CEPflEHHblH I1PHBET YMACTHMKAM V 06E>EflHHEHH0H HAYMHOH KOHOEPEHUH H CTYflEHTOB-MEflHKOB PECny 5J1HK nPHBAJITHKH H 6 E JI O P Y C H H! POETAS IR MOKSLININKAS
- M^n“
ARYBŲ Lietuvos visuomenė spalio mėn. 11 d. pažymėjo revoliucinio judėjimo dalyvio, poeto, mokslininko — literatūros is toriko ir kritiko, profesoriaus broniaus Pranskaus gimimo šešiasdešimtmetį. Kilęs iš Vilkaviškio rajono Juodupėnų k. vals tiečių šeimos B. Pranskus 1913 metais ėmė lan kyti Vilkaviškio gimnaziją. Pirmojo pasaulinio karo audros atblokštas j Vilnių, paskui Vorone žą, lietuvių gimnazijose tęsė mokslą. Suartėjęs su J. Janonių ir kitais pažangiaisiais mokslei viais ėmė dalyvauti marksistiniame lavinimosi ratelyje. Grįžęs iš evakuacijos į gimtinę 1918 metais, Spalio revoliucijos ir Lietuvos Komunis tų partijos veiklos poveikyje B. Pranskus 1920 metais įsitraukė į Lietuvos Komunistinės Jau nimo sąjungos kūrimo darbą, buvo komjaunimo Suvalkijos rajono komiteto pirmininkas, LKJS Centro Biuro narys, dalyvavo rengiant spaudai „Jaunąjį komunistą“ ir kitus pirmuosius Lietu vos komjaunimo leidinius. Tuo pat metu B. Pranskus tęsė mokslą ir 1921 m. baigė/ Mari jampolės gimnaziją. Už da’yvavimą revo iucinėje veikloje B. Pranskus 1920 — 1922 m. buvo tris kartus suimtas ir apie keturis mėnesius kabin tas. Gresiant eiliniam teisminiam susidorojimui, LKP CK patarimu B. Pranskus 1923 m. emigra vo į Tarybų Sąjungą ir Maskvoje ėmė dirbti Vakarų tautinių mažumų' komunistiniame uni versitete lietuvių kalbos ir literatūros dėstytoju. Siame universitete iki pat jo uždarymo 1936 metais studijavo nemaža Lietuvos Komunistų partijos aktyvistų, vėliau dirbusių revoliucinį Ir socialistinės statybos darbą įvairiuose baruose. Buržuazijos valdymo Lietuvoje metais, kai pro letarinės literatūros kūrėjų gretos buvo labai negausios, kai ši literatūra Jau buvo netekusi savo žymiausio atstovo Juliaus Janonio, o netru kus ir Artūro Regračio, — išugdyti naujas dar bininkų klasės literatų Jėqas buvo labai aktua lus uždavinys. Tuo laikotarpiu B. Pranskus — V. žalionis ėmė reikštis kaip Jaunas poetas, li teratūros kritikas. Jo poetinė kūryba trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiais buvo viena stip riausių lietuvių proletarinėje literatūroje. Autoriaus poetinės kūrybos vaisiai pasirodė ke'etu atskirų rinkiniu. Iš pradžių B. Prans kaus eilėraščiai buvo Išspausdinti almanachuose „Švyturys“ (Niujorkas, 1924), „Revoliucijos dai nos“ (Minskas, 1928), „Kovos keliais (Maskva, 1929), „Po raudonąja vėliava“ (Minskas, 1932). Atskiru leidiniu parengtas eilėraščių rinkinys „Tvirtos rankos“ buvo numatytas iš'eisti Kaune 1926 metais, tačiau fašistinis perversmas su trukdė rinkinio pasirodymą. Rinktiniai B. Prans kaus eilėraščiai, poemos yra išspausdinti atski-
T
arams VILNIAUS VALSTYBINIO V . KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS Eina, nuo 1950 metų
-------- ---------------Nr. 23 (434)
1962 m. spalio mėn. 12 d.
ŽINGSNIAI apvtoai?a SAULETEKY ENDRABUCIO budin tysis sėdi vienas, įsi klausydamas į vėjo ir lietaus barnį. O už langų plaukioja rudens pranašai — geltoni lapai. Žmonės miega, Gal todėl budinčiajam gera. Ir jis šypsos i. takt, ’ takt. Tik tuoj takt. . . Kas tai? Gal larkrodėlis? Žingsniai. Kažkas ankstyvas lipa cementiniais laiptais. Takt, takt, takt. . . _ Ne vienas. Visas būrelis. -— Labas rytas, — pasisvei kina. Ir nueina. Pro duris švysteli ryto rūko pataluose miegojusi saulė, jos spindu lys, išspraustas rasose, atrodo raudonas, bet greitai dingsta. Tik žingsniai girdėti. Takt, takt, takt. . . Tarsi gyvi. Kadrų skyriuje mus sutiko labai paprastai. Viršininkas supažindino su darbo taisyklė mis. Ir įprastinis: „Tikime, neapvilsite. Juk jūs darbinin kai ir studentai“. Dar ne viskas. Reikia su tvarkyti dokumentus. Arvydas pyksta: „Kiek mes čia slanklosime be darbo?“ Pagal’au įsiveržiame į ce chus. Paruošų cecho viršinin kas V. Kemeklis parodo įren gimus, būsimas darbo vietas. Remigijus trauko pečiais. „Nejaugi aš čia dirbsiu?" — jis stovi prie tekinimo stak lių. Sukasi ratukai. Gan įvairūs. Cypdamos lekid geležies drožlės. Išimama apdorota de talė. Ji ką tik nutekinta. Blizga sidabro spalva. Jis mato tik juodus tepa luotus darbininkų rankų pirštus.
B
MŪSŲ MEDŽIAGOS PĖDSAKAIS „Tarybinio studento“ 20 nume ryje buvo kritikuojama Univer siteto administracija už blogą pa siruošimą nau’iems moks'o me tams. Kaip praneša prorektorius ūkio-administraciios reikalams drg. J. Stankevičius, šiuo metu daugely bendrabučių jau bar giami remonto darbai, šalinami visi komisi’ų pastebėti trūku mai. Numatyti ga'utiniai termi nai darbams užbaigti. žemiau ta'piname ištrauką iš Rektoriaus Įsakymo Nr. R-372 nuo š. m. spalio mėn. 2 d.: „Didžiosios Spalio socialistinės revoliucros garbei skelbiu va'ų už ga'utini pata'pų ir teritorijų sutvarkymą ir tvarkingą laiky me. socialistinės nuosavybės tau sojimą ir ekonomijos režimo laikymąsi. Vajaus rezu'tatus su vesti iki š. m. lapkričio mėn. 1 d. ir komisilai pateikti savo Pasiūlymus dėl darbuotoių, pa siekusių aeriausių rezultatų, atžymėjimo.“
Pirštai greitai laksto raudo nų ir juodų mygtukų nugarė lėmis. Jų daug. Ne, nesuprasi, kam kuris reikalingas. Trūk teli rankenos. Velenas, sukę sis velnišku greičiu, sustoja. Operacija baigta. Apdorota detalė lekia į krūvą. Mašinų gausmas. Metalo skambesys. Darbininkų šūks niai. Mumyse viskas susilydo j tvirtą siekį: „Būsime ver ti“. Ant peties jaučiu kažkieno ranką. Pasisuku, Jis šypsosi visam mūsų dešimtukui. — Laimonas? Jau spėjai? — Remigijus šypsena atsako draugui. Laimonas pirmasis iš mūsų „susipažino“ su darbu. Jo ranr kos kvepia alyva ir metalo dulkėmis. Bet tai nesvarbu. Netoliese stovintis cecho meistras I. Lebedevas rodo į save: —. Nebijok, ne toks būsi. — Jo kaktos raukšlių griove liais rieda prakaito lašeliai. Pro šalį su vežimėliu lekia mažiukas, storu raudonu sprandu vyriškis. Sustoja.
Plokščia didelė ranka trina rusvus, trumpus plaukus. Lyg vandens ratilai išsiplečia mė lynos akys: — Ekskursija? — Ne! — Studentai? „Fuksal?“ — Uhu. Lituanistai. — Dirbsite? Kuo? - Jis drąsiai, darbininkiškai, netgi akiplėšiškai tardo mus. — Prie staklių. — Oha! O vežimėlį tarn pyt nenorėtumėt? am— Dabar technikos žlus.. . — Klausėte, klek uždirb site? — Ne tas rūpi. — A, taip.. — Jis greitai nubarškina per cechą vežimė liKeičiasi pamaina. Atidžiai apžiūrime savo mokytojus. Va, šitas man pažįstamas. Metalo atplovėjo N. Cibulsko foto LTSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO ĮSAKAS grafija kabo gamyklos Gar TSR nusipelniusio mokslo veikėjo bės lentoje. Jo veidas, jude Dėl lietuvos garbės vardo suteikimo profesoriui siai dvelkia vyrišku rimtumu. B. PRANUKUI- ŽALIONIUI Uostyk neuostęs — niekada Už didelius nuopelnus lietuvių literatūros Isto toks rimtas nebūsi. Gal todėl rijos mokslinio tyrimo srityje Ir ilgametę akty jis taip gerai dirba. vią visuomeninę-politinę veiklą ryšium su gimi Kiekvienas judesys apskai mo šešiasdešimtosiomis metinėmis suteikti Vil čiuotas. Jo rudos rankos, vi niaus Valstybino V. Kapsuko vardo universiteto fakulteto Lietuvių literatūros sam gyvenimui įmirkusios aly Istorjos-filologijos katedros profesoriui Broniui Pranskui-žalioniui va. pakelia sidabrinį „P-18“ Lietuvos TSR nusipelniusio mokslo veikėjo Gar plieno virbą Ir įdeda į apsau bės vardą. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos gą. Suzvimbia staklės. 750 Prezidiumo Pirmininkas apsisukimų per minutę. J. PALECKIS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos į alyvą krenta atplautos de Prezidiumo sekretorius talės. Jos dar šiltas. OperaciS. NAUJALIS
UNDA diena. .. Kažkur Paliepio kai mo gale sugaudžia traktoriai, gatve nutarška ratai. Paraudusi nuo nak ties šalnos, ant medžių vir šūnių iššoka saulė ir pra deda rūpestingai džiovinti žemę. Ir. rodosi, girdi, kaip krisdamas šlama lape lis. Ruduo. . . Bet negali nejusti triukšmingos dienos ritmo. Štai į darbą pasipila stu dentai. Nespėjo kolūkio „Sviesi ateitis“ (Ariogalos rajonas) pirmininkas Jonas Žentelis nuvežti keturių vyrų prie siloso duobės, o gatve dainuodami nužirklavo kiti. Ne, nereikia ag ronomui rodyti, kaip rau nami linai. Vargu, ar jo rankos vikriau suktųsi, ne gu mūsų studentų, štai komsorgė Onutė žengia ________ pirmutinėse linų_ rovėjų gretose, o nuo Jos neatsi lieka Stasys. Birutei, kuri gimė ir gyveno Vilniuje, nesiseka surišti linų pėdas. Į pagalbą ateina draugai, ir Birutė jau neatsilieka nuo jų. žemėje Praskydusloje grimsta batai ir palieka lyg drenažo vamzdžiai. Bet trauki batus iš purvyno, mauni juos ant kojų ir kimbi už linų, O koks džiaugsmas, kai baigiame darbą ir atsigręžę pamato-
B
Kaina 2 kap
---- ------
Pabaiga 4 psl.
Diena dovana me lygiomis eilėmis išsiri kiavusias gubeles! Jos nusileidžia nuo kalniuko, neklimpdamos bėga klampiais laukais. Dauglau negu dviejuose hektaruose Išrikiavo juos dvylika studentų iki pietų.
Vilnus, 1962 m. spalio 10 d.
Rodos, dar visai neseniai išaušo rytas, bet pažiūrėkit, jau saulė slepiasi už Pa liepių miškų. Vėsta oras ir dar liūdniau dainuoja kle vo lapelis. Ruduo. . . Ta čiau jis visuomet turtingas. Daug dienų — dovanų jis skiria gyvenimui. Priimk, gyvenime, ir mūsų, pirmo kurso lituanistų, dieną! B. Beržaitis Istorijos ir filologijos fakulteto I kurso studentas
už vieną ir vienas už visus
/ BJĮajotjųig į ojaps.'OAĮUf V «n»ĮUT!A .
rais leidiniais išėjusiose knygose „Audringosios jėgos“ (Minskas, 1932), „į ateitį šviesią“ (Vil nius, 1959), „Kovų poemos“ (Vilnius, 1961). Visų šių rinkinių tematika būdinga proletari nei literatūrai. Poetas apdainuoja fabriko darbi ninką, kumetį, Jų vargus ir kovą, revoliucionie rių žygdarbius, politinių kalinių ištvermę, po grindžio kovotojų komunistų pasiaukojimą ir pa siryžimą dirbti, kol išnaudotojų klasių sukurta santvarka bus sugriauta, o Jos vietoj bus pa statytas socializmas. Visa tai išreiškė ate.nančios į istorinę areną darbininkų klasės, visų darbo žmonių jausmus ir viltis, žadino Jų kovos dva sią, tarnavo visuomeninio progreso reikalams. Greta revoliucinės kovos vaizdavimo, B. Pranskus vienas pirmųjų lietuvių tarybinėje li teratūroje ėmė apdainuoti taip pat socialisti nės statybos heroiką. Daugelis šalies pirmųjų penkmečių [vykių atsispindėjo poeto kūryboje. Didžiulį barą B. Pranskus išvarė lietuvių lite ratūros istorijos tyrinėjimų, literatūros kritikos srityje. Nemaža šios rūšies daržų, recenzijų yra paskelbta „Kibirkštyje“, „Skarde“, „Priekale“’ o po antrojo pasaulinio karo __ „Pergalėje“ ir kituose periodiniuose leidiniuose. Stalino asmenybės kulto laikais išbujoję revo liucinio teisėtumo pažeidimai palietė ir B. Pranskų. Iš pradžių jis buvo nušalintas iš „Priekalo“ atsakingojo redaktoriaus posto, kuriame taip sėkmingai dirbo 1931—1937 metais, o po to 8 metams (1939 —1947) įkalintas lageryje. Tačiau B. Pranskus ir stinkiose sąlygose gyvendamas nepalūžo. Likviduojant asmenybės kulto pada rinius buvo atitaisyta ir ši B. Pranskui ir lie tuvių literatūrai padaryta žala. Jis buvo visiškai reabilituotas ir atstatytas į Komunistų partiją su stažu nuo 1927 metų. Grįžęs 1947 metais j Vilnių B. Pranskus dirbo literatūros konsultantu Lietuvos TSR Tarybinių rašytojų sąjungoje, moksliniu bendradarbiu Lie tuvos TSR Akademijos Lietuvių ka bos ir litera tūros mokslinio tyrimo institute, skaitė paskai tas Vilniaus pedagoginiame institute, Vilniaus Valstybinėje konservatorijoje, o per pastaruo sius keletą metų dirba Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo Universitete katedros vedėju, paskui dėstytoju. Pokarinis laikotarpis B. Pranskaus veikloje yra ypač vaisingas. Statant socializmo rūmą, formuojant naują socialistinę lietuvių literatūrą reikėjo nauju marksistiniu-lenininiu požiūriu Įvertinti praeities literatūrinį palikimą. Reikėjo atmesti tai, kas jame yra reakcinga, kas buvo su kurta feodalinės ir buržuazinės išnaudotojiškos santvarkos gynimo interesais, ir išryškinti pa žangiąsias lietuvių literatūros tradicijas, per teikti tarybinei liaudžiai visus lietuvių tautos poetų ir rašytojų sukurtus tikrus meninius tur tus, galinčius plėsti socializmo statytojų akiratį, B. Pranskus buvo vienas iš tų lietuvių lite ratūros mokslo atstovų, kuris daug padėjo musų leidyklų darbuotojams'atrinkti ir paskelbti pra eities literatūrinį palikimą. Reikšmingą darbą B. Pranskus atliko surinkdamas ir paskelbdamas lietuvių proletarinės literatūros atstovų kūrybą. Tarybų Lietuvos skaitytojai šiltai sutiko 1962 m. pasirodžiusią B. Pranskaus atsiminimų knyoą „Artimieji toliai44, kuri ir savo turiniu, ir sti liaus ypatybėmis yra viena geriausių memuari nės lietuvių literatūros pavyzdžių. Reikšminga yra B. Pranskaus poeto-kovotojo, lietuvių proletarinės literatūros puoselėtojo, marksistinių lietuvių literatūros reiškiniu ver tintojo, tarybinių literatūrų draugystės ugdytojo ir ilgamečio pedagogo veikla. Visą savo gyve nimą žengdamas petys į petį su Komunistų par tija, Jos nurodytu keliu, ištikimas lietuvių tau tos sūnūs ir tarybinis patriotas,“Internacionalis tas Bronius Pranskus išvarė plačią vagą lietuvių socialistinės kultūros ugdymo, lietuvių literatū ros mokslo srityje.
DARBAS IR DAINA ■ .i7u,Sfs fakulteto studentai Kėdainių rajono „Spin dulio kolūkyje vasarą statė svirną. Dabar TMF II kurso stuGudžiūnu“ *1ėdan'i ra)°ne ~ Jie PadėJ° nuimti derlių S-iAk DTbome įvairius darbus: vežėm miežius, nTrhT.1’ Hk,Udo?'?s\ Sl|osavom kukurūzus, rinkom obuolius. Darbas dažnai užsitęsdavo iki vėlyvo vakaro, prausėmės iau sutemus, tačiau nepatenkintų nebuvo. Vieną šeštadienį Gudžiūnų v !durinėje mokykloje ivvkc studentų susitikimas su — ----mokiniais ir kolūkiečiais. „Mus sutik" aaai nuoširdžiai, r-; ____ mums _ r. dė visokeriopą dėmesį, ir mums labai malonu padėti kolūkiečiams -------------- įams nuimti derlių44, __ pasakė studentas R. Korius. Linksmai praėjo mokinių ir studentų koncertai, šokiai. Pionieriai svečius apdovanojo gėlėmis. V. JASIULIONIS TMF II kurso studentas
Studentė: — Kokie rugiai! Kolūkietis: — Čia dukryt, nai... Studentė: — Oi, niekaip neat skiriu tų šakniavaisių! . .
Vakarais
vietoj
J. ŽULIO pieš.
saviveik-
B HALU BĖK ByPHOTO H A Y M H O-T E X H H M E C K O T O H 1EJIOBE4ECKOH JIHMHOCTH BE3 L1JIAHOMEPHOTO •
•
U.eHTpaJibHi>iii Komhtct JIKCM JImtbu ropnuo no3ApaBAneT yųaCTHHKOB MOKBV30BCK0H Hay'IHOfi KOHipepenuHH. ripoBeAeHHe o6i>eAHHeHHbix Me«ByMBCKnx HayuHbix koh(pepeHUHii cTyACHTOB-MeAHKOB CTaao xopouiefi TpaAHUnefi, cnocoCCTByiomefi nx ynacTiiMKaM iJiyOate npoHHKHyTb b TafiHbi Hayxn, laupė 03HaK0MHTbCJI c AOCTHJKeHMBMn COBeTCKOM MejlHllHHbl, Jiyiuie noaroTOBHTbca k npeACTOnurefi caMOCTOHTeabHūfi paCoTe no oxpaHe 3flopoBbn coBeTCKHX aioAefi — CTpoHTeaefi KOMMyHH3Ma. noCTOHHHble CBM3H, BCTpeHH CTyjieHTOB H MOJlOAeiKH 6paTCKHX pecny6jiHK mmciot orpoMHoe 3HaieHiie A Ji a yKpenaeHHH Hepyiunmoh apyjKSbi Hauinx HapoAOB, b camhom popbiBe Hnymnx no nyth, yK'a3aHH0My XXII cbe3AOM poahom KoMMynncTH'iecKOH naptmm, BnepeA k rioCejie K0MMyHM3Ma. XeJiaeM 6ojibiuoro ycnexa, TBopnecKofi aTMOcįepbi b paCoTe KOHtpepeHpnn.
UEHTPAJIbHblEl KOMHTET JIKCM JIHTBbl.
b
Ycnexa, TOBapmųh! 6jiaropojiHbiM 6neHneM ropsi’inx cepAeii, chaoh ryMaHH3MOM HeaoBeHecKHX cTpeMaeHHfi!
Ot HMeHH cTyAeHiecKoro HayHHoro oCmecTna BnjibHiocCKoro rocyaapcTBeHHoro yHHBepcmeia hm. B. Karicynaca no3npaBjineM npn6biBinnx b hsiu cTapbifi Bhjibhiocckhh VhhBepcHTeT Aoporwx rocTefi-yųacTHHKOB V iiayiiiofi KOHijiepeHUHH CTyaeHTOB-MeAHKOB npH6ajITHKM H BejiopyccHH. XejiaeM yAaHH b paCoTe KOHįiepeimMH. IlycTb pa3ropaioTcn >KHBbie AHCKyccHH Ha ee 3aceaaHHnx, nycTb Beceaee npoBOfljiT Macu 0TAbix‘a rocTH b Hauiefi CTOJinųe BnjibHioce!
nPABJIEHHF. HAyiHOrO CTyjlEHUECKOrO OB1LLECTBA ME4HHHHCKOrO iPAKyJIbTETA. ■*
EZLHLIHHCKHH cjiaKyjibTeT BiiabHioccKO. ro rocyAapcTBemioro yHHBepcHTeTa mm. B. KancyKaca c 6oabiuofi paAOCTbio npHHMMaeT Aopornx roerefi H3 coceAHnx CpaTCKHX cOBeTCKMX pecny6aHK. CTyAeHTH-MeAHKH npaGbi saioT c AaHHbiMH HayHHbix HccJieAOBaHHH H 0606uieniifi, c nepBbiMn nAOAaMH cBoefi TBopHecKofi pa6oTbi. Xotji V-a oCbeAHHeHHan cTyaeHHecKan
y PH>KAH M
PaCoTofi HCO Hauiero hhCTHryTa pyKOBOAHT coraeT HCO b KOjnmecTBe 18 hcjioBeK, HanpaBJinH ocBOBHoe HM H M 3 Hite Ha aKTHBa’lIHK) paGoTbi Ka4'eapajibHbix cryAeHHOCKH'K Kpy>KKC'B H HOATOTOBkv HayųHbix KOHiĮiepeHUHfi Ha. rnero HHCTHTyra. Kojihhcctbo CTyueH'HecKM Hay<iHbix paCoT c Ka>KABiM rpaoM yBeJiHHHBaeica n Boapč-CJio c 28 b 1951 roay no 70 b 1962 roay.
Ha V-oii ofiiefl'H'HeHHoii KOHcrynieHiecKOH HayHHoii ((lepeHUH'H BJJCUJHX MeAHUH'H3a:BeaemiH cwhx yųef>Hbix COBeTCKHX np'H6ajlTHHCKKX PecnyC. COlIHajIHCTH.HeCKHX
■nra « Be^otryccKOH CCP Hai1HH CTyaeHTbl BbICTynHT c 12 AoiuiaAaMH. leMai'HKa AOK.naAOb oųeHb pa3HOo6pa3Hasi; pa6oibi npeacTaBJiHioT 11 ca. MblX aKTEBWbIX KpViKKOB Haluero HHCTHTVTa. HaKanyBe V-ofi oG^eaHHeH. Hoii KOtHįepeHUHH uijicm BaM, HaUIH JlflTOBCKHe APy3bH, cepaeHHbie no>xeJiaH'HH b pa6one Bamero HCO, MtejiaeM yicneįuHO nojroTOBHTbcsi h npOBecTH V-yio o6ieAHH.eHnyro KOHtįepeHUHK). JĮo cKopoii BCTpew, Aipy3bH!
Ji. cnporA, npeAceaaTejib HCO Phjkckofo MeAHUHHCKOrO HHCTHTyTa.
■llffllIlIlIlIlIEIIilIlilIlIlIlIlIlIffllIlIll
f si-
nknim2
h
KoMHTeT Ko.MCOMOJia Bry.
*
APB np'OiHJi-OM rcqy b hhcac caMwx aKTHBHbix CTyueHHeCKHX Hayų-Hbix KpyjKKOB M0W. HO H33BaTb KpyjKKH np'H Kaį>eapax HepsHbix CoA.e3Hefi, aKyuiepcTBa h rMHeKOAorH’H, (jiaKyjibTeTCKOfi x'Hpyprnn h onepaTHBH-oft x«pyprHH c tonorpaįiHHecKofi anaTOMnefi.
Apy«Hbix pyK
PeKTopaT Bry, napTHHHblfi KoMUieT Bry
rio3ApaBJiJieM yHacTHHKOB KOHtĮiepeHUHn h xejiaeM ycnexoB paSoTe! Byaymee — 3a mojioabimh. CjiyjKiire 3T0iviy SyaymeMy
CTyaeH'ųecKoe HayuHoe 06. IlieCTBO PhJKCKOTO MeAHlI'H'Hckoto nmcTHTyTa opra«w3OBaAOCb b 1950 roiiy. Ot toto HeaaBHero BpeMeHH Hauie HCO Bbipocjio caMbiM 6ojibiuhm HCO b Hatuefi pecnyCAKKe h cerojHa oC'beAHHiieT Gojiee 500 CTyaeHTOB. B npo. iiiaom roay cTyAeHHecKne Ha. yųH'bie rcpy>KKn paCoTaAH npn 31 Kaipeape Hauiero HHCTHryTa. TeMaTH«a oparmiaabiibiA HCCjTeaoBawHH cTyaeHTOB cbh- , 3a’Ha c npoCjieMaMH, KOTopbie pa3pa6aTbiBarc>T cooTBeTtT. Byioinne Ka^enpu: npuMCHeHHe BHTa'MKHoš b aKymepcKo. rMHeKojiorHHecKOH KAHMHKe, penaaHTaiiHH KOHeHHOCTefi b 3Kcnep'HMeHTe, n p h m ch epine cocyaHCTbix rrp-0Te3OB, 4>epMerrrbi KHiueworo TpaKra, oueuKa 3tĮ)(Į)eKTWBHocTH paaAHHHbIX CTOMaTO.norHUeCKHX BMetuaTeJibCTB, HapieH’He AeftCTBHH H0BblX įiaipMaKOAOTHHeckhx npenapaTOB, BbipaCoTKa jia6opaTop«OH mbtoahkm h
•
HayHHaa KonįiepeHiiHJi MBJiJieTCH caMofi- Coabuiofi
no ooi.eMy, no KOAMHecTBy AOoaAOB, ne 6bijio
AO
O
no>Ka<noBaTb BO3MOJKHOCTH yHeCTb BCe UeHHble npeA.IOJKeHHSl, KOTopbie nocTynaan ot BbicuiHx m6Ahuhhckhx yųe6Hbix 3aBeAeHHH, y>iacTByiouiHX b KOHipepeHUHH. 9to CBHAeTeabCTByeT o tom, hto nayHHOHCCaeAOBaTejibcKasi paOoTa CTyAeHTOB mbahkob H3 roaa b toa Sbierpo pacTeT h CTaHOBHTCH Bce 6oaee HHTeHCHBHofi. Ka« bhaho h3 Te3HCOB, cTyACHTbi.MeAHKH uiHpoKO yiacTByioT b peuieHHH psiAa aKTyaabHbix BonpocoB MeaHiiHHbi h 3apaBooxpaHeHHsi. PyKOBOAHTeajiMH CTyAeHnecKHx HayHhux pa6oT HapHAy c HayHHofi MO.ione>Ki.K> mbah. iotch BHAHbie coBeTCKHe yųeHbie. 51 ynoMAHy TOAbKO MopijiOJiorOB — npotĮjeccop'a M. C. Cnn-
poBa, aKaaeMHKa JI. M. rojiy6a, npoiĮieccopa A. H. Cepe6pHKOBa, npoįieccopa B. Ka;ib6epra, npocpeccopa B. A6pafiTHca. Anajiornio mu bhahm h b ApyrHX cneuHaJibHOCTHX. OGmeHHe CTyACHTOB no ahhhh CHO siBjineT. CH OAHOH H3 CaMUX HeHHeHUlHX IpOpM o6meHHH. Hhmto He cGjiHiKaeT nac TaK tccho, KaK oGman TBOpiecKan paflOTa Ha Gaaro Hauiero TpyAOBoro HapoAa. Mbi HaAeeMca, hto CTyaeHTbi.MeAHKH, BbicayuiaB Ha KOHtpepeHUHH AOKJiaAM cbohx tob3pnurefi, 3aBH>KyT MeiKAy coiiofi upenKHe APyxeCKHe TpyAOBbie y3bi, 6yayT oGmaTbca h nepennCbiBaTbCH MeiKAy coGofi no HayiHUM h ApyrHM lonpocaM, h o6iahmh ciijiaMH, Tax KaK hx crapjine TOBapnuiH, 6yayT peuiaTb tiayiHue npoSaemm. Mbi bhahm, hto b pa3Hbix yHe6Hbix 3aBeae. hhhx HMeiOTca poACTBeHHbie HayHHbie npoSaeMM h TeMbi, h noaTOMy noHsa aah HaynHoro corpyAHHHecTBa caMAH noAxoAKuian. Ha HayHHofi KOHipepeHUHH hmciotch Bce ycaobhh ajih TBopHecKofi pafioTbi b Ayxe ApyarecKOH KpHTHKH, AAH TOTO, HTOŪbl nOAeJlHTbCH pe3yab. TaTaMH cbohx HccaeAOBaHHH, onbiTOM opraHH3a. UHOHHcfi pa60Tbi, cbohmh ycnexaMH h HeyAauaMH Ha 3tom nonpnme. Xe.naeM BaM, Aoporne TOBapHujH, ycnexa b yMe6e h b Hayae, naoAOTBopHbix AHCKyccHH, ho. Bbix HayHHbix CBSueii, hobux HAefi h 8HTy3Ha3Ma Aji a eure Bojiee HHTeHCHBHofi paGoTbi Ha Šnaro uauiefi Aoporofi CoBeTCKofi Poahhh.
/ApyraMH. y>Ke
ceftnac
HMeiOTCH
/ BO3M0JKHOCT.H 0praHH3OBaTb 3a/CeAaHHH CeKUHH no OTAe.TbHbIM > npo6AeMaM. > HapHAy C 3THM HeoCxūAHMO flou. C. nABHJIOHHC, .OTMeTHTb, HTO Ha 3T0H KO'HlĮieaeKan MeaHiiMHiCKoro (jiaKyabTeTai. _(peHn%H He npejcTas.TCHbi nean. arpHH, OTOJMp'HHrOJIOrHH M OKyAHCTHKa. npoiujio 4 rojia c toto momch. FloAtcM HayHHO-HCCAeAOBaTa, KorAa b OKTsiSpe 1958 r. no TeAbCKOfi pa60TbI CTyAeHTOB HBHH'HiiiHaTHBe KayHaocKoro MejB xHpyprnnecKOM KpyiKKe paAJieTca pe3yabTajTOM Hayurooro ooTbi xBaTaeT: nofl pykoboactbom HHCTHTyTa GbiJia co3B3Ha 1-an cbomx npenopasHTeneH 6ynvmwe TBopnecKoro 3HTy3Ha3Ma h co3o6ieAHHeHHaH HayųHaa KOhįiexwpyprn 3HTy3acTbi onepupyioT, HaTeAbHocTH Harnefi coBeTCKofi COSHpaiOT KOHHHHeCKHH MBTepH* peHHHH CTyACHtieCK,MX HayHHblX KoiHljiepeHUHH sib.tsiotch cĮjopMoii KiT BKcnep'HMeHTajibHbie h Cho. MOjiOAejKH, a TaKjne CHcreMaTH- aa. roTOBHT AOKnapbi. oOuieCTB MeAHUBHICKHX BV’303 OTHeTa H BaJKHblM CTHMyjIOM XHMHHeCKKe paCoTbl. HayHHan npo6neMaTHxa npy>«HeCKOfi nOMOlUH H pyKOBOACTBa JI'H’TOBCKOft, JlaTBHHCKOH, SCTOHnpcrpabca. A CKOjibKO npu 3tom OrpaAHO OTMeTHTb, HTO Ha tjio. Katfieap, a rnaBHOe — peayAb- na pa3Hoo6pa3Ha. B HacToHiųse CKoii h Be.iopyvcKOH CCR. b r. BpeMH peuiaioTCH HenoTopbie bopa3BHBaeTCH Aejio-Bbix ’h apyjKe- He oCmero noATeMa HayHHofi aK. T3TOM CAarOnpHHTHbIX yCJIOBHfi, npocbi neroHHOū XHpyprHH, npoKayHace. HayųHbie KOHįepeHUHM CKHX C.BH3eH, Ten'AbIX 6paTCKHX THBHOCTH CTyAeHTOB, KaK BMAHO SneMa anHonnacTi™ c noMouibio CO3A£IHIHIblX HaiUK'M COUlia JIHCTHcTajiH TpaaHUHeii b xch3H'h mbam. BCTpeų! CKOJIbKO He3a6bIB8e.MbIX HMe- HBCKH’M 0CmeCTB0>M. noaTOMy Ha. npoTeaoB KnyriHbix KpoBeHocHbix UH'H'CKTIX By3C'B, OHH C03bIBaiOTC5I BneHaT.ieiMii ociaBJiHioT noceme- H3 Te3HC0’B KOHįiepeHU'Hfi, cocypoB. floBonbHO CHJibHa b lOTca, nojKajiyfi, bo Bcex BV3ax um MeAMK-H He ocTaHiyTca b aoa- KpyiKKe rpynna TonorpacboaHaperyjiHpHo Ka>K4biH ron oceHbio. HHH o6me>KHTHH, ayjHTOpHH, «nAeHAbI» o6nacTn MOAOAbIX VHeHbIX, ry, ohh npHunojKaT oce cboh ch- TOMOB, paCoTaioLųan b BTopaa KOHtĮiepeHiiHfl cocTOHjiacb vjiivmiiPHHn / XMPy*’rKHecKOH aHATOMHH neųeK.THHHK, HCTOpHHeCKHX naMHTH'H- nAOAOTBopHO paCoTaiomHX no Abl H 3H3'HHH AAH Į yjliyųineHHH (hm. B HacTOfliųee bopmh KpyjKOM b 1959 r. b TapTy, TpeTbH B kob KVJibTypbj HauiHX npeAKOB, KOMnjieKCHOfi TeMaTHKe h pyKo- OXp.aiHbI 3A0pOBbH CipO'H'TeJieH ( HPCHHTbIBaeT omo 30 HneHOB. 1960 r. b r. Mhhckc, ųeTBep'TaH wy3eeB, TeaTpoB n KOHuepTOBl 50J7bUJMHCTB0 M3 HMK — LLieCTKsneprHHHbiMH h npe- K0MMy'HH3Ma. b 1961 r. b Pure. B 9tom roAy Bce 3to npiiBHBaeT ųyBCTBO ysa- B0AHMbix KypCHHKM — o6na3yK>Lųne Rflpo ZloCpo nojKajiOBaTb, AoporHe AB'HHblMH HayHHbIM.H pyKOBOAHTe17—20 okthCph Hania pecnyC.iH. npoį. A. C. neHHH- roCTH-AeaeraTbi V-oft KOHijiepeH- Hpy>«Ka, ywe HecKoiibKO neT aKsceH'Hsi k Apy3bHM h yKpenjiHeT JIHMH, TWBHO VuacTBVIOT B Ka HMeeT uecTb rrpnHHMaTb aeAe- AipyncCy HauiHX cobctckhx Hapokom (Para), aou. A. PyAAH □ to r. y>KAaBMHWC, fl. HenafiTe, UIHH. raTOB V KOH'įiepeHmHji b ApeBHefi B. KaMapaycH'’n-re> AOB. Ot hmx He (TapTy), aou. A. Mapu'HJiKHBHflou, n. lIWBWPAC, CTOAHne, b CTenax cTaporo mcahOTCTaiOT M MeiLMKM MJiaflUJKX HyCOM* (BHAbHlOCl) H MHOrHMH pyKOBOAHTeab CHO M«I>. C Ka>KAbiM ronoM pe3K0 pacTeT "vpcob r. flMpce, r. Moųnyc, P. UHHCKOrO (ĮiaKVAbTeTa BHAbHIOCMpprfiBHHyc. Ha CKOro TocyAapcTBeHHoro yHM- o6-beM KOH'tįepeHUHH. Ecjih I Ha npOJ4CXOflFH!4MX ., _ c eiKeMecHMBepcHTera hm. B. KantyKaca. I KOH(j)epeHUiHH b 1958 r. Omah 3 S HO CO6nPH Ma'CO6D3HM« x um..., JieMOHCT / OMDyiOTCP 3to Cojubmoe coCbirne, ah.h Cojib- ce^iuira c 55 .no-K.nai.ua m h. to h<i . 1 Han6-*nee MHTenec/ Hbie (5onbHHi Gonbi Q, r'erbG'^MoyEOT khoSyneT 6 mc-ro TopjKecTBa cryaeHTOB-Me- 3TC.fi V KOHitjjepeHUHH (iCTpaHHyjo Mejawi.iMHCKYio JiMTenaCeKUHH (a'H3T0MHH H (Į)K3H'OJI’OA'HKOB. TVDV, nPCC^a3blB^IOT o hobcmlumk 1 4OCTW>KeHHnx B HaripaiKTHKa noKaaajia CoAbmoe rm, rHrneHbi h MHKpoSHonorHH, I iuew cTpaHe, a TaKwe b mmpobom y«<e Becb roA H.anpjHKeMBO paCūTaioT HAenbi TepaineBnwecKoro nejarornųecKoe h BOcnuTaTejib- naTOAorHH h Tepan'HH, xnip'ypir»rH, aKymepcrpa h nnHeKojiornn, cĮ>ap_ KpyjKKa, roTOBscb k V-fi HaynHofi OTyAeHnecKofi )x«nyprwM. KoroįiepeHmm Hc.e ananeHiie CTyAeHHecKHx Haį MHTepecHbi m coflepHcaTenbHbi MeABKCB npH'6aATHficKHx pecnyO.iMK m Be-nopyoen'H. yuHbix KOHįepeHUHft. Ohu cno- Ma'KOJIOTHH h (JiapMauHH) e 101 Į6biJiw coSpaHMn Kpywna Ha TeB ayAnrrop™x Hauiero CTanoro yHHBepcTeTa coCeperca oneHb coCcTByiOT oCMeny onbiTOM pado. A0K.na.aoM, noaroTOBJieHHbiM 218 aBTOpaMH, (Mbi: «XHpynrMųecKne neqeHwe noMHoro npeACTaBHTeAefi h3 6paTCKnx pecnyfiAHK c pe3yAbTaTaMH TbI HayųHbIX KpyjKKOB H CTyAeHnonos cepflua», «riMnonnacTMKa HecK»x HaywHbix oCiuecTB, a reM BbipOCJIO H KauecT’BO paifioT, cbohk Hayfflwx .paOoT, c ue.ibio noAeAHTbca onbiTOM, mkchusimh. aPTeoMH®, «Ponn*>cbi CaMbiM CnOCOdCTByiOT pa3B>MTHIO pacuiHpHJiacb TeMaTH-Ka, BHeapaco^oeivieHB Ha'CToaiuee BipeMa b KpyiKKe paSoTaeT 69 CTyaeHTOB. Bce hoh 3HeCTe3MO1OrWM». Hx onr=v HayHMbix CBH3efi MexAy KaįieA- 1OTCH HOBbie COBpeMeHHbie MeTO- ohih aKTHiB'HO yųacTBVioT b Hay'HHo-HccjieaoBaTeJibCKOH paSoTe 1 HH33T0pbl flOU. paM'H OTAeJlbHbIX HHCTHTyTOB. Abi, Oo-ibinofi yaeJibHbifi Bec H’Me. KpyiKKa. rioA pyKOBOACTBOM npotĮieccopcKo.npenoAaBaTenbC'Koro A. npoHųnyc H floų. A. JJwr'ce no3HanoMwnw cocTasa yx<e noAroTOBAeHO pha HayųHbix paCoT h aah 3toh 1 MHOFOHMCJieHHyLO avflMTOonio KOHįiepeHUKIH. CTyfleHTOB C HOBPMLUHMM MSTOflarijiau paGor KpyjKKa oGui'HpHbifi h nepcneKTHBiHbifi, oh He orpa. mm Hccne/ioBaHVR m neu^HMu xwHKlHHBaeTCH TOAbKO HayHK'O-HCCJICAOBaTeJIbCKOii pafiOTOH, HO T3KnynrHMecKMx 3**6oneRaHMM. >Ke BKJUOHaer b cefin caH.npccBeTHTeAbHyio, npotjrHAaKTH'HeCKyio O cfle/iaHHOM paSnTe KDVHtHa pafioTy. CBHjjeTenbc^oyeT XV H^VMHafl TOAbKO 3a lTOCAeAHHfi TOA B KpyiKKe nOArOTOBJIieHO H npOHHCTVpeHHecuaH HOHtheDeHUMfl. T3Ho 6ojiėe 20 »aynHbix pa6oT Ha paaHbie TeMbi. BoAbuiHHCTBo H3 Kdvjkoh npeflocTaBHn 11 pafioT. hmx — no naTOAorH’H AbixaTeabHofi oncreMbi, cepAiia, neneHH />b3bl. h A'PpeKTopoM. Bce MJieHbi wpy>KKa uietĮiCTByrcrr hba (Į>a6p'HKaMH m 3aB0AaMH, MHOHieCTBO 6 bintu H X yMACTHMHHTgia TH’M AeKIlKH, npOBepSH CaH-rHrHCHHHeCKOe COCTOHHHe yckob KpyjKKa pa6oTaK>T xnpynrajtob'Hh TpyAa. mh b paanHHHbix yroni'ay JImtBo BpeMH KaHiHKyA CTyaeHTbi HirraiOT jieKiiHH b Kocixo3ax h Bbi. Bce ohh c 6naronapHOCTbK> C0BX03ax. Uas Ayųinero no3’HaHHH CBoero npaa, c ero jieHeOHHBCnOMHHaiOT O TCM, MTO Oa6?Ta B UaM'H H KyipopTaMH, Mbl OpraWH3OBaAH SKCKypCH’H B HpyCKHHW‘HKnyiMKe npHHecna hm mhoto noKafi, PoMafiHHfi, KyJiaiyTyBy h Apyrne Kypop-Tbi h canaTopHiH, noae3Horo, mto a/iech ohh nonyMH3HaK0’MHJIIHCb CO CneU'H<Į>HKOH AeHeHHH. nu HeMa/io npanTHHecBHx HaBbiKpoMe Toro, KpyiKOK noAAepjKHBaeT Apy>KecKHe cbh3h c Tpokob, tbh HyWHbix b Tpyae BpaqaAeHioKHiM, KayHaccKHiM TepaneBTHųecKUM npy>KKaiMH, npoBOAHT c XHpypra. HHMH COBMeC'THlbie KCHKįiepeHlIH'H. Cy. rAHTAJIAC. A'pyBbal npeAceaaTenb <PparMeHT MeanųHHcnoro cpaKynbTeTa. CoBeT TepaneBTHHecKoro upyiKKa.
BocHMTaHue
npaKTMHecKnx
HaBbIKOB
Hoeasi BCTpena
!
y By4,yin,Hx tepaiiebtob
------- +
>-------
x«pyiprHHecKoro KpyjKKa.
E c H xa PIKI >HM p C H I 3TP MT 2MI Hbl 6e nHK H3L HH' /Jlb□ O’’ H. '■o r uBt
CK»
1 9 L Ll K.
;on-
1 -4
'P.M vH vn» ’°H
3a Ha e c > Oi 1 CE <eHi ym H Hi aMM ČM i nyv ŪbIJ wu c«or CTa
nPOTPECCA HEMbICJIHMO PA3BHTHE OBUECTBA H BCECTOPOHHErO HCnOJlb3OBAHMfl flOCTHJKEHHH HAYKH • nJlAH
fioAbinafl pačoia, 6oAbinwe
MEPOnPHHTMU, nPOBOflWMbIX B A-IH PAEOTbl KOH0EPEHU.HM
peaa, 17 OKTHGps r 17.00 OTKpbiTMe KOH(|)epeHiiHn — aKTOBbiii
3aji
20.00 KoHuepT sacjiyiKeHHoro aHcaMfiaa necHH
Bry. h
Tamta
Bry.
OKTnOpa
18
eTBepr,
10.00 PaOoTa ceKimii: naTOjiorim
M
Tepannn, xnpyprim,
rnrnenij h MUKpo6no.iornn, aHaTOMHn h <pn30H-
JlOrHH.
17.00 PaCoTa ceKijHii:
naTOJioraa
(jiapMaKOJioniH
HTHHua,
h
h
Tepaima,
XHpyprim,
ipapMaiiMH.
19 OKTaSpa
10.00 3KCKypcaa no ropoay, 03HaxoMaeHne c yHHBepcmen JieMeSHbiMH yųpejKaeHiiaMH ropoAa Bh;h>hk>c.
tom
17.00 PaOoTa ceKiiMii: naTOJiornH ySSoTa,
20
h
Tepaima, aKymepcTBa
raHeKOJioraa.
a
OKTaOpa
10.00 SKCKypcaa
b
Tp'aKaii
16.00 3aceAaHae yųacTHHKOB KOHtįepeHmm — HJieHOB CoBeTa CHO 17.00 rijieHapHoe
19.00 KoHuepT UBHCKoro 20.00 Beiep
3aceaaHae.
xyAoa<ecTBeHHofi caMoaeaTejibHocTH cbanyjibTeTa
mcah-
Bry.
apyjaGbi.
[POCHM OCTABHTb Ua Hac, ųjieHOB CTyaeHaecKoro HayuHoro O6mecTBa, ok3hioihhx b 3tom roay Mennim. >cKaii ipaayabTeT, XV cTyaeHHe. HayaHaa KOHijmpeHmm aBJiaeTca nocJieflHeii. Abi c Ojiaroa'apbocTbio BcnoMHHaeM ahh, npoBeaeHHbie b nox. By^yna b paaax CTyaeH'iecKoro HayMHOro OčmecTBa, Mbi oSajm Hayay a 6yaeM CTapaTbca He npepbmaTb c neii cbh3h cboio »B3Hb. Mbi BbipocjiM b pnAax CHO, 3aecb Mbi npaoOi noHBTae o Ba«HOCTa HayMHoii pačoTbi, a bto cmiTaeM oaH3 ocaoBHbix (ĮjaKTOpoB b noAroTOBKe 6yAymnx cneuaajmMbi a b OyaymeM He xothm npepbiBaTb cbh3m c CHO. Mu ieM, mto a nocJie OKOHMaHaa y'HiiBepcnTeTa oahhm ajm apycnocoOoM cMOiaeM yHacTBOBaTb b paOoTe O6mecTBa. no9TOmh npocHM a nocjie OKOHuaHaa yHHBepcaTeTa CMHTaTb Hac axin CHO. HaaeeMca, HaiiaeM b aaabHeauieM cnocoGbi coHHHecTBa. Mbi ay«aeM, hto TaKoe coTpyaHaųecTBo aacTo6o1IO nojlb3y: MH01 r.b -» Hac 3T0 aBHJIOCb 6bl COJIbUIHM CTH>m b paSore, a b CHO, bo3momho, mh motjih 6bi bhccth peTHyio acftcTBHTejibHOcTb, noMorajin 6m caabHee noųyBCTnb Hacyiaiibie npoOaeMbi. loaTOMy mm oOpaųaeMca ko BceM CTyaeHTaM įiaKyabTeTa a, oueHHOCTH, k nepBOKypcHHKaM, npH3biBaa ax umpoKHM hoto. BjiHTbcsi b paimi CHO, b ero KpyiKKH, eme 3Hepra>mee npoiTb b TaiiHbi npapoabi. Ibi roBopaM HHCTocepaeiHoe «cnaca6o» HauiiiM HayHHMM py. unTejiHM a yBepeHbi, mto ohm h b aajibHeauieM coijiacr, a iRoaaTb Hauieii paSoToa. KeaaeM 6ojibuiax ycnexoB, lOHOuiecKoro nopbiBa. Ciyae'HiTbi VI k. Mca. <J>aK.
PEIUEHHE
COBETA CHO
CoBeT CHO cpany/ibTeTa pemaeT: okohhhbujhx LuecTMKycchhkob 0CTaB“Tb h flanee b paflax CHO. lipu CoBeTe CHO OyfleT opraHH3OB3H ceHTOp, nonfle’'WHnaK>LUHH CBR3b C OKOHHH BUJHMH cpaKynfatbt BpaMaMM. JKfl-M poKZiaflOB TOBapHiųeH — lljeCTHKypCHHKOB H Ha XVI HayHHOH KOHtpepeHųHH. COBET CHO cpAKYJIbTETA.
EPEJĮOBAH, MaTepwajiw| CT»u-c<afl Hav«a Bcerfla Hocnna n HTepHaųnoH a JI bxapaptTep. Tpen rnnno«paT fliKMK H6h-Ckh3, aHrjiwqaHMH >rm rapBeid k HOMeu MoraHHo (UpaHK, cppaHųy3 Jlyw llach pycCHHH MsdH riasJiOB — 3th reHMajibHbie yneHbie h nHTejiM oOoraTmiK cbommm 3MM He TOJIbKO CBOH HaųHOHbie KyrbTy-bi. ho m Hayny 6e3 HCKJIIOMeHMJ? HaDOflOB, nHK>Lųnx Haujy n/iaHeTy. lnaro, flOCTOAHHGM nepenoHHTeDHaųMOHajlbHOK HayKM /nbTynbi HBnaioTCJi He -ro/ibBoneHMfl reHMeB ųe/ioBeMeHayKa Bcex crpaH nocTonH’ooraLLiaeTCfl orbi^OM n kooHBblM.M Ha6jlK)fleHMnM.M TblCKDrMHb!X TpVW°HMKOB, paK)LUMX PO BC°X CTpaHaX im. K-Htfloe o5^6LųeHWQ 10 JI H'-'P e C "M ”O O O”O > nyTOMKy npoj>BwraeT Hac no nyTH K MCTMHHOMy '3HHIO Mwna. B HOHUe I'OH '03 f'BHTCR rOCTOAHWeM eHMHOM AyHapojjHOM MaTepwanwcTH'oft HayKH. ’ynHeHLUMe yneHbie Bcex ’nH yODOLUO 3H-’HW 3TO. C -HLLIHM HHTeneCOM CnejlM/lH aa ycneK^MM HayKH nan y Ha nonHHe. TaK k b Hawe oTflaneHHbix CTnaHax. B j OHepeflb OHH OYOTHO JjeJlMCBOHMH COfiCTBeHHbIMH JĮOteHHRMM M OnblTOM. n°OeJ10yneHbie Bcex CTpaH Bcer^a h HOCHTenRMM h nponaraHaMH HHTepHaUMOHanbHblX PH H TpaflHLlHH b HayKe a nyHLUHe HayMHbie yųpejKfleŪblJIH ųeHTpaMM TaKMX CBH-
H. C. XpyiųeB
• HayųHbie cTyaen<iecKne KOHtįepemm — oaiHa ira Aymimx cryaeHHecKHx Tpaaniiaft b HameM yHMBepcHTeTe — cymecTByiOT c 1947 r. C Tex nop KOHiĮiepeHimaH npeBpaTHJiacb b ome. Tbi o pafioTe b 6ojibHwuax, ®HBaipKiyiMax, nayųHbix Jiat>oparopanx. C KaacjbiM rojiOM HayTHiOH paOo'Tofi 3aHWMaercji BCe 6o.n>inee Ko.THMecTBo cTymeHTO-B MeAHUHHCKOro tĮjaiicy.'ibTeTa. Pa6oia CHO urnipnTCH no BceM Hanpa>BJieHwsiM, o ne m CBHaereabciByeT kojiihHecTBO noAroTOBJieHHbix hmm paCoT. Ha ({laKyjibTeTe — 8 oi6'beA™e'WH.bix Hay,lHHbix Kpy>KKOB. HaaOojiee aKTEiBHbi'MM HBJiaioTca Kipy>KKH; Tepančia (jpyxoBoanTe.ib Aou. H. Maciopa, npeaceaaTejib CTya. M. Cyaapacj, XapyprnųecKHia (pyKOBOAHTejJb npo<j>. M. HapKyHac, npeAcenaTejib crya. C. rafirajiac) a aHaTOMH.ecKaii (pyKOBOAHTejib aou. C. naBHjioh'mc, npeaceAaTejib 4. MajitmoTe). B HacTOHinee BpeMH HamOojiee xapaKTepnHM b pa6oTe HEiynhmx KpyacKoiB hbji'hiotcji bmxoa aa paMKH KaCaHeTOB, pa3peiJuen'Ke pa3JiHH'Hbix nipocĮmjia'KTiMiųecK'HK npofijieM. 3aBepmeHbi nayųHOinccjieaciBaTe^bCKKe paiGcrbi h npoBejeiHbi n.poįjHJiaKra'iecKe Mepo. np'HTMH no yji'yqmeHHio 3TOPOBbsi pa60Tax b KOM6niHaTe flayrejiio, Ha į>a6pnKe «Bnp>Kac». H3yaaji«i TpaBMaTH3M khcth Ha mcTaAnoo6pa0aTMiBa6oiJj,Mx npeAn’yHsma'nx ropoaa B.ajibHioc, 3a6ojie-
TeMbi aKTyajibHbi B nocjieAHEe ro. Abi pafioTa b aHaTClMHBeCKOM apyžile OJKHBMAaCb. B HeM pa6oTaK>T 39 CTyAeHTOB I—II Kypco-b. KpyacKOM py. KOBOAStT C. riaBHJIOK'HC H aCCHCTeHT 3. Ahapiojihc. CTy. AeHTbi BnepBbie crajiKHBaioTca co cGopoM Hayųnoro Ma'Tepaajia h ęro očipaifioTKoii. y>Ke c MJiaAUlHK KypCOB HaKanA M b a e t c h CMlblT H HaBblKH Ha. yHHOH pa^OTbl.
Ha XV KOHiįepeHUHH CHO \H'HBep'CHiTeia a-HaTOMHHeCKHl'i Kpy>KOK npeacTa®Hii 6 aok. jiaAOB: «K Boopocy b <j>n3mec.K0M pa3BKITH-n HOBOpOHCfleHHblX B T. BHJIbHIOce», «<tn3'iwecKoe paaBHTHe AeTeii b 'H>eKO'Topbix ncjinx r. BHJlbHIOCS, «O61>eM roAOBbi y AeTeft AOUIKOJIUHOrO B03pacia», «K Bonipocy 0 iITOJICBOM C03pe'Bahwh AeByiueK*, «K Bonipocy 06 aauene.
paimu n peiapaa. ura nojioBoro co3. pieBaHHH AeBoqeK». BbmoAHeHHbie paOoTbi a'KTyajibHbie, TOSTOMy HM.H llHTelecoBajmcb 6y,iy_ įme aKymepbi-ntHe.'OJiorH, nejmaTpbi. Maiepuaji ajisi paOoT coCnpajiCH b mtckihk caaax, acIWIX, p0.1H.’lblHMX AO. Max, cpeA'H CTy’AeH. tob y.H:HBepcnreTa,
A. MAJIbUIOTE. npeAceAaTejib aHaTOMHHecKoro KpywKa
bo3mc2khocth
BaeMOCTb Tyfiep«yAe3O'M Ha Bhjii>hk>cckhx <Į>a6pnKax. HacTb th. riieH'HHecKoro xapaKTepa aorahaob momho OyAeT ycAbiinaib n ha STOil KOH4>epeHUHIM. /loKAaabi no BonpocaM nanya»pH3aiiKH MeAHUHHbi nponnrra. hm Ha noAinei|>Hbix o6i>eKTax: b K0AX03e hm. Maipnie MejibHHu KafiTe ,Ha TPS'ce, b 34 cpeAHeiiinKOAe. Bmcctc c komcomoa .ckhm aKTHBOM (įaKyAbTeTa np'OBCAeHa caHHTapHaa.rMrHeHHųecKasi kohipepeHUHH b pafioHe IIIh.pbihhTafi. B HapoAHOM yHHsepcHTeTe Kyjibrypbi HHTaioicn jieKim'H. CHO 4>a'KyAbieTa opraHMOBajia Benep Ao-HopOB, Ha KOTopoM 40 MeAHIKO’B A3AH GeCHAaTHO CBOIO KipOBb. XHpyprHHeCKHH Kpy>KOK opraHHBOBBA naMHTHyio KOHiįiepeMUHio, nocBnmeHHyio 60-acthio CO AHA POJKACH'HH h 20-ACTHK) CO AHH CMepTH nepBOTO AHTOBCKOTO aKaACMHKa, naaecTKoro xHpypra B. Ky3Mbi. KpenHjT pnAbi CHO. B ero AenyeAbHOCTb BKjnonaiOTcsi cryAeK'Tbl I — II KypCOB, H3 KOTOpblX 21 CTyAeH'T np'HirOTOBHAIH 6 HayHHbix AO'K/iaAO'B Ha XV-yio ynHiBepcHTeTCKyio KOHiįepeHimio. yKpenjiHCTCH TpaAHUHsi HenocpeACTBeH'Horo pyKO-BOACTBa cryAchtcb CTapums KypcoB H3A rpynnaMH MjiaAUWx KOAAer. CpeAH pyKOBOAHTe.ieiI H3AO OTMeTHTb 3HTy3H3CT0B CTyA. 3. Pa3raycKac, JI. IHynaK, M. CyAapHC. OKOHHHBUlHe ipaKVJIbTeT HJieHbl CHO HabABBAH JKCAaHIHe oct3tch HAeHaMH CHO. Hx Acetatine BbinojDHeHO. l-iam-H pačoTbi noAynaiOT oueHKy Ha KOH(j>epeHimsix CHO, CMorpax, KOHiKypcax. BbicoKyio oueHKy na Bcecoi03HOM KOHKypce CTyAeHHecKM Hayiwbix pa6oT 3acjiy>KH'.no paGoia H. ryHTyjiiHTe «K Bonpocy o peuHAHBax <I)h6p3mhom MaTKH» (HayHHbifi pyao. ■BoawreAb accircr. ii. CicpyHGiic). Toc. komhtct Bbicmero h cneunaAbKoro o6pa3OBaHiHn npn coB«Te MiJH'HcrpoB jThtO'bckoh CCP HarpaAHA actaomom II CTenemi cryA. 3. Pa3raycKaca 3a pafioTv «0HSHųecKoe pa3BHTne hobo., pox<AeHHibix no AaiEiHMM B'HinbH'ioccKH.x 6ojibhH'H». Ha CMOrpe HayMHbix paSoT rop. BnAbHioca OTMeneHU 3 paOoTbi. B 1962 r. Ha pecnyfiAHKaHCKHii cmotp npeACTaBAeHbi 33 paCoibi.
CHO noAAepHCKiBaeT peryjmpHyio CBn3b co mhohumh bmcuihmh yneCmbiMH 3aBeAeHHHMH CoBCTCKoro Coio3a. Bonee recHan CBH3b h
Apyw6a
CKSPM,
ycTa'HOBHAacb c Mhihckhm,
rpoAHCHCKHM,
KayHac-
Bop'OHeHCCKH'M, PlTIKCKHM M®A. HIHCTHTyTaMH, C MeA.
TapTycKoro
yHMBep'CHTeTa.
H
KarKAaji
CTyAeHHecKaa
KCfHiiĮiepeHimiH ripz>6a.iTnii'CKWx pecnyO.iiiK HBAHerca SojibumiM brahaom M COlT'pyAHHlHeCTBa.
b acao
h
<Į>aK.
HayHHan
Bejiopyccnoii
CCP
yKpenAeHHa Hameii Apyncfiu
IlpeAceAaTejib CHO MeAntmHCKoro cpaK. A. BEnAHTE.
B aKyuiepCKO - rHHeKOJiorHHecKOM k P y >k k e Ham KpyiKOK ocHO'BaH b 1946 roAy reo iiHHAHa™ue AoneHTa B. BapoHac. y>Ke b 1946—47 ynefihom roAy HAeHbi KpyacKa noAirotobhaih rpin HayųHbix AOK.naAa, a b 1947—48 yHeSH'OM roay — 6 AOKAaAOB. OooCeHHO SoAbiiiyio paCoTy KpyjKOK Ben b 1950— 52 rr. (npeAceAaTenb — cryA. BeHHKaiycKac). B KpyjKKe pa6oraci 61 ciyaeHT, noArOTOBJieHO 8 HayuHbix paCoT, BbinycKaAacb CTeH.ra3eTa KpyacKa, opraHiHaoBaHa HayiHan KoniįepeimHH, b koTopoii npHHHMa.n yųacrHe aieyinepcKO-rHHeKOAOraųecKHii Kpy. Flepefl coSpaHMeM aKyLuepcKO-rnreKonornMecKoro novytus. >koik KayHaccKoro MeAHiHCTMry<Poto JI. rOEYJKAC. Ta.
3 a 16 jieT cymecTBOBaHHM Kpy>KKa b HeM pa6oTa.no 379 cTyAeHTOB, noflroT'O'BJieHO 65 Haiyųhwx p a Got, H3 Koropbix 7 npeMIH'pO'BaHbl Ha KO'HC|)ep-eHllHHX, Bbl_ CT3BKax, KOHKypcax. C&Mepo BOCJIHTaiHiHlHKOB K'py>KKa B HaCTonmee BpeMH KanjuztaTbi Me,hku/KiHCk;hx na y k, mhoto 6mbuihx Kpy>KKiOBueB padOTaioT Ha 0TB>eTcTBeHHbix nocTax coBeTCKoro 3ap a|B,ooxpaH,eHHH.
Ha B.HJI'bH'lOCCKOH KO.H(Į)ep€HUHH Kpy>KOK npejCTa.BJineTcn AByMH pačoTaMM, KOTo-pbie, AyMaeM, Bbi3OByT MHTepec yųaCTHHKOB. M. BYTKYC, npejjcejaTejib Kpy>KKa.
pyAHMHecTBO BcerAa Sbi/iM cpeAH OTJiMMMTeJibHbix npH3HaKOB nepeAOBOH MaTepHanMCTHMecKOM HayKM. MejKAynapoAHoe HayMHoe COTpyAHMHeCTBO TpaAHųMOHHO CBOHCTBeHHO M EMJlbHIOCCKOH HeKOTOpbie H3 BMAHeMUJMX BblCLUeM M6AHUMHCKOM LUKOJie. Ha npenoAaBaTeneM BnjibHioccKOH HOByto, BbiCLuyK) CTyneHb noAHRBblCLUeM MeAHųMHCKOM LUKOJlbl jiocb 3Aecb HHTepHaųMOHajibHoe GbIJlM BOCnMTaHHHKaMM pyccKHx SpaTCKoe COTpyAHMHeCTBO TeMeAMUMHCKMX LUKOJI, KaK HSHpM- nepb — b 3noxy coųnajiM3Ma, b Mep npocbeccopa B. llejiMKaH, M. anoxy TopHtecTBa macojiotmh JleoHOB, A. BejibKesHH. B cboeo nponeTapcKOi o hHTepHaųMOHaonepeAb, P«A BocnMTaHHHKoa Me- J1H3M3 y Hac. Ahumhckoto cĮjaKynbTeTa LMjib...Choba 3ByqaT 3BOHKMe rojioHioccKoro yHMBepcHTeTa 3aHHMa« ca HaillMX MOJlOAblX APy3OH M3 jih Bnoc/ieACTBMh KacfceAPbi mcah6paTCHMx coBeTCKMX pecnySjiMK umhckmx cfraKyjibTeTOB rieTen- b CTeHax Haujero cTaporo yHM6ypra (3. 3nxBajibA» M. Mrhob- BeccMTeTa... floč^o nowajiOBaTb, CKMH, T. KyJiaKOBCKMM), MoCKBbl Aoporne toctm! Mbi BHKMaTejibHo (JI. CeBDyn), KneBa (H. OoHSepr, BbicjiyujaeM BaiuM HayMHbie a°h_ K. Mhp-’m), Ka3aHM (3. 3MXBanbA, JiaAbb HaM XOHeTCH 3HaTb. Hafl M. BpayH, M. CoxaųKMn). MeM m KaK Bbi paSoTaeTe. Mbi flyx TecHoro coTpyAHMnecTBa 6yAeM paAOBaTbca BaiuMM ycnerocnopcTBOBan m cpeAM noeACTa- XaM — XOTb H CaMblM Ma/ieHbBHTejieM pa3Hbix HauMOHajibHoCBOHM COSCTBeHCTen BHyTpM npocfieccorcKoro KKM — KaK KonrieKTMBa b BMjibHioce. Cpeqn HbiM!.. Mbl npeACTaBMM TaKme Ha HanGojiee nonynnpHbix BnjibHhocBaLU cyA m cbom pačoTbi... ckmx npoc’jeccopoB-MepMi'OB, HaO6u4Hmm cMJiaMM ycneuuHee paAy c RMTOBųaMM A. MaTyceBMMeM M JI. CeBOyKOM Mbl BCTpe- 6yAeM «rpbi3Tb rpaHMT HayKH*. MaeM nyccKoro H. JleoHOBa. no- O6LUMMM CMJiaMM M Mbl KOe-MTO jiHKa E. CHRAOLlKoro, yKpaHHues M. Mrhobckoto m T. Kvmkobcko- CASJiaeM, MTOČbl BHeCTH AOCTOMHblH B K JI a A B BeJIMKOe A0J1O nOCTro, OenopyccoB B. reo6epcKoro m O. PbiMKeBMMa. ypoHteHųa JlaT- poeHMK KOMMyHMCTMHeCKOrO 06bmm 3. 3KXBa/ibAa m APyrnx. rineACTaBMTejiH Bcex 3tmx Haųno- Lųe*"TBa Ha 3eMJie. HarbHocTen, a Tanme m APyrnx, BC-penanMCb Ta* we m cpeAM CTyAeHTOB BnjibHKJccKoro yHMBepcH TeTa. Bce OHM AOy>KHO JKMJIH H yMMjincb 3flecb, a Ta'OKe BMecTe yMaCTBOBAJlM M B peBOJHOUMOHHOAeMOKpaTMMeCKOM ABMWeHMM Kpafl. TjiySoKoe ysa>KeHMe k KyjibType n Hayne Bcex HapoAOB, TOBapMLųecKoe MeMAyHapoAHoe cot-
TpajRHH HayqHo—HHTepHaųHOHajibHbix cBasen
3aBefleHMH b Cobctckom Coio3e, M3flSBHa CJiaBHTCH JKMBeMLIJMMM CBH3HMM c npefleTaBMTejiHMM HayKM COCeflHMX M OTflaJieHHblX CTpaH. HeoųeHMMyio noMOtųb nojiynMJia MeflHųwHa JlMTBbi ot yqeHbix flpyrnx CTpaH b nopHflKe 3tmx CBBaen; bo MHoroM noMor/in yMeHbi"* BMjibHioca Me^MKaivi Ąpytmx CTpaH. Ywe npH OCHOBaHHM MeiJMUMHcroro cfjaKy/ibTeTa b BMJibHioce b 1781 ro/ąy b HeM paSoTan M3secTHblM CppaHUy3CKMM BpBM M eCTeCTBOMcnbiTaTenb >KaH 3MMaHyM/i HlM/iM6ep, KpynHbiM yqeHbin-MaTepMariHCT m nepeflOBOH oGlupctBeHHbiH flepiTenb CBoero BpeMSHH, BnocneflCTBMM aKTHBHbin ynacThmk Be/iMKOM <PpaHųy3CKOM Pebojhoumm. HayMHaa m neflarornųecu-'fl fleF-erhHOCTh >K 3 Wmnn6epa b JlMTBe oKa3ana 6naroTBOPHeMLUPe B/IKflHM'' Ha BCe flajibHeMuuee pa3BMTMe MeflMUMHbl M eCTeCTBO3H3H Mfl. Ha-. CTMųy CBoero Tpyfla, reHMH m MHHųnaTMBbl OCTaBMJlM B BMJIbHIOCCKOM MeflHUMHCKOM CpaKy/lbTeTe paSoTaBLune 3flecb H.pyriHeMlumm HeMSLjĮKMM fjMonor Teopr CpopCTep, npOCJiaBMBUJHMCH Tauwe KaK Bblfl^tOLųKMCJI peBOJHoųMOHep-fleMonpaT; 3HPMeHMTbiH HeMeųKMM yMeHbiH-TepaneBT h ocHOBOnOnOJKHMK -••o-’i '•*rneHbi kak OTfle/ibHOH HayKM HoraHH-rieTep OpaHK; M3BecTHbiH no/ibCKMM (jMOJ’or-Mbicjinie.n b m MeflMK EHflHteM CHHfleųKMM m Apyrwe. Ahuhhckhh cbaK/JibTeT Bn/ibB C BOK) OHepeAb BOCnMTaHHMKM c«oro y hm BepcH TeTa, ouho BM/ibHioccKoro yHMBepcHTeTa CTapeHULiMx BbicujHx yqe6nbix npoHBMJiH HeMano 3aMeqaTejibHOM
floų. B. MHUEJlbMAXEPHC.
MHMUMaTMBbl m SHeprMM, noMoraH MeflMKZM APyrnx CTpaH. HH-repecHa, nanpHMep, b otom OTHOLuehmm AeHTejibHOCTb CeBepMHa TaneH3OBCKoro. B 1827 roAy, nepe3 Tpn roAa nocne OKOHMaHMR MeAHųMHCKoro cpaKynbTeTa Bn/ibHioccKoro yHMBepcMTeTa, C. TaneH3OBCKMM 3Aecb we CTan npocpeccopoM xnpyprMM. riocne “ noAaBJieHMH ųapCKMMM BOKCKHMM nOJlbCKO-JlHTOBCKOTO BOCCTaHMH 1831 roAa, yqacTHHKOM KOToporo 6blJ1 M C. raneH3OBCKMM, OH 6blJI BblHy>KJieH 3MMrpMpOB3Tb 33 rpaHMUy. OqyTMBLUMCb B MeKCHKe, C. rajieH3OBCKHM BCKope c^an OAHHM H3 BMAHeMLUHX MeAHKOB cTpaHbi, 6bin M36paH M/ieHOM AKafleMMM, a BnocneACTBMM 6bui OflHMM M3 MHMUMaTOpOB COlAaHMH HaųMOHanbHoro yHMBepcHTeTa MeKCHKH. OAHano HaMSonee TecHbie HayMHbie CBH3M MMe/i BcerAa BnjibHIOCCKMM MeAHLįMHCKMM CpaKy/lbTeT C MeflHųMHCKMMM LUKOJiaMH M MeflMKaMH HapOAOB, oS-beAHHMBLUMXCH HbIHe B COlO? COBeTCKMX CoųManMCTMMecKMx PecnyCjiHK — HapopoB Poccmm, YKnaMHbi, BejiopyccHM, JlaTBMH, 3ctohmh, a TaKwe c MeflMKaMM 6paTCKOM riOJIbLUH. CpeAH noqeTHbix H/ieHOB Bn/ibHioccKoro yHMBepcHTeTa GbiJin pyccKMe aHafleMHHH — aHaTOM rieTp 3aropcKMM m xnpypr HBaH Eyuj. CpeAH KOJineKTHBHbix noHeTHblX HJieHOB BH JI bH JOCCKOTO yHMBepcHTeTa SbiJiM fleTep6ypr-
CKBH AKaACMMH HayK M nOMTM Bce yHMBencHTeTbi Poccm^ckom KMnepMH. 3HaMeHMTblM MOCKOBCKMM KJJMHMUMCT MA' BOK '{OBneBMM MyAPOB ,b 1807 — 1808 roAax JKHBUJHH B ElMJlbHIOCe, npMHMM3J1 caMoe AeHTenbHoe yqaCTMe B HayMHO-MeAHųMHCKOH wm3hm ropoAa, yHacTBoaaji 3Aecb B HayHHblX 3aq£AaHMHX, 6blJ1 HJieHOM BMJlbHFOCCKOrO MeAHųMHCKoro oSmecTBa. M. H. MyAPOB AOJiro eiųe nocJie CBoero OTi>e3Aa H3 BnnbHioca wmbo MHTepecosajich ycnexaMM BMjibH»occ:<Mx npocfoeccopos, TpyAbl KOTOpblX OH OHeHb BbicoKO ųeHMJi. M. B. MyApoB AOJiro nocJie CBoero OT-be3Aa noAAepJKMBaji eLųe jiMMHbie CHOUJeHHH C H3BeCTHblM BMJIbhhdcckhm TepaneBTOM npocfreccopOM HOCMC^OM CppaHKOM. a nOTOM m c ero yMeHMK?MM — npocfreccopaMM BHHųeHTOM repSepCKMM M (PeJIHKCOM PbIMKeBMMeM. h3BeCTHblM MOCKOBCKMM C^M3MOJIOr npOcbeccop A. OnjlOMaCpMTCKMH RHMMaTejibHO Msynaji TpyAbi BHjibhiocckoto Snojiora n cį>M3MO/iora E. CHHpeųKoro, ųMTMpoBaji mx. Hepe3 BMJibHioccKoe moahuhhCKoe očmecTBo npocfaeccopa MeAhuhhckoto cfjaKyjibTeTa noAAopJHHBajiM HayMHbie CBH3H c neTepSyprcKMMH i: mochobckhmm yMeHblMH — M. BynnbCKMM M A. <pM JlOMaCpMTCKMM, <t>. HHO3eMųeBblM H H. nnpOrOBblM, C TapTyCck^m yneHbiM K. BapoM m APyrMMH.
^T<!ȣNrAS
O PASKAITŲ eidama l namus nejučiomis ap sižvalgau. Mano žvilgs nis ilgiau sustojo ties atvi rais auditorijų langais. Kas paliko atvertus langus, jei kiekvienas žino, kad vėjas ga li juos išdaužyti? Kas nešeimininkišką! pažiūrėjo l visuomenini turtą? Atsakymas aiškus, Mūsų studentai nerūpestingai paliko auditoriją. Tačiau tai' dar ne viskas. Dažnai po paskaitų
P
kambarĮ. Malonu jame — tvarkinga, švaru. Tai — pir masis pažymėjimas apie kam bario gyventojus, kurie bend rabutį laiko savo tikraisiais namais. Norėčiau panagrinėti ir ki tą atveją. Būtent, kodėl pasi taiko netvarkingų kambarių. Tai visų pirma paaiškinčiau neteisinga atskirų studentų pažiūra į visuomenini turtą. Antra, kalta ir neprinciplnga bendrabučio taryba, kuri Ii-
£» g '□□□□□□□C□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□£>
>
KANTRIEJI NAMAI
,
□ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ D a n □ □ □ □ c o
O 8 n a L. B □ □ a □ o c r ^mnnrinnnnnnoaaūūOOūaaOūOOaoOOūDOODaDūODDŪOOūOŪDŪDŪOŪūaODDavj u
I
auditorijas lieka prišiukšlin tos. O kai kurie studentai, mūsų gėdai, paskaitos metu peiliu raižo auditorijos suolus. Pertraukos tarp paskaitų me tu vaikinai triukšmaudami at sitiktinai sulaužo suolą arba kėdę. Kartais išmušamas ir langas. Negaliu suminėti visų fak tų, bet jie verčia susimąstyti. Labai skaudu, kad nešeimininkiškai elgiasi ir komjaunuo liai. Pasakyčiau, jog tokiu el gesiu jie laužo VLKJS įsta tus, kuriuose Įrašytas pagrin dinis mūsų gyvenimo .įstaty mas — moralinis komunizmo statytojo kodeksas. To užmirš ti negalima, nes moraliniame kodekse yra aiškiai pabrėžta apie visuomeninio turto gau sinimą, o tuo labiau apie jo saugojimą. Šiuo atveju kai kurie mūsų komjaunuoliai tik rai nesilaiko moralinio kodek so principų, o kartu ir pažei džia komjaunimo Įstatus. SugrĮžtu J bendrabuti. Su stoju prie lentos, kurioje ra šomi pažymiai už kambarių švarą. Vieno kambario švara ir tvarka įvertinta labai ge rai, o kito kambario — dve jetu. Kodėl taip? Sąlygos vie nodos, kambariai po vienu stogu. Taip, sąlygos vienodos, bet studentai nevienodi. Įeini į penketu Įvertintą
Naujos knygos ; bibliotekoje FEDOSEJEVAS, P N. Komunizmas ir filosofija. M.,1 1962. 480 p. (rusų k.). Rinkinio straipsniai pašvęs ti aktualiems filosofijos klau simams, kaip socialistinės vi suomenės vystymosi ir per augimo į komunistinę visuo menę, liaudies masių vaid mens istorijoj, mokslo ir ateizmo klausimams, šiuolai kinės buržuazinės sociologi jos revizionizmo ir dogmatiz mo kritikai. LEY, GERANAS. Viduram žių materializmo istorijos apybraiža. M., 1962. 587 p. (rusų k.). ~ Autorius, savo knyųoje parodo Vid. Azijos ir Siau rės Amerikos dvasinės kultū ros, kilusios ankstyviausiais viduramžiais, poveikį progre syviajai Vakarų Europos ideologijai viduramžiais, nu šviečia ryšį tarp ųamtos pa žinimo augimo, materialisti nės pasaulėžiūros elementų ir to laiko klasinės kovos DONINI, AMBRODŽO. Žmo nės, stabai ir dievai. Religi jos istorijos apybraiža. M., 1962. 320 p. (rusų k.). Knygos autorius Italijos Komunistų partijos narys, „Italija — TSRS“ draugijos generalinis sekretorius, įžy mus religijos istorijos spe cialistas, prof. Donini remda masis faktine medžiaga ana lizuoja visas religijas istoriš kai, įrodo, kad krikščionybė yra ne antgamtinis reiškinys, bet, kaip ir kitos religijos, yra pagimdyta tam tikros epochos. Knyga skirta pla čiam skaitytojų ratui. BARSKIS L. Mūsų fakulte tas. Romanas. K., 1962. (ru sų k.). Moldavijos rašytojas L. Barskis savo romane pasako ja apie Kišiniovo universite to studentų ir dėstytojų gy venimą. Svarbiausia žmo gaus gyvenime yra rasti sa vo vietą visuomenėje Ir pa teisinti ją — viena iš pagrin dinių romano minčių.
LV 11219
beraliai žiūri į apsileidėlius. Neteisingai visuomeninis turtas vertinamas todėl, kad atskiri studentai dar mato di deli skirtumą tarp „mano“ ir „mūsų“. Tai yra noras kuo daugiau pasiimti, o nieko ne atiduoti. Tokia pr žiūra labai akivaizdžiai atsispindi bendra bučio kambaryje, kai jo gy ventojai neprižiūri tvarkos ir švaros dėl to, kad kambarys nėra jo asmeninė nuosavybė. Tiesa, tokių studentų yra la bai nedaug, bet vis dar pasi taiko. Kita netvarkingų studentų kategorija išsiskiria papras čiausiu nevalingumu, kuris taip pat yra pavojingas stu dentų auklėjime. Visų pirma, nevalingumą studentai pateisi na tuo, kad vienus mokslo me tus jie gyvena viename bend rabučio kambaryje, o kitus metus gyvena kitame kamba ryje. Atseit, kambarį vlstiek reikės palikti, persikelti į kitą vietą, todėl ir prižiūrėti JĮ ne būtina. Tokius nevaleikas rei kia paklausti, kas atsitiktų, jei visi studentai taip galvo tų ir elgtųsi? Neretai pasitaiko kamba rių, kuriuose stovi viena-kita sulaužyta kėdė. Dar dažniau galima pamatyti langa išmuš tu stiklu. Aišku, kad ir kėdės ir langų stiklai buvo sveiki, bet studentai nesaugojo jų, sugadino. Visiems žinoma, kad žmogus sėdėdamas kė dės nesulaužo. Visuomeninio turto gadinimas yra didelis nusižengimas, bet visuomeni nės organizacijos tuo dar ne pakankami rūpinasi. Argi ne aišku, kad kėdes dažniausiai sulaužo girti žmonės? Gi fa kultetų komjaunimo biuruose apie visuomeninio turto gadi nimą neužsimenama, nors vi sa tai nesuderinama su kom jaunuolio vardu. Labai dažnai kaltinamos bendrabučių tarybos. Gerai, kad jas kritikuoja, bet dar mažai kritikuoja. Jas reikia kritikuoti už neprincipingumą. Tarybų nariai liberaliai vertina bendrabučio taisyklių
SPORTINĖ SEIMĄ
UŽ SVEIKĄ IR GRAŽIĄ BUITĮ! 4. Užtikrinti,
kad
prenumeruota
spauda
pažeidimus. Ne atsitiktinai siektų adresatą; 5. Skoningai apiforminti vestibiulį Ir kor nevalingi studentai nekreipia rius vaizdinės agitacijos priemonėmis: Sūl< dėmesio i tarybos pastabas, o stendais, foto vitrinomis Ir pan.; 6. Siekti, kad ir studentų kambarių apifoi pagerinti Universiteto bendrabučių dauguma studentų pašaipiai Tikslu nime jaustųsi aukšta meninio skonio kultūr, darbą studentų Profkomitetas nutaTarybų žiūri l tarybos narius. Man rė šiais mokslo metais .praversti konkursą ge----------- ----------atrodo, kad čia reikia ne šai riausiajai Tarybai išaiškinti: sudaKonkurso rezultatus suves komisija, da pytis, o rimtai susimąstyti. ryta iš visuomeninių organizacijų ir i. ūkio ta atstovų. dtatuvų. Gal net reikėtų išplėsti bend lies II. Toliau gerinant studentų buitį, reikia; Bendrabučio Tarybą, iškovojusią pirmąją vie 1. Siekti, kad bendrabučio atskirų kamba Studentų profkomitetas žiemos atostogų me rabučių tarybų teises, kad jos tą, blokų ar viso bendrabučio gyventojai koi tų tu ’ nemokamai pasiųs į Leningradą. už komunistinį vardą; galėtų pajusti savo tikrąją Konkurso rezultatų suvedimo komisija, ver Tarybos darbą, 2. Kelti visuomeninės pareigos, atsakinqi tindama bendrabučio vado vietą. vausis sudarytais NUOSTATAIS. jausmą studentams, budintiems bendrab I. Stiprinant idėjinį-auklėjamąjį darbą stuvest.biulyje, skaitykloje ir virtuvėse; bendrabutyje. Gyvename 3. Kovoti, kad penktadieninės talkos ben dentų tarpe, bendrabučio Taryba privalo: 1. Nedelsiant atnaujinti atnaujinti ir* Tai yra mūsų pastogė, mūsų būtyje taptų efektyvia studentų darbinio ai 1. Nedelsiant i: suaktyvinti raujimo priemone; kampelio veiklą. Tuo tikslu: namai. Liaudies išmintis sako, donojo a) organizuoti su studentais gyvus, įdomius 4. Organizuoti ne rečiau, kaip tris ka ' —, meno į semestrą švaros savaites; kad blogas tas šeimininkas, pokalbius marksistinės etikos, estetikos, 5. Pilnumoje įgyvendinti rytmetinę mani ir kitais, klausimais, kurio troboje netvarka. Mū b) ruošti vakarus-susitikimus su Universite 6. Kovoti už visuomeninio turto saugoj elektros, vandens ir dujų taupymą; to dėstytojais, senais komunistais, komunistinio sų tikslas išaugti gerais šei darbo brigadų nariais ir t. t. 7. Sutvarkyti prie bendrabučio esančią tori ją; 2. Išleisti pilnaverčius sienlaikraščius neremininkais, komunistinės atei čiau kaip du kartus per mėnesį; 8. Vesti griežtą kovą su bendrabučio vii ties žmonėmis. Toks mūsų taisyklių laužytojais. 3. Organizuoti nors kartą į mėnesį radijo valandėlę-laidą. VVU STUDENTŲ PROFKOMITETA! tikslas. Toks uždavinys. Ir spręskime ji bendromis jėgo LaiaiaiiiiiiBiiijiiiiiĮSiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiaiiiiiiiiim ..mis mis. Neseniai vykusiose respublikinėse parašiutistų varžybose mūsų Univers.teto studentas IV kurso teisininkas P. Brunza R. ZVINGILAITĖ daugiakovėje iškovojo sidabro medalį. Šiuo metu jam trūks Istorijos spec. VI kurso ta tik dviejų pratimų sporto meistro normai įvykdyti. Palin proforgė kėkime Petrui įveikti ir šią ribą.
Konkursas!
Konkursas!
JAMANTO
-----------------------------------------------
nuotr.
Neseniai trijų stambiausių Maskvos aukštųjų mokyklų komjaunimo organizacijos kreipėsi j visas aukštąsias sostinės ir Pamaskvio mo kyklas su lozungu: tapkime mokyklų šefais. Kreipimesi be kita ko nurodoma: XVI VLKJS suvažiavime daug kalbėta aipe tai, kad fabri kų, gamyklų, aukštųjų mokylų Jaunimas dar mažai pa deda mokykloms. Pagrindi niu darbo trūkumu mes lai kome auklėjamojo darbo mo kyklose siaurumą, suskaldytumą, sistemos nebuvimą. Šiandien aukštosiose mokykmokosi lose, kaip taisyklė, darbo žmonės, išėję gerą mokyklą. Kas, jei ne Jie, gamokinių Ii aktyviai veikti komunistinio charakterio for dimavimąsi! Darbo barai deli __ pagalba komjaunimo
Pabaiga.
ja atlikta. . . Bandau dirbti Ir aš. Aptar nauju A-6 tipo metalo atpiovlmo stakles. Ai, nesuspėjau! Instiktyvlai kažkur graibau rankomis. Brokas. . . Spaudau mygtukus. Varik lio įjungimo ir išjungimo mu zika niekaip nesiderina. Nu kritusi nauja detalė pažadina mane — aš taip „pasispardžiau“, kad kelis kartus aplen kiau savo „mokytoją“ V. Ci bulską: nors jis dirba prie dviejų staklių, bet mano pa gaminto broko krūvelė — di desnė negu jo gerų detalių. Savotiškos lenktynės. . . Darbininkas. . . Kai kas įsi vaizduoja stambų raumeningą, tamsiu kombinezonu apsitem pusį žmogų. Tvirtos rankos. Žvilgsnis į kiemą. Ten vaikšto mergio tės. Neklusni plaukų sruoga. O kietai sučiauptos, storos, bernioik'škos lūpos švilpiniuoja kažką ilgesingą, neramų. Gal prisiminė paskutinį pasimaty mą. O gal akomponuoja stak lių gausmui. Nerangiai sukuosi apie stak les. Kojas maudžia — lyg po Ilgo bėgimo. Tepaluota ran kove brūkšteliu per akis. Dar rytais, bet jos merkiasi.
ŽINGSNIAI SAULĖTEKY — O vakarais šaltis Jau va ro poreles nuo suolelio, — už uomina pradeda metalo atplovėjas J. Vaučeskas, ned'dūkas vyras šviesiu, padžiūvusiu veidu. Akys atrodo geros, mė lynos lyg žydrynė. Retkar čiais suspindulluoja jaunatviš kos ugnelės. — O eilėraščius daug kas rašo? — klausia jis. — Bando ka! kas. — Gal baltosiomis eilėmis? — Yra tokių. _ Patinka man Vitmenas. Didelis poetas. Paskui sprendžiam „sudė tingą“ problemą — kaip pa aiškinti žodžio' „b'.le“ kilmę ir vartojimą. Teisingiau kalba J. Vaučeskas, o aš tik linkėtojų galva: — Taip, taip, — nors ne žinau, ar iš tikrųjų taip yra. Aukščiaus’al stovi tarybinis žmogus — darbininkas. Ne, dabar jis junta ne tik staklių, mašinų, statybų kvapą. Jam darbas — poezija. Ir romanti-
ka čia. Ir meilė, žodžiu, vi sas gyvenimas. Prieina mergina. JI kažką sako, bet Laimonas nieko ne gali suprąsti. Sustabdo stakleis. Ateikit šį vaikarą. Kultūros klube lankysis J. Ragauskas. „ Pamatysit . ” K. Sa jos „Palangos liūtą". Draugai vaidins. Gros Irgi. Nueina. Kalbasi su Remigi jum. Jis, Arvydas ir Laimo nas pažada budėti jaunimo va kare. Vaikare — į paskaitas. Su sirenka busimieji mokslinin kai, pedagogai ir bibl'oteklnlinkai, o gal ir ne vienas ra šytojas ar poetas. Auditorijose susikardena juokas. Klausimas veja klausimą. — Nesunku? — klausia grąžtų gamyklos vyrukai savo kolegas iš „Spartos“ kojinių fabriko. — Nieko baisaus. — O kaip „silikatams“? —
Puiki maskviečių iniciatyva
organizacijoms ir pedago kolektyvams, sąmoningo ; žiūrio į mokymąsi, žingeit mo skiepijimas, technin kūrybos vystymas, estetir ir fizinis auk'ėjimas — l toli gražu nepilnas dar krypčių sarašas. Visa tai c lim pasiekti, jei kiekvieni kursas bus susijęs su vie|
u
iš šefuojamo mikrorajoi mokyklų. Tuomet studenl domėsis visomis mokinių q venimo pusėmis, jaus atšali mybę už visą klasę, moky lą, o ne tik už „savo* ral lį, „savo* pionierių būrį. Toks darbas bus naudi gas ir patiems studentą^
i
Rimais pravardžiuoja i ai ■draugus Iš silikatinių dirb j ikomiblnato. ls — Darbo nesibaidome, it kažkas išdykėliškai pas o pūslėmis nusodinta ranka, lę Paskaita. Palinkusios i vos. Greiti pirštų jude r Jokio atiodūsio. Tempas I 1 ir darbe. Jie skuba. Gal ja dėl, kad žino, jog laukia k :y bario draugai — reiks pi ilt mesti žodeliu. „O kas pas Ugero?“ ‘U Tepale išmirkusios rai o dar čiupinės laikraštį, .ėi knygos puslapius. Vidas i . Remigijus rašys eiles. Ti ii pas ir tvirtas. Grūdintas s < bo metu. Ir, žvelgdami pro lanf užmiegančio miesto žibi liūs, pusbalsiu sudainuos „Kai po darbo gatve Aš grįžtu, o langai Ryškiai švyti. . .“ Esi Takt, takt, takt.. . tu Žingsniai. Jie garsiai ! ši. Tai ne kareivių žings )!( Ne patruliai sutinka sau a. ai kįDarbo ir jaunystės ž: ųj niai. Ir kuo daugiau t tvirtų, sparčių gyver ž.ngsnlų, tuo greičiau šviesi diena. Algimantas VAITKEVIC1 . I k. lituanistas Vilniaus grąžtų gamykla
D
ld
REDAKCINĖ KOLEGlj
♦♦♦♦♦♦♦♦♦ >♦♦♦♦♦♦♦
DĖMESIO! PRIIMAMI KLAUSI JAI Į LIAUDIES UNB SITETO MUZIKOS FAK TETĄ. ABONEMEN GAUNAMI VVU KUI ROS KLUBE. ABONEtt TO KAINA 1.5 RB. KULTŪROS KLUI
5 Treneris teiktą
R.
Vaitkevičius ke'ia tostą už B. ORENTAITĖS nuotr.
fa lstorijos-filoloqi jos teto dekanatas ir vi: meninės organizacijos škia giliĄ užuolautą ' dėstytojai 2. ZORINAI-D NIENEI, Jos tėveliui min
4, Sportinė šeima! Ją sukūrė irkluotojas Z. Jukna ir I. Pleikytė (EMF V k.).______________ _____
Rinko ir spaudė LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. Nr. 7-79-17; •TAPBBMHHC CTyREHTAC. OpraH BiiJibHioccKoro Toc. yHHBepcHTeTa («Cobctckhh cTygeHT>), ąipec: r. Bhjimuoc, yn. yHHBepcmeTO, 3.
Užs. Nr. 560-1
sh >k< i ■i n ni nii ei