Visų šalių proletarai, vienykitės!
BB scuoencas S3RŽ3
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS
VĖLIAVOS ORDINO
KAPSUKO UNIVERSITETO
<r. 23 (805)
REKTORATO, PARTIJOS,
KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ
LAIKRAŠTIS
1972 m. rugsėjo 1 d.
SU BRANDOS ATESTATU
Stoti į Vilniaus V. Kapsuko universitetą
ir jame nemokamai mokytis turi teisę TSRS piliečiai, baigę vidurinį mokslą,
Į ELTOS korespondento klausimus atsako aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro pavaduoto jas V. PRANAITIS. Lv Kiekvienais metais respublikos aukštąsias mokyk las papildo tūkstančiai naujų studentų. Kiek jų šį ru denį pravers aukštųjų mokyklų duris?
nepriklausomai nuo rasės, tautybės,
lyties, turtinės ir soeialinės padėties bei tikybos VILNIAUS V. KAPSUKO UNIVERSITETO STATUTO
Į pirmąjį kursą priimta apie 12 tūkstančių studen tų, iš jų į dieninius skyrius — 7,4 tūkst. Dar medžių lapai žali, ir Linos dar nekanda gėlių ledų. Bet jau ruduo — L RUGSĖJIS. Vėl jis viečia į didelį darbą stuentus. Jie ateina Čiurlionio ir arlizanų gatvėmis, Saulėbkio alėja ir Kutuzovo įkšte. Naujiems mokslo getams atsiveria Universi-
Kiek specialybių galima įsigyti mūsų respublikos aukštosiose mokyklose? Kokios jų visiškai naujos? Į kokias specialybes daugiausia stojančiųjų?
teto rūmų durys. Ateina darbininkų, kol ūkiečių, inteligentų vaikai, įvairiausių tautybių — nauja karta, kuri čia su bręs ir pasiruoš gyveni mui, kuri tęs tėvų pradė tus darbus. Kartojasi gamtos ratas. O mes kopiam vis aukštyn ir aukštyn.
Sėkmės naujaisiais mokslo metais!
Mūsų abiturientai aukštosiose mokyklose gali įsi gyti 130 specialybių. Jų tarpe yra ir visiškai naujų. Vilniaus Pedagoginis institutas šiemet pirmą kartą priėmė studentus į geografijos-pedagogikos specialy bę. Ją įsigiję vaikinai ir merginos, be pedagoginio darbo, galės dirbti pionierių vadovais. Iki šiol aukš tojoje mokykloje nebuvo ruošiami estradinių orkest rų vadovai, o jų labai reikia. Todėl Šiaulių Pedago ginio instituto Klaipėdos fakultete priimami studen tai į pučiamųjų instrumentų grupę su estradinės mu zikos specializacija. Vilniaus V. Kapsuko universite te daugiau priimama busimųjų istorikų. Čia įvesta ekskursijų vadovų specializacija. Kaip rodo patirtis, jaunimas daugiausia stoja į gy domosios medicinos, prekybos ekonomikos ir prekių mokslo specialybes Vilniaus V. Kapsuko universite te, j mėsos ir pieno technologijos bei visuomeninio maitinimo — Kauno Politechnikos institute. Šios spe cialybės turi „paklausą" ir šiemet. Taip pat populiari yra ir architektūros specialybė Vilniaus Inžinerinia me statybos institute. Kiekvieną būsimą studentą, tur būt, domina sti pendijos. Tad kelis žodžius apie jas...
Nuo šių mokslo metų žymiai pagerinamos studen tų materialinės sąlygos. Aukštųjų mokyklų pirmųjų kursų studentams skiriama 40, o vyresniųjų kursų — 45 rublių stipendija. Technikumų moksleiviams sti pendija padidinta iki 30 rublių. Stipendijos bus ski riamos ne pagal tėvų materialinę padėtį, o atsižvel giant į studentų mokymąsi ir visuomeninį aktyvumą. Studentai, kurie mokysis labai gerai ir gerai bei aktyviai dalyvaus visuomeninėje veikloje, gaus 15 procentų priedą prie stipendijos. Besimokantiems tik labai gerai šis priedas sudarys 25 procentus.
ŽEMDIRBIAMS REIKIA PADĖTI
Su Rugsėju atėję...
J. MAŽEIKIO nuotr.
Dabar ne tik kolūkiečiai, tarybinių ūkių darbininkai rū pinasi, kad subrandintas der lius nežūtų. Jiems j pagalbą, nuimant derlių, ateina darbi ninkai, tarnautojai, mokslei viai, studentai. Duonos liki
mas rūpi visiems. Šiomis dienomis į kaimą išvyksta ir Universiteto stu dentai. Visų pareiga — sąžiningai padėti žemdirbiams, dalyvau ti kovoje už didelę duoną.
SU BRANDOS ATESTATU Štai ir rugsėjo pirmoji, atnešusi daugeliui džiaugs mą, o kai kam ir nusivylimo minutę. Šiandien vėl at gijo seni Universiteto koridoriai, auditorijos, o kie muose suskambo juokas. Daug įspūdžių paliks ši die na ir pirmakursiams, kurie pradėjo naują savo gy venimo etapą. Tikriausiai daugeliui įdomu, kaip šiais metais sekė si stojantiesiems, kur daugiausia stojo, kiek įstojo. Apie tai mums ir papasakojo priėmimo komisijos atsakingas sekretorius drg. S. VĖLYVIS: — Iš 3326 stojančiųjų į Universiteto auditorijas (į dieninį skyrių) galėjo patekti tik 1610 žmonių. Daugiausia stojo — 428 žmonės — į Finansų ir aps kaitos fakultetą, o priimta buvo 285 moksleiviai, kai tuo tarpu stojamuosius egzaminus išlaikė 343. Didžiausias konkursas buvo stojantiems į Medici nos fakultetą. Čia stojo 419 žmonių, o pateko moky tis tik 140. Šiais metais turėjome nemažai medalininkų. Iš 64 stojančiųjų įstojo 51. Ir dar pora skaičių: su dvejų metų darbo stažu stojo 307, įstojo — 158, su kolūkių bei organizacijų nukreipimais stojo 31, o įstojo — 12. Šiandien rugsėjo pirmoji. Baigėsi visi vargai pri ėmimo komisijoje. Prasidėjo eilinis darbas. Tad nori si palinkėti mūsų pirmakursiams kuo geriausios klo ties moksle, gyvenime, linksmų studentiškų dienų. Kalbėjosi R. JAKlONAS
DĖSTYTOJAS PRIE VALDYMO PULTO Universiteto filologų laukia modemus audiovizualinių la boratorijų kompleksas. Jis šiemet pasipildė dviem naujai įrengtais kabinetais. Dabar tokių kabinetų bus ketvertas. Šiose specialiose auditorijose vyks užsienio kalbų paskaitos. Beje, vyresniųjų kursų studentai keleri metai čia praktiškai gilina savo žinias. Pirmakursiams tokios paskaitos dar ne įprastos. Užsukime į tik ką įrengtas auditorijas. Pirmiausia dėmesį patraukia dėstytojo pultas su patogia valdymo sistema ir dviem programiniais magnetofonais. Jis pakeičia dėstytojui įprastinę katedrą. Nuo pulto gerai matyti priešais esan čios kabinos, skirtas studentams. Jos puikiai įrengtos akus tiniu atžvilgiu, taip pat aprūpintos valdymo pulteliu, mag netofonu, ausinėmis, mikrofonu. Dėstytojas per mikrofoną diktuoja visiems studentams užduotis arba įjungia magnetofono įrašą. Tai, ką studentai išgirsta, pailiustruoja filmai ir skaidrės. Naujuoju metodu patikrinama žymiai daugiau studentų. Jie visi vienu metu (aišku, netrukdydami vienas kitam) pa sakoja tekstą, o dėstytojas nuspaudžia pulte mygtuką tai su vienu, tai su kitu kabinos numeriu ir klauso. Bet kurio stu dento pasakojimą jis gali įsirašyti į magnetofono juostą ir vėliau išanalizuoti. Tokiu būdu lieka daug daugiau laiko išdėstyti naują medžiagą, pokalbiams. Pagrindiniu paskai tos tikslu tampa nebe namų užduoties kontrolė. Svarbiau sia, kad filologai čia pat auditorijoje kuo daugiau įsigytų kalbinių įgūdžių. Audiovizualinėje laboratorijoje įrengta garso įrašymo studija. Čia dažnai įrašomi j magnetofono juostelę Univer siteto svečių iš užsienio balsai. Čia pat įsikūrusi fonoteka, šalia jos — įrašų klausymo salė, kurioje studentai sa varankiškai gali ruoštis paskaitoms. Pagrindiniai jų pa galbininkai — prie staliukų įmontuoti magnetofonai ir au sinės. Visus prietaisus sukonstravo patys laboratorijos darbuo tojai. G. MILKEVIČIŪTĖ („Vakarinės naujienos")
t
-
VYRAI, MESKIT GĖRĘ!
...... . ■!
—
Atrodo, kad tik valu palydėjom savo kolega j darbo ir poilsio sto\ yi las, mojavom rauke rni: kuždėjom ataisveikli ltl žodžius. Greit prabėg atostogos. Prieš kelias dif nas vėl skubėjom j geli žinkelio stotį. Šįkart — sitikti. Tomsko būrio, mi sų šaunuolių studt it» puikiai atstovavusių res publikai ir Universii 'tt tolimoje komjaunuoli-ko je statyboje. Gerai mesi! kiai dirbo ir kitose derbi ir poilsio stovyklose, k įrb šiemet Universitetas turį jo 28. Jų žalioslose audito rijose kolūkiečiams, staty bininkams talkinlnl.avi 2300 studentų. R. JAKIONO nuo#
Vasara, kuria galima didžiuotis Jau sena gera tradicija ta zavo 28 stovyklas respubli parodos ir t. t. Vasaros metu po Universiteto rengiamos kos kolūkiuose, tarybiniuose buvo gauta iš Streževoje pra darbo ir poilsio stovyklos. ūkiuose, statybinėse ir preky šymų siųsti kuo daugiau Laikui bėgant jos tapo gerai bos organizacijose. Jose dir lietuviškų dokumentinių fil žinomos respublikos dirbantie bo per 1000 žmonių vienoje mų Streževoje statybinin siems, o Alma Mater išva pamainoje, o jų buvo dvejos kams. Dar nežinant tiksliai žiuojamieji būriai — kitose šią vasarą. Jau tuT būt nėra gamybinės programos įvykdy sąjunginės respublikose, so nė vieno respublikos rajono, mo rezultatų, o jie tikriausiai cialistinėse sandraugos šaly kuriame nebūtų dirbę Univer bus neblogi, viena galima pa se. Jeigu pakeliautume po vi siteto studentai. Štai ir šiais sakyti — stovykla savo tiks sų aukštųjų mokyklų darbo ir metais stovyklos buvo įsikū lą pasiekė. Draugiškumo, sa poilsio stovyklas, pamatytu rusios M. Melnikaitės kol vitarpio pagarbos atmosfera, me, kad jos gana nemažai ūkyje Zarasų rajone, prie pat vyravusi stovykloje, abipusiai skiriasi. Universiteto stovyk Latvijos sienos, ir Kapsuko patenkintas noras daugiau su loms būdinga nuotaikingas, iš rajono Sangrūdos kolūkyje, žinoti, pamatyti, darbas petys radingas ir turtingas bei turi netoli Lenkijos sienos, sto petin su plačiosios mūsų ša ningas stovyklos kolektyvo vyklų vėliavos plėvesavo Pa lies kitų kraštų atstovais, už gyvenimas, nuoširdžių drau langoje, Biržų rajone ir vidu simezgusi asmeninė draugys giškų ryšių palaikymas su rio Lietuvoje — Kėdainių, Jo tė — tai geriausias tokių sto aplinkos gyventojais, plati ir navos, Radviliškio rajonuose. vyklų rezultatas. 75 mūsų universiteto stu visapusiška kultūrinė bei še Pačių stipriausių drąsiausių fuojamoji veikla. Tuo galima stovyklautojų būrys buvo iš dentai dirbo ir ilsėjosi užsie 30 studentų buvo džiaugtis ir didžiuotis. Tai ati vykęs dirbti į Tomsko sritį. nyje: universiteto tinka Universiteto profilį, juk Universiteto išvažiuojamajam Graifsvaldo ši aukštoji mokykla pasižy būriui, praėjusių metų stip (VDR) studentų svečiais, 25 mi universalumu, didele vi riausiam Lietuvos išvažiuoja — Jogailos universiteto Kro daus gyvenimo įvairove, daug majam būriui, buvo patikėta kuvoje (LLR) ir 20 — Prahos apimančiais kilniais tikslais. reprezentuoti respublikos stu Karlo universiteto (CSR) stu Universiteto darbo ir poil dentų statybininkų būrius in dentų svečiais. Tiek pat stu sio stovyklas jau keli metai ternacionalinėje 1600 dalyvių dentų iš užsienio šalių darba yra panašios; nusistovėjusi stovykloje prie didžiausio pa vosi ir ilsėjosi Druskininkų organizacinė tvarka, giliai saulyje naftotiekio Aleksand- tarptautinėje stovykloje. Iš viso stovyklose pabuvo prigijo daug tradicijų ir pan. rovsk — Anžero — Sudžensk Tačiau tai negalima pavadin statybos. Toje stovykloje dar jo 2300 studentų. Malonu žinoti, kad tokios ti konservatyvumu. Tai grei bavosi Baltarusijos, Latvijos, čiau nesiblaškymas, mokėji Estijos, Totorijos ATSR ir ki šaunios stovyklos, kaip Kap mas ramiai ir susikaupus at tų respublikų pasiuntiniai. suko rajono S. Nėries ko’ūkylikti kasdieninius darbus, tik Jau vasaros metu pradėjo je „Jaunystė" — 72" (MMF), gerai pagalvojus ir pasvėrus plaukti žinios apie šaunų Uni Šakių rajono Paveliuonos ta įdiegti naujoves. Tik taip de versiteto studentų darbą. Bū rybiniame ūkyje (1b), ir šie ra dirbti seniausios respubli dami nuo jų už 4 tūkstančių met buvo vienos iš geriausių koje aukštosios mokyklos kilometrų žinojome, jog Uni respublikoje. Smarkiai šią versiteto studentai populia vasarą progresavo medikų komjaunimo komitetui. Šiais TSRS įkūrimo 50-čio riausi stovykloje, didelį susi- stovykla Biržų rajono Suostų kolūkvie. Netolima ateitis nametais Universitetas organi
rodys, ar tik kartais me. ikaį nėra aplenkę anų dviejų prJ ėjusių metų geriausių stovykl lų. Malonų įspūdį paliko Ke dainių rajono K. Požėlos ko] ūkyje veikusi stovykla (FAFįI Jeigu šio fakulteto stovyklJ organizatoriai padarys tieki kiek padarė šiemet, taip gel rai suorganizavę šią stov klu tai 1973 metais kažku ea — ar medikams, ar mate ..at.l kams, ar teisininkams — re I kės užleisti savo vietą pirl niaujančių tarpe. (Supratai ma, jeigu jie patys netob įlėsi Daugelis stovyklų, nors niel kuo ir neišsiskyrė iš kiti tari po, tačiau buvo įdomios, nuol taikingos. Galutinai stovyklų veikli rezultatai bus suvesti iel vėliau, išsamiai aptarti r iii nagrinėti fakultetų komj iuni| mo biurų, Universiteto ;om jaunimo komiteto posėcduJ se, stovyklautojų vakar ios4 Be abejonės, jų rezultata bl džiuginantys. Tačiau vasal parodė, kad dar ne v skal sklandžiai vyksta stovy! osl dar yra ir trūkumų. Reikia tl bulinti stovyklos vadovi r.l rinkimą, gerinti jų parjosi mą, pati vadovavimo stcvyil loms sistema taip pat turi bij ti nemažai pakeista. Ateityj® verta pagalvoti ir apie !e1 mečių sutarčių vykdymo reril n imą, pilniau išnaudoti ši į stl tarčių teikiamas galim Be abejonės, šia linkme h M dirbama jau šiemet. I ČERNIAUS!
""
SIENA
Kambary buvo penkiese. Po valandėlės net ir gatvėje Visi krovėsi lagaminus. Kre galėjai išgirsti jų sutartiną tingiškis Jonas tyliai niūnia „Viens, du, du su puse! Op!" Vyrai.. . griovė MI bendrabu vo: čio 22 kambario sieną! Štai čia ant šitos sienos Neseniai išleistas respubli Penkių studentų žuvo sielos, — kos aukštojo ir spec. viduri nio mokslo ministro įsakymas Nuo hantelio tik smūgio menko „Dėl kovos prieš girtavimą ir alkoholizmą stiprinimo". Ja Apleisti Vilnių staigiai tenka. me be kita ko, pažymima, kad respublikos aukštosios mo Antroj kertėj pasigirdo kyklos yra sudariusios kovos kupiškėno Balio tenoriukas: -prieš girtavimą planus ir šio Ir dar pridėsiu nuo savęs — je srityje pasiekusios tam Labai kvailai padarėm mes. tikrų teigiamų rezultatų. Vis Galėjom tapti mokslo dėlto mokyklose vis dar pa vyrais, sitaiko asmenų, piktnaudžiau Dabar gi būsim jančių alkoholiniais gėrimais. nelaimingi. .. Todėl kova prieš girtavimą Ši „operetė" prasidėjo po iš tebėra aktuali ir reikalauja laikyto egzamino. Sugrįžę į nuolatinio administracijos ir bendrabutį, abiturientai ištuš visuomeninių organizacijų dė tino kelis tam tikro gėrimo mesio. Reikia aktyviau taikyti buteliukus ir ėmė siautėti. visuomeninio poveikio prie-
mones, sudaryti nepakantu mo. atmosferą bet kokiems girtavimo pasireiškimams, kaip antivisuomeniniams, gė dingiems poelgiams, priešta raujantiems visai mūsų gyve nimo esmei. Būtina plėsti ir turtinti mokyklines tradicijas, jokiu būdu nesiejant jų su al koholio vartojimu. Studentai gerai žino, kas jų laukia už gėrimą bendra butyje ar kitoje ne tam skir toje vietoje, aplamai už gir tavimą. Šiemet stojamųjų eg zaminų metu griežtos baus mės susilaukė ir keletas abi turientų. Už girtavimą jiems teko atsisveikinti su Vilniu mi, nebaigus laikyti egzami nų. Siena. Ji turi būti aukšta ir tvirta. Kad nė vienas mėgs tantis išgerti studentas jos ne perkoptų. Tai kiekvienos gru pės kolektyvo pirmoji pareiga ir rūpestis. A. DARGUŽIS
Darbo ir poilsio stovykio je.
K. JUODŽIAUS nud
vyt. račickas
ovelė
VIRGINIJA
O
m >N O
E-1
cq ttl O o; ttl L: > N E-m to t/2 S'ą vasarą TSRS Profesinių , igų Centro Tarybos, L JS CK, TSRS Aukštojo ir pe aliojo vidurinio mokslo įimsterijos ir „Žinijos" draujjos iniciatyva vyksta visaąji įginis studentų agitacinis ygis TSRS 50-mečio garbei, lygio tikslas dar arčiau susi eiti su broliškų respublikų įsi kimais Tarybų valdžios et<>is. liaudies meno sukles ti V sasąjunginis studentų >it mis žygis pasiekė ir Ta ki. Lietuvą. Mūsų svečiais igniūčio 12—27 dienomis iv<> Azerbaidžano studentai. S’ ečius po mūsų respubliką dė o VVU studentų profsąn >s komiteto narys E. ani.evičius. Apie tų dienų nginį jis papasakojo mūsų ■r< pondentui:
Nuotraukoje: „Bakinskije dievuški" po koncerto Universiteto Skargos kieme. Plati ir turininga svečių iš Azerbaidžano viešnagės pro grama: jie koncertavo Vil niaus ir Kauno gamyklose, Kėdainių chemijos bei Jona vos baldų kombinate, KPI sttfdentų sporto — sveikatingu mo stovykloje Kapitoniškėse ir Kėdainių rajono kolūkiuose („Rytų aušroje" jų koncertą matė ten veikusios Universi teto darbo ir poilsio stovyklos dalyviai). Azerbaidžaniečių vakaras taip pat pakvietė Universiteto studentus ir dės tytojus į Skargos kiemą. „Cinar" — merginų šokių ansamblis pradėjo draugystės koncertą. Liaudies instrumen tų ansamblis „Giuliustan" sa vo puikiomis Azerbaidžano liaudies melodijomis ir daino mis iškart užkariavo žiūrovų simpatijas.
^GRINDINĖS
Koncertą užbaigęs merginų vokalinis-instrumentinis an samblis „Bakinskije dievuški" supažindino žiūrovus su po puliariausiomis Azerbaidžano kompozitorių dainomis. Karšti plojimai, gėlės, drau giškos šypsenos lydėjo kon certą iki pabaigos. — Didi tautų draugystė. Mūsų agitacinio žygio tikslas dar labiau ją stiprinti — sa kė delegacijos vadovas, Baku medicinos darbuotojų kultū ros namų direktorius T. Guseinovas. Atsakomajam vizitui į bro liškąjį Azerbaidžaną išvyko Vilniaus V. Kapsuko univer siteto kaimo kapela, vadovau jama E. Mazeliausko. Draugystės-maršrutas ves mūsų studentus per Kaukazo kal
nus, Lenkoranės subtropikų zoną, Kaspijos pakrante. * * * O trečiadienį iš Azerbaidža no atėjo tokia telegrama: Salam visiems, visiems, tai pogi ir fuksams, kuriems, sė dėdami po palmėmis, mintyse dovanojame didelį arbūzą. Su naujųjų mokslo metų pradžia! Baku karščiau, negu per eg zaminų sesiją būna. Kaspijos vanduo šiltas kaip arbata, sū rus kaip barščiai. Pas kutinis pasirodymas 4 d. Azerbaidžano universitete. Naktį į rugsėjo S d. nakvosi me prie Elbruso, pabusime Suchumyje. Į Vilnių atvažiuosime iš Ry gos „Ciaika". Salam Universi teto autobuso šoferiui, kuris mus pasitiks stotyje. VVU kaimo kapela
PIRMAKURSI. ĮSIDĖMĖK!
OKYMO FORMOS Pneš kelias dienas mes tą knygutę žalsvais viršeliais iš'd ■me leidybiniame skyriuje. Ant stalo gulėjo keli sigli> ai egzemplioriai. O netrukus pirmakursio žinyną „Mai Urna Mater" gaus ir studentai. Knygutę sudarė: I. Da/s, A. Gučas, M. Karčiauskienė, V. Kviklys, K. Simaši urmininkas), K. Sinkevičius, Br. Sudavičius. „Mano Alma Mater" supažindins pirmakursius su vienu tu lūdingesniu Vilniaus universiteto istorijos faktu, Uniusi!eto padaliniais, su mokymo formomis ir organizavimu, Kl< itų teisėmis ir pareigomis, studentų organizacijomis ir Tai bus tikrai vertinga dovana pirmakursiui. Žemiau spausdinamas straipsnis paruoštas pagal „MaAifflg Mater". Universitetas rengia aukštos kvalifikacijos specialistus. :1 to studentai privalo sistemingai įsisavinti pasirinktosios ecalybės teorines žinias, praktinius įgūdžius ir marksiz)-i ninizmo teoriją, kelti savo mokslinį ir kultūrinį lygį. Pagrindinės mokymo formos yra šios: paskaitos, laboratoliai darbai, pratybos ir seminarai, mokomoji ir gamybipraktika, kursiniai, diplominiai darbai, konsultacijos ir, loma, savarankiškos studijos.
PASKAITA Ji duoda svarbiausias dėstomojo dalyko sąvokas ir nurostudentui, į ką reikia gilintis. Išklausius kursą, laikomas w minas arba reikia gauti įskaitą (žiūrint, kaip numatyta įkvmo planuose). Paskaitos klausymas reikalauja nemažai proto ir valios stangų: valingo dėmesio, aktyvios mąstymo, vaizduotės. Minties veiklos. Klausytojo uždavinys — analizuoti pasitos medžiagą, išskirti pagrindines mintis, pasekti jų armentavimą, po to apibendrinti jas, kartu su dėstytoju ^protauti, daryti išvadas. Reikia atsisakyti pažodinio paskaitos užsirašinėjimo, nes į neleidžia įsigilinti į paskaitos turinį, skatina mechanišI1 ją įsisavinti. Paskaitos užrašymas reikalauja daugiau ►to, negu rankų darbo. Rekomenduojama užsirašyti: Paskaitos planą ir nurodytą literatūrą. ■■ Pagrindinius paskaitos teiginius, apibrėžimus, mokslo mius, išvadas, apibendrinimus; svarbiausius faktus, skal as, pavyzdžius iš gyvenimo, schemas, diagramas brėžils, piešinius. •• Tuos mokslo teiginius ar klausimus, kurių dėstytojas (Nukelta į 4 psl.)
VISI [STOJĘ [ PIRMĄ KUR (CENTRINIAI
SĄ KOMJAUNUOLIAI PRIVALO IKI
KMB.).
ROMAI.
ĮSKAITOS
15
SKYRIUS
M. RUGSĖJO 3 D.
DIRBA KASDIEN ([SKAITANT
KOMJAUNIMO
IR ŠEŠTADIENĮ BEI SEKMA-
ĮSIRAŠYTI ĮSKAITĄ.
KOMJAUNIMO
UNIVERSITETO DIENI) NUO 10 IKI 21 VAL.
KOMITETE
i
VVU komjaunimo komitetas
Rytoj šeštadienis, rytoj bus saulėta diena, ir aš eisiu pa sivaikščioti ta parko alėja, kuri tau labai patinka. Dabar pats nuostabiausias rudens metas. Nuo klevų krinta įvai riausių spalvų lapai. Gražiausius renku ir dedu j knygą, ku rią kažkada tu man padovanojai. Kažin, ar jie išsilaikys to kie iki žiemos. Kai vaikščiosiu tuo takeliu, prisiminsiu vi sus žodžius, kuriuos tu man pasakei, išgirsiu žodžius, tau pasakytus. Kai nekalbėsi nei tu, nei aš, suskambės vargo nų muzika, — mažosios mišios. Aš nebematysiu dangaus, medžių, žemės, išklotos įvairiaspalviais klevų lapais, bet tave matysiu. Paveikslų galerija ankšta tokiai muzikai, sa kau ir jaučiu tave sustingusią šalia manęs ir save jaučiu prie tavęs. Apie ką tu tada galvojai, apie ką aš tada gal vojau? Mintyse pasakiau, kad visi meno kūriniai, visas pa saulio grožis negali prilygti šios muzikos garsams, kurie pakelia tave nuo žemės ir neša. Niekad neužmiršk tos mu zikos, nes aš ją visur ir visada girdžiu. Tu nieko nežinai, man užtekdavo paliesti tavo rūbą, ir aš būdavau laimin gas kaip vaikas. Sykj mes nuėjome j kiną, ir tu, nusivilku si paltą, pasidėjai jį ant savo kelių. O, kaip aš norėjau, kad jis būtų ant mano kelių. Nuo to karto, kai mes abu šoko me, aš daugiau nebešoku. Tai buvo pats laimingiausias šo kis mano gyvenime. Jis nebepasikartos. Jeigu turėčiau šau tuvą, nusišaučiau, sakau aš, ir mes abu juokiamės, nes rimtai apie tai galvoti negalima. Bet kai prisimenu mūsų kelionę į Europos pietus, kai prieš mano akis iškyla Vene cijos panorama ir Italijos kalnų vaizdai, kai vėl pamatau tave žydro dangaus fone su puokšte gėlių rankose, man nieko daugiau nesinori, o tik vėl sugrįžti ten. Aš išbūčiau nevalgęs ir negėręs nežinia kiek laiko, kad tik vėl sugrįžtų tos dienos. Prisimeni: aš nusipirksiu raudoną motociklą, ir mes išvažinėsime visą Lietuvą skersai ir išilgai. — saky davau. O kai sudils visos motociklo dalys ir nebesisuks jo ratai, mes keliausim basi ir dainuosim dainą apie juodą gar vežį. Ir kai mūsų dainą išgirs žalia žolė po kojomis, me džiai, paukščiai ir mėlynas uangus, aš pasakysiu, kad nebe noriu daugiau gyventi. Viena graži gyvenimo akimirka ga li padaryti laimingu patį nelaimingiausią. Ji priverčia už miršti viską, kas tave kankina. Ta akimirka gali tęstis nuo keletos sekundžių iki kelių dęšimčių metų. Ar ne dėl jos mes gyvenam? Zinai, kartais ateina tokia valanda, kai tau pasidaro taip liūdna, jog atrodo, kad esi pasauly vienui vienas. Tada įsijungi magnetofoną ir klausaisi angliškų dainų. Bet jos dar labiau gramzdina į nesuprantamą liūde sio gelmę. Vieną dieną buvau išvažiavęs už miesto. Ligi vėlaus vakaro vaikščiojau po mišką lyg pasakoje. Pada riau keletą spalvotų nuotraukų, bet fotoaparatas negali perduoti viso to grožio, kuriuo džiaugiasi širdis. Jau prasi deda pirmosios šalnos; kiekvieną rytą aš matau vis labiau nušalusias rudenines gėles ir pasidabruotas pievas. Kokia graži buvo vasara ir viskas gražu, kas jau praėjo. Tą die ną, kai aš tau priskyniau obuolių, tą dieną kai ūžiantis kombainas nupiovė geltoną rugių lauką, tą dieną aš su pratau, kad greit tavęs nebematysiu. Aš supratau, kad mes daugiau niekada nebeisim riešutaut, nepinsim vainikų iš mėlynų rugiagėlių ir kad žemuoges mūsų pievelėje rinks kiti. O pavasariais tu nebesprogdinsi kačiukų, aš nesi džiaugsiu žibučių žiedais, kuriuos tu kaip ta pasakos naš laitė visada mokėdavai pirmoji surasti. Bet aš ir dabar esu laimingas. Laimingas todėl, kad galiu bet kurią akimirką galvoti apie tave. Rytoj šeštadienis, ir visą dieną švies saulė. Aš iš kaštono lapų nupinsiu vainiką,, tik. gaila. ne galėsiu jo uždėti ant tavo galvos. Bet vis tiek rytoj bus saulėta saulėta diena.
ŽYDIŠKIŲ DAINOS Pažymėdamas TSRS 50-me’io jubiliejų, VVU Studentų profkomitetas suorganizavo fnternačRnralinę sporto-sveikatingumo stovyklą Zydiškėse. Prie Skaisčio' ežero kartu su mūsų universiteto studen tais ilsėjosi Kijevo, Kišiniovo, Talino, Leningrado, Krasnodaro bei kitų aukštųjų mokyklų pasiuntiniai. Linksmai ir turiningai leido laiką stovyklautojai. Nespėjo išblėsti stovyklautojų „krikš tynų" įspūdžiai, o stovyklos organizatoriai jau pasiūlė sve čiams plačiau susipažinti su mūsų tėviške. Danguolė Baltrušytė, IV kurso germanistė, pasakė: — Svečius iš įvairių broliš kų respublikų ruošėmės sutik ti seniai. Studentų profkomitete buvo patvirtinta speciali jų viešnagės programa. Man teko organizuoti ekskursijas.
----------- + ----- a
NUOTRAUKOJE: rūpestingų vyrų rankų pintas ąžuolų vainikas — stovyklos „Mis" Kijevo universiteto antrakur sei T. Burjan.
Svečiai keliomis grupėmis ap lankė Vilnių, Kauną, Trakus, susipažino su mūsų universi tetu. . . . Vakaras. Ežeras nurimo. Prie laužo smagus jaunimo būrys. Skamba studentiškos dainos, ukrainietiškai, rusiš kai, estiškai, moktaviškai. . Priėjau prie nedidelės, jaudaplaukės merginos ii paklau siau: — Kas labiausia patiko sto vykloje? — Nuostabus ežeras, gam ta, puikūs draugai, — atsakė Leningrado universiteto biolo gė Olga Morozovą. Išrinkta stovyklos „Mis", užgeso išleistuvių laužas, iš siskirstė stovyklautojai į vi sas mūsų plačiosios Tėvynės puses. Pailsėję, sukaupę jėgų naujoms mokslo viršūnėms pasiekti. Gal būt, tylų žiemos vaka rą, parymus prie knygos, aky se šmėkštels apšviestas laužo liepsna pažįstamas draugo ve;das, žydras Skaisčio ežero vanduo... Iki sekančios studentiškos vasaros! E. DARAŠKEVlClUTŽ
PAGRINDINES MOKYMO FORMOS (Atkelta iš 3 psl.) plačiau neanalizuoja, o nurodęs literatūrą, palieka juos sa varankiškam studento darbui. Užrašuose pagrindinės mintys turi būti išskiriamos stam besniu šriftu, pabraukimais ir panašiai. Vieną lapo pusę ar platesnę paraštę reikia palikti neaiškiems klausimams, pa pildymams, kurie daromi, perskaičius nurodytą literatūrą, pagrindinius šaltinius. Labai patogu naudotis įvairiais sutrumpinimais, kuriuos kiekvienas studentas gali pats sugalvoti-. PRAKTIKOS DARBAI Praktikos darbai labai įvairūs. Jų formą apsprendžia stu dijuojamas dalykas. Jie, atliekami vadovaujant dėstytojui, padeda pagilinti teorines žinias ir susipažinti su kurios nors disciplinos darbo metodais. Kartais praktikos darbais vadi nami laboratoriniai darbai ir seminarai. Kaip studentas atlieka pavestą darbą, tikrina dėstytojas. Nesistemingai at liekant praktikos darbus, jie susigrūda į semestro pabaigą, ir nebeįmanoma laiku susitvarkyti. Neatlikus vieno ar keliu darbų, studentui neleidžiama laikyti egzamino. Praktiniai , o ypač laboratoriniai, darbai paprastai atlie kami praėjus tam tikrą teorinio kurso dalj. Todėl, ruošda masis jiems, studentas privalo gerai įsisavinti teorinę me džiagą. Siekiant patikrinti studento pasiruošimą, praveda mi koliokviumai. Studentui, neišlaikiusiam koliokviumo, neleidžiama atlikti laboratorinių-praktinių darbų. . SEMINARAS Tai viena iš svarbiausiųjų praktinio darbo rūšių. Pagrindi nė jo funkcija — mokomoji, o ne tikrinamoji. Seminaras skirtas giliau ištirti kurią nors mokslo problemą ir įgyti marksistinės-lenininės metodologijos pagrindus atitinkamo je mokslo srityje. Pasiruošimas seminarui susideda iš dvie jų etapų: 1. Medžiagos sukaupimas. 2. Seminaro klausimų išnagrinėjimas. Pirmiausia teikia gerai įsiskaityti seminaro planą. Susi pažinimas Su atitinkama paskaitų medžiaga, vadovėlio teks tu padės geriau suprasti seminaro klausimus. Po to skaito ma nurodyta literatūra, ieškoma atsakymų į tuos klausimus. Sukaupus reikiamą medžiagą, prasideda antras darbo eta pas. Sudaromas planas kiekvienam seminaro punktui, kons pektuojama literatūra, daromi išrašai, parenkamos citatos ir kt. Pasiruošimas seminarui negali likti suvestas j nurodytos literatūros įsiminimą ir atpasakojimą. Svarbiausia — išmok ti nagrinėti seminare numatytas mokslines problemas, pa siremiant įgytomis žiniomis, spręsti teorinius ir praktinius klausimus. SAVARANKIŠKAS DARBAS Studento darbas nuo moksleivio darbo tuo ir skiriasi, kad moksleivis mokosi, o studentas studijuoja, t. y., jis įsisavi na mokslinio darbo metodiką, savarankiškai kaupia moks lo žinias, susidaro mokslinio ir praktinio darbo įgūdžius. Tačiau iš pradžių studentui nėra lengva priprasti prie aukštosios mokyklos darbo specifikos. Ypač tai pajunta I kurso studentai. Neatsitiktinai pirmame kurse jų „nubyra" daugiausia. Šis sunkumas įveikiamas tik atkakliu ir siste mingu' darbu. Jeigu studentas planingai dirbs visą semestrą (ruošis paskaitoms, seminarams, skaitys nurodytą literatūrą), eg zaminų- sesija jam nesudarys sunkumų, o žinias jis įsisa vins žymiai tvirčiau ir sąmoningiau. Viena iš svarbiausių studento savarankiško darbo sričių yra literatūros skaitymas. Todėl studentas turi suprasti šio darbo būtinumą ir mokėti racionaliai skaityti knygą, nau dotis kitais literatūriniais šaltiniais. Pirmiausia, svarbu suvokti, kuriam tikslui pasiėmei kny gą, pagalvoti, kas jau šiuo klausimu žinoma, į ką daugiau sia reikės atkreipti dėmesį. Jei knyga nedidelė, dažnai ra cionalu ją visą perskaityti iš karto. Stambesnės knygos (va dovėliai, mokslo straipsnių rinkiniai) skaitomi pagal temas. Skaitoma neskubant, atkreipiant dėmesį į apibrėžimus, iš vadas, faktus, lenteles, tai kas išskirta kitu šriftu. Visa ši medžiaga lyginama gretinama su kitais šaltiniais, sudarinė jamos lentelės, brėžiniai ir kt. Kas nesuprantama, skaitoma pakartotinai, pasitelkiant žodynus, įvairaus pobūdžio infor macines knygas. Jeigu savarankiškai išsiaiškinti nepavyks ta, konsultacijų metu paklausiama dėstytojo. Nors skaitant knygą didelį vaidmenį vaidina faktinės medžiagoj įsisavinimas, svarbu ne didelis faktų skaičius, bet jų analizė, lyginimas (pagrindinis-šalutinis, priežastispasekmė ir t. t.), įvertinimas. Taigi, svarbu išmokti savaran kiškai mąstyti skaitant. Patartina, skaitant knygas, užsirašinėti. Užsirašinėjimas disciplinuoja skaitytoją, atkreipia dėmesį j svarbiausią, mo ko glaustai, logiškai reikšti mintį, sisteminti žinias, padeda įsiminti, užrašinėjant įjungiamos savarankiškos, kritiškos pastabos, papildymai, tai verčia samprotauti. Taigi, užsira šinėjimas — vienas iš svarbiausių darbo su knyga etapų. Užrašai turi būti ne formalūs (tik dėl to, kad dėstytojas reikalauja), bet kiek galima trumpesni ir tvarkingi, kad, reikalui esant, būtų galima prisirašyti savo samprotavimų, pastabų. Tvarkingais užrašais geriau pasinaudoti, lengviau įsiminti, rasti esmę. Jie atspindi bendrą skaitytojo kultūrą. Metodinė literatūra skiria šias užrašų formas: bibliografijos sudarinėjimą, skaitomo dalyko planą, konspektą, tezes, pas tabas'apie perskaitytas knygas (paskaitas, anotacijas, recen zijas), referatus, įvairias diagramas, schemas, lenteles. Taigi, skaityti knygą (ypač mokslinę) yra rimtas darbas. laikraštis eina NUO 1950 METŲ KAINA 2 kap.
REDAKCIJOS ADRESAS:
Prof. Kleopas Grincevičius
PROFESORIAUS KLEOPO
GRINCEVICIAUS LAIDOTUVĖS
Po ilgos ir sunkios ligos 1972 m. rugpjūčio 23 d. mi rė Vilniaus Darbo Raudono sios vėliavos ordino V. Kap suko universiteto geometrijos ir aukštosios matematikos ka tedros profesorius, fizikos-ma tematikos mokslų daktaras, respublikinės premijos laurea tas, Maskvos matematikų ir respublikos matematikų drau gijų narys Kleopas Grincevičius. K. Grincevičius gimė 1917 m. birželio 28 d. Nemakščių valsčiuje, valstiečio šeimoje. Jau mokydamasis Kražių „Ži burio" gimnazijoje, K. Grincevičius pasižymėjo neeiliniais gabumais matematikai. 1939 m. baigęs Raseinių gimnaziją, sekančiais metais Įstojo j Vil niaus universitetą. Dar būda mas studentu, gabus jaunuolis nuo 1944 m. rudens, Tarybi nei Armijai išvadavus Vilnių Ir pradėjus veikti universite tui pakviečiamas dirbti vyr. la borantu matematikos katedro je. Baigęs universitetą 1946 m., K. Grincevičius dirbo Ma tematikos ir mechanikos fa kulteto vyr. dėstytoju, kar tu daug laiko skirdamas jaunimo matematiniam auk lėjimui darbininkų ir vals tiečių paruošiamuosiuose kur suose aukštajam mokslui eiti prie Vilniaus universiteto. Kartu matematikos disciplinų pedagoginį krūvį K. Grince vičius visą laiką turėjo ir Vil niaus Pedagoginiame institu te. 1952—1953 m. jis tobuli nosi Maskvos Valstybiniame M. Lomonosovo universitete, vadovaujamas žymaus tarybi nio geometro prof. S. Finikovo. 1955 m. šioje mokslo įstaigoje K. Grincevičius ap gynė kandidato disertaciją. 1964 m. Charkovo universite te K. Grincevičius apgynė daktaro disertaciją.
jo mokslo Įstaigose, moksli nių tyrimų institutuose, mo kytojauja vidurinėse mokyk lose. Dėstydamas sudėtingas ma tematikos disciplinas, reika laujančias didelio ir kruopš taus pasiruošimo, K. Grincevi čius visą savo mokslinės veiklos laiką liko ne tik ge ru specialistu, bet ir jautriu, atidžių pedagogu. Reiklus sau ir studentams, velionis yra nu dirbęs ir didelĮ visuomeninio darbo barą. Ne vienerius me tus K. Grincevičius buvo Res publikos jaunųjų matematikų mokyklos tarybos pirmininku, vienu iš jaunųjų matematikų olimpiadų organizatorių. Bai gęs 1950 m. vakarinį Marksiz mo-leninizmo universitetą, mokslininkas daug jėgų ir lai ko atidavė universiteto prof sąjungos veiklai. 1967 m. prof. dr. K. Grincevičius bu vo apdovanotas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pre zidiumo Garbės raštu, 1970 — medaliu „Už šaunų darbą. Pa žymint Vladimiro Lenino gi mimo šimtąsias metines". Respublikos matematikų šeima neteko žymaus moksli ninko, tauraus pedagogo, nuo širdaus bičiulio Ir darbštaus žmogaus. Šviesus K. Grincevlčiaus atminimas visada išliks gyvas jo darbo draugų, mo kinių, visų jį pažinojusių šir dyse.
Rugpjūčio 25 d. į Universi teto centrinių rūmų Aula atiduoti paskutinės pagarj bos mirusiajam profesoJ riui K. Grincevičiui sirinko studentai, dėstytojai] profesoriai, mokslininkai J pedagogai iš kitų respublikoj aukštojo mokslo įstaigų, alsai kingi Aukštojo ir specialioji vidurinio mokslo ministerijoj darbuotojai. Velionio karsta] skęsta gėlėse. Prie karsto gari bės sargyboje stovi velioni] bendradarbiai, buvę jo stul dentai. 14 vai., aidint gedulinga muzikai, kortežas su velionį palaikais pajuda Antak, tu; kapinių link. Gedulo mitingą atidarė Vii. niaus Darbo Raudonosios Vėl liavos ordino V. Kapsuko ,nl versiteto rektorius prof. d: J. Kubilius. Mitingo metu kali bėję velionio darbo draugai J mokiniai — Vilniaus Va styl binio pedagoginio instituto Fil zikos — matematikos fakiltel to dekanas prof. dr. V. Bliil nikas, Lietuvos TSR MA F. zikos ir matematikos insl tūta vyr. m. b. B. Riauba, Urve: siteto Matematikos ir miela nikos fakulteto Geometrij is i aukštosios matematikos tedros doc. A. Matuzev čiuj — nušvietė velionio pe< agd ginę, mokslinę ir visuom nint veiklą, taip nelauktai surkiJ ligos nutrauktą. Geltonas smėlio kauburėli! pasislėpė po gėlių puokštėj mis ir vainikais. Ant kad pastatoma marmuro plyt i sj įrašu: i
K. Grincevičius sukūrė sa vitą respublikos geometrų mokyklą, kuri Įgijo platų pri pažinimą. K. Grincevičius yra paskel bęs apie 50 mokslinių darbų ir straipsnių respublikiniuose, visasąjunginiuose ir užsienio matematikų žurnaluose, para šęs keletą vadovėlių aukšto sioms mokykloms. K. Grince vičius ne kartą darė praneši mus Sąjungos mate matikų suvažiavimuose, o taip pat pasauliniame mate matikų kongrese, įvykusiame Maskvoje 1966 m. 1970 m. už tyrimus daugiamačių erdvių kompleksų teorijos srityje jam buvo suteikta respubliki Lietuvos TSR Aukštojo ir nė premija. specialiojo vidurinio mokslo Ilgus metus dirbdamas uni ministerija versitete, pedagoginiame ins Vilniaus Darbo Raudonosios titute ir vidurinio lavinimo vėliavos ordino V. Kapsuko mokslo Įstaigose, K. Grincevi universitetas Profesorius čius paruošė ir išugdė daug jaunų gabių matematikų. Šiuo Kleopas Grincevičius Vilniaus Valstybinis metu 15 jo buvusių mokinių pedagoginis institutas 1917—1972 ir studentų yra fizikos-mate Lietuvos TSR MA Fizikos ir matikos mokslų kandidatai, Tebūnie lengva Tau, tirai matematikos institutas gus profesoriau, Antak ilM didelis buvusių studentų bū rys dirba respublikos aukšto- Lietuvos matematikų draugija pušynų smiltelp.
OLIMPIADA
C^lCd formė
JAUDINA PASAULĮ Pati iškilmingiausia, labiau minutė — VFR 1500 m. bėgi siai jaudinanti XX vasaros mo rekordininkas Giunteris olimpinių žaidynių atidarymo Canas greitu žingsniu pakyla ryškiai geltonais Miuncheno stadiono laiptais. Dar aki mirka, ir virš taurės ovalo ima plaikstytis liepsnos liežu viai. Olimpiados ugnis už degta! Į XX olimpines žaidynes su sirinko 10125 dalyviai iš 122 šalių. Jie kovos dėl 1109 me dalių. Tarybų Sąjungai bei Tary bų Lietuvai atstovaus ir Vil niaus universiteto studentas fizikas K. Šapka. Kęstučiui 23-ejl metai. Jis TSRS tarp tautinės klasės sporto meist ras, „Dinamo" sporto draugi jos narys. Praėjusių metų Europos čempionas, šių metų TSRS čempionas. Prieš keletą metų „Tarybi niame studente" rašėme apie K. Šapką. Pasakojimas vadi nosi „Noriu važiuoti Į Miun cheną". Kęstučio noras išsipil dė. Belieka laukti olimpinio medalio.
232600 Vilnius, MTP-3 Universiteto gatvė Nr. 3 „Tarybinis studentas". Telefonai 2-58-84, spaustuvėje (ketvirtadieniais) 2-98-15.
KVIEČIAM! SEKCIJOS M VISUS STUDENTUS, MO KANČIUS GROTI KLARNETU, RIAI IR NORINTIEJI ŠALO] TRIOBA, SMUIKU, AKORDEO TI MAŽOJO KALIBRO P:S11 j NU, KONTRABOSU, BIRBYNE, LĖTAIS AR ŠAUTUVAIS. LUMZDELIU, PRAŠOME UŽSI Vaidyi RAŠYTI STUDENTŲ PROFSĄ JUNGOS KOMITETE (C. R. III AUKŠTAS) IKI RUGSĖJO 8 D. NUO 10.30 IKI 17.30 VAL. Studentų profkomitetas
VVU SPORTO KLUBO „MOKSLAS“ SPORTINIO ŠAU DYMO SEKCIJOS SUSIRINKI MAS ĮVYKS RUGSĖJO 5 D. 18 VAL. FIZINIO AUKLĖJIMO KATEDROJE.
PROFORGŲ DĖMESIUI! „Tarybinio studento" prenumerata priimama s dentų profsąjungos komitete. Kaina spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiams 26 kap.
iyp ry leldyklos spaustuvė Nr. 3524 LV 04877 _________________
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA