V/SŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS' ,
cam/BOS scuoencas
i
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS 1982 m. birželio 25 diena, penktadienis
FIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
Nr. 23 (1202)
BENDRADARBIAUJA MOKSLININKAI Nemaža metų Universi[,; fizikai, dirbantys kptikos ir spektroskopijos Irityje, vaisingai bendra darbiauja su kolegomis iš Leningrado universiteto. Pir įąją kandidatinę diertaclją iš molekulių sp i troskopijos parengė 954 m. Leningrade, Bendrosios fizikos ir spektoskopijos katedros doc. H. Jonaitis, vadovaujamas prof. V. M. Culanovskio. J mūsų Universitetą daž nai atvažiuoja išdėstyti bailiausių spektroskopijos
pasiekimų gerai mūsų ša lyje ir užsienyje žinomi mokslininkai profesoriai T. Meister, G. Denisovas. Paskutinę pavasario se mestro savaitę Fizikos fa kultete svečiavosi ir dėstė Leningrado universiteto Taikomosios ir teorinės spektroskopijos katedros vedėjas prof. dr. O. Bulaninas. Jis dažnas svečias daugelio pasaulio moksli nių centrų, skaitęs paskai tas JAV ir Kanados uni versitetuose.
Mūsų fakulteto darbuo tojai ir studentai per kelių paskaitų ciklą susipažino su intensyviai besivystan čiomis spektroskopijos sritimis — infraraudonąja fotochemija ir kt. Išvykdamas prof. O. Bulaninas palinkėjo geros kloties visiems Vilniaus universiteto kolegoms.
V. BALEVIČIUS Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedros asistentas, fizikosmatematikos kandidatas !■»
III
MŪSŲ DEPUTATAI
Nedidukę, didelėm įkim, papurusiais plaukais linksmą, draugišką merįaičiukę Ekonominės ki bernetikos ir finansų fa kultete turbūt įsidėmėjo laukelis fakulteto studen tu įsidėmėjo, kai kurie |r artimiau pažįsta, bet ie vien dėl anksčiau pa minėtų savybių — net gi itsitiktinai ją pamatęs, bū[inai atkreipsi dėmėsi i iendravimą su draugais, į Dokėjimą „prieiti prie Imogaus". O ji — Dalytė -ereškaitė, EKFF ekononinės kibernetikos treiakursė, — matyt, net ne jaučia daranti kažką
Liaudies atstovė ypatingesnio... — Man patinka bendrauti su žmonėmis. — sa ko Dalytė. — Ir visada stengiuosi laikytis tokios taisyklės jokio oficialupaprasčiausiai mo, tik draugiški santykiai. Matyt, būtent ši „auksinė" taisyklė bus padėjusi D. Cereškaitei tapti geriausia komjaunimo or ganizacijos sekretore tarp
fakulteto trečių kursų ir geriausia specialybės sek retore — juk žmonių bendravime svarbiausia yra mokėti vienas kitą su prasti— Pabuvojus jų grupėje, labai gerą įspūdi pabendravilieka Dalios mas su grupės draugais, — pasakoja specialybės komjaunimo organizaci jos sekretorė Vilma Šleinotaitė. — Ji labai drau giška, niekada nesisten gia užgniaužti, užgožti draugus. Kovoja ir sugeba apginti grupę. O grupėje ii labai mėgiama... Tą patį tvirtina ir D. Cereškaitės grupės drau gė Ramutė Mikelionytė: — Dalytė niekada nepa rodo, kad ii sekretorė, kad ji kažką gali'— tiesiog jaučiame, kad būtent ji — grupės centras. Taip ir per paskaitas, ir per kol ūkio talkas, ir kiekvieną vakarą bendrabutyje. Kai D. Cereškaitė buvo iškelta kandidate į Vil niaus miesto Liaudies de putatų tarybos deputatus, niekas nesistebėjo — juk Dalytė labai sąžininga, vi sada ir tik gerai atlieka savo pareigas, o svarbiau sia — ji ne tik moka dirbti su žmonėmis, bet ir labai mėgsta tą darbą. Tik kai kas susirūpino — ar ne per daug atsakomy bės trečio kurso studentei, ar pajėgs, ar nebus per sunku? O pati kandidatė į depu tatus i šį klausimą atsake taip — kuo daugiau dar bo, tuo daugiau padaraiŠiandien D. Cereškaitė — Vilniaus miesto Liau dies deputatų tarybos deputatė. Jos — liaudies patikėtinės — laukia šim tai žmonių ir tiek pat pakeidavimų, prašymų, įpa reigojimų. .. . šarūnė BIRU ! Y1Ė Autorės nuoti
Siame numeryje: PASITINKAME DARBO VASARĄ
XXX KONKURSUI „AKADEMINĖ GRUPE" XXX
GIMTINĖS SPALVOS
Kaina 2 kap.
Nėra be problemų... Sesija atneša nerimo ir rūpesčių ne tik studen tams. Jau su pirmosiomis įskaitomis „karštos" die nos prasideda ir fakulte tų dekanatams, ir visuo meninėms organizacijoms — juk reikia žinoti ir su sigaudyti, kaip kiekvienos specialybės, kiekvienos grupės studentams sekasi laikyti įskaitas bei egza minus. Tačiau daugiausia rūpesčių turi, tikriausiai, fakultetų mokymo reikalą Prodekanai — jie ir žinių apie sesijos eigą daugiau sia gali pateikti. Todėl būtent į kai kurių fakul tetų prodekanus kreipė mės, norėdami sužinoti, kaip jų fakultetuose vyks ta sesija, kokių iškyla problemų ir kaip jos sprendžiamos. Gamtos fakulteto stu dentai jau įpusėję sesiją, kai kurie jau ir prie pat finišo. Fakulteto prodekanės doc. I. Šarkinienės žo džiais tariant, egzaminai vyksta pagal iš anksto sudarytus tvarkaraščius, studentai i egzaminus at vyksta. Tiesa, kai kurie egzaminai buvo sukeisti, dėstytojams išvykus i kon ferenciją, tačiau apie tai buvo laiku informuoti. Sužinojome, jog sunkiau siai sesija įveikiama I kui so geografams — didžiajai daliai studentų niekaip
nesiseka išlaikyti fizikos egzamino. Prodekanės doc. I. Šarkinienės nuomone, tai sąlygoja ne tik nepa kankamas ruošūnasis eg zaminui, bet ir tai, jog šių metų pirmakursiai daug „silpnesni" už savo pirmtakus. Kaip mus informavo Matematikos fakulteto prodekanas doc. A. Nagelė, pirmakursiai matematikai gana sėkmingai įveikia se siją — jau visi išlaikė vi sas (!) įskaitas, ir dabar gerai laiko egzaminus, taikomosios matematikos specialybės pirmakursiai Kiek blogiau einasi ant rakursiams ir trečiakur siams. Bet užtai ketvirtakursiai šią sesiją laiko ge riausiai. Tiesa, trečiakuido susikaupti viena probsiams galbūt kažkiek truklema — sesija jiems bai giasi liepos 3 dieną, o kai kurie iš jų jau birželio pabaigoje turi išvykti į pedagogines praktikas pio nierių stovyklose. Tačiau studentai nepalikti likimo .valiai — dekanatas sten giasi, kiek galima sude rinti sesiją ir praktiką. Iš prodekano doc. A. Nagelės sužinojome •r apie labai keistą, tačiau, kaip pažymėjo prodekanas. net gi jau madinga, studentų įvestą naujovę — neatvykti į egzaminą.
Nespėjai pasiruošti tvaikaraštyje numatytai die nai, ir neini — juk po vi sų egzaminų bus dar „pa guodos" savaitė. Tokiems „racionalizatoriams" kol kas dar neskiriamos spe cialios bausmės, tačiau ateityje, matyt, reikėtų ir juos tinkamai nubausti... Neblogai sesiją laiko ir Prekybos fakulteto pirma kursiai, Fakulteto prodekanė doc. K. Vaištariene mus informavo, jog prekybos ekonomikos specialybės pirmakursiai iš silaikę 2 egzaminus, gavo tik 4 ^nepatenkinamus pa žymius. Daug silpniau eg zaminams pasiruošė pre kių mokslo ir materiali nio aprūpinimo specialy bių pirmakursiai — po tri jų egzaminų jų studijų knygelėse daug nepatenki namų įvertinimų. Tačiau džiugina antrakursiai, pui kiai išlaikę pas prof. S. Ginaitę politinės ekonomi jos egzaminą. O trečia kursiai jau spėjo pamirš ti sesijos sunkumus — šiuo metu įvairiose prekybi nėse organizacijose jie atlieka mokomąsias prak tikas. Ir, tikriausiai, ne vienas iš jų dabar džiau giasi, kad sąžinės ne drumsčia prisiminimai apie skolas .. Birutė Sutrikaite
Sėkmės Tau! ...Nors klapsi lietutis, bet Tavo nuotaika puiki, diplomante. Leisdamasis nuo
Saulėtekio kalniuko atsigręži — sunku patikėti, kad taip greit prabėgo penkeii
studijų metai. Dar sykį grįžteli praeitin — ne, galvoji, rodos ir nebuvo neišspren džiamų lygčių, formulių... Tik pašėlusiai norisi sustabdyti laikrodžio rodykles ir minutėlę pabūti čia, savajame Universitete.
Alma Mater Vilnensis i Darbo kelią palydi per pusantro tūkstančio vaikinų ir merginų.
Nors kiapsi lietus, šiandien Jums, diplomantai, šypsosi visos žemės gėlės. Šian
dien Jums gyvenimiškos Laimės linki Jūsų dėstytojai ir jaunieji kolegos.
57-oje rinkiminėje.. , tokio gražaus jvertinimo. mas pirmasis, — pasakoja js jkarštis, rytoj — egza
Daugelis studentų bal pirmakursė Ilona Rūkaitė. minas — pasakoja antra Į 57-ąją rinkiminę apy — Tik trumpam išėjo kursės psichologės. •. linkę, įsikūrusią 10 bend savo pirmą kartą: Vaiva MILEIKAITĖ — Mokausi Prekybos me, kad atiduotume savo rabutyje, rinkosi balsuoti Autorės nuoti. už kandidatus j liaudies fakultete. Man šis balsavi balsus. Mums pats sesideputatų tarybas ir liau dies teisėjus Universiteto studentai, dėstytojai. Bal savimas prasidėjo šeštą valandą, aštuntą valandą balsavusiųjų buvo 205. — Mūsų apylinkėje bal suoja daug Universiteto f i studentų, taip pat Medžio tojų, Žirgo, Gaškos Ir Ply tinės gatvių gyventojai, — pasakoja sekretorė Stasė Mickevičienė, — iš viso šiandien laukiame 2548 balsuotojų. 1 — Balsuoju jau kelinti 1 fį metai. — kalba dailininkų ' ''JE'' 1 ' ■ 'i | > :ū f 1' I " ® sąjungos darbuotojas Ra i polas Stanevičius. — Ge ra žinoti, kad balsuoji už tuos žmones, kurie nusi pelnė liaudies pagarbos,
•Ils H7 v
9 J*?
Pasirodyta gerai arba apmąstymai po respublikinio sąskrydžio
NUOŠIRDUMO ŽODŽIAI Nelengva išvardinti ge lauskaitė — mokosi šioje gru riausias žmogaus savybes. Bi pėje. jai pervertinti ji patį ar, liau O kaip gi prabėga studen diškai tariant, „perlenkti laz tiškos vasaros? Po pirmo kurso vieni dir dą". Dar atsakingiau rašyti apie kolektyvą, kuriame iš bo su SSB „Tauras" Alytaus karto pajunti darbingą nuo rajone, Butrimonyse. 1980 m. taiką, šiltą, draugišką atmos Prienuose vykusiame SSB sąs ferą. Toks kolektyvas — Pra krydyje „Tauras" pelnė pir dabar SSB monės ekonomikos fakultė- mąją vietą. Ir to Pramonės planavimo spe „Tauras" agitmeninė brigada pastoviai laimi prizines vie cialybės pirmoji grupė. Susipažįstame: R. Skard tas Universiteto SSB agitmenižius, A. Astrauskas, A. Gur- nlų brigadų konkursuose. Nepamiršta ekonomistai ir skas, N. Dilytė, R. Šyvys, A. Navikas ir kiti grupės kom studijų. Šiemet pagal pažan jaunuoliai, dalyvavę trum gumą kurse jiems aitteko an troji vieta. Grupėje mokosi pam mūsų pokalbyje. „Gera grupė" — šiais žo du penketukinlnkai — A. As džiais galima apibūdinti vi trauskas ir A. Navikas. A. As trauskas yra SMD Pramonės sų kalbėjusių pasisakymus. ekonomikos pirmininko pa O kada susiformavo kolek vaduotojas. Visi grupės kom tyvo branduolys? Kokia buvo jaunuoliai — SMD nariai. Pra ėjusiais mokslo metais vyku pradžia? Daugumos nuomone, tai sioje olimpiadoje „Studen buvo per stojamuosius eg tas. Mokslo ir technikos pa zaminus, o paskui — po kol žanga" grupė laimėjo pirmą ūkio talkų. Draugais tampama ją vietą. O Politinės ekono konfe savaime. Taip buvo ir šioje mijos SMD būrelio grupėje. Juos suvienijo stu rencijoje 3 prizinės vietos at dijos Universitete, nes studi keliavo j grupę. 1981 m. lapkričio mėnesį juojant atsiranda nemaža rū pesčių, kuriuos stengiasi iš Sąjunginėje SMD konferenci joje, kuri vyko Gomelio uni spręsti visi kartu. Su pasididžiavimu ekono versitete, dalyvavo 3 grupės studentai. mistai pasakojo apie įsimin Sumaniai ir išradingai gru tiną Universiteto 400 metų pė ruošiasi šventėms. Tai liu jubiliejaus šventę. dija Naujųjų Metų karnava Pramonės planavimo pirmos las, susitikimas su „Elfos" ga grupės studentai su eutuziaz- myklos darbuotojais. mu dalyvauja ne viename fa Ekonomistai turi daug drau kulteto renginyje. Neseniai gų kitose aukštosiose mokyk vykusiame rakulteto satyros lose. Neseniai pas juos sve ir jumoro vakare buvo laimė čiavosi Leningrado 2danovo ta III-oji vieta. Manau, kad universiteto studentai. Kas nė vienas grupės studentas met žiemą palydi drauge su nepamirš „kuklaus" apdo KPI ir VISI studentais. vanojimo — gyvo katino. Gal ...Štai ir baigėsi trumpa tai ir smulkmena, tačiau iš jų viešnagė pas ekonomistus. Be susideda dienos, be kurių lieka jiems palinkėti vilčių neįmanomas grupės gyveni Išsipildymo ir ištvermės, juo mas. lab kad sunkumų ateityje Universiteto SEMT'o vai tikrai netruks... dina 5 PEF studentai. Viena Aldona ŠILALYTE iš to penketuko — Audra Šid
Kas 4 metai rengiami res publikiniai Profsąjungų tu ristų sąskrydžiai, kuriuose varžosi profsąjungų respublikinių komitetų (RK) komandos. Šiemet trečiaja me sąskrydyje Alytuje profsąjungų 22 respubliki nių komitetų kolektyvai buvo suskirstyti į 2 gru pes. Pirmoje grupėje da lyvavusį Švietimo, aukš tųjų mokyklų ir mokslo įs taigų darbuotojų profsą jungos RK atstovavo Moks lų Akademijos, Vilniaus universiteto, Šilalės moky tojų turizmo kolektyvai (konkursuose, pėsčiųjų turiz mo technikos ir rali rungty se) bei automato, dviračių, vandens turizmo rinktinės, kuriose daugumą sudarė KPI atstovai. Sąskrydžio (VI.11—13 d. d.) programa buvo labai plati. Automoto, vandens, dviračių turizmo rinktinės varžėsi atskirai. Tuo tarpu Universiteto turistų klu bo komandos uždavinys bu vo kuo geriau pasirodyti pėsčiųjų turizmo rungtyse ir konkursuose tarp 36 sa vo grupės kolektyvų (kiek vieną iš 12 pirmos grupės RK atstovavo po 3 kolek tyvus). Varžovų buvo daug. Ir tituluotų, pajėgių, visiems žinomų, gerai „prisivaikš čiojusių". Bet ir UTK ko manda daug vakarų pra leido besitreniruodama. Gal tik startuota varžybose mažoka — vis tas kalendo rius! Komandos branduolį sudarė Pramonės ekonomi kos fakulteto studentai tu ristai. Buvo mūsų gretose istorikų, gamtininkų, fizi kų. Taigi, nežinia kaip spe cialistai, sąskrydžio rengė jai vertino mūsų galimybes, bet... turistinės technikos
kliūčių ruože šešiolikta startavusi UTK komanda gerokai pralenkė visas iki to laiko pasirodžiusias ko mandas. Kai kas buvo spė jęs ir apie 50 minučių kliūčių ruožo trasoje su gaišti, daugumai iš 36 ko mandų trasai įveikti reikė jo 20—25 minučių. O mū siškiai suskubo per 12.11,8. „Taktika buvo gera, bet..." — svarstys vėliau komanda. Taigi, to „bet" neišvengėm. Ir vis tiek daug ką nuste bino, kai du vyrai — A. Striuka ir G. Rakauskas aki mirksniu nutiesė virvių tu rėklus, nuleido (dviese!) buo mą, kai R. Valčiukas ir V. Dvareckaitė prašvilpė vie nos virvės perkėla, N. Ma tulevičiūtė ir G. Jonušauskas nusileido diulferiu. MA turistai gerokai ap lenkė mūsų komandą (10.009,5), o Kauno „Pluoš tas" vos keliolika sekun džių (11.57,7). Trečia vieta irgi garbinga ir daug įpa reigojanti. Juolab, kad j bendrą mūsų kolektyvo ir RK kraitį įnešta net 102 taškai iš 108 galimų. Pėsčiųjų lenktynių (rali) trasoje komanda (R. Valčiu kas, V. Dvareckaitė, G. Ra kauskas, N. Matulevičiūtė — visi iš PEF) daug kur ne gavo baudos taškų, kur kiti juos rinko, vieni iš nedauge lio išėjo tiksliai pagal aziNukelta į 4 psl.
Universiteto studentų profsąjungos organizacija iškovojo I vietą sąjungi niame aukštųjų mokyklų profsąjungų darbo, buities ir poilsio sąlygų gerinimo konkurse. •. .Darbų daug — stu dentų profsąjunga rūpi nasi, kad būtų gerai įreng tos auditorijos, skaityklos, laboratorijos, kuriose mo komės, kad būtų tvarkin ga ir švaru bendrabučiuo se, kuriuose gyvename, kad galėtume pailsėti sa natorijose, pakeliauti. Profsąjunga ne viena rū pinasi šiais svarbiais klau simais, juos spręsti pade da rektoratas, darbuotojų profsąjungos vietos komi tetas. partijos komitetas. Todėl studentų profsąjun gos darbo įvertinimas — džiugus įvykis ne tik jos nariams, bet tiems, kurie padeda, remia jos veik lą. . . Rektorato posėdžių salė je susirinko studentų, profsąjungos aktyvistai — visų fakultetų atstovai — dalyvauti iškilmingame TSRS Aukštojo ir specia liojo vidurinio mokslo mi nisterijos ir TSRS švieti mo, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuotoju profsąjungos CK pereina mosios Raudonosios vėlia vos įteikime. Į šventę at vyko svečiai — LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras H. Zabulis, respublikinio švietimo, aukštųjų mokyk lų -ir mokslo įstaigų dar buotojų profsąjungos ko miteto pirmininkė V. Verslovienė, Universiteto rektorius J. Kubilius, Uni versiteto darbuotojų prof sąjungos vietos komiteto pirmininkas J. Žeberskis ir kiti atsakingi darbuoto jai. Studentų profsąjungos pirmininkas V. Medcišius supažindino susirinkusius su nuveikto darbo rezul tatais. O jie tikrai džiu gūs; pvz. gerai įvertintas studentų profsąjungos dar bas bendrabučiuose: šiais mokslo metais respubliki niame „Geriausio bendra bučio konkurse iškovota I vieta tarp naujo tipo bendrabučių. Pats aukš čiausias darbo įvertinimas — pereinamoji Raudonoji vėliava už pasiekimus, ge rinant darbo, buities ir poilsio sąlygas 1981 m. „Į šį apdovanojimą mes žiūrime kaip i viso Uni versiteto kolektyvo apdo vanojimą", — pabrėžė V. Medeišius. Respublikinio švietimo, aukštųjų mokyk lų ir mokslo įstaigų dar buotojų profsąjungos ko miteto pirmininkė V. Verslovienė, įteikdama vė liavą Universiteto studen tų profsąjungai, palinkėjo,, kad ir kitais metais vėlia va liktų Universitete. Su sirinkusius pasveikino LTSR Aukštojo ir specia liojo vidurinio mokslo ministras H. Zabulis. įteik damas Universiteto rekto riui J. Kubiliui TSRS Aukštojo ir specialiojo vi-’ dūrinio mokslo ministeri jos garbės raštą. Aukštas Universiteto profsąjungos, o kartu ir Universiteto, apdovanojimas įpareigoja ir toliau gerinti studentų darbo, buities ir poilsio sąlvgas, įveikti pasitaikan
čius nesklandumus, kad ; ateinančiais metais galini] būtų didžiuotis laimėli, mais. Kaip sekasi studentų Profsąjungai susidoroti su sunkumais, kurių netrūks ta? Juk studentų profsąj’in gos veikla ne vien orgj. nizacinė ar ūkinė, svai. biausia jos darbe — dė mesys žmogui, komunistinis studentų auklėjimas. Tad kokie rezultatai rodo, jog vyksta auklėjamasis darbas mūsų studentiška me kolektyve? Pirmiausia — mokymasis. Jis priJ klauso ir nuo sąlygų svarbu kaip įrengtos audil torijos, skaityklos, laboj ratorijos. Šiuo metu veji kia 20 bibliotekų fakulte-l tuose. 20 skaityklų bendl rabučiuose. ProfsąjunoJ pasirūpino, kad šiais mel tais būtų aprūpintos techJ nika 5 specializuotos lai boratorijos. Tad sąl’.gul mokytis yra, bet ar kai] tais nepritrūkstama noro] Liūdna statistika: per mel tus iš Universiteto pašali narna šimtai studentu Todėl profsąjungos aktyl vas turėtų ryžtingiau kol votį su tais, kurie nenori mokytis: praleidinėja ori skaitąs, turi akademini! įsiskolinimų. Bendrabutis — studentl namai, todėl jis neatsėjJ mas nuo viso aukšti šiol mokyklos gyvenimo. Stul dentų profsąjunga rūpinJ si ne vien buities sąlvl gomis. Bendrabučių tarti bos organizuoja poilsi! vakarus, susitikimus, pi rodąs, leidžia sienlaikrai čius. Tačiau nėra narni be dūmų. Kaip rodo dažl „Komjaunimo prožektl riaus", buities komisiicl reidai (jų rezultatai aptl riami ir „Tarybiniame stil dente"), dar pasitaikl bendrabučių taisyklių d! žeidimų. Tačiau ne vmnl profsąjunga turi rūpinti bendrabučiais — reiki! kad visi studentai suyra! tų. jog bendrabutis — nJ mai, kuriais būtina rūpi! tis. j Studentų laisvalaiki! poilsis — svarbi probll ma. Kiekvienais meta! studentai gali pailsėti I pasigydyti šalies kurortui se. Pvz.. šią vasarą vieĮ Palangoje ilsėsis daugiai kaip 100 studentų, I studentų galės pailsai Simferopolio, Jerevanl Talino, Kijevo. Lvovl Užgorodo, Maskvos- auk! tųjų mokyklų sporto- ’-'l katingumo stovyklose.' 1 dentų profsąjunga nore® žinoti studentų pageida'l mus dėl poilsio orgar’l vimo, kad galėtų juos I tenkinti. Daug vakafl susitikimų, agitmen brigadų, meno savive 1 konkursų organizuota didesni populiarumą ■ tarnauja specialybių I nos. Tačiau dar ne v>’« renginiai būna įdomB studentams, o kartais ■ patiems rengėjams. ■ dar daug teks nuv- ■ studentų profsąjungai -■ rinant mūsų darbo, b1® ties sąlygas. Tačiau I mes. studentai, neturi® likti nuošalyje, palikt ’■ vo problemas spręsti V tiems. I R. PETRUK*®
V VU Šiais metais Pramonės eko nomikos iakultete suformuo tas naujas studentų žemdir bystės būrys „Vėtrungė", ku ris dirbs Panevėžio sodinin kystės tarybiniame ūkyje. Bū rio nariai, kurių daugumą su daro merginos, jau gerai su sipažinę su darbo ir poilsio sąlygomis, nes dar rudens tal kų metu teko padirbėti šia me ūkyje. Netrukus baigsis vasaros darbų parengiamasis laikotarpis, ir visi būriai iš vyks Į dislokacijos vietas, bet šiuo laiktarpiu pravesti ren giniai, kurie padėjo geriau pažinti vienas kitą bei su sidraugauti, ilgam išliks bū rio narių atmintyje. „Vėtrungės" būryje vyko Įvairūs susirinkimai, susitiki mai su SSB veteranais, pokal biai apie SSB judėjimą. Be to, užmezgėme draugiškus ry šius su Vilniaus Inžinerinio statybos instituto M. Margytės Ir „Tauro" statybos būriais ir surengėme susitikimą su šių būrių nariais. Vadai trumpai papasakojo apie savo būrius, o po to pasirodė būrių agltmeninės brigados. Susitikimo metu nuobodžiauti neteko: vy ko konkursai tarp atskirų ko mandų, diskoteka. Vakare ne buvo pralaimėjusių, nes nu galėjo draugystė tarp būrių. Išsiskyrėme su viltimi, kad trečiojo semestro bėgyje mes surengsime ne vieną susitiki mą, kurio metu skambės dai na, skardus juokas.
A. DANUSEVlClŪTE
Mūsų fakulteto studentai dirbo Druskininkų VMĮS „Ne munas". j Druskininkus vi suomet važiuojam noriai, nes žinome, kad bus suteiktos ge ros darbo ir poilsio sąlygos, kad visada jausim organiza
cijos vadovų rūpesti. Formuo jant būrį nebūna didelių sun kumų. Šią vasarą susivienijime dirbs 45 žmonių būrys. Pirma jame būrio susirinkime bū rio nariai buvo supažindinti su studentų statybos būrių įstatais ir nuostatais. Kartu su kitų mūsų fakulteto būrių nariais kovo mėnesį išklau sėme 10 valandų saugumo technikos instruktažą,-o po to sėkmingai išlaikėme egzami ną. Susirinkimai būryje vyksta kas dvi savaitės. Jų metu pa siskirstėme visuomeninėmis, pareigomis, aptarėme gyveni mo bei darbo sąlygas ir kt. Įdomiai praėjo susirinkimas,
mėtis (I. Zienkaitė), „Kom jaunimo uždaviniai LLKJS XX suvažiavimo šviesoje (A. Vepkojūtė), „TSRS įkūrimo 60metį pasitinkant" (R. Šaka lys) ir kt. Dar norėčiau paminėti tal kas. Būrio studentai talkinin kavo Vilniaus miesto apžel dinimo trestui, taip pat noriai šefavo Vilniaus miesto valkų darželį Nr. 117. Darželyje jie dažė kiemo žaislus, tvarkė smėlio dėžes. Geru žodžiu no risi paminėti aktyvius talki ninkus: L. Mikalonytę, V. Kaillūtę, A. Sukaitį, G. Gudeliauską ir kt. Turime paruošę meninę agitbrlgadą, kuri dalyvavo fa kulteto SSB vakare, Univer-
ŽINIOS IŠ BURIŲ skirtas Universiteto SSB veiklos 25-mečiul. Jo metu trum pai peržvelgėme visą Univer siteto statybos būrių judėji mą nuo pat pirmosios 1957 m. vasaros, taip pat prisi ėmėm padidintus socialisti nius įsipareigojimus. Nese niai vyko susirinkimas, kuria me svarstėme VLKJS XIX suvažiavimo medžiagą. Vi siems labai patiko susitikimas su LLKJS XX suvažiavimo de legatu, fakulteto komjaunimo, komiteto sekretoriumi R. Pervenecku. Jis pasidalijo įspū džiais iš suvažiavimo, papa sakojo apie komjaunimul iš keltus uždavinius. Kai Uni versitete vyko interdlenos, mūsų bendrabučio skaitykloje buvo suorganizuotas susiti kimas su Afganistano, Kon go, Salvadoro studentais, ku rie mokosi Minske. Susitiki me dalyvavo nemažai ir mū sų būrio narių, kurie daug sužinojo apie šių šalių papro čius, gražias tradicijas, na cionalinius valgius.. Po su sitikimo pakvietėme svečius į diskoteką. Būryje yra šeši lektoriai, kurie jau paruošė paskaitas įvairia tematika. Įdomiausios iš jų: „VU SSB veiklos 25-
Studentų praktikos dlllllNIIIIIIIIIIIIIIIIHIIIIIIIinilllilIlN
GAMYKLOJE
siteto meninių agitbrigadų ap žiūroje. Būrio nariai taip pat aplankė Revoliucijos muziejų, Liaudies ūkio pasiekimų pa rodą. Mūsų būrys pasirengęs tre čiajam semestrui. Komisaro V. Jankevičiaus žodžiais ta riant: „Esam kupini įvairių sumanymų ir nekantriai lau kiame vasaros, kada galėsime juos įgyvendinti".
pasodins daugiau medelių. O be to — kas gausiau ir iš'radinglau sudalyvaus FIDI, kas užims geriausią vietą kol kas dar tik pirmus žingsnius žengiančioje fizikų gegužinė je... Kaip tik šiuo metu ir for muojasi darnus kolektyvas, kuris vėliau labai padeda dar be. Būrio vadui, Fizikos fa kulteto IV kurso studentui S. Gintautui vadovaujant, ’ jau pasiekta neblogų rezultatų. Šefuojamo valkų darželio Nr. 2 administracija pareiškė pa dėką būrio studentams už nuo širdų darbą talkų metu; gau siai dalyvauta operacijoje „Apželdinimas", palaikomi glaudūs ryšiai su priimančia organizacija — Vilniaus KMHSK. Drąsiai galima tvirtinti — būrys pasirengęs III semest rui: visi būrio nariai praėjo saugumo technikos instruk tažą, parengta 14 specialistų: 11 betonuotojų ir 3 stropuotojal. Būryje yra 3 lektoriai, kurie skaitys paskaitas Įvai riomis temomis. „Kvantas" numatė atlikti darbų už 60 tūkstančių rub lių, tačiau kvantiečlal pasi rengę viršyti savo Įsiparei gojimus ir pateisinti garbin gą sąjunginio studentų būrio — „VLKJS XIX suvažiavimo" vardą. __
P. NARBUTAS būrio komisaras
Šie metai — ypatingi. Virginija ŽIVULSKAITE Studentų būrio „Saulėtekis" Respublikos SSB judėjimui vadas — 25 metai. Šiam jubiliejui ruošiamės ir mes. Kiekvienas būrio narys turi surinkti kuo daugiau medžagos, skirtos šiam judėjimui. Taip pat mes turime papildyti nauja me Fizikos fakulteto statybos džiaga „Justicijos" šlovės būriai „Eldoradas", vykstan kambarį. tis į Smolensko sritį Ir „Kvan Būryje jau paruošti 6 betas", kuris vasarą dirbs Bal tonuotojai ir 3 prikabinėtotojoje Vokėje (Šalčininkų ra jai. Kiti būrio nariai bus pa jonas), pasirašė socialistinio galbiniais darbininkais. lenktyniavimo sutartį. Tačiau Norime pasakyti, kad esam draugiškas lenktyniavimas kupini jėgų, gerų vilčių ir vyksta jau ir dabar tarp vi su didžiuliu noru laukiame sų keturių (be anksčiau mi tos dienos, kai reiks atsisvei nėtų — „Kernavė" ir „Širvin kinti su Vilnium ir išvykti į ta") fakulteto būrių — kuris Kapsuko statybas. būrys kruopščiau šefuos valkų Nijolė ŠVOGŽLYTE darželį, geriau talkininkaus priimančioje organizacijoje, SSB „Justicija" narė
Kai dauguma Universi teto studentų dar tik ipusėję sesiją, kai skaityklo se sunku rasti laisvą vie tą,^ o tuo labiau retesnę knygą kai kurių fakulte tų trečiakursiai jau spėjo pamiršti „karštas" sesijos dienas — nuo birželio 1osios jiems prasidėjo mo komoji praktika. Vilniaus kuro aparatū ros, Vilniaus grąžtų, Vil niaus plastmasinių dirbi nių ir kitose sostinės bei respublikos gamyklose ga lima sutikti PEF trečiakur
sius. Vilniaus grąžtų ga mykloje mokomąją prak tiką atlieka Daiva Zai kauskaitė, Dalia Mikalaus kaitė, Algis Kavaliauskas, Šarūnas Birutis ir Valeri jus Los. Per tris savaites studentai susipažino su gamykla, jos istorija, dar bo organizavimu, gamy bos technologija. Kiekvie nas praktikantas turi pasi rinkęs grąžtą ir analizuoja Jo gamybos technologiją. Todėl studentai dažnai lankosi visuose gamyk los cechuose bei kituose
Viktorinos atsakymai (Pabaiga. Pradžia Nr. 20) 1. JAV ir Didžiosios Brita nijos vyriausybės politika ir TSRS vyriausybės pozicija Didžiojo Tėvynės karo me tais Vilniaus krašto klausi mu. Kaip žinia, dvarininkinė ponų Lenkija 1920 m. spalio mėn. užgrobė Vilniaus kraš tą, kurį kapitalistinės vals tybės pripažino jos teritori ja. Tik Tarybų Sifjunga nuo lat gynė Lietuvos teritorinį vientisumą ir kapitalistinių valstybių nutarimo nepripa žino. 1939.X.10 antrą kartą Vilniaus kraštą grąžino bur žuazinei Lietuvai. Vakarų šalių reakcinė spauda priekaištavo Lietu vai dėl Vilniaus krašto pri ėmimo iš Tarybų Sąjungos. Anglijos ir JAV vyriausybės, kaip ir anksčiau, Vilnių pri pažino Lenkijos dalimi. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurių Lietuvos fašistinė vy riausybė, bijodama didesnio konflikto su Vakarais, nekė-
lė į Vilnių sostinės. Tik Ta rybų valdžia pagal Lietuvos TSR konstitucijos 118 straips nį paskelbė Vilnių Tarybų Lietuvos sostine. Tačiau per kelti sostinę į Vilnių sutruk dė hitlerinė Vokietija, užpuo lusi TSRS. Per visus karo metus lenkų buržuaziniai na cionalistai nepripažino Vil niaus Lietuvos miestu. Po karo dėl nuoseklios ir ryžtin gos TSRS pozicijos, remiantis Krymo (1945.11.) ir Potsdamo (1945.V1I.) konferencijų nuta rimais, 1945.VI11.16 d. buvo pasirašyta Tarybų Sąjungos ir Lenkijos Liaudies Respub likos sutartis dėl valstybinės sienos. Pagal šią sutartį Len kija pripažino Vilnių ir Vil niaus kraštą Tarybų Lietu vai. 2. Kiek suteikta Tarybų Są jungos Didvyrių vardų va duojant Tarybų Lietuvą? Vaduojant Tarybų Lietuvą, 319 karių buvo suteiktas Ta rybų Sąjungos Didvyrio var das.
SVEIKAS, KOLEGA! Pavarčius šio mėnesio studentiškos spaudos pus lapius, pirmiausia atkrei piame dėmes) i svarbiau sius akademinio gyveni mo įvykius. Visiems mums, studentams, dabar svar biausia sesija. KPI sa vaitraštis „Už tarybini mokslą" spausdina L. Pet ravičiaus problemini straipsni „Apie sesiją — nė žodžio", kuriame nag rinėjama, kaip instituto fakultetų akademiniai sektoriai nušviečia sesi jos eigą. Autorius susirū pinęs tuo, kad sesijos re zultatai, Informacija apie geriausiai ar blogiausiai laikančias egzaminus gru pes — retas svečias fa kultetų sienlaikraščiuose. „Kodėl sesijos metu neiš-
padaliniuose. Čia jie gali praktiškai pritaikyti per mokslo metus įgytas ži nias, taip pat sužinoti ir daug naujo. Nuotraukose: 1-ajame ceche jaunesnysis moksli nis bendradarbis E. Alichanian apie grąžto gamy bos technologiją pasakoja D. Zaikauskaitei ir Š. Biručiul; pramonės planavi mo specialybės trečiakur siai dalijasi per praktiką sukauptomis žiniomis.
„T. S." informacija
leisti veiksmingų „Žaibo“ lapelių? Juose būtų gali ma keliais žodžiais pagirti geriausiai egzaminus lai kančią grupę ir studentus pirmūnus. Galima būtų pa minėti ir apsileidėliu pa vardes. O jų daug”. To kios straipsnio autoriaus mintys aktualios ir mūsų Universiteto akademi niams sektoriams. Ar daž nai pamatysime tokius in formacinius stendus, „Žai bo“ lapelius mūsų fakul tetuose? Studentiškos spaudos puslapiuose atsispindi ir svarbiausi šalies gyveni mo jvykiai. „Agitpunktas dirba“ — taip pavadintas „Tarybiniame pedagoge" (VVPI savaitraštyje) spaus dinamas interviu su ins titute jsikūrusio agitpunkto vedėja B. Kavaliauskai te. Ji papasakojo savait raščio korespondentui apie agitpunkto darbą, pa minėjo aktyvius agitato rius, kurie padėjo pasi ruošti artėjantiems rinki mams. Studentiškas gyvenimas kupinas įvykių: tai — jau tradicija tapusios specia lybių dienos, studentų teatrų spektakliai, turis tų kelionės, sporto var žybos. (Tiesa, artėjant ir prasidėjus sesijai sunkiau organizuoti studentų lais valaiki, kurio beveik ir nebelieka). Šie Įvykiai fiksuojami studentų spaudoje. Bet ne vien tradicinės šventės — studentų laisvalaikis. Štai KPI studentai sugal vojo surengti... vidutinio ko teismą („Už tarybini mokslą" Nr. 23). Čia buvo teisėjas, advokatas, proku roras, liudininkas ir „tei siamasis" — vidutinis stu dentas. „Vidutinis studen tas išteisintas, bet su są lyga, jei jis taps geru ar net labai geru studentu" — rašo E. Sakalauskaitė. KPI inžinerinės ekonomi kos fakulteto studentai organizavo smagų rengi nį, gal jis patiks ir kitų aukštųjų mokyklų studen tams. Renata PAJEDAITĖ
GIMTINES SPALVOS
Pasukim panemuniais Kau no—Jurbarko plentu. Jis ne suskaičiuojamais vingiais drie kiasi tarp ramiai snaudžiančių girių, aplenkdamas prie sta čių Nemuno šlaitų prigludu sius vienkiemius. j Kulautuvą patekti vi sai nesudėtinga: keliukas, iš sinarpliojęs iš Kauno gatvių lanku apjuosdamas Raudon dvarį, ir netrukus, tuoj už Mozuriškio, pasuka kairėn, o dar už poros kilometrų pa sirodo pirmieji Kulautuvos trobesiai. Nuo šiaurės vėjų ją saugo tankus 600 hektarų pušų ir eglių miškas, pilnas griovų, stačių skardžių, tei kiančių savotiško paslaptin gumo ir romantiškumo. Va karuose Kulautuva remiasi j Tamaros (kitų dar vadinamą Smaliniu) kalną, prie kurio prigludę pirmieji Virbaliūnų kaimo trobesiai. Užlipk ant kalno, ir apačioje prieš akis nusidriekia panemunės pie vos ir laukai, vakaruose su siliejantys su mėlyna miško juosta. Iš pietų pusės Ku lautuvą juosia gražus Nemuno vingis, o anapus upės — kalvos, skardžiai, apaugę grūmais ir medžiais, kiek kai riau matyti 1530 m. statytos Zapyškio bažnytėlės raudo nas mūras, dabar sąjunginės reikšmės architektūros pa minklas. Rytuose Kulautuva susilieja su Jučionių kaimu, kuris tapo neatskiriama gy venvietės dalimi. Buvęs Ju čionių kaimas — Kulautuvos „Žaliakalnis“, pasidabinęs Tulpių, Klevų, Gluosnių, Lelijų gatvėmis. Taigi, Kulautuva nedidelė miesto tipo gyvenvietė, sa natorinis—kurortinis miestu kas. Pirmą kartą Kulautuva minima jau XIV amžiuje: kry žiuočių metraštininko Vy gando Marburgiečio karo žygio į Lietuvą, įvykusio 1364 m., aprašyme. Nėra vienin gos nuomonės dėl gyvenvie tės pavadinimo kilmės. Kai kurių tyrinėtojų nuomone, gy venvietės pavadinimas kilęs
nuo čia gyvenusių bajorų Kulatauskių pavardės. Panašiai esą Kulautuvos kaimynas Vir baliūnų kaimas gavęs pavadi nimą nuo tenai gyvenusių bajorų Virbaliu pavardės. Se noji Kulautuva buvusi toliau į vakarus nuo dabartinės, pa lei Klevinio upelį. Kiti mano, kad gyvenvietės pavadinimas kilęs nuo žodžio „kultuvė", kadangi nuo seno vietinės gyventojos moterys prie Ne muno kultuvėmis skalbdavu sios žlugtą. Kurortine vie-
Kulautuva tove Kulautuva tapo paly ginti neseniai — šio amžiaus trisdešimtaisiais metais. Gy venvietė augo ir plėtėsi la bai pamažu. 1923 metais joje tebuvo tik 125 nuolatiniai gyventojai, 1930 metais — apie 400. Paskutinio gyven duomenimis, tojų surašymo Kulautuvoje šiuo metu gyvena virš 1200 nuolatinių gyvento jųKulautuva— mėgstama kau niečių ir rajono gyventojų po ilsio vieta: vakariniame gy venvietės pakraštyje į pušy ną įsiterpusi žalioji estrada — tradicinė įvairių rajono švenčių ir iškilmių vieta. Kulautuvos Respublikinė tuberkuliozinė sanatorija, turinti virš 500 vietų, įkurta 1949 metais. Tais pačiais me tais įkuriama ir panašaus po būdžio gydymo įstaiga vai kams: pradžioje — geležin keliečių sanatorija, kuri 1956 melais reorganizuojama j vai kų tuberkuliozinę sanatoriją „Kregždutė“. Pagrindinė ir gražiausia gat vė Kulautuvoje — Akacijų gatvė, kulautuviečių alėja va dinama. Čia gyvenvietės šir dis ir centras. Visos Kulau
tuvos gatvės — tarsi prosky nos sakingame pušyne, todėl jas tik sąlyginai gatvėmis ga lime vadinti. Šioje gatvėje išsidėstę abiejų sanatorijų korpusai bei pagrindiniai pa statai, gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Prie sanatorijos pagrindinio korpuso įrengti du nedideli gražūs tvenki niai, kuriuose plauko gulbės — „Kulautuvos karalienės". Tvenkinius papildo mažytis, bet sraunus Jonės upeliukas (kiti gyventojai jį vadina Nerėjos vardu), kuris, nepasie kęs Nemuno, kažkur dingsta po žeme. Akacijų alėjoje te bestovi nedidelis namukas Nr. 25, kuriame 1937 m. gruodžio 31 — 1938 m. sau sio 1 d. įvyko Lietuvos Ko munistų Partijos CK plenu mas, kurio darbe dalyvavo A. Sniečkus, A. Meskupas, J. Bulavas, K. Didžiulis, V. Niun ka ir kili. Kiek tolėliau, toje pačioje gatvės pusėje faro pušų stūkso 1974 metais pa statytas paminklinis akmuo tarybiniams aktyvistams Onai Daučianskaitei, Motiejui Kanc leriui, Stanislovui Sidikorskiui atminti. Juos 1946 m. Kulau tuvoje nužudė buržuaziniai nacionalistai. Su Kulautuvos vardu susi jusi ištisa Lietuvos sklandy mo epocha: puikios sąlygos užsiiminėti šia sporto šaka jau seniai atkreipė sklandyto jų dėmesį. Dar 1951 metais Kauno Politechnikos instituto ir miesto jaunųjų technikų stoties sklandymo sekcijos pirmieji sklandytuvai pakilo virš Nemuno slėnių. Kulautu vos vardas susijęs ir su pir maisiais mūsų respublikos sklandymo rekordais. Čia 1955 metais įvyko ir pirmo sios respublikos sklandymo varžybos, kuriose V. Dovydai tis pakilo į 1750 metrų aukš tį. ir nors jau seniai Kulau tuvos padangės nebraižo be motoriai lėktuvai, tačiau ir šiuo metu Kulautuvoje ne trūksta drąsuolių, besigalinėjančių su keturiais vėjais skraidyklėmis-deltasparniais. A. PEČIALINDA
neakivaizdinio skyriaus istorijos, bibliotekininkys tės ir bibliografijos, žuinalistikos, matematikos, biologijos, rusu kalbos ir literatūros bei lietuvi!) kalbos ir literatūros spe cialybes. Apsilankėme Saulėte kyje, kai stojantieji į bio logijos specialybe laikė matematikos egzaminą (raštu) — reikėjo supap rastinti reiškinį, išspręs ti lygti, nelygybę, nu brėžti funkcijos grafiką, išspręsti uždavinį. Nežinia, ar užduotys buvo per sun kios, ar stojantieji buvo nepakankamai šiam eg zaminui pasiruošę, nes re zultatai gana liūdni: 17 stojančiųjų žinios buvo įvertintos nepatenkinamai, 25 — patenkinamai ir tik 11 — gerai. Po keturiu egzaminų i neakivaizdini skyrių buvo priimti 182 studentai. Nuotraukoje: stojantie ji i biologijos specialybę sprendžia matematikos už duotis. „T. S." informacija
Po to,
kai
Už elgesį nesuderinamą su likimas" buvo rašyta rašėme liūdnas apie IF bibliotekininkystės tarybinio studento vardu mer
specialybės III kurso studen ginos pašalintos iš „Tarybinio studento" Nr. tes Vitoldą Zakaitę ir Dai siteto. 21 rašinyje „Unksnių merginų vą Mačianskaitę.
Univer
Pasirodyta gerai Atkelta iš 2 psl.
mutą. Ir jeigu ne apmaudi klaida... Toji klaida nustūmė komandą į 15 vietą. (I — „Pluoštas", II — J. Janonio popieriaus fabrikas, III — Vilniaus Pieno kombinatas, MA — dvylikti). Pelnyti 44 (iš 72) taškai. Neblogai UTK pasirodė ir konkursuose. Klubas pel nė I vietą turizmo kolekty vo darbo 1981—82 metais konkurse (II — MA; III — Panevėžio „Ekranas"), gavo specialų prizą, diplomą ir galėjo džiaugtis, — dirbam neblogai, pripažinti geriausiuoju kolektyvu respubli koje. Aišku, galim dar ge riau dirbti. Stengsimės. Ne lengvos pergalės skatina ne snausti. Konkursai parodė, kad klubui stinga, oi kaip stinga geros konkursų me džiagos: ir žygių ataskaitų, ir skaidrių, fotonuotraukų, ir fotostendų. Vadinasi rei kia aktyviau rengti konkur sus klube, Universitete, per sąskrydžius, vakarones. Kon kursui — gera žygių propa ganda, gera darbo ataskaita. Sąskrydžio sienlaikraščio (autorė I kurso žurnalistė J. Markeliūnaitė) konkurse laimėjome VI vietą. Visi RK sienlaikraščiai — MA,
Šilalės ir mūsų tapo įs kaitinių taškų šešiukės pri zininkais. Tai nemažas RK stovyklos intendantės ir dailininkės A. Martiškienės su pagalbininkais iš Dailės instituto nuopelnas. Konkursuose UTK užėmė bendrąją VI vietą (61 taš kas iš 72 galimų). Taigi, tokie nežymūs praradimai leido surinkti tik 207 taš kus (iš 252 teoriškai gali mų) ir bendroje įskaitoje likti IV vietoje, nuo tre čios vietos laimėtojo Kauno „Pluošto" atsilikus tik vie nu tašku. Tarp mūsų giupės kolektyvų bendrąją I vietą pelnė Mokslų Akade mija (230 taškų), II Panevė žio „Ekranas“ (219). Antro je grupėje pirmi Rokiškio „Mediko" turistai. Tačiau krimstis ir teisin tis mūsų kolektyvui, ko mandai netenka: Pasiro dėm gerai, o kad galim ge riau, — tai tik įkvėpimas ateičiai. Komanda įnešė gražų indėlį į bendrų mū sų profsąjungos RK krai tį. Švietimo, aukštųjų mo kyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų profsąjunga, pir mąkart laimėjo sąskrydžio Didįjį prizą. (1974 m. mūsų profsąjunga buvo antroje, 1978 — ketvirtoje vietoje).
Beje, kalbant apie sąs krydį reikia tarti padėkos žodžius Fizinio auklėjimo katedros vedėjui V. Bimbai, skatinančiam plėtoti turiz mą, siekti naujų aukštumų, pergalių. Respublikinės tu rizmo ir ekskursijų tarybos masinio turizmo skyriaus instruktoriui A. Podolinskiui, kuris dar pernai, 1980/81 mokslo metais pa dėjo augti mūsų turistams — sportininkams, VU Stu dentų profkomitetui, palai kančiam UTK materialiai, o ir mūsų S. Žilinskaitei, taip sėkmingai vadovavusiai sąskrydžio virtuvei. O ko mandos narius, kapitoną R. Valčiuką, visą delegaciją sveikiname gražiai pasiro džius respublikos turizmo šventėje. Ryžto ir atkaklu mo, neblėstančio entuziaz mo Jums, mieli kolegos! Gražių kelionių, sėkmingų studijų! Manome, kad graži turiz mo šventė įkvėps mus vi sus Universiteto turistus, visuomenines organizacijas, sporto vadovus plėtoti, ska tinti turizmą — ir sportą, ir Tėvynės pažinimo formą. Reikia, kad studentai ke liautų, daug ir plačiai ma tytų, grūdintų kūną ir dvasią.
Stepas DEVEIKIS komandos vadovas, UTK pirmininkas
Trumpai Dar neseniai VVU tarpfakultetinėje spartakiado je pirmavo EKFF. Belikus keturioms paskutinėms varžybų rungtims, fakulte tas turėjo mažiausių bau dos taškų skaičių — 33. Tačiau apie pergalę ka žin, ar galima jau buvo galvoti. Šios rungtys — turizmas, tinklinis, PDG daugiakovė bei orientaci nis sportas — įnešė ati tinkamų indėli j kiekvieno fakulteto sportinių pasie kimų lentelę. O kai kam ir lemiamų. Tik penki baudos taškai teskyrė PEF nuo pirmaujančių finansi ninkų. „Argi galima susto ti, kai ryžtingiau pakovo jus, yra dar visos galimy bės išsiveržti į priekį", — matyt, pagalvojo ekono mistai. Ir užvirė kova. Po tinklinio varžybų fakulte tus teskyrė keturi taškai. Jau PDG daugiakovė leido ekonomistams išsiveržti i priekį. Skirtumų padidino ir Universiteto turistų klu bo sąskrydis, atnešęs tam Nors sesija pačiame įkarštyje, studentai sportuoja. tikrų pakeitimų sparta Saulėtekyje, netoli Universiteto bendrabučių esančiame kiados lentelėje. Ir orien aikštyne vakarais visuomet gausu studentų. Kas taciniame sporte ekono sporto žaidžia krepšinį, tenisą, o kas ir šiaip pušyne vaikštinėja. mistai iškovojo aukštes Saikingai sportuoti sveika, na, o sveikam ir per sesiją nes vietas. Lemtingos bu lengviau. vo šios paskutinės sparta NUOTRAUKOJE: teniso kortuose. kiados rungtys: prieš tai Arvydas KUMPA IV kurso žurnalistas penki baudos taškai te skyrė EKFF nuo PEF, o dabar aštuoni PEF nuo EKFF. Tik chemikai savo paskutinės vietos niekam PAŠALINTI neužleido. FilF iš šeštos vietos pakilo į penktų, IF NEPAŽANGOS — iš devintos į spetinta. Treti liko medikai. STUDENTAI Dingusį studento pažymėji Galima pasveikinti PEP mą Nr. 751646, išduotą EKFr sportininkus, iškovojusius GF I kurso studentas P. studentui Antanui BARA 1981—82 m. tarpfakulteti- Boilo, II kurso studentas V. NAUSKUI, laikyti negaliojan čiu. nės spartakiados taure. Vainovskas; Dingusį studento pažymėji Daug kų gali gražios spor EKFF II kurso studentės E. Masaltytė; mą Nr. 771624, išduotą EKFF tinės aistros, užsidegimas. D. Repšytė,
d biznai
TF I kurso studentas
Jūratė MARKELIŪNAITĖ Kudulis.
Redakcijos adresas: 232000—- MPT, Universiteto g. 3 Tarybinis studentą’". T“le’o-a< — 611179 ketvirtadieniais naustuvėje 610444 LV 02277. Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 1742. LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1 aTapHŪHHHc cTyAeHTac» («Cobctckhh cTyAeHm) —opraH napTKOMa, peKTopaTa, KOMHTeTa AKCM Ahtbm, upocpKOMa opAeaoB TpyAOBoro KpacHoro 3uaMeBH h Ąpyacūbi aapoAOB BnAbHioccKoro yHHBepcirreTa hm. B. Kancyaaca. PeAaKTop H. BapanaanKaaTe. Ha ahtobckom H3MKe. BHAbmoc.
A. studentui Tadeušui ZINKEVI ČIUI, laikyti negaliojančiu.
Redaktorė J. VARAPNICKAITE