Visu šalių proletarai, vienykitės!
TUHNTA VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 23 (533)
Eina nuo 1950 m.
1965 m. rugsėjo mėn. 20 d. PIRMADIENIS
Kaina 2 kap.
DARBO UGNELĖ IR CHAVA KACAITĖ
MES TAIP PAT Į KOLŪKĮ.
Foto J. GIRDVAINIO
A5_fi_fiJ2J2.5J2_fi.5J2 AJ2.5_fiJ2J2_QJ2J2J2.5J2_fi.5J2J2A 5J2J25J2_A5_AAA_fiJZ_A
Rugsėjo darbymetė Studentai neliko abejingi žemI dirbių rūpesčiams, jaunos širdys Į karštai atsiliepė Į jų kvietimą. ChF studentai dirbo devyniuoĮ se Švenčionių raj., dviejuose Anykščių raj. ir dviejuose Vil niaus raj. kolūkiuose bei tarybi niuose ūkiuose. MF studentai — dvylikoje Sir; vintų, dviejuose Anykščių ir viei name Molėtų raj. kolūkyje. GF studentai — aštuoniuose VLkaviškio, viename Zarasų, tri-
„J. Ra’nis ir Lietuva“ Mokslinės Universiteto biblio tekos lankytojai susidomėję ap žiūri parodą, skirtą 100-osioms įžymaus latvių poeto J. Rainio metinėms. Paroda pavadinta: „J. Rainis ir Lietuva". Lankytojai gali susipa žinti su poeto gyvenimu ir veik la, kūryba, vertimais bei-literatū ra apie jį. Nemaža vietos ski riama J Rainio ryšiams su Lie tuva nušviesti. Parodos medžiaga pasakoja ir apie poeto lankymą si Lietuvoje, apie šio didžio lat vių tautos sūnaus dramos veika lus lietuvių teatro scenoje. A. tekonyte
Bevelk trys tūkstančiai Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko v. universiteto studentų išvyko | talką respublikos kolūkinio kaimo žemdirbiams. Kom jaunuoliška Jaunystė — daugiau kaip 41) pasiun tinių neseniai grįžo iš Kazachstano statybos aikštelių. Apie 900 komjaunuolių savo noru talk ninkavo kolūkiuose vasaros atostogų dienomis. Ta pati studentiška darbo ugnelė, tos pačios komjaunuolio darbo rankos šiandien Ignalinos, Vi kavišklo, Utenos. Širvintų, Zarasų, Švenčionių, Vilniaus ir Anykščių rajono kolūkiuose kartu su žemdirbiais skuba išnaudoti derliaus nuėmimo d m ilams kiekvieną giedros minutę. .. . Kaišiadorietis Juozas Gudeliauskas, jleznietis Vincas Jaskutells — abu pirmakursiai žurna listai. Abu kartu išvyko su kitais kurso draugais į talką Vilkaviškio rajono „Užupio“ kolūkiui. — Tik pažiūrėk, kokiomis šakėmis čiumpa nuo lauko pėdus, — vos „vlllukui“ (sukus į rugių lau ką, mosteli kolūkio agronomas Pranas Grinevi čius. Rieškutėm dalindama kaitrius spindulius, saulė skubina visą lauko šeimyną. Kad tik suspė ta, kad tik greičiau, — braukia kaktą studentų rankos. Toks derlius, tokie orai! Studentai „atamanu" vyr. dėst. J. Bulotą ne šiaip praminė. Į auditoriją su knygų pluoštu Įei davo sunkiais žingsniais ir jo eisenoje studentai išs'raitydavo ilgų metų naštą. O čia, prie grūdų kuliamosios, aš jį išvydau tarsi aštuoniolikmetį, temetantį ducentnerinlus maišus. Koks darnus kolektyvas, juo labiau, kai pats dėstytojas rodo jėgą ir pavyzdį. „Užupio" kolūkio pirmininkas R. Eačergis šiltu žodžiu atsiliepia apie darnią ir darbščią šio kolektyvo šeimą. . . Viktoras Brazauskas ir Jonas Bučys tik ką su’rjžo iš Tarybinės Armijos, bet, peržengę audi torijos slenkstį, kartu pritarė nuotaikingai žiniai, kartu pareiškė norą talkininkauti, rado ir bendrą kalbą. Jie, pajudėjus iš Universiteto didžiojo kie mo mašinai, jau traukė bendrą dainą. Į Vilkaviškio rajono Salomėjos Nėries v. kol ūkį talkininkauti atvyko Istorijos ir filologijos fakulteto III kurso anglistai. Darbščios kolūkiečių rankos išaugino gražų derlių. Kolūkio pirminin kas, penkiolika metų vadovaujantis kolūkiui, Juo zas Mikalauskas pasitikdamas studentus, džiaugėsi: — Tai bent šeimynos turėsiu. Reikalingi šiuo metu, kaip auksas! „Auksinė" šeimyna darbą pradėjo nuo ankstyvo ryto. Į darbą pats kolūkio pirmininkas Išskirstė. Studentai grupėm's dirba prie kūlimo darbu, sandėlyje valo grūdus Kolūkio laukeliai užaugi no gražių linelių. Pirmininkas grupę studentų ir prie linų rovimo paskyrė. Pirmąją dieną darbščios pasirodė Aldona Sausaitytė, Vida Viskantaltė Ir Lllia Marašinskaitė. Tik merginos negalėjo su-
prasti Chavos Kacaitės. Užuot dirbusi su savo draugėmis, ji ne tik normos neįvykdė, bet ir de zorganizavo savo drauges. Susumavus visos die nos darbo laiką, pasirodė, kad Chava ir jos drau gės daugiau valandų pratinginlavo krūmų pavė syje, negu kad sąžiningai dirbo. Kai Vida Viskan taltė pabarė Kacaitę už tokį elgesį, ši parodė savo charakterį. Girdi, nėra ko čia plė šytis, mes visos savos kolūkio lauke. Dirbame ar nedirbame — mūsų niekas nemato. Svarbu, kad laiką „prastumsime“. Taip, Chava Kacaitė dieną „prastūmė" gerai. Tik po vakarienės netilo kal bos. Draugės norėjo, kad Chava suprastų savo klaidą, bet ši taip įsidrąsino, kad net i plaukus merginoms kibo. Chava rodė charakterj ir toliau. Ryte pirmininkas šias dvi grupes skyrė vėl gels vųjų linelių rauti. — Neisiu, — nedirbsiu, — šiurkščiu balsu už protestavo Chava. — Kodėl? — klausia pirmininkas Juozas Mika lauskas. — Nepatinka ir nedirbsiu. Dabar jau ne tik kurso kolektyvas, bet ir pir mininkas bandė ją įtikinti, kad linus rauti — darbas nesunkus, tik nereikia bijoti rankų susi tepti. Chava krapštinėjo lakuotus nagelius ir, pir mininkui pasiūlius eiti prie kūlimo darbų, Ji ne taktiškai atsikirto ir apsisukusi nuėjo į miegamą jį kambarį. Visi stebėjosi Chavos Kacaitės elgesiu. Pirmosios mašinos skubėjo su pakrautais rugių pėdais į brigados kluoną, kažkur burzgė kuliamo ji. Tik vienišas kaštoninis megztinis ir drabužių prikrauta kuprinė judėjo dulkėtu vieš' eliu Į n’entą. Vėjas draikė juodas garbanas, o iš po akinių žvelgė nuo kaitrios saulės primerktos Chavos akys. Fakulteto III kurso anglistų gruporgė Cha va Kacaitė metė kolektyvą ir išvažiavo į Vilnių, pas mamą. Vakare studentai valgė gardžią vakarienę ir dė kojo šeimininkėms Valentinai Abraitienei, Aldo nai Sausaitytei ir Audrai Saldaitytei už iškeptą šviežią duoną, gardžius cepelinus, saldžią kavą ir namuose gamintą sviestą. „Tarybinio studento" korespondentas su Istori jos ir filologijos fakulteto dekanu J. Balkevičium, fakulteto komjaunimo komiteto sekretore G. Jur kūnaite, Vilkaviškio rajono gamybinės valdybos vyr agronomu J. Ambrasu, Gamtos fakulteto vyr. dėst. Vyt. Dvarecku ir Vilkaviškio rajono agitaci jos ir propagandos skyriaus instruktore I. Mika lauskiene lankėsi keliolikoje Vilkaviškio ralono kolūkių ir kalbėjosi su studentais, ko’ūklečlais. Gerų žodžių prisiklausėme apie studentų darbą, o kolūkiu pirmininkai kitaip ir netardavo kaip ačiū už „greitąją pagalbą".
juose Anykščių bei viename Ute nos raj. kolūkyje. IFF studentai — 30 Vilkaviš kio, 4 Utenos raj. ko.ūkiuose. FMF — 17 Ignalinos bei še šiuose Anykščių raj. kolūkiuose. EF studentai dirbo — 23 Zara sų ir viename Vilkavišiko raj. kolūkyje. FnmHMHiiHHHaiiaaaBsaeHB ■■■■■BBaaBBBnaaBBi TF studentai — trijuose Vil niaus raj. kolūkiuose. Studentai padėjo žemdirbiams nuimti vasarojų, dirbo prie silosavimo, kūlimo, rovė linus Darbo vasara tęsiasi. Į audito rijas studentai susirinks rugsėjo 20 dieną. Mūsų koresp.
L. Rėzai atminti „Man atsimokės jau ta mintis, kad išsaugodamas lietuvių tautai kūrinį, kuris gal greitai būtu žu vęs, atidaviau nors dalį skolos tėvynei, iš kurios tiek daug esu gavęs“
Tokiu užrašu prasideda paroda, pašvęsta lietuvių liaudies dainų rinkėjui, pirmajam K. Donelaičio „Metų" leidėjui — L. Rėzai atmiti. Paroda veikia Mokslines bibliotekos patalpose. V, DARGUŽIS
SVEIKI, PARNEŠĘ ŽYDRĄ STEPIŲ VĖJĄ! Ka zachstaniečius Vyt. Šermukšnį (3), Z. Mačlonytę (5), Vyt. Sviderskį (7), A. Bandžiuką (2) Vilniaus geležinkelio stotyje iškilmingai sutiko draugai.
DIENOS KOLŪKYJE (1S PIRMAKURSIO DIENORAŠČIO) 1965 m rugsėjo 3 d. Rodos, vos prieš keletą akimirkų atsisveikinimui pamojo filo logų berželis, užpakalyje liko Kaunas, Kapsukas, Kalvarija. . . O va, dabar, šypsosi nuošaliausio Tarybų Lietuvos kolūkio „Jaunoji gvardija" (Vilkaviškio raj.) kalneliai, ant savo viršugalvių užsi metą duonos kepures. Gera, pagalvojus, jog jau ryt mums, stu dentams, teks jas nukelti Tarytum pasveikinimą žemei... Vingiuo ja kelelis. Dulkės, dulkės . Petras: — Ir vis dėlto įdomu skrieti „Dulkių" prospektu!.. Antroji, trečioji brigados Išsibarstom. Daugelis merginų lieka antrojoje ir keletas su mumis, vaikinais, trečiojoje brigadose. Įsikuriame. Kolūkiečiai Bujauskal pavaišina skaniu pieneliu. Prie jo užsimezga draugiškas pokalbis apie poeziją, literatūrą, pasilieja draugų V. Brazausko, A. Kainavičiaus, A. Krapavicko posmai. . . O rytoj — kalneliams kepurių kelti!.. 1965 m. rjgsėjo 4 d. Šiandien mes — pačiame romantikos sūkuryje. Netiesa? Tik iš dalies. Jautėsi didelis nuovargis, rankos patyrė aitrų pūslių skonį... Brigadininkas J. Žemaitaitis: — Na, žiūrėsim, ką studentai padarys! Merginos — Į grūdų sandėlį ir Į linų lauką. Vaikinai — prie kūlimo darbų. Petras, Juozas, Antanas — prie pačios mašinos. Pačiame romantikos centre, — kaip mes sakome. Algis, Gedas pakrauna vežimus. Duona nuo kalvų viršūnių nenutrū' stama srove juda tiesiai j kuliamąją. Jonas renka iš dir vų akmenis... Nėra romantikos!? Gera gubų pavėsyje žiūrėti j Išskrendančius gandrus; gera, skriejant pro šalį rugsėjui, klausytis vasariškos griežlės giesmės. . . O kitoje kalnelio pusėje traktoriai vingiuoja naujus ornamentus — ruošia dirvą kitų metų derliui. Vakarop agronomas J. Kazlauskas už šaunų pirmosios dienos darbą Išreiškė pagyrimą. Džiaugiamės! Vakare — naujiena. Algiui TCrapavickui — aštuoniolika, Mėtėme jį ant rankų, o merginos paruošė siurprizą — nupynė ramunlų vainiką... 1965 m. rugsėjo 5 d. Visi | talką! Sekmadienį?! Ką gi, duonos ant laukų dar yra. Skubame pa galbon. Vėl rankose šakės, vėl pasiutusius šokius vingiuoja dulkės.. . Prakaito — lyg vandens. Et! Po talkos — pabaigtuvės. Prie alučio Ir kolūkiečiai įsijungė Į pokalbį apie kalbą, tarmes. Iš senų suvalkiečių daug ko verta pasimokyti, ypač mums, lituanistams. Juk jų kalba — literatūri nė! Aplamai, žmonės džiaugiasi mumis — patenkinti ir darbu, ir už dainas dėkingi... Kontaktas yra!
n k u Ji lutscda ŽINIOS IS KAUNO
IR VĖL AUDITORIJOSE Vėjo ir saulės nugairinti veidai, džiaugsminga nuotaika, juokas. Draugiški rankų paspau dimai. Judri ir pilna entuziazmo salė. Bendramokslinio fakulteto stu dentai vėl susirinko į auditori jas. Tai antrieji jų studentiško gyvenimo metai. O kolektyvinė šeima pasipildė 300 naujų narių. Fakulteto dekanas J. Vaitke vičius pasveikino susirinkusius su naujaisiais mokslo metais, šiltais žodžiais kreipėsi į pirma kursius. Po to kalbėjo vyr. dės tytojas J. Vilutes. Jis tarsi ap-
žvelgė Universiteto nueitą kelią, trad.vijas, skatino būti vertas garbingo studento vardo. Daly vaujanti Kauno miesto partijos komiteto mokyklų skyriaus ve dėja B. Kondratavičiūtė pabrė žė, jog į studentų gretas įsijun gė ir patys aktyviausieji gamy bininkai, tie, kurie pasiryžo sėk mingai derinti darbą su studi jomis. Vyr. dėstytojai Vyt. Selinka, V. Kurklinskas pasidalijo mintimis apie visuomeninį dar bą. Studentų vardu kalbėjo // kurso lituanistė N. Grybauskaitė, pradinio mokymo ir pedagogikos
FILOLOGIJOS KIEME. Išvykstančiųjų nuotaikos
Dar kartą patikslinami maršrutai.
G. JONAIČIO nuotr.
Illllllllllllllllilllllllllllllllllllllllilllllllllllllllllllllllllliuillllllllllllll.........
IV kurso studentė-absolventė L. Ciuplinskienė, pirmakursis P. Kriaučiūnas. Naujų narių susilaukė literatų ratelis, kuris jau ruošia susiti kimus su Kauno jaunųjų rašy tojų sekcija ir ,.Kauno tiesos" atstovais. Mokslo metų uždary me debiutavęs meninės savi veiklos ansamblis, savo eiles irgi papildys naujais nariais. Ansamblis su programa žada apsilankyti ir pas vilniškius stu dentus. Fakulteto literatai jau išleido laikraštį, pavadintą „Studentiš kos vasaros aidai“, kuriame da lijasi kelionės su autostopu įspū džiais, spausdina savo kūrybą. J. KUCKAILIS (Mūsų koresp.)
Politechnikos Institute Šiemet Kauno Politechnikos institutas gavo gerą papildymą — į pirmąjį kursą priimta 3900 studentų (jų tarpe į stacionarą — 1880, į vakarinį — 1375 ir į neakivaizdinį — 645). Tokiu bū du dabar institute mokosi 16.362 studentai. Vasaros atostogų metu 2100 KPI studentų dirbo respublikoje organizuotose 10 stovyklų. Res publikos kolūkiuose jie atliko už 180.000 rublių statybos darbų. Šauniai instituto studentai padir bėjo ir Plėšinių krašte — Ka zachstane. Per 67 dienas Lietuvos studentai užbaigė ir atidavė nau dotis 21 objektą. Mūsų inf.
J. GIRAICIO nuotr.
Jaunystė pasiruošė skrydžiui BRONIUS KASELIONIS lituanistas: — Studijų knygelių įteikimas — pirmakursių šventė. Bet man ji ir baugi truputį — labai jau daug knygelėje tuščių lapų, ku riuos užpildyti nežinia kaip pa vyks... Taip, studijų knygelės pirmakuršiams labai ir labai brangios. Tai atkaklaus darbo įvertinimas. Juk praeityje sunkūs abitūros ir stojamieji egzaminai. Todėl ne veltui rugsėjo pirmąją prie ra maus fiio.ogijos berželio susirin kusiųjų pirmakursių veidai švy tėjo saulėta nuotaika. „Fuksas" jiems šią akimirką buvo pats brangiausias, mieliausias vardas, apie kurį taip ilgai buvo svajota, dėl kurio buvo išties puikiai pa dirbėta, pasimokyta. Juk tik kaž kada buvęs ,,fuksas“ gali įveikti mokslo aukštumas. Aukščiau iškėlę galvas, šią rugsėjo pirmąją stovėjo antra kursiai. Prie jų vardų jau šliejasi solidesnis žodelytis: „ober"... Daugiau santūrumo mūsų „sinjo rų" veiduose. Iš tikrųjų, į krūvą studijų knygelių ant prezidiumo stalo trečiakursiai žvelgia abejin gai. Į iškilmingą naujų mokslo me tų atidarymą susirinkusius studentus kreipiasi Istorijos ir filo logijos fakulteto dekanas A. Bendžius. Jis visų dėstytojų ko lektyvo vardu sveikina pirmakur sius, įžengusius į naują gyveni mo etapą, bei vyresnių kursų stu dentus, šauniai padirbėjusius darbo ir poilsio stovyklose, Ka zachstane, surinkusius naujų tau tosakos lobių. Kalba Istorijos ir filologijos fakulteto partinės organizacijos sekretorius R. Mironas. Jis iš reiškia tvirtą įsitikinimą, kad tiek naujieji, tiek senieji Universite to šeimos nariai pateisins tary binio studento vardą. — Studijos reikalauja didelio pasišventimo, daug ryžto, darbo. Tik tada jos neliks bevaisės! — pažymi Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius. Pirmakursės lituanistės įteikia dėstytojų kolektyvui puokštes gėlių, fa! — jaunystės žiedai, ž’edai, kurie tarsi kalba kartai, išleidusiai į gyvenimo vieškeli ne vieną šimtą Universiteto auk lėtinių. — Neapvilslme! Godžiai semslme žinias, kad dar gražiau pra žystų mylima šalis. .. Nedrąsios, drovios šypsenos pirmakursiu veiduose. Viskas taip neįprasta!.. fal nieko. Padrąsinantys IV k. lituanistės, fakulteto komjaunimo
org. sekretorės Gemos Jurkūn tės žodžiai primena, kad jie • vienos šeimos nariai, kad ir pi makursial ir antrakursiai, ir tr čiakursiai — visi! — senųjų ri mų šeimininkai... Pati iškilmingiausia minutė • studijų knygelių įteikimas. A| gaulinga tiesa, kad „sinjorams" neįdomi. Kai germanistė V. Ti kevičiūtė, anglistas R. Verika bibliotekininkas, buvęs karys, .■ Merkelis ir kiti iš rektoriaus pro dr. J. Kubiliaus ir dekano J Bendžiaus rankų tarsi brang relikviją paima studijų knygele pasipila daugybė sveikinimi Visi jaudinasi, Universiteto nai josios kartos džiaugsmu gyvės visa didžioji šeima. . . Iškilmingas naujųjų moks, metų atidarymas įvyko visuos fakultetuose. Virpančia širdin mėlynas pirmakursių knyaeles rankas rugsėjo pirmąją paėmė I medikas Rolandas Čepulis, ilgi ilgai — per visus karinės tanu bos metus — puoselėjęs svajon tapti Medicinos faku.teto studen tu, ir biofizikas Vytautas Gūžy ekonomistai Andrius Juškevičiui Z. Afanasjevaitė, chemikas Ed vardas Paukštė — visi 975 pir makursiai. Si diena liko jiems at mintina visam gyvenimui... Filologijos berželis greit nusl vilks savo rudens paliestą rūbą tačiau rūmuose šypsosis jaunųjį įlietas pavasaris. Broniau Kašelioni! Darbas, mci lė specialybei užpildys studiji knygelės puslapius ir, aišku, ge rais ir labai gerais pažymiau Tikrai užpi dys! -— jaunystė pasi ruošė skrydžiui... G. GRINKEVIČIUS, P. DIRGĖLA
TSRS KOMUNISTINĖ STATYBA Lietuva šiandien. XXV. V, „Mintis",, 1965. 80 p. su iliustr (Lietuvos draugystės ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis d-ja). Skliutauskas, J. Stepių I.iada V., „Mintis", 1965. SEIMĄ IR BUITIS Pečiura, P. Pagarba žmogui V., „Mintis", 1935. 72 p. su iliustr. GROŽINĖ LITERATCRA Dreizerls, T. Tvirtovė. Verte O. Armalytė. V., „Vaga", 1965. ATEIZMAS Religija ir aš. V., 1965.
„Mintis
ALKIS MYLĖTI APYBRAIŽA
„Tarybinio studento“ speckorespondentas R. Urbonas kartu su kitais Lietuvos stu dentų pasiuntiniais vasaros atostogų metu dirbo tolima jame Kazachstane. Beribės stepių platumos, susitikimui, darbo įspūdžiai — visa tai rado atgarsį meninėje avybraižoje ,Alkis mylėti“. 1. Sėdėjau vienas ant sausos ir čežančios stepių žoiės ir, spok sodamas aukštyn ; apvirtusius Grįžulo ratus, varinėjau neaiš kias ir neišbaigtas mintis. Jau senokai Milda parėjo na mo. Matyt, pabodo jai sėdėti su manimi ir tylomis žiūrėti į dide lį, žvaigždėtą dangų. Na, ir tegul. . . Kas kaltas, kad jinai nemoka svajoti? O kažkodėl daugelis mano, jog į plėšinius važiuoja tiktai vieni rordantikai. Ne. Netiesa! Stenė suveda įvairiausius žmo nes, įvairiausius charakterius ir
pa v .'dalinimas — O pagaliau šiukšlės... Kas jas turi išrinkti! O. ..
3.
Tiktai arčiau priėjęs pamačiau, kaip veršiukas, priešakine koja prispaudęs pr.e žemės, dantim.s tampo palei palapinę pamirštus mano marškinius. „Na, ir kvaili.. .“ pagalvojau dėbtelėjęs ’ vaikinus ir, pagrie bęs akmenj, iš visų jėgų palei dau į veršiuką. žodžiu, nuotaika — biauri. Ir šarka jau kelinta diena vambrija. O šiandien ryte staiga ėmė ir išdrožė man tiesiai ir be išsisukinėjimų: ~ Tai kurių q?.ių į Kazachsta/ną važ.avai, jeigu d rbti r.ė vel/ nio nemoki. .. O ką aš padarysiu. . . Labai jau jis dirbi geriau už mane. .. Kol betonavome, tai nieko nesa kė. Nors ir darbas tenai, grybo vietoje.“ Kaip sakoma „Imk kuo daugiau, mesk kuo toliau“. O štai pradėjome grindis dėti, — ir viskas.. . Nemoku. 0 iš kur aš galiu mokėti, jeigu niekad ' gyvūne nedėjau tų prakeiktų
— Štai tau ir romantika, vel niai griebtų.. . — sta.ga išsprū do man, ka mes pirmąkart žvalgėmės po statybos aikštelę, už griozdintą įrengimais, statybi nių medžiagų ir atliekų kruvomis. Prie betono maišytuvų dvi mo terys neskubėdamos sijojo žvy rą ir, m.rkčjodamos v.ena kitai, šaipėsi iš musų. Statybos aikštelės viršininkas, juodaplaukis, variniu veidu pus amžis vyras, draugiškai spaudė mums rankas, kažką ilgai ir nuoš rdžiai kalbėjo. Po to staiga j Po pietų vėl.. . Meistras prikipridūrė: — S.atybos darbai, draugai Į — Baigsi ar nebaigsi kartą studentai, turi būti užbaigti iki šlaistęsis po statybą, užriko liepos mėnesio paba.gos, — ir, ant visos aikštelės. mostelėjęs ranka, kažkur nu Nors Milda būtų negirdėjus. . . skubėjo. O ką aš padarysiu, jeigu deg Mes apžvelgėme mūsų objektą, tukus namuose pamiršau. Tr<s kuris kol kas visiškai nebuvo kartus ėjau pas tinkuotojus pri panašus į mokyklą. Tik sienos ir sidegti cigaretės ir tris kartus išdaužyti, toliumi užkalinėti, lan pakliuvau ant to prakeiktojo gai akių... — Juokinga, — pasakė mano žodžiu, nesiseka. Iš tikrųjų, brigadininkas Bronius Šarka, — koksai nelabasis atsiuntė šičia šią daržinę jie nori užbaigti iki mane. . . liepos mėnesio pabaigos... Štai ir dabar guliu palapinėje 4. atviromis akimis ir galvoju. Bėgo dienos, saulėtos, karštos. Lauke naktis. Neramus vėjas
Lenktyniaujame ir prie stalo. kiekvienas čia atranda savo vie |Nuo saulės paraudo ir apsilupitą, atranda viską, arba nors da nėjo mūsų nosys, nuo darbo lelę to, ką jis norėjo atrasti ir -susivėlė pūslės. kiekvienam pakanka didžiulės, Mes nustojome skaičiuoti die neaprėpiamos platumos. nas, užmiršome, kad sekmadienis Tokia yra stepė. yra poilsio diena. Mes žinojome 2. tik vieną tiesą — objektą turime Sary-Bulakas — tai nedidukas užbaigti laiku. ir netvarkingas aūlas, pristaty Savo darbo planuose mes už tas mažyčių, i tvartukus panašių sibrėžėme: atiduoti objektą anks trobų, ant kurių plokščių ir ap čiau nustatyto laiko. Ginčiiomės žėlusių stogų be vargo užsikaria ir triukšmavome per susirinki ožkos. Dulkinomis ir duobėtomis mus, savo iniciatyva, o taip pat gatvėmis neskubėdami slampinė raginami centrinio štabo, piešė ja įvairiausio plauko šunys ir me didelius :r ryškius plakatus qirksi nesuskaičiuojama daugy su tikslia būsima statybos už bė žąsų. baigimo data. (Mat, buvo gautas Kažkodėl nesmagu vaikščioti įsakymas apipavidalinti ne tiktai po tokias gatves. pačią stovyklą, o taip pat ir sta Užtat pas mus, stovykloje, — tybos aikštelę). statybos darbai ėjo natūra kas kita. Pasistatėme virtuvę, sukalėme liu ir beveik tolygiu tempu, nė du ilgus ir šiurkščius neobliuotų kiek neatsižvelgdami į mūsų lentų stalus, ištempėme palapi azartą ir garsius ryškiaraidžius nes. šūkius, šūkiai taip ir liko rėks Paskui vadovė užsigeidė skel mingu ir tuščiu garsu, o mo bimų lentos ir satyros stendo. kyklos statyba vis tęsėsi ir tęsė Statėme. Paskui. . . si, ir kol kas visai nesimatė taip įrengėme rūsį, didelį, beveik laukiamos pabaigos. kain tikra, sumeistravome dar Tylomis, nelinksmai šypsoda binių rūbų sandelį, pagaliau, miesi, vieną po kito mes nukabi įbe'ė~e baslį ir užkab.nome nėjome savo šūkius ir nunešėme praustuvą. prie virtuvės, kur vaikinai vėl kažin ką meistravo. Mat, vadovė Lyg ir viskas. . . Bet kur tau Užuot pagyrusi, įsakė sukalti šiukšlių dėžes, ku rioms reikėjo faneros. vadovė susiraukė: 5. — 0 vėliavos stiebas, o prau Vaikinai kvatojo. O aš niekaip sykla! Negi ii tu-i būti tokia!? Ji juokiasi. turi būti tipinė. O stovyklos api- nesupratau, iš ko jie
Darbo diena baigėsi.
barbena įtemptą brezentą, kuris barška ir barška tarsi plona aliuminė skarda. Ir miegas ne ima, ir mintys kažkokios kvai los. Nors rėk... Gerai dar, kad dangus žvaigž dėtas. Galima žiūrėti ir žiūrėti
Apybraižos autorius išsiilgusių draugų būryje. J. GIRDVAINIO nuotr.
niąja pažąstim, kažkuris trukte lėjo pirštinę. Ranka buvo kaip ranka. .. Tik tai smiliaus qalas buvo storas ir mėlynas, o iš po nago srovele tekėjo kraujas... 7. Dirbau, nors ir skaudėjo nu muštą pirštą. O ir darbas ne buvo sunkus: reikėjo nužievinti ilgus ir plonus rąstus, vietomis nustyginti nugenėtų šakų gum bus, aptašyti nelygumus. Argi ųulėsi dėl kažkokio pra keikto piršto. Iš kažkur siūbtelėjęs padykęs vėjūkštis čiužena skiedras, blaško !r< beria į akis smulkias ir aitrias dulkes, lenda po marš kiniais, kurie išsipučia ir plaz dena tarsi burė. Marškiniai šiek tiek laisvoki. Šįryt juos ant ma no lovos numetė Bronius. — Vilkis, — tepratarė. Mat, maniškiai buvo visiškai apgailėtini, nugaroje žiojėjo di džiulė skylė, padaryta papaikusio veršiuko dantų. — Pet pietus jau iš tolo prie skelbimų lentos pamačiau besi būriuojančius žmones. Priėjau. „Už gamybinius rodiklius, vi suomeninį darbą Iv vidaus tvar ką stovykloje, V. I. Lenino vardo būrys laimėjo pirmąją vietą ir garbingą apdovanojimą — perei namąją Raudonąją vėliavą. Pasistenkite, draugai, ir toliau išlaikyti tokį pat pastovų ir dar nų darbo ir stovykLnio gyveni mo ritmą, pasistenkite, kad gar bingas apdovanojimas pasiliktų pas jus iki pat studentiškų atos togų pabaigos“. Centrinis štabas
Čia ir prabėgo trys darbo mėnesiai. pro palapinės langelį aukštyn ir galvoti kiek nori ir apie ką tik nori.
6.
Šiandien iš pat ryto nešiojo me suomiškų namukų skydus ir dėliojome palei dar tebekietė'ančius pamatus. Aplinkui lyg tyčia voliojosi nelygus, aštriabr auniai akmenys: šoferis jų privežė tiek, kad mums nebuvo kur visų su kišti. Tačiau nuristi nu^» rr-»ėHmo nėra kam. Ryte, girdėjom, meistras šūkavo, kad nūs.valytu me takus, tačiau ką ten meistras. — Štai ir paskutinis, — burb telėjo Bronius, kai mudu su var gu atkėlėme nuo žemės skydą su nagrindinėmis įeinamosiomis durim's. Aš jam nieko neatsakiau. Sunkiai kilnojosi kojos, nuo svorio per sąnarius gėlė rankas. Nešiau, kur diegsi nenešęs. Staiga, žengiant per pamatą, Bronius nežymiai truktelėjo sky dą Į save ir susvyravo. — Kurio velkio! — tespė’au šūktelėti ir staiga pajutau, jog abi kojos užkliuvo už akme nų. Akimirka — ir nežmoniškas skausmas nusmelkė kairės ran kos pirštus. „Baigta“ — dar šmėkštelėjo mintis, kurią be galo greitai nuslopino baisus skausmas... Kai pagaliau pro sukąstus dantis nustojau košti padrikus keiksmažodžius, o geliančią ran ką bandžiau suspausti po deši
„Še tau, kad nori“... šmėkšte lėjo mano galvoje. Pasirodo, jog vis tiktai nebiogai padirbėta. Ir tvarka stovykloje geresnė nequ kitur. — O vadovė patenkinta. Gainiojo gainiojo mus, pasiro do, irgi ne veltui. Ir visuomeni nių darbų prigalvodavo galybes, ir grafiku visą eilę išbraižė... O vis dėlto visa tai mes ir dab-’r vadiname „moderniąja inkvizicija“. Ką padarysi, tokie jau mes esame. .. Valsas. .. Pilnai ir iki galo ji suprasti ir pajusti galima tiktai mažame, kažkur stepėje užsimetusiame kazachiškame aūle, ku rio gatvėmis slampinėja įva.riausio plauko šunys ir girksi nesu skaičiuojama daugybė žąsų. Valsas. .. Tamsaus gymio veide žiburiuo ja aštrios pelėdžiukės akys, padykę žiburėliai atšoka nuo juo dų tars: juodvarnio sparnas plaukų. Visiškai atsidavusi mu zikos taktui, ji šypsosi skaidria, beveik vaikiška šypsena, žvelg dama pro mano petį kažkur į to limą ir gerą nežinią. Galįa — mano nauja pažįsta ma. Ne pirmąkart mudu šokame, ne pirmąkart jinai pasakoja man apie save ir apie savo mielą ne aprėpiamą kraštą. Ne pirmąkart jinai klausosi apie mano mažytę gintarinę Lietuvą. Draugystė... Mudu gerai žino
me Šio žodžio reikšmę. Ir ne tik mudu.. . Aš kalbu apie didelę nuošir džią draugystę su kazachų Jau nimu, kuri prasidėjo jau nuo pirmųjų dienu po mūsų atvyki mo ir kuri nėblėsta ir, be abejo, ilgai dar neišblės. Pamenu, tuomet klube mes žiūrėjome kinofilmą. Sėdėjome susimetę į vieną salės kampą ir smalsiai iš tolo dairėmės į tam siaveidžius vaikinus ir mergi nas. Staiga ekrane plykstelėjo bal tas rėžis. Salėje užs.degė švie sa. „Juosta trūko“...' automatiškai šmėkštelėlo mintis. Mechanikas kuitėsi ilgai. Mes dairėmės, nuobodžiavome. Tuo met mūsų merginos ėmė tyliai niūniuoti lietuvišką dainą. Nepa stebimai Įsijungė vyrai, nepaste bimai daina ėmė lietis plačiau ir darniau Daina ėmė sekti dainą. Kazachai klausėsi, šypsojosi, plojo. Paskui staiga kazachiškai užtraukė juodbruvė, padykusiomis pelėdžiukės akimis mer gina. Pirmąkart aš tuomet girdėjau gyvą kazachišką dainą. Tuomet aš dar nežinojau, Jog dainininkės vardas — Galja. Iki pat išnaktų skambėjo lie tuviškos, kazachiškos, o ypač su didele jėga sklido populiarios rusiškos dainos, dainuojamos visų bendrai. Filmo sukti mechanikas taip Ir neužbaigė. Vėliau mūsų vaikinai su kaza chais suorganizavo bendrą fut
Autoriaus nuotraukos bolo komandą, ėmė rungtyniauti su kitais rajono tarybiniais ūkiais. O mes savo visuomeninio dar bo planuose įrašėme: apipavi dalinti kaimo biblioteką, klube rengti įdomius pokalbius juos ir mus dominančia s klausimais; ir, svarbiausia, surengti d.delį bend rą saviveiklos vakarą mūsų už baigtoje Sary-Bulako vidurinėje mokykloje. Štai ir viskas. Paskutinis vakaras. Erdvioje salė e sukasi poros. Linksmai ži buriuoja Gaijos akys. Mes šokame ir šokame. Ir dar šoktume, Ir nieks nežino, kiek laiko mes šoktume kartu. Paskutinis vakarąs. .. O mes kažkodėl negalvojame apie tai. Kas žino, kodėl... O iš salės gilumos jau kelintą kart idėmiai mus nužvelgia Mil da. Na, ir tegul! Vis vien jinai nemoka skaityti žvaigždžių raš to...
9.
Prieš akis Ir vėl tęsiasi tolimi iki pačio horizonto vingiuojantys keliai. O veidai šypsosi. Šypsosi gera ir skaidria šypsena ir, žiūrint | juos, staiga pajunti, kain krūti nėje kyla didelis, nepažabojamas alkis mylėti .žmones, mylėti vis ką, ką matai, ką junti ir ką nuo seno nešioji savyje.. .
Sary-Bulakas
MININT 100-ĄSIAS GIMIMO METINES
Kitiems bedirbdamas, aršioj
KONKURSUI. „GAMTA IR ŽMOGUS".
kovoj Pats išugdyk savas jėgas, lyg plieną, — Ir amžinos bus tavo darbo dienos, Ir amžina galia širdy tavoj.
J. RAINIS J. Rainis gimė 1865 m. rugsė jo mėn. 11 d. Varslavanų sody boje, Rubenės va.sčluje, dvaro žemės nuomininkų šeimoje. Bai gęs gimnaziją, J. R įinis išvyko j Peterburgą studijuoti teisės. Čia jis susipažino su rusų klasikų kūryba, skaitė marksistinę litera tūrą. Poetas savo kūryba ypač svarbų vų.'diut ;į suvaidino 1905 m. revoliuc ūame judėjime. Pir masis eilėraščių rinkinys ,,Toli mieji mėlyno vakaro atgarsiai“ (1903 m.) išjuokia latvių reakci nę buržuaziją ir kviečia liaudies mases į revoliucinę kovą. Naujas eilėraščių rinkinys „Vėtros sėja" pilnas liepsningo revoliucinio patoso. 1905 m. revoliucijai pralaimė-
VĖTROS
I
J
jus, J. Rainis emigravo Į Šveica riją. Čia jis išleido latvių liau dies mėgiamą rinkinį „Tylioji knyga“, „Tie, kurie neužmiršta“, „Galas ir pradžia", sukūrė pjeses „Pūsk, vėjeli" ir kt. J. Rainis parašė 14 originalių pjesių ir beveik tiek pat išver tė. Jis vertė daugiausia didžiųjų pasaulinės literatūros klasikų vei kalus: Gėtės, Šekspyro, Kalderono, Lesingo, Šilerio, Bairono, Ib seno ir kt. Mirė 1929 m. rugsėjo 12 d. J. Rainio kūryba, akademiko K. Korsako apibūdinimu, — tai Ištisa epocha latvių literatūros istorijoje, tai ištisas periodas latvių tautos gyvenime.
SĖJA
Saulė žemę aria, — Žagrė žalio vario Žemę iš gelmių purena Ir užverčia klastą seną.
NELIKS Taip likti negali — ir nepaliks, Tai tuščios jūs viltys, kad sriautas išnyks. Kad vandens klusniai nutekėję nurims, Kad viskas riedėti senoviškai ims.
Vėtra sėklą sėjo, Ją ketus paliejo.
Nors ledas ir tvirtas, gražiai mirga jis, Tik laisvės, gyvybės vis trokšta širdis —
Reikia audrų piūtį eiti sudoroti, Laikas didžią rūsčią kovą eit kovoti.
Taip likti negali, taip nebepaliks: Permainos didžios įvyks! čĮiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiininiiiiiiiiinniiiiiiiiii'.
Į Ginučius (Ignalinos raj.) atėjo šviesa.
C. Kudabos nuotr.
FOTO MĖGĖJŲ DĖMESIUI! Primename, kad mūsų Universiteto Gamtos apsaugos sekcija, studentų ir dėstytojų profsąjunga, kultūros klubas Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje 25-mečiui skelbia foto konkursą — parodą, tema „Gamta ir žmogus". Konkurso-parodos tiksiąs — parodyti žmogaus santykį su gamta, propaguoti gamtos apsaugos ir turtini mo idėjas, joje turi atsispindėti musų gyvosios ir negyvosios gam tos mokslinės problemos, grožis. Nuotraukos pristatomos į Gamtos fak. dekanatą iki 1955 spalio 30 d. (Formatas 18X24 cm.). Geriausios nuotraukos arba nuotiaukų ciklai bus premijuojami: 1- oji premija — 60 rub. 2- oji premija — 50 rub. 3- oji premija — 40 rub. Trys paskatinamosios — metinė „Sovietskoje foto" prenume rata. Nepamirškite, kad geriausios iš jų bus spausdinamos „Tarybi niame studente". Tad kviečiame visus fotomėgėjus aktyviai dalyvauti! WU Vietos komitetas, Kultu.os klubas, Studentų profkomitetas, Gamlos aps. dr-jos sekcija
B A Si B A S vyksta gerai Nuolaika žvali, darbas vyks ta sparčiai, kolūkiečiai stu dentais patenkinti — tokią išva dą padarėme, apsilankę Zarasų rajono kolūkiuose, kur dirba eko nomistai. Studentai atlieka (vairius der liaus nuėmimo darbus. Pramonės planavimo specialybės III kurso studentai V. Kudirkos v. kolūkyjeNdirba prie kuliamosios, riša linus, o to paties kurso prekybi ninkai „Venciaunų“ kolūkyje ruošia grūdus sėklai, veža kvie čius į kluonus, o busimieji buha.terinės apskaitos specialistai „Stelmužės“ tarybiniame ūkyje veža dobilus, kulia rugius, kvie čius. Nelengva kartais būna studen tams. Grupėse daugiausia mergi nos. O lengvesnį darbą joms ne visada brigadininkas suranda. Tenka ir sunkų kviečių pėdą | mašiną Įmesti ir grūdų maišą bendromis pastangomis nuo ku liamosios nuristi. Tačiau energijos ir noro dirbti netrūksta. O dirbti čia gera. Visi žavisi puikia Zarasų gamta: kai nai kalneliai, girios, ežerų veid rodžiai. Yra kuo akiai pasidžiaug ti. Daug svečių laisvalaikio metu susilaukta dirbantys Stelmužės tarybiniame ūkyje. Visus traukia senelis Ste.mužės ąžuolas. A. SKRUPSKELIS
Paskirtos premijos VVU Studentų literatūrinio konkurso žiuri komisija, susi dedanti iš pirmininko Lietuvių literatūros katedros vedėjo doc. P. Česnulevičiūtės ir narių: rašytojų V. Bložės, J. Mi kelinsko, fil. m. kand. L. Lisenkaitės ir doc. A. Sprindžio, susipažinusi su konkursui pateiktais kūriniais, nutarė juos taip premijuoti: PIRMOS premijos neskirti. Tris ANTRAS premijas (po 25 rb.) skirti: 1. IFF V k. stud. S. Gedai už poemą „Strazdas" 2. IFF II k. stud. B. Plotkinui už apsakymą „Vstreča" 3. TF diplomantei J. Keturakytei už eilėraštį „Ispaniška vinjetė". Tris TRECIAS premijas (po 15 rb.) skirti: 1. IFF III k. stud. R. Narušytei už apsakymą „Kaziūnė" 2. IFF V k. stud. V. Vitkunui už eilėraščius. 3. IFF II k. stud. A. Lysovui už poemą „Prodolženije siedujet“. Taip pat komisija nutarė skirti PASKATINAMĄSIAS premijas šiems konkurso dalyviams: 1. IFF V k. stud. A. Gusčiui už apsakymą „Pantarei" 2. IFF II k. stud. B. Žemaičiui už apsakymą „Zenono laimė". „T. STUDENTO" inf.
DĖSTYTOJAU, Žiauri Ir tragiška mirtis 1965 metais liepos 31 d. išplėšė iš mūsų tarpo MF V kurso studentus — ŽIVILĘ IR RAI MONDĄ GUDAIČIUS, užklupusi juos pačiame jėgų žydė jime, įtemptoje gyvenimo kelionėje, neleidusi sulaukti net bendro gyvenimo metinių. ŽIVILĘ ŽITKUTE-GUDAITIENĘ j MF (stojo 1961 metais. Ji aktyviai dalyvavo visuomeninėje bei SMD veikloje, bu vo terapijos būrelio tarybos narė. Kurso draugai pažinojo Živilę kaip gabią, savo būsimai profesijai visas jėgas ati duodančią studentę, nuoširdžią draugę. RAIMONDAS GUDAITIS Universitete pradėjo mokytis, grįžęs iš Tarybinės Armijos, 1961 metais. Raimondas gerai mokėsi, dirbo fakulteto profkomitete, dalyvavo Universiteto dainų ir šokių liaudies ansamblyje. Draugų tarpe Raimondas turėjo didelį 'utoritetą Šviesus Živilės Ir Raimondo Gudaičių atminimas ilgai iš liks jų draugų širdyse. KURSO DRAUGAI
E
riiiuntiiiitiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiinil
STUDENTE, daug darbų darbelių nuveikei darbo ir poilsio stovykloje, ne vieną riebų blyną, ne vieną drū tą cepeliną sukirtai. Žinoma, ir ne vieną lakštingalą išbaidei, beklai džiodamas upokšnio krantu sva jingą vakarą. Tai, va, apie tas ža vias (gal kartais ir „rūgščias")
1
be abejo, vasaros atostogas pra leidote įdomiai ir turiningai: ke liavote po gimtinę, lankėtės bro liškose respublikose, o gal būt ir užsienyje viešėjote? Redakcija laukia Jūsų kelionės įspūdžių. Pasidalinkite jais su žinių ir naujienų ištroškusiu skaitytoju.
I
Nuoširdžiai užjaučiame iragiškai žuvusių draugų Živilės j ir Raimondo GUDAIČIŲ gimi- f nes ir artimuosius. ■ MF V KURSO I STUDENTAI I
Tragiškai žuvus Živilei ir Raimo-dui GUDAICIAMS. gi liai užjaučiame jų artimuosius. LIAŪDIES DAINŲ’ III ŠOKIŲ ------------------- VAD0VA1 ANSAMBLIO IR DALYVIAI
5a525a5a5E5HS2SES25E5e5H5H5ESB5H5E5H525E52SH525E5Z5H5H52SH
Užsiprenumeruok
„TARYBINI STUDENTĄ“! Savaitraščio prenumeratos kaina 1 mėn. — 8 kap., 3 mėn. — 24 kap., 10 mėn. — 76 kap. Prenumerata pratęsiama iki spalio 1 d. stud. profkomitete.
valandėles ir papasakok mūsų skaitytojams. Tad paaštrink plunksną, pa miklink smegenis! Jumoro ir po ezijos niekada nebus per daug. Vietos Tavo savaitraštyje visada atsiras. Redkolegija. V kurso studentams Živilei ŽITKUTEI-GUDAITIENEI ir Raimondui GUDAIČIUI tragiš kai žuvus, jų giminėms ir artimiesiems reiškiame qilią užuojautą. I\IF DEKANATAS. VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS
ooooooooooooooooooc: Redaktorius
J. GIRDVAINIS Korektoriai: V. DAUJOTYTĖ V. GRABAUSKAS, G. TEKORV TE. Mūsų adresas: Vilnius, Universiteto 3. Tei< fonas: 7-79-17. Rinko ir spaudė LKP CK spaustuvė. Tiražas 2000 egz. L V 11368 Užs. N r. 543’