SVEIKINAME Sū JUBILIEJINIAIS MOKSLO METAIS! visų Saliu
proletarai, vienykitesi
ŠIAME NUMERYJE: KOMJAUNIMO ORGANIZACIJŲ UŽDAVINIAI
KĄ RODO STAŽUOTĖS REZULTATAI JUBILIEJINE ANKETA
TARPTAUTINE REGATA
sccioencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAST1S
EINA NUO laso METŲ
DĖMESIO!
Nr 23(1048) 1978 m rugs£jo 1 d. KAINA 2 KAP.
DĖMESIO!
KVIEČIAME VISUS DALYVAUTI IŠKILMINGAME 1978/79 MOKSLO METŲ ATIDARYME, KURIS ĮVYKS VILNIAUS SPORTO RŪMUOSE (EIDUKEVIČIAUS G. 3/1) RUGSĖJO 1 D., 18 VAL.
Jubiliejinių metų ,,fuksai“
Iš rektorato, partinio komi profsąjungos komitetas krei teto, komjaunimo komiteto, piasi j visus studentus ir pro darbuotojų profsąjungos vie fesorius, dėstytojus ir kitus tos komiteto ir studentų prof darbuotojus, į visus komunis sąjungos komiteto kreipimosi tus ir komjaunuolius, visus į visus kolektyvo narius, pra profsąjungos narius, raginda dedant 400-tuosius metus nuo mas kiekvieną jų konkrečiu Vilniaus Darbo Raudonosios darbu ir karšta Universiteto vėliavos ordino V. Kapsuko kolektyvo nario širdimi akty viai prisidėti prie mokslo, Universiteto įsteigimo. akademinio mokymo ir ko Pradedant paskutiniuosius munistinio auklėjimo tolesnio mūsų Alma Mater keturių gerinimo, prie Universiteto šimtmečių metus, Universite materialinės bazės gausinimo, to rektoratas, partinis komi turtinimo ir tausojimo, prie tetas, komjaunimo komitetas visų jubiliejinių renginių bei ir darbuotojų profsąjungos priemonių besąlygiško įvyk vietos komitetas bei studentų dymo. Tegul kiekvienas mūsų
GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI!
MIELAS PIRMAKURSI!
Jeigu nori dainuoti, šokti ar groti, Tave kviečia Uni versiteto nusipelnęs dainų ir šokių ansamblis. Kviečiame ir tuos, kurie moka groti bet kokiais instrumentais. Priėmimas vyks rugsėjo 4—6 dienomis Universiteto
jausime didžiulę pareigą ir gilią atsakomybę už tai, kad Vilniaus Universiteto 400-tieji metai taptų turiningiausi, patys našiausi metai visoje senosios Alma Mater istori joje, kad kiekvienas mūsų įneštame savo konkretų In dėlį į tų metų laimėjimus. 400-tieji metai turi tapti visų mūsų ne tik pasididžiavimas senąja Alma Mater, ne lik garbės reikalas, bet ir atkak lus, Įtemptas darbymetis. Linkime Jums, gerbiamieji Kolegos, didelės sėkmės dar be ir visuomeninėje veiklo je.
Aktų salėje (Čiurlionio 21) nuo 19 valandos. Nebijok, kad esi „taksas". Sakoma: pabandysi — nenusidėsi. Galbūt ir Tu, vyres niųjų draugų pašventintas, tapsi tikru ansambliečiu.
Pradėdami leisti Jubiliejinių metų „Tarybinį studentą", kreipiamės į Jus, ragindami ir toliau aktyviai bendradar biauti mūsų laikraštyje. Lauksime laiškų iš studentų, dės tytojų — visų Universiteto kolektyvo narių. Jūsų laiškai — diskusijų, probleminių straipsnių užuomazgos. Ar spaus dinamos laikraščio korespondencijos bus įdomios nepa prastai priklauso nuo Jūsų, didžiai gerbiami skaitytojai. Tad jau šiandien sėdame prie stalo ir už plunksnos!
Kasmet rugsėjo .pirmąją senajame Universitete su tiksime daug naujų, nepa žįstamų veidų. Tai pirma kursiai. Šiemet jų irgi gausu — 1870 merginų >r vaikinų priimta į. pirm, kursą, 113 iš parengiamo jo skyriaus (161 žmogus su stažu ir 1387 šių metų abiturientai). Ne visiems šį kartą nu sišypsojo laimė tapti ju biliejinių metų fuksu. Į Universitetą norėjo įstoti dąr 2145 žmonės. Viduti niškai į vieną vietą pre tendavo 2,15. Didžiausias konkursas buvo į gydo mosios medicinos specia lybę — 4,4 (pernai 3,66i; į prekybos ekonomiką — 4,15 (pernai 3,48); į geo grafiją — 3,8; į istoriją — 3,8; j teisę — 3,4; į pe diatriją — 3,18; į biologi ją — 3,17. Stojančiųjų atestato vi dutinis balas lygus 4,5. Priimtųjų — 4.61. Senaja me Universitete norėjo studijuoti 226 medalinin kai. Įdomu, kad pernai to kių buvo tik 154. Stoja muosius egzaminus gerai išlaikė 162 pirmūnai, ta čiau pirmą. kursą lankys 140 (deja, konkursas). Daugiausia medalininkų įstojo (16 iš 47) į gydo mąją mediciną. Stojančių jų i gydomąją mediciną atestato vidutinis balas 4,76; į pediatriją — 4,73; prekybos ekonomika — 4,61. Į pirmąjį kursą priimta 1311 merginų ir 551 vy ras. Labiausiai nuskriaus tos šiais metais Filologi jos fakulteto rusų k. ir lit.
(lietuvių gr.) pirmakursės — 50 merginų ir.. . nė vieno vyro. Keturis teturi ir bibliotekininkės (96 merginos). • Visai kitokia padėtis Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos spe cialybėje — 14 vaikinų ir 1 mergina. Dar turbūt įdomu suži noti apie priimtųjų socia linę kilmę. Iš darbininkų kilę 765 žmonės arba 41,08%, iš tarnautojų — 805 arba 43,24%, iš kol ūkiečių — 292 arba 15,68%. 84,75% visų pirmakur sių — lietuviai; 6,66% — rusų; 4,94% — lenkų; 1,24% — žydų. Sutiksime taip pat ir baltarusių, lat vių, ukrainiečių. Šiais metais daugiausia žmonių priimta iš Vil niaus 635 (stojo 1230 žm.); iš Kauno — 93; iš Klaipėdos — 72. Iš kaimo vietovių — 340 merginų ir vaikinų. Dar vienas įdomus faktas — į Uni versitetą priimta 144 mer ginos ir 58 vaikinai 17 metų ir jaunesni. Universiteto komjauni mo organizaciją papildys 1783 nauji nariai. Taip pat 8 TSKP nariai ar kan didatai. Rugsėjo pirmąją susi rinks į senąjį Universite tą šventiškai nusiteikę pirmakursiai. Norėtųsi jiems palinkėti, kad visa da su pakilia nuotaika jie ateitų į mūsų Alma Ma ter. Savo geru mokymusi ir aktyvia -visuomenine veikla prisidėtų prie Uni versiteto 400-ųjų metų ju biliejaus.
TRUMPAI
Ataskaitos ir rinkimai komjaunimo organizacijose VLKJS CK BIURAS PRI ĖMĖ NUTARIMĄ „PRAVES TI ATASKAITAS IR RINKI MUS Šalies komjaunimo ORGANIZACIJOSE".
Keturiasdešimt penki būriai iš Kauno, Vilniaus ir Suvalkijos zonų buvo susirinkę Trakuose, Cia vyko sąskrydis, skirtas XI Pasauli niam jaunimo ir studentų festivaliui Havanoje. Į šią studentų šventę atvyko LTSR kaimo statybos ministro pavaduotojas V. Šileika, res publikinio studentų statybos būrio komisaras R. Murėnas, WU komjaunimo komiteto sekretorius H. Ramonas. Būriai varžėsi dėl geriau siojo vardo. Reikėjo daug išmonės, kad pasirodytum su išradingiausiu daiktiniu ra portu, gražiai įrengta sto vykla palenkti komisijos na rių širdis pačių pasigamin tais gardžiais valgiais. Vakare komisija susumavo rezultatus ir paskelbė laurea tus. Vilniaus zonoje geriau sio vairdą iškovojo WPI bū rys „Vėtrungė", Suvalkijos zonoje nepralenkiamas buvo VVU būrys „Žilinai-78", ab soliučiu nugalėtoju buvo pa skelbtas Kauno zonos lyde ris KPI būrys „Žilvinas“, ku riam jau kelinti metai vado vauja SSB judėjimo vetera nas Algis Macilka.
stiprinti. nius, iškeltus TSKP CK lie mus ir auklėjamojo darbo sitarimuose. Komjaunimo ko Pasiruošimas ataskaitinei pos (1978 m.) plenumo nuta stiliui", — kalbėjo VLKJS mitetai privalo užtikrinti, kad rinkiminei kampanijai ir jos rime, TSKP CK Generalinio XVIII suvažiavime draugas VLKJS nariai aktyviai daly eiga turi padėti toliau plėsti Sekretoriaus draugo L. Brež L Brežnevas. Štai kodėl vautų ruošiantis komjaunimo patriotinį judėjimą „Efekty nevo pranešime „Apie tolesrį komjaunimo susirinkimų dė susirinkimams, svarstant kom vumo ir kokybės penkme TSRS žemės ūkio vystymą". mesio centre turi būti jauni jaunimo komitetų biuro ata Pasibaigus pirminių kom čiui — jaunųjų entuziazmas Komjaunimo susirinkimuo mo komunistinio auklėjimo skaitas, ruošiant ir priimant jaunimo organizacijų kom ir kūryba!", mobilizuoti jau se svarbu įsisąmoninti 1973 stiprinimo, marksistinės-leni nutarimus. Ataskaitas ir rin jaunimo komitetų Įgaliojimų nimą kovai už pirmąlaikį metų javapjūtės pamokas, ninės pasaulėžiūros formavi kimus ruošti didelio reiklu terminams, numatytiems dešimtojo penkmečio planų apibendrinti pirmūnų patirti, mo, aktyvios gyvenimo pozi mo, kritikos ir savikritikos, VLKJS įstatuose, įmonių, įvykdymą, aukštą gamybos kritiškai įvertinti trūkumus ir cijos klausimai. Būtina nuo atidžios pažiūros į kiekvieno kolūkių, tarybinių ūkių, efektyvumą, puikią produkci spragas, organizuojant der dugniai išnagrinėti jaunimo komjaunuolio nuomonę ap įstaigų, aukštųjų mokyklų ir jos kokybę, žaliavos ir me liaus nuėmimą. politinio, bendrojo lavinimo linkoje. Ryžtingai šalinti for technikumų komjaunimo or džiagų ekonomiją, mokslinės ir ekonominio mokymo būk malizmo ir nerūpestingumo ganizacijose įvyks ataskaitos techninės pažangos spartini lę, išanalizuoti lenininės įskai apraiškas, sutelkti dėmesį į ir rinkimai: mą, deramą Lenino komjau tos „TSKP XXV suvažiavimo neišspręstus klausimus ir trū komjaunimo grupėse, ce nimo 60-mečio, pirmųjų TSRS nutarimus — į gyvenimą!" kumus, numatyti priemones chų, skyrių, brigadų, fakulte Konstitucijos priėmimo me svarbą. jiems pašalinti. Operatyviai tų ir kitose organizacijose su tinių sutikimą. Būtina nuo Deramą vietą susirinkimuo išnagrinėti, apibendrinti ir pirminės teisėmis (išskyrus dugniai išnagrinėti sąjungi se užima vaikinų ir merginų reailizuoti komjaunuolių kriti klasių komjaunimo organiza nės spartuoliškos sargybos dorovinio, estetinio auklėji nes pastabas ir pasiūlymus, cijas) — 1978 metų rugsėjį VLKJS 60-mečio garbei eigą, mo, laisvalaikio organizavi iškeltus ataskaitiniuose linki —spalį; pasiekti, kad kiekviena sar mo, meninės ir techninės kū mi niuose susirinkimuose. pirminėse komjaunimo or gybos diena būtų novatoriš rybos, fizinio grūdinimo, ko Komjaunimo miestų, rajo ganizacijose (išskyrus bend ka, kupina socialistinio lenk vos su nukrypimais nuo so nų komitetai privalo pasto ICECOI03HUR rojo lavinimo mokyklas) — tyniavimo įtampos, laimėjimų AEHHHCKHft cialistinio bendrabūvio nor viai gerinti komjaunimo kad KOMMVHMCTMIECKMR 1978 metų spalį—lapkritį. darbe, moksle ir visuomeni mų klausimai. rų ir aktyvo kokybinę sudė CCHO3 MOAOAEMH nėje veikloje. Ataskaitos ir rinkimai turi ti. rekomenduoti į renkamuo Ataskaitiniai rinkiminiai Pranešimuose ir komjau visapusiškai padėti toliau or sius organus jaunus komunis susirinkimai vyks 438 tūks nuolių pasisakymuose, ata ganizaciškai politiškai stiprin tus, aktyvius komjaunuolius tančiuose komjaunimo grupių, skaitinių rinkiminių susirinki ti komjaunimo organizacijas, iš darbininkų, kolūkiečių, 1 mln. 98 tūkstančiuose or mų nutarimuose reikia api kelti jų autoritetą ir kovin specialistų, pelniusių jaunimo ganizacijų su pirminės teisė būdinti vaikinų ir merginų gumą. Ruošiantis susirinki autoritetą, užtikrinti perima mis, 333 tūkstančiuose pirmi konkretų indėlį į kovą už mams, reikia aktyviai naudo mumą vadovavime komjauni nių organizacijų. efektyvumą ir kokybę, geri ti - individualaus darbo su mo organizacijoms, užkirsti Ataskaitinė rinkiminė kam nant kapitalinės statybos ir Būtina išklausyti ataskai VLKJS nariais formas bei kelią nepagrįstai kadrų kai panija vyks baigiantis tretie transporto, prekybos ir bui tas apie „Komjaunimo pro metodus, teigiamai užsireko tai. Sostinės meno darbuosiems dešimtojo penkmečio tinio aptarnavimo darbą. žektoriaus" štabų bei postų mendavusiais keičiant kom Svarbu laiku sudaryti ir tojų rūmuose vyko piimoji metams, ruošiantis Lenino Būtina išanalizuoti kiekvie darbą ir priemones, tobuli jaunimo dokumentus. Ruošti įtvirtinti kadrų rezervą. Per Vilniaus tarptautinė lazerių komjaunimo 60-mečiui, dera nos organizacijos dalyvavimą nant jų veiklą VLKJS XVIII individualius pokalbius su mėnesį po susirinkimų reikia taikymo atomų, molekulių >r mai sutinkant VLKJS jubilie šalies komjaunimo organiza suvažiavimo iškeltų uždavi komjaunuoliais, turinčiais instruktuoti visus išrinktus branduolio fizikoje mokykla. cijų apžiūroje, vykdant TSKP nių šviesoje. jųkomjaunimo nuobaudas, pa renkamųjų organų narius, Mokykloje, kuri veikė ašAtaskaitiniuose - rinkimi XXV suvažiavimo nutarimus. VLKJS komitetai ataskaiti žeidusiais sąjungos vidaus organizuoti jų apmokymą, niuose susirinkimuose būtina Ataskaitų ir rinkimų laikas nės rinkiminės kampanijos gyvenimo normas, gamybinę komjaunimo aktyvo mokyklo tuonias dienas, buvo perskai giliai ir visapusiškai aptarti sutaps su sąjunginiu komjau metu privalo giliai išnagrinė ir mokslo drausmę. Įrašyti se prie komjaunimo miestų, tyta 50 pranešimų. Su nau komjaunimo organizacijų nimo susirinkimu „Ištikimi ti ir vadovautis Lietuvos TSR įskaiton visus komjaunuolius, rajonų komitetų. jausiais pasiekimais lazerinė veiklą, įgyvendinant istori Lenino priesakams", kuris komjaunimo komitetų patirti pereinančius iš vienos orga Komjaunimo organizaci je fizikoje klausytojus supa nius TSKP XXV suvažiavimo bus skirtas VLKJS 60-mečiui. mi, mobilizuojant respublikos nizacijos į kitą. joms ataskaitos ir rinkimai žindino įžymūs tarybiniai nutarimus, uždavinius, iškel • Šis susirinkimas, be abejonės, jaunimą vykdyti uždavinius, Komjaunimo komitetai iki — brandos egzaminas. VLKJS mokslininkai — Nobelio pre tus TSKP CK Sveikinime duos naujų impulsų auklė iškeltus TSKP CK Sveikini ataskaitų ir rinkimų privalo komitetų pareiga — užtikrin VLKJS XVIII suvažiavimui, jant augančiąją kartą šlovin me VLKJS XVIII suvažiavi sutvarkyti komjaunimo orga ti, kad jie būtų aukšto poli mijos laureatas, akademikas sekretorius A. Prochorovas, TSKP CK Generalinio Sekre gomis Komunistų partijos, ta mui, draugo L. Brežnevo ka'- nizacijų struktūrą pagal tinio ir dalykinio lygio, pa toriaus, TSRS Aukščiausiosios rybinės liaudies, Lenino kom boje suvažiavime, komjauni VLKJS įstatus. dėti mobilizuoti vaikinus ir Lenino premijos laureatai S Tarybos Prezidiumo Pirminin jaunimo tradicijomis. mo XVIII suvažiavimo nuta Pasiruošimo ataskaitoms ir merginas aktyviai dalyvauti, Achmanovas, V. Letochovas, ko draugo L. Brežnevo kal Ypatingą dėmesį susirinki rimuose. rinkimams klausimai turi būti vykdant partijos XXV, kom svečiai iš JAV — M. Felboje suvažiavime, komjauni mų dalyviai turi kreipti į „Puikus tarybinių žmonių, išnagrinėti komjaunimo biu jaunimo XVIII suvažiavimą das, S. Mūras, S. Kantrelas, mo XVIII suvažiavimo nuta komjaunuolių ir jaunimo taip pat, žinoma, jaunimo, ro, komitetų posėdžiuose, nutarimus. VFR atstovas A. Loberas, rimuose, numatyti priemo vaidmenį, įgyvendinant parti išsilavinimas ir informuotu komjaunimo darbuotojų ir taip pat mokslininkai iš Suo nes komjaunimo darbui toliau jos agrarinę politiką, uždavi mas rimtai didina reikalavi aktyvistų seminaruose ir pa „Komsomolskaja pravda" mijos, Švedijos, beveik visų socialistinių valstybių. Tarptautinė fizikų mokyk la skirta Vilniaus universite RAŠO KURATORIUS rimo vieta Jus patenkina?" „taip" atsakė net 100 procen to 400-osioms metinėms. ir „Ar Jūsų darbas atitinka tų. 88,9% nurodė, kad tie įgytą specialybę?" atsako sioginiai jų vadavai darbą ToALK O HeCKOAbKO fijHčil šiandieną, kalbant apie „ne", pažymėdama, kad dar organizuoja teisingai arba be OTAeAaeT Hac ot BCTynirreABabsolventus ekonomistus ir bas ne toks sudėtingas, kad veik teisingai ir tik 11,1% hbix 3K3aMeH0B. Mm Bnepdabartinius kolegas, vis pri išdrįsdavo atskleisti ne tik Nors kai kurių, ir studijuotų reikėtų aukštojo išsilavinimo. arba 2 studentai pasirinko Btie co cBoeii rpynnoii papasigedo. simena 1971 metų rugsėjis. daugumai grupės draugų, bet disciplinų, žinių Kuratoriaus nuomone, pa neigiamą atsakymą . GoTaeM Ha pecTaBpaųHH Į klausimą „Kokių žinių ne skyrimo vieta ir ypač nurody Pirmasis grupės susirinkimas, ir tėvams. Kiekvienas absolventas nu Iš 23 studentų absolventų pakankamai gavote studijų tos pareigos, atitinkančios sivežė. į paskyrimo vietą ir ųeHTpaAtHoro 3AaHna Yhhsusipažinimas, pokalbis apie pasirinktą specialybę — dar Vilniuje paskyrimą gavo 9 metais?", 44,4% nurodė, kad studijuotą specialybę, neturė išrašą iš nutarimo apie sta BepcirreTa. 3Aecb mm hoabo ekonomiką. Tuomet nė po 2 absolventus išvyko į organizacinių - vadovavimo, tų keistis. Negerai, kai per žuotę, tačiau tik 33,3% dirbo PyjKUAUCB, y3H3AH Apyr vienam „fuksui” nebuvo ai Kauną ir Šiaulius, po vie 27,7% — specialybės ir kt. anksti, neatlikus stažuotės, pagal stažuotės planą, 27,8% APyra. 3aAopHo paSoTaAir ace Tai rodo, kad mūsų katedros šku, ką jis turės dirbti, bai ną — kitus rajonus. absolventai iškeliami į vado pagal formaliai sudarytą pla AesuaTa. Xoth mm npnexaAii Dauguma studentų pasirin dėstytojai turi į tai atkreipti vaujančias pareigas. J. Ba- ną ir 38,9% absolventų jo gęs studijas. Jis dar buvo ku H3 pa3HMx uacTejį nameli pinas džiaugsmo, kad tapo ko periferiją, nors galėjo pa dėmesį. daras jau pirmomis stažuotės kio stažuotės plano neturėjo. pecny6AMKH) ho Terrepb Hac Nors ir visi studentai iš dienomis buvo paskirtas Va studentu, kad neapvylė tėvų silikti Vilniuje. Tai nulėmė Kuratoriaus nuomone, stu lūkesčių ir įstojo į aukštąją nuolatiniai kuratoriaus pokal vyko į paskyrimo vietas, ta rėnos Plunksnų — pūkų fab dento stažavimosi darbo pla SyAyr oSteAHHirrb oSiiĮHe h 6eAM. Pa6oTa biai, kad jaunas specialistas čiau ne visi išskėstom rankom mokyklą — Universitetą. Be riko Darbo užmokesčio sky no tipinis projektas turėtų paAocTH to, ar verta galvoti, kur teks labiau reikalingas periferijo buvo sutikti. Studentė V. riaus viršininku. Būdamas ko būti paruoštas Universiteto SbiAa TpyAHau, ho mm paAti, dirbti, jeigu prieš akis pen- je, kad ten aktyviau galima Kavaliauskaitė buvo paskirta ne vienintelis aukštos kva mokymo skyriaus. Tam prita “BAOIKHB CBOH BKA3A io6nAeio keri studijų metai! Metai įsijungti į visuomeninį gy į Lazdijų pieninę, bet, ne lifikacijos specialistas, dirbo rė ir įmonių atsakingi darbuo Tenepb yk e Harnero YiHHBep„savarankiško" gyvenimo, to venimą, pritaikyti vadova atsiradus ten vietos, buvo ir planuotoju. Neišlaikę įtem tojai, kur dirbo stažuotojai. cirreTa. Mm paAbi, HTO B li nuo tėviškų pamokymų ir vimui įgytas žinias ir greičiau nukreipta į Kauno centrinę pimo. Padarė be pateisinamos CyAeM 3tom yneCHOM rOAy Malonu pažymėti, kad dau pieninę vyresniąja buhalte išspręsti gyvenamojo ploto „įkyraus" globojimo. priežasties pravaikštų ir ga re. Aišku, kad dirbant ne pa lų gale grįžo dirbti eiliniu gumai stažuotojų buvo suda npnHHMaTb yaacTHe b npa3AIšrinkus ir paskyrus oficia- problemą. rytos geros materialinės są HHKe «400 AeT YHHBepcHTelius-formalius grupės vado . Stažuotės metu 19 absol gal specialybę apie du mė ekonomistu. lygos. Net 44,4% studentų, Ty». XoneTca Ayurne pa6ovus (komjaunimo, profsą ventų buvo aplankyti darbo nesius, teko kibti į buhalteri Nors absolventai anketoje jungos organizatorius ir se vietose, kalbėta su stažuo jos vadovėlį, pasėdėti vaka pažymėjo, kad pasigenda or daugiausia paskirtų į perife Tan> h ymirbCH. B TaKojį paniūną bei jų pavaduotojus), tės arba tiesioginiais vado rais prie knygų ir ne vieną ganizacinių - vadovavimo ži riją, gavo žinybinius butus AOCTHMH H OTBeTCTBeHHblH dar gerą pusmetį teko ste vais. Atsiliepimai apie absol ašarą dėl netikrumo nubrauk nių, bet į visuomeninį įmo arba bendrabučius. 22,2% Aah Hac roA cTpana 6yAer bėti grupę, kad galima būtų ventus tik geri ir labai geri. ti. V. Kavaliauskaitė anketoje nių gyvenimą įsijungė gana absolventų gyvena su tėvais npa3AHOBaTb eiųe oaho 3Hanuspręsti-nustatyti ir neofi- Patys absolventai savo darbą nurodė, kad studijuota spe aktyviai. 38,9% buvo išrinkti ir 33,3% (daugumoje vilnie MeHaTeAbHoe coGbrrne — 60cialius-neformalius grupės va ir net įgytą specialybę verti cialybe patenkinta, bet uži į profsąjungos ir komjaunimo čiai) nuomuoja. Vidutinis dar AeTHe AeHHHCKOPO KOMCOMObo užmokestis stažavimosi mamomis pareigomis — ne dovus, kurių žodis dažnai na gana įvairiai. organus, 27,8% tapo aktyviais laikotarpiu buvo: 2 absolven Aa. Mm cryAeHTM-nepBOAbsolventų nuomonė apie labai ir kad trūksta žinių iš propogandistais, buvo lemiamas, ypač rengiant 16,7% — iškylas, ekskursijas ar kitus studijas, darbą, visuomeninį buhalterinės apskaitos, kad saviveiklininkais ir pan. Dau tų iki 100 rb., 4 — iki 120 KypcHHKH Harnero <J>aKyAbTesusibūrimus. Individualūs ir aktyvumą ir kt. išaiškėjo buhalterės darbas nekūrybin- guma turi net po kelis vi rb., 4 — iki 130,. 3 — iki Ta oSeiųaeM aoctohho «e140 rb., 3 — iki 160rb, ir2 vietose, gas ir varginantis. grupiniai atviri pokalbiai įvai iš pokalbių darbo įpareigojimus, absolventų darbo užmokestis cth necTb YHHBecHTera, KOI. Knašaitė, neatsiradus dar suomeninius riais, tai pat ir intymiais gy susitikimų Vilniuje, susirašinė Hac TOPMH CTaHOBHTCH AAM Blogiau su absolventais, liku venimo klausimais leido, jimo ir apklausos, anketos bo vietos Mažeikių KMK, bu siais Vilniuje. Iš jų net (mėnesinis) siekė 170—190 rb. BTOpMM AOMOM. vo nukreipta toje pačioje baigtos, bet ryšis mano nuomone, sudaryti tarp atsakymų. n C SOAbHIHM BOAHeHHeM 44,4% visuomeninių įpareigo su Studijos fakultetu nenutrūko. Kiek Į anketą atsakė 18 stu žinyboje į Telšius, kur dirba jimų neturi. kuratoriaus ir grupės studen HeTepneHHeM mm jkacm npaPlanavimo skyriaus inžinierevienais metais dauguma darbo dentų. tų gerą pasitikėjimo atmosfe Absolventų aktyvumui vi ekonomikos I grupės studentų 3AHHxa nocBsmeHHe b cryĮ klausimą „ar patenkinti ekonomiste. Be abejo, kad ir rą. Nepaisant, kad ekonomi kos specialybės perdėm ta Jūsų kolegos studijuota spe jos atsakymai apie paskyri suomeniniame darbe, jų žo susirenka į. tradicinę ekono AeHTbi. XoTeAocb no>KeAaTb po moteriškom (dalis dėsty cialybe?", 8 arba 44,4% at mo vietą, užimamas pareigas džiais, daug įtakos turėjo įgy mistų dieną, pasidalina paty BceM nepBOKypcHHKaM. „taip" ir likusieji nurodo „nevisai patenkinta". ti įgūdžiai studijų metais, rimu su jaunaisiais, būsimais tojų mano, kad vadovauti sakė yMHTECb! AEP3AUTE! O. Baušienė (Misiūnaitė) ypač VPP. savo kolegomis, pasitaria su grupėm geriau skirti kurato 55,6% pasirinko atsakymą TBOPHTE! Darbo katedros dėstytojais. buvo paskirta į Rokiškio Duo Malonu pažymėti, kad visi „nevisiškai". Pažymėtina, kad res, o ne kuratorius) pavyko T. BocKpėceHCKan, pasiekti studentų pasitikėjimą nė vienas nepasirinko, atsa nos kombinatą normuotoja, absolventai teigiamai atsilie A. OBMHHBHKOBa, Ek. m. k. G. SAMUOLIS ir tapti vyresniu draugu. kymo „ne". Tai rodo, kad o tenka dirbti prekių žinove. pia apie savo kolektyvą. Į 6yxraATepcKHii yueT, Merginos kartais kreipdavosi studijų metais įgytomis žinio Dėl šios priežasties O. Bau klausimą „Ar normalūs Jū PEF Darbo ekonomikos spec. I Kypc. II k. I gr. kuratorius tokiais klausimais, kurių ne mis absolventai patenkinti. šienė į klausimus „Ar pasky sų santykiai su kolektyvu?",
PO STAŽUOTĖS
DARBO IR NAUJŲ PAŽINČIŲ VASARA
Si regata labai sėkminga Universiteto buvo mūsų sportininkams, Komandomis moterys iškovojo pirmąją vietą. Kitas dvi vietas pasi Virš ežero telkėsi lietaus čius, sporto katedros vedė dalino Tartu ir Krokuvos stu debesys. Atrodė, tuoj tuoj jas V. Bimba, „Mokslo" klu dentės. Vyrai — buvo treti. prapliups lietus. „Kad tik . ne bo pirmininkas E. Paškevi Nugalėjo VISI komanda. lytų“ — tikriausiai mintyse čius, svečių komandų vadokartojo ne vienas tarptauti vai. nės studentų akademinio Tarptautinės regatos vyr. r šlavimo regatos, skirtos teisėjas J. Jankauskas kvieUniversiteto 400 metų jubi čia dalyvius į startą. Pirmie liejui, dalyvis. Ir šis didelis ji startuoja vyrai. Žiūrovai jų noras išsipildė. Lietaus la šiltais katučiais palydi vyrų vienvietės nugalėtoją (1000 šai, pasveikino nugalėtojus. Atvykusius į varžybas m.) M. Mikulecą iš Prahos. sportininkus iš Grėifsvaldo, Laikas 3, 34,2 min. Antroji Prahos, Krokuvos ir Tartu vieta atiteko Universiteto at universitetų, Vilniaus .inžine stovui D. Pavilioniui. Jo lai rinio statybos ir Šiaulių pe kas 3, 38, 3 min. Dvivietės var dagoginio institutų pasveiki žybose nugalėjo mūsų Alma no Universiteto rektorius, Mater atstovai D. Pavilionis profesorius daktaras J. Kubi ir R. Maldžiūnas. Antrąją ir lius. Šventėje taip pat daly trečiąją vietas iškovojo svevavo prorektorius B. Sudavi-čiai iiš Prahos.
TARPTAUTINĖ REGATA
Antroje vietoje liko Prahos irkluotojai. Si regata gražus akordas, renginių, skirtų Universiteto 400 metų jubiliejui, vainike. „T. S." inf. V. NAUJIKO nuotraukose: varžybų akimirkos.
Su jaunystės metais mums neatsiejami studijų metai, studentų statybiniai būriai. Šiemet Vilniuje dirbo 4 Universiteto statybiniai būriai, taro kiurių ir Matematikos fa kulteto taikomosios ma tematikos studentų būrys „Renesansas". Daugiausia studentų dirbo restauravi mo darbus. Kas nenori, kad mūsų senasis Univer sitetas būtų gražus? Kiti būrio nariai dirbo Dailės muziejuje. Darbas buvo labai įvairus. Teko ir sie nas skusti, įplytas nešioti, žemę kasti. Grįždavome pavargę, bet kol pasiek davome Saulėtekio alėja — nuovargio kaip nebūta. Sunkiau būdavo rytais: nesinorėdavo taip anksti keltis. Net žadintuvai bu vo bejėgiai prieš mūsų miegą. Tada „į 'pagalbą" ateidavo būrio vadas Vy tas Grigaliūnas arba ko misaras Jonas Žakevičius. Si vasara mums buvo naujų pažinčių ir įdomių susitikimų metas. Stovyk loje svečiavosi meksikie čiai. Jie pasakojo mums apie savo šalį, apie stu dentų darbą ir poilsį. Prie draugystės laužo skambė-
jo lietuvių ir meksikiečių dairios, sukosi poros. Di delį pasisekimą turėjo mūsų žaidimas „Jurgelis". Pamažu blėso laužas, artė jo atsisveikinimo valan da. Pasikeitę suvenyrais ir adresais, išlydėjome naujuosius saivo ipažįstamus. Po kelių dienų vėl susitikome Respubliki niuose profsąjungos kul tūros rūmuose, kur sve čiavosi Lenkijos, VDR. Jugoslavijos, Graikijos ir Japonijos jaunimas. Neiš dildomą įspūdį paliko ekskursija į Rumšiškes. Nepastebimai prabėgo du mėnesiai. Liūdna būna vėlų rudenj, kai laukuose styro ražienos, nublunka medžių žaluma, į šiltuo sius kraštus išskrenda paukščiai. Taip būna vi sada, kai reikia atsisvei kinti. Du mėnesiai, pra leisti kartu, suartino mus, padėjo geriau pažinti vie nas kitą. Todėl ir nesi nori skirtis. Bet neverta liūdėti. Tegul atsisveikini mo liūdesį išsklaido rug sėjo pirmosios džiaugs mas. R. LAPINSKAITĖ SSB „Renesansas" narė
dllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllliuillllllllllllllllllllllllltllllllllllllllllllllllllllllllllltllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllliu
Pats seniausias Universiteto ansamblyje pastatas yra M. Gorkio ir B. Sruogos gat vių kampe stovinti į universiteto ansambli J įjungta įj urtgtg šv. . Jono bažnyčia — unikalus ar-^/ chltekHiraš ir dailės paminklas. Restauruodarni ir pritaikydami jį būsimam Mokslo muziejui, čia nuo 1963 metų triūsia įvai riausių specialybių restauratoriai. Istorikė T. Dambrauskaitė, dailėtyrininkas V. Drama, architektas R. Jaloveckas iš pradžitĮ kruopščiai ištyrė šio kelis kartus rekonstruoto pastato architektūrą ir labai sudėtingą interjero įrangą. Tyrimai (ir ypač pats restauravimas) patikslino ar atmetė ne vie ną anksčiau šį paminklą tyrinėjusių P. Bohdzevičiaus, S. Lorenco, M. Moreliovskio, M. Vorobjovo ir kitų hipotezę, atskleidė naujų šio paminklo architektūros ir dailės faktų, jų sintezės aspektų. Rastas .Įmūrytas 1387—1426 m. statytos trinaves bažnyčios (su 8 pilioriais ir daugiakampe presbiterija) gotiškas pietinis portalas, šiaurinio bei centrinio portalo liekanos šoninių bokštų fragmentai. Paaiškėjo, kad pastatas buvo rekonstruotas jau XV am žiuje. Bažnyčioje eiki šiol išliko kapitalinės go tiškos sienos (tik jos buvo užtinkuotos), gotiški pilioriai. O angų, karnizų profiliai, stogo formos ne kartą keitėsi. Jau 1970 metais buvo perdengtas kiau ras čerpių stogas, naujose teraco grindy se įrengtas centrinis šildymas, pastogėje templėmis surištos sienos, perdažyti pilio riai, skliautai, sienos, pakeista elektros instaliacija, iš dalies restauruotas altorių dekoras (archit. R. Jaloveckas). Vilniečiai tuomet galėjo ten susipažinti su universi teto bibliotekas 400 metų jubiliejui skir ta rankraščių ir leidinių ekspozicija. Tačiau per sekančius septynerius metus teko nemažai pasikamuoti su skliautų tvir tinimu, lipdinių, skulptūrų, dekoratyvinių metalo dirbinių, sieninės tapybos, alieji nių paveikslų, vitražų, baldų, vargonų restauravimo specifika, išstudijuoti tech nologijos paslaptis, drauge nepažeidžiant tų vertybių kūrėjų meistriškumo. Rezulta tai neblogi, nors buvo dirbama mokantis, mat, profesionalūs įvairių dailės šakų res tauravimo specialistai mūsų aukštosios 3 mokyklose neruošiami. Pradėjus restauruoti interjerą, po kalki nių dažų sluoksniais bažnyčios ir jos kop lyčių lubose bei sienose rastos figūrines ir ornamentinės kompozicijos su lotyniš kais įrašais, prieš 150 metų uždažytos ar chitekto K. Podoašinskio vadovaujamos klasicistinės rekonstrukcijos metu. Daugu mą jų po 1737 metų gaisro sukūrė nežino mi tapytojai, kai bažnyčia architekto Jono Kristupo Glaubico buvo atstatyta ir išpuoš ta vėlyvojo -baroko dekoru. Sis talentingas menininkas 1737—1751 metais iš pagrindų rekonstravo visą pastatą. Meistriškai su komponavęs vakarinį bažnyčios fasadą (atgręžtą į Didįjį kiemą) — tikrą suporin tų kolonų, piliastrų, nišų ir rustų ritmo simfoniją, sunkoką gotiško fasado statiką jis tiesiog sudrebino dinamišku šviesšešelių žaismu. J. K. Glaubicas perkūrė ir baž nyčios vidų, išpuošęs jį turtingais lipdi niais naujai išdekoravęs visas koplyčias
(išskyrus Oginskių), pastatęs vargonų cho rą ir visus altorius, iš kurių centrinis išsi skiria unikalia kompozicija. Gotiški skliautai buvo pakeisti baroki niais ir dekoruoti siužetinėmis scenomis iš šv. Jono Evangelisto ir šv. Jono Krikšty tojo gyvenimo, taip pat žaismingais kartušais. Dekoruota kalkine „ai secco" techni ka ant gerai paruošto kalkinio grunto. Koks tai buvo milžiniškas darbas, galima suprasti iš dekoruotų skliautų ploto. Seutynios centrinės navos skliautų sąramos užima apie 600 m2, o keturiolika šoninių navų sąramų — per 800 m2. Taigi iš viso freskomis dekoruota apie 1400 m2 skliautų (neskaitant koplyčių).
ir J. Pašenda taip pat nurodo, kad šioje bažnyčioje nuo 1763 metų dirbo čekų ta pytojas Friderikas Obstas. Zakristijos lubose esanti XVIII a. kom pozicija „Levitai su vyriausiuoju kunigu" savo stiliumi, koloritu, grafiškumu labai skiriasi nuo švelnių, tapybiškų centrinės navos freskų, Vėliau kažkas ją užtepė klijine kazeino mase, kuri prisigėrė suodžių ir dulkių, Kazeinas dabar nuvalytas, o pačią freską restauravo J. Pilipavičius. Meniškiausios freskos aptiktos 1571 — 1575 metais statytoje šv. Stanislovo Kostkos (nuo 1864 m. Marijos Paguodas) kop lyčioje. Jos kupole 1684—1687 m. nežino mas italų tapytojas ant tinko nutapė sod
BAROKO Restauratoriai centrinėje navoje kol kas atidengė ir restauravo tik trijų sąramų freskas (apie 200 m2). Bet ir tos labai pa gyvino interjerą ir suteikė jam dinamikos. Freskos patrauklias skirtinga kompozicija, piešiniu ir koloritu. 1974—1975 metais virš vargonų choro restauruotoje pietinės sąramos freskoje (restauravimo vadovas J. Pilipavičius) pavaizduotas į kalnus iš ėjęs šv. Jonas Evangelistas, rodantis vie tą, kur duobkasys turi jam iškasti kapą. Figūrinė šešių vyrų kompozicija asimet riška, o piešinys schematiškas, bet kolo ritas švelnus, tapybiškas. Priešingos — šiaurinės — sąramos fres ka yra meniškesnė. Ji komponuota spalvų kontrastų principu: šv. Jonas Evangelistas, žegnojantis taurę su užnuodytu vynu, nu tapytas raudonais ir žaliais tonais, kurie kontrastuoja su juoda ir ruda spalva ta pytu imperatoriumi Domicianu, privertusiu jį tą vyną išgerti. Geras piešinys, švelnių spalvų sąskambiai, kontrastingos spalvos šešėlių refleksuose kalba apie freskos kū rėjo meistriškumą. Freską 1975 metais restauravo P. Kuodis ir A. Kupčinskas. Neseniai dailininkų restauratorių briga da (G. Kazimierėnas, E. Mateiča ir kiti) užbaigė dvidešimt mėnesių trukusį 87 m2 dydžio freskos restauravimą skliautų sąra moje virš didžiojo altoriaus. Sąrama pasi rinkta neatsitiktinai. Altoriuje sukurta vė lyvojo baroko architektūros, skulptūros, lipdybos, aliejinės tapybos sintezė, freską uždažius, buvo netekusi svaraus akcento, įdomu, kad šv. Jono Krikštytojo galvos nukirtimą vaizduojanti dviejų figūrų kom pozicija atlikta ne pagal dekoratyvinės tapybos kanonus. Freskos piešinio ir kom pozicijos charakteris rodo, kad jos auto riaus būta įgudusio molbertinės tapybos meistro. Nepavyko išaiškinti nė vieno tų freskų autoriaus. 1972 metais Krokuvoje išleista me J. Paplateko ir J. Pašendos „Jėzuitų dailininkų žodyne" paminėtas iš Rytprū sių kilęs tapytojas Jonas Zalmanas, 1743— 1754 metais puošęs Vilniaus šv. Jono baž nyčią, tačiau nepasakyta, ką konkrečiai jis nutapęs. Nėra abejonės, jog freskas kūrė ne vienas dailininkas. J. Paplatekas
,raus kolorito, meistriško piešinio figūrines ornamentines kompozicijas. 1699—1701 m. freskomis buvo ištapytos koplyčios sienos. Vėliau ant jų rokoko ornamentus kazeino-kalkių dažais užtapė karališkasis tapy tojas Palendra. Be abejo, šios koplyčios freskas reikės restauruoti daugel) metu, užtat turėsime Vilniuje savąją Siksto kop lyčią, — taip teigti įkvepia freskų meni-
las, uosis, vinkšna, citrinmedis, palisandra; restauruoja A. Kondrotas, A. Aidukas, B. Cicėnas, P. Ceikauskas, J. Komikas ii kt.). Baldininkai restauravo barokinį vargonų prospektą, ir šis ryškiai mėlynos spalvos akcentas vėl švyti paauksuotomis briau nomis (jį auksavo V. ir I. Dautartai. M. Marozienė, V. Sebeckas, O. Tracevičienė). Vargonus iš Polocko į Vilnių 1838 metais atvežė ir dar padidino Tydemanai (tėvas ir sūnus). Jais vargonavo „Halkos" autorius, kompozitorius S. Moniuška. Vėl sugaus Bacho fugos, bus atliekami naujausi kūriniai, kai vargonai bus atkurti pagal Tydemano dispoziciją, panaudojant išlikosius vamzdžius ir pagal juos apskaičiuo jant menzūras. Dėl šių darbų vedamus derybos su Čekoslovakijos įmone „Rieger Kloss”. Mums dabar nelengva suvokti, kaip prieš tokį unikalų, egzotišką vėlyvojo baroko menų sintezės perlą, koks buvo šv. Jono bažnyčios vidus, galėjo ranką pakelti K. Podčašinskis. 1824—1828 m. buvo uždažytos freskos ir dirbtinis marmuras, nugriauti kai kurie altoriai su turtingais lipdiniais, rekonstruotos koplyčios, netgi dalies kontrforsų nepaliko naujo — klasi cizmo—stiliaus propaguotojas. Restaura torių dėka vis dėlto bus galima gėrėtis
SIMFONIJA nis lygis. Nuo 1976 metų restauruojami Oginski ą koplyčios skliautai. Toji koplyčia pastaty ta pagal architekto G. Lenkevičiaus 1768 metais paruoštą projektą. Nežinomas ta pytojas dekoravo jos skliautus įspūdingo mis vėlyvojo baroko figūrinėmis scenomis. 1818 metais jos buvo tik šiek tiek retu šuotos. 1891 metais dekoruotojai Treu, Sipnevskis ir Mošinskis visą šią tapybą grubiai retušavo. Dabar J. Pilipavičius, K. Andziulis ir R. Sližys pašalino retušą • ir restauruoja pačią tapybą. Lietuvos dailės istoriją praturtins, o Mokslo muziejaus lankytojus džiugins ne tik šios freskos. Iš grubių remontų, retušų, uždažymų vaduojamos ir kitos dailės vertybės. Net ir prie baroko įmantrumų pratusius restauratorius nustebino spalvingas klau syklų dekoras ir jo sudėtinga technologi ja. Dviejų 1740 metais sukurtų klausyklų drožliniai ornamentai sidabruoti ir auksuo ti. Kiniškais aliejiniais dažais lasiruotas sidabras tarsi naujametinis žaisliukas su žvilgo ryškiais mėlynos, žalios ir rusvos spalvos deriniais. Kiti du tos rūšies baldai buvo auksuoti aliejine technika. Auksavi mą dabar restauruoja V. ir I. Dautartai. Auksuotojai talkininkauja ne tik baldininkams, bet ir metalo meistrams bei lipdy tojams. Jau restauruoti meniški suolai baroki nės statės, išpuoštos turtingomis įvairių medienų intarsijomis (kompozicijai buvo panaudotas Karelijos beržas, juodasis ąžuo-
J. K. Glaubico vadovaujamų menininkų sukurtos dinamiškos formų plastikos ir spalvų simfonijos finalu — nuostabia presbiterijos altorių ansambliu. Dirbtinio marmuro polichromija, naujos gipsinės ir senos medinės skulptūros bei lipdiniai, freskos ir molbertinės tapybos drobės, iš Lietuvos balų rūdos metalo nukaltos žais mingos grotos su paauksuotais ornamen tais ir tabernakulio dekoratyviniai aptai sai — visa tai susilydė į barokiškai lais vą, neapibrėžtą, temperamentingą kompo ziciją, keliančią didžiulį įspūdį. Nedisonuoja su šiuo dekoratyvinės dai lės orkestru nei ant sienų bei altoriuose kabantys molbertinės tapybos paveikslai — P. Smuglevičiaus, M. Januškevičiaus, M. Sledzinskio drobės, nei devyni ornamenti niai, plono stiklo vitražai, sukurti XIX— XX a. (riboje. Paveikslus atnaujina LTSR dailės muziejaus restauratoriai J. Bylotienė, B. Ceponienė, E. Olubienė, O. Smigelskaitė, B. Pakštas. Dalį stiklų gavę iš Briansko fabriko, vitražistai A. Grabauskas ir B. Gobis atstatė karo metu išdaužytus vitražus, o šiuo metu baigia atkurti Ogins kių koplyčios Įaugu vitražus, kuriuos 1863 metais Paryžiuje sukūrė dailininkai Laurentas ir Gselis. Pastoliais apjuosta bažnyčia ir aukšta jos varpinė dar šį rudenį bus nudažytos Vokietijos Federatyvinėje Respublikoje pirktais aukštos kokybės dažais, ir šis įspūdingas universiteto ansamblio kampe lis įsijungs į jubiliejaus šventę. STASYS PINKUS
Ateina teiks metas, kai ketvirtaikursis vis dažniau susi mąsto apie būsimą profesiją, o tiksliau — apie savo dar bą, kurį reikės dirbti kas dien. Žinia, kad per tuos metus buvo sužinota ne mažai. Ketvirtakursis — ne pirmakursis, kuriam kartais viskas romantiška, paslaptin ga. Be tvirtų, nuoseklių teo rinių žinių būsimam specialis tui reikia ir gamybinės prak tikos. Ji patikrins ką tu iš mokai, kaip įsisavinai. Apie tai ir kalbėjomės su PEF darbo ekonomikos IV kurso 1-osios grupės studente, mokslo pirmūne Elona Žukai te. Šią vasarą ji atliko gamy binę praktiką Šlifavimo stak lių gamykloje. Todėl ir no rėjau sužinoti, ką ji galvoja apie savo specialybę, kodėl darbo ekonomiką Elona pa sirinko, kaip ji įsivaizduoja savo būsimą darbą, jo reikš mę visuomenei. Geriausiai Elonos mintis perteikia jos mėgstamos K. Paustovskio eilutės: „Nėra didžių ir mažų darbų, jei žmogus visa širdimi siekia didžio ir teisingo tikslo". Kiekvienas darbas savaip ge ras, naudingas ir įdomus, jei gu tik jį nuoširdžiai, su mei le ir kūrybiškai atlieki. Vidurinėje mokykloje Elo nai gerai sekėsi visi daly kai, sunku buvo ir atiduoti pirmenybę kuriam nors. — Darbo ekonomikoje, — šypsosi Elona, — mes moko mės ir matematikos, ir filoso fijos, ir politinės ekonomi jos. .. Sis apsisprendimas visai nereiškia, kad Elona rado aukso vidurį. Svarbiausia — rasti save. Suprasti, ko tu nori ir ką tu gali, žinoti, kur gali pritaikyti gabumus ir ži nias. I klausimą, kas tai yra lai mė, Elona atsakė: „Gyvenime ypač svarbu pajusti, kad esi reikalingas žmonėms, kad ta vo darbas — ne vien popie rėlių pildymas, tušti pažadai, kad tavęs negali pakeisti nie kas kitas, kad tu kolektyve ne tuščia vieta". Aš tikiu, kad Elona taps darbo kolektyvo dalimi. Tuo labiau, kad gyvenime Elona labiausiai nekenčia žmonių veidmainystės, pataikavimo, biurokratizmo. Labai daug ir nuoširdžiai Elona pasakojo apie savo fa kultetą, apie prodekaną V. Grigorą, puikų savo srities specialistą, visuomet pasiruo-
kinės ar chorinės muzikos koncertų. Nuo pat pirmojo kurso ji dainuoja VU chore. Teko nemažai ir pakeliauti. Rudenį su koncertais lankėsi džiaugsmus ir rūpesčius. Universitetas — mokslo Čekoslovakijoje, visai nese llqa ir sunki liqa 1978 m. šventovė. Jauni žmonės čia niai kartu su akademiniu rugpjūčio 23 d. pakirto Vil mokosi studijuoti ir pažinti vyrų choru, kaip Jubiliejinės niaus V. Kapsuko universite to Istorilos fakulteto Pedago gyvenimo kasdienybę. Todėl viktorinos nugalėtoja, drauge gikos katedros vedėja, TSKP Elona labai nerimauja, kad su kitais Elona pabuvojo Vo narį nuo 1953 metų, Lietuvos kietijos Demokratinėje res TSR nusipelniusi dėstytolą, pasitaiko dėstytojų, kurie apKlemensą Simaška. siriboja vien paskaitomis, publikoje. Ilgam iš atminties docentą K. Simaška qimė 1925 m. neišblės Berlynas, GreifsvalStudijos turėtų būti dar givalstiečių šeimoje. Mokėsi lesnės, daugiau reikėtų prak- das, Riugeno sala, nepamirš Ukmerqės mokytojų semina rijoje ir Vilniaus valstybinia tinių įgūdžių. Juk būna, kad tami susitikimai su Greifsval- me pedaqoqiniame institute mišriuoju mokais mokais, skaičiuoji do universiteto kurio pedaqoqikos specialybe choru. skaičiuoji — vis teoriškai, o baiqė 1951 metais su pagy Teatras — kitas Elonos po rimu. Mokydamasis seminari praktikoje būna visai kijoje ir institute K. Simaška mėgis. Kiekvienas naujas taip... Po studijų teks dirbti kartu dirbo pradžios mokyk pramonės įmonių planavimo spektaklis — jai savotiška los mokytoju, instituto ka skyriuose ekonomistais, ži- šventė, iš kurios visuomet tedros laborantu. Su aukšto jo mokslo diplomu iis siun nių trūks, todėl reikės mo- grįžti praturtėjęs dvasiškai. čiamas dirbti j Klaipėdos kytis, tobulintis savarankiš- Gilų įspūdį Elonai paliko Ru mokytoju institutą vyr. dės sų dramos teatro pastatymai tytoju. Be to nuo 1953 m kai. su kitais studentams iki Instituto uždarymo K. Si- kartu informacini leidinį „Mano Elona Žukaitė — PEF kom- — „Gama spindulių povei maška dirbo Mokytoiu insti kis" ir „Tatuiruotoji rožė". Alma Mater “ , kurio išėjo net jaunimo sekretoriaus pavatuto direktoriaus pavaduoto kelios laidos, leidinį“ 33 uni Neatskiriama Elonos laisva ju mokymo ir mokslo reika versiteto specialybės“, sudarė duotoja, atsakinga už akadeUždarius Klaipėdos minį darbą. Ji tikrina stu- laikio dalimi tapo ir grožinės lams. mokytojų institutą, K. Simaš- studijų jvado proqramą; padaug mokslinių dentų lankomumą, mokymo literatūros bei poezijos kny ka peršlkelia i Vilnių, kur skelbė straipsniu periodiniuose res auklėjimo komisijų posė- gos. Ypač giliai ji jaučia J. nuo 1956 metu susieja savo publikos žurnaluose. Jis ak ir qyvenima su V tyvus džiuose svarsto nepažangius, Degutytės poetinį pasaulį; ža veikla „Tarybinio mokytojo“ Kapsuko universitetu, su io sudaro darbo planus. Ypač visi pavasariu — gražiausiu Pedagoqikos ir psicholoqijos ir kitos pedagoginės spaudos bendradarbis, mokslo darbų metų laiku, tvirtybės semiasi katedra. Universitete K. Si- serijos „Pedagogika ir psi daug energijos Elona atiduoteko dirbti vyr. dės chologija“ da ruošdama fakulteto Pir- sunkiomis akimirkomis iš maškai redkolegijos na tytoju, docentu, fakulteto de L. Van Bethoveno muzikos, mūnų vakarus. kanu. Katedrai suskilus i du rys. K. Simaška aktyvus Elona labai mėgsta muziką, žavisi nepalaužiama V. Van atskirus vienetus, nuo 1971 visuomenininkas.buvo Jis dirbo iki mirties lis vadovau Universiteto partijos komite nepraleidžia nė vieno klasi- Gogo dvasia, užsispyrimu ta metų ja Pedagogikos katedrai. pyti. te, buvo stambiausio fakul Pradėie reikštis iau studi teto Elona yra ir fakulteto SMD partinės organizacijos jų metais moksliniai K. Si- biuro sekretoriumi. RespubH narė. Ji — Lenino stipendi maškos interesai sukosi apie kos pedagogai ji žino kaip ninkė. Visur suspėja, viskam Lietuvos pedaqoqikos istori LTSR Švietimo ministerijos jos ir metodikos klausimus Didaktinės lieka laiko... komisijos pirmi matyti iš io kandidatinės ninką, aktyvų „Žinijos“ drau .. .Paprastutė, nuoširdi, Tai disertacijos ir skelbtu darbu. paskaitininką, dažną linksma. Su visais randa Kandidatinė disertacija, ap gijos Vilniaus ir Šiaulių pedaqoqibendrą kalbą, grupės drau ginta 1966 metais vadinosi nių institutu Valstybinių eg ir metodiniai zaminų komisilos pirminin gai ją gerbia ir myli. O Elo „Pedaųoginiai lietuviškuiu elementorių pa ką. na vis pasakoja apie grupes grindai (XIX a. pab. — XX a. K. Simaškos darbo baris merginų aktyvumą, užsidegi pr.j“ K. Simaškos parašyta buvo platus ir jvairiapus >s. priemonė „Universi Jo kolegos ilqai pasiges vi mą, ruošiantis kokiam nors mokymo tetas, studentas, studijos“. sad taktiško, ramaus, darbin rengimui, apie jų gerą mo Be to K. Simaška parašė go ir idėlų pilno docento. kymąsi. .. Ir tyli, paklausta LTSR Aukštojo Ir specialiojo apie ją pačią. Tą jos nuo vidurinio mokslo ministerij i širdumą, meilę gyvenimui Vilniaus V. Kapsuko universitetas geriausiai išreiškia M. Gor LKP Universiteto komitetas kio žodžiai: „Gyvenimą rei Universiteto Vietos komitetas kia paversti gražia svajone, VVU Istorijos fakultet: < o svajonę — tikrove". VVU Pedagogikos katedi a Pasakojimą apie Eloną Žu kaitę, kandidatę į TSKP na rius, mokslo pirmūnę, akty vią visuomenininkę ir labai PASALINTI NEPAŽANGDS nas, puikų, nuoširdų žmogų norė STUDENTAI Filologijos fakulteto I kur tųsi baigti šiais A. Jonyno so studentė J. Blaško, žodžiais: Matematikos fakulteto I Ekonominės kibernetikos ir Gyventi žemėje — kurso studentės D. Litvinskai- finansų fakulteto I kurso stu tė, R. Bukontaltė, I. Bogda- dentės N. Filipovič, T. KuzVadinasi Turėti savo vietą: novič, necova, II kurso studentė R. Didelę ar mažą, Fizikos fakulteto I kurso Sakalaitė, IV kurso studen Vadinasi — studentas J. Daškevičius, tas V. Augustinas. Turėti savo laiką: Istorijos fakulteto II kurso Už elgesį, nesuderinamą Tau palankų studentas V. Vaitlekaitis, su tarybinio studento vardu, Arba nepalankų... Prekybos fakulteto I kurso pašalintas Prekybos fakultetu studentas A. Juodelis, II II kurso studentas R. Urme O. KALASAUSKAITĖ kurso studentas G. Pranckū- nas. L. SKIRPSTO nuotr.
Svarbiausia-rasti save šusį nuoširdžiai padėti žmogui. „Tai žmogus, — sako Elona, — kuris daug kam gaIi būti pavyzdžiu, iš kurio mes visi galime daug ko pasimokyti. Jis mano gyvenimo idealas". Labiausiai Eloną pavergė prodekano V. Grigoro mokėjimas bendrauti su žmonėmis, mokėjimas suprasti kiekvieno studento bėdas, rūpėsčius. Savo fakulteto studentus prodekanas pažįsta kaip savo vaikus. Bendravimas su žmonėmis — didelis menas. Apie tai niekas jokių paskaitų neskaito. Šito meno mes mokomės kasdien, kas akimirką — paskaitose, skaitykloje. Ir mokysimės visą gyvenimą. Bendraudamas su žmonėmis, visada turi matyti juose ką nors gero. Meilę žmonėms, dėmesį jų rūpesčiams reikia ugdyti kiekvienam studentui nuo pirmųjų studijų dienų. Tokios nuomonės Elona. Tik nuo tavęs priklausys, kaip tu būsi sutiktas darbo kolektyve, kaip pats į jį įsijungsi, rasi bendrą kalbą, bendrus
KLEMENSAS SIMAŠKA Į
. ..........................................................................................iiiiiiiiiiiiiiniiniiiii .... ............. iiiiiiiiiiiiiiiinniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiitiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiih
ANKETA 1979 M. ABSOLVENTAMS Štai ir baigėsi dar viena įdomi studentiška vasara. Buvusieji ketviutakursiai išdi džiai pasivadino 1979 metų absolventais. Ta proga pa prašėme dvi diplomantes psi chologes Gražiną Lapienytę ir Danutę Pliuškytę atsakyti į kelis klausimus.
Kodėl nutarėte studijuoti Universitete? Jeigu būtų ga limybė, kokią specialybę vėl rinktumėtės? Kaip įsivaizduo jat savo būsimą darbą, ar jau teko su juo susipažinti praktiškai, kuo jis reikšmin gas visuomenei? Gražina. Studijuoti Universi tete buvo sena mano svajo nė. Nors turėjau ir kitą — studijuoti okeanologiją. Gai la, kad nė vienoje mūsų res publikos aukštojoje mokyklo je tokios specialybės nėra. Jei vėl Teikėtų rinktis gyve nimo kelią, rinkčiaus psicho-
visas pastangas, kad Konsti tucija ir toliau atsispindėtų mūsų šalies gyvenime. Kokie Universiteto istorijos puslapiai jums labiausiai ĮslSusitaikstymą ir minė ir kodėl? Kaip jūs da logiją. Manau, kad psicho Gražina. lyvavote viktorinoje „480 at logo darbas labai reikšmin abejingumą. apie Universiteto Danutė. Baisiausiu antivi sakymų gas, bet dar labai neapi suomeniniu reiškiniu laikau praeitį ir dabartį", kokių tu brėžtas. Danutė. Aš taip pat dar alkoholizmą. Nemėgstu patai rite pastabų dėl jos organiza vimo fakultete? mokykloje nusprendžiau stu kavimo. Šie metai nepaprastai svar Gražina. Ši viktorina pri dijuoti psichologiją ir būti nai — Vilniaus universitete būs mūsų socialistinės visuo vertė įdėmiai pažvelgti į Uni Be abejo, ir vėl rinkčiaus psi menės gyvenime — priimta versiteto praeitį. Teko pavar chologiją. Su savo darbu nauja šalies Konstitucija — tyti ne tik istorijos vadovė praktiškai susidūrėme tik komunizmo kūrimo manifes lius. Danutė. Į atmintį man la pedagoginės praktikos metu. tas. Kuo ji reikšminga jūsų Todėl įsivaizduoti savo būsi ir jūsų artimųjų gyvenime? biausiai įstrigo Universiteto mą darbą sunkoka. Psicholo Kaip jūs suvokiate teises ir pokario metai. O šiaip aš pri go darbo reikšmė visuome pareigas? tariu Gražinai. Žinoma, gai nei vis didėja. Gražina. Konstitucijos la, kad Istorijos fakultetas Kaip jūs suprantate pasa reikšmė didelė. Ji ir toliau neužėmė pirmosios vietos. kymą „būti reikalingam žmo užtikrina man ir mano arti Truputį kalti mes visi. Dau nėms"? miesiems teisę j mokslą, dar gelis žiūrėjom į šią viktoriną Gražina. Atiduoti jiems sa bą, poilsį ir pan. Manau, gana abejingai. Kaip jūs, grupė, fakultetas ve. kad kiekvienas mūsų, turėda Danutė. Būti reikalingam mas šias teises, privalo są prisideda pažymint Universi žmonėms — būti savo vieto žiningai vykdyti visas parei teto jubiliejų? Jūsų dovana gas, kurias nurodė Konstitu šiai reikšmingai datai. Uni je. versiteto studentas turėtų iš Kokius antivisuomeninius cija. reiškinius, žmonių ydas, ne Danutė. Visiškai pritariu siskirti iš miesto žmonių, ki geroves labiausiai smerkia Gražinos žodžiams. Mes — tu aukštųjų mokyklų auklėti busimieji specialistai, dėsime nių. Juk mes kovojam dėl te?
GEROS ŽINIOS DOVANA JUBILIEJUI
PIRMAKURSIŲ Rugsėjo 1—3 d. d. įrašy mas vyks tokia tvarka: DĖMESIUI Fil. F., IF — Universiteto Visi, įstoję į I-jį kursą, studentai - komjaunuoliai iki centriniai rūmai, 14 kamb. š. m. rugsėjo 3 d. privalo (komjaunimo k-tas) MaF, CfiF—MaF visuome įsirašyti į VLKJS įskaitą.
REDAKCIJOS ADRESAS 232000 — MTP-3
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 617920, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
ninių organizacijų kambarys. MF, GF, — MF visuomeni nių orgajiizacijų kambarys PEF, EKFF, PF, TF, FF — EKFF visuomeninių or ganizacijų kambarys (Jun
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
pavyzdinės aukštosios mo kyklos vardo respublikoje. Ką tai reiškia? Kur mums dar reikia pasitempti? Gražina. Gražiausia mūsų visų dovana Jubiliejui — geros žinios. Mes privalome tapti gerais specialistais. Ko voti dėl pavyzdinės aukšto sios mokyklos vardo — reiš kia ne tik išsiskirti iš kitų miesto žmonių ir kitų aukš tųjų mokyklų auklėtinių, bet ir savo elgesiu bei mokymu si įrodyti, kad visiems mums dar reikia gerokai pasitemp ti. Danutė. Mokytis Universi tete — didelė garbė. Turim pateisinti Universiteto stu dento vaidą. Deja, dar ne visi tai suprantame. Atsi sveikiname su mūsų Alma Mater jubiliejiniais metais. Todėl viską, ką mes pada rysime — skirsime Universi tetui. Kas iš Universiteto vado vų, profesorių, dėstytojų jus labiausiai imponuoja ir ko dėl? Koks jūsų akimis idea laus dėstytojo, kuratoriaus modelis?
giamasis korpusas) Dirbame nuo 9 iki 21 vai. Neturintys VLKJS nario įskaitos kortelių įrašomi į lai kiną įskaitą. LLKJS universiteto komitetas
Gražina. Šiandieninis dės tytojas — tai labai išprusęs savo srityje, aktyvus, žmo giškas, pedagogiškas žmo gus. Toks mūsų Psichologijos katedros docentas A. Bagdo nas. Danutė. Mano idealus „mo delis" turi mokėti gerai per teikti savo žinias, matyti stu dento asmenyje žmogų, kiek įmanoma būti draugiškam santykiuose tarp dėstytojo ir studento. Taigi, mano „mo delį" visiškai atitinka docen tas A. Bagdonas. Šį klausimą sugalvokite pati ir paprašykite, kad į jį atsakytų jūsų geriausia drau gčGražina. Norėčiau paklaus ti Danutės, ar ji patenkinti pavasario sesijos rezultatais: Danutė. Beveik patenkinta O tu, Gražina? Gražina. Sekėsi neblogai Ar nuoširdžiai atsakėte Į anketos klausimus? Gražina. Žinoma, nuošir džiai. Danutė. Taip. Ačiū.
žurnalistikos specialy bės V kurso studentai ir kuratorius nuoširdžiai už jaučia grupės drauųą Žy gintą Pečiuli dėl mylimo tėvelio mirties.
Užs. Nr. 2475 LV 11428 Tiražas 3500
REDAKCINE KOLEGIJA