ŠIAME
NUMERYJE: SĖKMĖS IR ATKAK LUMO
TAU,
NIAUS
UNIVERSITE
TO AUKLĖTINI!
1984 m. birželio 29 d„ penktadienis,
Tobulinamas studentu pedagoginis rengimas Šių metų TSKP CK balandžlo plenumas ir po jo vykusi TSRS Aukščiausiosios Tarybos sesija aprobavo bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų reformos pagrindines kryptis. Reforma apima vlsas mokymo ir auklėjimo tobulinlmo sritis, pedagoginlų kadrų ruošimo, mokytojų statuso ir materialinio apruplnlmo, mokymo technikės bazės, mokyklų valdymo gerinimo klausimus. Tai didelis posūkis viso ugdymo proceso pertvarkymo kryptimi remiantls marksizmo-leninizmo idėjomis apie mokymo ir gamybinio darbo sujungimą, Reformos krypčių dokumente nurodoma, kad reikia gerintĮ mokytojų (dėstytojų) rengimą universitetuose. Sis uždavinys mūsų Universitete jau pradėtas spręsti. Rėktoratas, išnagrinėjęs Universiteto mokymo galimybes, įpareigojo fakultetus, kuriuose rengiaml busimieji mokytojai (dėstytojai), Įvesti ciklą
privalomų specialių kursų: vaiko fiziologijos ir higlenos, auklėjimo metodikos, profesinio orientavimo psichologljos ir mokymo technlnių priemonių panaudojimo, Dabar fakultetų taryboms ir kai kurioms katedroms kyla uždavinys parengti tinkamas speckursų programas, parinkti patyrusius šių dalykų dėstytojus, stiprinti mokymo materialinę bazę. Žinoma, vien naujų specialių kursų (vedimas dar neišsprendžia visų geresnio studentų parengimo pedagoginiam darbui uždavinių. Reforma numato platesnius pertvarkymus. ' Neseniai paskelbtame TSKP Centro Komiteto ir TSRS Ministrų Tarybos nutarime „Dėl priemonių švietimo ir profesinio techninio mokymo sistemos pedagoginių kadrų rengimui tobulinti, kvalifikacijai kelti, jų darbo ir buities sąlygoms gerinti" nurodoma pertvarkyti
Egzaminai vyksta. Pareiškimai priimami Nuo to laiko, kai mūsų Universitete buvo įsteigti neakivaizdinis ir vakarinis skyriai, juose jau paruošta beveik 20 000 specialistų. Jau praėjo trisdešimt metų, kai Universiteto neakivaizdinis skyrius išleido 92 studentus, o dar po dešimt metų Alma
Maler gretas papildė 43 va karinio skyriaus studentai. Šiais metais į šiuos sky rius bus priimta 1275 stu dentai. Į filologijos, istorijos, gam tos ir matematikos fakulte tus būsimieji studentai jau laiko stojamuosius egzami
rengiančių mokytojus (dėstytojus) ir gamybinio mokymo meistrus mokyklų mokymo planus ir programas, gerokai pagerinti psichologinį, pedagoginį ir metodinį mokytojų (dėstytojų) rengimą, apginkluoti juos aktyviomis auklėjamosios veiklos moksleivių kolektyvuose, vadovavlmo klasėms, komjaunimo ir pionierių darbo organizavimo formomis ir įgūdžiais, padidinti bendrųjų teorinių ir specialiųjų katedrų vaidmenį formuojant jų pedagogintus įgūdžius. Vadinasi, praktiniam parengimui dirbtl mokykloje skiriamas ypatingas dėmesys. Mums teks gerokai persiorientuoti. Jeigu anksčiau Universitete buvo stengiamasi būsimiesiems mokytojams (dėstytojams) teikti fundamentalų psichologinį, pedagoginį ir metodinį pasirengimą, dabar greta to reikės pasirūpinti solidžiu praktiniu jų paruošimu. Tiesa, šia kryptimi jau
nus. Greit išaiškės patys at kakliausi. Didžiausias kon kursas Į biologijos specialy bę. Džiugina geras stojan čiųjų pasiruošimas. Nesurin ktas reikiamas kiekis pareiš kimų studijuoti bibliotekinin kystę, rusų grupėse — lietu vių ir rusų kalbas. į pramonės ekonomikos ir prekybos, teisės fakultetus dokumentų priėmimas prasi dės šiomis dienomis. Specia lybės populiarios ir konkur sai visada būna gana dideli. Manoma, kad ir šiemet ne bus stokojama stojančiųjų. Dokumentų priėmimo konisijai daug vargo suteikia irganizacinlai klausimai. Daž nai pasitaiko, kai būna pa teikiami blogai sutvarkyti dokumentai. Tuomet tenka siųsti žmogų gal net j kitą Lietuvos kraštą, kad atspau sdintų raštą ar gautų parašą. Ir stojančiuosius tai nemalo niai nuteikia. Beje, reikia pažymėti, kad „Tarybinio studento" numeris, kuriame Išspausdintos dokumentų pa teikimo ir egzaminų laikymo reikalavimai išsiuntinėtas į visų rajonų centrines biblio tekas. Taip pat jį įsigyti ga lima VU Mokymo skyriuje.
Daiva ZABUKAITE IF I kurso studentė
Autorės nuotraukose: (1.) Busimuosius studentus konsultuoja egzaminų komi sijos atsakingasis sekretorius datas V. Vadapalas, studen(2.) Renkamės profesiją. „Tarybinis studentas" pataria, kviečia, siūlo...
Nr. 23 (1282)
kai kas daroma. Pedagogikos katedra parengė detalius me todinius nurodymus, kaip vykdyti studentų pedagoginę praktiką mokykloje, išplėtė pagalbos jiems pedagoginės praktikos metu sistemą. Pa rengtas leidinys „Pedagogi kos praktikos darbai", kuris palengvins teoriją taikyti praktikoje per seminarus ir pratybas. Išleistas pedagogi nių dokumentų rinkinys. Sudaromas naujas metodinis rinkinys darbui su pionie riais mokykloje ir stovyklo je. Visa tai prisidės prie reformos reikalavimų įgy vendinimo. Reforma taip pat numato pagerinti jaunimo parinkimą mokytis aukštosiose mokyk lose, rengiančiose mokyto jus (dėstytojus). Sudaromos lengvatos norintiems būti pedagogais. Jiems mūsų Uni versitetas sudaro geras sąly gas pasirengti kilniam peda gogo darbui.
Prof. dr. L. JOVAIŠA Pedagogikos katedros vedėjas
VISUOMENĖS MOKSLŲ STUDIJOS TEISĖS FAKULTETE Teisės fakultete įvyko at viras partinis susirinkimas, kuriame buvo svarstomas visuomenės mokslų dėsty mo veiksmingumas. Apie visuomenės mokslų studijas Teisės fakultete šiais mokslo metais kalbėjo doc. E. Bieliūnas. Jis nagri nėjo pagrindines problemas, kylančias tiek studentams, tiek dėstytojams. Doc. E., Bieliūnas savo kalboje at kreipė auditorijos dėmesį į i visuomenės paskaitų lanky-1 mo reikšmę, studento ir dės tytojo ryšį per paskaitą ar seminarą. Teisės fakulteto partinia me susirinkime dalyvavo TSKP istorijos katedros doc. L. Kapočius. Jis pasakojo apie TSKP istorijos katedros metodus, dėstant partijos is toriją. VU Ateizmo katedros ve dėjas doc. J. Mačiulis pasa kė, kad svambiausia tai, jog studentai suprastų ateizmo ir religijos problemas. Susirinkime kalbėjo Tei sės fakulteto doc. P. Rasimavičlus, teisės mokslų kandi datas V. Vadapalas, studen tas O. Kozubovskis. Teisės fakulteto dekanas doc. I. Nekrošius pabrėžė, kad esant formaliai pažiūrai į visuomenės mokslų studi javimą, jie blogai įsisavina mi. Fakulteto dekanatui, ka tedroms, partiniam biurui ir komjaunimo komitetui atei nančiais mokslo metais daug reikės nuveikti, kad visuo menės mokslų studijos būtų dar gilesnės. Aldona SlLALYTE neetatinė „T.S." koresp.
SlE
žodžiai
Šiandien
TARIAMI
GAUSIAM
VU ABSOLVENTŲ BŪ
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
VIL
Kaina 2 kap.
RIUI. '
Kimiai studijuoti nelengva Rodos, dar neseniai skaičiavome žiemos sesijos rezultatus, džiaugėmės pirmunais, barėme skolininkus. Tačiau netruko prabėgi kelėtas mėnesių ir... Sesija vėl ragina pakartot, kas primiršta, praleista. Chemijos fakultete, kaip ir kitur, vyravo darbinga nuotaika. Susikaupę studentai kartojo medžiagą, aptarė sunkesnius bilietus. Visur rimtis, susikaupimas. Sužinojau, kad fakultete ruošiami elektrochemijos, biochemijos, polimerų, analitinės bei organinės chemijos specialistai. Populiariausa ir kartu sunkiausiai „įkandama" specialybė — biochemija, Ką apie šią specialybę mano II kurso studentė, būsimoji biochemike Jūratė Kazlauskaitė? —• Biochemija — tai ne toks jau ,.sausas" mokslas, Glaudus ryšys su gamta, žmogum. Kitais metais gilinsimės daugiau į biochemijos problemas. Mokytis sunkoka, daug medicinos disciplinų, todėl reikia atkaklumo, darbštumo. Į mūsų pokalbį įsiterpia IV kurso studentė Ilona Strazevičiiūtė: — Pasirinkau elektrochemikės specialybę. Šiuo metu si specialybė respublikoje viena iš reikalingiausių. Paskyrimai būna į institutus, gamyklas, daug galimybių tobulėti. — O kaip sekasi studijos? — Kaip minėjau, studi-
junti biochemiją nelengva, todėl į šią specialybę turėtų stotį nebijantys rimto darbo, Kita bėda prastas lankymas. Pasitaiko, kai paskaitose ir pratybose iš 20 žmonių tebūna 11—12. Paradoksalu, bet egzaminus laikome gerai. Galbūt gelbsti rimtas savarankiškas mokymasis, — pridurta Jūratė. Nelemta „rykštė" — blogas paskaitų lankymas, Daug dėmesio šiai problemai skiria Chemijos fakulteto dekanatas, komjaunimo argą* nizacija, MAK-as. Ir vis dėlto ar ne perdaug abejingai žiūrime į tuščias vietas auditorijoje, juokais praleidžiame kuratoriaus moralą ir vėl skubame toliau nuo Universiteto. —• Galbūt tai amžiaus liga, kiekvienas privalo išaugt vaikiškus drabužėlius, — svarsto Ilona, j— Mūsų kursas gali pasidžiaugti: pagerėjo lankymas, labai gerai laikome egzaminus. Atsirado atsakingesnė pažiūra į mokymąsi, o taip pat ranka pasiekiami skirstymai jpareigoja. Tiesa, truputį sunkiau sekasi visuomenės mokslai. Baigiasi egzaminų įkarštis. Po kelių dienų ištuštės auditorijos. Studentija pasklis po kolūkius, įsilies į staty bas, atliks pedagoginę bei gamybinę praktiką. Palinkėkim karštos ir darbingos vasaros. Daiva MACIŪTE IF I kurso studentė
SESIJA... ’ Elonos JANULYTĖS, IV k. žurnalistės nuotrauka.
Tarybinis studentas 2
sia savaite respublikoje didelė akademinio jauni mo šventė. Tūkstančiai diplomuotu iaunuiu specia listu pasklis po įvairius gimtinės kampelius. Šiandien laikraščio puslapiuose pasakojame apie šiemetinius VU absolventus.
hro Tūli". Mūsų estrados gaila (beje, kaip tokios lyg ir nėra!). Juo labiau, kad mūsų draugai ir kaimynai — estai ir latviai — turi kuo
...ne bet kaip atlikti pareigą Susitikau su VU Teisės fa kulteto diplomantu, Lenino stipendininku, TSKP nariu Egidijum Kuriu. Penki metai atiduoti teisę studijuojant, o kur dar tolesnis kelias — mokslinis, kūrybinis darbas? — Manau, teisė bus vie nintelė, — tarė Egidijus. Ir ne veltui. Jis — Teisi ninkų dienos iniciatorius Universitete. (Pristato savo žmoną, taip pat teisininkę). Egidijus Kūris — buvęs Teisės fakulteto komjauni mo organizacijos sekretorius. Jau vien tai, kad penketai ir vadovavimas komjaunimo organizacijai buvo nesun kiai suderinami, daug ką pa sako. — Idealus sekretorius yra toks, už kurį dirba jo žmo nės. Bet man tai ne visuo met pavykdavo. Teko ir pa čiam lakstyti, — prisipažįsta Egidijus. Tikras žmogus, jo suprati mu, tas, kuris ne bet kaip atlieka savo pareigas. Dar S. Nėries vidurinėje mokyk loje įskiepyta meilė darbui lydėjo ir visus studijų me tus. Paskutinė mokymosi Universitete pakopa — dip lominio darbo gynimas — dar kartą parodė Egidijaus užsispyrimą, principingumą, aišku, ir darbštumą. Diplomi
nį darbą („Valdžios esmė", mokslinis vadovas doc. A. Cirtautas) rašė negailėdamas nei jėgų, nei naktų ir pats atspausdino. „Kai pats dirbi, jauti didelį malonumą". Ne veltui reikli komisija Egidijaus diplominį darbą Įvertino penketu, pasiūlyda ma parengti spaudai. Vilija: — Laiko vyrui tikrai ne per daug. Jo silpnybė — knygos. Nepraeis pro knygy ną, nenusipirkęs kokios. Vi sos lentynos — jo pirktų, net lūžta, o kol perskaito visas, kol suranda laisvesnę minutę... Už tai laikraščius visuomet skaito. Neįsivaiz duoja, kaip galima nežinoti, kas vyksta pasaulyje. — Klasikinė muzika? Gal klek labiau patinka M. Rave lio, J. S. Bacho, F. Listo muzika, nors tai — ne pa grindinis mano pomėgis. Da bar dar ir savą „vokalistę" turim, — juokauja Egidijus, — septynių mėnesių Ievutę. (Suskamba telefonas, Egidi jus altslprašęs išbėga). — Kaip tėvas labai rūpi nasi savo šeima ir namais, — sako Vilija. — Mėgstu estradą. Patin ka seni geri rokenrolai, David Bowie, „Doors", „Jet-
pasldžiaugti. Jų diskotekas bent iš dalies patenkina sa vų autorių sukurta muzika. — Egidijus paliečia ir kaip vienam organizatorių, ir kaip jaunam žmogui rūpimą dis kotekų — jaunimo poilsio klausimą. — Gimus Ievutei, spekta klius ir kino filmus lankyti pavyksta rečiau. Lankom, kai seneliai priima savo glo bon anūkę. Egidijus televizoriaus be veik nežiūri. Gal nebent lai das — „Laikas", „Panorama", „Futbolo apžvalga" — krep šinio, futbolo varžybas. Kal bėdamas apie krepšinį, jis kaip sirgalius užsiminė apie Kauno „Žalgirio" krepšinin kus: — Kai kurie žaidėjai tik riausiai taip ir liks amžinai „perspektyvūs", sėdėdami ant atsarginių suolelio... O kad taip darbą j pirmą vie tą, ir mažiau pagyrų! .. Šiaip — kaip vilnietis — sergu už „Statybą"! Taip nejučiom ir prabėgo laikas jaukiuose paprasto ir linksmo VU Teisės fakulteto absolvento Egidijaus Kūrio namuose. Danutė BUBINAITE, I kurso žurnalistikos spec. studentė
Neramios sielos rūpesčiai
Penktakursi istorijos spe cialybės studentą Kęstutį Abramavičių pažįstame kaip di delį savo fakulteto patriotą. Išrinktas profsąjungos pir mininku, tarsi šeimos „gal va" pasiėmė globon visą fa kultetą. Prieš studijas — treji metai karinės tarnybos Siaurės laivyne, po to — darbas melioracijoje, — davė nemažą gyvenimo patirtį. — Esu gan griežtas, cha rakteris kietas. Noras ,,pur tyti." visada tūnojo manyje. Gal perdaug reikalavau iš savo fakulteto. Bet su deka nu sutarėm gerai. Augęs be tėvo, Kęstas vi suomet stengėsi padėti ir motinai, ir draugams. Jau nuo vaikystės ieško me, į ką atsiremti. Ypač pa sigendi to įstojus. Rūpesčių daugėja. Bet jau nebėgi pas mamą. Lauki — gal kas iš bendraamžių išties pagalbos ranką. — Kęstas patinka savo paprastumu, sugebėjimu su prasti padėti išsiaiškinti pro blemas, kurių tikrai nemažai, — pasakoja III kurso stu dentas Darius Kalibatas. — Netikėtai viskas susi klostė. Susikaupė krūvos problemų. O čia paprasčiau
šiai reikia noro. Tuomet už teks ir ryžto, ir drąsos.. . Nuversti kalnų gal ir ne teks. Bet padėti juk nesun ku. .. Aktyvistu aš niekada nebuvau. Išreiški savo nuo monę, apgini ją — štai tau ir aktyvistas.. . Mėgstu vis ką planuoti iš anksto.. . — Jis labai problemiškas, —• taip apibūdina kurso draugą Kęstas Gecevičius. — Didžiausia problema — dėl bendrabučių. Jų tvarka nevisiškai atitinka studentų interesus, — skundžiasi Kęs tas. — Nesąžiningai ir len ktyniaujama. Pernai mūsų 12 bendrabučio II korpusas pirmąjį ir antrąjį pusmečius pirmavo, lenkdamas net ir pavyzdinius teisininkų, pre kybininkų bendrabučius. Bet buvom nepagrįstai nustumti atgal. Taip juk numuša ir norą dirbti. O darbe, ypač studentui, labai svarbu nusiteikimas, nuotaika, kitų parama. Tilo-' met galima tikėtis ir gerų rezultatų. Kęstas veiklus ir sparte. — Esu šioks toks fizkultūrininkas. Universitete spor tui skiriama per mažai dė mesio. Sportinės komandos organizuojamos prieš pait varžybas. Vienais metais man teko dalyvauti iš kar to penkiose fakulteto rinkti nėse. Pernai svarsčio kilno jimo varžybose I vieta ati teko mūsų bendrabučiui... Be Kęšto pagalbos neapsi einama jokiuose fakulteto renginiuose. — Menininku niekada ne buvau, bet šventes organi zuojame gan sėkmingai. Mū sų organizuotos istorikų die nos įgavo net per didelį mastą. O juk anksčiau šios šven tės rengėjams labai sunkiai sekėsi surinkti žmones. Ypatingą Kęsto , .suvalkie tišką ūkininkavimą" studen tai išvydo vasarą, dirbdami studentų būryje. — Iš viso per Studijų me tus SSB dirbau šešis mėne sius. Vos Varėnos piliečiu
Nuoširdumu spindi pa vasario saulės nugairin tas veidas, maloni šypse na sutirpdo nedrąsą, ir kalba bemat užsimezga. Rodos, seniai pažįstu Al bertą. .. Albertas Dvilinskas — ir finansų fakulteto eko nominės informacijos specialybės diplomantas, Lenino stipendininkas. Penktas kursas.. . Al bertas suklūsta. Ne, jis negali patikėti, kad studi jų metai, pilni netikėtu mų, įspūdžių, jaudinimo si akimirkų prieš egzamisi akimirkų prieš egza minus ir džiugesio gavus nenketą jau baigiasi. „At rodo, dar toli pabaiga",— ištaria. Bet laiko tėkmė tokia greita — nesugau ti. XXX Sugrįžtam į studijų me tus. Su užsidegimu mano pašnekovas pasakoja apie veiklą kultūros klube. Agitbrigadų pasirodymai, minia tiūrų vakarai neapsieidavo be Alberto. Jis su draugu Dariumi tapo kultūros klu be ir scenaristais, ir režisie riais. Du kartus VU agitbrigadų apžiūrose iškovojo pirmąją vietą. Niekad neiš blės iš atminties šilti žiū rovų žvilgsniai, aistringi ir ilgai nenurimstantys ploji mai, vėliau apdovanojimai, ekskursija į Kijevą, Lvovą, kitus šalies kampelius, — Kiekvienas studentas turi kur nors dalyvauti, su rasti save. Universitete tam yra didžiulės galimybės: sportas, saviveikla, turiz mas, kraštotyra.. . Bet pir miausia — mokslas. O kad mokslas svarbiau sia, kad ne tušti žodžiai, tai Albertas įrodė Universitetą baigdamas penketais. — Labai svarbu profesiją pasirinkti pagal sugebėji mus, stoti ten, kur „trau kia". Tik tada bus nenuo bodu paskaitų metu, neįky ru skaityti programinę lite ratūrą, pagaliau darbas
taps poreikiu. Albertas gyvas ne tik sa viveikla, ne tik atkaklus ir valingas moksle. Jis — ak tyvus visuomenininkas, bu vęs specialybės komjaunimo organizacijos sekretorius. Vaikinas domisi technika, matematika, įvairiomis eko nomikos problemomis, fizi ka. Laisvalaikiu mielai ap lanko teatrą, kiną, parodas, skaito knygas. Patinka poe zija, fantastiniai romanai, vieną kitą knygą perskaito anglų kalba. „Bet kaip visur suspėji?" — klausiu. Jis šypsosi: — Svarbiausia — noras. Norint galima viską pada ryti, daug ko išmokti, pa siekti. Aišku, būtina supla nuoti laiką. O planuoti rei kia racionaliai, taupiai, kad užtektų jo ir darbui, ir pra mogai. Sėkmė iš karto neatsiran da. Reikia ir pačiam pajus ti gyvenimo, darbo skonį. Tada visai kitaip pradedi žiūrėti į žmones, vertinti jų poelgius. Darbštumas. va lia, sąžiningumas, kruopštu mas daug gali. Nuo trečio jo kurso Albertas ekonomi nės informacijos studentų mokslinės draugijos būrelio pirmininkas. Jis lieka dirb ti Universitete. Dabar triū sia prie mokslo tyrimo dar bo. rašo diplominį. — Dar daug baltų dėmių, daug yra klaustukų. Ir rei kia daug ką. „knibinėti". Daug. . . Albertui „daug" ne šiaip žodis. Tai tarsi akstinas dar bui, kad tirptų „baltosios dėmės". Zina STABINGYTĖ „T.S." neetatinė koresp.
praeina nesustodamos prie geležinių miesto vartų ir neieškodamos po kojomis klaidų palikdamos tik virpulį trumpų prisilietimų prie vardų praeina vienos ir lieka neišmoktos mintinai XXX 5. kasdien sunkiau išlikt žaliu į lašą įsikibo lapas ir į vabalą ir giesmei apsivijo aplink kojas vienatvės išsigandęs vakarais ir baimė aplink jį bujojo raudonais žiedais.
netapau. .. — Pirmąją studentiškąją vasarą dirbome Varėnos KMK, — pasakoja Darius Kalibatas. — Studentų staty bos būriui „Žilinai-82" vado vavo Kęstas. Čia jis puikiai sugebėjo organizuoti darbą. Pasireiškė ne tik kaip visuo menininkas, bet ir kaip ga mybininkas. — Studentiškos romanti kos nepažinsi be darbo SSB. Eiliniu dirbti, aišku, leng viau. Prie fizinio darbo esu pripratęs nuo mažens. O or ganizuojant darbą, daug for malumo. Praktiškai yra ne įmanoma atlikti visko, ko iš studentų reikalaujama, gerai. Norint atlikti gerai, reikia tam tikro poilsio. Aš pripa žįstu nuostatus — studentui reikalinga griežtesnė draus mė. Ypač vos ištrūkusiam iš tėvų namų. Bet per griežta drausmė — negerai. Praside da nelegali veikla, kuri nei giamai paveikia jauną žmo gų. Normos sustabarėjusios — jos nevisada atitinka esa mą laiką. Kažin ar tokia aktyvi vi suomeninė veikla padeda mokslams.
— Ar padeda? — Nela bai. Atima nemažai laiko, ne visada žinios kokybiškos. Aišku, absoliučiai visko iš mokti neįmanoma, bet mo kytis Teikia sistemingai. Stu dentą reikia vertinti ne pagal paskaitų lankymą, o pagal žinias. Kartais, išgirstą paskaitoje, galima perskaity ti vadovėlyje. Iš tikrųjų, Kęstas gali pa sigirti — septynios sesijos be ketvertų. Po 5-osios sesi jos — Dzeržinskio stipendi ja, po 7-osios — TSRS prof sąjungos. — Istoriją visada mėgau. Tik gal trūko susikaupimo. Labiausiai domina religijos istorija. Rūpi dabarties vi daus politika, konkrečios ekonominės problemos. Aš visada buvau realistas. . . Baigus — Šiaulių pedagogi nis institutas, TSKP istorijos katedra — auklėti jaunąją kartą. Didelės baimės nėra. Bandysiu. .. O šiandien — dar reikia įrodyti sau ir kitiems, kad kelias į savąją salą pradė tas tiesti gera kryptimi..........
XXX 1. Purvini pavasariniai vandenys mumis nubėga į upes, užsidega kasdienės rankos, užsiliepsnoja lig gėlių, pavargę akys sutupia ant kryžių ir laukia nesulaukia atskrendant savęs XXX 2. Išsirikiavo į alėją vakarai vienas už kitą ilgesni ir kvapesni laukimais susikabino šakomis
barstydami geriausių norų baltas dulkes o vėlai suskrido paukščiai pasakos naktinės
ir bites klevuos Turiu sodus išlepintus giesmių ir namus su debesim languos ir gatvės akmenų vėsius kvapus
ir susapnavo ligi ryto mus ir nugulėjo nuosakus sparnus XXX 3. Turiu aš pilnas alyvas tylos pieniuotas pievas
kam nors jau atiduočiau
Dalia STAKELIUNAITĖ
XXX 4. O kartais dienos išsikvėpinę kaip ievos ir lengvos kaip sparnai ir su klevų šešėliais ant
Ilona PIKČILINGYTE MaF m kurso studentė
3 Tarybinis studentas
Kęstučiui Vitkauskui šis dirbu buvo malonu — daug pavasaris Universitete pa teko bendrauti su žmonėmis, skutinis, tačiau tai nedrums pažinojau vos ne visą fakul čia jo geros nuotaikos. Kęs tetą. tutis, istorijos specialybės — O mokytis visuomeninė diplomantas, noriai pasakoja veikla netrukdė? — domiuo apie prabėgusius mokslo si. metus, o aš, pirmakursis, — Ne tiek jau ten daug Įdėmiai klausausi, nes pir mūno ir aktyvaus visuomeni darbo ten jau būdavo, kaip ninko pasakojimas man tarsi atrodo. Svarbu viską laiku pamoka ateičiai. Istoriją Kęs atlikti, tada ir laisvo laiko tutis pamėgo vidurinėje mo lieka. Kai prisėdu prie knykykloje, tačiau po vienuoli gų, sakau sau: „i,Mokykis, kos klasių j Universitetą ne- Kęstai, dabar. Turėsi laisvą jstojo. Siautėjusį tada huma vakarę". Žodžiu, reikia mo nitarinių mokslų karštligė kėti mokytis. Tačiau aš vis vien ste buvo viena šio nesėkmingo bandymo priežasčių. Tačiau biuosi Kęstučiu. O kada jis SMD po tarnybos Tarybinėje Ar suspėdavo dalyvauti kurion Įsijungė mijoje vaikinas Įstojo į pa veikloje, rengiamuosius kursus, baigė nuo pirmo kurso? Čia rezul juos ir ima studijuoti isto- tatai akivaizdūs — sąjungi riją. Nuo antro kurso Jis, niame visuomenės mokslų Respublikiniame pažangus studentas, atsakin konkurse, gas už VPP, Lenininę Įskai ture (III kurse) užėmė III tą, o vėliau renkamas fa vietą. Respublikiniame ture kulteto komjaunimo komite. už darbą „Komunistinio dar to sekretoriaus pavaduotoju bo istorija'i" — V kurse I akademiniam darbui. Rodos, vieta! Kiek valios ir užslspyturėtų būti sunku dirbti to rimo reikia, kad viską, ką kiose pareigose — kompli darai, darytumei labai gekuojasi santykiai su studen rai? tais, ne vienas dažnai iško — Tai ne vien mano, o šia pro dantis: „Uch, tas visos grupės nuopelnas, — smakas!" kukliai šypsosi Kęstutis. — — Tokia problema man Grupė musų tikrai pulki, nebuvo iškilusi. Studentai gaila bus skirtis. Štai trečia patys supranta, kad lankyti me kurse „Geriausios akade paskaitas būtina ir, man ro minės grupės konkurse" visi dos, Į visus MAK-o reidus kai sukrutome, tai ir antrą reaguodavo normaliai. Tik vietą užėmėme. Apskritai, pirmakursiai gal klek ir pa- visada būdavome draugiški niurnėdavo, nes mes juos ir vieningi. Mediumą kaip kontroliuodarvome labiau, ne šauniai atšventėme! Visi sugu kitus kursus. Pirmakur susklrstėme penketukais, ir siai, tik po vidurinės mo. kiekvienas penketukas pakyklos, mano gavę neribotą ruošė trumpą vaidinimą, Dalaisvę, todėl tekdavo juos bar pas mus ateina pirma pripratinti prie tvarkos, — kursiai ir skundžiasi, kad ne šypsosi Kęstutis. — Itin įdomu, grupė prasta. O ką žiaurių represijų nesiimdavo- patys padarė, kad būtų įdo me. Jei studentas tiesiog mu? piktybiškai nelankydavo pa — Kęstai, o ką manai skaitų, juos mums patys apie nepažangius studentus? studentai perduodavo, tada Ar jie negabūs, ar jie tin jau ir bausdavome. O šiaip giniai, bet ko tada jiems rel-
K
kia Universitete? — Man atrodo, mokytis galį visi- Tačiau vieni tingi, kiti Įstoja, o vėliau pamato ne ten pataikė, bet mesti nedrįsta, šiaip taip mokosi, norėdami gauti diplomą. Stodami Į aukštąją mokyklą buvę mokiniai ma žai ką žino apie savo spe cialybę ir, pavyzdžiui, Isto rijos moksle ieško romanti kos — karai, visokie sukllimai. Man rodos, čia įtakos turi profesinis orientavimas žinių apie specialybę mažoka, per daug viskas tam abiturientui romantiška. Į aukštąsias mokiniai stoja, idealizuodami studentišką gyvenimą. Mano, kad čia linksma, ir laisvė neribota, o kad mokytis reikia dau giau negu vidurinėje mokyk loje — tai atideda į antrą planą. Štai tau Ir konkursai į aukštąsias mokyklas, Ir tėvų Įtaka vaidina nemažą vaidmenį kiekvienas ti vas nori, kad jo vaikai baig tų aukštąją, o ką jie dirbs... Baigęs Universitetą, Kęstu tis dirbs Kauno politechni kos institute. — Sėkmės, Kęstai, — sa kau atsisveikindamas, o jis man šypsosi kukliai ir drau giškai.
Audrius RAKAUSKAS
Tavo pjūtis dar žolėje OVIDIJUS
Yra langas Konarskio gat vės name Nr. 24. Pro šalį zuja mašinos, praeina žmonės. O čia prle lango stovi staliukas ir kėdė. Jauku ir gera. Ir ’visas kambarys tarsi alsuoja iramybe, belūk-uriuodamas išeiminlnko: Įžengs, prakalbės> — atgaivins. Ir gyvens langas, pro kurį kar tas nuo karto žvilgters jo akys, ir atgys stalas, ant ku. rio bus padėtos Jo rankos, ir prabus knygos, kurias Jis atvers. Taip ir aš atgyju, kai Į kambarį (eina Romas. Šiuo metu aš nieko negalvoju. Negalvoju, kad jis EKFF ekonominės kibernetikos spe cialybės diplomantas, kad buvęs fakulteto profsąjungos pirmininkas, TSKP narys — Romas Cesnavlčius. Dabar man nebeegzistuoja jokie „titulai", nedaug tepasakan tys apie žmogų. Reikšmin gesni už juos žodžiai, akys, gestai... Ir — namų aplinka. „Labai mandagus", — nu-
skambėjo vienos dėstytojos balsas. „Neeilinio takto, inkorektiškumo tellgencljos, žmogus — štai kuo jis mane žavi", — sudundeno krūtinėje Vilmos žodžiai... Ir žvelgiu lyg laukdama lyg kokio sprogimo, kol visos šios mintys ir jausmai susi lieja Į vieną lengvą atodūsį: „Susipažinkime"... Kaip visi keliai veda Į Romos miestą, taip visa mū sų kalba sukasi apie Universitetą, apie studijų lai kus: — Ar yra skirtumas tarp dabartinio Universiteto ir to, koks jis atrodė pirmakur siui? — Universitetas — mano gyvenimo dalis. Neįsivaiz duoju gyvenimo be jo, o ta da tebuvau naujokas. Ir jau čiau tą pat| kaip ir visi pir makursiai. Teko Įveikti „šuolį" iš mokyklos suolo Į Universiteto... — Ar negaila palikti to, kas liks kitoje slenksčio
Pravėrusi Virginijos Živulskaitės kambario duris, suti kau .šaltą nustebusį žvilgsnį: —• Rašyti apie mane? Ko dėl būtent apie mane? Tik rai neverta. .. O aš įsivaizdavau, kad ji mane sutiks su šypsena ir še tau, kad nori. Vos neatsiprašiau ir neužd ariau rų. .. Tikriausiai supratusi, išgąsdino mane, pasiūlė sisėsti. Ir šypsenos' ilgai kti nereikėjo, kuri mūsų pokalbio -metu nedingo nuo jos veido. — Esu baigusi Varėnos rajono Liškiavos vidurinę mokyklą, — pasakoja yirginija. — Čia aktyviai daly vavau visuomeniniame, gyve nime, Visus 11 metų lankiau liaudies šokių ratelį, žaidžiau ten'isą. Jaunesnėse klasėse buvau pionierių draugovės pirmininkė, vėliau komjaunimo organizaci jos sekretorė. Jau mokyklos suole gimė pirmoji Virginijos svajonė. toriumi, Virgai juokais pa Nesvarbu, kad ji neišsipildė. sakiau, kad jeigu ko neži Svarbu, kad buvo svajota, nosiu, naktį ją prikelsiu ir Ne veltui sakoma, žmogus turės atsakyti. Žinoma, šito be svajonės — žuvęs žmo- neprireikė. Virginija pati gup* dažnai- užsukdavo paklausti Bet pasiklausykime ką kaip man sekasi, reikalui apie tai kalba ji pati: esant, padėdavo. — Labai norėjau tapti 1982 m. vasarą ji vadova vaikų gydytoja, nes myliu vo statybos būriui „Saulėte vaikus. Apskritai, patinka kis", kuris dirbo Druskinin gydytojo darbas. Medicinos kuose. Už nuopelnus SSB praktikos metu paskutinė iš- buvo apdovanota kelione eidavau iš ligoninės, Drau- po Čekoslovakiją. gės norėdavo kuo greičiau Beklausant Romualdo, man pasprukti, o aš atvirkščiai. susidarė toks įspūdis lyg jis Jeigu ne didelis konkursas, šnekėtų apie artimą, gerai būčiau stojusi į Medicinos pažįstamą žmogų. Žodžių ki institutą. šenėje neieškojo. Negaliu tvirtinti, kad esu Grupės sekretorė Virgini nepatenkinta savo dabartine ja Jurkūnaitė susimąstė: specialybe, nors.. . Daugelis — Virginija draugiška, la kai p bai energinga. Visada pasi Įsivaizduoja prekybą biznį, deja, taip nėra*. ruošusi patarti, padėti. . . Universitete Virginija taip Žiūrėdama į Virginiją ne pat nesėdėjo sudėjusi ran- galėjau įsivaizduoti jos grie kų* Antaame kurse ji — žtos, reiklios ar vedančios Prekybos fakulteto komjau komjaunimo susirinkimą. Ji nimo organizacijos sekreto man atrodė moteriška*, švel riaus pavaduotoja organiza ni, jokiu būdu ne vadovau ciniam darbui. Ketvirtame — janti asmenybė. sekretorė. Prisiminiau jos pasakytus — Gimusi vadovauti, — žodžius: prasitarė grupės draugė As — Daug lengviau žmogui* ta Rimkutė. gyventi, kai turį tikslą, kaž Ypač šiltai apie Virginiją kuo domiesi, užsiimi visuo atsiliepė dabartinis komjau menine veikla. Visa tai nė nimo organizacijos sekreto kiek netrukdo mokytis, Man rius Romualdas Tamošiūnas: baisu matyti, kai jauni žmo— Reikli, principinga, pa- nės niekuo nesidomi, Prisireiginga, užsispyrusi. Be abe- menu Druskininkuose pati jo, turi organizatoriaus ga- bandžiau vesti ekskursiją bumų. Visada stengėsi, kad gražiosiomis miesto apylin viskas būtų atlikta laiku, kėmis. Jei nebūdavo kam padėti, Vos įpusėjus „Saulės ta pati padarydavo, Daug dė- ką", dauguma pradėjo skųs mesio skyrė pirmakursių tis, kad batai pūsles nutry problemoms. nė ir t. t. Murmė]O visą ke Kada mane išrinko sekre- lią. Apie padėką ir kalbos
pusėje? — Gaila. Bet aš juk nepalieku. Dirbsiu čia pal, buhalterinės apskaitos ir ūkinės veiklos analizės katedro. je. Žadu dirbti mokslinį dar bą. — Jeigu Romas užsibrėžė ka padaryti, tai tikslo sieks ik) galo, — neabejoja kurso draugas Vygintas Rakauskas. „O ką jei pabandyčiau?"- — toptelėjo Romui Į galvą mintis, kai jis perskaitė „Va karinėse naujienose" organi zuojamą viktoriną „Bendra darbiauja draugai: TSRS ir CSSR". Pasisekė. Pateko į geriausiai atsakiusiųjų j an ketos klausimus penketuką. O už tai — kelialapis Į Cekoslavakiją. Tai buvo pra ėjusią vasarą. Tačiau nepa kartojamos dienos Vokieti jos Demokratinėje Respubli koje, kur jis buvo išvykęs Į tarptautinį SSB, neišdyla iš atminties. Ir bepasakojant giedrose Romo akyse blyks teli spinduliai. — Tada aš buvau antrame kurse, kai už ėmiau pirmą vietą mokslinė je SMD konferencijoje. Ir koks džiaugsmas — dovanų už tai gavau vasarą Vokieti jos Demokratinėje Respubli koje! Darbas SMD, atsakingas fakulteto profsąjungos pirmininko pareigos. Studijos, šeima, Nuostabu, kaip visa tai nepaskandino Romo. Ma tyt teisingai pasirinko kursą ir tvirtu laivu plaukė... ir vis atplaukdavo ten, kur jo labiausiai reikėdavo, net ir
Oi
IR REIKALINGA
Į tą — draugo širdies uostą, — niekada nepamiršdamas pasveikinti šventės proga nuoširdžiu žodžiu, gėlėmis ar knyga... Tad — norėtųsi paklausti ar esate laimingas... Ar buvo tokia diena, kuria jūs pažymėtumėte baltu akmenė liu (t. t. kurią prisklrtumėte prie laimingiausių dienų)? — Esu... laimingas, — tvirtai atsako Romas, — tu. riu gerą šeimą, mylimus tė vus, draugus... — ir nusi šypsodamas: labai protingą žmoną. Štai, jeigu apie ją parašytumėte, daugiau būtų naudos, — ir rimtai tęsia, — su savo artimaisiais gailu pasitarti visais man rūpimais klausimais. O laimingiausia diena? .. Kai įstojau į parti ją. Taip, tikrai... Atsivėrė naujos galimybės atiduoti žmonėms save... daugiau, negu paprastai. Nes, mano nuomone, — tik atiduodamas save kitiems, gali būti lai mingas. Taip, žinoma. Tačiau prieš duodamas, turi ir pats būti turtingas. Apsidairiau: pilna sekcija knygų, meno albumų. Ir visa tai surinkta stu dijų metais. „Kartais net ir visą stipendiją tekdavo iš-
leisti", — paaiškina Romas. — O ką labiausiai mėgs tate veikti laisvalaikiu? — Mėgstu kepti tortus. Džiaugiuosi, kai gerai pavy ksta (prisipažinsiu, tikėjausi išgirsti ką nors kitą). Tačiau kas neragavo Romo tortų?! Net Vilma Sleinotaitė — EKFF komjaunimo komiteto sekretorė tvirtina, kad Ro. mas „kepa nuostabius tortus.. — O pomėgį skaityti fantastiką jis perėmė iš manęs, — sako žmona Eglė, glosty dama šviesią sūnelio Aido galvutę. — Ir sūnus klauso tik jo. Net ir tulpė, nulenkusi galvą prie diplominio darbo aplankalo, kur greta stovi spausdinimo mašinėlė, nori kažką pasakyti. Diplominis darbas: skaičiai, formulės stulpeliais mirguliuoja prieš akis. Aš žinau, kad jie reiškia tai, ką man aiškino Romas. Bet man atrodo, kad kiekvienas skaičius turi prasmę: skai čių stulpeliai — siekimas, o atsakymas — pergalė arba pralaimėjimas... Viskas už šifruota ir norint suprasti, reikia rakto. Nors pavadini mas visiškai aiškus: „Kapi-
nebuvo... Paklausta, kokias gyveni mo akimirkas norėtų susi grąžinti, Virginija nusišyp sojo: — Jų būtų labai daug. Pirmiausia norėčiau sugrąžin ti savo 2O-ą jį gimtadienį kolūkyje Panevėžio rajone. Po to — kelionę į VDR, kur viešėjau baigusi dešimtą klasę. Nepamirštamos aki mirkos SSB Smolenske, ke lionė po Čekoslovakiją. Per nai balandžio mėnesį globo jau studentų delegaciją iš Pakistano, Indijos, Vietnamo. Dar ir dabar tebesusirašinėju su palestiniečiu Haiedu, kurio senelė gyvena okupuo tame Beirute. Sužinojau, kad Virginija mėgsta laisvalaikiu megzti, klausytis muzikos, daug skaito. Jaučia didelį malo numą besisukdama virtuvėje. Mėgsta teatrą. Ir išgirdau, kad jos geriausias draugas — tėltis. — Tai žmogus, kurį aš laikau savo gyvenimo pavyz džiu. Labai noriu būti pana ši į jį. Tėtis apsiskaitęs. Tu ri savo hobi. Renka senas monetas, pašto ženklus, įvai rius akmenėlius. Net gėles pats augina. Štai kokia Virginija Živulskaitė, Prekybos fakulteto materialinio techninio aprūpinimo specialybės absoiventė.
Dalia SVETKAUSKAITfi, IF II kurso žurnalistikos spec. studentė Jūratės MARKELlONAITĖS nuotraukos.
falinių įdėjimų optimizavi mo problema. .." Staiga Įsiklausiau j tulpės šneką, o gal į savo pulsą rankoje? Yra žmonių, su bendrauti lengva. kuriais Yra žmonių, kuriuos visada džiugu susitikti. Yra žmo nių, kurie iš tolo šviečia kaip saulės... Ir sunku apie juos kalbėti, reikia juos pa matyti. .. Ne visos jų mintys, troš kimai jau spėjo sudygti ir suvešėti... Tavo pjūtis, Ro mai, dar žolėje.. . Jolanta KALINAUSKAITĖ
Tarybinis studentas
Si mėnesį į Universiteto Medicinos fakulteto didžiąją susirinko jau auditoriją žmonės. Tai pagyvenę prieš 35 metus baigusieji, pirmosios pokario (1949 metų) laidos gydytojai, kurie jų buvusio seniūno LTSR nusipelniusio gydytojo Leono Malecko Iniciatyva atvyko iš visos mūsų respublikos Ir Rygos. Iki bendro susirinkimo 52 gydytojai aplankė ir padėjo gėlių ant jų buvusių profesorių, dėstytojų ir kolegų, pa laidotų Vilniaus kapinėse, kapų. Tai labai graži ir bran gi tradicija, kuri turėtų būti
Jie nepamiršo Universiteto puoselėjama visuose pana šiuose susitikimuose. Susirinkusiuosius pasvei kino prof. S. Pavlionis, trum pai apžvelgdamas kaip pasi keitė fakultetas, Išsamesnį pranešimą apie šios laidos gydytojų atliktą darbą ir pa siekimus dirbant įvairiuose sveikatos apsaugos baruose padarė gyd. L. Maleckas. Tai buvo viena gausiausių pokario metais laidų — bai gė net 97 gydytojai, iš kurių 79 pagal paskyrimus išvyko dirbti į įvairius rajonus ir
„ĄŽUOLYNO" SODININKŲ BENDRIJA VU yra 3 sodininkų Pačios jaubendrijos, niausios bendrijos „Ąžuoteritorija suskirstylyno" ta į šešis atskiirus masy vus, laikinai vadinamus so dais. Tai III, IV, V, VI, VII ir VIII sodai. Tame pačiame masyve esantiems „Ąžuoly no" kaimynams — MA Bota nikos instituto „Diemedžiui" ir Informacijos instituto „In formatikui" pagal bendrą generalinį planą teko I ir II masyvai (viso 10 ha). Pamiške pagal III ir IV sodus pradėta tverti tvora. Ji eis pamiške palei VII ir VIII sodus. Tai numtyta atlikti šjmet. Gavus daugiau tam tikrų medžiagų, tvora bus tveriama ir nuo sodo privažiuojamųjų kelių pusės. Tvora kainuos, neskaitant darbo, apie 25—30 tūkst. rublių. (Tvoros bendras ilgis apie 7,5 km, vielos tinklo
DĖMESIO!
kvadratūra apie 12 tūkst. m2, reikalinga stulpelių apie 2,5 tūkst. vnt.). Sudaryta sutartis su keli ninkais dėl privažiluojamojo kelio (4,2 km) asfaltavimo, Kelio trasa: Kryžiokai—Pa guibė su atsišakojimu į VII sodo šiaurinę ir VII sodo pietinę pusę. Pagal projektą sodo teritorijoje bus įreng tos trys autobusų sustosimo aikštelės. Viena prie Pagubės kaimelio (IV sodo šiau rinė ir VII sodo pietinė pu sė), antra VII sodo šiaurinė je ir VIII sodo pietinėje da lyje, trečia — sodo teritori jos pradžioje (imant nuo Kryžiokų pusės). Taip pat susitarta su kelininkais dėl sodo vidaus ke. lių (18 km) priežiūros, Vidaius keliai bus tvarkomi, kai nelis. Privažiuojamojo kelio sąmatinė kaina — 90 tūkst. rublių. Ši suma bus
DĖMESIO!
KONKURSAS! „KOLEKTYVINIAI SODAI — 84" Lietuvos TSR sodininkys tės draugijos (LSD) centro valdyba, Lietuvos TSR gam tos apsaugos draugijos res publikinė taryba, žurnalo „Mūsų sodai“ redakcija jau daug metų organizuoja ko lektyvinių sodų ir jų narių sklypelių konkursus. Šiais metais organizuotas sodininkų bendrijų konkur sas „Kolektyviniai sodai-84". Konkurso tikslas — skatinti LSD miesto, rajonų tarybas, bendrijų valdybas skirti rei kiamą dėmesį kolektyvinių sodų tvarkymui. Siekti, kad būtų efektyviai naudojama sodams skirta žemė, augina ma žemės ūkio produkcija, keliamas vaisių, uogų bei daržovių derlingumas, ple čiamas jų asortimentas. Taip pat konkurso tikslas ugdyti narių kūrybingumą, tvarkant sklypelius, sodo teritoriją, jo aplinką. Vykstant tokiems konkur sams, skiepijama meilė gam tai, . skatinamas prie sodų esančių miškų plotų tvarky mas, vandens telkinių saugo, j imas, aktyvaus poilsio sąly gų gerinimas. Konkurso metu išaiškinami geriausiai tvarkomi respubli kos kolektyviniai sodai ir na rių sklypeliai.
KONKURSO DALYVIAI IR ; VYKDYMO TVARKA Konkurse dalyvauja LSD sodininkų bendrijos. Kon kursas vyksta 3 etapais: pir masis — miestų, rajonų ben drijose, antrasis — zonose (yra sudarytos septynios zo nos; "VU sodininkų bendri jos priklauso Vilniaus zonai)
18 buvo įdarbinti Vilniaus miesto sveikatos apsaugos įstaigose. Dabar didelė dalis dar dirba vadovaujančiuose postuose ir paskyrimo vieto se, nors ir sulaukė pensijinlo amžiaus. Pažymėtina, kad tarp šios laidos gydytojų yra ir respublikoje bei už iej ribų žinomi rašytojai -j- Vy tautas Sirijos Gira, Jokūbas Skliutauskas ir kiti. Susitiki me gyd. M. Motiejūnienė paskaitė šiai progai parašytą eilėraštį „Rudens diena". Po to sekė daug kalbų ir
gražių prisiminimų apie draugus ir dėstytojus, vėlei visi pasijuto studentai, at jaunėjo ir vieningai tvirtino, Jog nepaisant amžiaus, tokie susitikimai yra gaivinantys šaltiniai gyventi ir dirbti. Susitikimo dalyviai prašė per „Tarybinį studentą" pa sveikinti visus dabartinius dėstytojus ir studentus su Medicinos darbuotojų diena bei artėjančiomis Tarybų Lietuvos išvadavimo iš vo kiečių fašistų 40-mečio pro ga, palinkėti sėkmės darbe ir studijose ir priminti, jog jie laukia geros jų pamainos.
Prof. V. KVIKLYS
padengta kooperuojantis su kaimyninėmis bendrijomis. Artimiausiu laiku, gavus transformatorius, bus baigti sodo elektrifikavimo darbai, kurie kainuos apie 85 tuksi. rb. Melioracijos ir vandens ūkio ministerijos Salininkų kilnojamoji mechanizuota kolona šįmet pradeda van dentiekio įrengimo darbus. Vandentiekio sąmatinė kaina apie 250 tūkst. rublių. Tai pagrindiniai, pirmiausia vy kdomi kapitaliniai darbai. Įrengus vandentiekį (tai gali užtrukti porą metų), bus ruošiamos „Ąžuolyno" „ma rios". Minimas vandens tel kinys bus įrengtas tarp V, VI ir VII sodų esančioje pelkėje. Tvenkinio projektas jau sudarytas. Jo sąmatinė vertė apie 30 tūkst. rb. (Plotas apie 1,5 ha). Vilniaus LDT VK pavedi mu yra sudarytas Balsio (dar vadinamo Žaliuoju, Kry žiuočių) ežero pakrantės
„Ąžuolynui" paskirto ruožo tvarkymo projektas. Jame numatytos maudymosi vietos, miško takai priėjimui prie ežero, lengvųjų mašinų ai kštelės ir kita poilsiavietės atributika. Šio objekto sąma tinė kaina nedidelė, o Ver kių girininkijos miškininkai žada projektą greitai įgyvendinti. Pagal LKP CK ir Ministrų Tarybos nutarimą sodininkų bendrijoms skirta tvarkyti jas supančių miškų 200 m juostą. Bendrijų nariai, ku rių sklypeliai ribojasi su mišku, privalo individualiai tvarkyti 50 m miško juostą. „Ąžuolynui" priklauso tvar kyti (išrinkti sausuolius, vėjovartas, atlikti sanitarių kirtimą ir pan.) apie 80 ha miško. Tai didelis ir atsakingas darbas, kurį organizuoja komisija. Doc. B. GURKLYS „Ąžuolyno" valdybos pirmininkas
cija, skelbimo lentos, šiukš lių dėžės), sodo švara Ir tvarka — 15 taškų. 5. Sodui priskirtų miškų plotų būklė, vandens telki nių ir kitų gamtos objektų apsauga, paukščių ir naudin gųjų vabzdžių globa — 10 taškų. 6. Bendrijos dalyvavimas LSD veikloje — 5 taškai. Iš viso 100 taškų. Kiekviename konkurso etape vertinant sodą, atsi žvelgiama j 1983 m. sode viename sklypelyje išaugin. tą vidutinį derlių, taip pat ar sode laikoma bičių. Kolektyvinių sodų narių sklypeliai vertinami 100 taš kų sistema pagal šiuos ro diklius.
gos draugijos darbe, parodo se, talkose, keičiantis sodi namąja medžiaga, patyrimu — 5 taškai. Iš viso 100 taškų.
ir trečiasis — respublikoje. Bendrijos, kurių veikla įvertinama ne mažiau 75 taš kais, patenka į zonos apžiū. rą, o čia įvertinti 80 taškų, pateikiami respublikinei ap žiurai. Kolektyvinio sodo narių sklypeliai, Įvertinti 80 taškų, gauna teisę dalyvauti zonos apžiūroje. Čia (vertinti 85 taškais — respublikinėje apžiūroje. Respublikinė vertinimo ko misija konkurso laimėtojus VERTINIMO RODIKLIAI: išaiškina iki 1984 m. rugpjūčio 15 d. 1. Sklypelio išplanavimas Kolektyviniai sodai vertinarni 100 taškų sistema pakai (sodo, daržo, poilsio zonos išdėstymas sklypelyje) švašiuos rodiklius. ra ir tvarka — 25 taškai. 2. Vaismedžių, uogakrūmių, VERTINIMO RODIKLIAI: retesniųjų sodo augalų, dar1. Sodo augalų (vaisme žovių, gėlių ir kitų augalų džių, uogakrūmių, daržovių) asortimentas, augalų vešluasortimentas, vešlumas, svei mas, sveikatingumas, pažankatingumas, pažangios agro gios agrotechnikos (genėjitechnikos priemonių (genėji mas, perskiepijimas, kovos mas, perskiepijimas, kova su augalų ligomis, kenkėjais, su augalų ilgomis ir kenkė kompostų gaminimas) taiky jais, kompostų gamyba) tat. mas, racionalus žemės sklykymas sode, racionalus žemės pelio panaudojimas, vaisių, uogų ir daržovių išsiaugini, naudojimas — 30 taškų. poreikiams ir 2. Sodo materialinė bazė mas šeimos 40 taškų. (vandentiekis, siurblinės, ele realizavimui ktrifikacija, tvoros, kellai, 3. Sodo namelio ar kito grioviai, sandėliai, sulčių įrenginio (pavėsinės, ūkinio spaudimo cechai, derliaus pastate, pergalės, šiltnamio, supirkimo punktai, klubai, įrankių dėžės ir kt.) būklė, detalės: lauko tualetai) ir jos būklė sklypelio atskiros — 20 taškų. dekoratyvinis vandens basei 3. Narių sklypelių, sodo nėlis, atraminės sienelės, so baldai,, dekoratyvinės namelių ir kitų pastatų (pa do vėsinių, šiltnamių, ūkinių skulptūros, takai ir kt. — pastatų, dėžių įrankiams ir 25 taškai. kt.) būklė — 20 taškų. 4. Bičių laikymas sklype4. Sodo estetinis apipavi lyje — 5 taškai. dalinimas (sodo pavadinimas, 5. Nario dalyvavimas sostendas, gatvių pavadinimai, dininkų bendrijos visuomeni sklypelių bei namų numera- nėje veikloje, gamtos apsau-
DALYVIŲ APDOVANOJIMAS
4
AKADEMINIO JAUNIMO ŠVENTĖ pirmąją Šiauliuose studentų dainų ir šokių šventę susi rinks visų respublikos aukš tųjų mokyklų geriausi ko lektyvai. Didelis būrys at likėjų išvyksta ir iš mūsų Universiteto. Jau birželio 26 dieną Į Šiaulius išvažiavo nusipelniusio dainų ir šokių ansamblio šokėjai ir šokių šventėje dalyvausianti choro grupė. Tą pačią dieną prasldėjo repeticijos. Poilsiui lan ko — nedaug. Šokėjų pro grama gausi, bet tai jų ne baugina — juk dalyvauti to kioje šventėje tenka kartą— du per studijų metus. Po poros dienų j renginį išvyksta kiti Jo dalyviai — likusieji nusipelniusio dainų ir šokių ansamblio atlikėjai (vad. V. Aleksandravičius). Nusipelnęs akademinis miš rus choras (vad. B. Jankau skas), vyrų choras (vad. E. Liepos
I VI respublikinę
Mazellauskas), pučiamųjų or kestras „Oktava" ir būgni ninkės (vad. V. Kerbelis), kaimo kapela „Jaunimėlis" (vad. A. Valiulis). Tai pa grindiniai Universiteto me no saviveiklos kolektyvai, turintys didelę praktiką ir nemaža garbingų įvertinimų. Birželio 30 dieną renginio, dalyviai susirinks prie Salduvės memorialo, kur įvyks iškilmingas mitingas, studen tai padės gėlių. Sekančią die ną prasidės šventė. Daug įspūdingų pasirodymų pama tys šiauliečiai ir Jų svečiai. Liepos 3 dieną dalyvių ke liai išsiskirs — nusipelnęs dainų ir šokių ansamblis bei pučiamųjų orkestras išvyks ta į Tartu. Kiti kolektyvai važiuos Į Taliną, kur porą dienų vyks įtemptos repeti cijos. Liepos 6 dieną Estijos TSR sostinėje įvyks studen tų Draugystės koncertas. Jūratė KANOPAITE, IF I kurso studentė
Mokslo muziejus įsakymas dėl VU Mokslo muziejaus Įkūrimo buvo pa sirašytas 1974 metais, bet dėl užsitęsusių restauracijos darbų savo pirmuosius lan kytojus jis priėmė tik 1979. Ekspozicija supažindino su Universiteto 400 metų istorija. Si paroda buvo be ne labiausiai lankoma. Bet ir dabar lankytojų netrūks ta, pavyzdžiui: vien per pir muosius penkis šių metų mėnesius muziejų aplankė virš 60.000 žmonių. Dabarti nės ekspozicijos pagrindą su daro knygos, parašytos VU mokslininkų, taip pat daug dailės kurinių, vaizduojančių senuosius Universiteto moks lo veikėjus. — Dabar pagrindinis mū sų uždavinys — paruošti nuolatinę ekspoziciją. — Sako mokslo muziejaus di rektorius V. Mačiekus. — Nors ruošiant ją susiduria me su kai kuriais sunku mais, bet sekančių metų
Kolektyvlnių sodų konkur so nugalėtojams skiriamos premijos ir paskatinimai: viena pirmoji 500 rub. premija, žurnalo „Mūsų so dai" pereinamasis prizas, LSD centro valdybos diplomas ir gairelė. Penkios antrosios po 300 rub. premijos, LSD centro valdybos diplomai ir gaire lės. Dešlm: trečiųjų po 200 rub. premijos, LSD centro valdybos diplomai ir gaire lės. Kolektyviniam sodui, iš auginusiam gausų ir įvairų Žinia malonu pajusti savo derlių, plėtojusiam kultūrinę-visuomeninę veiklą, or rankomis uždirbtų pinigų ganizavusiam įvairius rengi vertę. nius, šefavusiam vaikų dar Bet ne tai svarbiausia, želius, invalidų namus sodo ——tikino Pramonės ekonomigėrybėmis, (teikiamas LSD I kos fakulteto studentai. centro valdybos specialus Kasmet šis fakultetas papereinamasis prizas, diplo mas, 200 rub. premija ir i siunčia į pagalbą statybinin kams ir žemdirbiams tris gairelė. Kolektyviniam sodui, pa studentų statybos būrius. Be Universitele vyzdingai prižiūrinčiam gam ne geriausiai tos objektus ir aktyviai pro žinomas (ir ne tik Unlversipaguojančiam gamtos apsau tete) — „Tauras", Į kurį nogos idėjas, įteikiamas Lietu rint patekti, reikia pirmiauvos gamtos apsaugos drau šia to nusipelnyti. — Kokiais kriterijais va gijos respublikinės tarybos pereinamasis prizas, 200 rub. dovaujatės, sudarinėdami SSB narių sąrašus? — klausiu premija ir garbės raštas. Kolektyvinių sodų narių „Tauro" būrio vadą Dainių sklypeliai, (vertinti 95 ir Pupkevičlų. — Didžiausią dėmesį krei Kolektyvihių sodų narių sklypeliai, (vertinti 95 ir piame į visuomeninę veiklą. daugiau taškų, skelbiami pa Studentas, norintis patekti į vyzdiniais, jų šeimininkams „Tauro" būrį, turi būti ne įteikiami LSD centro valdy. tik drausmingas, fiziškai pa bos diplomai, premijos, gai jėgus, bet ir mokėti piešti, relės ir pritvirtinama pavyz dainuoti. Šio būrio agltbridingai tvarkomo sklypelio gada kasmet paruošia meni nę programą, kurią visada lenta. Negėda Visi zoninių apžiūrų daly lydi pasisekimas. viai apdovanojami LSD cent varžytis net su VISI „Šiupi niu", nors „šiupineičiai" — ro valdybos gairelėmis.
pradžioje šį darbą planuoja me užbaigti. Naujoji ekspo zicija pasakos apie Lietuvos mokslo raidos kelią nuo XV amžiaus iki mūsų dienų. Muziejus įsikūręs puikiai restauruotoje bažnyčioje. Pa statas pasižymi ne tik pui kiu interjeru, bet ir nuosta bia akustika. TSRS 1. a. S. Sondeckis yra pasakęs, kad sunku būtų rasti Pabaltijyje salę, turinčią geresnę akus tiką. Nuo šių metų balan džio 1 dienos čia pastoviai rengiami vargonų, kamerinės muzikos koncertai. Šioje sa lėje grojo Lietuvos kameri nis orkestras (vad. S. Son deckis), dainavo Rygos kon servatorijos kamerinis cho ras „Avė Sol", VU mišrus choras ir kiti. Sekmadieniais čia vargonuoja Vilniaus konservatorijos studentai. Muziejų gausiai lanko ta rybiniai ir užsienio turistai.
Ainis GUREVIČIUS
Juos pakeis... merginos
Redakcijos adresas: 232734. Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610453. IV 09077. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Užs. Nr. 1824. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė. Tiesos g. 1. «CoBeTCKMH CTyAeHT» — opraH napTKOMa, peicropaTa, KOMHTeTa AKCM Ahtbei, npo<j>K0Ma opachob TpyAOBoro KpacHoro 3HaMemi n ĄpyncŪM HapoĄOB BnAbHioccKoro yHMBepcHTera hm. B. Kancyicaca. Ha ahtobckom jntiKe. Pe^aKrop H. Bap<inHnųKarrie. ■ /
proieslonalai, turi savo režisierių. — Kokios problemos iškyla, planuojant studentų darbą ir poilsį? — Pati svarbiausia proble ma — „vaikinų klausimas". Kaip kalbėjome ,SSB reika lingi ne tik linksmi, išradin gi, bet ir stiprūs, iiziškai už sigrūdinę žmonės. Pavasarį beveik visi vaikinai išėjo atlikti savo garbingos parei gos — tarnauti Tarybinėje Armijoje. Ką gi, palinkėsime karei viams sėkmingos tarnybos ir greičiau sugrįžti. O juos tuo metu pakeis... merginos. Audra ŠIMAITYTE, IF I kurso studentė
Redaktorė J. VARAPNICKAITE