Visų SALIU PROLETARAI, VIENYKITĖS!
f
s r, <M2VBi r 2ir> scuDencas CTį''
v
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIA VOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Trečiojo semestro darbai — Didžiojo
1977 m. liepos 1 d. Nr. 23 (1007)
LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume Už vaisingą mokslini ir pe dagoginį darbą Ir aktyvią visuomeninę veiklą Vilniaus universiteto Filologijos fa kulteto dekano pavaduotojui doc. Alfonsui LAUCKAI su teiktas LTSR nusipelniusio dėstytojo garbės vardas.
Už aktyvų dalyvavimą tei sėtvarkos stiprinime Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas garbės raštais apdovanojo grupę liaudies draugovininkų. Tarp jų — Artūrų TRAPULIONĮ, Vil niaus universiteto Prekybos ekonomikos ir organizavimo laboratorijos vedėją.
LAIMINGO KELIO
Spalio 60-mečiui Mūsų dienos įrašomos j istoriją. Tarybinė liaudis savo pergalingo darbo vaisius skiria Didžiojo Spalio 60-mečiui. Šalies darbo žmonės vieningai pritaria naujos TSRS Konsti tucijos projektui. Reikšmingu metu Universiteto studentai pradeda naują laikotarpį — „trečiąjį semestrą". Kaip niekad ši vasara svarbi mūsų aukštosios mokyklos studentams. Jubiliejiniai metai, kuriais visi jaunuoliai savo nuoširdžiu triūsu lenktyniauja už teisę pasirašyti Lenino komjaunimo Raportą TSKP Centro Komitetui Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 60-mečio proga, kelia ypa tingus reikalavimus, skatina būti reiklesniems sau, reikalau ja, kad kiekvienas studentas taptų „trečiojo semestro" žy mūnas. Šios vasaros reikšmę nusako ir tai, kad ji yra dvi dešimtoji Universiteto studentų statybiniams būriams. Ne atsitiktinai šiemet, kaip ir prieš dvidešimt metų, Istorijos fakulteto studentai darbuosis Varėnos rajone — Žilinuose. Tai gražus darbo žmonių ir studentų bendradarbiavimo pa vyzdys, įrodymas, kad studentai nesibaido darbo. Šią vasarą į statybos ir žemdirbystės būrius išvykstame užsibrėžę atlikti labai didelius darbus — apie tai byloja Universiteto SSB priimti socialistiniai įsipareigojimai. Šiais metais respublikos darbo kolektyvuose triūs labai daug studentų. Pirmąsyk mūsų studentai darbuosis Tuvos ATSR. Ir toliau vaisingus LLR, VDR, ČSR aukštųjų mokyklų ir Uni versiteto jaunimo organizacijų ryšius simbolizuoja tarptau tinės stovyklos. Universiteto studentų statybinis būrys, kaip parodė pa ruošiamasis laikotarpis, yra kupinas ryžto sėkmingai dar buotis X penkmečio darbo baruose ir su jaunatviška ener gija išvystyti deramą visuomeninę veiklą. Sėkmės! FI. RAMONAS LLKJS Universiteto komiteto sekretorius
ATIDENGTA MEMORIALINĖ LENTA Z. ŽEMAIČIUI
.. .Studentai ateina ir ~ išeina, o Universitetas pa silieka. Jis laukia naujų susitikimų. Žino: jie su grįš — gal prisiminti šią džiugią dieną, kai gavo, diplomus, gal priglusti' prie baltallemenlo beržo ir pasisemti naujų jėgų, gal padėkoti... Universitetas jiems bu vo ne tik starto aikštelė kelyje j gyvenimo viršū nes, bet ir pati viršūnė, pagal kurią matuojami to lesni darbai, siekiai, sva jonės. Tad būkite Ištikimi sau — ir svajonei, gimu siai Universitete. Laimingo kelio, 1977ųjų metų diplomantai! L. KLIŠAUSKO nuo traukoje: bibliotekininkys tės ir bibliografijos spe cialybės diplomantė Alma Putinaitė. Ji baigė Uni versitetą su pagyrimu.
„.. .Pakartosiu tik tai, ką mano tėvelis, paprastas, ne raštingas kaimietis, be galo doras, darbštus žmogus, iš lydėdamas mane, nepilnų 14 metų kaimo berniuką, gy venti ir mokytis tarp sveti mųjų Vilniuje (...), trumpai, reikšmingai pasakė: „Atmink, vaikeli: gerai darysi — sau rasi ir blogai darysi — sau rasi", Man tai nepaprastai įstrigo atmintin, ir gyvenime blogai ne< Tai Zigmo Žemaičio ž
A. Abramčiko nuotraukoje: kalba paminklinę lentą atidengęs Spalio raj. Vykdomojo komiteto pirmininkas V. Šelaikiskls.
sūnui. Žmogaus, be kurio šiandien neįsivaizduojama respublikos kultūra ir moks las, mūsų matematikos pat riarcho žodžiai. Z. Žemaitis (1881—1969) — Vilniaus universiteto mate matikos profesorius, buvęs (1946—1948) jo rektorius. Beveik trisdešimt ■ metų jis pragyveno Čiurlionio gatvės 29 name. Birželio 24 d. prie šio namo buvo atidengta me morialinė lenta respublikos nusipelniusiam kultūros ir mokslo veikėjui, įžymiam matematikui, šviesiai asme nybei Zigmui Žemaičiui. Atidarant paminklinę len tą, kalbėjo Universi teto rektorius prof. dr. J. Kubilius, MMF Matematinės •analizės katedros vedėjas doc. V. Paulauskas, VPI doc. P. Survila, MMF diplomantė A. Pakalaitė. Iškilmėse daly vavo partijos Vilniaus mies to komiteto mokyklų sky riaus vedėjas S. Ladukas, partijos Lenino rajono komi teto pirmasis sekretorius C. Slyžius, miesto Vykdomojo komiteto pirmininko pava duotoja S. Macikaitė, parti jos Universiteto komiteto sekretorius doc. K. Poškus, Matematikos ir mechanikos fakulteto vadovai, dėstyto jai, studentai, Z. Žemaičio artimieji, buvę jo mokiniai.
MATEMATIKAI IŠ VISO PASAULIO Birželio 28 d. Vilniuje pra sidėjo antroji tarptautinė ti kimybių teorijos ir matema tinės statistikos konferencija. Joje dalyvauja daugiau kaip 400 mokslininkų iš dvidešim ties pasaulio šalių. Konferen ciją rengia LTSR MA Mate matikos ir kibernetikos ins titutas, Vilniaus universite tas, TSRS MA A. Steklovo i/zsmatikos institutas. Pasta ruoju metu tai stambiausias pasaulyje tikimybių teorijos ir matematinės statistikos fo rumas. Pirmajame plenariniame posėdyje pranešimus skaitė įžymus tarybinis mokslinin kas šiuolaikinės tikimybių teorijos pagrindėjas akade mikas A. Kolmogorovas (Maskva) ir Vilniaus univer siteto rektorius prof. dr. J. Kubilius. Konferencijoje bus perskaityta apie 350 prane šimų. Universitetas neatsitiktinai yra vienas iš konferencijos rengėjų: respublikoje tiki mybių teorijos darbai dau giausia koncentruojasi mūsų aukštosios mokyklos Mate matikos ir mechanikos fakul tete ir LTSR MA Matemati kos ir kibernetikos institute.
• Prieš dvidešimt metų buvo iškelta pirmosios Universiteto darbo ir poilsio sto
vyklos vėliava • Mūsų vasaros darbai — Didžiojo Spalio jubiliejui
Nuo pat pirmųjų pokario metų Universiteto partinė ir komjaunimo organizacijos palaiko glaudžius ryšius su Tarybų Lietuvos kaimu. Stu dentai šefavo susikūrusius kolūkius, vyko talkininkauti sėjos Ir derliaus nuėmimo darbuose. Dažnas svečias anais metais kolūkiuose bu vo Universiteto dainų ir šo klų ansamblis. 1951 metais respublika iš girdo apie Kauno Politechni kos instituto komjaunuolių iniciatyvą — organizuoti va saros darbo ir poilsio sto vyklas kolūkiniame kaime, statybų aikštelėse. Taip atsi rado nauja šefavimo forma, tokia buvo studentų statybi nių būrių pradžia šalyje. 1956 metais Istorijos ir Fi lologijos fakulteto komjauni mo organizacija surengė su sitikimą su kolūkių pirminin kais. Atsistojo tąkart Daugų rajono „Taikos keliu" kol ūkio pirmininkas S. Vėgėlė ir sako: „Gražiai pasišnekė jom, paviešėjom pas jus. Ne gi taip ir išsiskirsim? Atva žiuokit vasarą Į kolūkj — padėsite pastatyti mums klu bą". Fakulteto komjaunuoliai tarsi būtų laukę to kvietimo — tuoj griebėsi organizuoti pirmąją Universiteto darbo
ir poilsio stovyklą. 195? m. vasarą Žilinų kaime suplevė savo jos vėliava. Prie jos su neramiai plakančia širdimi pasitempę stovėjo komjau nuoliai aktyvistai: J. Bielinis (dabar respublikos kultūros ministras), P. Bernatavičius (Universiteto Mokslinio ko munizmo katedros vedėjas) Ir kt. Nuo 1959 metų stovyklas pradeda organizuoti ir kitų fakultetų studentai. Tą vasa rą jau veikė 6 stovyklos: Daugų, Zarasų, Šiaulių, Vie vio, Eišiškių, Švenčionių ra jonų kolūkiuose. .Jose daly vavo apie 830 studentų. • 1961 metų vasarą (tempta lenktyniavimo kova vyko tarp atskirų darbo ir poilsio stovyklų pamainų. 1700 stu dentų savo darbus skyrė ar tėjančiam TSKP XXII suva žiavimui. Darbštūs ir nagingi Universiteto jaunuoliai daibavosl ne tik statybose, jie padėjo laukininkystės darbi ninkams, rengė bendrus su sitikimus, vakarus su kolūkie čiais. 1965 m. musų komjaunimo organizacija pradeda organi zuoti stovyklas ir kitose res publikose. Universiteto stu dentai dirbo Kokčetavo sri ties Ruzojevkos rajono aš-
tuoniuose tarybiniuose ūkiuo se. „Žalgirio" būrys „Paryžskaja komuna" ūkyje pastatė valkų darželį, dvi karvides, tris gyvenamuosius namus.. . Mūsų studentų dainą išgir do ir Altajus, Smolenskas, Tomskas, Krymas, Stavropo lis, Jakutijos ATSR... Dešimtojo penkmečio me tais vasaros darbo ir poilsio stovyklose dirbo 3 mln. 300 tūkst. mūsų šalies jaunuolių, jie atliko darbų už 5,5 mili jardo rublių. Šių šaunių dar bų metraštyje ryškios ir Uni versiteto studentų eilutės. 1965—1975 metai — reikš mingas laikotarpis stovyklų organizavime, permainų me tas. Anksčiau stovyklos bu vo organizuojamos pamaino mis, nuo 1972 m. įdiegta vie na pamaina žymiai pagerino gamybinius rodiklius. 1965 metų vasarą veikė 8 Universiteto darbo ir poilsio stovyklos Ignalinos, Kėdai nių, Tauragės rajonuose. 1975 m. tokių stovyklų jau buvo 30, jose dirbo daugiau kaip 1000 studentų. Stovyk los ėmė koncentruotis vieno je zonoje — tat padėjo ge rinti jų darbą. Naujas reiški nys buvo ilgalaikių sutarčių sudarymas. Universiteto kom jaunimo organizacija 1974
m. pasirašė 5 metų bendra darbiavimo sutartį su Aly taus statybos trestu. Nuo se no šefuojamas Švenčionių ra jonas. 1966 m. jau ir interklubiečlai turėjo savo stovyklą Moldavijoje. 1967 m. šventėme trečiojo semestro dešimtmetį. Tais pa čiais metais mūsų studentai iš vyko į pirmąją tarptautinę stovyklą Vokietijos Demok ratinėje Respublikoje. 1975 m. jau turėjome 6 tarptauti nius būrius. Komjaunimo or ganizacija užmezgė ir palai ko ryšius su Grelfsvaldo uni versitetu, Erfurto Medicinos akademija, Mlulhauzeno pe dagogine mokykla (VDR), Prahos universiteto Teisės ir Medicinos fakultetais, Krokuvos (LLR) universitetu. Kasmet 300 studentų dirba Jakutijos ATSR, Smolensko srityje ir Staviopolyje. 1974 m. Universiteto SSB atliko darbų už 1 mln. 100 tūkst. rublių. Iki 1973 m. studentai dirbo taikos princi pu. Dabar studentai už dar bą gauna atlyginimą. Studentų darbo ir poilsio stovyklos tapo neatskiriama mūsų komjaunimo organiza cijos darbo dalimi. Sunku būtų dabar įsivaizduoti stu dentų gyvenimą be trečiojo semestro, to didelio darbo mokytojo. Žinoma, stovyklos svarbios ne vien materiali niu efektu. Ir kaimui, ir stu
dentams jos svarbios moraline-auklėjamąja nauda. Kol ūkiečių ir studentų bendra vime pajuntame atlikto dar bo džiaugsmą, turtėjame dva siškai. 1975 m. Medicinos fakulte to studentų statybinis būrys gamybinę programą įvykdė 226 %. Vasarą kartu su stu dentais dirba ir sunkiai auk lėjami paaugliai. Studentai padeda stiprėti vietinėms komjaunimo organizacijoms. Perskaityta šimtai paskaitų, surengta šimtai koncertų, su remontuota dešimtys kaimo mokyklų. Studentai stovyklo se įkūrė kaimo profesinio orientavimo punktus, kur su pažindina vietinį jaunimą su Universiteto specialybėmis, padeda jam ruoštis studi joms. Antra vertus, patiems studentams stovyklos tapo organizacinio darbo mokykla. Komunos principas, spren džiant būrio gyvenimo klau simus, darbo proceso organi zavimas, geras profesinis pa siruošimas — visa tai leidžia komjaunimo organizacijai tvarkyti trečiąjį semestrą, ugdyti komjaunimo aktyvis tus. Prieš dvidešimt metų Iškelta Universiteto stovyklų vėlia va tebelaikoma jaunų tvirtų rankų. Ji tarsi mūsų jaunys tės, mūsų troškimų simbolis. ALGIS BAJARŪNAS LLKJS Universiteto komiteto sekretoriaus pavaduotojas
Mūsų darbo vietos BŪRIŲ DISLOKACIJA RESPUBLIKOJE IR VIRŠININKAI
t. Alytaus ST, SV-5 (25 žmonės, MMF) — G. Stankūnas 2. Alytaus ST, Kapsuko SV (25, FF) — A. Abišala 3. Alytaus ST, Vilkaviškio SV (25, FAF) — E. Petkevi čiūtė 4. Alytaus ST, SV-3 (25, MF) — K. Trainavičius 5. Kauno ST, SV-4 (25, Fil. F) — R. Lukauskytė 6. Biržų raj. „Laisvosios žemės" kol. (25, MF) — E. Jatkauskas 7. Lazdijų raj. „A. Kirsnos" t. ū. (30, PEF) — J. Budrytė 8. Palangos prekybos valdyba (30, PF) — R. Saidys 9. Panevėžio TSO (25, FAF) — S. Paukštė 10. Alytaus TSO (30, PF) — S. Matas 11. Rokiškio raj, „Lenino keliu" kol. (25, ChF) — V. Kulie šius 12. Rokiškio SV (30, MMF) — R. Jakseboga 13. Rokiškio paukšt, t. ū. (30, ChF) — R. Vaitkus 14. Radviliškio raj. Šeduvos t. ū. (25, IF) — V. Eismantas 15. Radviliškio raj. „Černiachovskio" kol. (25, TF) — R. Vaščlula 16. Širvintų KMK (30, FF) — N. Stankevičius 17. Širvintų TSO (25, FF) — R. Pusvaškis 18. Širvintų raj. Šešuolėlių t. ū. (30, PEF) — Ž. Stravinskas 19. Šakių sodininkystės ūkis (30, Fil. F) — M. Žižytė 20. Šakių sodlnink. ūkis (30, Fil. F) — A. Malakauskas 21. Šakių TSO, (25, TF) — V. Pacevičius 22. Švenčionių raj. Cirklišklų t. ū. (25, FAF) — R. Andrikls 23. Vilniaus raj. Anovilio t. ū. (60, FAF) — R. Staniulis 24. Vilniaus ITSV-18 (30, MMF) — R. Urbonavičius 25. Vilniaus SRT, SV-4 (25) — A. Paulikaitis 26. Varėnos KMK (25, IF) — A. Jacevičius 27. Vilkaviškio raj. Šapalų t. ū. (40, IF) — J. Matakas 28. Vilkaviškio raj. t. ū. (30, MMF) — A. Jasllionis 29. Vilniaus DEPO (50, FAF) — R. Dudonytė 30. Vilniaus ITSV-15 (60, tarptautinė) — R. Vosylius 31. „Vilniaus statyba", SV-4 (30, tarptautinė) — R. Rožukas 32. Sanitarinis (30, MF) — L. Kalėtinas IŠVAŽIUOJAMIEJI BŪRIAI Jakutijos ATSR — K. Černiauskas Jakutijos ATSR — T. Jonikas Tuvos ATSR — A. Kasperūnas Tuvos ATSR — B. Bobina Smolensko sritis — V. Malakauskas Smolensko sritis — R. Stankūnaitė Stavropolio kraštas — I. Vainšneiderytė
TARPTAUTINIAI BŪRIAI CSSR, Praha — Z. Besasparytė CSSR, Hradec Kralovas — R. Vaicekauskaitė VDR, Greifsvaldas — V. Siutilas VDR, Miulhauzenas — Z. Burnys VDR Erfurtas — M. Bložė LLR Krokuva — V. Navickas
Išskrido į dislokacijos vietas pirmieji Tomsko būrio nariai. L. SKIRSTO nuotrau koje matome juos prieš kelionę Vilniaus aerouoste.
UNIVERSITETO STUDENTŲ STATYBINIO BŪRIO „JUVENTUS-77"
įsipareigojimai Universiteto studentai dar aktyviau prisidės prie TSKP XXV suvažiavimo iškeltų uždavinių įgyvendinimo, dera mai sutiks Spalio 60-metį, Alma Mater 400 metų jubilie jų. Būtina padidinti studentų statybinių ir žemdirbystės būrių veiklos efektyvumą, kovoti už dar aukštesnę darbo kokybę, gerai organizuoti darbą, sustiprinti agitacinį-propagandinį kultūrinį darbą. Vilniaus V. Kapsuko universi teto SSB „Juventus-77" įsipareigoja: 1. Suformuoti respubliko je 30 linijinių būrių iš 850 studentų: statybos darbams — 21 (510), žemdirbystėje — 8 (200), sanitarinį būrį (30) ir vagonų palydovių būrį (50), suformuoti 6 išvažiuo jamuosius būrius (295 žmo nės). 2. Atlikti statybos darbų už 1150000 rub. sąmatinės vertės, pasiekti, kad kiekvie
no SSB nario, dirbančio žem dirbystės darbus, uždarbis būtų ne mažesnis kaip 140 rub. 3. Linijiniams būriams da lyvauti soc. lenktyniavime „60 spartaus darbo savaičių — Didžiojo Spalio 60-mečiui". 4. Visiems SSB nariams laikyti PDG normas. 5. Surengti savaitę, skirtą
Didžiojo Spalio 60-osiotns metinėms pažymėti. Savaitę užbaigti Universiteto SSB są skrydžiu „20 studentiškų va sarų". 6. Aktyviai dalyvauti viso se šeštadieninėse talkose. 7. Visuose Universiteto būriuose paskelbti našaus darbo dieną. Joje uždirbtas lėšas perduoti sąjunginio bū rio šefuojamam objektui — Gagarino miesto rekonstruk cijai. 8. Paruošti 127 jaunuosius lektorius, perskaityti ne ma žiau, kaip 250 paskaitų. 9. Paruošti 30 meninių agitbrigadų, surengti ne ma žiau kaip 100 koncertų. 10. Derliaus nuėmimo me tu talkininkauti kolūkie čiams, tarybinių ūkių darbi ninkams. 11. Studentų jėgomis jų dislokacijos vietose sure montuoti mokyklas, prie mokyklų įrengti sporto aikš teles, suremontuoti sporto
60 SPARTAUS DARBO
SAVAIČIŲ METRAŠTIS Dabar, artėjant dienai, kai reikės pradėti dirbti su jau nesniais draugais, S. Matas vis dažniau susimąsto — ar sutars su pirmakursiais? Ar sugebės juos uždegti ne tik šauniai padirbėti, bet ir links mai, kūrybiškai praleisti va sarą? Ramiau darosi, kai pri simena, kad išvyksta kartu su vienais šauniausių fakul teto pirmakursių. Prekybos fakulteto studen tai pažįsta S. Matą kaip II k. prekybos ekonomikos spe cialybės grupės seniūną, kaip fakulteto komjaunimo biuro narį. Kai grupės draugai ren ka socialistinio lenktyniavi mo nugalėtojus, niekas ne prieštarauja, kad Į jų sąrašą būtų įrašyta Sigito pavardė. Jis — mokslo pirmūnas, vi suomenininkas. Visuomet savo vietoje, kuklus, be galo Dareigingas, draugiškas — toks Sigitas grupės draugų akimis. To dėl S. Matas — visų lenkty niavimo etapų nugalėtojas. — Sigitai, kaip tu tiek daug spėji? Gal kokias pa slaptis slepi? — Jokių paslapčių netu riu, — atsako jis. — Studi juoju kaip ir visi kiti. Bet negi vien paskaitų pakanka? Aukštos kvalifikacijos spe cialistas privalo ne tik gerai žinoti savo specialybę, bet ir mokėti bendrauti su žmo nėmis, suprasti juos, skatinti juos naujiems darbams. Ne pasiklysti milžiniškame mū sų amžiaus informacijos sraute, atrinkti iš jo tai, kas prasmingiausiai papildo stu dento žinias, gyventi tuo, kuo gyvena grupės, fakulteto studentai — taip aš supran tu studijas. Šią vasarą Sigitas vado vaus SSB „Armalūra-77". Štai kodėl jis vis dažniau mena praėjusią vasarą, kai darbavosi Jakutijoje. Šįmet jam tenka didesnė atsakomy bė, jis — būrio vadas. Sigi tas atsakomybės nebijo — žmogaus vertę visur ir visa da puikiausiai įrodo mokėji mas dirbti. — Šie metai didelės šven tės — Spalio 60-mečio — metai. Šventė bus dar šau nesnė, dar didesnė, jei jau sim, kad ir mes prisidėjom, — sako Sigitas. N. JOVAIŠYTĖ PF komjaunimo biuro sekretorės pavaduotoja
įrenginius, perduoti mokslei viams sporto inventoriaus už 360 rub. 12. Padėti Vilniaus m. Le nino raj. VRS vaikų kamba riui dirbti su sunkiai auklė jamais paaugliais. 14 pa auglių priimti į SSB liniji nius būrius. 13. Ruošti stendus, plaka tus, parodas šalies ir respub likos ekonominio, politinio, kultūrinio gyvenimo temo mis. Propaguoti TSKP XXV suvažiavimo nutarimus. 14. Būrių dislokacijos vie tose įsteigti konsultacinius punktus besiruošiantiems mokytis aukštosiose ir spec. vidurinėse mokyklose. 15. Būrių dislokacijos vie tose šefuoti karo, revoliuci jos dalyvius ir jų šeimas. 16. Pasiekti, kad kiekvie nas SSB narys turėtų visuo meninį įsipareigojimą. 17. Surinkti ir perduoti mokyklų bibliotekoms moks linės ir grožinės literatūros knygų už 305 rub.
KURIE BŪRIAI BUS GERIAUSI? UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KOMITETAS IR STU DENTŲ STATYBINIŲ BŪRIŲ STABAS, SIEKDAMI SUAK TYVINTI STUDENTŲ VEIKLĄ TRECIAJAME SEMESTRE, SKELBIA UNIVERSITETO GERIAUSIO STUDENTŲ STA TYBINIO BŪRIO KONKURSĄ „MŪSŲ DARBAS — 60JAM SPALIUI". I. Konkurso tikslas. Išaiškinti geriausią Universiteto statybinį būrį pagal gamybinius rodiklius ir visuomeninę veiklą. Konkurse dalyvauja visi Universiteto SSB, dirbantys statybose, žemdirbystėje, visuomeninio maitinimo įstaigose ir vagonų depe.
imančių organizacijų vadovai ir SSB zoniniai štabai.
IV. Apdovanojimai: 1. Būrys, iškovojęs pirmąją vietą, apdovanojamas Uni versiteto komjaunimo komiteto pereinamąja taure „Ge riausia Universiteto darbo ir poilsio stovykla" :r ekskur sija į Leningradą. 2. Antros vietos laimėtojas apdovanojamas Universite to komjaunimo komiteto Garbės raštu ir ekskursija į Minską. 3. Būrys, užėmęs trečią vietą, apdovanojamas Univer siteto komjaunimo komiteto Garbės raštu ir ekskursija j vieną iš respublikos miestų.
VISIEMS TRECIOJO SEMESTRO DALYVIAMS! Pranešame, kad studentų statybiniai būriai išvysta į stovyklas liepos 3 d. Visi su būrių atributika ren kamės prie centrinių Universiteto rūmų 10 vai. LLKJS Universiteto komitetas, SSB štabas
L. Skirpsto, V. Juraičio, I. Dagio nuo traukos.
II. Vertinimas
1. Agitacinių brigadų apžiūra-konkursas paruošiamuoju laikotarpiu: a) už I vietą — 20 balų, b) už II vietą — 15 balų, c) už III vietą — 10 balų. 2. Stovyklavietės įkūrimas ir apipavidalinimas: a) labai gerai — 15 balų, b) gerai — 10 balų, c) patenkinamai — 5 balai. 3. Stovyklos gamybinė veikla: a) plano įvykdymas 100% — 50 balų, b) plano įvykdymas 100—115% — 80 balų, c) plano įvykdymas 115—130% — 100 balų, d) plano įvykdymas 130—150% — 150 balų. 4. Kultūrinis-masinis darbas: a) už kiekvieną visuomenei surengtą koncertą — 5 bar.j, b) už zoninio SSB sąskrydžio ruošimą — 25 balai, c) zoninio SSB sąskrydžio prizininkams: už I vietą — 15 balų, už II vietą — 10 balų, už III vietą — 5 balai, d) Už kiekvienas sporto varžybas su vietiniu jaunimu — 2 balai. 4. Agitacinės-vaizdinės priemonės (jas būriai parveža į SSB štabą): a) už kiekvieną visuomenei perskaitytą paskaitą — 3 balai, b) už kiekvieną sienlaikraštį — 3 balai, c) už kiekvieną fotostendą — 6 balai. 5. Už raštiškas priimančių organizacijų padėkas — 10 balų. 6. Už teigiamus atsiliepimus spaudoje: a) rajoninėje ir Universiteto — 5 balai, b) respublikinėje — 15 balų. 7. Už kiekvieno paauglio auklėjimą — 10 balų. 8. Už gerą šefavimo darbą, numatytą socialistiniuose įsipareigojimuose — 20 balų. 9. Studentų statybiniai būriai praranda balus, jeigu: a) nevisiškai sukomplektavo būrį — 20 balų, b) neįvykdė gamybinės užduoties — 30 balų, c) pažeidė saugaus darbo reikalavimus: už 1 atvejį — 10 balų, už du — 15 balų, už trečią — 20 balų, d) nesilaikė sanitarinės higienos reikalavimų — 10 balų, e) nesilaikė maudymosi taisyklių — 15 balų, I) pažeidė „sausą" įstatymą — 40 balų, g) blogai apie būrį atsiliepta spaudoje: rajoninėje — 20, respublikinėje — 30 balų. III. Universiteto SSB darbą tikrina ir vertina Universi teto komjaunimo komiteto sekretoriatas, SSB štabas, pri-
MŪSŲ
* 1957 m. buvo įkurta pirmoji Universiteto darbo ir po ilsio stovykla.
Filologijos fakultete trečia jam semestrui ruošiasi ir pirmakursiai, ir antrakursiai STATYBINIŲ — fakulteto būriai dirba pa * 1970 m. Universitete buvo sudaryta 16 studentų staty mainomis. Šiemet sudaryti binių būrių. Jie kartu su keturiais išvažiuojamaisiais atliko trys studentų statybiniai bū darbų už 700 tūkst. rub. BŪRIŲ riai: vienas vyksta j Kudir kos Naumiestį, kiti du dirba * 1975 m. trisdešimt SSB ir 7 išvažiuojamieji atliko dar Sakių sodininkystės tarybi bų už 1300 tūkst. rub. DVIDEŠIMT niame ūkyje. Su šiuo ūkiu mūsų fakultetas yra sudaręs * Šiemet universiteto studentai turės respublikoje 32 ilgametę bendradarbiavimo stovyklas, 12 išvažiuojamųjų būrių darbuosis užsienyje, METIS sutartį, nes darbas ūkio ser kitose broliškose respublikose. Numatyta atlikti darbų už bentyne reikalauja darbščių 1 mln. 400 tūkst. rublių. merginų rankų. Baigiasi paruošiamasis lai kotarpis. Sukomplektuoti būriai, stovyklautojai patikrinti nesudarė ir Riugenas. Susi » medikų. Sudaryta agitbrigadraugavom greitai, — pasa da ir lektorių grupė. Prisikoja J. Karosas. — Vieni ki miltelami paruošiamojo laikotų nevengdavom. Kas nors tarpS) sunkumus, galvojame ne taip — j akis vienas ki — gal prie medicininio pa — Dirbom Bergeno grūdų kolegos studentai greifsval- tam pasakom. Nepatiko, sa tikrinimo galėtų daugiau pri paruošimo įmonėje. Ji — pa diečiai. Lygiai taip pat nesu kysim, mums, kad naujieji sidėti busimieji būrių gydy ti stambiausia VDR šiaurėje, prantamas vokiečiams buvo draugai kambary, parėję iš o jos punktai išsimėtę po vi mūsų atsisakymas imti arbat darbo, darbinius rūbus purto. tojai. są salą. Dirbom pamainom, pinigius už atvežtus grūdus į Pasakėm. Ir dar pagrasinom, „Serbentos" būrio mergi tekdavo ir naktį, ir vis kitoj poilsio namus. Jie sampro kad jei nesiliaus — sušlavę nos ruošiasi pririnkti apie vietoj... O salos grožis! Ne tauja labai paprastai: jeigu tuos grūdus jiems į lovas pil 30 tonų juodųjų serbentų, nuodėmė pavydėti tokios sto yra darbas, yra ir atlygini sime. Niekas už tokias pasta įsipareigojimus prisiėmė ir mas už jį. Tad nėra ko gė bas čia, stovykloje, nepyko. vyklos. SSB „Liepsna" nariai. Žino Darbas, tiesa, mums buvo dytis nei vieno, nei kito. Su Vokiečiai gerbia tiesius ir ma, studentai ne vien dirs kiek neįprastas. Gausu visai pratome tokį didelį dalyką, savo vertę suvokiančius žmo gamyboje, bet atliks didelį nematytos technikos. Pirmom kad savo įpročius ir normas nes. Jie nemėgsta pataikūnų kultūrinį-masinj bei politinįdienom prigąsdinti tik žiū taikyti kitam kraštui būtų ne ir ištižėlių. Po darbo neretai idėjinį darbą. Tai labai svar rėjom, kad nepaliktume tarp teisinga. Tada pastarasis irgi traukdavom su naujaisiais bu dabar, kai visoje šalyje grūdų kurios nors nuosavo galėtų savo įpročius ir nor draugais į alinę. Ir čia, prie svarstomas naujos Taiybų mas tuo pačiu pagrindu tai bokalo alaus, prasidėdavo kūno galūnės. šalies Konstitucijos projek Uždarbis įmonėje — valan kyti mūsų kraštui. Mes ir „savišvietos valandėlės". Šne tas, kai liaudis ruošiasi pa dinis. Todėl čia aštuonios netaikėme. Tik stengėmės kėti mums buvo apie ką. Ne minėti Didžiosios Spalio so darbo valandos, kurias dirba pagerbti vokiečių įpročius ir, tik su studentais. Mus visa cialistinės revoliucijos 60kiekviena pamaina; visi turi pasitaikius progai, savo pa da užšnekindavo ir darbinin ąsias metines. aiškiai apibrėžtą darbą. Jei rodyti. Tokioj situacijoj ne kai: kiek uždirba mūsuose, Būrių nariai skaitys paskai jo pritrūksta, įbruka tau bri apsieisi be nesusipratimų. tas, rengs koncertus. Suorga kaip gyvena žmonės. .. Tautos kultūrą, matyt, gali gadininkas šluotą į rankas ir nizuosime konsultacinius pagal daugelį šlavinėk sandėlio teritoriją. ma matuoti Viši žmonės gyvena ant punktus abiturientams, besi Vietiniai darbininkai sako, požymių. Turistas ją papras tos pačios planetos. Visi jie ruošiantiems stoti į humani kad taip bešlavinėjant tonos tai matuoja pagal šalies, ku turi rūpesčių ir džiaugsmų. tarinių profilių specialybes. rioje lankosi, žmonių smal Visur ir visada jie turi dirb grūdų per metus prisirenka. SSB nariai bendradarbiaus Pamažu ėmėm įprasti. Prie sumą. Smalsumas lyg ir at ti, kurti, draugauti. Taip su vietinėm komjaunimo or visko. Ne tik įprasti, bet ir virkščiai proporcingas kultū galvojom mes, taip manė ir ganizacijom, dalyvaus bend daug ką suprasti pradėjom. ringumui. Kai po mėnesio, riugeniečiai. ruose renginiuose. Pirmiausia, iš kur tas išskai praleisto VDR, traukinys rie Baigiasi sesija, baigiasi pa dėjo tuo pačiu keliu atgal, .. .Šiemet rudenį jie žada čiavimas ir sausas racionaliz ruošiamasis laikotarpis. Tegu mes buvome šiek tiek kito susitikti. Pirmosios Universi darbas trečiojo semestro au mas. Mat, viskas čia, grūdų paruošimo įmonėje, apmoka kie. Pro langus dairėmės teto tarptautinės stovyklos ditorijose bus sėkmingas vi ma. Į mūsų iš pradžių pa mažiau. Prisižiūrėjom, tapom dalyviai, „Vilniaus" būrio siems SSB nariams, vado reikštą komjaunuolišką ini ramesni ir santūresni. Bet draugai. Gyvenimas ne visa vams bei komisarams, telydi ciatyvą padirbėti visuomenės koks patyrimas santūrina da matuojamas trim savaitėm visus darbinga nuotaika. ar dešimčia metų, bet šįkart labui, nesirūpinant uždarbiu, žmogų... M. ŽIŽYTE — Savi matai ir savos ver taip yra. vietiniai darbininkai pažiūrė Filologijos fakulteto jo kaip į visai nerimtą daly tybės studentus visur ir vi SSB „Serbentą" vadė Užrašė A. DARGUSIS ką. Nesuprato šito ir mūsų sada greitai suartina. Išimties
* 1965 m. šeši respublikos ir aštuoni išvažiuojamieji stu dentų būriai atliko darbų už 431 tūkst. rub.
Trys savaitės Riugeno saloje 1966 metų vasarą Vokieti jos Demokratinėje respubli koje vyko Baltijos taikos sa vaitė. Joje dalyvavo tuome tinis Universiteto komjauni mo organizacijos sekretorius P. Vaitkevičius. Įspūdingoje šventėje netrūko ir pažinčių. Viena iš jų — su Greifsvaldo universiteto FDJ komite to nare S. Viger — ne tik padėjo P. Vaitkevičiui dau giau sužinoti apie vokiečių studentų gyvenimą, bet ir buvo lemtinga dviejų univer sitetų draugystei. Dviejų jau nimo organizacijų atstovų pažintis davė pradžią Vil niaus ir Greifsvaldo univer sitetų bendradarbiavimui. 1967 m. pavasarį mūsų kom jaunimo komitetas pasirašė sutartį su Greifsvaldo univer siteto FDJ komitetu dėl kei timosi studentų tarptautinė mis stovyklomis. — 1976 m. vasarą mes, trisdešimties žmonių būrys — buvo jame ir po vieną Kon servatorijos bei Šiaulių peda goginio ir Dailės institutų at stovą — susiruošėme į Greifsvaldo universiteto stu dentų suorganizuotą darbo ir poilsio stovyklą Riugeno sa loje, — prisimena Filosofijos katedros docentas Justinas Karosas, o tuomet — „Vil niaus" būrio vadas. — Komp lektavome grupę labai atsa
kingai. Pagalvokit — net ansambliečiai mus mokė liaudies šokiui Turėjom ir smuikininką — A. Stulgį (D. Oistracho mokinys), ir daili ninką — A. Kyną (dabar jau žinomas skulptorius). Išvis šaunūs kolegos susirinko, daugelis jų — tuometinių studentų — dabar gerai ži nomi šių dienų skaitytojui: P. Bražėnas (LTSR Rašytojų sąjungos atsakingasis sekre torius), P. Šileikis (Medicinos fakulteto dėstytojas, Univer siteto SMD mokslinis vado vas), S. Tarbūnas (Sveikatos apsaugos ministerijos sanita rijos epidemiologijos valdy bos viršininko pavaduoto jas). .. Taigi važiavome į Greifsvaidą tvirtai pasiryžę ištverti bet kokius išbandy mus, kad apgintume mūsų Al ma Mater vardą. — Kas pirma, visada bran gu. Visi jaučiam sentimentus pirmajam skambučiui, pirma jai paskaitai... Tada mus apėmęs jausmas irgi buvo pakilus — jautėm, kad esam pirmi, stovykla turėjo pir mumo įspūdį. Vilniečius pasitiko ta pati Sluzana Viger — dabar ji prisistatė kaip stovyklos vir šininkė. S. Viger, be to, bu vo VDR parlamento deputa tė, šios pareigos jai gelbėjo kuo puikiausiai įkurdinti svečius.
ŽODIS SSB NARIAMS
KARTU SU ANSAMBLIEČIAIS LINKIME JUMS, BRANGŪS SKAITYTOJAI, SAU LĖTOS IR TURININGOS VASAROS, GERO POILSIO IR ĮDOMIŲ KELIONIŲ, ŠAUNIŲ DARBUI
O kas šią vasarą laukia mūsų šaunaus reprezentaci nio kolektyvo? Apie pasku tinius dainų ir šokių ansamb lio koncertus ir ateities pla nus mes kalbėjomės su va dovu LTSR n. a. V. ALEK SANDRAVIČIUMI.
Koncertai, koncertai...
L. RUIKO nuotraukoje:grupė je 1977 m. pavasarį.
ansambliečių Paryžiu
— Teisybę pasakius, po kovo mėnesio, kai tapome dekados „Vainikas Spaliui" laureatais, didelio poilsio lyg ir neturėjome, — sako vado vas. — Trumpai atsipūtę, su skatome viena grupė ruoštis kelionei į Prancūziją. Šiemet kasmetinėje Paryžiaus mugė je veikė Tarybų Lietuvos pa viljonas, mums buvo suteikta garbė atstovauti respublikos liaudies menui. Per kelias balandžio pabaigos— gegužės pradžios dienas Paryžiuje koncertavome apie dešimt kartų: ir pačioje mugės est radoje, ir Lietuvos paviljone,
ir TSRS paviljone, pasirodėme ir per Prancūzijos televi ziją. Berods, spaudoje jau bu vo rašyta apie sėkmingą gru pės pasirodymą... — Iš viso mūsų buvo dvy lika — trys šokėjų poros, instrumentalistai ir du Kau no Muzikinio teatro solistai. Mugėje koncertavo ir kitų šalių kolektyvai, bet dėme sio nestokojome. Prisimenu, vieną dieną Lietuvos paviljo ne lankėsi Prancūzijos indust rijos ministras. Gana grei tosiom apžiūrėjęs ekspozici ją, jis vis dėlto stabtelėjo ir buvo maloniai nustebintas mūsų pasirodymo. Šiaip po kiekvieno koncerto žiūrovai reikšdavo susižavėjimą — beje, labiau lyriškais šokiais, dėkodavo... Po tų įtemptų trijų dienų laukė maloni turistinė kelio nė po Prancūziją. Pernai rašėme apie kolek tyvo dalyvavimą XII tarptau tiniame folkloro festivalyje. Prancūzijoje. Džiugu, kad ir antroji viešnagė šioje šalyje paliko malonius prisiminimus. Kokie darbai laukė po šios kelionės? — Kibome ruoštis studen tų dainų šventei, vyksiančiai Klaipėdoje, liaudies ansamb lių — sąjunginio darbo žmo nių meno saviveiklos festi valio respublikinių turų nu galėtojų — šventei, kurioje dalyvaus ir svečių iš socia listinių šalių. Ji vyks liepos
KAD BUTŲ TAIKA Studentų statybiniai būriai vasarą dalyvauja daugelyje talkų. Dalis uždirbtų lėšų skiriama ir Taikos fondui. Apie jį pasakoja prof. dr. A. KUDZYS:
Tarybinis Taikos gyni mo komitetas ir Taikos fondas siekia mobilizuoti visuomenės jėgas partijos ir vyriausybės taikiai po litikai remti, tautų drau gystei ir solidarumui stiprinti, patriotinio ir in ternacionalinio auklėjimo idėjoms propaguoti. Jie propaguoja taikią Tarybi nės valstybės užsienio po litiką, prisideda prie po litinių ir kultūrinių ren ginių, dalyvauja tarptau tinės kovos už taiką ir prieš imperializmo agresi ją kampanijose, organi zuoja savanoriškų įnašų į fondą rinkimą. Individualiais fondo na riais gali būti tarybiniai piliečiai, aktyviai daly vaujantys jo veikloje ar ba teikiantys jam mate rialinę paramą. Taikos
KAINA 2 KAP.
fondo lėšas sudaro tarybi nių ir užsienio organiza cijų bei pavienių asmenų pinigai ir kitos dovanos, įnašai iš autorinių hono rarų, atlyginimų už išra dimus, premijų, o taip pat pajamos iš specialiai organizuojamų spektaklių, koncertų, vakarų, paskai tų ir pan. Didelė Fondo lėšų dalis skiriama teikti pagalbą Azijos ir Afrikos gyven tojams .nukentėjusiems nuo imperialistinės agre sijos. Jiems siunčiami maisto produktai, drabu žiai ir medikamentai. Tai kos fondas finansuoja Pa saulinius Taiką mylinčių jėgų kongresus, Tarptau tinius jaunimo festiva lius. Daug lėšų ski riama Pasaulinėms Taikos asamblėjoms surengti. Daugelis mūsų respubli kos darbo žmonių-darbininkų, tarnautojų, moks leivių ir studentų — ge rai supranta patriotinę in ternacionalinę pareigą ak
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1050 METŲ
tyviai remti Taikos fon dą ir skiria tam tikslui dalį savo santaupų. Tary binio sąmoningumo pa vyzdžiu gali būti Lietu vos Aklųjų draugija, kuri kasmet surenka ir įneša į Taikos fondą 20 000 rub. Tarybinis Taikos gyni mo komitetas kviečia stu dentus ir tarnautojus sa vanoriškais įnašais pa remti svarbų taikos išsau gojimo reikalą.
Nemenčinės. Išsimūrijom krosnį, susikalėm stalus — čia žadam gyventi penkias savaites. Visi 50 pirmakur sių geografų susėdom pirmą jį vakarą iškilmingai vaka rienei. Su mumis — nenuils tantis doc. L. Krasauskas, kuriam ši praktika su pirma kursiais jau aštunta. Links mai spragsi laužas, dainuoja Valio! Egzaminai išlaikyti. me „Geografų himną"... Visi su kuprinėmis, kas gi Ryt prasidės darbas. tarą, kas keptuvę nusitvėręs sugūžėjom prie Neries netoli V. DAUKŠAITE
REDAKCIJOS ADRESAS:
antroje pusėje Vilniuje. Be siruošdami šiems atsakin giems pasirodymams, koncer tavome dar keletą kartų: Europos gimnastikos pirme nybių atidaryme Sporto rū muose, susitikime su gimnas tais Aktų salėje, miesto dai nų šventėje. Praėjusią savaitę Jūsų, at rodo, nebuvo Vilniuje... — Dušanbėje vyko sąjun ginio festivalio respublikinių apžiūrų nugalėtojų instru mentalistų parodomieji kon certai. Kadangi mūsų an samblio instrumentinė grupė buvo pripažinta geriausia respublikoje, teko atstovauti Lietuvai. Koncertavo visų respublikų liaudies instru mentų grupės, buvo atvykęs liaudies instrumentų orkest ras iš Vietnamo, grupė iš Mongolijos. Sekėsi neblogai, parsivežėme Tadžikijos prolesin.ių sąjungų respublikinės tarybos Garbės raštą. Taigi: koncertai, koncertai. Žiemą, pavasarį, vasarą. Sun ku būti geriausiems. Ir gar binga. Antradienį, kai kal bėjomės su vadovu, jam bu vo brangi kiekviena minutė: vakare koncertas Profsąjun gų kultūros rūmuose tarp tautinės matematikų konfe rencijos dalyviams... Nesu skubome išsiskiriant palinkė ti kolektyvui sėkmės vasaros šventėse. Belieka tai padary ti dabar. A. JUODUPIS
STUDENTŲ DAINŲ ŠVENTĖ
Liepos 4—9 dienomis Klai pėdoje vyks respublikinė 1977 metų studentų dainų šventė „Spaliui — studentų daina". Ji šiemet sutampa su tradicine jūros švente. Šių metų dainų šventėje daly vaus daugiau kaip 2100 aukštųjų mokyklų daininin kų ir šokėjų. Dainų šventės programoje — ceremonialai karių kapinėse ir prie Leni no paminklo, Klaipėdos fa kultetų vakaronė „Susipažinkim", Vilniaus studentų va karas, pučiamųjų orkestrų koncertai Klaipėdos gatvėse ir aikštėse, koncertas žve jams stadione, vakaronė „Suk, suk ratelį", saviveiklos kolektyvų koncertai-susitikimai, bendras visų kolektyvų karnavalas. Programa labai įvairi ir turėtų įspūdingai įsi lieti į renginių, skirtų Di džiojo Spalio 60mečiui, vai niką. Apie šį renginį buvo kal bama antradienį Aukštojo ir specialiojo vidurinio moks lo ministerijos surengtoje spaudos konferencijoje. Kaip ruošiamasi šiai šventei, kal bėjo organizacinio komiteto pirmininkas Aukštojo ir spe cialiojo vidurinio mokslo mi nistro pavaduotojas K. Žu kauskas, šventės choro vyr. dirigentas K. Kaveckas, orga nizacinio komiteto pirminin ko pavaduotojas Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmi ninko pavaduotojas drg. Songaila. Tai jau ketvirtoji studentų dainų ir šokių šventė. Pirmo ji įvyko Kaune 1968 m„ o 1971 m. Šiauliuose buvo su rengta antroji studentų šven tė. 1974 m. vyko trečioji to kia šventė Panevėžyje. Tais pačiais metais Tartu buvo surengta Pabaltijo studentų dainų šventė. Klaipėda nuo pirmosios dainų šventės žymiai pasi keitė, išaugo. Čia veikia trijų aukštųjų mokyklų filialai, kuriuose studijuoja per 1000 studentų, todėl ne atsitiktinai šventė kaip tik vyks Lietu vos uostamiestyje. Joje daly vaus visų aukštųjų mokyklų Kitas laikraščio numeris išeis atstovai, išskyrus Dailės ins titutą. Ši šventė bus lyg ir rugsėjo mėnesį generalinė repeticija prieš kitais metais Lietuvoje įvyk siančią Pabaltijo studentų dainų šventę „Gaudeamus-7“. Studentai atliks gana sudė Nuoširdžiai užjaučiame tingus kūrinius, kaip J. S. GF biologijos spec. IV k. Bacho „Dainuokite, tautos" studentę Mildą BUITVYir kt. Kompozitoriai T. MaDAITĘ dėl tėvelio mirties. kačinas ir B. Gorbulskis ta proga parašė naujų kūrinių. Kurso draugai ir kuratorius
Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343 232000 Vilnius — MTP-3
A. LEKAVIČIUS LKP CK leidyklos spaustuvė Tiražas 3000 egz.
Užs. Nr. 2006
LV 05374
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA