Visu šalių proletarai, vienykitės!
8 Cč\Q.VBIIlis sccioenuas VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS; KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS
i H ■
1969 m.
'--T
RUGSĖJIS H
3
5 <1.
■ =n
Nr. 23(683) =ūil
IIIHIIIIfBB
KOMITETŲ
1
LAIKRAŠTIS
uju metų absolventai! I I k. lituanistas Antanas [Vaišnoras. „Mūsų gyveniĮmas — tai menas. Kažkada [ištarę pirmą žodį įmūriĮjom pirmą plytą. Atėjo pir[masis rugsėjis. Poetai va idino jį auksiniu... Moky tojai vadino mus žvirbliu kais, atskridusiais j mokyk lą. Mes jmūrijom dar vie ną plytą į savo gyvenimo namą. Vėl naujas ruduo. Vėl poetai vadina jį įvairiau siais vardais. Mes, žvirbliu kai, atskridom į Universi tetą. .. Mes tikimės sulaukti ir diplomantiško rudens, ku ris bus mums labai mie las. .
Iškilmingą Naujųjų mokslo metų pradžią iš Profsąjungų rūmų trans liuojame 2 psl.
„Problemnyje laboratorii vuzov" — taip vadinasi š. m. „Pravdos" Nr. 228 vedamasis. Sutrumpintą jo vertimą spausdiname 2 psl.
„Rytoj bendrabučiuose prasideda ataskaitiniai-rinkiminiai susirinkimai; bus išrinktos naujos tarybos. Tai svarbi kampanija, ir jai turi būti skiriamas svarbus dėmesys. Taryba bendrabutyje yra pilnatei sis šeimininkas, ir drausmė bei tvarka jame priklauso nuo jos darbo"...
A. Ablingio straipsnis „Bendrabutis — tik tvarkingiausiems", skirtas pir makursiams, — 3 psl.
Universiteto auklėtinis, Respublikinės premijos laureatas, poetas Justinas Marcinkevičius pirmakur. siams: — Būkite nauja graži karta, kurios laukia Lietu va, kurios rankų ir širdžių laukia Tėvynė. „Renovitio studiorum“ Sarbievijaus kieme — 3 psl.
„Dažnai šis studentiškos jaunystės himnas skamba mūsų šventėse. Tik gaila, kad iki šiol dar ne visi ži no jo žodžius. Retam teko girdėti ir jo kilimo istori ją. .." „Gaudeamus 4 psl.
igitur“ —
Jūsų, draugai pirmakursiai, tik ką peržengusių mūsų se no universiteto slenkstį, lau kia dideli darbai, kuriems at likti reikės nemaža atkaklu mo ir ištvermės. Jeigu iš pat pirmųjų dienų kibsite į moks lą, jeigu gerai susiplanuosite laiką ir nesiblaškysite į šalis,
rezultatai bus neabejotinai geri. Nuo šiol jūs esate dau giatūkstantinio Vilniaus uni versiteto kolektyvo nariai. Tikiuosi, kad jūs geru moky musi, pavyzdingu elgesiu, po litiniu sąmoningumu ir pilie tiniu aktyvumu garbingai at stovausite mūsų universitetui. Universiteto rektorius J. KUBILIUS
Kasmet vis gausesnis pirmakursių būrys pasvei kina Universitetą. Jei per nai j stacionarinį skyrių buvo priimti 1325 studen tai, tai šiemet jau 1450. Be to, padidėjo priėmimo kontingentai ir j kitus sky rius: pernai į neakivaizdi ni skyrių buvo priimta 850 žmonių, šiemet — 875; plečiasi ir vakarinis sky rius, kuriame šiemet stu dijuos 425 studentai. Iš viso šiais mokslo me tais turėsime 15.089 stu dentus, stacionare — 6590. Šiemet Universiteto ko misija gavo 5.724 pareiški mus. 1.232 asmenys pa geidavo studijuoti neaki vaizdiniame skyriuje, 1369 — vakariniame ir 3123 — stacionariniame. Pageida vusieji studijuoti staciona riniame skyriuje pasiskirs tė taip: pats populiariau sias buvo Istorijos fakulte tas, kur j 135 vietas pre tendavo net 426 abiturien tai; į Filologijos fakultetą stojo 640, priimta 225; į Ekonomikos fakultetą — 737, priimti 375; į Medici
nos — 357, priimti 155; į Teisės fakultetą — 149, priimti 75; j Gamtos — 215; priimta 110; Į Chemi jos — 176, priimti 75. Pagal specialybes popu liariausia šiemet buvo po eilės metų vėl įkurta psi chologijos specialybė — į 25 vietas pretendavo net 126 abiturientai. Šiek tiek nuo psichologijos atsiliko prekių mokslas, kur į 25 vietas buvo gautas 121 pa reiškimas. Į istorijos specialybę stojo 119 abiturientų, pri imti 35; į lietuvių kalbos ir literatūros — 177, pri imta 50; į anglų kalbos — 170, priimta 55.
M. Kuraičio nuotrauko se: Rugsėjo pirmosios šventė Universitete. Vir šuje — pirmąkart su stu dentiška kepuraite; apa čioje — išbandomas pir makursis istorikas.
KETURIOS DIENOS PIRMADIENIS Šiandien po pirmosios pa skaitos busimieji ekonomis tai, filologaif istorikai padėjo gėles prie Lenino, Kapsuko ir Cvirkos paminklų.
ANTRADIENIS Maskvoje prasidėjo Lietu vos mokslo dienos, skirtos V. Lenino gimimo 100-osioms me tinėms. Respublikos delegaci jai vadovauja LKP CK sekre torius A. Barkauskas. Jos su dėtyje — LTSR Ministrų Ta rybos pirmininko pavaduoto jas P. Kulvietis, mūsų univer siteto rektorius J. Kubilius, Kauno Medicinos instituto rektorius Z. Januškevičius, LTSR MA prezidentas J. Ma tulis, MA vyriausiasis moksli nis sekretorius K. Meškaus kas, Akademijos narys kores pondentas V. Niunka, biolo
gijos m. dr. J. Monstvilaitė, KPI rektorius M. Martynaitis. Vakare Visasąjunginės „Ži nijos" draugijos centriniame lektoriume įvyko iškilmingas LTSR mokslo dienų atidary mas. Jame kalbėjo ir mūsų rektorius J. Kubilius. Jis be kita ko pasakė: — Šiandien, kai mokslas Lietuvoje pasiekė aukštą išsi vystymo laipsnį, mes su dide liu dėkingumu prisimename tą paramą, kurią pokario me tais mūsų respublikos mokslų akademijai, aukštosioms mo kykloms teikė TSRS mokslų akademija, ypač Maskvos mokslininkai, kitos sąjunginės respublikos. Lietuvos mokslininkai ir aukštosios mokyklos, kurių vardu aš šį vakarą kalbu, pa sitikdami Didžiojo-Lenino ju biliejų, ir toliau negailės jė gų plėtoti tarybinį mokslą ir kultūrą. Pirmaeilis mūsų
uždavinys — įgyvendinti Le nino idėjas. O be mokslo tai neįmanoma. Į Maskvą mes atvykome di džios tautų draugystės idėjų vedini. Susitikimai su jūsų mokslininkais praturtins mus, paskatins mus naujiems su manymams ir darbams.
Universiteto kavinėje mū sų studentai susitiko su lietu vių tautybės studentais, gyve nančiais Vokietijos Federaty vinėje respublikoje. Svečiai papasakojo apie save, domė josi mūsų studentų gyveni mo ir mokymosi sąlygomis. Vėliau kartu su universitetiečiais Vokietijos Federatyvi nės respublikos studentai dainavo lietuviškas dainas, kurios jiems labai patiko. Vakare dalyvavo prorekto rius doc. J. Grigonis, Kom jaunimo komiteto sekretoriai A. Skrupskelis ir J. Baltrušai
Praneša ,,TS‘ korespondentai tis, visuomeninių organizaci mūsų Alma mater, parodytos jų atstovai. universiteto įžymybės.
TREČIADIENIS Vakare įvyko VVU kom jaunimo komiteto posėdis. Tartasi, kaip geriau pasi ruošti ataskaitiniams-rinkiminiams komjaunimo susirinki mams ir konferencijoms fa kultetuose. Ypatingas dėmesys buvo atkreiptas į lenininės įskaitos bei metinio visasąjunginio komjaunimo organizacijos sutikrinimo pravedimą. Taip pat posėdyje buvo apsvarstyti kai kurie praėjusios vasaros darbo ir poilsio stovyklų klausimai.
Universiteto komjaunimo komitete viešėjo Vilniuje vykstančio tarptautinio šach matų turnyro dalyviai. Sve čiams buvo papasakota apie
20 vai. rektorato ir visuo meninių organizacijų atstovai bei gausus studentų būrys sutiko geležinkelio stotyje iš darbo ir poilsio stovyklos Kal nuotame Altajuje sugrįžusius kolegas.
KETVIRTADIENIS Įvyko pirmas šiais mokslo metais Istorijos fakulteto Komjaunimo komiteto posė dis, kuriame buvo apsvarsty tas pasiruošimas ataskaitiniams-rinkiminiams susirinki mams fakulteto grupėse. — Išnagrinėjome daugybę įvairių stambių ir smulkių problemų, — pasakė kom jaunimo sekretorius J. Mardosa, — kurias turėjome būti nai išspręsti, įeidami į darbo vėžes naujais mokslo metais.
TARYBINIS STUDENTAS
2 psl.l
Probleminės laboratorijos
Skamba studentų daina per pasaulį, žengiam išvien su jaunaisiais draugais, Giedro dangaus ir žėruojančios saulės Niekam neleisim užtemdyt gaisrais, — aidi Tarptautinės Jaunimo Sąjungos himnas, atlieka mas universiteto Akademinio choro (vadovas Sližys), LTSR n. a. P. koncertu-pasveikiChoro iškilmlnnimu prasideda gas Naujųjų mokslo metų atidarymas Profsąjungų rūmuose. Pirmininkaujantis — prorektorius mokslo rei kalams docentas Bronius Sudavičius suteikia žodį Universiteto rektoriui, akademikui. profesoriui, daktarui. Socialistinio, Dar bo Didvyriui Jonui Kubiliui.
pe prof. Balys Sruoga, atsidū rė koncentracijos stovykloje. Okupantai hitlerininkai ketino padegti turtingą universiteto biblioteką. Ir tik keletos as menų didvyriškų pastangų dėka buvo išgelbėta gausi biblioteka, turinti kelioliką tūkstančių tomų neįkainoja mų rankraščių, ir centriniai Universiteto rūmai — unika lus XVI a. statinys. Si rugsėjo 1-oji, kaip jau minėjau, — taip pat jubilie jinė, nes prieš 25-erius me tus, išblėsus sostinės degėsių žarijoms, į išgrobstytas ir api plėštas auditorijas ir laborato rijas susirinko pirmoji poka rio metų studentų karta. Per 25-erius pokario taikaus kūry binio darbo metus mūsų uni versitetas metai iš metų augo, plėtėsi, didėjo studentų
(LLR) universitetais. Šiais me tais numatoma pasirašyti su tartį su Prahos (CSR), artijniausiais metais su Padujos (Italija) universitetais. Vis daugiau Universiteto moksli ninkų vyksta užsienin skaity ti paskaitų bei žinių gilinti. Antai, Arvydas Matulionis ir chemijos mokslų daktaras Vytautas Daukšas neseniai iš vyko stažuotis į JAV. Savo ruožtu mūsų universitetas kasmet gauna vis daugiau ir daugiau pareiškimų iš užsie nio šalių mokslininkų, norin čių savo žinias pagilinti Vil niuje. Pareiškimus gauname iš Anglijos, Švedijos, Čeko slovakijos ir kitų šalių. Praei tą vasarą į mus kreipėsi Nor vegijos baltistas Rinholm ir anglų slavistas Gremas Rufus. Abu šie mokslininkai ketina
planus įtraukti, yra iš tikrųjų būtini, ir jų neišmokus neįma noma studijuoti paties specia lybės objekto. Ypač jūsų dėmesį norėčiau atkreipti į visuomeninių dis ciplinų studijavimo svarbumą, nes visuomeninio gyvenimo organizavimo uždaviniai, iš kylantys dabartiniai komuniz mo kūrėjų kartai, reikalauja ne tik specialisto kvalifikaci jos, bet ir visapusiško išsila vinimo, pilietinio aktyvumo, tvirtos mokslinės pasaulėžiū ros. Gerais specialistais tapsite, tik daug ir atkakliai dirbda mi. Pirmiausia reikės atidžiai klausytis visų jums skaitomų paskaitų, išmokti tai, kas parašyta vadovėliuose, Bet tai mažytė darbo dalis, Visos šiuolaikinio mokslo šakos
Vis aktyvesnis profeisorių, dėstytojų, aspirantų, studentų dalyvavimas reikšmingų moks linio-techninio progreso prob lemų sprendime — viena iš svarbiausių tolimesnio aukš tosios mokyklos tobulinimo, jos vaidmenis pakėlimo mate rialinės-techninės komunizmo bazės kūrime krypčių. Įvai rios organizacinės formos tai komos aukštosiose mokyklo se, kad sukoncentravus moks lininkų ir ateinančio į moks lą jaunimo pastangas pirma REKTORIAUS eilės, svarbios liaudies ūkiui J. KUBILIAUS tematikos tyrinėjimui. Viena KALBA iš jų — probleminių moksli (Spausdiname sutrumpintą) nių laboratorijų sukūrimas. VILNIAUS Universitetas, Apie 400 tokių laboratori ___________ - ir | kaip ir visos mūsų dijų veikia TSRS Aukštojo specialiojo vidurinio mokslo I džiosios Tėvynės mokyklos, ministerijos universitetuose ir I plačiai atvėrė duris naujieinstitutuose, tūkstančiai spe-1 siems mokslo metams, cialistų dirba jose. Apie vai- I MaĮonu, kad į musų stusingas šių kolektyvų pastan-1 dentiškas iškilmes atvyko gas kalba tokie skaičiai: vien svečių. Tai: Elena Gaputyte, 34-ių chemijos profilio labo-1 skulptorė ir dailės dėstytoja ratorijų darbuotojai gavo 950 iš Londono; Marija Gimbutieautorinių pažymėjimų, 22 už-1 nė-Alseikaitė, Kalifornijos slėnio patentus, apgynė 585 universiteto Los; Anzele archedisertacijas. . ologijos ir folkloro profesore; , , Stasys Jokubka, Čikagos „VilAsmenmis dalyvavimas 1.^., dienraščio redaktorius; probleminių laboratorijų dar- Mjkag Masys-Detroitietis, žibe padeda profesoriams ir lmas pažangios Amerikos dėstytojams kelti mokslinę Įjetuvįų spaudos bendradarbis kvalifikaciją. Jie pnaudoja įš DetroitO|. Stefanija Masytė, tyrimų rezultatus mokydami advokatė, nuoširdi Tarybų studentus, skatina besimokan- Lietuvos bičiulė iš Detroito; tį jaunimą savarankiškai kū- Kazys Mackevičius, LKP Vilirybai. Visa tai pakelia spe- niaus miesto komiteto pirmacialistų parengimo lygį, geri- sis sekretorius; Salomėja Nar na mokymo procesą. I kejįūnaitė, žurnalistė iš NiuStai kodėl svarbu, kad prie-1 įorko; Vaclovas Pranaitis, šakinių probleminių laborato-1 LTSR Aukštojo ir spec. vidu rį jų patyrimas būtų supraitin I rinio mokslo ministro pavagai apibendriv jas ir taptų duotojas; Sofija Salienė, viesprieinamas visoms šalies aukš-1 n'a iš Filadelfijos; Antanas tosioms mokykloms, kad jų Salys, Pensilvanijos universibendradarbiais rūpintųsi ad-Įteto Filadelfijoje profesorius, ministracijos ir partiniai ko- žinomas lietuvių kalbininkas, mitetai Prima Vaskeliene, viešnia iš Filadelfijos ir grupė jaunų Deja, daugelio probleminių I Vakarų Vokietijos lietuvių: laboratarijų darbų būklė ana- I Vytautas Brazaitis iš Hei ėmimo kontingentai, tvirtėjo 10-čiai mėnesių atvykti į Lie nepaprastai sparčiai, ilizuojama tik pripuolamai, delbergo, Arturas Hermanas bei tobulėjo, kaip ir patys tuvą ir tobulintis mūsų uni vystosi todėl nė tobuliausias dėstyto mažai padedama jų darbuoto iš Remšeido, Verneris Kimmi- dėstytojai, studentų moky versitete. Savaime supranta jas nesugebės aprėpti paskai jams, nesistengiama, kad pa nus iš Emdeno, Johanes Koks- mas, turtėjo mūsų materialinė ma, jog plačiai išplitusi Uni tose visų mokslo naujienų. siekimai būtų tučtuojau pa tas iš Kilio. Feliksas Kungys bazė. Po karo universitete versiteto kultūrinių ir moksli Galų gale čia ne vidurinė iš Frankfurto prie Maino, Ar aukštąjį mokslą įgijo 17.077 nių ryšių geografija neleidžia mokykla, kur užteks parėjus naudojami praktikoje. Temų nereikšmingumas, minas Lipšys iš Darmštadto, absolventų. mums suprovincialėti, padeda namo, išmokti tai, ką mokyto perdėtas sprendžiamų uždavi Algirdas Pacevičius iš Bikfeld, CIUO metu Universiteto sekti mokslinės ir pedagogi jas sakė klasėje. Mūsų pa Volfgangas Terneris iš Kilio. nių gausumas charakteringa ^mokslinei pedagoginei nės minties raidą. Antra ver bus pabrėžiamos tik Norėčiau Universiteto var veiklai vądovauja 83 kated tus, šie ryšiai propaguoja skaitose daugeliui laboratorijų. Daug pagrindinės vienos ar kitos pasveikinti gerbiamus ros ir keliasdešimt mokslinių išaugusią lietuvių socialistinę disciplinos gairės, tyrimų, kurie ' rekomenduoja du nurodoma mi patikrinti gamyboje, pasi svečius ir padėkoti už atsilan laboratorijų. Universitete dir kultūrą, artina tautas. bendroji to dalyko mokymosi kymą. Gražūs mūsų universiteto rodo netobuli. Nepilnai ir la ba 1931 pedagogas, administ kryptis, iškeliamos problemos, bai pavėluotai gauti rezultatai 6lŲ METŲ rugsėjo I- racijos bei bibliotekos dar laimėjimai, kaip ir iš viso i kurias reikia labiausiai at panaudojami liaudies ūkyje •5 osios šventė sutapo su buotojas, kurių 60 — profe aukštųjų mokyklų ir mokslo kreipti dėmesį. Visas kitas ži — tai išplitusi ir užsitęsusi dvigubu Universiteto jubilie sorių bei mokslo daktarų, suklestėjimas Lietuvoje, yra nias turi susirinkti pats stu daugelio probleminių labora jumi. Kaip žinote, Vilniaus 331 — kandidatas ir docen visos mūsų tautos, kuriančios dentas. Todėl jam būtina iš torijų „liga". Dažnai jos universitetas yra seniausia tas. Universitete susiformavo komunistinę visuomenę, lai mokti savarankiškai analizuo priežastis subjektyvi — kai Tarybų Sąjungos teritorijoje net keletas įvairių mokslo ša mėjimas. Šiandien mes visi ti, daryti išvadas, kurti. Vidu kurie mokslininkai nenori už esanti aukštoji mokykla. Ga kų mokyklų. Plačiai žinomi gerai suprantame, kad tik so rinėje mokykloje buvo dėsto siimti „juodu" darbu, nepa lima drąsiai tvirtinti, jog re fizikų kolektyvai, vadovauja cialistinė santvarka įgalino mos tik neginčijamos tiesos, kankamai kovojama už viso Itas __ pasaulio universitetas, ly- mi prof. A. Jucio ir J. Viščia- mus žengti tokius milžiniškus o čia jau teks susipažinti ir su geriausio įdiegimą praktikoje. I ginant su mūsų senąja Alma ko, dirbą puslaidininkių fizi žingsnius moksle ir kultūroje. neištirtomis, abejones kelian Turi šis blogis ir objekty- Mater, gali puikuotis tokia koje ir atomų bei molekulių Įgyvendindama didžiojo Leni čiomis problemomis. no, kurio 100 metų jubiliejų Niekas, žinoma, nereika vių priežasčių. Sakinės minis-1 šlovinga nueito kelio istori- skaičiavimo teorijoje. Gerų rezultatų pasiekė rengiamasi švęsti, idėjas, lie laus, kad Jūs tuos neaiškumus terijos ir žinybos, aukštojo ir Į ja. Įkurtas šešioliktame amžiuspec. vidurinio mokslo minis-1 je, Universitetas ilgus amžius prof. J. Dagio vadovaujami tuvių tauta įneša tinkamą in išspręstumėte, bet galvoti, vitaminų, dėlį į tarybinės kultūros ir kaip juos išspręsti, reiks. terijos, vietinių partinių ir Į buvo vienu iš nedaugelio biologai, tirdami Ateity, o ateitis netolima, sėk tarybinių organų vadovai ne-1 aukštojo mokslo ir kultūros nikotino rūgšties, naftinių ir mokslo vystymą. RAUGAI pirmakursiai! mingai galės dirbti tik tas, pakankamai rūpinasi, kad la-1 židinių visoje Rytų Europoje, kitų augimo stimuliatorių po boratorijos turėtų reikalingus I Tai buvo savotiška internacio- veikį augalams. Šiandien prieš Jus pla kuris savo specialybę mokės Sėkmingai darbuojasi chi čiai atsivėrė senojo Vilniaus ne tik kaip geras amatininkas, eksperimentinius įrengimus, Į nalizmo citadelė, kurioje silpnai padeda tobulinti nau-1 mankštino sparnus ir rengėsi rurgai, vadovaujami prof. P. universiteto durys, ir Jūs ne o sugebės moksliškai anali jus procesus giminingose ga-1 tolimiems skrydžiams ne vie- Norkūno ir A. Marcinkevi drąsiai žengėte per slenkstį. zuoti visus darbe kilusius čiaus, ir pasiekė gerų rezulta Suprantama: pirmieji žings klausimus. Besivystančios mū myklose. Dar pasitaiko aitve-1 nas naujos minties titanas, jų, kad žinybiniai barjerai Į Pats skaudžiausias įvykis ”v’" tų, taikydami chirurgijos-prie- niai ir jaudina ir įpareigoja. sų ekonomikos ir kultūros po užstoja mokslininkui kelią I Universiteto gyvenime buvo mones širdies ydoms gydyti. Šia proga norėčiau pasidalin reikiai skatina aukštąsias mo Labai pajėgi ir Lietuvių ti viena kita mintimi apie kyklas rengti specialistą-kūprieiti prie eksperimentinių I jo uždarymas 1831 m. įrengimų šakiniuose moksli-1 Universitetas atgimė Lietu- kalbos katedra, kurioje dirba aukštąjį mokslą, kurio viršū rėją, turintį ne tik pakanka inio tyrimo institutuose ir ga-1 vaje nugalėjus pirmajai pro- net keturi mokslų daktarai: J. nes Jūs pasiruošę šturmuoti. mai konkrečių savo srities ži Aukštasis mokslas nepana nių, bet ir tyrinėtojo įgūdžių, myktose. Ne visur aukštųjų I letarinei revoliucijai. 1919 m. Kazlauskas, V. Mažiulis, J. mokyklų laboratorijos palai-1 kovo 13 d. Lietuvos tarybine Palionis, Z. Zinkevičius. Uni šus j vidurinį nei savo meto sugebantį plačiai mąstyti, sa ko ryšius su artimomis pagal vyriausybė, vadovaujama V. versiteto Lietuvių kalbos ka dais, nei apimtimi. Iki šiol iš varankiškai spręsti gyvenime profilį mokslinio tyrimo rga-1 Mickevičiaus-Kapsuko, pneme tedra tapo plačiai žinomu bal Jūsų buvo reikalaujama tik keliamas problemas. Darbo bus daug ir laiko nizacijomis ir bendradarbiau-1 istorini dokumentą —- dekre ą tistikos centru, palaikančiu mokytis, įsiminti tik vadovė Vil- įyšius vos ne su visomis ša lių ir mokytojų pateikiamą jam skirti reikės taip pat ja. Aukštųjų mokyklų parti I „Dėl — darbo —-- universiteto 1( niai komitetai, mokslinės ta-1 ‘ Vadinasi, lies ir užsienio aukštosiomis medžiagą. Čia, šalia mokymosi daug. Bet žmogus negali vien rybos privalo kasdien stebėti š. m. kovo 13 d. sukako 50 mokyklomis, kuriose dėstoma reikės dar ir studijuoti, akty tik klausyti paskaitų, studi viai domėtis visu tuo, kas juoti rekomenduotiną litera probleminių laboratorijų veik m., kai pirmosios tarybinės lietuvių kalba. Universitetas, šiandien vir susiję su busimąja specialybe. tūrą ar sukti galvą laboratori lą, kruopščiai parinkti ir auk Lietuvos vyriausybės rūpes Universitete susidursite su joje. Negalima ir užsidaryti lėti jų kadrus. Laboratorijų čiu mūsų senasis universite tęs stambiu mokslo centru, siauruose rėmuose, nes kultū kolektyvai turi reguliariai at tas pakilo iš slogaus letargo jau gali būti rimtas partneris, pagrindinėmis ir pagalbinėmis ringam žmogui reikalingas bendradarbiaudamas su TSRS disciplinomis, ir svarbiausią siskaityti mokslinėms tary naujam gyvenimui. Kitas ne mažiau skaudus ir užsienio mokslo įstaigomis. dėmesį reiks skirti pirmo platus akiratis. Grožinės ir boms, partiniams komitetams, smūgis ištiko mūsų Alma Ma- Tokie ryšiai vis labiau plečia sioms. Bet, bijodamas būti mokslo populiarinimo litera turi būti principingai įverti ter 1943 m., kai fašistiniai si. Be glaudžių ryšių su stam blogai suprastas, noriu pa tūros skaitymas, teatro, kino, nami. Reikia ir toliau gerinti okupantai, keršydami lietuvių TSRS universitetais, brėžti, kad pagalbines discip koncertų klausymas, sportas, probleminių laboratorijų dal tautai už pasipriešinimo judė biausiais jau kelinti metai, sudarę ben linas mokytis reikia taip pat saviveikla turi turėti pridera bą, patikslinti jų ieškojimų jimą, nutarė uždaryti visas dradarbiavimo sutartis, palai labai rūpestingai. Nieko ne mą vietą studento laiko ba pagrindines kryptis. aukštąsias mokyklas. Keletas kome glaudžius ryšius su ______ reikalingo _____________________________________________ mes nedėstome. O lanse. Ta proga kviečiu kiek Sutrumpintai iš „Pravdos"! Universiteto dėstytojų, jų tarGreifsvaldo (VDR)> Krokuvos tie dalykai, kurie į mokymogalima aktyviau įsijungti į
PRASIDĖJO DARBO DIENOS 1969-1970 m. m.
D
mūsų visuomeninių organiza ei jų darbą, į saviveiklininkų ir sportininkų eiles. Jaunimas mėgsta pasišokti, paiškylauti ir tam, žinoma, niekas nesi rengia trukdyti. Bet, norint visą tą didžiulę programą su derinti, reikia gerai suplanuo ti laiką. Paskirstykime jį jau iš pat pirmųjų dienų taip kad intensyvus darbas poilsį padarytų malonų, o geras po ilsis teiktų daug jėgų toles niam darbui. Ta proga noriu pabrėžti, kad vis dar pasitaiko studen tų, poilsį suprantančių gana savotiškai. Pasitaiko mėgėjų paskaitas pramiegoti, o sava rankiškam darbui skirtą laiką prakortuoti. Neįveiktas dar ir kai kurių studentų polinkis pagirtuokliauti, pasitaiko di desnio ar mažesnio chuliga nizmo, įvairių amoralumo at mainų. Su šiomis blogybėmis mes nežadam taikstytis. Ko munistų Partija ir Tarybinė vyriausybė, skirdama jūsų lavinimui daug dėmesio ir lė šų, iš jūsų reikalauja tik vie no: stropiai mokytis, tapti gerais specialistais, tuo pačiu turinčiais karštas tarybinių patriotų širdis. Yra nemaža žmonių, norinčių studijuoti, bet dėl vietos stokos pakol kas negalinčių to daryti. To dėl tinginiai ir komunistinės moralės normų laužytojai nebus toleruojami. Jūsų kolektyvai privalo užgniaužti bet kokį neigiamą reiškinį, padėti suklydusiam ir bausti nesitaisantį. Partija ir vyriausybė jūsų studijoms skiria milžiniškas lėšas. Paskaičiuota, kad pa rengti vieną specialistą mūsų universitete visuomenei atsi eina nuo 4 iki 5 tūkstančių rub. Aišku, tai didelė suma, bet tiesą sakant, vis dar pasitai ko žmonių kurie to nesupran ta. Štai ir praeitais mokslo metais buvome priversti iš pirmo ir aukštesniųjų kursų pašalinti kelioliką studentų. Dauguma jų išbraukti iš stu dentų sąrašų dėl nepažangu mo. AU studijuodami jūs tu rėsite visas galimybes pradėti dirbti mokslinį dar bą. Universitete veikia stipri studentų mokslinė draugija su 34 moksliniai būreliais ir turinti daugiau kaip 1500 na rių. Moksliniai būreliai yra prie kiekvienos katedros, kuriose studentai jau nuo pat pirmųjų kursų gilina žinias, įgytas paskaitų metu, domisi mokslo ir technikos laimėji mais, visuomeninio gyvenimo problemomis. Žodžiu, vado vaujami dėstytojų, studentai dirba mokslinį darbą, už kurį atsiskaito studentų mokslinių konferencijų metu. Mokslinis darbas — tai nuostabi roman tika, pasisekimo džiaugsmas kuris viršija nesėkmių nusi vylimą ir įkvepia dirbti iki galutinės logikos, mąstymo ir proto pergalės. Didelį vaidmenį Universite te studento gyvenime vaidina komjaunimo organizacija, sa vo eilėse ji sutelkusi 94% vi sų studentų. Komjaunimas yra rimtas rektorato ir uni versiteto partinės organizaci jos pagalbininkas, ruošiant vi sapusiškai išsilavinusius, kva lifikuotus specialistus. Mano me, kad jūs aktyviai įsijung site į komjaunimo gyvenimą, padėsite mums kelti studentų ■ pažangumą, organizuoti kul-, turingą studentų laisvalaikio praleidimą: Nuo 1957 metų kiekvieną vasarą respublikos rajonuose, organizuojamos studentų dar bo ir poilsio stovyklos. Stu dentai dalį laisvalaikio, ener gijos ir jaunatviško ryžto skiria visaliaudinių uždavinių įgyvendinimui, prisideda prie
J
Nukelta i 4 psl.
NUOTRAUKOJE: iškilmlnąr mokslo metų atidarymas. Pre zidiume (iš kairės) — svečia iš JAV S. Jokubka, LKP Vil niaus m. komiteto pirmasis sekretorius K. Mackevičius. LTSR Aukštojo ir spec. vidų rinio mokslo ministro pava duotojas V. Pranaitis, rekto rius prof. dr. J. Kubilius, prorektorius doc. B. Sudavičius, partijos universiteto ko miteto sekretorius V. Nekra šas.
3 psl.
arybinis studentas
BENDRABUTIS I Prasidėjo nauji mokslo me lą;. Vėl atgijo auditorijos, palinksmėjo bendrabučiai, Iriėmę naujakurius. | Praėjo vos kelios rugsėjo Lenos, o jau rytoj (IX. 5) bendrabučiuose prasideda Itaskaitiniai-rinkiminiai susilinkimai; bus išrinktos nau jos bendrabučių tarybos. Tai |varbi kampanija, ir jai turi pūti skiriamas svarbus dėmejys. Taryba bendrabutyje La pilnateisis šeimininkas, Irausmė bei tvarka bendra butyje priklauso nuo jos dar bo. Ataskaitinių susirinkimų kietu reikia pirmakursius suLažindinti su keliamais reika lavimais bendrabučiuose. Pra ėjusiais mokslo metais iš bendrabučių ______ , buvo .pašalinti R8 studentai (15 pirmakursių), F7 pareikšti Rektoriaus papeiLimai ir griežti papeikimai, ypač daug gyventojų svars-
tyta tarybose. Pašalinimo priežastys paprastos ir suprantamos, tačiau dažnai gaubiamasi „nežinojimu", kad taip elgtis negalima. Bendrabučiais aprūpinami ne visi norintieji ir todėl čia tu ri gyventi tik patys tvarkingiausieji ir kultūringiausieji. Kiekvienam aišku, kad bend rabutyje reikia elgtis taip, kaip to reikalauja taisyklės, Rektoriaus įsakymai, mūsų gyvenimo etika. Didžioji dalis pašalintųjų — tai triukšmingų pokylių organizatoriai ir dalyviai. Gražu draugą pasveikinti gimtadienio proga, bet degti nė, vynas ir triukšmas’ vidur naktį (bendrabutyje nebetriukšmaujama po 23 vai.), kai kambaryje susirenka tuzinas gerbėjų ir draugų, nedera tarybiniam studentui. Argi čia savęs ir draugų gerbimas, kada negali aplinkiniai mie-
1969 METAI O dešimt mūsų studentų dvi savaites keliavo po Len kijos Liaudies Respubliką. Tiek pat svečių iš Krokuvos Jogailos universiteto sulaukė me čia, Vilniuje. Tur būt, neįmanoma su skaičiuoti, kiek mūsų pada ryta per vasarą. Kaip sakė Kėdainių raj. „Rytų aušros" kolūkio pirmininkas H. Kretavičius: „Svarbu patys žmonės, jų entuziazmas", Taip pirmininkas įvertino mūsų chemikus, dirbusius minėta me ūkyje. Gerais žodžiais apie universitetiečius šnekėjo visur... Praėjo vasara. Ir liūdna, nes kita — 70-ųjų — dar toli toli. Du semestrai, dvi sesi jos iki jos... Si vasara mums buvo rim tas egzaminas, kurį privalėjo me išlaikyti tik gerai. Kiek viena darbo diena, pragyven ta kartu su darbininkais ir kolūkiečiais, kiekviena į pa stato sieną įmūryta plyta — tai mūsų komjaunuoliška do vana V. Lenino jubiliejui, įrodymas, kad mes mokam gyventi ir dirbti komunistiš kai. Apie universiteto jaunystės dovanas kaimui, apie drau gystę, apie mums svarbiau siąjį lenininės įskaitos etapą — šių metų vasaros darbo ir poilsio stovyklas papasakosi me sekančiuose „Tarybinio studento" numeriuose.
GAVOME LAIŠKĄ
NEPAMIRŠTAMA DIENA žodyno Studentiško šmaikštumu ir veržlumu nuvilnijo mšurmuliavo, Jer Sarbievijaus kiemo ■togus ir pasklido po se B namiesti ‘auuesų garsas apie pirI nakursių iš Istorijos ir FiI ologijos fakultetų imatri kuliacijų. Mes, fuksai, blizgančiom is susižavėjimo akimis stebB 1 ■ lėj om mums suruoštas iš kilmes: plojom Storojo ir Plonojo sąmojui, kvatojo■ me, žiūrėdami „Fakto" daI !yvių pasirodymą, džiaugėB ®ės, kad girdėjom ir maI lėtu mylimą poetą Just. I Marcinkevičių. StudentišI kos kepuraitės, ženkliukai I ir astrų žiedai, rankose laiI komi studentiški doku-
I .. I
Apie trečią akademinę se siją, kuriai jau prigijo „Ses sio pigrorum", tinginių sesi os, vardas pasakoja Filologi jos fakulteto prodekanas J. tyros egzaminą sėkmingai iš BALKEVIČIUS. laikė lituanistė M. Bozytė, o V. Jakštaitės ir R. Jakubė— Si sesija mūsų fakultete naitės žinios buvo įvertintos vyksta rugpjūčio 20 — rugsė ketvertai. Blogai egzaminui jo 10 dienomis. Pirmosiomis pasiruošė to paties kurso stu dienomis iš 132 skolininkų dentė V. Jasulaitytė. Jai teks sulaukėme 93. „Sessio pigro dar kartą susitikti su dėstyto rum" vyks dviem turais, ju. Gana neblogai pedagogi pirmas — iki rugsėjo 1-osios kos istorijos egzaminą už tre Jau iki šios dienos 23 studen čią kursą išlaikė rusistai (visi tai „atsikratė" savo skolų. aštuoni skolininkai atsiskai Už pirmą kursą baltų kalbo- tė).
Pagrindinis „Sessio pigro rum" turas vyksta dabar. Man rodos, kad didelė dauguma įsiskolinimus likviduos laiku, t. y. iki rugsėjo dešimtos die nos. Kadangi mūsuose jau tre čia „Sessio pigrorum", tai ir suorganizuota ji nepalygina mai geriau. Gal ir neverti sko lininkai šito, bet sesijos die nomis kiekvienoje katedroje budėjo dėstytojai ir konsulta vo skolininkus. Studentams
TIK TVARKINGIAUSIEMS
LHiinmE., A _ A „ A rnamy VASARA I Ji jau praėjo. Paliko nuobetono ^Spaudas delnuose, Negrįš ^■ulkes plaukuose. ■ 969-tųjų metų vasara. Tik ^■kaičiai pasakoja. I .. .Šiais metais 18 darbo ir ^Koilsio stovyklų buvo įsikūrę ^■espublikoje, Sąjungoje ir užienyje. Iš viso jose dirbo įpie 1600 universitetiečių. Iš ų 30 dalyvavo Vokietijos iemokratinės Respublikos tominės elektrinės statyboe, 10 dirbo Krokuvoje (Lėn ąją). Kitose šalies respubli.ose penkiose stovyklose įlėvesavo respublikos vėlia■a, iškelta Universiteto stulentų. Mūsų studentai respublikos mestuose ir kolūkiuose statė kultūros namus, ūkinius patatus, poliklinikas, sandėlius, Tarptautinėje igonines... Druskininkuose lovykloję iirbo 30 Graifsvaldo (VDR) ir 0 Krokuvos (LLR) universiI etų studentų. Kelias dienas I Druskininkuose ir UniversiteI o miestelio statyboje dirbo I Čekoslovakijos jaunimo gruI ■ Labai daug šią vasarą mūI ų universitetas sulaukė ir večių. Daugiausia buvo už sieniečių: lenkų, vokiečių, rako, čekų studentų, besimo kančių ir atlikusių praktikas lygos P. Stučkos ųniversitee, Latvijos TSR Medicinos, -eningrado elektrotechni kos institutuose, P. Lumum>os Tautų draugystės univer sitete.
tos ant sienų, durų ar spinte lių tikrai kambariui nesutei kia jaukumo, grožio. Grožis — tai pirmiausia švara, tvar ka. Komisijos — dažnos bend rabučiuose. Svarą, tvarkingu mą tikrina bendrabučių tary bos, fakultetų profbiurai. Keista, kad mums, studen tams, jos reikalingos beveik kasdien. Tačiau dar jos būti nos ir jos kai kur turėtų būti dar dažnesnės. Naujų mokslo metų išvakarėse lankiausi re montuojamame IV bendrabu tyje. Ir labai nustebau, kad III aukšto valytoja pasiskun dė ne gyvenusiais vaikinais, o merginomis. 1968 m. uni versiteto studentų profsąjun gos konferencijoje kaip tik buvo pažymėta, kad už gir tuokliavimą pašalinta dau giau merginų, negu vaikinų. Liūdna tendencija! Praėju siais mokslo metais labai re
tai kambarius aplankydavo „Tauro", III bendrabučių, kai kurių fakultetų komisijos. Ir tai atsiliepdavo kambarių tvarkingumui. Labai negerai, kad per sesijas ir pavasarį komisijos studentus visiškai „užmiršta". Jei daugiau mo komės. tai nereiškia, kad ne bereikia praustis, kambario išsišluoti. Graži tradiĄa kasmet or ganizuoti geriausiai dirban čios tarybos ir geriausio kam bario konkursus. Jų nugalė tojai yra apdovanojami, ska tinami. Geriausio kambario konkurso nugalėtojams se kantiems mokslo metams vie tos bendrabutyje suteikiamos be eilės. Tokius konkursus praveda fakultetų profbiurai, VVU stud. profsąjungos ko mitetas. Kiekviename bendrabutyje yra skalbyklos. Vienur jos geresnės, kitur blogesnės. Šį kart ne apie tai. Anksčiau buvo vonelių problema. Pas taraisiais metais jos nebėra. Tačiau dar nereiškia, kad vis kas tvarkoje. Skalbimo vone
mentai bei oberfuksų pa mokymai ne vienam fuksiokui švelniai kirbino pa širdžius. Vakare džiaugėmės pui kiomis akademinio choro atliekamomis dainomis, vėl gėrėjomės faktiečiais, sujaudino ansamblio su tartinės, dainos ir tempe ramentingi šokiai. Visų universiteto fuksų vardu noriu padėkoti rek toratui, komjaunimo orga nizacijai, dėstytojams ir studentams, padovanoju siems mums tokią džiugią, tokią šviesią ir nepamirš tamą dieną. Angelė ORENDERAITYTĖ
Istorijos fak. pirmakursė
goti? Todėl Medicinos ir Chemijos fakultetų visuome ninės organizacijos iš to tu rėtų padaryti išvadas. Mano me, šiais metais tai nebesi kartos. Arba pasitaikė, kad II bendrabutyje, kuriame dideli kambariai, keli draugai įsi smagina lošti kortomis, o kiti kambario gyventojai dėl jų negali miegoti. Apie tokius sūnelius ir dukras studentų profkomitetas informuodavo tėvelius. Suprantama, ši veiksminga priemonė bus taikoma ir ateityje. Kambariuose padarytas remontas. Pasitaiko gyventojų (ir nemažai), kurie, siekdami „jaukumo", sienas apklijuoja žurnalų iškarpomis, atvirutė mis. .. Mes ne prieš sveiką jaukumą, grožį, ne prieš pa veikslus ir menines nuotrau kas, bet tokios „puošmenos", užkištos už laidų, priklijuo-
lės yra didokos ir į jas mėgs tama prisileisti kuo daugiau vandens. O išpilamas vanduo labai neatsargiai, ir vonelių sudūrimai labai greit pramušami į grindis. Dar naujos vo nelės tolesniam naudojimui nebetinkamos. Kalbėjausi su butų skyriaus viršininku St. Mickumi. Pasirodo, anksčiau buvo mažesnės vonelės, ta čiau studentai mielai jas parsinešdavę į kambarius, kur jos jau tapdavusios tik kam bario „nuosavybe". Žymiai tvarkingesnius du šus turėtų palikti merginos. Valytojų darbas nėra lengvas ir malonus. Todėl nereikėtų palikinėti nebereikalingų tua letinių priemonių (buteliukų, tūtelių). Dažnai palikti bute liukai sudaužomi. Taip. Dar mūsuose yra ne maža negerovių ir problemų. Vienas negeroves pakeičia kitos. Bet džiugu, kad blogų jų ydų kaskart mažėja. Ant. ABLINGIS Stud. profkomiteto pirmininko pavaduotojas buities-bendrabučių reikalams
SESSIO PIGRORUM • © •
KAIP ABITURIENTAI TAPO FUKSAIS Reportažas iš Istorijos ir Filologijos fakultetų pi rmakursių jos. Santechnikas P. Ivaškevi čius pabando fontaną: srovė trykštell aukštyn ir byra duž ia saulės spinduliuose. — Tur būt, greit prasidės, — kraiposi j šalis šiandien at leistas nuo įvairiausių parei gų vienas antrakursis. Jis nori dar kažką sakyti, bet jo žodžius nustelbia or kestras Maršas, pirmasis mar šas tiems, kurie vadinasi pir makursiais, kurie dabar su gė lėmis rankose (žengia ( Sar bievijaus kiemą, j naujų draugų būrį, ( pradžią dide lės šventės. Salve, Alma Mater! Salve! — Jeigu jau užsigeidėt būti fuksais, parodykit, ką mokat, Univerkai reikia ir saviveik lininkų, ir sportininkų, ir vi suomenininkų, ir šitų, kaip j Į, būsimų mokslininkų, esemidėjininkų... Profsąjunga laukia jaunų jėgų, be to, Raudona sis kryžius su pusmėnuliu trokšta jauno, šviežio, garuo jančio studentiško entuziazmo ir naujo mokesčio... — svei kina pirmakursius Storasis. Šiandien jis kartu su Plonuo ju, kartu su visais, sušilęs, su sunkiausiu lagaminu rankoje sukiojasi. studentų, Kiemas pilnas dėstytojų, svečių: čia dalyvauja Rektorius, poetas J. Marcinkevičius, universiteto _____ komiteto sekretorius partinio V. Nekrašas, VVU komjauni mo komiteto sekretorius A. Skrupskelis ir kt., užsienio lie tuviai, viešintys Lietuvoje. Gražus atžalynas šiemet pa pildė Filologijos ir Istorijos fakultetus. Gražus tai gražus, o ką jis moka? Storasis patveria pirmą pa sitaikiusį fuksą: — Klausyk, vaikeli, į koki
mokslą tave dėdė (taisė? Studentas: Aš neturiu dėdės... Storasis: Na, tai teta. Studentas: Mano teta pensi ninkė. .. Storasis: Oho! Gal persona linė?! Plonasis: Liaukis, avingalvi! Manai, kad jei pat} dėdė (tai sė, tai ir visi tokie. Čia isto rikas, iš nosies matau... Na, ir pasipylė galybė klau simų. Bet fuksai ne pėsti beesą. Puikiai atsakinėja istori kas R. Juškevičius, ne blo giau ir lituanistė V. Vlltrakytė, psichologas A. Šiaudkulis, neužkiši už pečiaus ir sporti ninko istoriko V. Vasalsko... — Eik ir mokykis, tik žiū rėk toliau laikykis nuo tų vi sų Erosų, nes kur Erosas, ten ir Bachas, o kur Bachas, ten ir rektoriaus papeikimas. Trys dievai viename asmenyje... — palydi paskutinj apklaustą fuksą Storasis. Prasideda krikštynos. Į dar nuo vasaros karščių drungną fontano vandenį suvaro fuksą ir fuksę Storasis su Plonuoju, idant anie nuplautų nestuden tiško gyvenimo dulkes, atver tų akis, ausis, sielas studentiš ko gyvenimo esmei. Plonasis atverčia storą kny gą ir skaito: „Ar pasižadat? .. Pirmakursius sveikina Filo logijos fak. komjaunimo ko miteto sekretorius Sigitas Renčys, sėkmes studentams linki poetas Justinas Marcinkevi čius: — Prieš dvidešimt metų mes negalėjom svajoti apie
imatrikuliaci-
tokią šventę. Išklausę pirmąją paskaitą, ėjom valyti Vilniaus griuvėsių, statyti... Mylėkite savo universitetą, humanitarinių idėjų lopšį, bū kite pavyzdžiu visam jauni mui. Dabar jums tokie metai, kai kiekvienas rašote eilėraščius. Jūsų dekanas, profesorius J. Kazlauskas, būdamas studen tas, irgi rašė eilėraščius, visai neblogus eilėraščius... Tai gi, lauksime jūsų Vilniaus jau nųjų rašytojų sekcijoje... Noriu palinkėti geros stu dentiškos duonos, kad sesija būtų dižaugsmingas ir malo nus (vykis. Būkite nauja gra ži karta, kurios laukia Lietu-
tai patiko. Deja, ne visi stu dentai supranta „Sessio pig rorum'' reikšmę. Kaip matėme iš skaičių, laikyti įsiskolinimų neatvyko net 39 žmonės. De kanato pastangos gražios, bet pasibaigus laikui, skirtam sko lų išlaikymui, mes būsim griežti: ką žinai — kai kam gal reikės pasilikti tame pa čiame knrse, o kai kuriuos gal teks išbraukti ir iš studen tų sąrašų.
va, kurios rankų ir širdžių laukia Tėvynė. Kalba visų mylimas Filolo gijos fakulteto prodekanas, studentiškų nepailstantis švenčių organizatorius docen tas Jonas Balkevičius: — Mes tikime, kad jūs tę site mūsų tradicijas. O pati gražiausia — karštas noras tarnauti Tėvynei. ... Geri, gražūs ir protingi vyresniųjų draugų žodžiai pa lydi pirmakursius į ilgą ke lionę stiklo kalnan — j moks lo viršūnes... Belieka pridurti, kad Plona sis buvo III k. lituanistas V. Kavaliauskas, Storasis — II k. žurnalistas J. Pocius, šventės scenarijų parašė Žurnalisti kos katedros docentas Jonas Bulota, grojo J. Jasenkos va dovaujamas VVU orkestras. Iki susitikimo naujose stu dentų šventėse! A. JUODUPIS
NUOTRAUKOJE: Filologijos fak. dekanas prof. J. Kaz lauskas ir prodekanas doc. J. Balkevičius rugsėjo 1-ąią Kolonų salėje (teikia pirmakursiams studijų knygeles-
nniiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiniiniinininiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiniiiiiiiiiiniiinniiiJiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiniiiiiiiiiiiiinniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiM
VISA K. DONELAIČIO KŪRYBA VOKIŠKAI
PRASIDĖJO DARBO DIENOS Atkelta iš 2 psl.-
kolūkinės ekonomikos kėli mo, rodo komunistinę pažiūrą į darbą, turiningai praleidžia vasaros atostogas. Geriausi fakultetų studen tai, komjaunimo, profsąjun gos ir studentų mokslinės draugijos akt-^stai, Lenino Mus pasiekė naujas stipendijų stipendiatai turėjo Micklevvicz-Blatter sąsiu- puikią progą susipažinti su ša-
vinys. Kaip ir visada čia be įdomių teorinių straips nių (literatūros istorijos ir kritikos problemas bei jų santykių istoriją tyrinėja Fr. Zenglė, apie „Pono Ta do" gamtovaizdžio ypatu mus rašo mums pažįsta mas poetas ir kritikas J. Pšybosius) gausiai spaus dinama ir lituanistinės medžiagos. Skaitytojo dė mesį pirmiausia turėtų pa traukti K. Donelaičio ei liuoto apsakymo „Pričkaus pasaka apie lietuvišką svodbą" vertimas į vokie čių kalbą. Galime pasi džiaugti, kad dabar jau vi sa mūsų klasiko kūryba nuoširdaus lietuvių bičiu lio prof. dr. H. Budenzigo kruopštaus ir vaisingo darbo dėka tapo prieinama vokiškai skaitančiai vi suomenei. Prie šio vertimo dedamas ir trumpas, bet išsamus H. Budenzigo pa rašytas įvadinis straipsnis. Šiame numeryje skelbia Gaudeamus igitur Iuvenes dum sumus mi du K. Korsako eilėraš ' Post iucundam iuventutem, čiai iš neseniai išėjusios Post molestam senectutem rinktinės „Piūtis", į vokie Nos habebit humus. čių kalbą išversti E. Kavo Ūbi sunt, gui ante nos lio, o taip pat H. Budenzi mundo fuere? go atsiminimu žiupsnelis In Vadite ad superos, „Mano pirmieji susitikimai Transite ad inferos, Ūbi jam fuere. su Lietuva". Kaip žinoma, MickieVita nostra brevis ėst, Brevi finietur; wicz-Blatter išeina tris iVenit mors velociter. kartus per metus. 39 sąsiu Rapit nos atrociter, viniu šis mokslinis žurna Nemini parcetur. las, pelnęs sėkmę ir plaVivant omhes virgines, .taus skaitytojų rato prita Graciles, formosae! rimą, užbaigė tryliktuosius Vivant et mulieres, Tenerae, amabiles, savo gyvavimo metus. Bonae, laboriosae!
lies miestais ir žmonėmis. Draugai pirmakursiai! Uni versiteto vadovybė tikisi, kad jūs, įsilieję į mūsų kolekty vą, pateisinsite Komunistų partijos ir Tarybinės Vyriau sybės rūpinimąsi jumis ir ak tyviai prisidėsite prie kilnių komunizmo idealų įgyvendi nimo. J Geros kloties, draugai!
Geriausios kloties nau jais mokslo metais dėsty tojams ir studentams lin ki LTSR aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministro pavaduotojas V. Pranaitis, LKP Vilniaus miesto komi teto pirmasis sekretorius K. Mackevičius. Dorų Amerikos lietuvių sveikini mus perduoda Čikagos „Vilnies“ laikraščio redak torius S. Jokubka: — Mes žinom jūsų uni versitetą, kartu su jumis džiauqiamės jūsų laimėji mais, tais tautos sūnumis ir dukromis, kurių vardai
plačiai žinomi ir Sąjungoj, ir pasauly. Iš širdies noriu palin kėti geriausios sėkmės ruoštis ne tik savo, bet visų žmonių laimei, kad pasauly nebūtų karo, kad būtų draugystė, kad pa saulio žmonėms gyveni mas suklestėtų po Lenino vėliava. Pirmakursių vardu pa dėkojo I k. lituanistas An tanas Vaišnoras. Kalba VVU komjaunimo komiteto sekretorius A. Skrupskelis. Jis pasakoja
WU MOKSLINES BIBLIOTEKOS SKAITYKLŲ DARBO LAIKAS
Gaudeamus igitur Vivat Academia, Vivant professores! Vivat membrum ųuodlibet, Vivant membra guaelibet, Semper sint in flore! Vivat et Respublica Et quj illam regit! Vivat nostra Civitas, Maccenatum Caritas, Quae nos hhic protegit!
Pereat tristitia, Perdant osores! Pereat diabolus, Quivis antiburchius Atųue irrisores! Dažnai šis studentiškos jau nystės himnas skamba mūsų šventėse. Tik gaila, kad iki šiol dar ne visi žino jo žo džius. Retam teko girdėti ir jo kilimo istoriją.
„Gaudeamus..." — tai grei čiausiai kolektyvinis kūrinys. Spėjama, kad pirmieji šią dai ną sukūrė Sorbonos universi teto studentai XIII a. „Gau deamus. .priešingai vidur amžių tamsumui, priešingai katalikų bažnyčiai, kuri skel bė asketizmą, garbina gyveni mą, jaunystę, mokslą. Studen tams daina buvo artima savo laisvamaniškumu, linksmumu. Dainos tekstas dabartine re dakcija pirmą kartą išspaus dintas 1781 m. vokiečių rašy tojo Kindlebeno studentiškų dainų rinkinyje „Stundentenlieder". Muziką pagal šią dainą pa rašė XV a. olandų kompozi torius Žanas Okehemas (ar Okenhelmas).
ŠEŠTADIENI KASDIEN SKAITYKLOS 9-23 vai. 9-23 Bendroji 9 — 22 9-19 Mokslo darbuotojų 9-17 9-20 Rankraščių sk. 9-17 Retų spaudinių sk. 9 — 20 9-17 Bibliografinio sk. 9-22 9-17 9 — 22 Lietuvių lit. ir k. 9-17 Rusų lit. ir k. 9-22 11-18 Užsienio lit. ir k. 11-22 10 — 16 10-15 Istorijos fak. 10 — 20 Visuomeninių mokslų 10-22 10-18 10 — 22 FF ir MMF 10 — 17 10 — 22 GF 10 — 17 10-22 ChF 10-17 Teisės ir Med. fak. < 10 — 22 10-17 10 — 22 EF 10-17 Abonementas 10 — 20 9-17 9 — 20 Katalogai skai Pastaba. Sekmadieniais dirba tik Bendroji TF, MF ir EF, skaityklos tykia 9 — 17 vai. GF, ChF, pirmadieniais dirba 10 — 17 vai.
Gerbiamas
skaitytojau! mes vėl susitinkame su Tavimi: su vienais — po dviejų mėnesių pertrau kos, su kitais — pirmą kartą. Abiem atvejais su sitikimas mums be galo džiugus: nes laikraštis ne gyvuoja be savo skaityto jo, be jo laiškų. Jų lau kiame kasdien — rašyki te mums apie savo fakul tetą, katedrą, laboratori ją, praneškite naujienas, pasidalykite savo minti mis, kritikuokite kitus, save ir... mus. Mūsų adresas: Vilnius, MTP-3, Universiteto 3, „Tarybinio studento" re dakcijai. Galite skambinti telefonu 2-58-84. REDAKCIJA
FAKTAS" IEŠKO FAKTŲ Vieniems geriau, kitiems mažiau žinomas, pelnęs ir nusipelnęs, didžiausių kon kursų laureatas agitmeninis „Faktas" šiandiėh mū sų svečias. Jeigu pasaulis buvo sukurtas per šešias dienas, o septintąją kūrė jas ilsėjosi, tai universite-
Vygis: Brangūs fuksai, kol ateis dėstytojas, jūs ramiai pasėdėkite, o aš pasiskaitysiu jūsų charakteristikas. Įdomu žinoti kas į universitetą atei na! Algis: E, kolega, palauk! Gal ir man leistum į savąją charakteristiką akį užmesti! Neturėjau progos. — Ieškok. — Va, va, va, Algis iš Bal bieriškio. Tai aš! „Algis yra sumanus berniukas, tinkamai kovoja už kolektyvo reikalą. Priklausė pionierių organiza cijai. Jo mėgiamiausia veik los sritis — metalo laužas". Tai va koks aš fainas, o vidu rinėje mane mokytojai šitaip koneveikdavo. Klausykit, jus tikriausiai irgi domina, kas apie jus prirašyta. Paskaitykime, a?
Vygis: Valiaį! Algis: Aldona iš Varėnos. „Groja akordeonu, palankiai žiūri į kolektyvą. Renka ar tistų nuotraukas. Kalba išsi vysčiusi, turi nemažą žodžių atsargą. Sugeba mąstyti". Re tas atvejis!.. Vygis: Vaclovas, sūnus Adomo, iš Plungės (romanis tas). „Buvo atsakingas už ateistinj darbą. Organizavo materialistinei pasaulėžiūrai apginti mūšius ir pats juose aktyviai dalyvavo. Sveikas". Algis: Stepas iš Griškabū džio. „Mėgo periodinę spau dą. Fizinis stovis geras. Spor tinių atsiekimų neturi". Vygis: Sąskaitininkė iš Telšių.„Restorano darbuotojai ir vadovybė mano, kad Ramutė gali sėkmingai studijuoti aukštojoje mokykloje". Algis: Arūnas iš Vilniaus.
to meninė agitbrigada per savo gyvavimo metus dar nė karto nepoilsiavo. Fak tai sukūrė „Faktą", — kal bėjo žmonės anksčiau. Kaip ten bebūtų, bet „Fak tą" kuria ir Jo vadovė Ire na Stravinskienė, studen tai. Taigi, seniesiems fak-
„Lytis vyriška. Turi melan choliko temperamentą. Be to daug dirbo su atskirais daly kais". Vygis: Fizikė Eugenija iš Ignalinos. „Užima vadovau jančią vietą kolektyve. Savo padėtimi ji patenkinta". Algis: Audronė iš Plungės. „Ruošiasi studijuoti anglų kalbą. Mintis ji reiškia šokiu ir pantomima. Pedagogų tary ba jos sumanymui pritaria". Vygis: Vidija iš Kauno. „Rašo puikius scenarijus. Vai dina. Tai mokinės idealas. Komjaunuolio vardas jai bu vo šventas ir skatinantis dirb ti. Gilių įsitiiknimų. Juos gi na. Dėl jų gyvena. Tai kovo janti už komunistinius santy kius mergina. Būdama gilių įsitikinimų juos sėjo ir klasė je". O!
tiečiams, manytume, be ga lo džiugus būtų ir tas fak tas, kad pirmakursiai pri simintų ir agltbrlgadą, pa dėtų jai, ateitų Į ją su pil nom rieškučiom jumoro ir satyros. O dabar žodis „Faktui".
Algis: Chemikas Petras iš Biržų. „Labai sveikas. Dėl pasilpusio regėjimo nešioja aki nius". Vygis: Fizikas Rolandas iš Plungės. „Jaunuolį traukia darbas, reikalaujantis (kvėpi mo, darbas patalpoje, ramy bėje, darbas reikalaujantis proto, materialinių gėrybių gaminimas. Domėjimasis ša lies gyvenimu — geras. Mąs tymas palankus". Algis: Filologė Mabelė iš Kauno. „Kalba ispaniškai. Pil na idėjų ir pasiūlymų. Bend rauja su vyresniais žmonė mis". Algis (į Vygį): Ko dabar taip dūsauji? Vygis: Kurgi nedūsausi, to kių kadrų į universitetą pri buvo, o man jau reikia jį palikti...
KVIEČIA
VISUS, MĖGSUŽSUKTI KARČIĄ 2UR TANČIUS DUONĄ NALISTO ______ t — TUOS, KAS RAŠO, PIEŠIA, FOTOGRAFUOJA. ORGANI ZUOJAME JAUNŲJŲ KO RESPONDENTŲ MOKYK LĄ. ATEIDAMI ATSINEŠ KITE SU SAVIMI KANT RYBE, SMALSUMĄ. NEPAVARGSTANČIĄ GALVĄ IR KOJAS. PIRMASIS UŽ SIĖMIMAS RUGSĖJO 12 D. 17 VAL. „TARYBI NIO STUDENTO“ REDAK CIJOJE (CENTRINIAI RO MAI, II AUKŠTAS, 32 KAMBARYS). dėstytojų ir Laukiame studentų iš visų fakultetų. REDAKCIJA JAUNASIS STUDENTE!
Jei tu mėgsti keliauti, svajoji apie tolimus žy gius, jei nori surasti tik ruosius draugus, stok l universiteto turistų klubą. Nepraleisk progos susi pažinti su viena senojo universiteto gyvenimo pu se — UTK veikla. Kaip čia įdomu, įsitikin si pirmąjį rugsėjo savait galį turistu krikštynose, kurios įvyks prie žavingų Ilgio ir Ungurinio ežerų, renkamės Pasitarimui penktadienį (rugsėjo 5 dieną) 20 vai. kieme prie (Čiurlionio turistų klubo 21). Išvykstame šeštadieni traukiniais: Daugpilio 8.30 vai. Ignalinos 16.45 vai. Turmanto 17,25 vai. UTK
PIRMAKURSI,
artimiausiu metu (ne vė liau IX. 10) įsirašyk kom jaunimo įskaitom Įskaiton įsirašo visi kandidatai. Ne turintieji įskaitos kortelių įsirašo laikinon įskaiton Komj. komitetas
STOVYKLŲ VIRŠININKAI renkasi VVU komjaunimo I komitete rugsėjo 10 d. 201 vai su paruoštomis ata- j skaitomis. Komj. komitetas
ESTETINIO LAVINIMO KATEDRA KVIEČIA STUDENTUS Į CENTRINIUS MENO KOLEKTYVUS Nauji nariai priimami: Į respublikos nusipelni I sį kolektyvą — akademini: chorą rugsėjo mėn. 3-5 d. 19—21 vai Centrinių rūmų Aktų salėje (III aukštas) Į respublikos nusipelni sį kolektyvą — Dainų ir šokių ansamblį rugsėjo mėn. 4—6 d. I 18 vai. Čiurlionio 21, Aktui salėje (III aukštas) Į universiteto liaudies te. I atrą rugsėjo mėn. 4—5 d. ir I 10 d. 18—20 vai. Čiurlio I nio 21, Teatrinė studijai (III aukštas) Į dūdų orkestrą rugsėjo mėn 3—4—5 d I 18—21 vai. Čiurlionio 21 į Orkestro studija (III auk s f tas) Į Dailės studiją rugsėjo mėn 4—5 d. 181 —20 vai. Čiurlionio ' 21,1 Dailės studija (III aukštas) I
I Vokalinį-instrumentinj ansamblį rugsėjo mėn. 14 d. 18— 20 vai. Čiurlionio 21, Aktų salė Į solinio dainavimo ir fortepijono studijas rugsėjo mėn 2—10 15—20 vai. Čiurlionio 21. Estetinio lavinimo katedra Nuoširdžiai užjaučia me Aluj RAZGAITĮ, ne tekusi mylimo tėvelio. III kurso istorikai Ir kurso vadovas
PENKTADIENIAIS
LAIKRAŠTIS ĮSTEIGTAS 1950 M. ® REDAKTORIUS ALGIS KUSTA REDAKCIJOS ADRESAS: VILNIUS MTP-4 UNIVERSITETO G-VE Nr. 3, „TARYBINIS STUDENTAS". TELEFONAS 2-58-84 • TELEFONAS SPAUSTUVĖJE 2-53' 43 • RINKO IR SPAUSDINO LKP CK LAIKRAŠČIŲ IR ŽURNALŲ LEIDYKLOS SPAUSTUVE VILNIUJE ®
KAINA 2 KAP.
LV 13853
IŠEINA
®CčXQVBIDIS scciDencas
apie universiteto komjau nimo orqanizacijos veik lą, apie tradicijas, kurias tęsti reikės pirmakur siams. Salėje skamba darbo ir poilsio stovyklų dalyvių raportai. Vakare koncertavo res publikos nusipelnęs ko lektyvas universiteto dai nų ir šokių liaudies an samblis (vadovas LTSR n. a. A. Balčiūnas), smagiai žiūrovai Juokėsi iš šmaikš čios „Fakto“ intermedijos. Darbo dienos prasidėjo. Mūsų inf.
Užs. Nr. 3605