visą saliu proi^čaižai,vienyKiresf
CaRJ/BOS
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ BALANDŽIO 15 D.
Nr. 23(1352) 1986 M. LIEPOS 1 D. ANTRADIENIS
KAINA 2 KAP.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
AUKIAME DARBŠTAUS STUDENTO „Netipiškos pirmūnės“ portretas Birželio 17 dieną istorijos fa lceto istorijos specialybės [iplomantai laikė TSKP istorik valstybinį egzaminą. Dar atvyrant ką tik išlaikyto egLmino nuotaikai, mintimis apie paprašiąu pasidalinti egzamiI komisijos narį profesorių K. Lvickų. . t Pamažu nuo šiandienos egLmino, kurio rezultatais proLorius buvo patenkintas, mini pakrypo į bendresnius klau pus. I- Iš esmės studentai skiriaI ne atmintimi ir net ne žinio|s. Ypač per valstybinius egIminus jie skundžiasi neva Įninties pablogėjimu, ir visą l’tę dėl didesnės ar mažesnės Isėkmės suverčia jai. Bet ir Ims visiškai aišku, kad atminI nėra beribė. Svarbiausia — Ltymo gilumas, formulavimų leciziškumas, argumentacijos umumas. Iluk per valstybinius egzamiIs vertiname iš esmės jau „išligfą" jaunę specialistą, kurio lesnis tobulėjimas jau nebe ■sų rankose. įvertiname, koIs pamatus šiam tobulėjimui Kentas yra pasidėjęs. Jisi valstybinių egzaminų įsai yra apibendrinamieji, vi■meniniai sudaro mokslai Bningą visumą, atrodo tereiI susisteminti žinias, o to Per I neretai pasigendame. ■narus ir paskaitas aptariaveikalai ir ■ tik pagrindiniai ■išimai, vadovėliai yra gana ■spektyvūs, ir jais naudotis |i tik plačios erudicijos stu■las. O jei užsiėmimai lankoIprastai ir tai nekompensuo|a savarankišku darbu... SaBankiško darbo įgūdžiai rei■ngi kaip duona! O dažniauvaduojamas! mokykloje ■omis žiniomis, mąstoma ir Jama paviršutiniškai, nekryp■ai, nors dauguma diploman-
SVARSTYTAS TSKP CK PROJEKTAS
Helio 20 dieną įvyko UniHiteto Mokslinės tarybos, [i01 ir profsąjungos komitetų Rstinis posėdis, kuriame buvo karstytas TSKP CK projektas "i'ojo ir specialiojo vidurinio rlo pertvarkymo šalyje pagp! kryptys". Posėdyje daĮ*° LTSR Aukštojo ir specia-
f vidurinio mokslo ministras F’bulis, LKP Vilniaus m. Leį'di°no komiteto pirmoji sekfe J- Gagelienė, LKP CK MbĮlr mokymo įstaigų skyriaus Fln9as darbuotojas J. Berną-
Pneiimę padarė VVU prorekr Prol. J. Grigonis. i,styme kalbėjo: LTSR Aukšp specialiojo vidurinio moP'nistras. prof. H. Zabulis; Prorektoriai prof. B. Suda' Prof. J. Vaitkus ir kiti. „T. S.“ Inf.
tų — būsimieji istorijos mokytojai. Tiems, kurie gavo tik patenkinamą pažymį, padaugės pasiruošimo kiekvienai pamokai, prarastas žinias vis tiek teks įgyti vienokiu ar kitokiu būdu. Tai padaryti privers pats gyvenimas — partijos suformu luotos mokymo tobulinimo kryptys. Todėl tikimės Univer sitete sulaukti ir kitokio tipo studentų — darbštesnių, imles nių, savarankiškesnių, o ne eg zaminų ir įskaitų šturmuotojų". Sigita URBONAVIČIŪTĖ
Jaunatvišku juoku, šurmuliu pasipuošę mūsų studijų metai. Gera pasijusti draugų būryje, gera žinoti, kad kiekvienas sutavo džiaugsmą ir liūdesį, pačią didžiausią skausmo, valandą neliksi vienas. Kol j su nas, gera tikėti šalia esančiu žmogumi, Kiekviename kurse, kiekvienoje grupėje yra žmogus, kurio tuoj pat paslgendame, kurio laukiame, toks drau gas, be kurio visi esame tartum be rankų. Panašiai man apibū dino filologijos fakulteto anglų kalbos specialybės ketvlrtakursę
Nidą Burneikaitę jos kurso draugai. Nida — viena iš pačių geriausių filologijos fakulteto studenčių. Už labai gerą anglų kalbos mokėjimą Nidai Burnei kaitei paskirta L. Tolstojaus stipendija. Nida — anglų kalbos olimpiados respublikinio turo nugalėtoja, labai myli pasirin ktą specialybę, kruopščiai gili nasi į jos paslaptis. Neseniai Universitete vyko anglų kalbos olimpiados respublikinis turas, ir N. Burneikaitė jame dalyva vo. Ne tik apie mokslus,
Sėkmės jums diplomantai! Birželio 25 d. MF absolventui Vygantui Grusliul įteiktas 5000asis gydytojo diplomas Vido NAUJIKO nuotr.
visada pamatai savo gyvenimo medj. Praeini pro jį kas dieną kas minutę, praeini pro save, nerandi savęs viso, matai tik subyrėjusias į laiko skeveldrikes dienas ir valandas. O mūsų gyvenimo, mūsų pažinimo medis auga, nesakysiu: nepriklausomai nuo mūsų mąstymo arba nemąstymo apie jį, nuo mūsų amžino aklumo ar laikino praregėjimo, kai stabteli ir užvertęs galvą pamatai savo būtą ar būsimą gy venimą. — Auga pažinimo medis, — kalbėjo ką tik gavęs diplomą geologas D. Jonaitis. — Keista suvokti, kad tikrai savarankišku tampi tik dabar, gaudamas diplo mą ir išvykdamas į paskyrimo vietą. — Romantika pasibaigė, prasi deda realybė, — šypsosi geogra fijos specialybės diplomantas R. Jasiulėnas. — Svajonė, rodosi, išsipildė — dirbsiu Palangos aeruoste meteorologu. Ne taip lengvai ji buvo pasiekiama, kon kursas į mūsų specialybę nema žas, visi trys (apie greta sėdin čius draugus Gintarą ir Antaną) įstojom iš antro karto. Ko gero taip jau surėdytas gyvenimas, kad tenka rinktis: arba išsvajo tas darbas, 120 rublių atlygini mas ir jokio bendrabučio tau su žmonele, arba ir šis ir tas, bet jokios romantikos... Aš turiu dar vieną svajonę, kuri, manau, irgi
išsipildys — noriu išplaukti jūrą, padirbėti meteorologu lai ve... — Ką vadinu studentišku gy venimu? — geografė Z. Pelėdaitė. — Pirmiausia (keliones. Tokia mūsų specialybės specifika: ką teoriškai sužinai paskaitose, prak tiškai patikrini kelionėse. Besi mokydama pabuvojau Vidurinėje
PAŽINIMO MEDIS Azijoje, Tianšanyje, Karakumuose, Kaukaze, Koloje... O ir pas kyrimą gavau susijusį su savo pomėgiu — dirbsiu metodininke Kapsuko vaikų turistinėje bazėje. — Kuriuos dėstytojus ilgiausiai prisiminsiu? — R. Jasiulėnas. — Pirmiausia profesorių A. Basaly ką — puikų savo srities žinovą, docentę D. Galvydytę, doc. P. Kavaliauską, kuratorę docentę V. Matulevičienę. Ačiū jums už su gebėjimą suprasti mus, už žmo giškumą, jumorą. — Pokario metais gamtos fa kultetas išleido 4001 specialistą. Prie šio skaičiaus šiandien prisi šliejo dar 133, — fakulteto deka-
nas doc. R. (Tarvydas. — Jie pradeda savarankišką darbą ypa tingu mūsų šaliai laiku — šis penkmetis diktuoja naujus užda vinius jauniesiems specialistams. Nuo jų pastangų, sugebėjimų priklausys ir vienos iš trijų svarbiausių pasaulinio ;mąsto problemų — gamtos apsaugos — sprendimas. Svarbiausia — neuž miršti gamtininko credo: žmogus priklauso žemei, o ne įėmė žmogui. ...Kyla laiptukas į sceną gamtos fakulteto absolventai. Kyla su gėle rankose, grįžta jau diplo muoti... — Noriu palinkėti, kad šis diplomas Egidijui būtų dar ne paskutinis, — sveikina savo sūnų biologą, Jonaičiai.’ — Baigė su pagyrimu ir pasiliko Universite te. Taigi, prieš akis — dar daug naujų darbų. — Pažinimo medžio šaknys ten, vaikystėje, — kalba D. Jonaitis. — Auga, lapoja medis, nesustodamas nė valandėlei. Gy veni ir nematai jo, nepastebi sa vęs. Tik kartais, trumpam sustoji ir užvertęs galvą, užgniaužęs kvapą žvelgi į kerojančias me džio šakas. Ir virpa, skleidžiasi lapų žaluma, ir praregi tą aki mirką — pamatai save būtą ir būsimą... Sėkmės Jums, diplomantai! Niką AUKSTAITYTE
giau apie tai, kuo ji domisi, kaip gyvena, ką vertina aplin kiniuose ir savyje, kalbėjausi su Nida. Tad ir Šiame rašinyje suteiksiu žodį jai. — Mokykloje viską vieno dai mokėjau. Bent jau tada tuo buvau įsitikinusi. Vidurinę mo kyklą baigiau aukso medaliu. Ir sunku buvo nuspręsti, Kur toliau mokytis. Nusprendžiau pabandyti studijuoti anglų kalbą ir man pasisekė. O pradėjusi mokytis supratau, kad žinių turiu labai mažai, kad sakinio žmoniškai suregzt nemoku. Vi sada būsiu dėkinga doc. P. Anusui, kuris mokė mane tei singo tarimo, dėst. Žemaitie nei už gramatikos žinias, o lek sikos dalykus man į galvą kalė visas būrys puikių žmonių: dėst. L. Katkuvienė, G. Karpuvienė, L. Talmantienė, R. Re meika. Jei reiktų dar kartą rinktis specialybę, vėl stočiau j anglų kalbą, Čia nieko nereikia suprasti, čia reikia Išmokti. Ir kiek fanatiškai mylėti anglų kalbą. Bet labiausiai žmoguje vertinu visai ne žinias. Taip, daug žinoti, būti apsiskaičiusiam reikia būtinai. Bet Ir blogas žmogus gali būti išsilavinęs. Nekenčiu bukumo ir nenorėjimo ar ne mokėjimo bendrauti, užsisklen. dimo savyje. Aš — veiklos žmogus. Neseniai ruošėmės anglistų dienai. Kaip Įdomul Kurse esu atsakinga už kultmasinę veiklą ir net džiaugiuosi, kad tiek daug darbų teko man. Klek sumanymų įgyvendinome, kiek nuostabių minčių kilo ruošiantis tai šventei. Ir klek įspūdžių patyrėme! Tikrąjį džiaugsmą galima patirti tik ruošiantis renginiui, o ne jį pasyviai stebint. Aš visą laiką užsiėmusi. Skubi, leki per visą dieną, visada tarp žmonių, nie kada nelieki viena. Dar anglų kalbos katedroje dirbu laboran te. Dažnai išeinu aštuntą ryto ir grįžtu sutemus. Per dieną tiek visko susikaupia, kad nak tį kartais net užmigti nepavyksta. Tada sėdu ir parašau draugams laišką. Daug draugų turiu. Iš Kijevo ir Talino. Atvažiuoja, vedžioju po Vilnių ir pati kiekvieną kartą stebiuosi, koks gražus mūsų miestas, klek daug mes nepastebime kasdien čia vaikščiodami. O šiaip jau — esu žmogus, kaip ir visi. Tipiška filologė. Ir „netipiška pirmūnė". Nedaly vauju saviveikloje, šoku tik diskotekose, neužsiiminėju ypa tinga visuomenine veikla. Tie sa, mokydamasi I—III kursuo se, buvau fakulteto komjauni mo komiteto narė, ir už darbą draugai mane „apdovanojo": su studentų statybiniu būriu dirbau VDR. O dar parašykit, kad labai bijau likti viena. Kai šalia daug draugų, jaučiuosi labai stipri". D. BALCAITYTE
2 Tarybinis studentas
Liaudies kontrolierių ataskaita Gegužės pabaigoje įvyko trūkumus, bet po metų, atlikus minga mokslo tiriamojo darbo Universiteto liaudies kontrolės pakartotinį patikrinimą, pasiro kontrolė. Per mažai iniciatyvos centrinės grupės ataskaitinė- dė, kad išgyvendinta tik jų rodo fakultetų ir kitų padali rinkiminė konferencija. Į kon dalis, o svarbiausieji išliko. Šių nių liaudies kontrolės grupės, ferenciją atvyko Lietuvos Ko metų vasario mėnesį lituanisti o visam jų darbui nepakanka munistų partijos CK biuro na nių katedrų darbas apsvarsty viešumo. Konferencijoje kalbą pasakė rys, Lietuvos TSR liaudies kont tas - rektorato ir partinio komi rolės komiteto pirmininkas A. teto posėdyje, katedrų vedė drg. A. Kairelis. Universiteto liaudies kontroKairelis, Lietuvos TSR Aukštojo jams pareikšti Rektoriaus pa lės centrinės grupės darbas ir specialiojo vidurinio mokslo peikimai. Mokslo tiriamojo darbo kon įvertintas patenkinamai, Išrinkti ministro pavaduotojas K. Žu kauskas, Lietuvos Komunistu trolės sektorius domėjdsi moks nauji grupės nariai. partijos Vilniaus miesto Lenino linio darbo efektyvumu, diser UNIVERSITETO LIAUDIES rajono komiteto antrasis sekre tacijų rengimu, kvalifikacijos KONTROLES CENTRINES torius J. Petkevičius ir Vilniaus kėlimu, technikos, skirtos mo NARIŲ SĄRASAS miesto Lenino rajono liaudies ksliniams tyrimams, įsigijimu GRUPES Pirmininkas — Apynis Anta kontrolės komiteto pirmininkė ir panaudojimu. Vertinant minėtos tematikos nas — matematikos fakulteto N. Urbanavičienė. Ataskaitinį pranešimą pada patikrinimus, tenka pripažinti, prodekanas. Pirmininko pav. — Blažys Irrė liaudies kontrolės centrinės kad naudos jie davė nedaug. grupės pirmininkas, partinio Realią padėtį žinoti, be abejo, vis — chemijos fakulteto do komiteto sekretoriaus pavaduo yra svarbu. Būtina taip pat centas. gerinti mokslininkų MOKSLINES VEIKLOS KONT tojas docentas A. Apynis. Pra nuolat ROLES SEKTORIUS nešėjas pažymėjo, kad liaudies darbo ir buities sąlygas, stipeksperimentinę-gamybinę Sektoriaus vad. — Baievlčius kontrolierių ataskaita vyksta Tinti itin reikšmingu šajies gyveni bazę, spręsti kitokias proble- Leonas-Mlndaugas — fizikos fa mo, laikotarpiu, kurio svarbiau. mas. Tačiau negalima pamiršti kulteto docentas. Nariai: Bagvllas Antanas — Šias įvykis — TSKP XXVII su ir pačių mokslininkų asmeninės važiavimas. Jo nutarimai įparei atsakomybės. Todėl organizuo prorektoriaus mokslo reikalams goja ir skatina dirbti naujoviš- jant mokslinės veiklos kontro pavaduotojas Brazauskas Vincas — pramo lę, reikėtų labiau orientuotis j kai, kūrybiškai. aptarti subjektyvių faktorių analizę, j nės ekonomikos fak. docentas. Ataskaitoje buvo Černiauskas Pranas — medi kontrolės tas problemas, kurias Universi svarbiausi liaudies tetas pajėgus išspręsti pats. cinos fak. docentas. veiklos barai. Jucys Aleksandras — fizikos MOKYMO PROCESO KONT Liaudies kontrolės grupė galė ROLES sektoriaus darbe gali tų daug nuveikti, padėdama ša fak., probleminės lab. v. m. b. ma skirti tris pagrindines veik linti barjerus tarp atskirų Uni Kiseils Alglrdas-Antanas — los kryptis: mokymo proceso versiteto padalinių. Reikia pa ekonominės kibern. fak. docen tobulinimas, studentų savaran. siekti, kad prioritetą turėtų ne tas. Vengrienė Birutė — tarpfakiško darbo organizavimas ir atskiro darbuotojo, laboratori dėstytojų pedagoginio darbo jos ar katedros, o viso Univer kultetinės polit. ekon. kat. do siteto interesai. centė. planavimas bei jo vykdymas. Komisija, tikrinusi ekonomi ŪKINES VEIKLOS KONTRO MOKYMO KONTROLES nės kibernetikos ir finansų fa LĖS SEKTORIUS tikrino bend SEKTORIUS kulteto vakarinio skyriaus dar rabučių ir ūkio padalinių dar Sekt, vadovas — Nekrašas bą, nustatė, kad vakarinio mo bo organizavimą ir apskaitą, Vytautas — teisės fak. docen gyvenimo sąlygas tas. kymo forma nėra efektyvi. Ga studentų na žemas mokslo pažangumas, bendrabučiuose, garažo darbą Nariai: Broslavskis Eugeni daug studentų paliekama karto ir t. t. jus — medicinos fak. docentas. ti kursą, nemažas studijuojan Vieni patikrinimai buvo gal Eldukevičtūtė Ona — filologi čių „nubyrėjimas", apie 25 pro kiek formalesni, nežymūs, pvz. jos fak. asistentė. aptarnaujančio centai studentų dirba ne pagal bendrabučius Folia Viktoras — karinės ka būsimą specialybę. Atsižvelgda personalo darbo normos ir dar tedros dėstytojas. mi į vakarinio skyriaus stu bų apskaita. Kitų patikrinimų Orentas Kęstutis — fizinio dentų komplektavimo ir moky metu rasta nemaža trūkumų, auklėjimo kat. vyr. dėstytojas mo organizavimo problemas, kurių kaltininkai yra dažnai Stasiulionis Mečislovas — liaudies kontrolės centrinė gru patys studentai. Tai sulaužytas, ekonominės kibern. ir fin. fak. pė pasiūlė panaikinti finansų ir sugadintas inventorius bei ne docentas kredito specialybės vakarinę švara bendrabučiuose. ŪKINES VEIKLOS KONTROLES Nagrinėjant Universiteto stu grupę. Neseniai prorektorius SEKTORIUS docentas I. Zeberskis informa dentų ir darbuotojų maitinimo Sekt. vadovas — Bruzgulis vo, kad nuo 1987 metų minėto, problemas, buvo patikrinti visi Petras - gamtos fak. probl. Universiteto bufetai, valgyklos, lab. v. m. b. ji grupė nebebus formuojama. Patikrinus jaunųjų specialis domėtasi studentų ir darbuoto Nariai: Jančienė Kristina — tų stažuotę chemijos fakultete, jų nuomone. Prasčiausiai dirba vyr. buhalterio pavaduotoja. nustatyta, kad tam tikras dar valgykla Nr. 1. Čia gaminami Kasnauskas Vacys — medžio bas atliekamas, tačiau jis yra kitokie patiekalai, nei nurodo ir metalo apdirb. lab. vedėjas. gana formalaus pobūdžio: apsi ma meniu, trūksta daržovių, Kietis Vilius — skaičiavimo ribojama planais ir ataskaitų maistas neįvairus. Nėra tvarkos centro skyr. vedėjas. svarstymu, Trūksta gyvo bend- ir švaros, nepatogus kai kurių Mikelėnas Valentinas — tei bufetų darbo laikas. Savo pa sės fak. asistentas. ravimo su absolventais. Lietuvių kalbos, lietuvių lite- skirties neatlieka skundų ir pa Skūpas Antanas — matemati ratūros ir baltų filologijos ka- geidavimų knygos. Teko girdė kos fak. asistentas. tedrose 1984/85 mokslo metais ti nusiskundimų, bet jie į kny Žebrauskienė Elena — moks buvo tikrinta, kaip planuojami gas neįrašomi. linės bibliotekos skyr. vedėja. Kolektyvų atstovų konferen ORGANIZACINIS ir vydomi pedagoginio darbo SEKTORIUS krūviai. Pasirodė, kad katedros cija pažymėjo, kad liaudies Sekt, vadovė — Stankūnienė kontrolės centrinės grupės or Violeta — mokslinės bibliote ne visada vadovaujasi mokymo planais, nerasta pedagoginio ganizuoti patikrinimai aktualūs, kos skyr. vedėja. Nariai: Andziulevičiūtė Loli darbo einamosios apskaitos, pa juose visapusiškai įvertinama vėluotai pateikiamos ataskaitos padėtis, išaiškinami trūkumai, ta — istorijos fak. III k. stu mokymo skyriui. Rasta trūku jų kaltininkai, pateikiami rea dentė. mų palyginus individualius pe lūs pasiūlymai negerovėms ša Remeikis Aleksandras — is dagoginio darbo planus su pa linti. Kartu konferencija konsta torijos fak. laboratorijos vad. Riabkova Valentina — antro skaitų tvarkaraščiais. Buvo iš tavo, kad nepakankamai dėme leistas Rektoriaus įsakymas, sio skirta ūkiskaitinio darbo jo skyr. vyr. inžinierė. Vasiliauskienė Dalia — filo reikalaujantis pašalinti liaudies organizavimo ir vykdymo trū kontrolės pažymoje išdėstytus kumams išaiškinti, mažai veiks- logijos fak. asistentė. uiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiuiiiiiiiiiriiiiiiiiiiiiiitiiiliiiiimiii’.iiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiJiiiiiiiii
„OKTAVOS“ SUKAKTIS , Vilniaus V. Kapsuko universi teto pučiamųjų orkestras „Okta va" (vadovas V. Kerbelis) žino mas ne tik tarp studentų, bet ir miesto bei respublikos visuome nei. ,lš pradžių buvo nedidelis pu čiamųjų instrumentų muzikos mėgėjų būrelis, kurį sukūrė bei jam vadovavo M. Abugovas. Bėgo metai, keitėsi ne tik muzikantai — į absolventų vie tas stojo pirmakursiai. Prieš gerą dešimtmetį orkestrui ėmė vado-
vauti sumanus B. Dvariono mu zikos mokyklos dėstytojas Vidas Kerbelis. Apie tai, kad vadovauti sekė si, byloja ir 1979 metais orkest rui suteiktas liaudies kolektyvo „Oktava" vardas, o po metų jis tapo jubiliejinės Dainų šventės respublikinio konkurso launuoreatu. Be to, kolektyvas latinis pučiamųjų orkestrų sąskir miesto rydžių, respublikos švenčių dalyvis. Neseniai
„Oktava"
atšventė
35-erių metų sukaktį. Iškilmingo koncerto metu skambėjo lietu vių, tarybinių ir užsienio kom pozitorių, klasikos ir estradiniai kūriniai. Sukakties proga orkestro ve teranai ir vadovas V. Kerbelis apdovanoti LTSR Kultūros mi nisterijos Garbės raštais, o me dicinos fakulteto IV kurso stu dentui A. Navickui ir orkestro veteranui fizikui R. Mizeriui su teikti LTSR Meno saviveiklos žymūno ženkleliai. Sofija
STANEVIČIŪTĖ
Alfonsas BASALYKAS —i
birželio 20 d. staiga mirė ilgametis Vilniaus V. Kap suko universiteto bendrosios geografijos ir kartografijos ka tedros vedėjas, Lietuvos TSR Nu sipelnęs mokslo veikėjas, dviejų LTSR Valstybinių premijų laurea tas, Lietuvos TSR geografų drau gijos pirmininkas, profesorius, geografijos m. daktaras Alfon sas Basalykas. A. Basalykas gimė 1924 m. kovo 28 d. Varėnos raj. Balainės kaime valstiečių šeimoje. Mokėsi Vilniaus Vytauto Didžio jo gimnazijoje. 1941 m. įstojo į Vilniaus universitetą, bet stu dijas tęsti galėjo tik po LTSR išvadavimo 1944 m. Universitetą baigė 1947 m., į jį buvo paskiramžių. Iš tas ir dirbo visą pradžių asistentu, vėliau vyr. dėstytoju, apgynus mokslų kandidato disertaciją (1953 m.j, nuo 1956 m. docentu. 1966 m. A. Ba apgynė geografijos salykas mokslų daktaro disertaciją. 1968 m. jam pripažintas profesoriaus vardas, paskirtas bendrosios geografijos ir kartografijos kated ros vedėju, kur dirbo iki mirties. A. Basalyko nuopelnai Lietu vos TSR geografijos mokslui la bai dideli. Visų pirma jis buvo talentingas pedagogas, visą lai ką Universiteto geografijos specialybės studentams skaitęs fundamentaliuosius kursus, vedęs pratybas ir lauko praktikas, va dovavęs diplomantams ir diserfantams (jam vadovaujant apginta 10 disertacijų). Salia to jis daug metų (1952—1963) dirbo Lietuvos TSR Mokslų Akademi jos Geologijos ir geografijos institute, kur paliko sukūręs landšaftinių tyrinėjimų mokslinę mokyklą. Jam vadovaujant buvo organizuojamos pirmos komplek sinės ekspedicijos būsimų Kau-
no marių, Pietryčių Lietuvos bei kitų teritorijų tyrimams. Prof. Basalykas vykdė mokslinius mū sų krašto tyrinėjimus geo. morfologijos, landšaftotyros, 0 pastaruoju metu gamtinės aplin kos antropogenizacijos, požiū riu. Gerai suprasdamas gamtoj sąlygų panaudojimo sudėtingu] mą dabartiniame visuomenėj raidos etape, savo vadovauji] moję katedroje organizavo ekoJ nominės geografijos specialistui parengimą. Jo atlikti gamtoj tyrinėjimai labai pasitarnavJ vykdant krašto žemėtvarką] kraštovaizdžio kultūrinimą. Me] todologinės koncepcijos įgijJ pripažinimą šalyje ir užsienyje] Pro;. A. Basalyko mokslini! darbo rezultatai paskelbti peJ kiose knygose ir moksliniuosJ straipsniuose, kurių yra peil šimtą. Jis žinomas kaip moksli žinių populiarizatorius. Už moks! linius pasiekimus geografijos sril tyje 1959 m. ir 1979 m. jam sul teiktos Lietuvos TSR Valstybinė! premijos. Prof. A. Basalykas buvo labai patyręs redaktorius, nuo pj pradžių redagavo Lietuvos TSI Aukštųjų mokyklų geografijoj ir geologijos mokslo b: J visą eilę atskirų knygų, -As.iJ nių leidinių, skirtų tarptautiniaml geografų kongresams. Atskira reikia paminėti, kad jis buvo pirl mojo Lietuvos TSR geograiinil atlaso Mokslinės komisijos pi! mininkas ir vyriausias redaktol rius. Sį sunkų atsakingą darbi tęsė ir rengiant geografinio ai laso naująjį variantą. A. Basa lykas daugelio mokslinių tarybsl respublikinių bei sąjungini! probleminių komisijų narys, Lla tuviškoslos tarybinės enciklopa dijos Mokslinės tarybos nary! nuo 1967 m. Lietuvos geografl draugijos pirmininkas. Jis tini mas mokslininkas mūsų šalyj! kelis kartus autoritetingai alra vavęs tarybinį mokslą užsienyjl Prof. A. Basalykas buvo labi darbštus, kuklus, labai 'eikli® sau žmogus, atsidavęs į ireigal kolektyvui ir mūsų visuomenl pilietis. Respublikos mokslini visuomenė patyrė didžiulį nuol tolį, iš jos anksti pasitrail kė neeilinis gamtos ir žmogus.
tyrinėtojo I
LTSR AUKŠTOJO IR SPECIALlO JO VIDURINIO MOKSLO M|
NISTERIJA VILNIAUS VALST. V. KAPSI RĖKTOSKO UNIVERSITETO TAS GEOGIUI LIETUVOS TSR DRAUGIJA
Rūpesčiai ir džiaugsmai Birželio 25 dieną ekonominės kibernetikos ir finansų fakultete sesija ėjo link pabaigos: prie vadovėlių dar kelias dienas sė dės antrakursiai, kuriems liko lai kyti pora egzaminų ir, aišku, tie, kuriems teks dar kartą parodyti, ką išmoko. Rezultatai dar nesusumuoti, su vestinės tebetvarkomos, bet fa kulteto prodekanas, docentas Romualdas Bartaška sutiko atsa kyti j kelis klausimus: kas ir ko kius egzaminus išlaikė sėkmin giausiai? kokie egzaminai buvo sunkiausi? Žinia, pirmiausia pasidalijama rūpesčiais, džiaugsmais — po to. Nereikėjo prodekanui vartyti po pierių, norint „surasti" tą egza miną, kuris buvo išlaikytas blo giausiai: — Tik pusė buhalterinės aps kaitos specialybės pirmo kurso studentų išlaikė politinės ekono mijos egzaminą. Priežastys? Dvi svarbiausios; pirmiausia, aišku,
kaltas studentų nemokėjimas dirJ ti kruopščiai, nuosekliai ir prae| stos paskaitos. Antra priežastis j dėstytojai, žinodami, kad M šios disciplinos valstybinis egi minas, kelia, ko gero, pernelyj griežtus reikalavimus, nes oa| giau, nei pusės grupės neapkj tinsi tinginiavimu. Sj klausioj teks spręsti mums, išnagrinėti pi dėtį ir kitais metais imtis koki nors priemonių. Tą pati 9a'1 pasakyti ir apie pusės pirmak<4 šių neišlaikytą matematikos egi miną. Sėkmingiausia ši sesija buj ketvirtakursiams. Labai gerai el zaminus laikė ketvirto kurso si
dentės R. Adamavfčiūtė, Jkauskaitė, A. Ragauskaitė, fr*c| kursės N. Meškėnaitė, L. SkruP| kelyfė. Sesija eina j pabaigą. PaliiėJ kime Fortūnos šypsnio tiem*> I rie dar sėdi prie vadovėliu. I Nina JEMIOHO’
3 Tarybini* studentai
DIVIDE, UT REGNES? VADO POZICIJA
jų SSB judėjimo metinių
m.)
KUR DIRBSIME VASARĄ? I
respublikoje
B Alytaus statybos trestas, KMK-75, „Tauras", PEF, vadas D. Va■ lentukevičlus, komisaras D. Jurgaitytė B Alytaus statybos trestas, MV-6, „Justicija", TF, G. Piiplėnąg, B A Valinskas ' B. „Vilniaus statyba", SV-8. „Sveikata", MF, S. Kalvaitis, R. Lau■ ciUS B Kaišiadorių HAE SV, „Nemunas", TF, S. Byčius, D. Petraitytė B Kaišiadorių HAE S V, „Akordas", PEF, S. Nausėdas, R. BruzBgaltė B „Lietuvos ryšių statyba"', Alytaus ATS, „Dainava", EKFF, K. B Latvys, I. Lukoševičius H Respublikinis statybos Ir remonto trestas, Kapsuko DVB, „Vė■ įelis", parengiamasis skyrius, K. Butkus, A. Paštuolis [I Varėnos rajoninė statybos organizacija, „Žilinai", IF, P. Clžaus■ kas, Z. Banevičius H Panevėžio rajoninė statybos organizacija „Alfa", MaF, I. Zolo■ tuchinas | Širvintų raj. Kernavės kol., „Kernavė", FF, A. Brazdeikis, V. JoIcys i| Vilkaviškio raj. Šapalų d. t. ū. „Polinomas", MaF, R. Senkutė, I A. Sajonaitė I Vilkaviškio raj. Keturvalakių kol. „Integralas", MaF, S. SalteI ils, A. Ind.relytė I Širvintų raj. Kernavės kol., „Kernavė", FF, G. Grlgėnaltė, R. I Slmonėlytė I Prienų raj. Daukšiagirio s. t. ū„ „Gamta-86", GF, J. Ignatonis, I G. Valiuškevlčius. I Varėnos raj. Žilinų kol., „Dzūkija", IF, R. Valenčlūtė I Panevėžio raj. „Gintaro" kol., „Gabija", PEF, A. Samuilovas, J. ■ Žldonytė I Alytaus raj. Luksnėnų s. t. ū., „Alyta", EKFF, A. Bujauskaitė, I K. Bižytė I Pasvalio raj. Joniškėlio e. ū., „Temidė", TF, A. Šalkauskas, ■S. Žlurlytė | Vilkaviškio konservų fabrikas, „Sūduva*, FilF, A. Beigaltė, I. I Januitytė | Vilkaviškio konservų fabrikas, „Fortūna*, MF, A. Varkala, V. ■ Llrvidaltė I Vilkaviškio konservų fabrikas, „Saldo", EKFF, L. Petrauskaitė, I L. Bingelytė ! Vilniaus vaisių ir daržovių prekybos susivienijimas, „MerkuriIjus", PF, a. Kundrotas, E. Kupstaitytė | Druskininkų VMĮS „Nemunas", „Saulėtekis", PF, A. Baliukol(nis, N. Pečiulytė I Varėnos Maisto pramonės kombinatas, „Aurum", ChF, R. NensI Mergaitė B. Pastarnokaitė I Biržų Maisto pramonės kombinatas, „HeBios", ChF, R. MatijoI s>ūtė, E. Tulauskaitė Vilniaus Sveikatos apsaugos skyrius, „Sanitaras", MF, B. ValuI įViė, E. Pincevičlūtė I Vilniaus vagonų depas, „Kon Tikis“, IF, D. Sadaunykaitė, D. I Vlikulėnaitė I Vilniaus vagonų depas, „Ekspresas", EKFF, A. Kapitonovas, L. I Gausytė. I Vilniaus vagonų depas, „Palydovas", FilF, S. Šiliauskaitė, J. I “užlnauskaitė I Vilniaus geležinkelio stotis, „Algoritmas", EKFF, R. Grincevl| mtė, o. Sldaravičiūtė ^VAŽIUOJAMIEJI BŪRIAI Jakutijos ATSR, „Vilnius", A. Auryla, V. Sakavičius akutijos ATSR, „Ekonomika", V. Šerėnas, L. Sekmokaitė I akutijog ATSR, „Temidė", H. Jaglinskas, A. Daugėla I Jakutijos ATSR, „Versmė", R. Antanavičienė, P. Brozovskis adžikijos TSR, „Pamyras", E. Kubilius, A. Gylys altarusljos TSR, „Fotonas", K. Petkelis, A. Dorenskls Moldavijos TSR, „Viltis", R. Babina, D. Beržaitė Moldavijos TSR, „Žara", V. Pakašiūtė, B. Nackaitė j Moldavijos TSR, „Vilnia", A. Kalinauskaitė, N. Rulytė ‘ARPTAUTINIAI BŪRIAI Lllniaus universitetas, „Juventus", A. Ajlekseriūnaltė, M. Kara^relfsvaldo universitetas, Z. PranckevičCitė, V. Tintais elmaro aukštoji statybos ir archi tek tūnos mokykla, A. Jau
Eina j pabaigų paruošiamasis laikotarpis, negailestingai artėja tas momentas, kai teks keliauti su būriu į darbo vietą, todėl ir norisi pasidalinti mintimis gal kiek keistoka tema — apie va do poziciją būryje. Jūs sakysite: ir taip viskas aišku — vadas yra vadas ir juo turi likti visada, nepriklausomai nuo to ar jis nori, ar ne. Deja, jūs apsirinkate! Norė čiau pacituoti neseniai perskai tytus V. Suchomlinskio žodžius, kurie ir paskatino griebtis plunksnos: „Jūs gyvenate tarp žmonių. Žinokite, kad egzis tuoja riba tarp to, ko jums nori si, ir to, kas galima. Jūsų troški mai — tai artimųjų džiaugsmai ir ašaros. Sąžine tikrinkite savo poelgius: ar nesuteikiate blo gio, nemalonumų savo poelgiais žmonėms. Darykite taip, kad jus supantiems būtų gera". Nors mes jaučiamės jau su augę ir laikome, kad pedagogų patarimų mums nereikia, netgi įsižeidžiam jei kas ir bando „re guliuoti gyvenimą", tačiau V. Suchomlinskis žmones pažinojo gerail Gal šis lyrinis nukrypi mas ir ne vietoje, tačiau nuo jo pradėjau neveltui. Būriai — suformuoti, taigi praktiškai ko lektyvas jau susiformavęs. Viskas lyg ir savo vietose: vadas yra vadas, komisaras — taip pat, visi kiti — nariai, besiskiriantys tik gyvenimo patirtimi. Tačiau kažkas ne taip, ne taip papras ta, neaišku, kad ir tai, kokia turi būti riba (ar iš viso ji turi bū ti?) tarp manęs, kaip vado, ir kitų būrio narių. Juk tai žmonės, su kuriais ne vieną dieną gy vensi po vienu stogu, maitinsiesi už vieno stalo, čia tavo draugai, su kuriais dar moky sies keletą metų. Ar vadovau-
„...Ir vasara Penktą vasarą iš eilės į Vil kaviškio rajono Šapalų darži ninkystės tarybinį ūkį vyks ma tematikos fakulteto studenčių būrys. Antrą vasarą jam vado vaus MaF III kurso studentės Aušra Sajonaitė ir Rima Sen kutė. Šis būrys žinomas „Poli nomo" arba „Šapalų" vardu. Į ūkį dirbti važiuoja vienos merginos, pirmakursės. Būryje jų būna 50. Šapalų daržinin kystės tarybiniame ūkyje mer ginos praleidžia 8 darbo savai tes. Darbai kiekvieną vasarą kar tojasi. Reikia ravėti daržoves, kurių šiemet bus apie 20 rūšių, kulti žirnelius, kuriuos veža į Vilkaviškio konservų fabriką, rinkti agurkus, dirbti sandėlyje prie grūdų. Daug darbų ūkiui nudirba talkininkai, kurių per metus čia būna apie 2000. Ir kada merginos ruošiasi išva žiuoti, ūkio vadovybė visada sako tą patį: „Mėnesį dar pasiliktumėte, visus darbus nudirb tume". „Polinomo" būrio diena nesi
Dlrba pirmieji Universiteto SSB nariai tis principu — skaldyk, kad valdytum? Ar elgtis taip, kad aplinkiniams būtų gera? O gal kaip ir gyvenime, kuriame pilna kompromisų, pabandyti juos abu sujungti? Sutirtku, kad vadas — tai žmo gus, kuriam tenka daug pačiam spręsti, žinantis daugiau negu kiti, turintis didesnį atsakomy bės jausmą (ne tik už save, bet ir už kitus), suvokiantis galutinį tikslą, kuris kitiems atrodo toks nežymus, ar nereikšmingas ir nesibaigia pasibaigus vasarai ar išsidalinus uždirbtus pinigus. Taip, tu žinai nemažai, ir nuo to žinojimo tikrai nebūna lengviau, kartais — netgi atvirkščiai. Vadovauti kitiems, ar vado vauti sau? Reikalauti iš kitų, ar iš savęs? Argi jūs apie tai ne pagalvojate, nemąstote turėda
mi laisvesnę valandėlę? Niekas nebando kelti tokių klausimų, bet ar tai nesusiję su mumis, studentų būriais? Lengviau kal bėti apie ateinančius darbus, nu matomus renginius, o tai kas glūdi mumyse — neliesti, nes tai nieko neliečia? Liečia. Ir dar kaip. Juk nuo to, kokią užim sime poziciją, nors ir šioje ne ilgoje gyvenimo atkarpoje, prik lausys daug kas: ir santykiai su supančiais tave žmonėmis, ir net pats darbas, su kuriuo mes siejame save, kaip būrio, vyks tančio į pagalbą liaudies ūkiui, nariai. Ką pasirinkti, kaip išsirinkti? Negalima visiems duoti nurody mų, reikia rinktis patiems. Aš pasirinkčiau antrąjį kelią... Audrius BRAZDEIKIS SSB „Kernavė" vadas
baigia kartu su darbu. Vakare ruošiamos įvairios vakaronės, susitikimai. Renkama būrio „Miss", rengiami šukuosenų konkursai. Pastarieji patraukia ir vietinio jaunimo dėmesį.
ką, kada ir kaip reikės daryti, kokį stendą išleisti, kokį vaka rą surengti. Galvoja ir svarsto prieš išvykstant, nes ten, Šapa luose, nebus laiko, reikės bėg ti, suktis, dirbti. „Šiemet sten gsimės kokį koncertą suruošti", — dalijasi mintimis apie ateitį. Kažkada, atsiminė Aušra ir Rima, pirmame kurse, po 8 sa vaičių praleistų Šapaluose, ne sinorėjo nė pagalvoti apie „Polinomą”. Bet tai truko neilgai.
veltui Praeitą vasarą ūkio darbinin kai buvo sujaudinti „Polinomo" pagalba per kombainininkų pa lydas į laukus. Gal toks daly vavimas palydose taps būrio tradicija? Aušra ir Rima jau dabar renka eilėraščius ir min tis apie duoną, darbą. Jos nori, kad šiais metais merginos pasi rodytų dar geriau ir įspūdin giau. Darbo ūkyje nemažai ir kie kvienais metais norisi nudirbti vis daugiau ir daugiau. Pilna rūpesčių būrio vadei Rimai Senkutei ir komisarei Aušrai Sajonaitei. Reikia išjudinti pir makurses, rūpintis jomis, padė ti organizuoti laisvalaikį. „Svar biausia — gera pradžia, o pas kui idėjos plaukia viena po ki tos", — sako merginos. Ir jau dabar Rima su Aušra planuoja
niškienė, L. Dūdytė. Mlulhauzeno aukštoji pedagoginė mokykla, D. Pupkevlčius, E. Jokubauskaitė Prahos universiteto teisės fakultetas J. Pranciliauskas. D. Kupliauskaitė Prahos universiteto medicinos fakultetas Hradec Kralove, K. Tralnavlčius, A. Kavaliauskas Debreceno universitetas, J. Baltrūnaltė, V. Skinderskis Plovdivo universitetas G. Aleknavičius, R. Didlkaitė
nepraeina4' Ir trečią darbo vasarą merginos dirbs Šapalų daržininkystės ta rybiniame ūkyje. „Ir dirbti įdo mu, ir vasara veltui nepraei na". Aušrai ir Rimai norėtųsi pa linkėti, kad jų energija ir su manymai niekada neišsektų, o gera nuotaika neapleistų. Ir dar..kad jų vadovaujamas „Polinomas" šią vasarą tap tų pirmuoju tarp VU žemdir bystės būrių. Eglė BERŽELIONYTE
4 Tarybinis studentas
SSB „Ekspresas“ Jau tapo tradicija, kad vie nas EKFF studentų būrys yra formuojamas darbui Vilniaus vagonų depe palydovais. Pa prastai jame dirba tik mergi nos, nors būna Ir išimčių. To kia išimtis buvo padaryta per nai: paskutinę minutę | būrį buvo priimtas vaikinas Artūras Kapitonovas. Tuometinė būrio vadė Alvyda Alekseriūnaltė neapsiriko — šiais metais Ar tūras jau pats dirbs būrio va du. Netrūksta jam vargų. Tie sa, formuojant būrj nekilo dide lių sunkumų, nes norinčių atsi rado žymiai daugiau, nei yra vietų. Sunkiausia buvo „kovo jant" dėl maršruto „Vilnius— Leningradas".
Praėjo dveji metai, nuo to lai ko kai Unievrsiteto futbolo ko manda „Mokslas" žaidė LTSR aukščiausioje lygoje. Vienuoli kėje runtgyniavo nemažai pajėgių futbolininkų, kurie sudarė koman dos branduolį. (Daugelis iš jų jau baigė Universitetą). Laikai keičiasi. Ekipa neilgai išbuvo geriausiųjų grupėje, nesu gebėjo įveikti iškilusių sunkumų ir grįžo į pirmosios lygos „Žalgi rio" draugijos čempionatą... Keifėši žaidėjai. Daug perspekty vių vaikinų išėjo j Tarybinę Ar miją.,komandos „apsisukimai" lė tėjo, o šiais metais „Mokslas" jau Kovojo dėl teisės išlikti pirmoje lygoje. Atrodytų, — blogai žai džia, todėl ir visos problemos, tačiau visai neseniai įvykusios studentų pirmenybės parodė „Mokslo" galimybes. Komanda žaidė pasiaukojamai, ryžtingai ir
Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad palydovo darbas nėra sun kus. Dirbama iš eilės keturias paras, po to — tris ilsimasi. Bet juk keturios paros — ke turios bemiegės naktys. Atro dytų: galima išsimiegoti dieno mis. Tačiau.. . Kas nenori visą dienelę pavaikščioti po Lenin gradą, aplankyti muziejus ir t. t... Vakare sugrįžtame nu vargę, vos kojas pavelkam, o dar reikia įlaipinti keleivius. Tuo metu lyg ir „antrasis kvė pavimas" atsiranda. Bet grįžę į Vilnių pasijuntame visiškai nu vargę. Baislmės net pagalvoti apie darbą, o po kelių dienų vėl veržiamės visa širdim. Neužmirštamas pirmasis rei sas. Nors ir būni dalyvavęs įvairiuose apmokymuose, pasi likti vienam su keleiviais bai soka. Juk praktikos jokios. Ne žinome, nei ką daryti su bilie tais, nei kaip sušildyti vandenį,
griaustinis iš giedro dangaus: vidutiniška komanda išplėšia aukso medalius. Startavo „Mokslas" rungtynėse su „Inžinerija", kuriai žiemos turnyre buvo pralaimėjęs net 0:3. Sį kartą „Mokslas" žaidė pagirtinai, atsakingai ir trys R. Tautkaus įvarčiai nulėmė pergalę 3:2. Žaidžiant su VVPI komanda „Šviesa" keli pagrindiniai pasta rosios žaidėjai neišbėgo į aikš telę. Universiteto vienuolikė lai mėjo 3:0, ir privertė kitus varžo vus susimąstyti. Daugelis tikėjo, kad „Atletas" sustabdys „Moks lą", tačiau ir LVKKI komanda pralaimėjo 1:2. VVU ekipai atsi vėrė realios galimybės tapti čempione. Viską lėmė rungtynės su pajėgia Kauno „Politechnikos" vienuolike. „Mokslui" užteko ly giųjų ir Vilniuje rungtynės pasi baigė 0:0. Vilniaus valstybinio
0 0 0000000000000000000
„MOKSLO“ PERGALĖS IR BĖDOS 000000000000000000000 laimėjo pirmąją vietą, aplenkusi tOKias Komandas: Vilniaus „švie są" (daugkartinę studentų čem pionę), Kauno „Politechniką" bei „Atletą" ir kt. Tai Kodėl vienuolikė užima priespasKutinę vietą „Žalgirio" pirmenybėse? Geriausiai apie tai galėtų papasakoti komandos tre neris. Su P. Jegorovu susitikome prieš treniruotę. Komanda ruo šėsi rungtynėms su Kapsuko „Sū duvos" vienuolike, kadaise gar sėjusią LTSR aukščiausios lygos komanda, o dabar pirmosios ly gos „vidutinioke". Kalba sukosi apie pasiruošimą čempionatui. „Mokslas" pradėjo ruoštis šiam sezonui iš karto po žiemos sesijos. Pagrindinis tiks las — kuo geriau pasirodyti res publikos čempionate. Todėl ir treniruotis teko penkis kartus per savaitę: keturiskart salėje ir vie nąkart aikštelėje. Žaidėjai atsa kingai žiūri į treniruotes, bet pir miausia — mokslas. Komanda dalyvavo žiemos turnyre, kuriame užėmė penktą vietą. Tačiau pra sidėjo čempionatas, pasipylė pra laimėjimai, prarasti taškai, apmau džios klaidos, neįmušti įvarčiai. Daugelyje rungtynių Universiteto futbolininkai turėjo pranašumą, bet neišnaudotos progos ir ap maudžios gynėjų klaidos, pamažu įraukė komandą j turnyrinės len telės apačią. Ne vienam pasiro dė, kad komanda pasmerkta ir štai — studentų pirmenybės. Kaip
universiteto komanda tapo čem pione, tačiau trenerį ir visą ko mandą slėgė pirmosios lygos pir menybių rūpesčiai. Universiteto garbę studentų pirmenybių metu gynė R. Tautkus, „Žalgirio" vienuolikės žaidėjas, tačiau pirmenybėse jis dėl ,su prantamų priežasčių rungtyniauti negali. Padėjo komandai V. Bendikas, tačiau ir jis ^Mokslui" čempionato metu padėti nebega li. Norėtųsi pažymėti S. Juodelio (TF), G. Kalvaičio (PF), A. Samoilovo (PEF), A. Gylio (IF) žaidimą. Dėl tų pačių priežasčių, kaip ir R. Tautkus, komandoje negali žaisti kitas „Žalgirio" komandos žaidėjas R. Mažeikis. Reikia pri pažinti, kad „Mokslo" branduolį papildo jauni žaidėjai, tačiau ne maža jų išeina į Tarybinę Armiją. Išspręsta problema su savo aikšte, Universitetas turi gražų stadioną Saulėtekyje, ten koman da žaidžia, bet treniruotis negali. Kol kas konkrečiai pasakyti, ka da „Mokslas" treniruosis savo aikštelėje, dar negalima, nes rei kia tvarkyti visos aikštės drena žo sistemą. Labai „Mokslui" pa deda VVU fizinio lavinimo ka tedros vedėjas V. Bimba. Pirmosios lygos pirmenybės dar tik įsibėgėjo ir iki finišo toli. Norėtųsi, kad „Mokslas" atgai vintų šlovingas tradicijas, žaistų gerą futbolą. E. BORISOVAS, S. ARVASEVICIUS
įvykdyti keleivių prašymus. Ir prasideda lakstymas pas senus palydovus. Pirmąją naktį nie kas net neužmiega. Kiekvienoje stotelėje, nors vagone laisvų vietų nebūdavo, atldarinėjome duris ir laukdavome keleivių. Na, bet po pirmojo reiso jau viską žinojome. Jautėmės kaip senbuviai ir kitą naktį leisdavo me sau ramia širdžla porą va landų nusnausti. Sunkus ir atsakingas darbas aptarnauti žmones. Juk būna visokių: ir linksmų, ir liūdnų ir piktų, ir gerų... Dauguma keleivių nelieka abejingi links mam studentų juokui, jų pa slaugumui. Todėl ir konfliktai reti. O bendravimas su įvai riais žmonėmis padeda geriau pažinti gyvenimą. Vasara greit praeina, ir jau nuo rudens imame svajoti apie darbą. Ir šiais metais EKFF studentų būrio nariai tikisi
Būrių palydos (1978 m.)
linksmai ir turiningai praleisti „trečiąjį semestrą". Kviečiame visus studentus ir jų pažįsta mus vykti vasarą aplankyti Le
ningrado. įsitikinsite, jog bū; mosiąs ekonomistės dirba , blogiau už senus palydovus. Loreta GAUSY]
•
• •
„Sveikatos nenusipirksi vaistinėje Higiena, kaip savarankišką disciplina Vilniaus universiteto medicinos fakultete J. P. Fran ko iniciatyva pradėta dėstyti nuo 1805. metų, tačiau higienos katedra buvo įkurta tik 1922 metais. Jos įkūrėjas buvo žy mus to meto medikas profeso rius K. Karafa-Korbutas. Pra27-eriems metams, slinkus 1949 m. spalio 22 d. doc. I. Bujako iniciatyva buvo įkurtas SMD higienistų būrelis. Sis bū relis susikūrė pokarinio liau dies ūkio atkūrimo ir tolesnio išvystymo laikotarpiu, kuomet higienos mokslui buvo iškelti itin dideli uždaviniai. Reikėjo likviduoti parazitinių ligų ži dinius, aprūpinti technika sanitarines-epidemiologines įstaigas, padidinti sanitarinius reikalavimus maisto pramonei, visuomeninio maitinimo ir prekybos įstaigoms. Pagrindiniu pramonės sanitarijos uždaviniu buvo gamybos įmonių darbo sąlygų pagerinimas siekiant maksima liai sumažinti profesinių apsi nuodijimų skaičių bei profesinį traumatizmą. Siekiant stiprinti mokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų sveikatą, reikė jo pateikti konkrečias sanitari nes taisykles mokyklų ir iki mokyklinių įstaigų statybos, įrengimų ir režimo atžvilgiu. Studentai savo moksliniuose darbuose nagrinėjo šiuos aktua lius klausimus. Jiems daug padėjo doc. I. Bujakas, prof. V. higienos Kviklys, vadovavęs katedrai nuo 1962 iki 1985 metų, doc. A. Bitė. Per būrelio gyvavimo laiko tarpį studentai higienistai pa ruošė ir perskaitė SMD konfe rencijose per 300 darbų. Higienistų būrelio nariai sa vo mokslinius pranešimus skai to dviejuose medicinos fakultetuose organizuojamuose renginiuose: fakulteto SMD konferencijoje ir tradicinėje konferencijoje „Studentų sveikata". Siekdamas gerinti darbų ko kybę, plėsti akiratį, higienos būrelis palaiko glaudžius ryšius su Kauno medicinos instituto higienos būreliu. Kasmet ge riausius savo darbus skaitome KMI organizuojamoje SMD konferencijoje, taip pat kasmet turime progos paklausyti draugų iš Kauno pranešimų mūsų fakulteto konferencijose, Savo darbus higienos būrelio nariai yra skaitę Minsko, Gardino, Rygos medicinos institutuose. Fakulteto SMD konferencijose studentai nagrinėja klausimus, liečiančius visas higienos moks lo šakas — darbo, mitybos, ko-
H •••
munalinės, vaikų paauglių, as- ar kitoje SMD konferencijoj visų higiecJ mens higienos, o taip pat pa- neišgirstame teikia istorinio, pažintinio bei krypčių darbų. Higienistų būrelio nariai lį ateistinio pobūdžio pranešimus. Ruošdami pranešimus darbo hi bai aktyviai dalyvauja kasmeJ gienos tematika, studentai tyri nėję MF SMD • konferencijoj nėja įvairių žmonių kontingen „Studentų sveikata". Šioje kon tų darbo sąlygas, išaiškina ken ferencijoje mokslinių darbų ta ksmingus faktorius, galinčius mos artimesnės studentų gyvį turėti neigiamos įtakos sveika nimui, buičiai, gvildenami J klausima tai, pateikia konkrečius pasiū tualūs studentams lymus, kaip gerinti darbo sąly Tie klausimai pradėti plačiai gas. Ypač gerus pranešimus nagrinėti 1960 metais, kur kJ ruošė ketvirto kurso studentai anksčiau negu kitose TSRS aJ R. Eičinaitė, S. Zinuš, A. Sora- kštosiose mokyklose. Konferencijas paįvairina istd kaitė, vadovaujamos higienos katedros docentų A. Bitės ir rinio bei bendro pažintinio po] būdžio pranešimai. Ketvirti A. Urbelio. Įvairiais aspektais nagrinėja kurso studento K. Baltušio pra mi mitybos higienos klausimai nešimas „Busimieji sanitarijoj vaikų mitybos ypatumai gydytojai ir rūkymas" bei tnl (tiek gyvenančių mieste, tiek čiakursės R. Sriubaitės praneš kaimo vietovėse), dietinės mi mas „Sveikatos ir švaros kla'J tybos, apsinuodijimo maistu Simai religijos ir higienos švieĮ profilaktikos, organizmo aprū soje" labai naudingi ir reiki] pinimo vitaminais, mineralinė lingi. Kam, jei ne medikam] mis medžiagomis klausimai, ty pirmiausia kovoti su žalingi] įpročiais, siekti galutinai išlais rinėjamas mitybos režimas. Ypač daug dėmesio skiriama vinti žmogų nuo religinių dogĮ studentų mitybos optimizavi mų, parodyti bažnyčios teigi mui. Vadovaujami e. doc. p. nių nepagrįstumą, pateikti an J. Maskeliūno- ir doc. J. Aš- gumentuotą jų kritiką? SMD studentams duoda laba mensko, studentai kiekvieną konferenciją pateikia mitybos daug: formuoja loginį mąstymą higienos klausimus, liečiančius savarankiškumą, verčia ieško] pranešimus. Nemažą šios kryp atsakymų į iškilusius klausi ties pranešimų yra paruošę mus, moko analizuoti gaut] tyrimų rezultatus ir padaryti studentai D. Kirilovas, V. Beliuteisingas išvadas, atskirti tai, kevičiūtė, A. Griškevičius, R. kas svarbiausia.- SMD skiepiji Stundžia, S. Zinuš. mokslinio darbe Vaikų ir paauglių higienos studentams srityje darbuojasi vyr. dėstyto įgūdžius, ugdo lektorius. TSKP CK Politiniame prane ja med. m. k. G. Šurkienė. Jai vadovaujant studentai A. Ur šime TSKP XXVII suvažiavi bonaitė, E. Elinskas, R. Abro mui buvo pabrėžta: „Sveikata maitytė ir V. Baliukynaitė pa nenusipirksi vaistinėje. Svar teikė SMD konferencijoms ne biausia — žmogaus gyvenime vieną puikų pranešimą apie būdas, ypač tai, ar protingai k LTSR kaimo mokyklų mokinių naudingai jis panaudoja save higieninius įpročius, darbingu laisvalaikį". Žmonių sveikatos apsauga « mą. Sesijos įtaką studentų orga jos stiprinimas — didžiulės nizmo būklei, studentų medikų svarbos dalykas. Dalyvavimas darbingumą, žalingų įpročių SMD konferencijose medicinos padeda poveikį organizmui tyrinėjo hi fakulteto studentams gienos būrelio nariai, vadovau pasiruošti šiam rimtam, atsa jami doc. B. Šimkūnienės. Tre kingam, o kartu ir labai reika čio kurso studenčių R. Sriubai- lingam darbui. Rimantas STL'K^ tės ir E. Zarauskaitės darbas MF SMD higienos būrelio „Studentės ir alkoholis" sukėlė pirmininkė daugelio susidomėjimą. Kuo galima paaiškinti šią Dingusį studento pažymėjimu studentų mokslinių darbų kryp Nr. 830534, išduotą MF studentei čių įvairovę? Žinoma, studentai Rasai Birutei ABRAITYTEI, lakyti pasirenka darbui temą, kuri negaliojančiu. jiems įdomesnė, tačiau, kita ver tus, studentų mokslinių darbų Filologijos fakulteto deka tematika atspindi MF higienos natas ir visuomeninės organi katedroje vykdomų pagrindinių zacijos nuoširdžiai užjaučia mokslinių darbų kryptis. Kai rusų literatūros katedros vyt kurie studentų pranešimai yra laborantę Valentiną BRIO dėl keleto metų darbo rezultatas, dukrelės mirties. todėl nenuostabu, kad vienoje
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. Nr. 1637. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 1. LV 13684. maltoji spaude, spaudos lankas. Tiražas 4500. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, penktadieniais spaustuvėje — 61-27-30. •CoMTCKHg cTyAeHTn — opraH nepiKOMa, peKTopara, KOMMieTa komcomohb, npo$KOMa opachob Tpyfloaoro KpacHoro ihimchm h ApystGu napoflea BunseioccKoro yHMsepcMT«Ta mm. B. Kancyxaca. Ha mrroacKeM umku. Paflainop A. JlHnuirac.
Redaktoriui A. MPSTAS