Sveikiname visus su naujaisiais mokslo metais! Siame NUMERYJE:
(
IŠKILMINGAS MOKSLO METŲ ATIDARYMAS
JUBILIEJINE DARBO VASARA
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS 1980 m. rugsėjo 5 d.
EINA NUO 1950 METŲ
Nr. 23(1120)
Kaina 2 kap.
GERAI PA1LSĖJOM
Aukštojo ir specialiojo vidūrinio mokslo ministras H. Zabulis. LKP Vilniaus miesto Lenino rajono komiteto pirmasis sekreto liūs C. Slyžius, Universiteto rektorius prof. J. Kubilius, prorektoriai B. Su davičius, P. Eigminas, partinio komiteto sekretorius K. Poškus, profsąjungos komiteto pirmininkas I. Žeberskis, komjaunimo komiteto sekretorius E. Bieliūnas, profesoriai, dės. tytojai. Iškilminga susirinluiną pradėjo prorektorius B. Sudavįčtus. Pranešimą padarė rektorius prof.
Scenoje vienas kita kei. čia Universiteto meno ko lektyvai :liaudies dainų ir šokiu ansamblis, vyru ir mišrus chorai, liaudies kaimo kapela „Jaunimė lis", folklorinis ansamblis fakultetu atlikėjai. Vis linksmiau skamba daina, trankiau trypiamas šokis. Tačiau įspūdingiausiai
J. Kubilius. (Jo kalbą su Darius pažadėjo, kad fuktrumpintai spausdiname 2 sai nušluostys dulkes nuo psL). storiausiu vadovėliu tomu Sveikinimo žodžius ta. ir bus verti tarybinio stu ria respublikos Aukštojo dento vardo. Apie Universiteto stu ir specialiojo vidurinio mokslo ministras H. Zabu dentu pasiekimus visuo lis. Siekiantiems žinių meninėje veikloje pasako, pataria paimti viską, ką ja Universiteto komjau duoti Universitetas nimo komiteto sekretorius ir primena, kad Egidijus Bieliūnas. pirmas įstojusiųjų tikslas Į sale įžygiuoja šauniai — parodyti, kad istoio pa. vasara padirbėję studentu grista! bei pateisinti tary statybiniai būriai. Būriu binio studcn'o vardą O atstovai pasakoja ne tik kad naujokams būtu apie savo darbą, bet ir lengviau žengti pirmuo apie skaitytas paskaitas, sius žingsnius Universite surengtus koncertus, daly te, ministras pataria: im vavimą mažojoje olimpia kite mokslo pagrindus, in doje ir kitus visuomeninės tensyviai mokykitės, kur bei kultūrinės veiklos pa kite. pažinkite visuomene. siekimus. Būriu atstovai Pirmakursiu vardu kal įteikė rektoriui savo veik bėjo Filologijos fakulteto los raportus. Išnešama Universiteto studentas Darius Kuolys.
(
padirbėjome,
vėliava. Pertrauka, ir vėl skamba studentiškas „Gaurūmuose gęsta šviesos, o deainus", kuri atlieka ne tablo lemputės blvkčioia: tik dainininkai scenoje bet ir visi žiūrovai salėje. Būrin, būrin draugai, Birutė SUTRIKAITE Juk mes — viena šeima! Tenuskamba plačiai Studentiška daina!
sius dėstytojus ir studen tus i iškilmingą 1980—81 mokslo metu atidarymą. Šurmulys nutyla — j sceną įnešama Universite to vėliava. Prezidiume — LKP CK mokslo ir mokymo ištaigu skyriaus vedėjo pavaduo-
I PAGALBĄ ŽEMDIRBIAMS
ŠAUNIAI
IŠKILMINGAS ATIUARYMAS Stebėjosi rugsėjo 1-osios vakare Neries vandenys ir gūžčiojo bangelėmis — link Sporto rūmu traukė Universiteto studentai, kurių būryje buvo labai daug nematytu veidu. Ir ant daugelio iu dar buvo matyti sunkiai nuplaunamas rašaluotas štampas FUKS. Sporto rūmuose jau trenkė marša orkestras, linksmai žybčiojo tablo lempelės — tegyvuoia šaunioji tarybinė studentija — kovingas iaunuiu komunizmo kūrėIU būrys! Taip sveikino Sporto rūmai susirinku-
j S
Vido NAUJIKO nuo traukose: viršuje — iškil mingo atidarymo prezidiu mas; kairėje — Universi teto studentu šeima pasi pildė gražiu būriu pirma kursiu: apačioje — šven tinio koncerto akimirkos.
Pirmakursiai medikai šią vasarą dirbo Smolensko srityje. Dvidešimt du stu dentai, sudarė dvi briga das, liepos pradžioje draugiškai kibo i darbą. Daugeliui iš rniisu staty bose darbuotis teko pir mą kartą, tačiau vvresniuu draugu padedami. iš mokome betonuoti, mūry ti ir kilu darbu. Pirmoji brigada padėjo Dorogobu. žo rajono Usvetjės apy linkės darbininkams, sta tant vidurine mokyklą ir bendrabutį. Visi nuošir džiai troškome, kad pir mąją rugsėjo diena naujo ji mokykla atvertu duris Usvetjės mokiniams. Pagrindinis mūsų darbo objektas — gvvulinlnkvstės kompleksas Bykovo kaime, kuriame dirbo ant. roji brigada. Šios briga dos vaikinams reikėjo pradėti nuo pamatu. Pra džia buvo nelengva. Ta čiau dabar galime pasidi džiuoti nuveiktais darbais Būrio nariai ne tik dir bo, bet ir turiningai leido laisvalaiki. Merginos su tvarkė paminklu kariams, žuvusieins vaduojant iš vokiškųjų grobiku Smo lensko žeme- Ilgam išliks mūsų atmintvle vakaras praleistas kartu su kariais veteranais. Mergaitės šefavo vaikų lopšeli - darželi, o vaiki nai — pradine Bykovo mokyklą. Lektorių grupė perskaitė daug paskaitų vietiniams gyventojams Musu būrys dalyvavo zo nos SSB festivalvie. Vasara baigėsi. Mes vėl sugrįžome i auditorijas. Tačiau šių metu jubilieji ne darbo vasarą ilgai at minsime. A. JANUSAITYTĖ SSB „Medikas" narė
UNIVERSITETO REKTORIAUS, SOCIALISTINIO DARBO DIDVYRIO, DAKTARO,PROFESORIAUS
JONO KUBILIAUS KALBA, PASAKYTA PER NAUJŲJŲ
MOKSLO METŲ ATIDARYMĄ. Gerbiami draugai ir kolegos, prisiminsite mokyklą, paly ginsite ir pamanysite, kiek mieli studentai, mažai tereikėjo mokykloje. vėl atėjo ruduo, o su juo ir O kai kurie dar pagalvos, mūsų šventė — Rugsėjo pir kiek buvo galima jau ten su moji. Tradicinė, kasmet pasi žinoti, užuot vargus dabar, kartojanti, o vis dėlto kaskart kai ir taip nebėra laiko. To nauja ir laukiama. Ačiū sve dėl — kad nereikėtų ir bai čiams Aukštojo ir spec. gus Universitetą panašiai vid. mokslo ministrui prof. H. gailestauti — mes ir mokysi Zabuliui, LKP Vilniaus m. me, ir pamokslausime. Gal Lenino raj. sekretoriui drg. net įgrįsti spėsime, ir prieš C. Šlyžiui, LKP CK mokslo laiką atsisveikinti. ir mokymo įstaigų skyriaus Bet apie tai nėra ko daug ved pav. doc. I. Imbrasui, kalbėti. Užtenka žinoti ir atvykusiems i mūsų iškilmes. kartkartėmis prisiminti. Pag Malonu pasveikinti šia proga rindiniu savo tikslu Universi kolegas ,su kuriais jau daug tetas laiko paskatinti jauną metų kartu dirbame ir šven žmogų siekti toliau ir giliau. čiame, taip pat jaunuosius Ten, kur prasideda kūryba. bičiulius, šį rudenį pirmąkart Tas tikrasis džiaugsmas, kai praveriančius auditorijų duris pats ką nors suvoki ir nus jau kaip dėstytojai. Jiems, prendi. manau, ši Rugsėjo pirmoji Yra sakoma, kad į pažini nemažiau jaudinanti, kaip ir mą kiekvienas eina savo ke mūsų Almae Matris naujo liu. Svarbu kuo anksčiau už kams — pirmakursiams. Mie čiuopti tą kelią, kad be rei la vėl matyti Universiteto kalo neeikvotume laiko. Lai koridoriais vaikštantį dar va kas, jis atrodo toks ilgas, vos sariškai atsipalaidavusį stu ne begalinis, kada dar neži dentą ir šeimininkiškai besi nai, ką nuveiksi. Toliau grei dairantį, kas pasikeitė per čiau, o kai galų gale tolu tuos mėnesius, ar viskas te moje pasimato tikslas, žiūrėk, bėra vietoje. ir tau skirtojo laiko galas re Ir negali nesidžiaugti, kai gėti. Nenoriu misionieriškai nedrąsūs pirmakursiai. — jau graudenti, bet taip yra. Tie be tos baimės ir įtampos, kur siog gaila, kai matai, kiek laiko studentai praleidžia tuš kyšote kyšojo iš jų žvilgsnio čiai arba menkaverčiams da ir visos figūros per stojamuo lykams. Ne negautų penketų sius — dabar dairosi, smal ar ketvertų gaila, ne pažy sauja, 'bando viską atsiminti, miai svarbiausia. Liūdna, kad nemaža dalis jaunuolių taip suvokti, įvertinti. Iš tradici ir baigia Universitetą nesusi jos Rugsėjo pirmosios sveiki orientavę savyje, visko po nimai pirmiausiai jiems ta truputį išmokę, bet nesupra-' tę. kam čia leido metus, ko riami. atėjo. Mokosi iš pareigos ar Mieli pirmakursiai, nuošir ba iš reikalo (negi būsi blo džiai sveikiname, atėjus į se gesnis už kitus), baigia, kad nąją mokslo šventovę. Tiki turėtų diplomą. Čia yra di me, kad jūs atsinešėte ne džioji problema — tiek tik jauną klegesį bei neįval- mums, tiek jums. Jeigu pa dyta energiją, bet ir dideles vyktų su ja susidoroti, galė ambicijas, skrajas mintis. tume sakyti, kad tikslas be Universitetui jų reikia. Uni veik pasiektas. Su paprastu versitetas nori ne tik duoti, nesimokymu paprasta ir ko bet ir imti. Gal ne dabar, ne va: aukštoji mokykla ne vi po metu bet vis tiek imti, durinė. Aukštasis mokslas nes priešingu atveju pats iš dar nėra visiems pri sektų. valomas. Nenori mokytis — Įprasta pirma šnekėti, ką nereikia, gali keliauti to Universitetas duoda studen liau Darbo rankų liaudies tui, o tik po to — ko reika ūkyje labai trūksta. Žinoma, lauja Šį kartą pamėginkime nuostoliai abipusiai, bet ką atvirkščiai. Patirtis rodo, kad darysi. Liūdniausias dalykas bene svarbiausia sėkmės są — vidutinybės. Ne pagal lyga yra reikalavimas. Kad pažymius, o savo vidiniu nu neatrodytų baisu, galima pa sistatymu, dvasios vangumu. ieškoti švelnesnio žodžio: Todėl visus jus kviečiu: iš pastūmėti, paskatinti, pasiū karto griebkite jautį už ragų, lyti .nukreipti, sudominti ir neduokite ramybės profeso 1.1. Iš esmės tai vis yra rei riams, dėstytojams, ieškokite, kalavimas. Geras pedagogas dirbkite, ir tikrai jūsų darbas niekada nesistengs primity apsivainikuos sėkme. viai versti išmokti. To paties Šitokie dalykai aktualūs ne tikslo jis sieks kitais, mažes nį pasipriešinimą sukelian tik naujokams „fuksams". Tai čiais būdais. O reikalauti reikėtų prisiminti ir kitiems, reikia. Kai nėra būtinybės, ypač į antrą kursą persiritube pašalinės pagalbos ne siems kolegoms. Tikriausiai ir kiekvienas prisiverčia dirbti, jų šį vakarą nemažai sėdi ypač iš pradžių, neturint tam tribūnose. Antras kursas ar Įgūdžių, įpročių — sistemos. nebus pavojingesnis už pir Dar sunkiau susirasti savo mąjį. Pirmaisiais metais dar kryptį. Iš esmės retas pirma yra baimės ir nedrąsumo, p kursis aiškiai žino, ko nori. po vasaros jau pasijuntame Atleiskite, tai nereiškia, kad seniai, ugnyje nesudeginami mano nuomone šiemetiniu ir vandenyje nenuskandinami. silpnybės „fuksų" pasirinkimą lėmė at Visos dėstytojų perkąstos. Dar prieš neapsisitiktinumas ar kokios paša linės įtakos. Tikiu, kad prie trynusius „fukselius" reikia šingai. Tačiau ir specialybės pasirodyti. Tik nepamirškit, ribose reikia vadovo. Va ši kad ir dėstytojai į jus jau tokią pareigą mes sau ir pri žiūri kaip į senbuvius ir rei siimame — būti vadovais. Iki kalauja be nuolaidų. Čia kar šiol pasaulis jums buvo pa tais ir susigriebiama per vė teikiamas kaip iki tam tikros lai. Patirtis rodo, kad didelė ribos nepaneigiamai išaiškin dalis nubyrančiųjų studentų tas dydis. Universitetas lei atsisveikina su Universitetu, džia viskuo abejoti. Kitas palypėję į antrą kursą. O jūs, pirmakursiai, per dalykas, kad abejoti galima tik žinant. Žinoti turėsite la daug nepasitikėkite savo „pa bai daug ir Vis daugiau Sa tyrusių" draugų šnekomis kau oficialiai — mokytis rei apie tai, kaip aukštojoje mo kės. Kada nors, būdami ket kykloje galima nesimokyti, virtam ar penktam kurse, kaip galima apmauti negud
rius dėstytojus. Viskas gali ma, bet ne viskas pasiseka. Ypač apgaulinga yra laisvės iliuzija. Universitete niekas kasdien kuolo ant galvos ne tašys. Bet atėjus laikui bus pareikalauta: prašom iškrėsti savo žinių maišelį. Štai tada kartais gniaužtai ir susispau džia. O kai ant neišmokėtų skolų ima gulti naujos, tada ir visai karšta pasidaro. Sakote, barokiniai graude nimai ir šiurpinimai. Gal kiek sutirštinta, o gal ir nelabai. Ko tiktai netenka matyti. Per stojamuosius su kraujais veržiasi, atrodo, jei neįstos, čia pat vietoje kris paslikas. O po pusmečio, žiūrėk, ra miausia širdimi palieka Uni versitetą. Laimė, kad vis dėlto tai yra išimtys, dauguma tik rai nori ir mokosi. O apskritai, šaunūs yra mūsų studentai. Kai dirba — dirba, kai švenčia — švenčia. Pavaikščioję kiekviename fa kultete rasime garbės lentas su didžiausiais pirmūnų, pen-
O šiaip Universitete sten giamasi sudaryti kuo palan kesnes sąlygas 'visapusiškai pasireikšti asmenybėms. Ne reikalaujame visas dienas ii naktis praleisti prie vadovė lių, per mokymąsi nepakelti galvos ir plačiau nepasidairy ti Norintieji visur suspėja. Toli garsėja nusipelnęs ko lektyvas Universiteto dainų ir šokių liaudies ansamblis, iš važinėjęs visas sąjungines respublikas, koncertavęs Austrijoje, Italijoje, Suomijo je, Prancūzijoje.. . Liaudies kolektyvų vardai suteikti kai mo kapelai, pučiamųjų orkest rui. Plačiai žinomi mūsų cho rai, visuose respublikos kam peliuose pažįsta etnografinį ansamblį. Daugiau kaip ketu rių šimtmečių senumo tradici jas turi Universiteto teatras, jau kolegijos atidaiymui 1570 m. parodęs spektaklį. Šiandien po viena Universiteto teatro vėliava egzistuoja net keletas trupių. Nuo respublikinių laimėjimų iki olimpinių me
Tegul kiekvienas jūsų žingsnis didina senosios Almae Matris Vilnensis šlovę!
ketukininkų sąrašais. Žvelk į Universitete vykdomus mokslo darbus — daug kur regėsi studentų pavardes. Bando jėgas, pratinasi prie savarankiškų tyrinėjimų, o kartkartėmis ir tikrai vertin gų dalykų atranda ir paskel bia. Jokia išimtis ar stebuk las, kad kartu su profesorių ir docentų pavardėmis straips nių antraštėse sumirga stu dentų vardai. Kiti net meda lius sąjunginėse liaudies ūkio pasiekimų parodose raško. Gražiai reiškiasi Studentų mokslinė draugija, kasmet respublikiniuose ir sąjungi niuose konkursuose pelno ap dovanojimų. O svarbiausia, kad ne dėl apdovanojimų dir bama. Jaučiamas studentų in dėlis, vykdant ūkiskaitines sutartis, vertingų mokslui da lykų sukaupta diplominiuose darbuose. Visu tuo negalima nesidžiaugti, juk be jokios abejonės mokslas yra svar biausioji studento priemonė, pagrindinis jo vertės rodiklis. Visa kita labai gerai: ir sportas, ir saviveikla, ir vi suomeninis darbas, bet tik tada, kai gerai mokaisi. Tai taisyklė be išimties — conditio, sine qua non.
dalių — tokiais trofėjais vi lioja mėgėją „Mokslo" sporto klubas. Jei ir to maža, malo niai prašom apsilankyti kraš totyrininkų klube, kūrybi niuose literatų, fotografų-bū reliuose, kitokiuose klubuose, draugijose ir taip toliau. Se kite skelbimus, norėkite ir tikrai surasite, kur pritaikyti savo gabumus. Ir jauskitės šeimininkais, puoselėkite ir gausinkite šias gražias Uni versiteto studentijos tradici jas. Ne kas kitas, o jūsų pirmtakai, tokie pat studentai jas kūrė, lipdė tuos kolekty vus, kopė į pripažinimą. Da bar jums perduoda — nenus kurdinkite. Ne atsitiktinai prisiminiau tradicijas. Vilniaus universi tetui tai itin svarbi ir reikš minga vieta. Šito negalime ii neturime pamiršti. Juk mūsų Universitetas — seniausia aukštoji mokykla Tarybų Są jungoje. Jau keturis šimtus metų jis stovi didžiųjų isto rijos vėjų pagairėje, dažnai ir audrų sūkuryje. Ties juo kryžiavosi tautų ir kultūrų keliai, jis pervargo karus ir marus. Kad ir daug kartų niokotas, atlaikė šimtmečių rūstį, ir šiandien regite, koks
suklestėjęs peržengė penkto 720 kandidatų ir docentų, daugiau kaip 63 nuošimčiai jo amžiaus ribą. Sunku pervertinti istorinę pedagoginio personalo turi Vilniaus universiteto reikšmę. mokslo laipsnius bei vardus. Karaliaučiaus ir Vilniaus uni Tokios mokslinės pajėgos ne versitetuose gimė mūsų na tik užtikrina reikiamą moky cionalinė rašytinė kultūra. mo lygį ir palaiko kūrybinę Vilniaus universiteto spaus aukštosios mokyklos atmosfe tuvė išleido vienas iš pirmų rą. Universitete gimsta reikš jų lietuviškų knygų. Čia iš mingi mokslo atradimai, yra ištisos mo ėjo pirmasis lietuvių kalbos susiformavusios žodynas — Konstantino Sir kyklos, savitos tyrinėjimo vydo Dictionarium trium lin- kryptys. Svarių rezultatų pa Mokslo guarum. Tokių Universiteto siekė matematikai. profesorių, kaip Sirvydas, pasaulyje gerai žinomi mūsų Jaknavičius, Liauksminas nu fizikų darbai iš teorinės ir veiktas darbas neišsemiamas puslaidininkių fizikos. Puikių spren vien jų išleistomis knygomis. rezultatų pasiekta, Jų žodis, pats jų buvimas džiant aktualius kvantinės buvo ir tebėra didžiai reikš optikos, lazerių konstrukcijos mingas. O kuo įvertinti XIX ir taikymo klausimus. Dauge amžiaus pradžios „mokytojų lio svarbių išradimų autoriai žemaičių" sąjūdį, kada lietu yra Universiteto chemikai. vandenyje viškosios rašto kultūros gijos Skysti kristalai, ėjo beveik tik viena linija: tirpūs polimerai, naujausi galtolimoji Žemaitija—Univer vanizavimo būdai — tai tik sitetas ir atvirkščiai. Ta linija dalis chemikų darbų. Labai per visą Lietuvą perėjo ir aktualūs respublikos liaudies ūkiui gamtininkų, ekonomistų Daukantas. ieškojimai. Pelnyto pripažini Vilniaus universiteto kny mo ir pagarbos yra susilaukę gose įrašyta daug pavardžių, Universiteto medikai, be dau brangių ne tik mums, bet ir gelio kitų sričių, itin reikš kitoms tautoms. Visa Europa mingų laimėjimų pasiekė kar kadaise žavėjosi retorikos, diologijoje ir kardiochirurgiteologijos ir filosofijos pro joje, gastroenterologijoje. fesoriaus poeto M. K. Sarbie Savaime suprantama, kad vijaus eilėmis, sarmatų Ho racijumi vadino. Daugelyje Universitetas yra gimtosios kraštų buvo naudojamasi Vil kalbos ir literatūros tyrinėji niaus universiteto auklėtinio mo ir puoselėjimo centras. Kazimiero Simonavičiaus vei Seniai praėjo tie laikai, kai kalu „Didysis artilerijos me apie lietuvių kalbą ir apskri nas". Pusantro šimtmečio jo tai kultūrą daugiau ir reikš autorius laikytas nepralenktu mingesnių darbų parašydavo artilerijos ir raketų technikos kitataučiai. Šiandien pas mus specialistu. Rytų slavams pir gvildenamos ne vien lituanis mąją gramatiką 1619 m. Vie tikos, bet ir baltistikos, bend vyje išleido Universiteto rosios kalbotyros problemos, auklėtinis M. Smotrickis Dau ženkliai prisidedama prie vi giau nei po šimtmečio iš jos suomenės kalbinės, estetinės mokėsi Maskvos universiteto kultūros kėlimo. įkūrėjas M. Lomonosovas, iš Daug gerų žodžių būtų ga vertė į rusų kalbą ir pavadi lima pasakyti apie kiekvieną no žinojimo vartais. Netgi fakultetą, katedrą. Studijuo tolimajame Dublino universi dami patys pamatysite, ką tete jums žinomas rašytojas yra pasiekę ir ko siekia jūsų Džonatanas Sviftas buvo klau busimieji dėstytojai ir vado sinėjamas iš vilniškio profe vai, O kol kas leiskite už soriaus M. Smigleckio „Logi baigti jubiliejinius pasamprokos Gamtininkas Georgas tavimus. Forsteris, prieš atvykdamas Taip, 1979-ieji buvo Vil į Vilnių profesoriauti, su niaus universiteto triumfo Džeimsu Kuku apkeliavo ap metai. Keturių amžių jubilie link Žemę. Kitas gamtininkas jus. Tokios sukaktys nedaž Eichvaldas trisdešimt metų nai pasitaiko, nedažnam jas prieš Darviną paskelbė savo tenka švęsti. rūšių kintamumo teoriją. Jo Jūsų kolegos dabartiniai gyvybės medžio šaknys jūro je, o pačioje viršūnėje — antrakursiai pateko į tų lai žmogus. Pagaliau istorikas Le mingųjų tarpą. Jie dalyvavo — jubiliejinėje levelis, poetas Adomas Mic iškilmėse imatrikuliacijoje, eisenoje, kevičius... gegužinėje. Ir reikia pagirti: Garsios pavardės, intriguo pasirodė. Šventiniuo jantys faktai. Tokių įdomybių šauniai se renginiuose atsiskleidė galima privardinti šimtus, ga tikrasis studentijos veidas, lima suminėti daugelį vardų, per smulkius trūkumus, nesu kurie savo laiku plačiai ži sipratimus ir ydas kasdieny nomi mokslo pasaulyje. bėje kartais aptemstantis. Di Vilniaus universiteto jubi džioji idėja visus suvienijo, liejus, kurį minėjome 1979 tingųjį išmušė iš kasdienybės metais, mums labai priartino rutinos, nenustygstančiam da praėjusius amžius. Sukaktimi vė kryptį ir tikslą. Galų gale buvo deramai pagerbti anks pasirodė, kad vien gerus žo tesniųjų laikų Universiteto džius beišeina sakyti apie tą kūrėjai bei puoselėtojai. Di patį neretai paujamą studen džiojo kiemo Memoriale tą. Kad visada ir visur tokie įamžinti garsieji visų laikų būtų. profesoriai. Nuvalytos laiko Jums, mieli pirmakursiai, apnašos nuo buvusių Univer nebeteko dalyvauti šventėje. siteto profesorių kapų seno Nebeteko ir viso ruošimosi siose Vilniaus kapinėse apieš bruzdesio bei vargo patirti kotos aplinkinių miestelių bei kaimų kapinaitės. Panašių Atėjote į išgražėjusį, atjaunė darbų dėka tarsi naujai įsi jusį Universitetą, ir nuo jūsų priklausys, kokiais darbais jungė į Universiteto gyveni pažymėsite šią naują mūsų mą XVI, XVII, XVIII, XIX istorijos atkarpą. Tikiu, ka'l amžiai. būsite ne blogesni, būsite dar Lietuvių literatūros klasikas geresni, išradingesni, kūryir profesorius Vincas Myko bingesni. Į puošnius senojo laitis-Putinas yra sakęs apie Universiteto rūmus atsinešiu' Universitetą. „Aš jaučiu tarp ne tik gražias svajones, bet šių sienų gyvenančias didžių ir puikius darbus. Jais dar jų žmonių dvasias". Šitaip labiau išpuošite savąją Alma suvokdami istoriją mes jausi Mater Tik šitaip aš įsivaiz mės dvigubai turtingesni ir duoju pojubiliejinio Univer tvirtesni. siteto gyvenimą. Malonu bu Šiandien, tarybiniais me tų, kad ir jūs šitaip įsivaiz tais, lietuvių mokslas, menas duotumėte. vis aktyviau braunasi į pir Iš visos širdies linkiu pif' maujančiųjų eiles. Nelieka makursiams neprarasti užsis šalyje ir Vilniaus universite pyrimo, energijos, valios, sie tas. Nuo jubiliejinės aukštu kiant mokslo viršūnių, ugdant mos turėjome progą apžvelg save visapusiškai išsilavinu ti, kokiais laimėjimais vaini siu žmogumi, inteligentu. Te kuota mūsų mokslo patriar gul kiekvienas jūsų žingsnis cho šiandiena. Ji tikrai įspū didina senosios Almae Mat' dinga. Per keletą tarybinių ris Vilnensis šlovę! dešimtmečių Universitetas neregėtai išaugo susiformavo Spausdiname stiprus mokslininkų kolekty vas Dabar jame dirba 90 sutrumpintai mokslo daktarų ir profesorių,
Nauji studentai
GARBINGI SVEČIAI
Džiugios mūsų respubli kai šventės — tarybų vai. džios atkūrimo Lietuvoje — išvakarėse senajame universitete lankėsi vy riausybė, Ukrainos dele gacija. Svečiai apžiūrėjo universitetą, Mokslo mu ziejų. Vido NAUJIKO nuo traukoje: svečiu priėmi mas maž.oioie auloje.
Teatras pradeda naują s&zoną Praėjės sezonas Univer siteto teatrui buvo ypatin gas — kolektyvas įžengė į nauja, puikia sale. Nau jos darbo sąlygos davė vaisiu — žiūrovai išvydo penkias premjeras. ,,Tokiu premjeru skaičiumi ne kiekvienas profesionalus teatras gali pasigirti. — džiaugiasi teatro režisierė Nijolė Kurklietytė. — Stu. dentai — žmonės, turin tys daug kūrybiniu min čių, sumanymu, energi jos". Teatras, iženges i sale, neprarado savo kiemo teatro specifikos. Tik dar labiau išsiplėtė išraiškos priemonės, teatras tapo ..iškalbingesnis". O teatre anot režisieriaus. LTSR nusipelniusio artisto VI. Limento, galima parodyti absoliučiai viską! .. Čia gimė „Karalienės Mod žemė". Šio spektak lio neparodysi kieme. Veikalo psichologiškumas reikalauja „pateikti" žiū rovui visiką uždaroje, ra mioje aplinkoje. Pastaty mu Majakovskio „Miste rija buf" VI. Limantas pratęsia misterijos žanra. Spektaklio metu tarsi iš. nyksta riba tarp aktoriaus ir žiūrovo. Stebint „Miste. rija", kyla noras imti ir įsijungti i veiksme... Paskutinė praeito sezo no kiemo teatro premjera — Aristofano „Plutas". Tai režisieriaus Stasio Švedairausko debiutas. Daug kas šiame spektak lyje diskutuotino Tačiau studentu teatras vra stu dentu. Mūsų teatras dažnai okupuoja kiemus, aikštes Unįversiteto koridorius ir laiptines. O štai V. Krė vės „Šairūna" ypač mielai sutinka žiūrovai Traku pi lyje. Veiksmo tragiškumą sustiprina niūrios pilies sienos. O čia dar — šikš nosparnis, praskrides su drumsčia tyla, arba pro žektoriaus šviesa kur nors kampe išryškina didžiuli voratinkli... Vladas Limantas mėgsta tvirtinti, kad teatra reikia mylėti ir atiduoti jam save. Tai tarsi laboratori ja. kur eksperimentuoja jį atranda patys studentai. C:a ateina žmonės, norintvs ką nors pasakyti ki. t ems... Čia jie palieka ir savo širdies Virginijus MICIULIS
Žemdirbiai laukia talkininkų Rugsėjis — ne tik pir masis mokslo metu mė nuo. Rugsėjis — studen tišku talku kolūkiu lau kuose metas. Koks ateina šiemetinis rugsėjis, kuo jis naujas ir viliojantis. Apie tai „Tarybinio stu dento" redakcija paprašė papasakoti kolūkiniu tal ku štabo, įkurto prie Uni versiteto komjaunimo ko miteto, viršininką A. ANDRIUŠl. — Jau tapo įprasta, kad rugsėjis mums asoci juojasi ne tik su nauiuiu mokslo metu pradžia bet ir primena artėjančiu kol. ūkiniu talku rūpesčius. Šie metai — ne išimtis. Beveik septyni tūkstančiai mūsų Alma Mater studen. tu rugsėjo—spalio mėne siais darbuosis įvairiau siuose Aukštaitijos ūkiuo se. Studentai talkininkaus Biržuose ir Kaišiadoryse Panevėžy, Pasvaly. Tra kuose, Utenoj ir Širvinto se. Tad ką gi žada šis tal ku sezonas? Keletą metu jau mano ma, jog rudens kolūkines talkas reikia organizuoti vasaros studentu statybi niu būriu pavyzdžiu. Ši veiklos forma naudinga ir savo organizaciniais, ir vi suomeninio - auklėjamojo dairbo principais. Šiemet išleisti atitinkami partijos ir vyriausybės nutarimai šitam darbui organizuoti
to sis proiektas dabar ir realizuojamas. Todėl mūsų respublikoje kom jaunimo CK iniciatyva yra organizuoti 35 rajoni. niai - zoniniai kolūkiniu talku štabai, kurie talku metu koordinuos beveik 90000 respublikos aukštų jų bei specialiųjų viduri niu mokyklų talkininku darbi. Toks štabas įsteig tas ir mūsų Universitete. Štabo nariu gretose — kiekvieno fakulteto atsto vai — jauni dėstytojai. Jei ankstesniu talku orga. nizaciniu reikalu našta tekdavo daugiausia admi nistracijai. tai šiais me tais sieksime glaudaus komjaunimo organizacijos ir administracijos bendra darbiavimo. Galbūt tuo met ir sunkūs metai ūkiuose, ir dideli reikala vimai iškelti Universiteto kolektyvui bus lengviau įveikiami. Šiais metais sudaromos ir naujos sutartys tarp bū. rių bei kolūkiu Jos kelia rimtus, nelengvus reikala vimus ir talkininkams, ir ūkiui. Kadangi dirbsime SSB pavyzdžiu, kiekvienas bū rys turės savo vada, ko misarą, saininstruktoriu, visuomenini instruktorių darbo apsaugai. Taip, ma nome. bus išspręstas su dėtingas adaptacijos klau. simas. Na, o pirmoji dar
TRECIOJO SEMESTRO AIDAI
bo savaitė tarsi darbo saugumo savaitė. Nuo io priklauso ir darbo našu mas, ir nuveiktos veiklos sėkmė. Rugsėjo 12-oji ir spalio 12-oii — spartuoli ško dar. bo dienos. Visas šių dienu uždarbis bus skirtas soli darumo fondui. Būriu na riai taip pat leis ir kom jaunimo prožektorius vie tiniams gyventojams skai. tvs paskaitas. Kolūkiečiai laukia ir išradingu stu dentišku aigitbriigadu pasi. rodvmu. Štabas organi zuos socialistini lenktynia vimą tarp būriu.. Mūsų nuomone, tokia darbo for ma turėtu sulaukti neblo gu rezultatu. Dar vertėtu pažymėti iog didelis dėmesys bus skiriamas drausmei. Čia kaip ir vasaros SSB, griež tai kovosime su darbo drausmės laužytojais. Ma. tyt nereikia ir priminti kad tebegalios vadinama sis „sausas įstatymas"...
Po vasaros tylos audito monės ir maisto prekių rijos vėl prisipildė klege mokslas (konkursas 3,13), sio. Jaunatviško, naujo — ekonominės informacijos Universiteto studentu šei apdorojimas (rusų grupė) ma pasipildė 1906 nariais (3,05), istorija (3,04) ir kt. (be parengiamojo skyriaus Į sąrašo pabaigą pateko — 1766). Kaip ir kasmet taikomoji matematika (lie gausiai i mūsų aukštąją tuvių gr.) (80 pareiškimų, mokyklą išlojo merginu 75 priimtieji), matematika — 1179. Štai prekių moks (lietuviu gr.) (187—165), lo, maisto produktu pre statistika (42—25), fizika kybos organizavimo ir (lietuviu gr.) — (126 — ekonominės informacilos 100), žurnalistika (po kū mechanizuoto apdorojimo rybinio konkurso) (52— organizavimo rusu grupės 40), ekonominė kiberneti merginos žada suktis vie ka (60 — 48) ir t. t. nos be vaikinu. O 36 angIš viso stoti i Universi listės globos vieną vlenin. tetą norėjo 3659 žmonės, teli savo berniuką. iš fu 522 baigė kaimo vi Labai jvairi tautinė su durines mokyklas. Iš pa dėtis — be lietuviu i Uni starųjų su mumis studi versitetą ištolo Ir 114 ru juos 231. Universitete fafp su, 80 lenkų, 17 žydu, po pat studijuos 686 vilnie 13 baltarusiu ir ukrainie čiai. Iš 195 aukso medali čiu. Visu šių tautybių at ninku. pageidavusio tapti stovu vra Matematikos, Filologijos, Ekonominės mūsų kolegomis, tokia garbė teko 171. Iš 53 gy kibernetikos ir finansų fa. domosios medicinos1 stu kultetuose. dentu — 25 aukso meda O kokios gi specialybės lininkai. pediatrijoje: 68 šiemet buvo populiariau — 14. (po 3 įleistojo), o sios? Universitetas susi sakysime, i geografija, laukė antplūdžio norinčių hidrogeologija ir inžineri būti prekybos ekonomis nę geologiją, prancūzu ir tais: i viena vietą preten rusu (lietuviu gr.) kalbas, davo daugiau kaip 4 abi bibliotekininkyste ir bib. turientai. l’o egzaminų liografiją, finansus ir kre konkursas šiek tiek suma, ditą bei buhalterine ap žėjo — iš 105 liko 64 skaitą nestojo nė vienas stipriausieji. Iš visu priim aukso medalininkas. Stu tųjų i šią specialybe tik dijuoti priimti 45 baigę trijų atestato vidurkis 4,5 (Universitete tokiu — specialiąsias vidurines mo kyklas, 36 — technikos 614), o likusiųjų — 5,0 (Universitete — 975). Po mokyklas. Universiteto komjauni puliarumu nelabai nusilei džia ir teisė Sakysime, i mo organizacija po vasa grupe su dėstomąja rusu ros atostogų pagausėjo kalba buvo gauti 97 pa 1697 komjaunuoliais, j Al reiškimai, o priimtųjų — ma Mater istoio ir 7 TSKP 25. i lietuviu grupe — nariai: net 4 i teise, 2 į 213 j 75 vietas. Daug buhalterine apskaitą ir 1 moksleiviu panoro būti i matematiką. Priimtųjų i Universitetą geografais. Tačiau laimin gųjų buvo tik 21. o dar atestato vidutinis balas — 50 vėl stoti galės tik ki 4,72. Linkime, kad toks tais metais. Po šių „prizi būtu ir visu sesijų egza nių" specialybių eina pra minu vidurkis.
Pirmoji talkininku pa maina išvažiuoja rugsėjo 4—5 dienomis. Šią savai tę išvyksta visas filologi jos fakultetas, pirmakur siai medikai, chemikai štabo nariu vardu palin kėsime "sėkmės ir geros darbo nuotaikos ne tik iš. vykstantiems šiomis die nomis. bet ir visiems kol ūkiniu talku dalyviams.
PRAĖJUSIOS VASAROS ĮSPŪDŽIAI Baigėsi trečiasis semestras Mes vėl sugrįžome iš statybų aikštelių, kolūkiu lauku i universitetą. Ta čiau atmintyje ilgam išliks malonūs prisiminimai. A. BUNIKIO piešinys ir K. TALOCKOS nuotrau ka taip pat padės prisiminti malonias akimirkas.
RUGSĖJO PIRMOJI
UNIVERSITETO
VERA KOTOVIČ
KIEMUOSE .. .Medžiai barsto geltusius lapus. Šalčiau pasidarė, ypač naktimis. Ir spalvos gamtoje blan-' kesnės. Nėra ko norėti — praėjo vasara. Nors neko kia ii buvo. Nelabai sielo jaus! dėl to — darbu tiek, kad nebūtu nė kada pasimėgauti vasaros pra mogomis. .. .Jau ruduo. Tai ir apie ii. ne tik tai. kad i mokykla laikas paskelbė rugsėjo pirmąja skambu tis. Dabar pats įkarštis kai mo žmogui — reikia i aruodus suvežti, kas išau ginta. Pradžia didelio dar bymečio mokslo vaisiu ragaujantiems — ir pirmo, Atužė atlingavo Rugsėjo pirmoji ir pas filologus, Šią dieną jie nepagailėjo keliui, kuris nedrąsiai ve net savo dekano doc. J. Balkevičiaus. ria duris i beribi žinių pa. sauli, ir sakysim, kokiam aukštosios mokyklos dip tiški stojamieji įveikti, varde — kviečia. Einu. teks palikti istoriją, seną lomantui. Gamtoje irgi jau istoiau. Bet šito suvo Dekanas spaudžia dešine, universitetą, bet jaunį pats lakstymas — reikia kimas nebuvo įsitvirtinęs įteikia asmens liudijimą savo dvasia ir jaunais žiemai pasiruošti. Žodžiu, sąmonėje, dar nebuvau — dokumentus, kad tikrai žmonėmis. Žinau, sugrįšiu dar ne žiema, dar ne su studentas. Reikėjo paskai priklausai šitai aukštajai čia, kaip visi Alma mater stingimas, ne miegas šil tų, seminaru, pratybų, dės mokyklai, studijų knygele auklėtiniai sugrįžta. Bet tytoju. kolegų, reikėjo — visai dar tuščia, net būsiu tik svečias. tame guolyje. Vis dėlto kažko liūdna. egzaminu, kad pajustum baisu. Kažkas uždėjo ant • Šią rugsėjo pirmąją Di studentas. galvos studentiška kepu dysis kiemas, kaip ir kas Gal tai praėjusios vasa- — esi ros ilgesys... Gal gaila, Reikėjo ir rugsėjo pir raite (maniau, dovanoja, met tokiu metu, buvo šito rugsėjo, kuris oasku- mosios. Gerai atsimenu tą bet už kokios savaitės sa pilnas jaunu žmonių, ku tinis Universitete. dieną. Visos iškilmės vyko vo profori-ui reikėjo už riems prieš akis ilgi ilgi .. .Atsimenu, prieš pen Didžiajame kieme, Tada ja sumokėti...), įsegė i (taip atrodo iš pradžių) ir kerius metus rugsėjo pir ten dar gluosnis augo, Iš švarko atlapa ženkliuku. trumpi trumpi (taip manau mai-; skriste atskridau i viršaus išdidžiai žvelgė Sustingsti, netiki, kad čia dabar) studiiu metai. Bus tau. Bet virš viso kiemelio sesijos, egzaminai, paskai savo Alma Mater. Drama- varpinė. Vėjas atneša nuaidi vairpo dūžis — tik. tos. .. Bus kolūkiai, SSB rai, imk, čia tau... — puikios kolektyvišku Iškilmingos akimirkos mo ir vyriškumo mokyk visam gyvenimui įstrigo. los. .. Daug ko bus. Be Turbūt kiekviena tąkart viso to, dar kažkas, ko palydėjo varpinė. O man žodžiais nusakyti negali, nepasisekė, per kažkokį bet jauti savyje. nesusipratimą nebuvau ap Kokie išmintingi buvo dovanotas varpo garsu. tie, kas ant Observatori Netgi liūdna buvo pasida. jos sienos parašė: ,,Iš čia re: gal bloga pradžia, ne kylama i žvaigždes!“. Tik. geras ženklas. O gal at rai, kiekvienas turim lai virkščiai. guodžiausi, var mės. svajonių žvaigžde, pinė susilaikė, kad primin. Man daug kas vra kalbėtu apie save kada nors, ies — turbūt taip ir yra dar iškilmingesne akimir iš tikrųjų — galim ia paka — kai diplomą gau siekti, nuo pačiu viskas siu? . . priklauso. Alma mater — . . .Molina maitintoja, jeigu ne žvaigždė, tai di Tai universitetas. Taip, jis delis kalnas, kuris pakvmus augina, maitina, ruo lėia prie galaktikos švie šia gyvenimo grumty suolių. nėms. Mokomės ne tik sa. . . .Jau ruduo, Dar suvo busimosios specialybės liepsnos klevai ir beržai, dalyku. Mokomės ir gy dar bus saulėtu dienu — venti, bendrauti. Mokomės ,,bobu vasara", dar draimokytis, nes mūsų amžių, kvsis voratinkliai... Bet ie neįmanoma be nuolati jau ne tas. Gamta ruošiasi nio atsinaujinimo, naujos sustingimui, lėtėja jos gy informacijos įsisavinimo venimo tėkmė, kol visai — pašėlęs gyvenimo srau po balta skraiste sustos. tas. Pailsės, vėl sukils viskas Universitetas — tai mo Toks uždaras ratas. O kyklų mokykla. Per studi. žmogus taip negali, Jis Rugsėjo pirmoji — šventė visiems. Bet pirmakur iu metus jis duoda daug. turi žengti i prieki. Ir siams — ypatinga: tai pirma studijų diena. Ir darosi liūdna, kad jau nesustodamas. paskutiniai metai, Mindaugas MILIEŠKA
PIRMAKURSIŲ DĖMESIUI Visi, istoie i dieninio skyriaus I-ąjį kursą, karo prievolininkai ir šaukiamojo j karine tarnybą am žiaus studentai turi iki
š. m. spalio 10 d atvykti 1 Universiteto karinės įskaitos skyrių (centriniai rūmai, 3-as aukštas. 35 kambarys) įsirašyti i ka rine iškaitą ir apiforminti šaukimo i karine tarnybą atidėjimą. Su savimi turė ti pasą, karini bilietą arba prirašymo liudijimą. Universiteto karinės įskaitos skyrius
Dingusi studento pažymėjimą Nr. 7901490, iš duotą EKFF jtudentei Ra mutei MEIDŪNAITEI, lai kyti negaliojančiu.
Rugpjučto 27 d. sunki ilqa liga palaužė Gamtos fa kulteto Geoloqi|os ir mineraloqijos katedros docentę qeoloqilos ir minera1oqijos kandidatę Verą Kotovič. Ve lionės ilqametis kūrybinis ke lias dauqiau nequ 30 metų qlaudžiai buvo susijęs su U n i versi tet j. kuriame 1944 — 49 mokslo metais ji taip pat įsiqijo aukštąjį išsilavini mą. V. Kotovič qimė 1925 m. qequžės 10 d. Vilniuje, tar nautojų šeimoje. 1949 m. bai gusi Chemijos fakultetą, ji liko dirbti Gamtos fakulteto Mineraloqijos katedros asi stente. Patarus tuometiniam katedros vedėjui prof. dr. Mykolui Kaveckiui 1951—54 mokslo metais mokėsi Lenin. qrado universiteto Geoloqijos fakulteto Kristaloqrafijos katedros aspirantūroje ’ • pas prof. V. Frank - Kameneckj 1955 m. ____ apgynė ___ sėkmingai disertaciją. Į Vilnių qrįžo įsi daktarinę disertaciją, tačiau liqa sutrukdė savinusi naują labai plataus nepaqydoma pritaikymo. vertinqą minera- užbaiqti tyrimus ir pasiekti tikslą. Velionės loqinių ir kristaloqrafinių ty- užsibrėžtą palikimas viršija | rimų rentqeno metodiką. |qy- mokslinis tos žinios Jai ypač praver 34 mokslinius straipsnius, pa tė kvalifikuotai, naujausių skelbtus respublikiniuose ir moksliniuose mokslo pasiekimų lygyje, sąjunqiniuose Jos moksliniai skaitant kristaloqrafijos. mi_ leidiniuose. neraloqijos ir qeochemi|os darbai žymiai papildė Lietu paskaitas bei pravedant labo vos qeoloqinio ištirtumo lo ratorinius darbus studen byną. Docentė V. Kotovič buvo tams qeoloqams, o kristalochemijos — chemikams. 1963 darniai susijusi su visu Gam m. jai buvo suteiktas docen- tos fakulteto kolektyvu. 1960 m. Ji savo qyvenimą susiejo tės vardas. Dirbdama pedaqoqini dar- su Komunistų partija. Keletą bą, docentė V. Kotovič _____ __.r kartų buvo renkama Į fakul taip oat kryptinqai vykdė moks teto partinį biurą Ir profsą linius mineraloqinius ir qeo- junqos vietos komitetą, dirbo cheminius Lietuvos nuosėdi qeoloqų studentų qrupės ku nių uolienų, ypač triaso rau- ratore, populiarino mineralodonspalviu molių, tyrimus. qiją spaudoje ir padėjo ruošti tarybinę enci Dauqelį oriainalių tyrimų at Lietuviškąją liko pasitelkusi jaunuosius klopediją. Docentės V. Kotovič atmi savo koleqas ir studentus. Tokiu būdu V. Kotovič rent- nimas kaip nuoširdaus dės qeno tyrimų metodą išoopu- tytojo mokytojo, kompetetinliarino Lietuvoje. Jos darbų qo specialisto ir nuoseklaus dėka šia metodika ėmė pla tyrinėtojo ilqam išliks buvu čiau taikyti ir kiti Lietuvos sių studentų, bendradarbių Ir qeoloqai. Brandžiausi V. Ko ją pažinojusių atmintyje. tovič moksliniai darbai buvo Gamtos mokslų fakulte skirti Lietuvos triaso molinto Taryba, dekanatas ir qų uolienų susidarymo fizi visuomeninės orqanizaci nių cheminių salyqu išaiški Jos. nimui. šioje srityje ji ruošė
I
š. m. rugpjūčio 21 d. ei damas 38-sius metus staiga mirė Puslaidininkių fizikos probleminės laboratorijos vyr. mokslinis bendradarbis fizikos-matematikos kandida tas
Jonas-Liudas
Burbulevičius
gimė J.-L. Burbulevičius 1943 m. balandžio 9 d. Vilše’moje. niuje, tarnautojų Vilniaus 1961 m., baigęs S. Nėries vidurinę mokyklą Maskvos sidabro medaliu, .... _____________ universitete M. Lomonosovo studijavo puslaidininkių fizi— ■ ... —a ne-j ką. Baigęs Universitetą. 1967 m. buvo paliktas aspirantu 1973 973 m. apgynė fizikos-mate matikos kandidato disertaci Ią. universitete dir ią. Vilniaus u..\. __ bo nuo 1970 m. Čia jis (pasi Pasi- reiškė kaip gabus, darbštus ir produktyvus mokslo dar buotojas. Tyrė vieną sunkiau ių šiuolaikinės fizikos prosių pro blemų — puslaidininkių pa iršiaus ypatybes. Per trumviršiaus trum pą savo gyvenimą J.-L. Bur bulevičius paskelbė 23 moks linius straipsnius, vadovavo fizikos specialybės studentų diplominiams darbams, akty viai dalyvavo visuomeninia me darbe, pastaruosius kėlė jus metus buvo moksleivių zikos olimpiadų žiuri nariu.
Gydytojų Medicinos fakultetų tobulinimosi partinė ir dekanatai, profsąjunqinė orqanizacijos nuoširdžiai užlaučia Hospitalinės chiruraijos katedros profesorių Juo zą SERAPINĄ dėl sūnaus Alqio ankstyvos mirties.
TSKP istorijos katedros kolektyvas nuoširdžiai už jaučia docentą Lauryną KAPOČIŲ dėl sesers mir ties.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko Ir Iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1 Apimtis — 0,5 spaudos lanko. «Tapn6nHnc CTyAeuTac» («Cobctckhh cryĄeHT»). OpraH napncoMa peKTopaTa, KoMHTeTa AAKCM, npoipKOMa opĄeHOB TpyĄOBoro Kpacuoro 3naMeiu b ApyjKOu HapoĄOB BnAbHioccKOro yHHBepcBTeTa hm. BHHųaca KancyKaca Abt. CCP. Ha ahtobckom B3UKe.
dauq nuveikė parenkant olimpiadinius uždavinius bei užduotis. Jis visada buvo drauqiškas, noriai dalindavo si savo žiniomis su koleqo mis, kolektyvo buvo qerbiomas ir vertinamas. perspektyvaus Netekome nuoširdaus mokslininko, Ir draugo bendradarbio ____ _ Šviesus Jo atminimas visada liks jo bendradarbių bei drauqų atmintyje. __ [|_ Grupė draugų
Nuoširdžiai užjaučiame aspirantę Ręqiną PUKINS KAITĖ dėl mylimo tėve lio mirties.
TSKP istorijos katedra
Gamtos fakulteto qeo loqijos specialybės UI kurso studentai ir kurato rius nuoširdžiai užjaučia Alqirdą OSTACHAVIClU dėl tėvelio mirties.
Tiražas 4500 Užs. Nr. 2231 LV 13852
REDAKTORĖ A. NUGARAI*1