hinc iturad astra 1989 m. Lapkričio 10d. Penktadienis Kaina 2 k a p.
vilnensis Vilniaus Universiteto savaitraštis
LEIDŽIAMAS NUO
1950 M.
Nr. 23 (1481)
BALANDŽIO 15 D.
LANGAS Į EUROPĄ UŽSIDARĖ? Ištuštėjo prekystaliai visose parduotuvėse. Daugelio nuomonė vieninga — kalti užsieniečiai, atVykstantys į Respubliką. Ir štai spalio 21 d. „Tiesoje" skaitome, kad Lietuvos TSR Ministrų Tary boje (vyko pasitarimas, o jo metu nutarta: „.. .Nuo lapkričio 1 d. uždrausti bevaliufinius mainus ... visi Respublikos gyventojai, pa geidaujantys Išvykti į užsienį, dokumentus tvarko tik „Inturiste". Atrodo, po šio nutarimo reika|aj furj pagerėti. Tačiau lazda turi du galus. Jau dabar girdime skeptiškus atsiliepimus: užsie niečiai kaip važiavo, taip važiuos į Lietuvą, o mūsų žmonėms vėl pradeda užsidaryti „langas į Europą". Aš sutinku su šia nuomone. Ir štai kodėl. Visų pir ma socialistinių šalių jaunimo organizacijos pasirašo sutartis dg| keitimosi tarptautiniais studen tų būriais arba ekskursinėmis grupėmis tik bevaliutinio keitimosi pagrindu. Šių grupių organizavimas abiems pusėms nėra pasi pelnymo šaltinis. Mainų tikslas _ geriau susipažinti su aukšto siomis mokyklomis, studentiškomj, tradicijomis ir pan. Minėtas nutarimas nubraukia perniek visas pastangas plėtoti ryšius tarp aukštųjų mokyklų. Studentai praktiškai nebe gali išvykti į užsienį, nes „lnturj$to" kelialapių kainos — gana aukštos, o ir kelialapius ne „lnturįSfas" siūlo, o jo prašo or ganizacijos. Taigi, jeigu nutarimas nebus peržiūrėtas arba papildytas, stu dentams tikėtis Kelionių praktiškai nebegalima. O ir prieš socia listinių šalių, su kuriomis palaikome ryšius, jaunimo organizaci jas nemaloniai pasijuntame: kalbame, tariamės, pasirašome su tartis, o po to... Aš jau nebekalbu apie materialinius nuostolius kuriuos mūsų centras patirs dėl sutarčių nutraukimo. Klausimų ir neaiškumų daug, o atsakyti niekas negali. Mūsų prašymu prof. B. Genzelis išsiuntė užklausimą Lietuvos TSR Mi nistrų Tarybos pirmininkui. Lauksime atsakymo. G. MANIUŠIS VU studentų darbinės veiklos centro direktorius P. S. Kaip pasakė atsakingas MT darbuotojas R. Strumilas, studentų bevaliutinių mainų reikalus bus stengiamasi sutvarkyti mums palankiai.
Atviras laiškas
PESIMISTIŠKAI APIE STUDENTŲ SĄJUNGĄ Iš kur atsiranda visuotinis studentų plūduriavimas pasy vumo masėje, kurioje negrįž tamai įklimpsta pačios karš čiausios idėjos, amžinu letargo miegu užmigdydamos jų auto rius? Pasyvumas, abejingumas ir apatija užpildžiusi daugelio visas sąmonės kerteles. Tuo įsi tikinau, bandydamas iš studentų išsunkti bent kelias mintis apie naujai kuriamą Studentų par lamentą. Gal ir klystu, bet su sidarė įspūdis, kad apie jį gal voja koks 10 proc. vieni skep tiškai nusiteikę, kiti giria, dar kiti lūkuriuoja ar neigia. Liku siems jis — tiesiog tuščia vie ta. Ingos Bušmaltės (IV k. litu anistės) nuomonė: „Reikia vis ką keisti iš naujo ir radikaliai, nes profsąjungos veiklos stu dentai praktiškai nejaučia, vi sur vyrauja anarchija. Studen tų parlamentas būtų reikalin gas, jei savo darbais konkre čiai padėtų studentui, dirbtų tai, ko (am reikia". Kitas studentas, kategoriškai atsisakęs garsintis, kalbėjo ši taip: „Gal ir gerai, kad parla mentas kuriasi. Bet iš to nieko gero neišeis, nes vėl susirinks sava „chebra", ir viskas bus kaip anksčiau. Rinkti atstovus iš visų fakultetų — 'idėja gera, bet neįgyvendinama. Studentai — liaudis amorfiška, be iniciaty vos ir tai padaryti paprasčiau siai tingėtų. Visi rūpinasi tik savo reikalais. Štai, jei valdžia pasakytų: „Nemokėsim stipendi jų tol, kol neišsirinksite fakul tetų atstovų j Parlamentą, tai gal studentai po pusmečio ir su reaguotų.
VU GAMTOS FAKULTETO STUDENTAMS Mieli jaunieji Vilniaus universiteto gamtininkai Manęs jūs nepažįstate. Turbūt nedaug kam iš jūsų ir mano pavardė ką nors pasako. Buvau jūsų fakulteto Hidrogeologijos ir inžinerinės geologi jos katedros dėstytoju slogiais, taip vadinamos brežnevinės stagnacijos ir stalinistiinės dvasios metais, kada melas buvo laikomas tiesa, o tiesos žodis — nusikaltimu. Ieškant būdų išsakyti tiesą, buvau apkaltintas antitarybiškumu ir nuteistas ilgiems įkalinimo ir tremties metams kaip „ypatingai pavojingas, valstybinis nusikaltėlis". Tam tikrų politinių aplinkybių pasekmėje iš įkalinimo vietos buvau paleistas su pasiūlymu išvykti iš Sovietų Sąjungos į bet kurią užsienio šalį( Pasirinkau kraštą, kuriame esu gimęs. Lietuvą palikau kraujuojančia širdimi, nes joje praėjo beveik visas mano gyvenimas. Laikai pasikeitė ir, pagaliau, kaip toje Anderseno pasakoje apie nematomą karaliaus rūbą, buvo garsiai pasakyta jog kara lius yra nuogas. Giliai paslėptas skausmas dėl melo, veidmainystės ir prievar tos viešpatavimo, pagaliau, pasikeitus sąlygoms, prasiveržė į dienos šviesą. Daiktai buvo pradėti vadinti tikraisiais vardais. Jūs visi turėtumėte būti laimingi, kad esate Vilniaus univer sitete naujojo lietuvių tautos atgimimo ir Lietuvos demokratėji mo metu. Tai, kas dabar Lietuvoje vyksta, yra tikras stebuklas. Trigu bas stebuklas yra tai, kad mūsų tautiniame atgimime aktyviai dominuoja Lietuvos jaunimas, kuris daug kam anksčiau atrodė inertiškas ir abejingas mūsų tautos gyvybiškai svarbiuose reika luose. Dirbdamas universitete iš neoficialiai pravestų apklausų, stengiantis pažvelgti į akadtminio jaunimo vidinį pasaulį, aš apie jį susidariau kitokią nuomonę. Kartą tardytojo apie tai paklaustas, jam pasakiau, jog mūsų akademinis jaunimas visu moje yra geras ir jis kada nors Lietuvą atgaivins. Tai buvo prieš 10 metų. Su dideliu įkvėpimu vadovavau Vilniaus universiteto Visuo meninių profesijų fakulteto Gamtos apsaugos skyriui, kuris ruošė visuomeninius gamtos apsaugos organizatorius. To sky riaus studentų, atstovavusių visiems Universiteto fakultetams, (nukelta į 2 psl.J
Turėtų būti Parlamentas, ta čiau studentai nepriaugę iki jo. Kad ši utopija būtų pri artinta prie žemės, reikia su kelti konfliktą tarp studentų ir Parlamento, tada gyvenimas pa turi rodys, kas, kaip ir kiek būti". III lituanistas Gink. taras PlytniKas: „Studentų parlamentas pažangus tuo, kad jį sudarys studentai, gerai žinantys savo problemas, galintys infor muoti savo rinkėjus, spręsti Tam reikia patikimų žmonių. Neseniai mes į Parlamentą nuo visos lituanistų specialybės iš rinkome iniciatyvųjį G. Liubiną, tikrą veiklos žmogų. Į jį de dame savo viltis.
Studentų parlamentas turėtų būti jėga gerąja prasme. Uni versitetas — maža valstybė su savo konstitucija — statutu. Jis ir turėtų būti Parlamento veik los principas, pagrįstas dorovlnėmis-moralinėmis nuostatomis. Tačiau visų svarbiausia yra studentų iniciatyva." ir
e-
C
Bijau, kad spalio 27 d. „Uni versitetas Vilnensis" numeryje atspausdintą VU Studentų są jungos įstatų projektą, išsky rus pačius šios veiklos orga nizatorius, nelabai kas perskaitė. Dažnas iš apklaustų studentų numodavo ranka: „Niekuo ta maifja nepasikeis, tik persivilks nauju rūbu". Kiti j mane žiū rėdavo kaip j nematytą keis tuolį: „Apie kokią čia sąjungą šneki? Negirdėjau tokios." Tiesa, viena ketvirtakursė prisipažino,
mi švedai prisiekė nebevažiuoti į šį miestą?
arba atsakymai Į atvirus klausimus
Vilniaus moksleivių tary bos leidinyje ..Jaunoji Lietu va“ (1989.. Nr. 12) buvo pateikti atviri klausimai Vil niaus universiteto profsąjun gos aktyvistams, komjaunuo liams — „NEXT STOP ren ginių Lietuvoje organizato riams: 1. Ar tiesa, kad svarbiau sias jūsų tikslas buvo pasi pelnyti? 2. Ar tiesa kad danai tu rėjo mokėti už aparatūrą, nors kdncerto ir nebuvo? 3. Ar tiesa, kad Į nemoka mą koncertą „kažkas“ parda vinėjo bilietus? 4. Ar tiesa, kad skandina vai buvo ne kartą apvogti (ir organizatorių, ir pašalinių žmonių)? 5. Ar tiesa, kad rengi niuose klestėjo alkoholizmas? 6. Ar tiesa, kad su Lietu va svečiai taip ir nebuvo su pažindinti? 7. Ar tiesa, kad išvykda
niekada sukčių
kad projektą ji peržvelgė, nes išsigando, kad vėl negrįžtų kaž kas panašaus į komjaunimą. Ir neapsivylė. Rado kažką pažan gaus: „Gerai, kad prievarta ne vers (kaip buvo įprastu stagnaci jos laikais) visų studentų stoti į šią sąjungą." Citata iš projekto: „5. Są jungos nartu gali būti kiek vienas Universiteto dieninio skyriaus studentas, kuris pri pažįsta šiuos Įstatus ir moka 2 (dviejų) rublių kasmetinį mo kestį. 6. Sąjungos narius priima Universiteto atskirų fakultetų studentų tarybos". — Negerai, kad kai kurie as menys veržtasi j valdžią, daž nai būdami jos neverti. Šie veikėjai naudojasi studentų pasyvumu: susiburia nedidelė „iniciatyvinė" grupelė, patys sugalvoja, kas per teatralizuo tus rinkimus bus kandidatu, pa tys jį ir išrenka. Blogiausia, kad studentai tikisi, kad kažkas už juos viską padarys. Ir ši nuos tata vis stiprėja. Pernai renkam atstovus, susirinkime dalyva vo apie 200 žmonių, o šiemet, sunku prognozuoti, bet, ma nau, kad daugiau kaip 50 rin kėjų nesurinks. Ir apskritai, demokratija — tuščias reisiteikę F1LF Kultūros klubo pir mininkas Aleksandras Valentinas bei jo bendraminčiai Dainius Jašinskas, Donatas Valančiaus kas bei Ramūnas Terleckas. Tačiau optimistai veikia. Kai skaitysite šį numerį, Filologijos fakultete jau bus išrinkti du ats tovai j Universiteto tarybą.
Laimas FERG1ZAS
metu mes nesame atsiskaitę su kavinės budinčiu persona lu, plovėjomis, valytojomis. Konkrečiai kalbant trūksta Į šluos klausimus sutiko 1000 rublių. Žmonės dirbo atsakyti VU studentų profsą nuo 11 vai. vakaro, iki 5 6 jungos komiteto pirmininkas vai. ryto. Tokios realios iš Valerijus Skinderskls ir pava laidos. duotojas Virgilijus Cesevičius: Mes numatėme, kad bus ..Akciją Lietuvoje organizavo įvairaus jaunimo. Suplaukė VLKJS filialas —M2K ir pa visas „Literatų“ jaunimas, dėjo LOS centras. Buvo susi pankai, metalistai ir kiti. tarta, kad ,,NEXT STOP“ ak Nors budėjo milicijos parei cijos dalyvių koncertai vyks gūnai, bet paskutinį vakarą senamiesčio kiemeliuose, o pražiopsojome. Pavogė iš atidarymas ir uždarymas — musų budėtojo fotoaparatą, Kalnų parke. Po pankų siau iš vieno dano — krepšį su tėjimo Alumnato kiemelyje, fotoaparatu, dokumentais ir kur buvo sudaužyta LOS valiuta. Nukentėjusieji į mus centro aparatūra, miesto nesikreipė. vykdomasis komitetas kon Dėl alkoholio vartojimo certus senamiestyje uždraudė. galima pasakyti, kad Skandi Situacija buvo tokia, kad navijos jaunimas taip pat ge reikėjo žmonėms padėti. Taip ria. Mes gavome leidimą mes prisijungėme prie prekybai šampanu ir sausu „NEXT STOP“ organizuoja vynu, o ką atsinešdavo patys mų koncertų. Nuomavome skandinavai, nežinome. Skan jiems aparatūrą, suteikėme dinavai minėjo, kad pas juos patalpas — „Amicus“ disko yra tradicija einant į kavinę tekų salėje ir kavinėje „Gau- atsinešti savo butelį. Negi deamus“. Kai pamatėme, kad mes tai galėjome drausti“ su ,,NEXT STOP“ konst Svečiai su Vilniumi tikrai ruktyviai kalbėtis neįmano susipažino, o kai kurie pabu ma, nes nėra įgaliotinių ir vojo Ignalinoje, Trakuose. konkretaus organizatoriaus, Norėjome nuvežti prie jūros, bandėme padengti išlaidas, kur ,,NEXT STOP —o“ žalie platindami bilietus. Per du ji norėjo surengti jūrinę— vakarus buvo parduoti tik antikarinę akciją, bet, suži 183 bilietai. O tuo metu ka noję, kad iki jūros 300 km, vinė „Gaudeamus“ kas vaka atsisakė. Akcijos dalyviai bu rą savo renginiuose parduo vo susiskirstę pagal savo in davo bilietų už 250 — 300 teresus ir neturėjo bendros rublių, salė — už 400 programos, o mes daugiausia — 500 rublių. Be to. šiuo (nukelta į 2 psl.)
SĄJŪDŽIO VU STUDENTŲ TARYBOS
PAKEISK I RAS Lapkričio 14 d. įvyks VU studentų profsąjungos konferencija Mes tikimės, kad joje bus: 1. tinkamai įvertintas nepatenkinamas profsąjungos „viršūnių" darbas; 2. priimtos VU studentų profsąjungos įstatų pataisos, leidžian čios įgyvendint' valdymo reformą, t. y. įsteigti paritetiškai fakul tetams , atstovaujantį aukščiausią VU studentų organą—Studentų Tarybą bei jos skiriamą pavaldų sekretoriatą, kur s, griežtai kon troliuojamas, atliks dabartinio profsąjungos pirmininko ir jo pa vaduotojų funkcijas. Esame įsitikinę, kad tik tokiais būdais pavyks panaikinti ben drabučių, pašalpų, kelialapių ir kitų gėrybių skirstyme klestinčią neteisybę, betvarkę kultūros klube bei kitur, o nepriklausoma, nevaržoma, neetatinė Studentų Taryba galės tinkamai ginti mūsų interesus Rektorate ir Mokslinėje Taryboje. Taigi — susirūpinkite fakultetinėmis profsąjungos konferencijo mis išrinkite t'nkamus atstovus į fakultetų Mokslines Tarybas bei VU profsąjungos konferenciją. Nuo pastarosios priklausys, ar per artimiausius porą metų VU ir toliau klestės „gerų draugų" tvarkai
VU FiLF STUDENTŲ REZOLIUCIJOS
REZOLIUCIJA 1. VU FilF konferenciją vertina 1988—89 metais dirbusį VU studentą profsąjungos komitetą negiamai, o jo veiklą nepaten kinamai. 2. Konferencija iš esmės pritaria siūlomai profsąjungos re formai bei įstatams (Universitas Vilnensis Nr. 22), Tačiau, atsižvelgdama į pastangas kuo griežčiausiai atriboti valdžios ir valdymo organus, pabrėždama, kad lapkričio 14 d, įvyksian čioje VU profsąjungos konferencijoje galimi rinkimai bus vyk domi neobjektyviai, neapgalvotai, o kandidatūrų ratas siauras ir apibrėžtas jau sukėlusiais įtarimą funkcionieriais, FilF konferencija primygtinai siūlo pakeisti paskelbtų įstatų atskirus punktus taip: 12.|2. Renka revizijos komisiją. 18. 1. Konkurso tvarka paskiria Tarybos sekretorių bei jo padėjėjus. Atleidžia sekretoriato darbuotojus, nevykdančius Tarybos nutarimų. 18. 2. Panaikinti. 18.11. Turi teisę sustabdyti sekretoriato potvarkius. 19. Studentų Tarybos pirmininkas arba vicepirmininkas atstovauja... (toliau — kaip tekste). 21. Sekretoriatas —vykdomasis—tvarkomasis Studentų Są jungos organas, skiriamas Studentų Tarybos posėdyje. (toliau kaip tekste). 22. Panaikinti. 3. Konferencija išrenka FilF atstovais į VU Studentų Tarybą:
Atviras laiškas
MADINGA GRIAUTI (Atkelta iš 1 psl.) bendravome su nedidele skandinavu jaunimo grupe, gyvenusia Saulėtekyje. Išvažiuodami skandinavai mūsų bloguoju neminėjo ar ba mes negirdėjome. Keletas žmonių iš koordinacinio cent ro pasakė: „Mes pamatėme jūsų galimybes, ir pagal jas
jūs viską padarėte“, Žinoma, trūkumų buvo daug Akciją blogai organizavo pagrindi niai rengėjai — VLKJS ir MŽK. o taip pat mes ir pa tys skandinavai. Tarp kitko, jie šito neslėpė.“ Pabaigai patelkiau paskuti nį „Jaunosios Lietuvos" laik raščio klausimą. ..Parašius pareiškimą 100 rublių, kiek
ORGANIZACIJOJE PASIGENDU
KOMUNISTINIŲ IDEALŲ Ne, tai ne klaida ir ne ban dymas sukompromituoti šiuos žodžius ištarusį Osvaldą Marke vičių dar pernai buvusį vieną iš populiariausių Universiteto stu dentų. Osvaldas tai pasakė spa lio 31-ąją vykusioje LKJS Vil niaus Universiteto konferen cijoje. Pasakė ne todėl, kad. palikdamas organizaciją įaustų jai nostalgiją, bet todėl kad konferencija iš tiesų vyko ne tik be jokių idealų, bet ir be aiškios pokalbio temos. Pir mojoje dalyje jautėsi komjau nuolių deficitas, o antrojoje po to, kai svečiams buvo pasiūlyta išeiti, jau trūko ir kūrybingos minties, atsakingo ir kompe tentingo žodžio. Kitaip sa kant, Universiteto komjauni mas dabar atsidūrė -kritiškoje situacijoje: stovėdamas ant mil žiniško mūro griuvėsių, ne besugeba net pašiūrės susikal ti. Konferencija prasidėjo įpras tu ritualu: „Pradėt — nepra dėt, už — prieš..." Netradicišką tradicinę ataskaitą perskaitė bu vusi VU LKJS komiteto sek retorė Vilma Pakašiūtė beje taip pat jau ekskomjaunuolė. Trumpai supažindinusi su kom jaunuolių padėtimi ir skaičiu mi Universitete, Vilma pami nėjo, kad .iš 85 narių dalyvau ja tik 20. Kažkodėl neatvyko pati gau siausia prekybininkų delegaci ja, susidedanti iš 34 žmonių. Konferencijos kuluaruose gir dėjau šnekant, kad simpatijas komjaunimui prekybininkai jau čia ne veltui. Komjaunimas jiems asocijuojasi su koopera tyvu, kurį finansuos komjau-
.nimo komitetas. Puiki praktika ateičiai, kaip kuo geriau pa naudoti dar neseniai 99 proc. studentų mokėtą nario mokestį. Apskritai, nors Vilma Pa kašiūtė ir perspėjo: nereikia veltis į „pinigines" diskusijas, tačiau šito nebuvo išvengta. Kokias pora valandų kalba su kosi apie pinigus, kurių Univer siteto komjaunuoliai turi nei daug, nei mažai — 16 000 rub. Kad tie pinigai rūpi ne tik komjaunuoliams. liudijatai. jog pirmasis tikras komjaunuo lis pradėjo kalbėti tik konfe rencijai persiritus į antrąją pusę. Iki tol kalbėjo ir jauni mą mokė patyrę .seniai" ir partkomo atstovai, ir atsakingi vyrai iš LKJS CK bei miesto LKJS -tarybos, ir „šiaip studen tai", ir „Sąjūdžio neįgaliotas są jūdininkas" — FilF studentas Pau lius Subačius. Jis fr pasiūlė ati duoti pinigus į rektorato fon dą ir pasiūlyti perduoti juos besikuriančiai Universiteto stu dentų sąjungai. (Visada atsi randa gerų giminaičių ir drau gų prie mirštančiojo lovos). Universiteto partinio komi teto sekretoriaus pavaduoto jas P. Gylys bandė pradėti diskusiją apie tikrojo socializ mo naudą pabarė, jog kom jaunuoliai prieš išstodami iš VLKJS nepasitarė su komunis tais. Tai šiek tiek pagyvino sa lę, palaikė įtampą, kuri buvo jau spėjusi _ atslūgti po atsa kingo LKJS CK darbuotojo atsa kymų į klausimus. Tikriausiai konferencija taip ir būtų pasibaigusi, tačiau „šiaip studentui" Vygaudui Ušackui postringaujant apie jo gilią
Vū GAMTOS
SALIA MUSŲ
FAKULTETO
Ar dažnai nepastebime kitų žmonių fizinių trūkumų, dėl kurių jie kartais varžosi? O jie nori būti tokiais, kaip ir visi, nori, kad į juos nežiū rėtų su nuostaba ar gailesčiu. Ar mokame mes paprastai, žmo giškai elgtis su šiais žmonėmis? XXX — Visi skaudūs prisiminimai — apie tą kalną, ant kurio stovi bendrabutis. Žiemą slidu, smėlio nieks nepaibarsto... Išei davome prieš valandą. Aš verkdavau... — pasakojo Rasa Ji ir Egidijus — Vilniaus Uni versiteto studentai II gru pės invalidai. Dabar jie turi au tomobilį. Socialinio aprūpinimo skyrius sumokėjo pusę kainos, kitą pusę — senelė. Šiaip jie gyvenimu lyg ir nesiskundžia. Rasa kelis kartus vis sakė: „Kuo žmogui blogiau, tuo jis didesnis optimistas". Kokios jų pajamos? Per mėne sį — 354 rub. Kasmet dar gau na 1036 rublių drabužiams, — nes abu augę vaikų namuose. Per mėnesį jie išleidžia 250 rub. Rasa viską užrašo. Ji pri simena, kari prieš porą metų užtekdavo 150 rub. Egidijus prisimena: „Kai su sirgau, tėtis pasakė, kad būtų buvę geriau, jei būčiau numiręs. Skaudu..." „Mama mane pamačiusi be velytų į kitą gatvės pusę per eiti, kad nesusitiktume", — ištaria Rasa. Jų nuomone, dar ir geriau, kad jie augo vaiki) namuose,
STUDENTAMS Priėmimo Baltuosiuose Rū muose metu. Tuometinis JAV prezidentas R. Reagan ir prof. V. Skuodis. (Atkelta iš 1 psl.) nuoširdus ir rimtas pasišventimas tiems užsiėmimams, vakarais aukojant dar keletą javo laisvalaikio valandų, man buvo didelis atlyginimas už mano pastangas ir paguoda, kada buvau nusto tas laikyti žmogumi. Aš jaučiau, kad ateis laikas, kada mūsų jaunimas tars savo žodį. Toji intuicija manęs neapvylė. Rašau jums šį atvirą laišką prieš susitikimą su jūsų ir mano universiteto Lietuvių liaudies dainų ir šokių ansambliu, atvyks tančiu j Čikagą. Čia ir kitur tas mūsų ansamblis bus sutiktas taip, kaip neseniai Amerikos ir Kanados lietuviai sutiko ir priėmė Universiteto folklorinį ansamblį „Ratilio"» Iš čionykštės spaudos apie jį surinkti labai gražūs atsiliepimai, taip pat ir apie jo apsilan kymo reikšmę mūsų išeivijai, sudarytų nemažą knygą. Tikiu, kad tokią pat knygą sudarys ir tie spaudos atsiliepimai, kurie atgal į Lietuvą palydės ir šį puikų mūsų Universiteto ansamblį. Mano gyvenimo visas ketvirtis buvo susijęs su Vilniaus Universitetu, todėl ir dabar aš, kur nebūčiau, visada pasiliksiu su juo ir su jumis. Jaunieji mano kolegos, linkiu jums geriausio pasisekimo jūsų moksluose, jūsų prasmingoje visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje ir jūsų privačiame gyvenime. Mano geriausi linkė jimai ir visiems jūsų dėstytojams. Dabar, atsisveikindamas su jumis, noriu jums visiems duoti vieną patarimą — skirkite ypatingai didelį dėmesį mokymuisi svetimų kalbų. Mano jaunystėje vienas svečias iš Čekoslovaki jos pasakė: kiek žmogus žino kalbų, tie|k kartų jis yra žmogus. Dabar, apsukęs beveik visą žemės rutulį, aš visada prisimenu šį priežodį ir labai apgailestauju, kad iš jo nepasimokiau. Vytr-ri’o-, SKUODIS
nes šeimoje vis tiek jausiesi kaltas, kad už tave kiti dar bus atlieka. „O internate, nors ir alkani, ir primušti būdavom, bet kovoti muse išmokė. (Per mankštą lakstydavo ir laužy davo taip, kari apalpusius išneš davo iš salės.) Internate reži mas griežtas, niekur iš teritori jos neišeisi. Kai auklėtoja ves davosi į kiną, žmonės j mus žiūrėdavo išpūtę akis. Ypač negailestingi yra vaikai: jie pa mėgdžioja, juokiasi. Buvo inter nate ir gerų auklėtojų: atneš davo saldainių, prieš miegą pa saką paskaitydavo, užklostyda vo visus, pabučiuodavo, — ko mažiems dar reikia", — prisi mena jie... Rasa ir Egidijus gali nemokamai važinėti miesto transportu, puse kainos tarpmiestiniais autobu sais ne sezono metu. Bet... jie net įžengti negali į specialią par duotuvę kuria naudojasi ka ro ir darbo veteranai... Tarsi ats pėją mano mintis, jie pasakė: „Gali būti daug mūsų gyveni mą lengvinančių įstatymų, bet viskas priklauso nuo papras čiausio žmogiškumo." Prisime na, kai anksčiau abu stojo į Kultūros mokyklą Egidijus nu krito nuo laiptų, — tada taip jaudinosi tarp sveikų žmonių... į Universitetą stojo be jokių nuolaidų. Grupėje nieks į juos kreivai nežiūri, kartais net užsimiršta. Tačiau trečiame kur se dėl jų bendramoksliai skilo i kelias grupes: vieni mano, kad
procentų lieka prašytojui, o klek proffarsovščikui“? Atsa kymas: „Visų pirma, pareiš kimą galima rašyti tik 40 rub. sumai. Apie tai galima paklausti pašalpas gavusių studentų. Matyt, kad žmonės, parašę klausimus, nėra kom petentingi ir remiasi gandais Visi šie klausimai turi tikslą — sukompromituoti studentų profsąjungos komitetą. Dabar madinga griauti viską, kas sena.“ Artūras
ZUOKAS-
pagarbą organizacijai, kuriai pri klausė nuo 14 metų, todėl jos likimui yra neabejingas, — oratorių pertraukė atsakingas darbuotojas iš miesto tarybos, priminęs kad čia ne „šiaip stu dentų". o komjaunuolių konfe rencija. Per tą nedidelį konflik tą ir praslydo nepastebėtas V. Ušacko pasiūlymas komjau nuoliams stoti į studentų są jungą. (Beje, tai buvo vienin telis šio to vertas pasiūlymas,, turint galvoje miglotą kom jaunimo ateitį). Kas buvo po to? Universiteto komjaunuoliai išėjo iš pogrin džio ir nutarė pasitarti „be sve čių". Tarėsi komjaunuoliai dar pusantros valandos ir saliamo niškai nusprendė — išsirinkti naują laikinąjį sekretorių (nes senasis atsistatydino) ir laiki nąją tarybą (nes iš buvusio Universiteto komjaunimo ko miteto „išstojo" dešimt narių — maždaug trys ketvirtadaliai). Sekretorius ir taryba turi su šaukti naują konferenciją, kuri ir numatys gaires atei čiai. Laikinuoju sekretoriumi po tikrų demokratiškų (iš kelių kandidatų) rinkimų tapo Fi zikos fakulteto IV kuiso studen tas A. Kraujelis. Kodėl komjaunimas staiga tapo viena iš menkiausių or ganizacijų? Klaida, matyt, buvo padaryta birželio mėnesį vy kusiame suvažiavime. Organi zacijos „apačios" po jo praktiš kai išstojo iš komjaunimo, teli ko tik atsakingų darbuotojų „vir šūnės". Naujasis komjaunimas steigėsi ,iš viršaus", todėl var gu, ar jis gali iš karto tapti pa sitikėjimą keliančia organizaci ja. Tai, beje, ne mano, o Vilmos Pakašiūtės mintys. Po tokios pastabos neatrodo keis ti ir straipsnio pradžioje cituo ti Osvaldo Markevičiaus žo džiai. Darius TARASEVIČIUS
jiems reikia padėti, leisti pir miems pasirinkti darbą, bet yra ir kitaip galvojančių: „Ko jie apskritai stojo į Universitetą?" „Žmonės šalinasi mūsų, bet kai. sužino, kad mokomės Universi tete, net veidas pasikeičia, nuostabą jiems kelia“. — sa ko Rasa. Žmonės labai įvairūs: vieni baiminasi, kad nesveikas žmogus neprieitų, ko nors ne paprašytų, kiti galbūt mielai padėtų, bet dėl savo gerumo bijo pasiūlyti pagalbą. Todėl reikia prieiti patiems ir papra šyti. „Reikia nematyti savo in validumo, tik tada jo nema tys ir kiti. O invalidumas — ne tragedija. Tai gyvenimo kiaulystė", — tvirtina abu. Rūta, pirmakursė, II grupės invalidė. Ruošdamasi stojamie siems, Rūta žinojo, kad priims su lengvatomis. Prieš pat egzami nus paaiškėjo, jog lengvatų ne bus. Besiaiškinant vienoje instancijoje sužinojo, kad už teks egzaminus išlaikyti vien trejetais (9 balai). Rūta surinko 14 balų. Nepaisydama to, man datinė komisija paskelbė, kad ji priimama lengvatinėmis są lygomis. Ar ne skaudu? XXX
Amas pasakė: „Aukštojoje mokykloje labai gera studijuoti, čia nieks nekreipia į tave dė mesio. O kai nepastebi tavo trūkumų, nesijauti toks nepil navertis. Būni laimingesnis". Bet ar dažnai mes nepastebi me? Agnė ANDRIULYTE
1989. UJO '.1949 m. lapkričio 12 d. Rektoriaus Įsakymu Nr. 1068—st. iš Teisės mokslų fakulteto II kurso pašalinta Julija Dabulevičiūtė, kurios ,.tėvai išvežti Į atitinkamą TSRS kraštą". Įsakyme pa žymėta, kad J. Dabulevičiūtė buvo? neaktyvi ir saviveiklo je. Alytaus apskrities Simno valsčiaus Simno 1-osios apy linkės išduota pažyma (ku rią pasirašė ir kaimynai), kad J. Dabulevičiūtė nepa laiko ryšių su tėvais, reikš mės neturėjo.
*. 1950 m. gegužės 19 d. Rektoriaus įsakymu Nr. 87 288 iš Teisės mokslų fakul teto V kurso pašalintas Alek sandras Mikšys ..kaip buoži nis elementas, ryšium su tė vų ištrėmimu". Pašalintas diplominio darbo gynimo die ną. Studijas baigti buvo leis ta tik 1958 m. Įsakymas dėl pašalinimo nepanaikintas. ■*. 1950 m, liepos 6 d. Rektoriaus Įsakymu Nr.457 I —st. iš Teisės mokslų fakul teto pašalinta Stasė Laurinai tytė ..kaipo netinkanti būti tarybine studente“, nes slėpė, kad „tėvas turėjo viešbutĮ, dabar Jis sėdi už spekuliaci ją“. Būdama „iš kapitalistų, rašė, kad iš darbininkų“. 1951 m. vasario 10 d. Rek toriaus Įsakymu Nr. 920—st. pašalinimo formuluotė buvo „patikslinta“ — išbraukti iš studentų sąrašų „kaipo pasit raukusią savo noru“. *. 1951 m. lapkričio 13 d. Rektoriaus įsakymu Nr.1625 —st. iš Teisės mokslų fakul teto I kurso pašalintas Algi mantas Juškauskas, „nuslė pęs žinias apie savo sociali nę padėtį". Jis teigęs, kad kilęs iš darbininkų, o iš tik ro „tėvas nuo 1936 iki 1944 m. laikė maisto produktų, rū kalų ir kt. smulkių prekių
Konferencija Drezdene, kuri buvo mūsų kelionės į VDR ofi cialus tikslas, baigėsi. Baigėsi ir pinigai — iškeistieji 500 rub. — ir mudu su Šlekiu traukėme namų link. Naktiniu traukiniu atvažiavome iš Drezdeno Į Ber lyną. Ir draugiškos mums šalies sostinėje atsidūrėme anks ti ryte, dar prieš aušrą. Kadan gi traukinys Į mūsų socialisti nę tėvynę išvyksta apie 10 valandą ryto, turėjome dar daug gražaus laiko. Taigi, pasidėję krovinius Į daiktų saugojimo kameras Hauptbanhofe, patraukėme į miestą. Važiavome ir Esbanu, ir ėjome pėsčiomis, kol atsidū rėme kažkokioje aikštėje, kaip greitai paaiškėjo, — Aleksanderplace. Aikštė buvo didžiu lė ir graži, ir mane nedel siant apėmė anksčiau nepatirti jausmai (vėliau, jau traukinyje kalbantis su Šlekiu, paaiškėjo, kad panašūs jausmai buvo apė mę b ji). Įsivaizduokite: lėtai ir iškilmingai švinta, aplink jus iš tamsos išnyra įvairūs didingi pastatai. Antai kairėje — gra žuolis televizijos bokštas, iš prie kio — labai įspūdingas, senas, smetoninis pastatas, truputį pa našus Į M. Mažvydo biblioteką Vilniuje, tik dar didesnis, de šinėje — daugiaaukštis daugia butis gyvenamasis namas, šalia jo — universamas, už nugaros — valkų darželis-lopšells-mokykla -technikumas. Įsivaizduo jate? Įspūdinga, tiesa? Tarpusavy trumpai pasitarę, nusprendėm patraukti prie {žy miosios Berlyno sienos, tiks liau — prie Brandenburgo var tų. Ten veda alėja Unter den Linden —ja ir patraukėme. Kiek sykių šia liepų alėja vaikščiojo Štirlicas su žmona, ar Kantas su Gete. Ir štai da bai ja žingsniuojame mudu su Šlekiu, šypsomės, jau čiamės kažkuo panašūs Į Štirli cą, Kantą, Gėtę — kartu sudė jus. O liepų alėjoje Ir be liepų pilna į ką žiūrėti. Štai kairėje nuvingiuoja K. Cetkln gatvė,
Unheršitas Vitee«sis parduotuvę su UI klasės pa tentu" . Pašalinti prašė fakulteto partinės organizacijos sekre torius K. Mitropolskls (1951 m. spalio 18 d. pareiškimas), kurso komjaunimo organiza cija (1951 m. spalio 19 d. pareiškimas). '. 1951 m. lapkričio 13 d. Rektoriaus Įsakymu Nr 1635 — st. iš Teisės mokslų fakul teto II kursą pašalintas Vla das Pavilonis „už klaldin gas žinias apie socialinę kil mę".
Jadvyga Pavilonytė — V. Pavilonio sesuo. Tačiau jai tęsti ir baigti mokslus buvo leista nuo 1953 m. rugsėjo 1 d.). *. 1952 m. balandžio 19 d. Rektoriaus įsakymu Nr. 2151 iš Teisės mokslų fakul teto UI kurso pašalintas Jo nas Konkuliavičius, „kaip netinkantis būti tarybiniu studentu". Tokio įsakymo pagrindu tapo Teisės mokslų fakulteto dekano K. Domaše vičiaus informacija, kad J.
„Dokladnuju zapisku“ Rekto riui parašė Varvara Paševič, kuriai G. Šlapikaitė pati pa pasakojo kad jos tėvas buvo „Smetonos armijoje majoru. Jis ir jos brolis nuteisti už antitarybnę veiklą“. G. Šia pikaitet buvo priekaištauja ma, kad „nedalyvauja visuo meninėje veikloje, išskyrus mokslinį būrelį“.
*. 1951 m. spalio 11 d. Rektoriaus įsakymu Nr. 1543 ■ st. iš Ekonomikos mokslų fakulteto finansų specialybės
IŠBRAUKTI IŠ STUDENTŲ SĄRAŠŲ Teisės mokslų fakulteto dekanas K. Domaševičius, partinės organizacijos sekre torius K. Mitropolskls 1951 m. spalio 17 d. pareiškimu kreipėsi į Rektorių, prašyda mi pašalinti V. PavilonĮ iš Universiteto, „kaip klasiniai priešišką elementą. V. Pavllonls yra iš buožių Šeimos (tėvai turėjo 26,16 ha že mės), savo socialinę kilmę nuslėpė, nes anketoje nurodė 11 ha žemės“. 1952 m. birželio 18 d. V. Pavilonis kreipėsi J Rekto rių, prašydamas grąžinti jį Į Universitetą. Prašymo nepa tenkino. (1951 m. lapkričio 15 d. Rektoriaus įsakymu Nr. 1643 —st. iš Ekonomikos mokslų fakulteto finansų specialybės IV kurso, nenurodžius jokio pagrindo, buvo pašalinta
Konkuliavičius stodamas į Universitetą „nuslėpė savo socialinę kilmę, būtent nuro dė, kad yra kilęs iš darbinin kų ir nekilnojamo turto ne turėjo. Tikrumoje studentas Konkuliavičius yra kilęs iš stambių buožių, tėvai valdė stambų ūkį, kuris yra nacio nalizuotas ir šeimoje yra rep resuotų" (tėvas nuteistas, vie nas brolis mirė kalėjime, ki tas — gyvena Vakarų Vo kietijoje). Universiteto komjaunimo komitetas 1952 m. kovo 20 d. Joną Konkuliavičių pašali no iš komjaunimo. *. 1950 m. gegužės 27 d. Rektoriaus Įsakymu Nr. 324 —st. iš Chemijos fakulteto IV kurso pašalinta Gražina Šlapikaitė už „melagingas žinias, siekiant nuslėpti savo šeimos antitarybinę padėtĮ“.
II kurso pašalinta Silezija Jacevičiūtė „už anketinių duomenų nuslėpimą". Rekto rius rėmėsi 1950 m spalio 10 d. EMF dekano ir kom jaunimo organizacijos sekre toriaus pranešimu, kad S Ja cevičiūtė „tikrovėje yra kilu si iš buožių, jos tėvai turėjo 34 ha žemės, malūną ir iš naudojo samdomąjį darbą ii 1948 m. išgabenti iš savo gyvenamosios vietos kaip priešiškas Tarybų santvarkai ir banditams talkininkavęs elementas." S. Jacevičiūtės negelbėjo ir paaiškinimas, kad motina mirusi, o su tėvu nėra jokio ryšio. Prašymai (1953 m. liepos 31 d. ir 1954 m. spa lio 27 d.) grąžinti į Univer sitetą buvo atmesti. Atsisa kymo motyvai nenurodyti. Minėtus Rektoriaus Įsaky
dešinėje pasilieka gražus Karlo ir Markso bulvaras, dar toliau — man toks mielas ir brangus M. Planko skersgatvis. O kiek fontanų, o kiek parduotuvių! Sunku visą tą grožį trumpai ap rašyti. Viena tik smulkmena temdė mudviejų su Šlekiu sąmonę. Vi si užrašai, visos reklamos, net
šistinio siaubo ir atnešusiam laimę visai Rytų Europai, beje, ir VDR. Vis dėlto noris tikėti, kad dauguma (kokie 99,8 proc.) socialistinės Vokietijos gyven tojų įaučia pagarbą Ir meilę didžiajai mūsų liaudžiai. O Ūku sieji — ne kas kita, kaip šmei žikiškų vakarų balsų suklai dinti elementai. |
kovojimus! Neįstengsime patys apginti mūsų socializmo laimė jimų, — pagelbės didysis kai mynas iš rytų. Budriai saugo milžino jėga... Taip mąsčiau aš, kol mane pertraukė Šlekys: — Antai, žiūrėk! Kur žiūri, durniau, dešiniau žiūrėk, antai saulė kyla.
Nerimti
įspūdžiai
kainos parduotuvėse, buvo tik vokiškai užrašytos. „Vokiškai tai vokiškai“, — kalbėjau su Šlekiu. O Šlekys man:“ Betgi
galėtų būti šalimais ir rusiš kai parašyta. Juk rusų kalba yra tarpnacionalinio bendravi mo priemonė. Kaipgi tąsyk orientuotis mums, tarybiniams piliečiams, šiame mieste, kaip gyventi tiems, kurie nutarė pasirinkti Vokietiją savo tė* vyne. Pridursiu, kad Berlyne nėra nė vienos aukštosios mo kyklos, kur būtų dėstoma ru siškai. Argi tai ne diskrimi nacija tų, kurie nori mokytis gimtąja kalba? Tai juk nepa garba pirmai pasaulyje soda llstinei valstybei Ir Jos žmogui, Išvadavusiam pasauli nuo fa-
Taip samprotaudami nė ne pajutome, kaip priėjome Ber lyno sieną. Alsltokėjome tik ta da, kai mus sustabdė pasienietis. Išraiškingai parodė, kad toliau eiti draudžiama. Tada mudu su Šlekiu prisėdome ant sėdėji mui skirto suoliuko ir apsižvalgėme. įspūdingai atrodė Brandenburgo vartai, siena, pa sienis, pasieniečiai. Jaučiau, kad Šlekys galvojo apie sieną, aš tuo tarpu mąsčiau apie pasienie čius. šaunūs vyrukai, dieną ir naktį jie čia patruliuoja, kad gudrus ir klastingas priešas iš negandingų Vakarų nedrĮslų drumsti mums ramaus miego. Jų kardai išgaląsti, šautuvai užtaisyti — nedrfsk, neprietellau, kėsin tis | mūsų teritoriją, ugnimi ir švinu apginsime socializmo Iš
Taip, kilo saulė. Ji kilo, savo spinduliais visur sklaidydama tamsą. Ir buvo labai prasminga, kad tą rytą įi, kaip tyčia, kilo iš rytų, simbolizuodama, kad vi sa, kas šviesu, progresyvu, atsi randa Iš rytų. Rytų Berlynas jau skendėjo šviesoje, jau čiulbėjo Įvairūs paukščiai, laimingi gy ventojai kėlėsi iš ramaus mie go, atidarinėjo langus ir šyp sodamiesi rąžėsi. Jie prausis ir pusryčiaus, po to džiaugsmingai eis Į darbą, nes žino, kad dirba sau. Vakarų Berlynas tuo tarpu dar snaudė tamsoje. Prislėgti (r niūrūs proletarai be jokio en tuziazmo kėlėsi ir neslprausę, nepusryčiavę ėjo Į fabrikus, ga myklas. Jie žino, kad ten bus visą dieną piktų kapitalistų išnaudojami, bet ką darysi —
mus pasirašę Rektorius prot J. Bučas, jam nesant prurek torius prof. S. Jankauskas. Susipažipuš su pąšąlintųjM iš Universiteto bylomis, m«tyti. kad Į Unlveritetą įstoti ir mokytis represuotųjų arti mieji ar daugiau žemės turėjusių valstiečių vaikai galėjo tik slėpdami savo an ketinius duomenis. Pavędžiui, 1949 m. lapkričio 1 d. įsakymu Nr. 1053 iš 'Teisė mokslų fakulteto V kurso bu vo pašalinta Ksavera Kūne, tė „ryšium su tėvų, kaip buožių, pašalinimu iš kel kio“. nors ji to ir neslėpė Baigti studijas K. Kuncyi---. pavyko tik po kreipimosi Lietuvos TSR Aukščiausio sios Tarybos Prezidiumą. TMF dekanas net ir tada g.-, nė Universiteto poziciją Tokie faktai, nesvarbu k e no jie buvo inspiruoti ir ska tinami, grubiai pažeidinėjo ir tuo metu galiojusius jstat mus, pavyzdžiui, Lietuvos TSR Konstituciją, skelbusią visų lygybę prieš įstatymus asmeninę atsakomybę už pa darytus teisės pažeidimus garantavusią visų pilie’'ių teisę Į mokslų ir 1.1. Pašalin ti iš Universiteto žmonis mokėsi gerai, dėl elge.'-1 jiems priekaištauta taip n-A nebuvo. Todėl baudimas ,--i už kitų žmonių, tegu) ir , . mųjų kaltę (jei tokia apia u. ' buvo) neteisėtas ir ant i h • (• maniškas. Todėl Universiteto komisi jis ideologinėms byloms per žiūrėti nuomone: 1) naikintinj aukščiau nupi dyti ' Rektoriaus įsakymai kaip neteisėti ir nepagrįsti 2) nepagrįstai nukent šių būtina atsiprašyti už darytą moralinę skriaud,. G. KAMINSKAS komisijos narys
reikia juk užsidirbti duonos kąs niui. Ir jokių perspektyvų, jo klos laisvės ir demokratijos, jo kios mėsos.
Bet saulė kyla. Apšvies ji ii Vakarų Berlyną, Sukilę darbi ninkai užims tiltus ir telegrafą, su ginklu rankoje nuvers tšnau dotojus. Niekas nesulaikys auš ros, niekas nesustabdys sau lės!
„Juk tai lytas, naujas rytas eina!“ pacitavau Šlekiui savos kūrybos eilėraštį. Šlekiui citata patiko... Ir daug dar visokių minčių atėjo mums sėdint ant suo liuko prie Brandenburgo vartų Bet laikas bėgo, ir jau reikėjo skubėti Į traukini. Todėl alėja Unter den Linden patraukėme al gai | Aleksanderplacą. Iš ten Es banu — i Hauptbanhofą. Uni versamas Aleksanderplace jau buvo atidarytas, už paskutinius pinigus nupirkome daiktų gi Ulinėms ir artimiesiems. Pasiė mę daiktus, nuėjome prie trau kinio. Peronas jau linksmai kle gėjo gerai mums pažįstama kal ba, masiškai buvo demonstruoja ml ir aptarinėjami pirkiniai. Mes irgt įsijungėme į tą jaunatvišką klegesį. Susidomėję klausėmės tėvynainių iš Ūtos įspūdžių, ir mums buvo gera, nes jautėmės beveik kaip Vilniuje. Liūdna buvo išvažiuoti iš draugiškosios VDR, nors ir nekantru buvo grįžti Į Vil nių. Aš pažvelgiau Į Šlekį: „Ge rai dar būtų čia atvažiuoti,“ — sakė jo giedros akys. Ir mūsų nuomonės sutapo. „Iki pasluraty mo, draugiškoji VDR!" — tarėm mes unisonu pro atvirą langą. „Nesakom — viso gero, ate sakom — iki pasimatymo!“ ir lyg pritardami mojo mums vai siais ir daržovėm kolūkiniai Vokietijos taukai...
doc. Kęstutis PLANKAS Vilnius — Drezdenas — Berlynas — Vilnius NUOTRAUKOJE — autorius ii Šlekys Berlyne auštant
1989.11.10
Universitas Viloensis
4
DVIDEŠIMTOJI „RAMUVOS“ EKSPEDICIJA PATARMIŲ SANKIRTOJE Važiuodami j Giedraičius, ži nojome, kad apylinkės kaimuose kalbama ne tik lietuviškai bet kur ne kur ir vietine lenkų tar me, kad šnekta, vienų dialektologų priskiriama prie širvintiškių, kitų — prie uteniškių, ribojasi su dviem rytų aukštaičių patarmėm — anykštėnais ir vilniškiais. Ati džiai įsiklausius į v'etos žmonių kalbą, paaiškėjo, jog apylinkės lietuvių tarmė nėra vientisa, čia galima skirti bent dvi šnektas. V ena jų artima širvintiškiams, antroji — uteniškiams. Einant j Molėtų pusę, uteniškių ypatybės darosi vis ryškesnės, gražiai iš laikomi nekirčiuotų balsių ilgu mai. 4 Kalbų maišymamsis, vertimas netolimoje praeityje mokytis len kiškose mokyklose, atsisakymas nemokančius lenkiškai priimti tar nauti į dvarą neigiamai veikė lie tuvių kalbą, stūmė iš vartosenos, susino. Pastebėjome, kad dauge lio žmonių, gyvenančių Giedrai čiuose ir artimesniuose kaimuo se, lietuvių kalba yra gana ele mentari, stokoja vaizdingumo, gyvumo, o jaunesnių jau visiškai neskiriamos priegaidės. Susikal bėti, bendrauti galima, bet „Lie tuvių kalbos žodynui" beveik nėra ką užrašyti. Tad ekspedici jos dalyvių tikrąja to žodžio prasme sulasioti gražūs sakiniai — didžiulis turtas. Tiesa, tų ver tingesnių kalbos pavyzdžių, pa lyginti su kitomis ekspedicijo mis, surinkta nedaug — gal apie pusantro tūkstančio. Užtat kokių tarp jų yra puikių pasakymų, tik rų kaimo išminties kr slų. Štai keletas sakinių: jeigu anas savo gryčioj par gyvenimą gyvenęs, oręs, pjovęs, tai koks anas liau dies priešas, — anas tikras liaudinykas; pjauni kolei matos, ko lei rūkas lankas spaudžia; kuom gryčia laiminga, tuom ir turtinga; apsisėklina mūsų lietuviai rytų kvapu (fonetika atstatyta j bend rinę kalbą). Per kiekvieną ekspediciją už rašome ir gražesnių sakinių apie kraštotyrininkus. Štai kaip kaimo močiutė apibūdino jauną, ener gingą ramuvietę: „Oi, panela, ir iš po gyvatės kiaušinį išvilio tum!“ (t. y. išklaustum, ko nori). Žodžius rinko ne tik kalbin nkai, bet ir kitų grupių atstovai. Iš pastarųjų ypač išsiskyrė bio logė A. Kleišmantienė, aplenkusi ne vieną kalbininką. Be žodžių, rinkti atsakymai į dialektologijos anketas, žmonių pravardės, smulkieji vietovar džiai. Užrašyta keletas kilometrų tarmės tekstų. B. STUNDŽIA
Pasakojo mums senoliai, kurių i atmintis siekia mūsų amžiaus pra■ džią. Pirmojo pasaulinio karo 1 metai — jų vaikystės atsiminimai. Kaip jie pasakoja, didesnių susi dūrimų tarp Vokietijos ir carinės Rusijos armijų šiame krašte ne buvo. 1915 m. rugsėjo mėnesį kraštą okupavo vokiečių kariuomenė. Tų įvykių amžininkas I. Zaremba atsimena, kad Baskų kaime į tė vų kluoną vokiečiai suvedė 17 i arklių. Per dvi savaites arkliai i suėdė ir sumynė ką tik suvežtus dar neiškultus javus. Panašiai at sitiko ir kitur, ypač prie kelių, kur apsistojo žygiavusi į rytus I vokiečių kariuomenė. Iki kito ‘ derliaus tie žmonės badavo, valI gė žoles. Okupantai įvedė prievoles, i nustatė normas, kiek šeima galėį jo susimalti grūdų sau, suvalgyti mėsos. Likusius produktus reika lavo atiduoti karo reikalams. Baigiantis karui, siaulė badas, ligos. Kol dar buvo vokiečių, žmonės prisiprašydavo, kad jų Į gydytojai gydytų sergančius. Kai vokiečiai pasitraukė, nusilpusius nuo nepritekliaus žmones, ypač | vaikus, pakirsdavo epidemijos. Ypač kentėjo dideli miestai. Bado genami būriai iš Vilniaus per Giedraičius traukė gilyn į Lietuvą, net už Šventosios upės. Sudėtingas buvo šis laikotar pis. Kūrėsi Nepriklausoma Lietu va, žygiavo bolševikai, Rau donoji armija su pasaulinės re voliucijos lozungais. Godžiai į šį kraštą pretendavo Lenkija. 1920 m. prie Giedraičių vyko įnirtingos kautynės su Lenkijos kariuomene. Spalio 9 d., užėmu si Vilnių, generolo L. Želigovs kio rinktinė puolė toliau. Po mū šių Lietuvos kariuomenė lapkri čio 21 d. užėmė Širvintas ir Giedraičius. Bet Vakarų valsty bės sustabdė puolimą ir neleido išvaduoti Vilniaus. Giedraičių mūšis tapo šviesiu simboliu Ne priklausomybės kovų istorijoje. Daugybė dvarų ir palivarkų, kurių savininkai daugiausia buvo lenkai, smarkiai aplenkino kraštą. Tada kaimų žemių buvo mažiau, negu dvarų. Net Respublikos laikais dvaruose šnekėta lenkiš kai. Kai kurie dvarininkai nepri imdavo samdiniais ir padieniais dirbti tų žmonių, kurie nemokėjo lenkiškai. Todėl tėvai lietuviai stengėsi išmokyti vaikus lenkų kalbos. Netoli nuo Giedraičių ėjo de markacinė linija tarp Lietuvos ir Lenkijos (Vilniaus krašto). Čia vyko kontrabandinė prekyba. Slaptai iš Lietuvos į Vilniaus kraštą žmonės gabeno tabaką, sachariną, grūdus, varė gyvulius. Lietuvos valdžia leido prekiauti, Lenkijos — draudė. 1940 m„ okupavusi Lietuvą, įžengė Raudonoji armija. Pas žmones ateidavo užguiti, alkani raudonarmiečiai. Paprašydavo
1$ GIEDRAIČIŲ KRAŠTO PRAEITIES valgyti, išgerti. Žmonės stebėjo si, kad kai kas nebuvo matę svies to, lašinių ir jų nevalgė. Papra šę „naminės“, išgerdavo, užkąs davo svogūnu ir išeidavo. Antrojo pasaulinio karo metais Giedraičių valsčiuje didelių mū šių nebuvo. Tik karo pabaigoje vokiečių kariuomenė, įsitvirtinusi už Ambraziškių ežero, bandė su laikyti Raudonąją armiją. Raudo narmiečiai traukė į Ambraziškių spirito varyklą, gėrė, spiritą py lėsi į indus. Paskui svirduliavo mūšio lauke ir tapo taikiniais vo kiečiams. Prieš tai ir vokiečiai vogė spiritą, bet mūšio lauke girti nesvyrinėjo. Vokiečių okupantai ir jų talki ninkai sunaikino Giedraičių gy ventojus žydus. „Laisvus“ žmones, neturėjusius žemės, be užsiėmimo, siuntė dar bams į Vokietiją. Savanorių tar nauti Reichui neatsirado. Baigiantis karui, Vilniaus kraš te siautėjo Armijos krajovos par tizanai, siekę kraštą atskirti
28 procentais: nuo 1447 dolerių 1984 m. rudenį iki 2000 dole rių praėjusį rudenį. Šie skai čiai rodo, kad kasmet mokestis už mokslą visoje šalyje augs vidutiniškai po septynis procen tus. Jei tokia tendencija išliks, jau šį rudenį Memfio universi teto studentai sumokės 676 do lerius, o atvykusieji iš kitų miestų — 2140 dolerių. Ne ge resnė perspektyva ir kitose valstijose. Veiloro universiteto studentams šiemet teks pakloti astuoniais procentais daugiau, Šiaurės Ajovos universitete vie tiniams — septyniais, atvykė liams — devyniais procentais
juos pavadinti, kad pavadini mas atitiktų jų darbus. To dėl geriausias pavadinimas toks, kaip juos vadina žmo nės — „stribais?, skrabais“... „Stribai" sušaudė daug nekaltų žmonių. Žmonės bijojo abiejų ginkluotų pusių, gąsdinusių, te rorizavusių, mušusių ir plėšusių. Sunkiai šiame krašte vyko sta lininė kolektyvizacija. Žmonės patys išardydavo kolūkius, nepa norę tapti sukolektyvintais. Vėl važinėjo aktyvistai su ginkluota palyda, vertė rašytis į kolūkius. Pavasarį dėl pašarų trūkumo gyvuliai neprisikeldavo, kris davo. ’ Nebuvo jokio suintere suotumo veltui dirbti. Paplito girtuokliavimas, kolūkio turto va gystės. Tik mažas žemės plote lis prie namų, keli gyvuliai, o ne darbas kolūkyje gelbėjo šeimas nuo bado. Taip tęsėsi ne metus — beveik dešimtmetį.
Aloyzas PETRASlUNAS, istorikų grupės vadovas
Iš po tamsios debesų skraistės retkarčiais išlįsdavo pilnatis ir paslaptingai slinkdavo juo domis pušų rankomis. Kelios dešimtys virve surištų būtybių, kllūdamos už šaknų ir šakų pink lių, žingsniavo nematomais miško takeliais. Laikydamas virvės galą, priekyje ryžtingai pūškavo Kaukas. Išbandymai tęsėsi... Netrukus miško tankmė praretėjo, Išniro vandens malūno siluetas. Po poros valandų malūne prasidėjo Iškilminga procesija... Viskas skendėjo židinio ir žvakių šviesoje. Išlaisvinti nuo virvių keliauninkai pasiliko apačioje, kiti susibūrė antrame aukšte. Ir štai — pirmasis skrydis po bal kiu. Sėdinčiam sūpynėse užduodami klausimai. Nuo atsakymų priklauso skrydžio trukmė. Ty loje beveik girdėti pakylėtojo širdies dūžiai... Greitai šis paleidžiamas. Eina prie atverstos knygos. Priklaupęs įrašo joje savo vardą. Rankose užsižiebia žvakutė — jau turi teisę pakilti į antrąjį aukštą. Nuaidi varpelis... Nors kiek panašu į pasaką? Baigdama atskleisiu paslaptį: taip buvo krikštijami Universiteto kraštotyrininkų klubo „Ramuva" „fuksai". Ar pajus jie kada skrydžio po balkiu žavesį — ateitis parodys. Ramunė KUiJKAUSKAITE, „Ramuvos" fuksė Gintauto ŠVILPOS nuotrauka
JAV MOKESTIS U7 MOKSLĄ ISAUGS Iš visko sprendžiant mo kestis už mokslą 1989—1990 mokslo metais išaugs. Preliminariniai mokymo iš taigų biudžetų aptarimai vals tijų įstatymų leidėjų susirin kimuose, mokslo bei globėjų ta rybose rodo, kad visoje šalyje mokestis už mokslą gali smar kiai išaugti. Anot Art'o Haupttnan'o, Amerikos švietimo klau simų tarybos konsultanto — še šiais, astuoniais procentais. Nuo 1984 metų mokestis už mokslą Memfio universitete iš augo 27 procentais: pradiniuo se kursuose nuo 463 iki 632 dolerių; studentams, atvykusiems iš kitų miestų, mokestis išaugo
nuo Lietuvos. Atėję į Gied raičių valsčiaus kaimus, atimi nėjo maistą, drabužius gaudė bu vusius Lietuvos savanorius, poli cininkus, 1944 m. birželio 23 d., suėję į Dubingius, iš eilės žudė lietuvius. Susidoroję su jais, pa traukė žudyti į Bijutiškio ir Inturkės apylinkes. Po Dubingių žudynių žmonės galvojo, kad Armija krajova puls Giedraičius. Kas galėjo su vai kais išvažiavo tolyn. Lietuviai, mokėję lenkiškai, slėpė pasus, kur buvo parašyta, kad jie lietu viai. Atėję lenkų partizanai lie pdavo rodyti pasus. Tragiški Giedraičių kraštui bu vo pokario metai. Veikė gink luotas pogrindis, siekęs ginklu atkurti Nepriklausomą Lietuvą. Atsidūrę beviltiškoje būklėje, dalis pogrindininkų plėšikavo, žudė nekaltus žmones. Giedrai čiuose veikė ir ginkluoti vyrai, kurie turėjo būti „liaudies gy nėjai“. Tačiau elgėsi žiauriai. Is torikai dar nesugalvojo, kaip
daugiau. Mokymo įstaigos gauna bū tinas subsidijas iš paskolų, įdė to kapitalo, valstybės dotacijų, mokesčio už mokslą ir valstijų valdžios. Kai pastaroji skiria ne pakankamai lėšų, aukš tųjų mokyklų vadovybė papras tai stengiasi kompensuoti trū kumus studentų sąskaita. Stu dentai turi mokėti už mokslą vis daugiau ir daugiau, todėl jie priversti uždarbiauti po 40 ir daugiau . valandų per savaitę. Reagan'o administracijos val dymo metais daugeliui stu dentų buvo nesaldu. Daugu ma uždarbiavo, dažnai už
grašius. Paprastai už valandą mokama 3,35 dolerio. Kažkada, pradedant ketvirtuoju dešimt mečiu, kai buvo paskelbtas nau jas ekonominis kursas, va landinis darbo užmokestis nuo lat augo. Tačiau nuo 1981 me tų šis augimas buvo užšaldy tas. O mokestis už mokslą visus aštuonerius metus, kai valdė Reagan'o administracija, stabi liai didėjo — dukart sparčiau už infliacijos tempus. Daktaras Donald Carson — paslaugų Memfio universiteto studentams komiteto vicepre zidentas — teigia, jog 75 pro centai šio universiteto studentų priversti dirbti, o ne mažiau kaip ketvirtis |ų dirba visą darbo dieną. Chris ROBINSON
Redakcija* adreias: 232734, Vilaius. Universiteto 3, „UnlverNtaa Vilnenste". Telefonai: 61-11-79. Tiražas 4500 Užs. Nr. 1899 Ofsetinė spauda. I spaudos lankas. Spausdino LKT CK leidyklai ipaastuvė, Vilniai, Koamuaaatą pr. 60. L3KeHeneAhHHK BKAumoccnoro ynniepcMTeTa. Pe>aKTop A. Annnrrac. 232734, BaAbnsoc, yimiepasreTO, 3. Tnncrparįmn H^AaTeAtcTia UK KIT Ahtim.
Pamesta Diegusius studentų pažyrnėįlrhus Nr. 8711008, išduo tą GF studentui Arūnui KERPlSKIUI, Nr. 8810563, išduo tą MaF studentui Aurelijui ILICIUI, Nr. 8910541, išduo tą EKFF studentei Jūratei ABARAVICIOTEI, Nr. 850011, išduotą IF studentei Daivai B1DVAIT0I, Nr. 8711258, iš duotą PF studentui Vaidotui PASKAUSKUi, Nr. 8810373, išduotą EKFF studentui Egidi jui MALINAUSKUI, Nr. 8810401, išduotą EKFF stu dentei Siužetai VENCKUTEI, laikyti negaliojančiais.
Redaktorius A. LIPŠTAS