa siteto studentas. Universi pažįstame pirmos, prieš Kiekvienam iki šiol teko žinta 70. Jų tarpe nema tetas žinomas ne vien res 200 metų (1781 m.) įkur mokytis rašto, kitų darbų. „Tarybinio studento" redakcijos darbe premijų1 ža universitetų, taip pat publikoje matematikų ir tos katedros dalykinės su Čia reikia mėginti moky ir mūsiškis. Suprantama, fizikų moksliniais pasieki dėties turinj, kurio kom tis mokslo. Toks mūsų šiuos laikraščio korespondentus: J. Varapnickaitę — Istorijos fakultetas, II kursi tai ir atsakomybė, ne mais. Čia yra pasaulio li plekse biologija, geogra laikmečio gyvenimo socia M. Miliešką — Istorijos fakultetas, IV kursas vien vadovybei, kated tuanistikoj centras, pa fija, geologija. Galbūt linis užsakymas aukštajai B. Steponavičiūtę — Filologijos fakultetas, roms, bet ypač visuome siekta ypatingų laimėjimų tai lėmė mūsų krašto gam mokyklai, o pirmoje eilėje ninėms studentų organiza medicinoje. tos specifika, kurio paži universitetams. Dauguma kursas, V. Vilbik — Filologijos fakultetas, V kursas, cijoms bei kiekvienam Ieškant mūsų krašto nime nuo seno svarbios čia pareikštų minčių ski A. Svešnikovą — Fizikos fakultetas, V kursas I studentui. kultūros mokslo Ištakų biologijos problemos, o riama jaunajam studentui, D. Š.vogžlytę — Teisės fakultetas, IV kursas, Universitete geros dar daugelio reiškinių pra- nebuvo tokie neatidėlio kuriam nauja orientacija, D. Druskį — Matematikos fakultetas, II kursą’ bo tradicijos. Jose išaugo džia yra universitete. jami geologijos, kaip pa pozicija reikalinga nuo J. Petravičių — Pramonės ekonomikos fakultetl mūsų auklėtinių mokslo Sunku jsivaizduoti savo vyzdžiui Ukrainoje, Kau pirmos dienos. To negali III kursas, j žiedas. Tačiau ir čia at kultūrą be čia išaugusių kazo kraštuose ir panašūs ma atidėti. Yra patirta R. Siniauską — Chemijos fakultetas, V kurs| randa vietos vidutinišku XVII a. mokslo vyrų K. mokslai. Ūkio, transporto, jog dažniausia studijos ir Honorarus atsiimti Universiteto studentų Pr0,| mas. Yra jaunimo, kuris Sirvydo, J. Jaknavičiaus, kalnakasybos problemati jų rezultatai būna tokie, nesivargina, bevelija mo Ž. Liauksmino, A. Vijuko- ka nuo seno sąlygoja kokie būna pirmieji aukš jungos kasoje. Laukiame Jūsų laiškų, laikraščio koresponde] kytis vadinamaisiais val Kojalavičiaus, K. Simona- geografijos (kartografi tojoje mokykloje metai. diškais pažymiais. Viduti vičiaus, be XVIII a. ma jos, meteorologijos, hid Tad geros Tau pradžios, įdomių pasiūlymų. Jūsų jos bus įdomios nepaPl laiškai — diskusijų, pro tai priklauso nuo M niokai. Vidutiniškai šie tematikų P. Norvaišos, ar rotechnikos) tyrimus. jaunasis kolega. ČESLOVAS KUDABA bleminių straipsnių užuo gerbiamieji skaitytojai dirba žmonės, vidutiniš chitekto L. Stuokos-Guce Tarybinis universiteto Profesorius mazgos. Ar spausdinamos sutapo su kai moka. Paskui net- vičiaus, XIX a. švietėjo laikotarpis
&
232000 — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 617920, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. Laikraštis išeina penktadieniais. «TapHŪBHHC cryAeHTac» («CoBeTCKHž cryAeHT»). Opran napTKOMa. peKTopaTa, KOMirreTa AAKCM, MecnroMa h npoįjKOMa op Aena TpyAOBoro KpacHoro 3HaMeHH BHAbmoccKoro yraBepcm-eTa hm. Bunųaca Kancynaca Aht. CCP. Ha ahtobckom M3MKe.
Užs. Nr. 2125 Tiražas 4751
LV 09456 REDAKTOl A. NUGARA