Visų šalių proletarai, vienykitės!
suuoencas 1973 m. rugpiučio 31 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 23 (843)
SVEIKI, SU RUGSĖJU ATĖJĘ, DIDELĮ DARBĄ PRADĖJĘ! Penki ir penkiasdešimt... Į pramonės planavimo spe cialybę (dieninį skyrių) pri imta 50 žmonių. Šioje M.
KURAIČIO nuotraukoje ma tome penkis kurso atstovus, kurie geriausiai laikė stoja muosius egzaminus (iš kai rės): Ireną Leščinskaitę, ZigEžerskj, Viliją Vaitiekū naitę, Reginą Viliūnaitę, Li diją šilinskaltę.
Stojamųjų ratas nustojo sukęsis... Vėl atsirado pasiklystančių Universiteto kie muose, vėl koridoriuose z'ba naujų veidų šviežios šypsenos. Įstojusieji iš nekantrumo važiuoja ir eina į rūmus, kuriuose Prasidės naujas gyveni mas. Dabar stojamieji egza minai į aukštąją mokyklą yra neblogas paprakaitav‘rnas net ir labai gerarr. gurinės mokyklos moksleiviui. Fukse, užmiršk Juodą stojamųjų egzaminU saulę! Pažiūrėk, koks stiprus, kiek daug nu engei, kol išsikovojai <>au vietą! Ir neatsipalaiduok — gyvenimas per mainingas!
ėmimo komisijos atsakin gasis sekretorius Vytau tas VALIUKĖNAS, Fizikos fakulteto Radiofizikos ka tedros vyr. dėstytojas, mums davė žiupsnelį sta tistikos. — Kiek iš viso gavote pareiškimų? — 3628. — Kiek asmenų išlaikė egzaminus ir kiek priimta studijuoti? — Egzaminus išlaikė 2554 asmenys, priimta — 1525. Plius iš parengiamo jo skyriaus 65 ir iš kitų aukštųjų mokyklų atsiųs tų — 10. Iš viso priimta: 1590. — Kiek stojo su darbo stažu? Kaip jiems sekėsi? — Gavome 371 pareiš Dieninio skyriaus pri
SU RUGSĖJO PIRMĄJA!
SU RUGSĖJO PIRMĄJA!
prekių mokslo — 4, tei sės: lietuvių kalba dėsto moje grupėje — 3,5, ru sų kalba dėstomoje gru pėje -— 6, lietuvių kalbos ir literatūros bei gydomo sios medicinos ir pediatri
jos specialybes — po 4. — Gal apie kontrastiš kus pažymius? — Be trejetų išlaikė 807, dvejetus gavo 780. — Kaip laikėsi mokyk lų pirmūnai? — Vidurinių bendro la vinimo mokyklų medali ninkai ir spec. vidurines mokvklas baigę su pagy rimu padavė 79 pareiški mus, egzaminus išlaikė 62, priimta 55. — Pagal tautybę? — Įstojo: lietuvių — 1352, tusu — 120, lenkų — 57, žydų — 26, kitų autybių — 35. — Pagal socialinę pa dėtį? — Iš darbininkų—614, iš kolūkiečių — 305, iš tarnautojų — 671.
SU RUGSĖJO PIRMĄJA!
SU RUGSĖJO PIRMĄJA!
kimą, egzaminus išlaikė tik 194, priimta 180. — Kur buvo didžiau sias konkursas? — Į prekybos ekono mikos specialybę stojo 5 studentai į vieną vietą,
M'tterviu
— Pagal vietovę? — Iš nuolat gyvenan čių kaime gauta 1017 pa reiškimų, egzaminus išlai kė 747 asmenys, įstojo 318. Jau buvau koridoriuje, kai pamačiau gražiai nu raudusius du fuksus: mer gaitę ir jaunikaitį. Kaip matyti, jie buvo ką tik susipažinę ir bandė šį bei tą kalbėtis. Tada grįžau ir paklausiau: — Koks įstojusių mo teriškosios ir vyriškosios pusės santykis? — Moteriškoji padavė 2583 pareiškimus. Moky tis įstojo 587 atstovės. Vyrai atvežė 1045 pareiš kimus, įstojo 1003. — Didelis ačiū už skai čius (kurie yra įspūdingi ir išraiškingi). A. STANEVIČIUS
SU RUGSĖJO PIRMĄJA!
Pagaliau atėjo Rug sėjo pirmoji — susiti kimų su senais drau gais diena, naujo se mestro diena, nepatirto pradžia. Atėjo šventė, kuri kartu ir darbo tę sinys. Prasideda nauji mokslo metai.
Dėmesio! IŠKILMINGAS
JŲJŲ
MOKSLO
ATIDARYMAS
NAUMETŲ ĮVYKS
RŪMUOSE
SPORTO
RUGSĖJO 3 DIENĄ
19
VALANDĄ. KVIEČIAMI ŠORIAI,
PROFE-
DĖSTYTOJAI,
PIRMAKURSIŲ TĖVAI.
SU RUGSĖJO PIRMĄJA!
Kaip
s E Fakultetas
laikėme
pavasario egzaminų sesiją
o
>
Fizikos Matematikos ir mechanikos Chemij os Gamtos Medicinos Filologlj os Istorijos Pramonės ekonomikos Prekybos Finansų ir apskaitos Teisės
77,1 88,6 80,2 86,9 85,8 88,8 81,6 87,2 86,4 81,2 92,8
85,4
Iš viso:
368 627 287 433 736 820 634 400 269 848 357 5779
316 573 275 407 651 729 593 364 255 745 320
85,9 91,4 95,9 93,9 88,5 88,9 93,5 91,0 94,8 87,9 89,6
29 40 30 28 84 61 44 21 24 38 20
5228
90,5
419
52 54 12 26 85 91 41 36 14 103 37 551
Visus, kas nori būti „Ta rybinio studento" laikraščio korespondentais fakultetuose, visus, kas rašo, piešia, foto grafuoja, kviečiame užeiti Į redakciją (centriniai rū mai, 32 kmb.) pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais, penktadieniais nuo 10 iki 16 vai. Korespondentų skaičius neribojamas. Stojamųjų eg zaminų nėra.
PROFESORIUS V. MAŽIULIS — RESPUBLIKINES PREMIJOS
LAUREATAS
Lietuvos KP Centro Komi tetas ir Lietuvos TSR Minist rų Taryba paskyrė 1973 me tų Respublikines premijas. Slo mėnesio pradžioje suži nojome premijų laureatus. J” tarpe — Universiteto Lie
o ra a o.
tuvių kalbos katedros profe sorius, LTSR Mokslų akade mijos narys korespondentas Vytautas Mažiulis. Jam 1973 m. Respublikinė premi ja paskirta už monografiją „Baltų ir kitų indoeuropie čių kalbų santykiai". (1970).
REDAKCIJA
Ą
v=^-s MUSŲ - DVYLIKA Gerai menu pirmą kursą. Vytą, nes visur jo pilna, vi Gydomosios medicinos spe sur jis skuba ir, kaip nebū cialybė, I akademinė gru tų keista, visur suspėja. pė. . . Tada mes, nors ir ne Jau dvejus metus fakulteto drąsūs, nesuspėję vienas kito komjaunimo gyvenimui va gerai pažinti, iš pirmų die dovauja Henrikas Ramonas. nų kibome j mokslus. Dės Kiekviena diena jam atneša tytojai irgi retkarčiais pri marias naujų rūpesčių, iš vie mindavo mums, kad pirmoji no susirinkimo tenka skubė grupė ne tik pavadinimu tu ti į kitą.. . Tačiau visa tai ri būti pirma... Nepamiršta jam netrukdo būti mokslo pir mas pirmas kursas. Mes ir mūnu, o kartu geru ir nuo šiandieną, tik jau su šypse širdžiu grupės draugu. na, prisimename tuos nesi Visi esame aktyvūs fakul baigiančius koliokviumus, teto SMD nariai. Kiekvienas kasdieninius studentiškus rū lankome mokslinį būrelį, do pesčius ir pirmąsias perga mimės įvairiomis medicinos les. Bene iš visos Lietuvos sritimis. Skirtingi čia mūsų kampelių čia susirinkę, mes interesai. Štai Eugenija ir Vi augome, tvirtėjo draugystė, da pasišventė terapijai, Nijo ir mūsų grupė tapo viena ge lė — akušerijai - ginekolo riausių fakultete, vėliau — ir gijai, Rasos širdis linksta j Universitete. akių ligas, antroji Nijolė su Mūsų grupės seniūnė — sižavėjusi ausų - nosiesRasa Stuokaitė. Ji mokosi gerklės ligų specialybe. Vy tik labai gerai, aktyviai da rai pirmenybę atiduoda chi lyvauja viso universiteto rurgijai. Studentų mokslinės draugijos Laisvalaikiu mėgstame pa veikloje. O, anot žmonių, sportuoti, arba bent „pasirg obuolys nuo obels netoli ti" už savo komandas. Turi rieda. Stengiamės pateisinti me nepamainomą krepšinin tą išmint). kę Nijolę ir prityrus} futbo Kokią bepatartume veiklos lininką Liudą. sritį, visur rasime mūsų gru Jei tik yra proga pakeliau pės atstovų. Štai kad ir kur ti, niekada nuo jos neatsisa so seniūnas Vytas Kamaraus kome. Prisimenu, jau antra kas. Kažkada viena kolegė me kurse Andriaus iniciaty jį pavadino „grupės siela". va visi aplankėme Leningra Tada mes truputėlį pasišaipė dą. Geri liko prisiminimai. . . me, bet dabar matome, kad Ne vienas grupės studentas užsienyje. Apie ji buvo teisi. Mėgsta grupė pabuvojo
TSR SĄJUNGOS IR SĄJUNGINIŲ RESPUBLIKŲ LIAUDIES ŠVIETIMO ĮSTATYMŲ PAGRINDAI 46 straipsnis. Mokslei vių ir studentų teisės. Moksleiviai ir studen tai turi teisę nemokamai naudotis laboratorijomis, kabinetais, auditorijomis, skaityklomis, biblioteko mis ir kitomis mokymo bei pagalbinėmis mokymo įstaigomis, taįp pat spor
to bazėmis, įrenginiais, sportiniu inventoriumi ir kitais mokyklų įrengi mais. Moksleiviai ir studentai įstatymais nustatyta tvar ka aprūpinami stipendijo mis, pašalpomis, bendra bučiais, internatais, medi cinos pagalba mokymo
X
Gaudeamus igitur Juvenes dum sumus! Post iucundam iuventutem, Post molestam senectutem Nos habebit humus!
Vivant membra ųuaelibet,
Vivat academia! Vivant professores! Vlvat membrum ųuodllbet,
Vivat nostra civitas,
Semper sint In flore! Vlvat et respublica Et qui illam regunt,
Maccenatum Caritas
Qui nos hic protegunt
daug ką dalinomės įspū džiais; apie Suomijos jauni mą, apie VDR darbo ir poilssio stovyklą, apie kaimyninę Lenkiją, apie Bulgarijos gam tą ir žmones.. . Aktyviai dalyvaudami vi suomeninėje veikloje, mes niekada nepamirštame svar biausio mūsų uždavinio — gerai mokytis. Ir mums labai džiugu, kad netenka raudo nuoti. Juk didesnė pusė gru pės studentų mokosi be tre jetų. Studentiška, o kartu ir šei myniška mūsų grupė. Net keturiose vestuvėse atšoko me. Geri mano draugai, papras ti, draugiški. Jau penkerius metus kartu pragyvenome. Užsiėmimai, paskaitos, lais valaikis. .. Nesinori šiandie ną galvoti ir nesitiki, kad prabėgs dar vieneri metai, ir mes išsiskirsime. Tačiau aš laiminga, kad sutikau tokius žmones, kurie per tuos ilgus' metus man tapo draugais. Juk ir po dešimties, po dvi dešimties metų mes vėl su sitiksime ir prisiminsime, kad mūsų buvo dvylika — šešios merginos ir šeši vaikinai. .. Linkime ir dabartiniams pirmakursiams rasti Univer sitete daug gerų draugų, sėk mingai studijuotil J. paslauskaite MF VI k. I gr. studentė
įstaigose, turi teisę nau dotis lengvatiniu arba ne mokamu važinėjimu trans portu ir kitų rūšių mate rialine pagalba. Moksleiviai ir studen tai, kurie mokosi, nenu traukdami darbo, sutinka mai su įstatymais turi tei sę į papildomas atostogas darbo vietoje, sutrumpin tą darbo savaitę ir kitas lengvatas. Asmenys, baigę profesi nes technikos, specialią
sias vidurines ir aukštą sias mokyklas, aprūpina mi darbu pagal įgytą spe cialybę ir kvalifikaciją. Moksleiviai ir studentai turi teisę per savo visuo menines organizacijas da lyvauti, svarstant moky mo proceso ir idėjinio auklėjamojo darbo tobuli nimo klausimus, taip pat pažangumo, darbo ir mo kymosi drausmės klausi mus bei kitus klausimus, susijusius su moksleivių
ir studentų mokymusi ir buitimi. 47 straipsnis. Mokslei vių ir studentų pareigos. Moksleiviai ir studen tai privalo sistemingai ir giliai įsisavinti žinias bei praktinius įgūdžius, lan kyti užsiėmimus, nustaty tais terminais atlikti mo kymo plane ir programo se numatytas užduotis, kelti savo idėjinį ir kul tūrinį lygį, dalyvauti vi suomenei naudingame
darbe, savitarnoje, laiky tis mokymo ir auklėjimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių. Moksleiviai ir studentai turi būti drausmtagi ir organizuoti, laikytis so cialistinio bendrabūvio taisyklių, saugoti ir stip rinti socialistinę nuosavy bę, nesitaikstyti su viso kiais antivisuomeniniais pasireiškimais, dalyvauti visuomeniniame kolekty vo gyvenime.
GRĮŽOME IŠ VASAROS Vasara — kelionių metas. Išvykos, naujos pažintys, gausybė įspūdžių. . . Nemaža jų turime ir mes, kadangi į darbo ir poilsio stovyklą atvykome pirmą kartą. 0 kiek gali jaunos ran gos! Nepabūgome, sutikę pirmuosius sunkumus. Patys susitvarkėme palapines, api pavidalinome stovyklą, patys JT kultūros namų raktą išsi prašėme. .. ' Apsidžiaugė ir kolūkiečiai, sulaukę talkininkų. Čia dar bų nestigo: baltinome kaivides, tverėme aptvarus, be tonavome garažus, ravėjom laukuose. 25 studentai suda ro dvi brigadas: laukininkys tės, vadovaujamą Z. Gurskaitės ir statybininkų — R. Markevičiaus. Kolūkis gali
džiaugtis tokiais talkininkais kaip R. Valeckas, D. Kniukštaitė, A. Semetulskytė, R. Markevičius. Per dvi su pu se savaitės uždirbome dau giau kaip 1300 rublių. Mūsų ,.Dėdės Liongino ūkio" (taip vadiname sto vyklą) narių turtingas ir lais valaikis. Kasdien po darbo, Susnos upely nuplovę dulkes, skubėjome į sporto aikšteles, žiūrėjome kino filmus, skai tėme ir rašėme, įdomiai pra leidome vakarus su vietos jaunimu. Apie tai byloja ir mūsų sienlaikraštis „Žings niai kaime". Visada jautėme stovyklos viršininko D. Baikščio, kol ūkio pirmininko L. Bagdono, jo pavaduotojo V. Labanaus ko ir kitų ūkio vadovų rū
MUSŲ DARBAS TAU, TĖVYNE!
Daugiau kaip 500 tūks tančių šalies studentų šie met buvo išvykę į staty bas. Penkiolika vasarų šiam šauniam jaunimo judė'imui. Ta sukaktis buvo nutarta pažymėti taip: per trečląjj semestrą at likti darbų už 1 milijar dą rublių. Studentų staty bininkų būriai, įsijungę į socialistinį lenktyniavi mą, statė naujas gamyklas ir fermas, tiesė kelius ir naftotiekius. Jie savo darbą skyrė Tėvynei.
•000 OOO LQQO
pestingą ranką. Gal todėl taip greit prabėgo pirma studentiška vasara. Geros nuotaikos grįžtame į audito rijas. R. MORKŪNAITĖ PEF II k. studentė Kapsuko raj. „Žalgirio" kol. Liepos 8 d. būrys Vilniaus studentų išvyko į 135 res publikos darbo ir poilsio sto vyklas (M. Kuraičio nuotrau koje matome palydas prie Sporto rūmų). Jų gretose bu vo ir mūsų universiteto stu dentų. VVU darbo ir poilsio stovyklose, kurios veikė res publikoje, šalies stambiausio se statybose, užsienyje, da lyvavo apie 2000 universitetlečių.
Atvykę į Kraštų tarybinį ūkį, mes, finansų ir kredito bei statistikos specialybių studentai, išvydome sodą, ja me boluojančias tuščias pa lapines, aplink nupjautą žo lę. Pirmasis klausimas buvo toks: „Kaip gyvensim?" Slin ko dienos. Apsipratome. Pa sikeitė ir aplinka: padaugė jo palapinių, prie jų pasi merkėme gėlių; pakėlėme stovyklos vėliavą, vakarais visus šildė degančio laužo liepsna. Jaukiau ir palapinė se pasidarė, tarsi vietos pa daugėjo. Kai nuvykome pasi svečiuoti į Suostus ir pama tėme, kaip visi susispietę krūvon gyvena, pajutome sa vo stovyklos pranašumą. Pirmomis dienomis visi 32 plušome kartu. Kiek vargo
būdavo meistrui, kol išskirstydavo darbus, paaiškindavo. Nemaža laiko praeidavo vel tui. Reikėjo kažką daryti, keisti. Išeitis buvo rasta: pa siskirstėme į tris brigadas. Dabar meistras kas rytą ga lėdavo informuoti brigadinin kus kokiame bare dirbs jų brigados, o šie — savo dar bininkus. Per tas pačias dar bo valandas padarėme žy miai daugiau, negu anksčiau. Kad darbas būtų našesnis, kad visi geriau dirbtume, tarp brigadų vyko socialisti nis lenktyniavimas. Jo komi sija vertindama atsižvelgė ne tik į atliktų darbų koky bę, kaip laikomasi saugumo technikos taisyklių, bet ir į palapinių tvarką, aktyvumą, ruošiant įvairius renginius,
su Socialistinio Darbo didvy riu Biržų KiMK brigadininku A. Lažuku, draugiškų tinkli-, nio varžybų su Kraštų tary binio ūkio ir KMK darbuoto jais. O kaip apsidžiaugėme, kai sužinojome, kad mūsų še fai — KMK — skiria auto busą. Pabuvojome Rygoje, Salaspilyje, Siguldoje, Jūrma loje, parsivežėme daug įdo mių suvenyrų ir įspūdžių. Susipažinome ir su Biržų miestu, jo apylinkėmis. Va karais, susirinkę prie laužo, pravedėme politinfoimacijas, susirinkimus ekonomikos, me dicinos klausimais. Kiekviena diena, praleista stovykloje, man ir mano ko legoms atnešė dalelę naujo, praturtino. Išvykdami į na mus, ne vienas pagalvojome, kaip čia buvo gera.
budėjimą virtuvėje ir kt. Sa vaitiniuose susirinkimuose ap žvelgiami kiekvienos savai tės rezultatai, numatomos darbo gairės ateičiai, nagri nėjamos įvairios temos. Sto vykloje griežta tvarka, gy venome ritmingai. Suruošėme kelias talkas: našaus darbo diena (lėšos ski riamos Gagarino miesto re konstrukcijai), kita — X Pasaulinio studentų ir jauni mo festivalio Berlyne solida rumo fondui. Mūsų stovykloje ir poil siaujama. Artimi ryšiai pa laikomi su Kraštų tarybinio ūkio pirmine komjaunimo organizacija, rengiami bend D. SLENYTE ri poilsio vakarai, padeda FAF II k. studentė me jų sieninei spaudai. Ilgai studentai nepamirš susitikimo Biržų raj.
DVI SAVAITĖS LUOKĖJE . . .Smalsios moterų ir vai kų akys seka nematytą re ginį: senąja Luokės gatve ei na didžiulis jaunų žmonių būrys. Visi dainuoja. Ant drobinės vėliavos po liaudiš ku ornamentu užrašyta: „VVU KRAŠTOTYRA“. { šį Telšių rajono miestelį su 800 gyventojų atvykome rugpjūčio 6 dieną. Įpratę prie Rytų Aukštaitijos (eks pedicijos Vilniaus, Ignalinos, Švenčionių rajonuose), į Že maitiją važiavom kiek nedrą sūs: daugeliui mažai girdėta tarmė ir kietas žemaitiškas būdas... Bet baiminomės be reikalo. Mus sutiko mokyto ja J. Vaigauskaitė, didelė tautosakos rinkimo entuzias tė, gerai pažįstanti visus apy linkės kaimus. Istorikai rinko medžiagą Kraštotyrininkų dienos me užlipti į tą legendinę nę Traulėnų kaime (kairė- apie revoliucinį Žemaičių Luokėje. Jas primena šios Šatriją (viršuje); pas tauto- je); Užgavėnių kaukėmis pa- pulką, veikusį Luokės apylin kėse 1919 metais, apie socia Buotraukos: ir mes panoro- sakos pateikėją M. Grlgalie- slrėdę vaikai (dešinėje). listinės santvarkos kūrimąsi, surašė Luokės tarybinio ūkio istoriją. Jiems nadėjo garsio jo Gaulėnų kraštotyros mu ziejaus vedėjas J. Andriusevičius. Dailės instituto studentai domėjosi daugiausia taikomą ja liaudies tapyba, rado la bai gražių kraičio skrynių, liaudies meistrų skulptūrėlių. Jos papildė Gaulėnų muzie jaus ekspoziciją. Aštuoniolikos žmonių gru pė rinko medžiagą apie da bartinį žmonių gyvenimą, laisvaiaikį, kultūrą. Ypač įdo mią kryptį pasirinko asp. J. Trinkūno vadovaujama psi chologų grupelė. Jie domė josi žinomų moraline religi ne pasaulėžiūra. Tokios te mos mūsų respublikos krašto tyrininkai dar nebuvo lietę.
Etnografai taip pat klausi nėjo daugiau apie dabartį. Vieni ieškojo amatininkų, kiti audėjų. Fizikas Valius Žalkauškas vis klausinėjo kalvių. Matematikai susido mėjo, kokių baldų galima rasti dabartinėse sodybose. Bene labiausiai žmones ste bino dvi mergaitės: jos vis teiravosi, ką žmonės valgy davę seniau ir ką valgo da bar. . . Judriausi buvo kalbininkai, vadovaujami doc. A. Girde nio. Jie užrašė apie 700 vie tovardžių, 110 karvių ir šu nų vardų ir 200 žodžių. Žo dynui ilgiausias kojas pasiro dė beturįs IV kurso 'lituanis tas R. Kasparas: jie vienas užrašė net 500 vietovardžių. Luokės apylinkės, tur būt, vienos iš gražiausių Žemaiti joje. Miestelio pašonėje pui kuojasi Guivėnų miškas. Ap link kur pažvelgsi — kalvos ir kalneliai, ir visi vienas už kitą žalesni, dailesni. Tačiau nė vienas neprilygsta gražuo lei Šatrijai. Gal todėl ji to kia graži ir didelė, kad ka daise išbyrėjo iš prakiurusios milžino kepurės, užklodama po savim bažnyčią, ir nuo seno čia laumės ir raganos keldavo puotas... Kas žino. Bet ir mes panorome užlipti į tą legendomis apsuptą kalną. Beveik įpusėjome, ir staiga iš viršaus — pulkas raganų ir velnių. Užgavėnių kaukėmis pasirėdę vaikai ir senukai šokinėjo aplink, stū mė žemyn. Kas buvo drąsus ir pasiekė viršūnę, rado ten liaudies muzikantus Juozą ir Bronislavą Žilvičius — būg ną bedudenančius, skripkelę bečirninančius. Aplankėme netoli Biržuvė
nų kaimo keleto Žemaičių pulko dalyvių kapus. Paskui Petraičiuose apžiūrėjome se novišką žemaitišką pirkią, o vakare klausėmės Biržuvėnų moterų dainų, patys mokė mės dainuoti. Niekada nemanėme, kad tokios gražios, skambios že maičių dainos. Ekspedicijoje dalyvavo ir 12 konservatori jos studentų. Vadovaujami dėst. D. Krištopaitės, jie už rašė apie 800 dainų su melo dijomis. Universiteto tautosa kininkų buvo apie dvidešimt — bene didžiausia ir links miausia ekspedicijos grupė. Jie apvaikščiojo 12 kaimų, prašydami senučių padainuo ti, papasakoti. Nusišypsodavo senutės: kad jau užmiršau, vaikeli, galva nebe ta, nebe dainuojame dabar. Bet pa skui prisimindavo kažkur gi liai įstrigusias pasakas, dai nas, lopšines, kurias dar jų motulės dainuodavę. Taip pa mažu ir pririnko mūsų tau tosakininkai apie 500 dainų ir apie tiek įvairių pasakoji mų, atsitikimų, pasakų. Nepastebimai pralėkė dvi savaitės. Paskutinį vakarą mokytoja J. Vaigauskaitė pa sakė: „Mūsų poetas Mairo nis rašė: „Jei pro Luokę ka da bekeliausi Nepamiršk sustabdvti arklių. ..“ Bet nie kas iki šiolei nesustabdyda vo, vis pro šalį ir pro šalį. O jūs atvažiavote ir prikėlėte Luokę. Parodėte mums ir kitiems, kad Luokė garsi ne t’k savo razbaininku Ta du Blinda ir senolių pasako mis, bet kad ir dabar turi me ką parodyti ir kuo pasi girti. Ačiū jums.” G. MEILUTYTĖ III k. lituanistė
ŠALIES UNIVERSITETUOSE
Žinios iš Odesos universiteto,
su kuriuo mūsiškis yra pasirašęs draugystės ir
bendradarbiavimo sutartį. Rašo OVU laikraštis
KETVIRTADIENIO SUSITIKIMAI
Merginų dainos Jų šešiolika. Šešiolika mer ginų vadina vienu vardu — „Linelis". Vardas švelnus, kaip ir dainos, kurias taip gerai dainuoja šios mergi nos. . . EGZAMINAS
Ilgai tarėsi: kaip pavadin ti kolektyvą. — Klausykite, mergaitės, — Galia stengėsi perrėkti drauges, — juk pirmoji dai na, kurią mes išmokome, va dinasi „Sibiro linelis". Pava dinkime mūsų ansamblį „Li neliu". Taip tarp daugybės univer siteto ansamblių atsirado ,Xinelis". Pirmasis pasirody mas buvo tikras egzaminas. Odesos konservatorijos Ak tų salės scenoje prieš griež tą valstybinę komisiją pasi rodė šešetas „linelių". Jaudi nosi merginos, jaudinosi ir jų vadovė A. Buniajeva, ku rios diplominio darbo kon servatorijoje „tema" buvo šis ansamblis. — Vadove, kaip? — pribė go merginos. Atsakymą ga lėjai perskaityti švytinčiame vadovės veide. Ji pasakė: — Tai ir jūsų penketas, mano brangiausios! ..
rodoje vykstančiose Mokslo dienose. Buvo čia ir savi veiklos kolektyvų. Atvažiavo ir „Linelis". Vieną dieną studentus pa kvietė į svečius šauniosios Kantemiro divizijos kariai. Koncertas pasisekė kaip nie kad. Atėjo metas išvažiuoti. Jau prie autobuso prie merginų priėjo trys kariai. Vienas jų — plačiapetis, pasitempęs, kiek varžydamasis tarė: — Mes iš Poltavos.. . Pa dainuokite, prašom, mūsiškę, ukrainietišką. Tania pažiūrėjo į drauges ir, tarsi atspėjusi jų mintis, pradėjo: Oi, pidu ja lugom, Stežkoju, bjunkoju... Merginos pritarė: De červoni puži, Jak moi litą... Vaikinai užsisvajojo. Min timis jie nuklydo į gimtąją Ukrainą, prisiminė lėtąją upę Vorsklą, savo gimtą na mą prie miško ir raudonas rožes palangėje, išaugintas nepavargstančių motinos ran kų. .. KAS JUS, „LINELI"?
Ansamblyje jas vienija ža vėjimasis muzika. Kartu su ketvirtakursėmis „Linelyje" dainuoja ir jaunesniųjų kur Odesos universiteto dele sų studentės. Mariją galima laikyti ve gacija dalyvavo Maskvoje, Liaudies ūkio pasiekimų pa terane. Treti metai ji — ne PADAINUOKITE MŪSIŠKĘ...
Įsirašyti Komjaunimo įskaiton Universiteto komjaunimo Visi įstoję į I kursą stu- komitete (centriniai rūmai, dentai — komjaunuoliai iki 15 kamb.). š. m. rugsėjo 3 d. privalo Įskaitos skyrius dirba kas
KAINA 2 KAP.
V. SAVRUCKIS
Šiandieniniai studentai — rytdienos pedagogai. Ar pa siruošę jie būsimam darbui? Diplomus gauna visi, o mo kyklai reikalingi tokie, ku rie būtų pasišventę savo darbui, mylėtų vaikus, mo kėtų juos sudominti. Toli gražu ne kiekvienas absol ventas nevaržomai jaučiasi mokykloje. Todėl šiemet Žmogaus ir gyvulių fiziologi-' jos katedra įkūrė moksleivių klubą. Čia studentai galės pratintis prie būsimos profe sijos. Kiekvieną ketvirtadie nį studentai ir katedros dar buotojai praveda praktinius užsiėmimus su moksleiviais, rodo eksperimentus, supažin dina su mokslo naujienomis. Klubo tikslas — duoti pro gą vaikams pasiginčyti, ką nors patiems padaryti, išgirs ti nauja. Stipriai susidraugavo busi mieji mokytojai su moki niais. Net per atostogas ne nutrūko užsiėmimai. V. MALACHOVSKAJA
REDAKCIJOS
vas. Jis nuoširdžiai dėkoja Odesos mokslininkams už pa galbą, sukuriant laboratoriją, kuri tyrinės slenkančius šlai tus, ieškos priemonių jiems sustabdyti. Pakomentuoti šį laišką mes paprašėme Geologijos — geo grafijos fakulteto dekaną I. Zelinskį: — Jau kelinti metai bul garų mokslininkai domisi mū sų darbais, modeliuojant slenkančių šlaitų atsparumą, ne kartą svečiavosi mūsų ka-
Odesos universitete studi juoja nemažas būrys didvy riškojo Vietnamo jaunuolių. Nuotraukoje: Matematikos ir mechanikos fakulteto studen tai Ngo An Fuan, Nguen
Kuok Bao ir Le Kuang Zui ruošia anglų kalbos kurso užduotį. Jiems padeda T. Šuchat, Romanų-germanų fi lologijos fakulteto studentė.
SUSITARĘ DRAUGAI
tedroje. Jiems ši problema gana aktuali — Varnoje jū ra grąso pasiglemžti pliažus. Bulgarai pakvietė mūsiškius padėti sukurti laboratoriją panašią į Odesos. E. Cerkezas, prieš įstoda mas į universitetą, dirbo Ko vos su slenkančiais šlaitais valdyboje, būdamas studen tu, aktyviai dirbo mūsų la boratorijoje. Padarė slenkan čių šlaitų atsparumo modeli, kuris buvo eksponuojamas Liaudies ūkio pasiekimų pa rodoje Kijeve. Parašė nema ža pranešimų, kuriuos skai tė įvairiose konferencijose. Vėliau tapo Visasąjunginio konkurso laureatu už ge riausią mokslinį studento darbą. Varnoje E. Cerkezas padėjo įkurti laboratoriją mokė bulgarus stebėjimų metodikos. K. CECKINA
ŽURNALISTŲ MOKYKLA
Universitete veikia dvime tė žurnalistų mokykla — Vi suomeninių profesijų fakulte to skyrius. Jo klausytojai — įvairių fakultetų studentai, mėgstantieji žurnalistinį dar bą. Klausytojams paskaitas skaito srities laikraščio dar buotojai, Universiteto dėsty tojai — žurnalistai. INSTRUMENTUS GAMINA PATYS
Viso pasaulio astronomams gerai žinoma Odesos obser vatorija, kuri pernai atšven tė savo gyvavimo šimtmetį, ir jos vadovas UTSR MA narys korespondentas prof. V. Cesevičius. Neperseniausiai Odesos astronomai įsigijo dar vieną specialybę. Mokslo pažanga kelia ir didesnius reikalavimus instru mentams, kuriais naudojasi astronomai. Odesos observa torijoje ir jos filiale Majakuose įrengtos eksperimenti nės dirbtuvės, kur entuzias tai: optikas N. Faševskis, in žinieriai L. Paulinas ir V.
Paminėjus Odesos vardą, mintyse iškyla Juodosios jū ros vaizdas — mėlynų ban gų keteros, balti laivai... Odesos uoste (nuotraukoje) gali išgirsti minimą ir Lietu vos vardą: Juodąja jūra kur suoja laineris .Litva". Juo yra keliavęs ne vienas ir Vilniaus universiteto studen tas, aplankęs svečias šalis.
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
pakeičiama ansamblio seniū nė, „dešinioji" vadovės ran ka. Dainuoja ir seserys Cufistovos — Liudmila ir Na dia. Liudmila atėjo į ansamb lį pirmame kurse, o vėliau į repeticiją atsivedė ir jau nesniąją seserį. Storožukų šeimoje mėgsta ir gerbia dainą. Vyresnia jam sūnui ši aistra tapo le miama, renkantis profesiją — jis studijuoja konservato rijoje. O dukrai Larisai pa žintis su daina prasidėjo dar mokyklos suole. Dabar Larisa — Filologijos fakulteto III kurso studentė ir „Line lio" dalyvė. Ansamblio va dovė Olga Skorik — Odesos konservatorijos studentė. Kiek jai reikėjo jėgų, kad šiandien „Linelis" skambėtų naujai, kiek laiko nutekėjo, ruošiant naują repertuarą. * * * Šalikelėje rikiavosi topo liai. Palei plentą vingiavo upelis, vartaliodamasis per akmenis, tarsi lenktyniauda mas su autobusu. .. .Mašina su fakulteto sa viveiklininkais skubėjo į su sitikimą su šefuojamaisiais — Raksolanų kaimo jaunimu. Koncerto Raksolanuose daly vėmis buvo, aišku, ir „Line lio" merginas. Kiek jau tų susitikimų, koncertų buvo — nesuskaičiuoti. Koncertavo „Linelis" ir Lietuvoje. Sėk mingai ansamblis pasirodė Odesos universiteto meno saviveiklos apžiūroje, skirto je TSRS 50-mečiui. Kartu su kitais kolektyvais — konkur so nugalėtojais — važiavo į broliškąją Gruziją...
Ivanovas, vadovaujami prof. V. Cesevičiaus, ruošiasi ga minti didelius šiuolaikinius teleskopus. Pirmieji bandy mai buvo sėkmingi. Telesko pai, pagaminti Odesoje, ge rai veikė, buvo teigiamai įvertinti žinomų mokslinin kų. Dabar eksperimentinėse dirbtuvėse gaminami keturi šešiolikacoliniai teleskopai Lietuvos TSR Mokslų akade mijos, Sverdlovsko, Saratovo ir Kazanės observatorijoms.
dien nuo 10 iki 21 vai. (32 rub.) WU komjaunimo komitetas Studentų profsąjungos na riams reikia mokėti tik 30% STUDENTŲ PROFKOMITETE kelialapio vertės. Pareiškimus YRA: priima Studentų profkomitetas, tarpininkavus fakulteto sanatorinių kelialapių į profbiurui. Druskininkus nuo IX. 30 d. (130 rub.), PROFORGEI poilsinių kelialapių į Pa langą nuo IX. 13, IX. 14, IX. Studentų profkomitete pri 16, IX. 20, IX. 25, IX. 30 imama „Tarybinio studento"
Segedo (Vengrija) univer siteto Komunistinio jaunimo sąjungos komitetas ir Odesos universiteto komjaunimo ko mitetas nutarė pasikeisti stu dentų statybininkų būriais. 15 geriausių OVU studentų šią vasarą dirbo Vengrijos statybose, odesiečiai, savo ruožtu, priėmė draugų veng rų būrį.
PAGALBA BULGARAMS E. Cerkezas, Inžinerinės geologijos ir hidrologijos ka tedros aspirantas, grįžo iš mokslinės komandiruotės — iš Varnos. O neseniai į Ode sos srities vykdomąjį komi tetą atėjo laiškas, kurį para šė Varnos liaudies tarybos pirmininkas Ch. Trendofilo-
laikraščio prenumerata. Kai kia grąžinti fakultetų Pr0,‘ na iki Naujųjų metų — 32 biurų pirmininkams iki š- 1,1 kap. rugsėjo 15 d. Studentų profkomitetas Prenumeruokite „Tarybinį studentą"! DĖMESIO! Jeigu turi taik PIRMO KURSO PROFOR- lią akį ir noro treniruotisateik į Sportinio šaudymGŲ DĖMESIUI! sekcijos susirinkimą rugsėjc Pranešame, kad pinigus už 6 d. 18 vai. Fizinio auklėji studentiškas kepuraites ir mo katedroje. Sekcijos valdyba Universiteto ženkliukus rei
2 32000 Vilnius — MTP-3 ADRESAS:Universlteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonas — 25884 ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Užs. Nr. 3543
LV 08039
redaktorius
ALGIS KUSTA
•