visų
Salių proletarai, vienykjtesi
caRVBinis scupencas Į
• ’l i H i !««» j
1
S
» UI[•B B B B >
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO _____________ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ S AVAITRASTIS________________ LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1983 m. birželio 24 d.,
penktadienis
Nr. 23 (1242)
'
Siame numeryje: UNIVERSITETAS: DATOS, ŽMONĖS, DARBAI
XXX „PROLOGAS Nr.3 XXX
BENDRADARBIAUJ A MOKSLININKAI
Kaina 2 kap.
KUR DIRBSIME ŠIA VASARA
DIRBSIME IR MOKYSIMĖS
jonų laikraščiu redakci jose. Tačiau daugiausia dirbančiųjų pagal specia lybę tarp stojančių į bib Priimanti organizacija, fakultetas, liotekininkystės ir biblio būrio pavadinimas, vadas, komisaras. grafijos specialybę — apie Alytaus ST KMK-75, TF, Justicija, 90 proc. Tai rajonų biblio tekų darbuotojai, baigę R. Bajorinas, D. Pupkevičius. kultūros mokyklas. Štai, Alytaus ST, SV-1, Par. sk„ Daina pavyzdžiui, Jolanta Gudei- va, G. Bladas, kytė, su pagyrimu 1982 Vilniaus MSK, MF, Arbor, R. Stun metais baigusi Vilniaus džia, V. Zurauskaitė. Varėnos KMK, IF, Žilinai-83, A. Mickevičius, G. Jegelevičius. Prienų TSO, MaF, Gugolas, A. Cimbolaitis, E. Galvydytė. Vilniaus KSRET, KSREV-1, KSREV-2, KSREV-3, tarptautinis būrys, Juventus, E. Vaitiekus, R. Martinėnaitė.
Širvintų raj., „Kernavės" kol., FF, Kernavė, A. Buinevičius, V. Galva nauskas. Alytaus raj., Luksnėnų s. t. fl„ EKFF, Alyta, A. Arcimavičiūtė, A. Baublytė. Prienų raj, Birštono d. t. ū., IF Ne munas, A. Jutelytė, K. Skaisgirys.
Birželio pradžioje, kai zaminų liko tik 11. kultūros mokyklą. Dabar studentai „šturmavo" pa Neakivaizdinio skyriaus ji dirba Raseinių centri vasario sesijos įskaitas priėmimo komisijos atsa nės bibliotekos jaunimo ir egzaminus, vadovėlius kingojo sekretoriaus pa skyriaus vedėja, ir gali „užgulė11 ir daug dirban vaduotojas Arvydas Paš ma tik džiaugtis, kad ji čiojo jaunimo — prasidė kevičius pasakoja: nusprendė gilinti savo ži — Dauguma stojančių nias. Kad. Jolantos pasiry jo stojamieji egzaminai j Universiteto neakivaizdi jų egzaminus laiko gerais žimas tvirtas įrodo ir tai, nį skyrių. Įvairiausių spe ir patenkinamais pažy jog stojamuosius egza cialybių darbininkai ir miais. Šiemet daug silp minus ji laiko tik gerais tarnautojai, pasiryžę dirb niau visi, tarp jų ir sto ir labai gerais pažymiais. Birželio 23-ąją stojan ti ir gilinti savo žinias ar jantieji i istorijos specia ba įsigyti kitą specialybę, lybę, laiko TSRS istorijos tieji į Universiteto neaki Geriausiai su vaizdini skyrių laikė pas padavė pareiškimus į Isto egzaminą. rijos, Filologijos, Mate visais egzaminais „susido kutinį egzaminą, o po ke matikos ir Gamtos fakulte rojo" biologai, tarp jų leto dienų — birželio 27tų specialybes, kurias ga yra nemaža baigusių vidu ąją — galutinė priėmimo lima neakivaizdžiai studi rines mokyklas aukso me komisija. Tądien ir pa juoti. Tai lietuvių kalba daliu. aiškės, kas labiausiai sie ir literatūra, istorija, žur Na, o kokių specialy kia gilinti savo žinias. Nuo birželio 22 dienos nalistika, bibliotekinin bių žmonės ruošiasi ne kystė ir bibliografija, ma akivaizdžiai studijuodami Saulėtekyje pradėjo dirb tematika ir biologija. Dau gilinti savo žinias? Su Is ti Neakivaizdinio skyriaus fakulteto TSRS priėmimo komisija, kuri gumą specialybių (istori torijos katedros vyr. priima pareiškimus iš ją, bibliotekininkystę ir istorijos bibliografiją, lietuvių kal laborante Vilija Pečkyte stojančiųjų į Pramonės bą. ir literatūrą, biologi vartome stojančiųjų anke ekonomikos, Prekybos, ją) pareiškė norą studi tas: karininkas, vairuoto Ekonominės kibernetikos juoti gerokai daugiau sto jas, vaikų darželio auklė ir finansų ir Teisės fakul jančiųjų nei buvo vietų, toja, mokytoja, archyvo tetus. Stojamieji egzami nuo tačiau, kaip visada, mate darbuotoja, bibliotekinin nai jiems prasidės matikos žinias gilinti no kė, leidyklos korektorė rugpjūčio 15 dienos. Birutė ŠUTRIKAITE rėjo tik 6 (o vietų — 25) ir išleidėjas... Įvairiausių stojantieji. Mažiau pareiš profesijų žmonės, kuriuos kimų nei buvo vietų šiais nuo dabar vienys bendras metais paduota į rusų kal interesas — studijos: isto bą ir literatūrą bei žurna rija, žurnalistika... — Maždaug trečdalis listiką. O po egzaminų sto jančiųjų gretos dar la stojančiųjų jau dabar dir biau išretėjo — vien TSRS ba pagal specialybę, — istorijos egzamino neiš pasakoja V. Pečkytė. — laikė 33 stojantieji į bib Daug stojančiųjų į žurna liotekininkystės ir biblio listiką jau dabar dirba lei grafijos specialybę, oi žur dyklos išleidėjais, korekto nalistų po visų eg riais, korespondentais ra-
Vilkaviškio raj., Keturvalakių kol., MaF, Integralas, A. Šermokas, A. Andrijauskas. Zarasų raj., Padusčio kol., ChF, Helios, D. Butkutė, M. Ežerskytė. Zarasų raj., „Tautų draugystės" t. ū„ EKFF, Vėtrungė, L. Žukauskaitė, A. Kvedaravičiūtė.
Varėnos raj., Žilinų kol., IF, DzūIiija, S. Maciulevičius, V. Tininis.
Pasvalio raj., Joniškėlio e. t. ū., Eg lė, FilF, V. Graželytė, P. Raišytė.
Pasvalio raj., Joniškėlio e. t. ū., GF, Gamta, E. Bukelskis, S. Slankauskas. Druskininkų PV, PF, Saulėtekis, 'Pranciliauskas, A. Dvareckas.
J.
Vilniaus TB, ChF, Aurum, V. Vaičiūlėnaitė, V. Lavrivianec.
I tarybinė klinikinė ligoninė, MF, Sanitaras, R. Šaikūnaitė, V. Pukelytė, Kėdainių raj., Pagirių s. t. ū., PF, Pagiriai, R. Gaidamavičius, M. Linikas.
Prienų raj., Birštono d. t. ū., IF, Gilija-83, J. Okmanas, G. Šilinytė.
Klaipėdos raj., Vėžaičių kol., PEF Vėžaičiai, R. Aniulis, V. Skinderskis.
Panevėžio raj., Panevėžio s. t. ū., PEF, Vėtrungė, A. Zakalskis, B. Gudanavičlūtė. Vilkaviškio raj., Šapalų d. t. ū., MaF Amicus, D. Stravinskaltė, V. Tarnu lionls. Vilkaviškio konservų fabrikas, FilF, Sūduva, M. Bacevičiūtė, D. Beniušytė. Širvintų raj., Bartkuškio d. t. ū., IF Perkūnas-83, G. Aleknavičius, S. Blaževičiūtė. Varėnos raj., Dainavos kol., MF, Dainava, V. Mickevičiūtė, V. Dau gėlaitė.
Vilniaus DEPO, FilF, Ekspresas, Svirplytė, R. Jablonskytė.
A.
Vilniaus DEPO, EKFF, Kontikls, Ramanauskas, V. Grybauskaitė.
R.
Širvintų raj., „Kernavės" kol., FF, Kernavė, N. Vinciūnaitė, R. Kazlaus kaitė. Zarasų rai., Capajevo kol., TF, Jus ticija, A. Valantinas, V. Leonavičiūtė.
Jakutijos ATSR, Vilnius, A. Zabolis, P. Narbutas. Stavropolio kraštas, EKFF, FilF, Vilnia, V. Šleinotaitė, J. Cepulytė.
Pavasario sesija — įskai tos, egzaminai jau praei ty. Dabar studentų laukia nė kiek ne lengvesnis eg zaminas — trečiasis se mestras. Visiems, dirbsian tiems statybų aikštelėse, kolūkių laukuose, gamyk lose, fabrikuose, linkime sėkmės! Gera nuotaika „Žilinai-82"). Jono mano nuotrauka.
(SSB Ok-
Tarybinis studentas 2
ŽMONES, DARBAI
UNIVERSITETAS: DATOS,
KAUNO BOTANIKOS SODUI-60
Kalbėdami ąple Kauno botanikos sodą, būtinai prisiminkime, kad 1923 metais jis buvo įkurtas Lietuvos (Kauno) universi tete, o nuo 1941 (1945) metų priklauso Lietuvos TSR Mokslų Akademijai. Taigi, besidomėdami Kau no botanikos sodu, visada mintimis nuklyskime j mūsų Vilniaus universi teto botanikos sodų isto riją, naujus projektus Kalrėnuose, paieškokime paralelių Ir skirtumų, pa mąstykime. Vadovauti Kauno botanikos sodo kūrimui iš Tartu univer siteto buvo pakviestas tarp tautinio lygio botanikas ir eruditas profesorius Konstan tinas Regelis (1890—1970). Nors jis buvo Šveicarijos pilietis /tačiau augo ir mokė si Sankt-Peterburge, tęsda mas giminės tradiciją. ,Io se nelis Eduardas Regelis kurį laiką buvo Senkt-Peterburgo imperatoriškojo botanikos sodo direktorius, dėdė Arnol das Regelis — įžymus par kų architektas, išleidęs vei kalą „Iziaščnoje sadovodstvo i chudožestvennyje sady".
Projektavo Kauno univer siteto botanikos sodą ži nomas sodų architektas vo kietis Karolis Rautas. 1923 m. liepos mėnesį Botanikos sodas buvo pašventintas ir padėti pamatai šiltnamiams. Štai kaip apie Botanikos sodo kūrimą straipsnyje Kauno universiteto Mate matikos — gamtos fakulteto darbuose rašo pats profeso rius K. Regelis: (...) Tvenkinių parko ir tuštumų, anksčiau naudo tų ganykloms, nužiūrėtas toks Išplanavimas: 1. (...) Parkas turės miš ko išvaizdą, (jame) bus auginama (vairiausių deko ratyvinių medžių, krūmų ir žolių, pakenčiančių Lie tuvos klimatą. 2. Arboretum bus parko tęsinys, kuriame bus augi nama sistemine tvarka me džių rūšys mokslo reika lams — gamtininkams, gi rininkams, dendrologams. 3. Systematicum — sis temine tvarka surinkti žo lynai, augalai, ir krūmai mokslo reikalams. 4. Rozarium — surink tos (vairių rūšių rožės.
t ĮVAIRENYBĖS Fantazija ir tikrovė Prancūzų rašytojas Tife-< tnas de la Rošas knygoje „Hifantija", išleistoje 1760 me tais, pasakoja apie keliau toją, kuris pakliuvęs į fan. tazijos šalį Hifantiją, išvy do didžiulį siaučiančios jū ros paveikslą. Rašytojas teigė, kad šie atvaizdai drobėje gaunami toli gražu ne iš karto. Juos reikia užfiksuoti. Dėl to dro bės palaikomos tamsiame kam baryje, ir tada atvaizdas pasi daro neišdildomas. Vadi nasi), rašytojas Tifenas de la Rošas maždaug prieš šim. tą metų numatė fotografijos gimimą. Fotografijos epochos relikvija Seniausia mūsų laikus pa siekusi nuotrauka buvo pa daryta 1840 metais. Ši dagerotipija (taip tuomet buvo vadinamos nuotraukos) vaiz duoja dirbantį anglų fo tografą Džeidį Hogą. Nese niai ši nuotrauka buvo par duota Londono aukcione už 10 000 svarų sterlingų.
I pagalbą režisieriui Mūsų Žemės tyrinėjimų istorija menai tragišką Andree ekspedicijos likimą. 1897 m. švedų inžinierius ir du jo padėjėjai startavo oro balionu. Ši žmonių gru pelė vyko ašigalio: link... 1930 m. rasti žuvusios eks pedicijos likučiai, filmuota medžiaga. Tuomet Stokholmo aukštojoje technikos mo kykloje didžiulio triūso dė ka pavyko išgelbėti tik fiedaugelį negatyvų. 30 nuo traukų dabar didelė pas kata švedų režisieriui Jan Trocee, kuriančiam filmą apie Andree ekspediciją.
Veidrodis vietoje linzės Fotografijos mėgėjai žino, kokie sunkūs ir gremėzdiški būna teleobjektyvai. Tačiau Kelne (VFR) vykusioje fototechnikos mugėje buvo ga lima pamatyti kompaktiškų veidTodinių objektyvų. Štai vienas parodos eksponatas — objektyvas „Visita" — 144,6 mm ilgio fokuso nuo tolis 450 milimetrų ir ma žiausia diafragma — 4,5,
5. Kultūrinių augalų skyrius (...). 6. Alpinėtum kalnų au galams sodinti (Išplana vimas numatytas tvlrtovėl pylimuose). 7. Balų ir vandenų aug menija (...). 8. Tyrų augmenija — forto pylimuose. 9. Vaisynas — pavyz dingas sodas. 10. Dekoratyviniai vien mečiai ir daugiamečiai au galai pagražinimui. 11. Medelynas. (...) Spygliuočių medžių ir krūmų kolekcija pirkta Berlyne pas Špatą, o svo gūniniai viena — ir dau giamečiai pas Stofelį Kau ne. 1970 metais LTSR MA Bo tanikos instituto direktorius K. Jankevičius kreipėsi raš tu į Paminklų konservavimo institutą: „ ...Botanikos sodo teritorija suprojektuota mū sų šimtmečio trečiajame de šimtmetyje vokiečių landšaf to architekto K. Rauto iki šių laikų nebuvo restauruota, nors daugelis detalių, numatytų' projekte liko neįgyvendintos, centrinės sodo dalies išpla navimas neatitinka projek tinės.. (...) Prašome atlikti centrinės sodo dalies re konstrukcijos projektą". Ir tais pat metais Gamtos fa kulteto ir VU Botanikos so do darbuotojams pažįstami PKI specialistai architektė D. Juchnevičiūtė ir par kotyrininkas K. Labanauskas ėmėsi darbo. Pasklaidykime parkotyri ninko K. Labanausko istori nius tyrimus. Visų pirma apie Aukštutinę Fredą, kur įsikūręs Botanikos sodas. 1673 metais DLK kanc
timo ir kitų fotografavimo sąlygų, nustatyti vieną ar kitą diafragmą arba* pata ria: „Geriau panaudokime blyksnį". Firmos direkcija tikisi, kad jų mikroelektro nikos prikimštas žaisliukas gali konkuruoti su žinomų firmų fotokameromis.
darželiu. Lietuvos aug leris Kristupas Pacas šį, menijos skyrius turėjo veikiausiai menkai apgy būti viena iš geografi vendintą ir todėl mažai nio skyriaus dalių)...). pelningą plotą padovano (...) Gerai nudrenuotojo Italų architektui Liud. je, atviroje vėjams for vlkul Fredui, sutelkdamas tų pylimų sudalytoj plyn jam bajoro titulą už pui aukštė] M. Narkevlčalkaus Pažaislio vienuolyno tė-Ivanausklenė jau buvo ansamblio projektą. Tačiau pradėjusi sodinti stepių naujasis savininkas paliko augmeniją. (...) dvarui tik vardą, nesuTaip, senosios kartos bota drumstęs girių ošimo ūki ne veikla, miręs savo su nikai, mūsų VU profesoriai kurtame Pažaislyje vienuo A. Minkevičius, J. Dagys, M. Natkevičaite-Ivanauskiene ir liu 1686 metais. Iki pat XVIII a. pabai kiti daug prisidėjo kuriant gos gūdžioje girioje čia Kauno botanikos sodą. Dar glaudėsi Sidiškių kaime bavosi sode velionis profe lis, kurio gyventojams sorius farmaceutas K. Gry baudžiavos jungą 1795 me bauskas (1886—1953). Tarybi tais užkrovė Juozas God- niais metais už dekoratyvinės levskls (apie Kauną vadin sodininkystės darbus Kauno tas Garliausku, — nuo to botanikos sodo darbuotojoms ir Garliavos pavadinimas), M. Lukaitienei, biologijos kan supirkęs Užnemunėje po didatėms A. Boguševičiūtei ir Žečpospolitos padalijimo O. Skeivienei suteikta Lietu respublikinė pre iš Rusijos dab'’e likusių vos TSR dvarininkų žemes (2000 mija Dabar sodui vadovauja valakų). Galima spėti, kad MA Botanikos instituto di A. Fredos parkas Jo už rektoriaus pavaduotojas moks liniam darbui biologijos kan sodintas. 1883 metų kovo mėne didatas A. - R. Budriūnas. sį A. Fredos dvaras (330 Triūsia čia puikūs savo dar ha) nusavinamas Kauno bo žinovai S. Dagytė, jaunas dendrologas L. Januškevičius tvirtovei — fortui. 1915 metais iki Kauno ir kiti. atūžus Pirmajam pasauli Kauno botanikos sodo, o niam karui vokiečiai smo tiksliau LTSR MA Botanikos gė Aleksoto — Fredos instituto botanikos sodo bend ruože. Spėjusi pasenti rusų ras plotas 77 ha, ekspozici jos užima 30 ha, tvenkiniai tvirtovė neatsispyrė. Iš ilgametės Kauno bo — 2 ha. Augalai išdėstyti tanikos sodo direktorės Ma sistematiniu principu, pagal rijos Lukaitienės atsiminimų, šeimas ir gentis Gausiausiai atstovaujamos bijūnų (pinaužrašytų K. Labanausko: (...) Didžiulis ne dekora vijų), gladiolių, gudobelių, tyvinis, bet geografinis kal lankovų, šermukšnių saus nų augalų skyrius buvo medžių ir kitos gentys. Savo dekoratyvumu Kau suprojektuotas buvusio forto pylimuose. (...) Ku no botanikos sodas nepaly riant šį alpinarijų ieškota ginamai pralenkęs mūsų vil apie analogų užsienyje (...). K. niškį. Jau nekalbant Regelio buvo numatyta oranžeriją, vijoklių pergolą, sukurti didelis ir pulkus rožynus ir kitus gėlynus, Lietuvos augalų skyrius. Kaund botanikos sodas galį Jame turėjo būti pastaty didžiuotis puikia spygliuo kolekcija, unikaliais tas etnografiškas Lietu čių vos sodžiaus namelis sar egzotais ir reliktiniais auga gui su tipingu lietuvišku lais: dviskiaučiais ginkme
džiais, metasekvojon is, japoniniais puošmedžiais — vis tik Kauno klimato są lygos švelnesnės nei mūsų Vilniaus. Tiesa, dirvos ge rokai sunkesnės, — senojo Kauno forto pašonėje iš gi liau išversti priemoliai. Rel jefas — lygokas, — tik py limai suteikia savitą išraišką. Kuo dabar gyvena Kauno botanikos sodas, pasit ikdamas šešiasdešimtmetį? Net prašalaičio akiai aišku — kupinas naujų užmojų, suma nymų. Gėlynai pertvarkomi pagal architektės D. Juchne vičiūtės projektus. Stengiama si atkurti ir plėsti Botanikos muziejaus tradicijas (F. Stan kevičius). Dendrologai užsi moję suinventoriniti visų res publikos želdynų sumedėju sius augalus, kaupia dekora tyvines formas. Vaistinių, maistinių ir pašarinių kultū rų skyrių darbuotojai lei džia augalus populiarinančius bukletus. Leidybiniam ir pro pagandiniam darbui skiriamas didelis dėmesys. Tikriausiai kiekviename „Mūsų sodų" numeryje, o ir kituose perio diniuose leidiniuose rasi so do bendradarbių straipsnelių, komentarų, naujienų iš de koratyviųjų ar kitaip naudin gų augalų pasaulio. Dalija? masi, keičiamasi augalais su sodininkais mėgėjais. Yra gamybinis realizavimo sekto rius. Vykdomi aktualūs ry šium su Maisto programa ir gyvulininkystės plėtojimu pa šarinių augalų introdukcijos bandymai. Mainams skirtų sėklų kataloge būna per 1500 augalų pavadinimų. Taip, kad mūsų naujasis VU Botanikos sodas Kairėnuose turi dar vieną savo pirmtaką, gražiai išaugusį, gilių mokslo ir kūrybinio dar bo tradicijų — yra į ką ly giuotis. Stepas DEVEIKIS VU Botanikos sodo Dendrologijos skyriaus vedėjas
DAILININKAS ŠYPSOSI
Ryškina lygintuvas TSRS MA Silbiro skyriaus Kietojo kūno chemijos ins tituto specialistai pasiūlė išryškinti vaizdą popieriuje paprastu buitiniu lygintuvu, t. y. vietoj įprastų reagentų panaudoti šiluminį apdoroji mą, trunkantį vos 5—7 se Fotojuosta be sidabro Anglijos „Ufordo“ firma kundes. Tokiu būdu padary pradėjo gaminti nespalvotas tų nuotraukų nereikia fik negatyvines juosteles, kuriose suoti, plauti, džiovinti. vartojami dažai. Sidabras, esantis juostelėje, pašalina Nobelio premija fotografui Nebe pirmą dešimtmetį mas ryškinimo metu ir gali fotografas Lenartas būti panaudotas daug kar švedų tų. Naujosios juostelės pa Nilsonas pateikia unikalius Jis fotogra sižymi smulkiu grūdėtumu fotoreportažus. žmogaus organizmo ir dideliu jautrumu šviesai. fuoja vidų ir audinius. Aparatū Gamtininko praktika. XXX Latvijos valstybinio P. ra susideda iš adatos pavi objektyvų, plonų Stučkos universiteto kieto dalo kūno fizikos instituto bend šviesolaidžių ir elektroninio radarbiai sukūrė šviesai •mikroskopo. L. Nilsonas ga jautrų sluoksnį, kurio pa vo puikias gerklės ląstelių, grindas — amoniakas. Ant kraujagyslių vidinių sienų, juostelės jis išpurškiamas širdies ir kitų organų nuo vakuumo kameroje. Nufoto traukas. grafavus tokios juostos ne Pasaulį apskriejo jo fotopaplitusią reikia nė ryškinti. Nuo švie reportažas apie sos vaizdas ima ryškėti, mirties priežastį: kraujagyslių telieka jį užfiksuoti pakai sukalkėjimą ir miokardo in Nuotraukose at tinus juostelę. Naujovė gali farktą. būti pritaikyta ne tik dauge skleistas visas ligos procesas lyje mokslo ir technikos sri nuo vienerių metų sveiko širdies iki senyvo čių, bet ir mėgėjiškoje foto vaiko amžiaus sergančio žmogaus grafijoje. širdies, krešulio užkimštos vainikinės arterijos. Kalbanti fotokamera Medikus ypač sudomino Japonų kompanija „Fudzi fotofilm" pagamino pir nuotraukos, padarytos vėžio mą „kalbančių fotoaparatų" pakenktuose rūkorių plaučių partiją. Fotoaparatai skirti kapiliaruose. L. Nilsonui pa pradedantiems fotografams. vyko užfiksuoti mažų limfocitų kovą su vėžio ląstelė Malonus moteriškas balsas mis. pataria savininkui., priklau Peliukas: „Nesisieloki! — apvažiuos studentai'. Parengė Inona KOŠAITĖ somai nud objekto apšvie
A. BU NIKIO piešinys.
V. GUDO piešinys
Tarybinis
studentas
3
KAMERTONAS
PROLOGAS \r. 3 leidžia universiteto literatų būrelis
VERTIMAI
v
Jorgas ŠRIODERIS įk,
Ji
VDR poetas Jorgas Srioderls gimė 1936 metais. Stu slavlstiką ir anglų dijavo kalbą, Nuo 1973 metų docentas, Dabar dėsto Grelfsvaido universltete Tarybų Sąjungos tautų literatūrą. Do misi lietuvių literatūra, mė gina kai ką versti i gimtąją kalbą. J. Srloderis svečiavo si Vilniaus Universitete. Po viešnagės Greifsvaldo uni versiteto laikraštyje išspaus dino straipsnį, kuriame ap-
BUCHENVALDAS-47 I „Apžiūros metu prašome nevalgyti I“ Taigi anksčiau. Smuklininkas kaip visi smuklininkai. Gerai įmitęs. Mes irgi. II „Į ekskursiją nesiimti šunų!" Jie dar užuos vilkus? III „Nesivesti mažų vaikų!" Iš tiesų kodėl? Jie dar nesupranta. Mes irgi ne? Vasara. Mėnesienoj takas lentų rangos per pliažą. Vien tamsa, ir tamsa tik beliko mūsų drabužių. Nusivilkime ją lėtai, neskubom: Verias nuoga bedugnė. Ieškom paskutinio sustojimo. Uždusę.
žvelgia vokiečių ir lietuvių literatūrų bendradarbiavimą. 1981 metais išėjo J. Srioderlo pirmoji knygelė: „Eratinis riedulys ir jūros potvynis. Eilėraščiai ir aforizmai". Kny gelė suskirstyta į tris da lis. Pirmoji: „Nudažytas ak muo", antroji: „Senelė Ra miojo vandenyno kriauklė" ir aforizmai. Antroji dalis skirta Tarybų Sąjungai. J. Srioderlo kūryba kas dieniška, artima dvidešimto amžiaus pulsui. Autoriui po etine medžiaga gali tapti bet kas: gatvė, griovys, prakai to lašas, kloaka, jūra, meilės akimirka, karo randai, vai-
Tarp jų viskas buvo aišku. Neliko ir klausimo. Žodžių siena sugriuvo... Jie prislėgti tyli. Dabar reikalauja viens kito tesėti duotą žodį.
Tarsi dirvon vanduo, vis gilyn — iš burnos ištroškusi žemė lyg šauktų... Visos upės, upeliai ir jūra: dirvom į gylį su našta, į poilsio vietą — pailsėt, išskaidrėt. Kad galėtų pakilti. Šaltiniais.
APSAKYMAS
I
E J I M A S pasakiškoji mitinė (ąžuolo) ir konkreti buitiška (vaikys tės) realybė. IKas “ žino, galryškėjančlo būt tai ir bus stiliaus bruožas. Išėjimai iš vaikystės... kaip atėjimas 1 kūrybą. Belieka palinkėti žygimantui, kad jis būtų lemtingas
ko žvilgsnis... Viskas čia {vardinta, viskas {gyja sa vo poetinės prasmės. Eilėraš čiai pilni vyriško grubumo, tiesumo, kartais skamba publiclstiškal. Ypač skaudus po eto santykis su praeitim. Vi sur poetas Išlieka objektyvus, net jaučiasi atsakingai už protėvių kaltes. Vertėjas Kęstutis LENKSAS III kurso lituanistas
imtis gal „pliaupia lietus"...). Vitoldo eilėraštis nepakiltų virš miglotų nuojautų bei jausmų poezijos, jeigu ne poeto atvirumas, nuoširdu mas. Jo eilėraščiu patiki, jis perteikia būsena skaitytojui pakankamai įtaigiai. Iš viso pluošto kiek išsiskiria eilė raštis „pliaupia lietus..ku riame pradingsta ramybė, nostalgija, atsiranda disonan sas, įtampa, kuri nenuslūg sta] į kūrinio pabaigą. Eilėraš čio sukelta nuotaika neišsisk laido, tekstas valdo skaityto ją, kelia jam panašius jaus mus (suprantama, jeigu skai tytojas pakankamai imlus). A. BALNYS
Vitoldas MASALSKIS graudžios akys sidabro žuvies ir laivų nepasiveja vėjas ir prie veidrodžio naktį priėjęs prisišaukt negali paslapties ir į rojų užpustė kelius bet kažkas sugalvoja žaidimą ir atrodo pro vėtros kaukimą girdim savo laimingus balsus
pro ateinančio ryto vartus tuoj naktis nusineš mūsų kūnus ir prie tavo krutinėsi prigludus netikėtai pasaulis pabus o po to apsirengsim diena ir tarytum pamiršim viens kitą ir tylėdami žvelgsim kaip krinta mums į delnus erškėčių šviesa
taip stovėsiu šimtą metų palei kelią tartum kryžius dieną naktį atsigręžęs veidu vis į šiaurės pusę juodas jautis kietą sprandą panarinęs slinks pro šalį eis žmogus nuleidęs galvą
ir žiūrės j kelio dulkes taip žiūrėsiu šimtą metų paakiuos išdygs po rožę atsirems į aukštą dangų mano kaulėti pečiai tarp dviejų mirčių užgimęs tarp dviejų aušrų paklydęs eisi žmogus nuleidęs galvą ir žiūrės į kelio dulkes pliaupia lietus lyg per senmergės laidotuves pirmadienis stotyje stovim laikrodžiai ir nepirmos kaip paprastai jaunystės konduktorės matuoja kantrybę spokso stiklinėmis akimis pakaruoklė katė jai dabar tas pats
nėra kur dėti rankų lyg būtum atkišęs elgetaujančiam valkatai pradėtą valgyti pyragaitį
ką nors pakamuoti, tik, žino dine brazdina Juodis, iš to ma, nestipriai. li atsirita karvės mykimas, Strikteliu ant žemės ir tuoj priemenėj skambteli kibi kilsteli mane tėvo ranka, ras, matyt, sesuo ruošia jo valą kiaulėms. Drybsau su pagriebusi už pakarpos. jauktame guoly, patalas — Marš iš čia. Duokis ge dvelkia prakaitu — sergu. riau su vaikais. Nubėgu, o vakare vistiek Sunku tysoti, ypač kai ap linkui vis sukasi kas nors, įsliuogsiu. kvepiantis grynu oru: gal Ąžuole gyvena mūsų seno ką atnešti? kaip jautiesi? liai, kuriuos tarpais aplankau. gali valgyti nori? Ir žiūri to Gulėdamas lovoje, pamatau kiu žvilgsniu, kad nejaukiai šlamanti ąžuolą ir juos, išei pasijunti. Bet visiškai neno nančius mane pasilt ikli. Šia riu pasveikti, kieme yra me pasaulyje buvau matęs didelė žaizda, kuri rėkte tik senelį, bet ir kitų nema rėkia — baltai dūluojantis tytų nebijau, pasak Balienės kelmas. Balienė sako, kad už — tai visi, kas gyveno mū šį kelmą kažkas iš šeimynos sų troboj. Čia. yra ir mažų užmokės savo dienelėmis, vaikų, ir tokių kaip mano matyt, aš. Tegul būsiu aš, brolis, mes kartu žaidžiame, man vis tiek. Malūnininkas lakstome apie medį, lipame pasiūlė dvylika rublių, ir į viršūnę ir šokame žemyn,, tėvas nutarė pjauti ąžuolą, nors truputį baisoka. Kai pa aci prašiau jį, kad, to nedary ilstame, seneliai vaišina ska tų, sakiau, kad ten gyvena numynais, senelė glosto mano mūsų senoliai, bet viskas bu galvą ir sako: va ir pama vo perniek. Paskiau ir mama čiau savo anūkėlį, va koks. sutiko juos, ir pasakė tėvui, Ten baisiai įdomu, viskas jog gal nereikia pjauti. E, nepaprasta: laikai rankoje kvaila ūtarka, atsakė tėvas, obuolį, kuris staiga švyst ir dvylikai rublių ant kelio ne pavirsta molio šmotu, arba simėto, o ir pati sakei, kad Aušrinė, puikiausia iš vai ant daržo meta šešėlį. Nereik kų, ūmai pavirsta sukriošusią tų , visgi pjauti, tokį sapną sene, aš įninku ją kratyti, kol vėl atvirsta. Gaila, kad kartais juos turiu palikti ne atsisveikinęs, nebaigęs šnekė ti. Dieną prieinu prie ąžuolo, glostau grublėtą žievę ir kvie čiu savo draugus pas save. Visai vaikis pablūdo, murma ' mama, kai išgirsta tai. Senelis Dunda irgi mėgsta laikytis pas ąžuolą, klausosi mano šnekų apie jo gyventojus ir liūd nai žiūri į šakotą milžiną, matyt, apgailestauja, kad jų sodyboje tokio nėra, reik žmogui gerosi vietos, palikus šį svietą, reik, sako, linguo damas galvą.
Sunku pasakyti, ar „Išėji mas" pirmasis Žygimanto Kačanausko, I kurso žurnalis to, kūrinys, tačiau apsakymas stebina vaizdo išbaigtumu, psichologiškai motyvuota de tale, mokėjimu regzti negud riai vaikišką, tačiau įtaigią intrigą. „Atsisuku: boluoja kelmas, už jo dunkso troba"... —
paties autoriaus žodžiai nu sako poetiškų vaikystės vi zijų lokalizaciją. Apsaky mo veikėjai, {vykiai ateina turbūt iš autentiškos patirties, lemiančios vaizduojamo pa saulio tikrumą ir išmintį. Autoriui nesvetimas ir baltušlškas buitiškas ir sąlygiškas, metaforiškas tikrovės piešinys. Apsakyme gražiai sulydoma
— Tas vaikis vienąkart Ralvą nusisuks. Ir į ką jis toks? — sako motina. Tai apie mane. — Lipk žemėsan! tėvo balsas. Ką padarysi — ljpu. Visgi ąžuolo viršūnėje labai gera. Sėdi sau ant šakos, truputį linguodamas, o apačioje kru ta namiškiai, tolėliau kai mynai. Visi tokie mažyčiai, kad net juokinga. O viršuje Plaukia debesys, į ką tik jie nepanašūs: čia ir keistai su sisukęs jautis, ragana il giausia riesta nosim, šuoliais einantis kumeliukas, didelis laivas, koks yra mano suras toje knygoje, o kartais vaka ris būna dideliausi vaiz dai — lygumos, kurių galo nesimato, ežerai ir ežerėliai tyvuliuojai tarp miškų, itaip it jauti jų vėsą.__________ Žiūriu žiūhū, kol galva apsvaigsta, ta da tvirtai sugriebiu šaką, kad mamos pranašystės neišsipil dytų. Tarpais mane aplanko Paukščiai: pračirškia žvirbliai, Paburkuoja balandžiai, bet la kusiai ąžuolą mėgsta var noj — sulekia ir pradeda
kranksėti, tuomet tėvas ar gai. Atlapojome duris, žiū: brolis ima lazdą. Anksčiau senelis, pritūpęs ir pasirėmęs viršūnėje tupėdavo didžiau į sieną, snaudžia, lekiojant sia varna, niekad nemačiau, musėms. Na, tėvas ir pradė kad ji skristų lesalo, o gal jo: cha, ale visai žmogaus ir neskrisdavo. Tupėdavo sau, nėr, kad šitaip tupykloje.. . e aš sėlindavau artyn, kol Kiti irgi pritarė. Senelis kažką ji kilstelėdavo vieną, paskui vebleno, sukdamas akis į že kitą koją ir krankteldavo kaip mę, bet, neapsi gynęs nuo senoji Anpuolienė, tik la šnekų, mostelėjo ranka ir nu biau kriokdama. Atsisėsdavau kulniavo pakluonėm Va tada ant šakos ir spoksodavau į ją, mane ir sugriebė, tarsi kas mano varną, imdavau kalbin suspaudė širdį. Pasivijau ti, ji trumpam pakreipdavo senelį ir sakau: atleisk,, neno veizolų į mane ir vėl žvelg rėjau. Ką jau čia, ką jau čia. davo kažkur pro lapus. Vie Stoviu beveik verkdamas: na, ną rytą varnos nebuvo, nieks aš tikrai nenorėjau, ir išvis jos be manęs nepasigedo. Ma čia nieko blogo nėra, man ža tau varnų, burbtelėjo už ir pačiam sykiais patinka tu kalbintas brolis. Ilgai dar pykloje pasėdėti, atleisk, se ąžuolas atrodė liūdnas, it neli. . . Gerai, už ką bepykti, netekęs didžiausios šakos. pataršė galvą. Mes tada ilgai Per šį sėdėjimą nekart nu ilgai šnekėjome. O vienąkart kentėjau ar kam blogą pada pamačiau, kaip Simonas skriau riau —■ viskas kaip ant del džia mano sesutę, pargriauna no. Vienąsyk senelis Dunda ir spaudžia, o ji visaip sten nušlepsėjo į tupyklą su reika giasi išsivaduoti, bet negali. lu, kad užėjo, tai užėjo Nubėgau ir įsikibau j garba Na, ir kliuvo man Saulė gerokai kryptelėjo, o nas. jis ten. Pasakiau namiškiams tuomet. Sesutė, sutaršytais Saulės spinduliai krenta pro kame reikalas ir neramūs plaukais, nuslinko į klojimą, langą, geltoname šuore sunuskuodėme link Dundos so o Simonas įkandin. Taip aš keliojasi dulkelės. Kieme tin dybos — gal žmogui kas blo- sužinojau, kad sykiais galima giai kudakuoja vištos, gran-
Giedra RADVILAVlClUTĖ
Vitoldas Masalskis studi juoja psichologiją. Jis — pirmakursis, pernykščio mok sleivių kūrybos konkurso laureatas. Spausdinami eilė raščiai — iš senesnių Vitoldo kūrinių. Tačiau ir jie liu dija apie besiformuojantį savitą pasaulį, sugebėjimą pajusti kiekvieną nematomos stygos, esančios mumy. se, virpesĮ, išgirsti Jos skam besį, ir atsiliepti i ji. suskambėti unisonu — tarytum kamertonas. V. Masalskio eilėraščiai nostalgiški, ramūs, juose nė ra aštrumo, įtampos — tik nuotaikos fiksavimas. Dėl to eilėraščiai statiški, vyks mas, pokytis arba nujaučia mas, arba] jau buvo (iš-
mačiau. Tėvas nepaklausė, o, kai susirgau, nunešė tuos pinigus į bažnyčią, kad pa sveikčiau. O ąžuolo nėra, neparneši į vietą. Dabar senoliams šalta, kuo met nueinu pas juos, jie stypso ant kamieno susibū rę, o aplink staugia vėjas, neš damas sniegą ir klodamas senolius, kartais net visiškai Užverčia. Va ir vėl matau juos, sniego nėra, bet vėjas toks žvarbus, jog kiaurai perpučia , jų plaukai draikosi, plakasi ploni rūbai, mažesnieji prisiglaudę prie vyresniųjų, verkia, verkia ir Aušrinė. Mes išeiname, eisi su mumis? Linkteliu galvą ir priartėju prie jų, geros ran kos, nekirtusios ąžuolų, ap glėbia, prispaudžia. Būryje šilčiau, ne taip čaižo vėjas. Susiglaudę slenkame ten, kur matosi rausvas dangus. iš šios pilkumos ir šalčio, ten bus šilta, augs ąžuolai. At sisuku: boluoja kelmas, už jo dunksi troba, iš kurios sklinda aimana, minimas ma.no vardas, širdį sukrutina gra;udūlys, bet nesustoju, einu rausvo dangaus link. Žygimantas KACANAUSKAS
4
BENDRADARBIAUJA MOKSLININKAI Universiteto Fizikos fa kultete įvyko seminaras „Kietojo kūno joniniai reiškiniai ir jų taikymas praktikoje". Tai trečiasis sąjunginis fizikų semina ras. Jame dalyvavo moks lininkai iš įvairių TSRS miestų ir respublikų: E. Ukšė ir J. Gurevičius iš Maskvos, P. Borziakas iš Ukrainos TSR MA, taip
pat mokslininkai iš dauge lio sąjunginių respublikų institutų, tarp jų Gruzijos TSR, Latvijos TSR MA, atstovai iš TSRS MA Kie tojo kūno fizikos instituto, viso — 72 svečiai iš įvai rių fizikos mokslo įstaigų. Joniniais reiškiniais fi zikų susidomėta jau se niai, nors plačiau juos imta tyrinėti tik nuo 1972
metų. O štai mokslininkų seminarai bei konferenci jos ir padeda apžvelgti, susumuoti ir įvertinti nau jausius mokslo pasiekimus, skatina pasikeisti darbo patyrimu, suteikti infor macijos, numatyti uždavi nius perspektyvoms. Tokie seminarai, be abe jo, nevyksta „tuščioje vie toje". Ir mūsų Universite tas kaip tik ir yra vienas iš pasižymėjusių įstaigų. Seminarui buvo paruošti pranešimai superjoninių reiškinių fizikinių virsmų klausimais. Šiomis temo
mis buvo daug VU fizikų pranešimų. Seminaro svečiai ir da lyviai turėjo galimybę, su sipažinti su Universiteto Fizikos fakulteto mokslo laboratorijomis, tyrimų stendais Radijo fizikos katedroje (vedėjas prof. V. Kybartas), kur dauge lis mokslo tyrimų atlieka mi automatizuotai. Mokslininkai ir semina ro dalyviai aukštai įver tino Uuniversiteto darbus ir mokslo pasiekimus.
Tarybinis
studentas
Vytautas BARONAS niaus universitete. Studijų knygelėn profesoriai ir do centai rašė vien penketus. Kad ir kaip nelengva pui kiai mokytis matematikos, bet tokiems žmonėms vien mokslų maža. Buvo Jis ir studentų darbo būrių vado, vu, Ilgai vadovavo fakulteto studentų kultūriniam dar. bui. Jo žaižaruojanti ener gija, nepaprastas išradingų, mas ir išmonė nuostabiai at siskleidė švenčiant senojo Universiteto Jubiliejų. Fa kulteto studentai rinko Jį j komjaunimo ir profsąjun gos komitetus. Jo buvo pilnos kasmetinės Matematikų diertos. Gavęs diplomą su pagyri mu, pradeda dirbti Matema. tikos ir kibernetikos institu te. Būdamas puikus matema tikas, po metų Įstoja Į aspirantūrą mūsų Universitetan Neabejotiną imokslininko ta. lentą liudija Jo per labai trumpą laiką pasiekti gražūs rezultatai. Nesugebame suvokti Ir niekada negalėsime susitai kyti su mintimi, jog mūsų VYTAUTO jau nebėra.
D. METRIKYTĖ
Staigi žiauri mirtis išplėšė iš mūsų VYTAUTĄ BARONĄ. Netekome qero žmogaus, ku rį mylėjome ir gerbėme, kurio gražiais darbais labai buvo retas didžiavomės. Tai žmogus, Jis viskuo domėjosi ir visur spėdavo. Pabend ravęs su Juo, pasijusdavai geresnės nuotaikos ir paki lusios energijos. Gimė Vytau tas 1957-aisiais metais Kauir vidurini ne. Ten baigė mokslą. Po to ėmėsi Įtempto matematikos mokslo Vii.
ŠACHMATŲ KONKURSAS Tarybinis studentas-83 Skyrelį tvarko kan didatas į TSRS sporto meistrus Gediminas MIŠKINIS
Universiteto Fizikos fa kultete vyksta Pabaltijo Daugiau kaip du mėnesius šachmatų mėgėjai ko- tarybinių respublikų, taip vojo dėl I šachmatų konkurso „Tarybinis stu pat Baltarusijos aukštųjų dentas-83" nugalėtojo vardo. Iš dalyvių gausumo, mokyklų fizikos dėstytojų kurių buvo net 48, galima spręsti, kad šachmatai mokslinė konferencija. „T. S." inf. Universiteto studentų mėgstami. Konkurse taip Iš ciklo „Diplomantai". FF V kurso studento Arūno pat dalyvavo moksleiviai, inžinieriai, progra XXX Gudelio nuotrauka. muotojai. Patys sudėtingiausi uždaviniai buvo Nr. Birželio 27 dieną Medi 6 ir Nr. 8. Nuo to, kas išspręs paskutinįjį uždavinį, cinos fakulteto Didžiojoje priklausė ir nugalėtojo vardas. Štai uždavinio Nr. 8 auditorijoje įvyks MF, sprendimas: Vilniaus Medicinos drau 1. Vali gijos, Respublikinių in1. ...fg6 2. Rb2l ab2 3. Bb5x fekcionistų bei mikrobio1. ...Kxg6 2. Rxe4 Kh5 3. Vblx. STUDENTIŠKI NUTIKIMAI Genijus — studentas, Su uždavinio sprendimu susidorojo tik 9 sprendė Biologijos egzamine išstudijavęs visą literatūjai. Susumavus konkurso rezultatus, paaiškėjo, Profesorius klausia stu- rą, nurodytą programoje. kad maksimalią taškų sumą (8 taškai) surinko 4 X dentę: X X žinote apie — Ką įūs Parašyto dvejeto bijo dalyviai, tai Algis Bakas (MaF V kursas), Vilius tulpių šeimą? neparašyto — Jakseboga (EKFF IV k.), Gintaras Januška (EKFF II vienas, — Kai ką žinau, profeso šimtas. k.), Marius Ročius (MaF III kursas). Jie ir skelbia riau, bet nenorėčiau skleis X X X mi konkurso nugalėtojais. 4—5 vietas pasidalino ti paskalų^ Po egzamino studentas Nidljus Aukštikalnis (Buivydiškių TŪT moksleivis) XXX Nepatenkintas studento išeina iš auditorijos. Pa ir Rimas Janušauskas (VU SC inžinierius), surinkę atsakymu, profesorius vie vargęs trina kaktą. Jį ap Dingusį studento pažymė po 7,5 taško. Visi anksčiau minėtieji dalyviai įvyk toje pažymio užrašo studi supa draugai. jimą Nr. 780502, išduotą dė antrąjį atskyrį. Jie bus apdovanoti dovanėlė — Na, kaip? Išlaikei? jų knygelėje: „asilas". GF studentui Ugniui RAUC— Išlaikiau. Jau jis ma mis. Trečiąjį atkyri • įvykdė A. Gudelis, G. Pečiū- KIUI, laikyti negaliojančiu. Studentas nusiminęs išeina iš auditorijos, bet po minu ne skandino — Skandino, ra, A. Raziūnas (surinko po 7,25 taško), L. Padegi skandino — skandino, o tės įbėga nudžiugęs: Nuoširdžiai užjaučiame mas, A. Račelis (po 6,5 taško), A. Išoras (6,25), E. — Profesoriau, jūs pasi aš išplaukiau. Vilniaus universiteto RaTichonovas, C. Venclovas (po 6 taškus), V. Kani diofizikos katedros vy Kada apie šį studentą rašėte, bet pamiršote pažy resnįjį mokslini bendra paklausė profesoriaus, jis šauskas (5,75 taško) ir A. Cimbolaitis (5,5 taško). mį parašyti. darbį Zigmantą ŠOBLICKĄ, mirus io tėvui. atsakė: XXX Dėl atskyrio pažymų prašome kreiptis į „Moks Radiofizikos katedros — Jau aš jį traukiau — Prieš egzaminą, po egza bendradarbiai traukiau, traukiau — trau lo" sporto klubą (turėti šį laikraštį). mino) Iki naujų susitikimų! Atmink, jeigu nežinai kiau ir ištraukiau. Anglu filologijos ka XXX tedros kolektyvas nuo atsakymo į klausimą, neširdžiai užjaučia vvr. dės pasimesk — už išradingu Pasakykite savo mylimą tytoją Gražiną 'ROSINIENĘ mą irgi duoda 2 taškus. dėl motinos mirties. dėstytoją —: paklausė vie nos grupės studentus. Pa XXX Liūdime dėl studijų Stenkis, kad tavo atsa aiškėjo, kad 15 studentų draugo Vytauto BARONO kymai netiktų rubrikai neturi mylimo dėstytojo, mirties* ir nuoširdžliai už jaučiame velionio šeimą „Norite — tikite, norite — bet už tai yra apie 20 ne ir artimuosius. mylimų, tarp jų ir mašina ne!" Kurso draugai „Egzaminatorius". XXX
Universiteto matematikai
logų ir epidemiologų mok slinių draugijų iškilmin gas posėdis, skirtas VU In fekcinių ligų katedros ve dėjo, Lietuvos TSR infekcionistų draugijos pirmi ninko, LTSR nusipelniusio gydytojo, medicinos dak taro, profesoriaus Povilo Čibiro 70 metų jubiliejui pažymėti.. Posėdžio programoje — Jubiliato pranešimas „Šiuo laikinės infektologijos pro blemos ir mūsų patirtis", doc. A. Svičiulis skaitys pranešimą „Imuninė sis tema, jod stimuliavimo ir slopinimo galimybės". Pro fesoriaus P. Čibiro moksli nę ir pedagoginę veiklą apžvelgs doc. J. Ūsaitis.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas“. Telefonai — 011179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 11705. Iškilioji spauda. Užs. Nr. 1830. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė Tiesos g. 1. «ConeTCKHi cryAeHT» — opran napTKOMa, peicropaTa, KOMirreTa AKCM Ahtbm, upotjiKOMa opabbob TpyAonoro npacnoro 3HaMeun h ApyatOu napoAOB BnABHioccKoro yHHBepcHTeTa hm, B. Kancyitaca. Ha aktobckom jnMice. PeAaKrop H. BapanuminKaiiTe.
Musų inf.
Tragiškai žuvus rantui Vytautui BARONUI nuoširdžiai užjaučiame ve lionio šeimą ir artianuosius. Matematinės analizės katedra
Liūdime dėl aspiranto Vytauto BAIRONO tragiškos mirties ir nuoširdžiai užjaučiame velionio šei mą bei artimuosius. Mokslinės grupės draugai ir vadovai
Matematikos fakulteto visuomeninės organizaci jos liūdi dėl Vytauto BA mirties RONO tragiškos užjaučia ir nuoširdžiai bei arti velionio šeimą mAiosius.
J.
Redaktorė varapnickaite