♦
TEGYVUOJA TARYBŲ SĄJUNGOS KOMUNISTU PARTIJOS XXII SUVAŽIAVIMAS-KOMUNISTINĖS VISUOMENĖS STATYTOJŲ SUVAŽIAVIMAS! iiuiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiniiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiim
UlilIlIlIlIlIlIlIlIllIlIlIlIlIlIlIilllllllllllllllllllllllllllllllHItlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIllIlIlIlIlIllIlIlIlIlItlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIilIlIlIlIlIlIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIinillllllllllllllllllllllllllllllllllllIUIIIUIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIk
(IS TSKP CK ŠŪKIŲ 44OSIOMS DIDŽIOSIOS SPALIO SO CIALISTINĖS REVOLIUCIJOS ME TINĖMS)
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii't
SPALIO 17 D. 10 VALANDĄ RYTO KREMLIAUS SUVAŽIAVIMŲ RŪMUOSE PRADĖJO DARBĄ TA RYBŲ SĄJUNGOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XXII SUVAŽIAVIMAS — KOMUNISTINES VISUOMENES STATYTOJŲ SUVAŽIAVIMAS. TSKP CENTRO KOMITETO PAVESTAS SUVA ŽIAVIMĄ TRUMPU ĮŽANGINIU ŽODŽIU ATIDARĖ TSKP CK PIRMASIS SEKRETORIUS DRAUGAS N. chrušciovas. jis sveikina į suvažiavimą ATVYKUSIAS 80 ŠALIŲ KOMUNISTŲ IR BROLIŠ KŲJŲ DARBININKŲ PARTIJŲ DELEGACIJAS. PO TO DELEGATAI VIENBALSIAI IŠRENKA SUVAŽIAVIMO DARBO ORGANUS — PREZIDIU MĄ, SEKRETORIATĄ, REDAKCINĘ KOMISIJĄ IR MANDATŲ KOMISIJĄ. TSKP XXII SUVAŽIAVIMAS VIENBALSIAI PA TVIRTINA TOKIĄ DIENOTVARKĘ: 1. TSKP CENTRO KOMITETO ATASKAITINIS PRANEŠIMAS. 2. TSKP CENTRINĖS REVIZIJOS KOMISIJOS ATASKAITINIS PRANEŠIMAS. 3. TSKP PROGRAMOS PROJEKTAS. 4. DĖL TSKP ĮSTAIGŲ PAKEITIMŲ. 5. CFNTRINIŲ PARTIJOS ORGANŲ RINKIMAI. PIRMININKAUJANTIS DRG. F. KOZLOVAS SU TEIKIA ŽODĮ TSKP CENTRO KOMITETO ATASKAI TINIAM PRANEŠIMUI PARTIJOS XXII SUVAŽIAVI MUI TSKP CK PIRMAJAM SEKRETORIUI DRAUGUI n. chrušciovui. SVEČIAI IR DELEGATAI AUDRINGAIS PLO JIMAIS SUTINKA TRIBŪNOJE PASIRODŽIUSĮ N. CHRUŠČIOVĄ. VISI ATSISTOJA.
SPALIO 18 D. SUVAŽIAVIMAS NUTARĖ IŠKLAU SYTI PRANEŠIMĄ APIE TSKP PROGRAMOS PRO JEKTĄ, KAD ABU DIENOTVARKES KLAUSIMAI CENTRO KOMITETO ATASKAITA IR TSKP PROGRA MOS PROJEKTAS BŪTŲ SV ARSTOMI KARTU. PRANEŠIMĄ APIE TSKP PROGRAMOS PROJEK TĄ PADARE TSKP CK PIRMASIS SEKRETORIUS DRG. N. CHRUŠČIOVAS.
Žmonijos
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS !
dėmesio centre Šiomis dienomis visos tarybi nės liaudies, visos mūsų plane tos darbo žmonių akys yra nu kreiptos j Maskvą, Į Kremlių, kur vyksta skaitlingiausias par tijos istorijoje TSKP XXII suva žiavimas. Suvažiavimas spren džia konkrečius komunistinės vi suomenes sukūrimo uždavinius per artimiausius du dešimtme čius. Naujos partijos programos projektas, kurį suvažiavimas šiuo metu svarsto, užtikrina vi sai dabartinei tarybinės liaudies kartai gyventi komunizme. O tai reiškia, kad tarybinė visuome nė per 20 metų priartės prie pagrindinio komunizmo dėsnio: materialinių gėrybių paskirsty mas bus pagal kiekvieno žmo gaus sveikus poreikius. Man, kaip ir kiekvienam tary biniam žmogui, yra aišku, kad tai, kas svarstoma suvažiavime, artimiausiu laiku virs tikro ve, nes prisiminus pirmąją par tijos programą, priimtą 1902 m. dėl proletariato valdžios priėmi mo ir antrąją — iš 1919 metų dėl socializmo pastatymo mūsų šalyje, matyti, kad viskas yra dabartiniu metu Jau įgyvendin ta. Per tą laikotarpį mūsų šaly je buvo sukurta socialistinė vi suomenė. panaikintas kapitalisti nis apsupimas, sudaryta galinqa socialistinių valstybių siste ma, suiro į šipulius kolonijalizmas, sumenko kapitalistinis pa saulis. Antra vertus, savaime suprantama, kad komunizmą sta tome mes, tarybinė liaudis, ko munistų partijos vadovaujama. Todėl kiekvieno tarybinio žmo gaus pareiga gerai įsąmoninti TSKP XXII suvažiavimo iškeltus uždavinius ir visomis išgalėmis prisidėti prie greitesnio jų įgyvendinimo. V. CHOMSKIS Chemijos mokslų fakulteto dekanas
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVE RSITETO REKTORATO. PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS
Eina nuo 1950 metų
MES DĖKINGI Tris mėnesius tarybinė liaudis svarstė istorinį dokumentą — TSKP Programos projektą. O šiomis dienomis jį jau svarsto TSKP XXII suvažiavimas. Mus, studentus, ypač džiugina tos mil žiniškos perspektyvos, kurios at siveria kiekvienam tarybiniam žmogui ir visų pirma — jauni mui. Mes labai dėkingi savo Tėvy nei už rūpinimąsį jaunimu, žmo gum aplamai, visos liaudies ateitimi. Savo ir savo studijų draugų, buvusių karių vardu no riu pareikšti brangiajai Parti jai, kad mes savo pareigą įvyk dysime tiek studijuodami Univer sitete, tiek ir tuo atvefu, jeigu agresoriai išdrįstų sturukdyti mūsų taikų darbą, — drąsiai pakeisime knygą į ginklą ir sto sime į komunizmo gynėjų gre tas. Antanas JASIŠKIS IFF I k.
Laukto ryto džiaugsmas
TSKP XXII-jo suvažiavimo iš vakarėse IFF IV k. studentė, žinoma respublikoje rankininkė, R. Griniūtė įvykdė TSRS spor- I to meistro normą.
Ne svajonė, o uždavinys Nepaprastai sudomino visus TSKP XXII suvažiavimas dar tada, kai pasirodė Programos projektas. Laikraščiai buvo perskaitomi vos Jiems pasirodžius. Vakarais, visiems grįžus iš paskaitų, iigai šnekučiuodavosi draugai, o kai kada ir susiginčydavo. Nieko baisaus ginčai. Svarbu, kad nuomonė prieita viena — įvykdymas priklau so nuo mūsų. Pasistengsime — bus! Ir labai puiku, ka' kolektyvas paveikia pesimis tus. Ne tik dabar, bet ir vė liau, visada... Pagaliau — suvažiavimai prasidėjo. Antradienį iš ryto, po pir mos paskaitos, visas Chemi jos fakultetas susirinko į di džiąją auditoriją. Visus jau dino tas nepaprastas rytas, kai Maskvoie pradėtas suva žiavimas, kuris nutars pra dėti komunizmo statybą. Ožia margaspalvė studentų publika. Kalbos, juokas. Įdo mu. Mitingą pradeda fakulteto partinės organizacijos sekre torius dėstytojas Algiman.tas Levinskas. Salė tuoj nutyla. — Ankstesniosioms kar toms — tai buvo svajonė, mūsų — uždavinys! Mes sta tysime komunizmą, —* bai gia jis. — O dabar pasiklau sykime, kas dedasi pačiame suvažiavime. Jis prieina prie iš anksto čia pastatyto radijo imtuvo. Pasuka rankenėlę, ir kaip tik tuo metu (kaip tik!) išgirsta-
me, kad suvažiavimas atidarytas. Iš garsiakalbio girdisi daugybės rankų plojimas, Plojame ir mes. Klausomės ir plojame kartu su suvažiavimo dalyviais. Kas kad musų salė yra Chemijos fakultete, Vilniuje, Mes dabar irgi dalyvaujame suvažiavime, kurio klausos, visa šalis-
Ir išaušo ilgai lauktos dienos rytas. Apie dešimtą valandą erdvią 34-ąją audi toriją užpildė Istorijos-filo logijos fakulteto studentai. Nieko, kad ne visiems pa kako vietos atsisėsti: ne ma žiau šventiškai džiaugsmin gi veidai buvo ir tų, ku riems teko pastovėti. Visų žvilgsniai nukreipti Į radijo garsintuvą iš kur sklinda audringą, nenutilsianti ova-’ ciją.. . — Draugai! — radijo bangomis atplaukė tvirtas, visiems gerai pažįstamas N. S. Chruščiovo balsas. O tik ką įjungto televizo riaus ekrane pasirodė Mitingo pabaigoje kalbėjo fakulteto komjaunimo biuro narys, antro kurso technolo gas Leontijus Asajavičius. Po to — į laboratorijas, auditorijas, prie svarstyklių ir skaidrių stiklo prietaisų. Kaip paprastai. Tik su labai pakilia nuotaika. R. VAITKEVIČIUS Ch M F IV k.
Nr. 23 (402) 1961 m. spalio 21 d.
TSKP CK Pirmojo sek retoriaus veidas. ,,Suvažiavimą skaitau atidarytu“, — šie Nikitos Sergejevlčiaus Chruščiovo Ištarti žodžiai vėl iššaukia suvažiavimo salėj didžiulę aplodismentų ’bangą, Net ir mūsų auditorija prlsiJungia prie jos. Taip, suvažiavimas atidarytas: komjaunimo statytojų suvažiavimas pradėjo svarstyti savo Programą dar šviesesnei ateičia! sukurtt. — Mes visi su dideliu dėmesiu išklausėme suvažiavlmo atidarymą, — pa sibaigus televizijos laidai, kalbėjo docentas P. Užkalnls. Panašiai mintis išreiškė ir fakulteto komjaunimo komiteto sekretorius P. Vaitkevičius. Mitingas pasibaigė. Stu dentai Išsiskirstė po žilo jo Universiteto auditori jas. Išsiskirstė su dar di desniu ryžtu siekti savo užsibrėžto tikslo. V.
Urbonas
Kaina 2 kap.
Doc. R. MIRONAS
SUVAŽIAVIMU/ Ir vėl Maskvon geriausius savo sūnus Tu surinkai, o Partija brangi, Kad jie žmonijai vėl nušviestų kelių, Kuriuo išvien su liaudimi žengi. Jie ten galvos, jie ateičiai nurodys, Kaip žmonės dirbti ir gyvent turės, Kaip darbas žmogų padarys laimingų Ir kaip taika pasaulyje stiprės. Jei tu, žmogau, dar brangini teisybę, Jei rūpi tau pasaulio ateitis, Paskirk tu Maskvai dėmesį širdingų, O komunizmui — darbus ir mintis.
Dar dvidešimt drųsios kūrybos metų — Ir mūs svajonė pergalę laimės. Kas tikslui šiam nepanorės aukotis? Kas nusigręš nuo kelrodės žvaigždės? Mes dirbsim daug ir atkakliai, ir sunkiai, Ir laime švies nuvargę mūs veidai, Ištikimų, galingų talkininkų, O Partija, tu mumyse radai. Mes su tavim į metų tolį žengsim Ir vykdysim tuos priesakus šventus, Kurių tikslai — visos žmonijos laimė, Į pažangų vertimasis spartus.
Tėvyne mano! Žmonės auksaširdžiai! Kokia kilni ta jūsų užduotis! Šviesios šlovės ir pagarbos pasaulio Jums neatims nei laikas, nei mirtis!..
Ir vėl Maskva visu balsu galingu Žmonijai tiesų stengias pasakyt, l josios širdį, sąžinę prabilti Ir lemti tai, kas šiandien bus, kas ryt... .llilllllllllllllllllllllllllllllllIlllll|llllllll||l|||||!IUIIIIIIIIIIIIIIIIIIII!llllllllllllllllll!llllllllllll
DIDELI DARBAI laukia visų tarybinių žmonių, — kalba ekonomistų mi tinge docentas J. Tamošiūnas. — Darbai dideli ir kilnūs: kurti šviesią komunistinę ateitį. Mitinge dar kalbėjo studentai V. Slavinskas, A. Šimony tė, D. Jonikaitė, A. Samanavičiūtė. Mitingai, skirti TSKP XXII-jo suvažiavimo atidarymui, ivyko visose Universiteto faknltetnnsa
SAVO
Iš TSKP CK Pirmojo sekretoriaus N. Chruščiovo pranešimo TSKP XXII suvažiavimui Mūsų partijos ir valstybės veikla vyko sudėtingomis tarptautinėmis aplinkybėmis. Ne kartą imperialistai mėgino pastatyti pasaulį prie pavojingo karo slenksčio, išbandyti Tarybų Sąjungos jėgą ir jos tautų ištvermę. Daugelis buržuazinių politinių veikėjų guodėsi iliuzijo mis: ar nežlugsime mes su savo planais, ar nesuirs so*cialistinė stovykla. Jie rengė prieš mus nemaža provo kacijų ir diversijų. Partija, visa tarybinė liaudis demas kavo priešų kėslus ir garbingai išlaikydavo visus išmė ginimus. šiandien Tarybų Sąjunga stipresnė ir tvirtes nė, negu bet kada! Dabar, kai suklestėjo Tarybų šalies kūrybinės jėgos ir mes apžvelgiame savo nueitą pergalingą kelią, gal būt kai kam šis kelias pasirodys lengvas ir paprastas. Ne, laikotarpis po XX suvažiavimo nebuvo lengvas ir paprastas, jis pareikalavo iš mūsų partijos, iš visų Ta rybų Sąjungos tautų didelio jėgų įtempimo ir pasiauko jimo. Tarybinei liaudžiai, Tarybų Sąjungos Komunistų partijai teko didi misija būti komunistinės statybos pio nieriais, žengti į komunizmo pergalę neištirtais keliais. Istorija vystosi ne tiesia linija, ji daro mlžiniškas užuolankas, vingius ir posūkius. Kokių aukštų savybių privalo turėti partija, kad veržlaus judėjimo ir staigių oosūkių visuomenės vystymosi sąlygomis neprarastų bendros perspektyvo, aiškiai matytų kelią į komunizmą! Visas tokias politinio vado savybes turi didžiojo Lenino Įkurta Tarybų Sąjungos Komunistų partija. Kad būtų galima teisingai išspręsti svarbiausius klausimus, paruošti generalinę liniją vidaus ir užsienio politikos srltyje ir tvirtai ją vykdyti, partija, jos Centro Komitetas privalėjo giliai suprasti Įvykius, privalėjo turėti revoliucinio drąsumo ir ryžtingumo. Gyvenimas visiškai patvirtino partijos teorinių išvadų ir politinio kurso, jos generalinės linijos teisingumą. Į savo XXII suvažiavimą dešimties milijonų Tarybų Sąjun gos Komuųistų partija atėjo vieninga ir susitelkusi, neiš ardomai susijusi su tarybine liaudimi.
Spalio 14-osios popietę prie Universiteto centrinių rūmų susirinko apie 2000 alIu^.lliMumuulIlinunHlllhmLuilhubUUUUIinuuTlIlIUHimillIUUŪIIlllllllUlUIIIUUlUuiuiUUIlVlU^
Mūsų šalis — ateities laboratorija Komunistai vykdo savo veiklą remdarrilesi ' istorijos vystymosi teorija, žmonijos pagrindinių dėsnių žinojimu. Jau daugiau kaip pusę am žiaus jie yra vieninteliai galį teisingai numatyti istorijos vystymąsi. Gyvenimo tikrovės analizė tai akivaizdžiai patvir tina. Tarybų Sąjunga yra atei ties laboratorija, ji yra šalis, kur buvo įgyvendintas radika lus revoliucinis visuomenės pasikeitimo metodas ir kurios liaudis, Komunistų partijos vadovaujama, ėmėsi komuniz mo pionieriaus vaidmens, pa telkė konkrečius atsakymus į nės ateities planai savo iruož- klausimus, kurie anksčiau bu tu mums, mokslininkams, ke vo tiktai teorinio svarstymo lia neišpasakytus iki šiol dar būklėje. neregėto dydžio uždavinius. Praktiniai laimėjimai ko Mes turėsime surasti daug nau munizmo statyboje yra ir lai jo, kas padėtų visai liaudžiai mėjimai vystant revoliucinę sparčiai kelti gamybą, Įgalin teoriją. Partijos Programos ti visuomenę greičiau apval forma komunistinis judėjimas dyti gamtą, atskleisti dar ne visame pasaulyje gavo naują ištirtas jos paslaptis. Tai įpa didelės reikšmės dokumentą ir reigoja ir mus visus tarybinius naują ginklą tolimesnei kovai. mokslinius-pedagoginius dar Programa pastūmėjo į priekį buotojus dirbti dar energin marksizmo-leninizmo mokslą giau, ieškoti, kurti, degti, ne- dabartinėmis sąlygomis. nurimti. Tai ypač reikia su Komunizmo pastatymas yra prasti kiekvienam iš mūsų, didis tarybinės liaudies inter kas savo gyvenimą paskyrė nacionalinis uždavinys, kuris ar galvoja pašvęsti mokslui. atitinka visos žmonijos intere Juk niekur kitur ir niekada sus. Artimiausiu laiku materia mūsų minties ir mūsų darbo linės-techninės komunizmo ba vaisiai nebuvo paskirti tokiam zės sukūrimas turės pasaulinės kilniam tikslui, kaip dabar, reikšmės. Jis padarys didelę kada sykiu su sava liaudimi Įtaką tarptautinei viešajai nuo išeiname statyti komunizmo. monei. Pasaulio tautų pasuki Tai didi garbė ir itin didžiu mas socializmo keliu bus le lė pareiga. Galima tvirtai pa- miamai paveiktas. Tarybinė saktyi, kad šią savo pareigą liaudis kuria šviesią ateitį ne tarybinių aukštųjų mokyklų tiktai sau, bet ir visai žmonidarbuotojai supranta ir gar- Jai! » bingal atliks iki galo. ___ Doc.______________ B. DUNDULIS
Istorinis komunizmo statytojų suvažiavimas pradėjo darbą. Tai tarptautinės reikšmės įvykis, kuriuo domisi visas pasaulis. Žmonijos istorija/ mūsų amžiaus antroje pusėje daug kuo priklausys nuo jo nutarimų! Nesuklyslme pasakę, kad komunizmo statyba — didžiau sias pasaulio istorijoje mūšis. : kuriame išsispręs visos. žmonijos ateitis.
Žmonijos gerovei Kiekvienas tarybinis žmo gus ir kiekvienas pažangus žmogus bet kurioje pasaulio šalyje šiomis dienomis itin atidžiai stebi TSKP XXII-jo suvažiavimo eigą. Ir tai visiš kai suprantama... Istorinis Partijos suvažiavimas atsklfeidžia ir nužymi tarybinėms tautoms ir kitų socialistinių šalių tautoms, o sykiu ir visai žmonijai tolesnius istorijos raidos kelius. Jo svarstomi klausimai ir keliamos idėjos — tai vlsapasaullnės reikšmės idėjos, rodančios kelius į žmo nijos ateities — komunizmo dienas.
JĮoporne TOBapnmH Mhc BMnajia aecTb noceTHTb naui Bhjibhiocckhh TocynapCTBeHMMft yaHBepCMTCT MM. B- Kancynaca. rjiasHoft uejibio npne3Jia — 03HaK0MieHHe C >KH3HblO CTyaeHTOB, C KOMCOMJIObCKOft paŪOTOH, C TpygoBMMH AeaaMH moboacJKH. B BHJibHTOce h Bnepabie. MHe OHCHb nOHpaBHACB F.aiu cTapHHHbiii ropos c ero 6o*aTOH H MHTepeCHOft HCTOpHeH, c ero 3aMeHaTeabHMMH juoabmh. OrpoMHoe ysoBoascfHMe H nOSySHJI OT 3H3KOMCT3a C BailIHM yHMBepCHTeTOM, ' Bamh, Aoporne TOBapHiiiH CTyAeHTbi. BauiM -rpyAOBbie 'Cnexn BesHKH. OcoCeHHO bhCOKO0 OIieHKH 3ac/iy>K.<3aioT Bailia TpyilOBbie Jiarepsi, pa6oTa KOMCOMO/ia b gene bochhTaHHH mo/ioaokh b AYxe HAeft MapKCH3Ma-aeH'HHH3Ma. BepH-rca, hto ApyiKda cryjeHųecKaa MeiKAY HauiHMH jiihBepcHTeTaMH dyacT Bce r.onee KpenHyTb Ha ocHOBe cornyAHHHeCTBa K3K nO KOMCOMOJlbckoh, T3K h no HaysHOH paSoTe. R npucyTCTBOBaji y aac b 3naMeHaTejibHbie ahh — ahh OTKpbITMH HCTOpHHeCKOrO XXII ci»e3Aa Haiueii juoūhmoh napTHH. O-rbe3>KaH k cede b yHHBepcnTeT, h Be3y mhoto 3aMeHaTeabHbix BiieųaTaeHHH, to ropaųee MyBCTBo apy/Kfibi, kotopMM dbia corpeT Ha BceM BpeMeHH npedbiBaHHH y Bac. 3tm nyBCTBa h neepaaM BceM CTyaeHTaM JIbB0®CKoro opAena JIEHUHA rocysapcTBeHHoro yHHBepcnTeTa hm. Hb. <bpaHKo. CnacHdo 3a cepaemioe roCTenpHHMCTBo. JKeJiaio caMbix 6osbuiHx ycnexoB b yneoe, padOTe H JIHHHOH 5KH3HH. HHKOJiaii KOBBACIOK, HJieH KOMHTeTa KOMCOMOaa JlbBOBCKOrO opaeHa JleHHHa T ocynapcTBeHHoro ynHBepcHTeTa HM. Hb. <i>paHKO.
Prof. S. JANKAUSKAS
Didingai skamba istorinių dokumentų žodžiai, pirmą kar tą žmonijos istorijoje išreiškią absoliučiai konkrečius ko munistinės visuomenės sukū rimo metodus ir būdus. Organizuodama materialinės naujosios visuomenės bazės —' komunizmo sukūrimą TSKP tarp kitų- labai svarbių uždavinių, ypač pabrėžia kaip patį svarbiausią uždavinį — naujosios visuomenės žmoni jos išauklėjimą, panaudojant šiam tikslui visas ideologinio darbo priemones. Visų svar biausia suformuoti žmogaus mokslinę-materialistinę pasau lėžiūrą, kad kiekvienas žmo gus suprastų, įsisąmonintų sa vo didžiąją pareigą, anot M. Gorkio, būti žmogum, kuris skamba išdidžiai. O tokiu žmo gum jis tikrai taps, kai įsisa vins mokslo žinias, pažangiau sius darbo Įgūdžius ir bus tvirtai įsitikinęs leninietis. Milžiniški didžios kūrybi- ‘‘lilHii ......... UhllIlUlIHIlIlIlIlIUlIblIlIlIlIlIlIlIlUlIlIlIlullllilIlIlIllIlIlIlIlIlUIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIllllllllllllllilIlIllIlIlUIIIIIIIII .............. ""..........
SAVO
MIESTUI..
MIESTUI... Prie naujų statybų šauniai pasidarbavo pirmo kuro gam tininkai. Jų tarpe matome ir mūsų prorektorių drg. Lazut ką.
mū-
studentų. Vi sų šūkis: „Talkos mieste
Partiniame komitete I I I 1 I I I I 1 I I I I I
Spalio 18 d. įvykusiame partinės organizacijos susi rinkime buvo papildomai išrinkti du nauji Partinio komi teto nariai, vietoje išvykusių drg. drg. J. Belinio It A. Marcelio. Dabar Universiteto Partinis komitetas yra šios sude ties: 1. C. Kudaba — sekretorius; 2. I. Lempertas— sekretoriaus pavaduotojas ideolo giniam darbui; 3. J. Misevičius — sekretoriaus pavaduotojas orga nizaciniam darbui; 4. J. Kubilius — rektorius; 5. C. Ladukas — komjaunimo komiteto sekretorius; 6. M. Lola — atsakingas už mokslo klausimų sek torių. 7. I. Zaksas — už mokymo-auklėjimo sektorių; 8. A. Vengrys — už darbą bendrabučiuose; 9. J. Maiminas — už partinio švietimo sektorių; 10. T. Urbaitis — už kultūrinį ir sporto sek torių; 11. L. Simanavičius — už propagandos ir agitacijos sektorių. w.
Iš TSKP CK Pirmojo sekretoriaus N. Chruščiovo pranešimo TSKP XXII suvažiavimui .. .kalbomis apie taiką negalima sulaikyti agre sorių karo mašinos. Reikia veikti ryžtingai ir aktyviai, kad būtų galima laiku, kol dar ne vėlu, sulaikyti nusi kalstamą karo kurstytojų ranką. Suprantama, kova už talką kaip ir bet kuri kova, reikalauja jėgų įtempimo ir Ištvermės. Kai kauniesl, ne tik suduodi, bet ir gauni smūgius. Tačiau ar galima to bijoti, kai sprendžiamas visos žmonijos likimas. Reikia suprasti, kad visų pirma nuo pačių tautų, nuo jų ryžtingumo ir aktyvių veiksmų priklauso: ar bus žemėje taika, ar žmonija bus Įstumta į naujo pasaulinio karo katastrofą. Reikia pakelti tautų budrumą prieš imperialistinių karo kurstytojų kėslus, Aktyvių antikarinių tautų išstojimų negalima atidėti iki karo pradžios, reikia išvystyti kovą nedelsiant, nelaukiant, kada pradės kristi branduolinės ir termobranduolinės bombos. Taikos šalininkų judėjimo jėgą sudaro jo masišku mas, organizuotumas ir ryžtingi veiksmai. Išlaikyti tai ką yra suinteresuotos visos tautos, visi visuomenės iluoskniai, išskyrus nedidelę monopolistų saujelę. Tau tos turi atkakliai reikalauti, kad būtų įgyvendinama talkos politika, panaudoti visas kovos fermas šiam tisklui pasiekti. Tautos gali ir turi sutramdyti tuos, ku rie yra apsėsti beprotiškų militarizmo ir karo idėjų. Ko vojant už taiką — tautos yra lemiamoji jėga. Įvykiai rodo, kad XX suvažiavime paruoštas mūsų partijos užsienio politikos kursas buvo teisingas. Lai kydamiesi šio kurso, mes iškovojome labai žymias per gales.. Ir dabar, kai mūsų jėgos smarkiai išaugo, mes taip pat nenukrypstamai ir nuosekliai laikysimės leni ninio kurso, sieksime taikaus sambūvio idėjos pergalės. Šiuolaikinėmis sąlygomis atsiskleidė perspektyva pa siekti taikų sambūvį laikotarpiui, kuriuo turi būti iš spręstos socialinės ir politinės problemos, skiriančios dabar pasaulį. Reikalai klostosi tokia kryptimi, kad dar iki visiškos socializmo pergalės žemėje, kapitalizmui išliekant dalyje pasaulio, atsiras reali galimybė pašalin ti pasaulinį karą iš visuomenės gyvenimo.
Pr. SABASEVICIUS
SUSITIKIMAS SU DIDVYRIU
.iiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiin
Sėdam į traukinį. < Per šešloliką valandų 500 kilometrų ilgio plieniniai bėgiai mus atvedė į Leningradą. Sklaidosi ūkanotas rytas, perone nutūpė pulkas balandžių. . . Žmonės, mašinos tramva jai, metro, plačios gatvės, Viskas sujudo. Leningradas. Kiek daug apie jį girdėta ir kiek dar nežinoma. Juk čia Petras 1 kirto langą į jūrą, Leninas kirto langą Į laisvę. Tačiau miestas mus sutiko nelabai „šiltai“. Apgyvendino šaldytuvų instituto bendrabuty je. Bet mūsų karštų širdžių, linksmos nuo taikos ir šeimininkų rūpestingumo užteko „sušildyti“ savo būstinę. Teka graži saulė. Rūkas, kuris rytais ap gula miestą, pamažu sklaidosi, likdamas il giau virš Nevos. Lėtai plakasi upės bangos į granito krantinės laiptus. Po nakties Ištroš kę gerti balandžiai malšina troškulį šaltu Nevos vandeniu. Granito krantinė ilga ilga. . . Sustingę stovi liūtai, išdidžiai guli egiptie tiški ir mongoliški sfinksai. Upe ir jos kran tais į įvairias puses skuba transportas: veža tūkstančius miesto gyventojų pradėti didelio miesto eilinę darbo dieną. Mes irgi stengiamės pajusti miesto pulsą, todėl ir įsiliejame į 3 milijonų miesto gyven tojų minią, kartu pradėdami savo pirmąją darbo dieną ‘Lenino mieste. Lydimas žuvėdrų, laivas priplaukia prie Peterhofo kranto. Šimtai keleivių pasipila
nuo denio. Pakeli akis ir akimirkai stabteli Nuostabu! Šimtai fontanų čirkšlėmis šaute šauna į dangų. Ant kalno auksu tviska Pet ro I vasaros rezidencijos rūmai. Nuleidi žvilgsnį žemyn: minios žmonių. Ir visi ii įvairių pasaulio vietų atvyko pažiūrėti šio pasaulio šedevro. Tarp anglų, čekoslovakų vengrų ir mes — nuo sraunios Neries kran tų. Prie margaspalvių žmonių minios gražia susilieja nuostabi rudens spalvų gama. Klek vienas medžio lapas turi atskirą spalvą, bei juos jungia bendra rudenio spalva. Gidas mums primena, kad ne viskas buvo taip, kai? dabar yra. 1944 m. Tarybinė Armija vijo hitlerininkų gaujas. Parkai pusiau iškirsti, fontanai ne veikia, rūmai sugriauti, skulptūros sudaužy tos, kitos išvežtos. 75 proc. visų meno verty bių, parkų bei miesto pastatų buvo sunaikln ta. Taip sutiko tarybinius karius Peterhofas... Auksu žiba miesto špiliai ir kupolai, aukso žiba rūmų karnyzai ir liustros. Visur auksas auksas. Kai kam pasirodys gražu, bet tas grožis kruvinas. Klek kartų reikėjo baudžiau ninkui įsmeigti plūgą, iškelti kūjį darbiniu kui, kad būtų uždėtas ant kupolo’ vienas pa auksuoto vario skardos lakštas. . . O tas ne rūpėjo anų laikų Rusijos carams. Nereikia net būti istoriku, kad suprastum, kokia didžiu lė disharmonija buvo tarp sostinės ir kaimetarp prabangos ir skurdo.
Reikia tokio klubo! TSKP Programos projekte jabrėžiama, kad reikia stip inti internacionalinius ryšius u viso pasaulio proletariatu, ;ultūrinius ir politinius ryšius u socialistinės stovyklos atsto ais. Mes privalome pagalvoti, ;ą naujo galima padaryti šloe srityje, ar visa, kas naua, kas-pažangu, esame pritai,ę mūsų sąlygomis. Daugelyje šalies miestų vei dą tarptautinės draugystės dubai. Toks klubas įsteigtas ,ilniaus Pedagoginiame bei fauno Politechnikos instituuose. Pavyzdinga veikla gali įasigirti Celiabinsko žemės ikio mechanizacijos Instituto autu draugystės klubo naiai. Apie tai rašoma TSKP ’K žurnale „Agitator“ (1961 n. Ntr. 1). Su šio klubo pirnininku docentu B. Sokolovu ią vasarą man teko susitikti r kalbėti. Jis pasakojo apie lidžiulį jaunimo susidomėjimą dubo darbu, apie klubo velkKą veikia ju klubas? Kluias turi susirašinėjimo sekcias, kurioms vadovauja užsielio kalbų specialistai. Jie vė la individualų bei kolektyvinj usiTašinėjima su visu pasauiu. Ypač daug laiškų gauna-
ma iš neseniai atgimusių, išsi vadavusių iš kolonializmo jun go šalių — Indonezijos, Viet namo, Kubos, Indijos, Afrikos valstybių. Visus domina di džiuliai mokslo, kultūros pa siekimai mūsų šalyje. Savo 'ruožtu jie aprašo savo tauti nius papročius, kovą už galu tinį tautinį ir ekonominį išsi vadavimą, darbininkų klasės gyvenimą. ’ Klubas organizuoja susiti kimus su svečiais iš užsienio, susitikimus su instituto darbuo-
tojais, pabuvojusiais užsieny je. Veikia' užsienio kalbų ra teliai, o tai sudaro puikias ga limybes praktiškai pramokti užsienio kalbų. Vaizdinės agi tacijos sekcija organizuoja pa rodas, leidžia sienlaikraštį už sienio kalbomis. Plačius ryšius su užsieniu užmezgė trumpųjų bangų mėgėjai, filatelistai. Ne retai klubo nariai sukviečia instituto studentus ir dėstyto jus Į poilsio vakarus, kur me ninė programa, dainos, atlie kamos užsienio kalbomis, tu-
SAVO
■UIUIlllllIllilIlIlIlIlIlUIHIIUIlIliilIlIlI!
: Ne vieną tūkstanti plytų
gražiai
sukrovė
medikės,
ristai pasakoja savo įspūdžius iš kelionių po užsienį. Jau iš šių kelių žvilgsnių J tokio klubo darbą, matyti didžiulė auklėjamoji jo reikš mė, viliojantis paskatinimas mokytis užsienio kalbų. Būtinas toks klubas ir mū sų Universitete. Dalyvavimas jo darbe padėtų kiekvienam studentui geriau pažinti gyve nimą socialistinėse ir kapitalo šalyse. Apie tai verta pagalvoti! Ir ne tik pagalvoti, bet įgyven dinti tai! Vytautas ŽILAS
Iš TSKP CK Pirmojo sekretoriaus N. Chruščiovo pranešimo TSKP XXII suvažiavimui j v.
Komunizmas ir darbas — neatskiriami. Didysis prln- ( clpas „Kas nedirba, tas nevalgo“ — galios ir prie komu-! nizmo, iš tikrųjų bus šventas principas visiems. Žmogus gražus ir šlovingas savo darbu, savo žygiais, tuo, ką jis ( yra sukūręs, ką įvykdęs. Darbe atsiskleidžia žmonių su-( gebėjimai ir talentai, žmogaus genijus, darbe — žmonijos nemirtingumas. ( ŽMOGAUS PARUOŠIMAS DARBINEI VEIKLAI, DARBINIS ŽMONIŲ UŽGRŪDINIMAS, SKIEPIJIMAS MEILES IR PAGARBOS DARBUI, KAIP PIRMUTI NIAM GYVYBINIAM POREIKIUI, IR SUDARO VISO KOMUNISTINIO AUKLĖJIMO DARBO ESMĘ, JO ŠERDĮ. Naujo žmogaus auklėjimas — sudėtingas ir ilgas pro-! cesas. Negalima mechaniškai perkelti žmonių iš kapita! lizmo viešpatijos Į komunizmo viešpatiją. Negalima Imti! į komunizmą žmogaus, apaugusio kapitalistinių prietarui samanomis. Pirma reikia pasirūpinti išvaduoti jį nuo praeities naštos. Kova su kapitalizmo atgyvenomis žmo ? nių sąmonėje, milijonų žmonių per amžius susidarytų) įgūdžių ir papročių pakeitimas, kurį pradėjo mūsų re-) voliucija, — ilgas ir ne paprastas reikalas. Praeities at-> gyvenos — baisi jėga, kuri, kaip košmaras, slegia gyvų ) jų protus. Jos keroja milijonų žmonių buityje ir sąmonėje! dar ilgai po to, kai išnyksta Juos pagimdžiusios ekonoml-1 nės sąlygos. ( Šiuolaikiniame komunistinės statybos etape būtina! dar ryžtingiau kovoti prieš tokias kapitalizmo atgyvenas! kaip tinginiavimas ir veltėdžiavimas, girtuoliavlmas ir chuliganizmas, sukčiavimas Ir gobšumas, prieš didžia-) valstybinio šovinizmo ir vietinio nacionalizmo recidyvus,) biurokratizmą, neteisingą pažiūrą į moterį ir kitus. Šioms piktžolėms neturi būti vietos mūsų gyvenime! )
M I E S T U I..
talkininkavusios
prie naujųjų
bibliotekos
^HiViniiiuiuiHiinHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiuiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii..... nuimi.
Būrelis nagrinės naujuosius Iškelti TSKP Programoje MINTYS IR DARBAI— šiuolaikinės fizikos ir techni jaunimui įpareigo - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - —-~ „. STUDENTAS jauždaviniai pasiekimus. Bus padaryti mus, studentus, dar našiau SU NŪDIENA kos pranešimai apie kosminių skri dirbti, studijuoti, nepasiten Iš TSKP CK Pirmojo sekretoriaus N. Chruščiovo p ADį:jq kinti vien privalomų paskaitų konstruktorių biurai, kuriami dimų metu surinktą mokslinę medžiagą, apie atominės ener lankymu, o daugiau dėmesio nauji būreliai. Valgyklos virtuvėje užgeso skirti savarankiškam darbui Neseniai įvyko steigiama gijos gavimo ir panaudojimo pranešimo TSKP XXII suvažiavimui šviesa. Nustojo dūzgę šaldytu sis Teorinis fizikos būrelio su perspektyvas, apie naujus spal
Visi mes didžiai vertiname kovinio partijos padėjėjo šlovingosios LENINO KOMUNISTINES JAUNIMO SĄ JUNGOS veiklą. Su ja susijęs daugelio mūsų gyvenimas. Daugelis komunistų yra išėję komjaunimo mokyklą. Kom jaunimas — mūsų ateitis, musų rezervas. Visuose socia listinės statybos etapuose tarybinis jaunimas, komjaunuo liai aiškiai suprato partijos iškeltus uždavinius. Savo darbu jie patvirtina esą verti didžiųjų revoliucinių tra dicijų paveldėtojai, savo tėvų ir motinų šlovingųjų darbų tęsėjai. Sunku išskaičiuoti nuostabius komjaunimo, tarybinio jaunimo žygdarbius. Mūsų liaudis didžiuojasi ir pagrįs tai didžiuojasi savo jaunimu. Mes neturime užmiršti, kad senasis pasaulis dar meta mums po kojų senas idėjas ir įpročius. Reikia atsižvelgti į tai, kad yra jaunuolių, prie kurių prikimba lipnus praei ties purvas, įtraukia į save miesčioniškumas, tvirkinančiai veikia buržuazinė ideologija. SVARBIAUSIAS LENINO KOMUNISTINES JAUNI MO SĄJUNGOS UŽDAVINYS - AUKLĖTI JAUNUO LIUS REMIANTIS DIDVYRIŠKOMIS REVOLIUCINĖS KOVOS TRADICIJOMIS, PASIAUKOJANČIO DARBI NINKU, KOLŪKIEČIŲ, INTELIGENTIJOS DARBO' PAVYZDŽIAIS, DIDŽIOSIOMIS MARKSIZMO-LENI-i NIZMO IDĖJOMIS. i Jaunimui atsiskleidžia didingos perspektyvos, didžiu-1 liai ir viliojantys tikslai. Tarybų Sąjungos Komunistų par-i tijos Programa atveria jam duris į ateitį. Pastatyti ko-| munizmą — koks tai didingas, puikus tikslas! Bet pastatyti( komunizmą — reiškia pirmiausia išvystyti ekonomika., padidinti materialinių ir dvasinių gėrybių gamybą, kiek viename žmoguje išugdyti komunistinės visuomenės žmo-' gaus bruožus. Jaunimui teks iškelti naujus mūsų gelmių* turtus, pastatyti fabrikus, tarybinius ūkius, gamyklas,' miestus. Bet gelmių turtai guli ne prlfe Maskvos, ne prie! Leningrado, jie guli taigoje, kalnuose, dykumose. Norint! priversti šiuos turtus tarnauti liaudžiai, reikia juos išgau-( ti iš gelmių. •
Mes prie Petropavlovsko tvirtovės sienų, inkus, apšerkšnijęs akmenų ir plytų mūs. . . Drėgna, tamsi kalėjimo kamera. Gelenė lova, geležinis, prie sienos pritvirtintas, ilas, geležinės tankios grotos, už jų — 'dulkėjęs, voratinkliais aptrauktas, stiklas, k įėjus kelioms minutėms, perbėga per kūį šiurpas. Juk čia, už šio bastijono sienų, ka|o trys Rusijos revoliucionierių kartos. Ka eros vienodai šaltai priėmė ir dekabristus, 1905 metų, ir vasario revoliucijų didvyus. Čia, po šių grotų šešėlių kryžiais, gimė Cerniševskio romanas „Kas daryti?“, Goro kūriniai. . . Nevos bangos laižo metalinius bortus, neksta kaminai, nutilęs laivo švilpukas. Tik llava raudona plakasi, plakasi pučiama ngvo Baltijos vėjo. Mus svetingai sutinka Auroros“ kapitonas, kviečia apžiūrėti legenirinį kreiseri, kuris įėjo į pasaulio istoriją, lip naujos eros simbolis. Vartome atsiliepimų knygą. Parašai įval>mis pasaulio kalbomis, didžiųjų valstybės ikėjų autografai. Visi sujaudinti iki širdies lmių, apsilankę legendariniame' kreiseryje. Štai patranka iš kurios buvo duotas signa> Žiemos rūmų šturmui. Patrankos gerklė kimšta. Ir tegu niekada nereikia šiame že ls rutulyje atkimšti patrankų vamzdžių, ebinti žemę jų šūviais. Tegu visur klajoja ka ir draugystė. To siekia visa pažangioji lonija, apie tai mąstė didysis Leninas, rašy mas Taikos dekretą. Rūmų aikštė — senojo Petrogrado širdis, i viena pasaulio miesto aikštė negali diluotis tokia istorine praeitimi. 1941 metais Leningradas vėl imasi ginklo, •kiškleji okupantai, tarsi vilkai, apsupo estą. Slinko didvyriškų kovų ir išbandymų nėšiai, Miestas pergyveno blokadą. Išba
vai, šalo elektrinės krosnelės. Kaip tyčia, pasitaikė sekma dienis, kada elektromonteris nežinia kur dingsta laisvalai kiu, o klientų šlmtametrlnės eilės tarškina padėklus. Pritrūkome patiekalų. O per naktį, palikus neveikian, čius šaldytuvus, gali sugesti daug produktų. Nerimaudamos bėgiojo valgyklos darbuotojos, tačiau surasti gedimą joms nepavyko — matyt, reikėjo vyriškos rankos. Apie ištikusį nesklandumą sužinojo bendra bučio gyventojal. Vienas vai kinas iš 122 kambario pasi siūlė padėti virėjoms. Pasi rodo, jis turėjo nagingas rankas. Atėjęs pagalbon, jis patikrino elektros tinklą, rado kliūtį. Kai ■' ją pašalino, srovė vėl sugrįžo pas mus. Ir virtuvė normaliai tęsė darbą, Kaip vėliau sužinojome, šis savanoris pagalbininkas buvo net ne fizikas. Tai Istorijosfilologijos fakulteto studentas Vytautas Kazlauskas, kuris, kaip ir daugelis tarybinių jau nuolių, pasiryžęs visada padė ti, pagelbėti draugui. Viso vir tuvės personalo vardu dėkoja me šiam šaunuoliui už gerbti ną poelgį.
su moksline literatūra, labora sirinkimas. Jame susibūrė apie torijose. Dabar Jau kiekvienam aiš 30 plrmo-penkto kurso studen kų, kad tikslieji mokslai, ku tų, pasirinkusių šią specialy rių priešaky žengia matemati bę. Susirinkimo metu kalbėjęs ka ir fizika — pagrindiniai VVU Teorinės fizikos katedros šioje epochoje. Didelis dėmesvs prof. A. Jucys supažindino ių vystymui skiriamas TSKP studentus su moksllniu-tlrlaProgramoje. Džiugu, kad tai muoju darbu, atliekamu kated supranta dauguma FMF stu roje, papasakojo apie šiuolai dentų. žymiai pagerėjo fa kinės fizikos problemas Ir vys kulteto SMD veikla. Tampriai tymosi perspektyvas. Numaty bendradarbiauja su gamyk ta darbo tematika yra glaulomis. Jose steigiami studentųdžiai susijusi su nūdiena.
Lik sveikas, Didvyri, mūsų miestas — Le ningrade. Ilgai mes prisiminsime didingus tavo rumus, gražias aikšteles ir nuoširdžius tavo žmones, didžiosios mūsų tėvynės tėvy nainius. y Numetusios rudens lapus ir pasiruošusios sutikti baltąsias naktis, atsisveikindamos lie pos tiesia plikas šakas. Kitas rytas aušta jau Lietuvoje. Čia me džiai dar lapuoti. Kažkas pajuokavo: „Šiemet mums du rudenys; vienas Leningrade, kitas Lietuvoje“. Tik lapai čia geltoni...
Z. RUDZIKAS Teorinės fizikos būrelio pirmininkas
Kiekvienas besidomintis jaunųjų poezija, jau gana seniai girdi Alfonso BUKONTO balsą. Žinoma, šis balsas dar nėra visai sodrus, nes ir pats autorius dar Jaunas, ieškantis žmo gus. Tačiau jau dabar mes galime drąsiai spausti Alfonsui ranką ir linkėti sėkmės kūryboje. Alfonsas Bukontas jau ketvirtus metus studijuoja lie tuvių literatūrą mūsų Universitete. Žemiau spausdinami keli jo eilėraščiai.
Jura ir dykumos
Onutė MIKALEVICIŪTE „Tauro" valgyklos krosnlninkė
dėję, nuvargę nuo darbo ir kovų, žmonės vėl krito ant kieto grindinio. Tačiau žemė teikė naujų jėgų, kurios taip reikėjo pergalei. Šiandien eini didžiuliu saulės apšviestu plotu, begaliniame praeivių sriaute. Ir džiau gies, matydamas naują gyvenimą. Sėdžiu Dekabristų aikštėje. Rudens lapai limpa prie asfalto. Didingai žvelgia į Baltija Varinis Raitelis. Praeina žmonės. Daug užsie niečių, tėvynainių — ekskursantų, šeimininkų-leningradiečlų. Žmonės mirga. Žvilgsnis nuslysta į grupę užsieniečių, atėjusių pasigiožėtl senąja architektūra, Nevos krantine, astrų gėlynais. Visi jie susikaupę, rimti. Taip, yra J ką pažiūrėti Leningrade. Štai ir vėl Varšuvos stotis. Šį kartą mes Jau ne Leningrado svečiai. Mes jau šeiminin kai. Žinom miestą, nieko neklausinėjam, bet kartais atvykusiems nurodom su kokiu auto busu, kur nuvažiuoti. Rodos, nedaug mėnuo bet to užteko, kad apsiprastum ir pamiltum Leningradą, kad Išslsklrtum trokšdamas vėl kada nors atvažiuoti. Traukinys prišliaužia prie perono. Nuo asfalto pakyla būrys balandžių. Vėl prieš bėUgSiai'akar° prleblandoJe žvilga geležinkelio
votosios fotografijos princi pus ir t. t. Suruošime ekskur siją į skaičiavimo mašinų ga myklą. Visa tai padės studentams dar labiau pamėgti pasirinktą ją specialybę, tapti visapu siškai pasiruošusiais savo sri ties specialistais.
Pirmoji detalė Aš laimėjau/ Dar virpa visi mano raumenys, Per kaklą, pečius ir per nugarą srūva Karšti įtempimo upokšniai. Aš žinau: ši pergalė mano — tik smulkmena, Tik atšvaistas menkas tos didelės pergalės, Iškovojamos kovoj nesibaigiančioj.
1'en — miražai, čia.— skaisčios pašvaistės, Čia — pavėsis, ugnies guolis — ten. Žemės dykumos — degančios žaizdos, Širdį dykumos degina man. Nesitrauksiu aš, nenusigręšiu, Kolei žemė kliedės žaizdose. Vėjui gręžiant nei degančiam grąžtui, Ten aš jūrą nešu delnuose. ♦ X ♦
Bet nemoku aš jai neatsiduot: Tartum vaikas prikeverzotam lape Pirmą tiesią raidę parašęs, Aš drebančiom rankom aprodau visiems Išrėžtą detalę.
Nieko žemėj nėra nepaprasto, Tik nepaprasta viena — Gyvent. Kas dieną regiu naujai atrastą. Kas dieną naują save.
Ir lyg niekad nėbūtų matę. Sustabdę stakles,, ją apžiūri seni darbininkai, O aš aiškinu aiškinu jiems, Kaip tai visa lengva ir paprasta.
Danguj darbo vėlavom plakasi Dūmai tiršti fabrikų. Visose ateities atakose <4š noriu praeiti Žvalgu.
Per kopas Tavo kaklą aš gintarais Padabinsiu, surinkęs nuo kranto. Paukščiai vieškeliais skrenda žydrais, Paukščiais, mintys nevaržomos skrenda.
Ak, Per Kol Kol
taip bristi ir bristi kartu tas kopas, delne jaučiant delną, sustingsim pušim ant krantų, sakais nusrovensim į gelmę.
Ir tegu kopas braidant kitiems Gintarais žers pažers mudu bangos. Ir tegu kaklą jais padabins Kitos džiaugsmui pažadintos rankos.
Nesustosiu paveikslų rėmuose, Nesistenkit knygoj manęs uždaryt: Aš visas — Skrydis, visatą apėmęs, Aš pats nežinau, Kaip toli būsiu ryt. ♦ X ♦
Aš inorėčiau .............. , ąžuolas — drūtas, * kaip galingas Nugrimsti į laiko gelmes Ir pavirsti anglim, Kur lyg burtais užvožtoje skrynioj Slėptųsi Saulė, Kabojus ant mano šakos. Aš norėčiau, kad žmonės ateitų Iš tolimo amžiaus Ir iškeltų mane: Sušildyčiau aš jų rankas ir mintis Ir jų rimtus veidus nušviečiau aš saule, Kur prieš daugelį metų Kabojo ant mano šakos.
AVO rankose „Pirmoji knyga“. Jos negali pa imti nesijaudindamas. Į tave prabyla nauji žmonės, žmonės, ateiną i literatūrą, žengią pirmuosius žingsnius. Tau jau žinomos jų pavardės^ ne vieną kūrinėlį skaitei laik raštyje, žurnale. O dabar kny siems vienodai visi patiko, ne ga! po lygiai jiems davė balų ir šešių jaunų žmonių balsai, ta pačia tema rašantis, jau šeši skirtingi braižai, šešios vandenyną praplaukęs, gerai pirmosios knygelės. Jų tarpe žinantis jūros vandens sko net dvi mūsų Universiteto nį, romantiką, vyresnysis Ta auklėtinių — Alg. Polio ir vo plunksnos draugas.- rašyto Violetos Palčinskaitės. Proza jas Algirdas Cekuolis. ir poezija. Duona ir cukrus. Su tuo sutinki ir Tu pats, Nesvarbu, ką labiau mėgsti, Algi. bet šį kartą skaitai abu vie Kurį apsakymą mes beskainodai, įsigilindamas, išanali tysime, ar „Vaikinas iš pama zuodamas kiekvieną eilutę. rio“, ar „Audrius“, ar „Jūros Įvykusio literatūros Ir kri dulkės“, ar „Žemės vaikas“, tikos būrelyje Alg. Polio „Jū pamatysime, kad, mažiau ar ros dulkės“ apsakymų. rinkl- daugiau, visuose yra gerų mo kėlio aptarimo proga ir susto mentų, pasitaiko ir nepavyku sime prie jo, pasiklausysime, sių. Autorius sugeba papras kaip atsiliepia draugai, kokios tame gyvenime įžvelgti gilu mintys kyla jį perskaičius. mą, paprastame reiškinyje Kuklus Alg. Polio ap pamatyti jo prasmę, tai, kas sakymų rinkinėlis. Tik ke jaudina, smulkiame dalyke pa turi apsakymai. Visi jie į mus rodyti didelį žmogų, turintį dvelkia jūra, nuveda pas Bal savo charakterį, psichologiią. tijos žvejus, žmones, kurie my Jei „Audrius“ mus patraukia li jūrą ir ilgisi krantų. geru pagrindinio herojaus cha Nė klek nedvejoji, kad my rakterio pavaizdavimu.. tai li ją ir autorius, kad jūros dul „Žemės vrike“ žavimės gilia kės "brangios ir Jam, kad su Roko psichologija. Jis i jūrą savo apsakymų herojais jis ateina, kad užsidirbtų pinigo, plaukia drąsiai toliau į vande Rokas svyruoja, myli žemę, nyną, tik ne į tą, o kitą, litc- bites, ilgisi gimtojo kaimo. ratūros, knygų pasaulio van- Tai psichologiniai apsakymai. denyną, kuris irgi turi savo Geras <mvo pradžia apsaky jūreivius — skaitytojus, Tai- mas „Vaikinas iš pamario“, gi, Algi, Tu esi tikras kapito nas, kad ir mažo dar laivo,V tik keturių apsakymų auto-? rius. Nevienodo įvertinimo jie^ susilaukė iš draugų, ne vi-*
T
Tik vėlai vakare studentai sujrįžo namo. Darbas nesugadino Šeštadienio nuotaikos. R. RAKAUSKO fotoreportažas
: =
niiiiiininiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiš
Priekyje dar daug varžybų, todėl mūsų gimnastai turi ir to taurės liau gerai treniruotis. LTSR rankinio 11:11 ___ ___ _____ pabaigą. varžybos Jau eina Į. USK vyrų Ir moterų komandos IRKLAVIMAS sužaidė dar dvejas rungtynes. Vyrai Šiaulių rinktinę Įveikė sporto Mūsų irkluotojai . 17:8, o Kauno I komandą — pasididžiavimas. Kiekvieną kar 19:11. šį sekmadieni mūsų ran tą, kai tik pasibaigia kokios nors kininkai žais finale Vilniuje. Jų irklavimo varžybos, | Universi laukia labai atsakingos ir sun tetą ateina džiugios žinios. Ne kios rungtynės su stipriausia seniai A. Bagdonavičius tapo Eu respublikos komanda . ropos čempionu, o per Sąjungos Mūsų merginoms šios taurės varžybos buvo nesėkmingos. Šiauliuose joms pergalė atiteko be kovos. Tačiau 2CA rinktino Įveikti joms nepasisekė. Tiesa, USK rankininkės jau buvo visai netoli pergalės. Jos rungtynes baigė lygiomis 3:3, bet po pra tęsimo 2CA vienuolikei pavyko persverti rungtynių pasėkmę vienu tašku. Mūsų rankininkų komandai labai trūko teisinin kės V. Mikalėnaitės stipraus smūgio iš toli, o ji šiose varžy bose nežaidė. . . Tokiu būdu. LSK rankininkės iš tolimesnių varžybų iškrito (varžybos vyks pirmenybes, startuodamas ašta vieno minuso sistema). Nors USK rankininkės ir pra tuonvietėje, jis iškovojo vėl auk laimėjo šias rungtynes, bet Jos so medalį. Tik šį kartą ne Jis startavo Įrodė, kad gali laisvai kovoti ir vienas: aštuonvietėje studen ranklnyje 11:11 dėl respublikos dar keturi Universiteto tai: Liutkaitis Povilas (EMF III čempionių vardo. k.), Jucius Celestinas (FMF V k.), Karia Petras (FMF V k.). Valties, GIMNASTIKA iškovojusios Tarybų Sąjungos Pasibaigė gimnastikos respub čempiono vardą, vairininku bu vo Universiteto irkluotojų tre likos pirmenybės, kuriose daly vavo miestų rinktinės. VILNIAUS neris Ričardas Vaitkevičius. KOMANDA, KURIOS PAGRINDĄ Praėjusį sekmadieni pasibaigė SUDARĖ USK GIMNASTAI, TA aukštųjų mokyklų klubų irklą vimo varžybos. PO RESPUBLIKOS ČEMPIONU. Vilniaus miesto moterų rinkti Vėl mus pasiekė žinia apie nėje startavo net penkios mūsų naujas USK irkluotojų pergales. Universiteto studentės: Žvigaity- Vyrų ir moterų aštuonvietės iš tė Irena (IFF V k.), Radavičiūtė kovojo respublikos čempionų Nijolė (MMF I k.), Trumpaitė Ge vardus. k.), Karlauskaitė Au nė (FMFI---------------------- * * Moterų aštuėnvietė, kurią tre Paulauskaitė relija (MMF I ką, niruoja Eugenijus Vaitkevičius, ronė (EMF II k.). visą laiką varžydavosi su Vil Pažymėtini pirmakursės A. to Ji, niaus Pedagoginio instituto Karlauskaitė pasirodymai. dalyvaudama pagal , _ I atskyrio paties tipo valtimi. ŠĮ kartą mū sų irkluotojos Jau užtikrintai nu programą, iškovojo pirmą vietą. Tokiu būdu, pirmakursė Aurelija galėjo pedagogų aštuonvietę. Štai jos — aštuonios respubli jau pirmaisiais metais Universi tete tapo respublikos čempione. kos čempionės: Beniušytė Jani na (FMP III k.), Miglinaitė Ro Gerai pasirodė Savickas Arūnas (EMF V k.), užimdamas III vie ma (ChMF II k.), Pleikytė Irena (EMF III k.), Gumbelevičiūtė Pra tą. Tik gaila, kad jis vieninte lis Iš Universiteto vyrų dalyva nė (EMF' II k.). Keturakytė Zosė vo respublikos pirmenybėse. (EMF V k.). Klimavičiūtė Aldona Mūsų vyrams reikia padirbėti, (EMF V k.), Strigaitė Gyta (FMF kad jie netemptų atgal Universi III k.), Valinskytė Birutė (EMF Mažulytė IV k.) ir vairininkė teto gimnastų rinktinę. Šiose varžybose nesisekė Žvi- Laima (ChMF II k.). Vyrų aštuonvietėje, be minėtų gaitytei Irenai, kuri iš šuolio ir dalyvių, lygiagrečių gavo po „baronkę“. Sąjungos pirmenybių startavo: Levickas Eugenijus _ Kalbant apie Universiteto (ChMF III k.), Prasmlckas Leonas gimnastus, negalima šiandien ne (ChMF. II k.), Jonaitis Saulius matyti merginų pamainos. Vil (ChMF III k.). Šarmaitis Romas niaus miesto rinktinės sudėtyle (ChMF V k.) ir vairininkas — buvo net trys pirmakursės. Reik USK komandos treneris Ričardas tų, kad ir ketvirta pirmakursė Vaitkevičius. Antinaitė (IFF) kaip nors suras Sekmadieni respublikos pir tų laiko treniruotėms. Stodama menybėse dalyvavo ir mūsų į Universitetą, ji pažadėjo lan baidarininkai su kanojininkais. kyti gimnastikos sekcijos užsi Fizikos-matematikos fakulteto ėmimus. Darbas — ne kliūtis IV k. studentė Sūdžiūtė Daina treniruotėms! Lauksime • Anti- (vienviete baidare) iškovojo ant naitės gimnastikos salėje. rąją vietą. O trečiakursė fizMūsų gimnastų dar šiemet lau matė Sūkurytė Aldona ir pirma kia daug įdomių varžybų. A. kursė chemikė Didikaitė Aldona Kazlauskaitė, I. Žvigaitytė ir A. (dviviete baidare) distancijoje Savickas respublikos rinktinės buvo trečios. Puikiai startavo sudėtyje startuos Sąjungos pir antrakursiai ekonomistai — menybėse, kurios vyks lapkričio Grincevičius Zygfridas ir Lazmėnesio 20 dieną, o taip pat dauskas Rimas (dviviete baidare), draugiškame Lenkijos, Moldavi iškovoję respublikos čempionų jos, Baltarusijos ir Pabaltijo vardus. respublikų gimnastikos mače. USK kanojistų dvivietė (StapUniversiteto rinktinė žada iš kevičius EFM III k. ir Strekonis vykti į Minską, į Leningradą. ChMF III k.) finišą pasiekė tre Gruodžio mėnesio pradžioje čia. įvyks respublikos aukštųjų mo Blogai pasirodė A. Kecorius kyklų klubų varžybos. Taip pat (EMF IV k.), plaukdamas vien musų gimnastų dar laukia Vil viete kanoja jis užėmė paskutinę niaus miesto „Žalgirio“ pirme vietą, šis irkluotojas Jau antrą nybės. kartą „pavedė“ USK irkluotojus
YN AN V AND IŠPLAUKUS
LV 10783
Universiteto savaitė
r
RANKINIS
SPORTO^ japžvalgaj
Alg. BERZELIONIS dirbti, ar jis tikras jūrų vil kas. Apsakymų herojai — tai paprasti jūreiviai, žvejai, dar nai dar besidairą į šalis, dve jojantys. Menkina apsakymus ir ne tikslios detalės, kai kuriose tačiau pabaiga ne visiškai na vietose pastebimas pernelyg tūrali. Autorius stengiasi, kad didelis stengimasis naudoti jū jo herojus nenusižengtų įsta rinius terminus, žodyną. tymui, rašo pagal susistatytą Visumoje pirmoji Algio Po schemą, nuo jo nenukrypda lio knygelė palieka gerą įspū mas. dį. Autorius turi savo veidą „Jūros dulkėse“ silpniau pa ir savo pamėgtą jūros temą. vyko atskleisti pagrindinio he Tegu ta jūra būna visada gi rojaus vidų, nukrypta į išvir Ii, niekada neišsenka ir turi šinių dalykų aprašinėjimą, pa savo spalvą. Be abejo, toliau vogtas silkes ir pan. plaukiant į vandenyną teks „Audriaus“ pradžioje jau nugalėti ne vieną audrą, būti čiasi išgalvotumas, bet toliau mėtomam su laivu bangų, ir Audriaus paveikslas, labai įti aišku, daug didesne įgula ne kinamas, duodamas pilnas gu šiandien. žmogaus vaizdas. Ir tai pa Tačiau Konstantinas Paussiekiama be deklaracijų, duo tovskls „Tikrasis dant, o neaprašinėjant jo poel rašytojasatsiliepia: prieš gius, atskleidžiamas vidus. sunkumus, nesitraukta nepasiduoda, kol Tuo keliu, atrodo, Algiui reik gali laikyti rankose plunksną. tų eiti toliau. Daug kur sėkmingai auto O rašytoju gali tapti tik tas, daug žino ir gali pasa riaus išieškotos išraiškos prie kuris kyti žmonėms tai, kas iki jo monės. Jo apsakymai eina nau pasakyta, tik tas, ku ja mūsų tarybinės lietuvių li nebuvo ne tik žiūrėti, bet ir teratūros apsakymo vaga. Jau ris mokatai, ko nemato ir ne čiamas pomėgis glaustais štri skaityti kiti. Kiekviename ap chais, sugriebiant atskiras de pastebi turime jausti rašyto tales, iš jų sukurti charakterį. sakyme nuomonę apie įvykį, gyve A. Polio apsakymuose žmo jo nimo atspindėjimą su grynu nės myli arba nemyli jūros. sąžiningumu, ir giliu Tačiau jie niekada nepavargs apibendrinimupilnumu “. ta, nealksta, nešąla. Jūroje ne Laimingo plaukiojimo, kapi žiūrima į išorę, myli ar nemy li, o Į tai, ar žmogus moka tone!
g
(pirmą kartą aukštųjų mokyklų* spartakiadoje). Kaip matome, mūsų Universl-? teto Irkluotojų šeima auga tiek* kiekybiškai, tiek kokybiškai. Už* tat turime būti dėkingi mūsų* treneriams — Eugenijui ir Ri ? čardui Vaitkevičiams. A. Ru ? dzlnskienei ir kitiems, kurie są '4 žlningal ir kruopščail dirba su* mūsų irkluotojais. 4
Pabarės laukuose
KREPŠINIS IR TINKLINIS ? * . * Šiais metais bus vykdomos* LTSR aukštųjų mokyklų krepšį * nlo ir tinklinio fakultetų pirme * nybės. ? Universiteto fakultetų krepšį* nlo pirmenybių nuga'ėtojais ta ? po EMF vyrai Ir MMF moterys ? Antrą vietą vyrų tarpe užėmė? MMF. o moterų — EMF. Šios* keturios Universiteto krepšini.-* komandos dalyvauja miesto fa * kultetinėse pirmenybėse. EMF ir* MMF ni krepšininkai Jau susitikę? cpoilli I ltVctl JČIU SUSlllKC^ su Vilniaus Pedagoginio Institu ? to Gamtos-geograffjos fakultet-? sportininkais. Rungtynės baigėsi? mūsų ekonomistų ir medikų per* galėmis. Prieš Pedagoginio Insti * tuto Fizinio auklėjimo fakultete* krepšininkus mūsų ekonomistai* pra'aimėlo. o medikai laimėjo * USK abi krepšinio komando--* I visas rungtynes išlošė. z
Spalio 14-tą, šeš tadienį, Universite to Aktų salėje įvyko domus ____ ____ koncertas. Scenoje matėme ne jarsius atlikėjus, ne plačiai ____. žinomą Kolektyvą, o Taura gės rajono „Lėniio keliu“ kolūkio senųjų ansamblį. Žmonės, sulaukę 60 — 80 metų, sceno je taip linksmai su kosi, kad visą salę užkrėtė savo nuotaikingumu. Po koncerto įvyko pasilinksmini mas. Grojant svečių kaimo kapelai, visi linksmai pasišoko.
TINKLINIS Miesto tinklinio fakultetinės^ pirmenybės pasibaioė. Universite-? to FMF vyrai ir EMF moterys^ iškovolo pirmą lą vietą ir teisęJ dalyvauti resoublikos fakulteti-/ nėse pirmenybėse. Sveikiname^ musų tinklininkus ir linkime sėk mės respublikinėse pirmenybėse,/^^^'^^^^^^^^^^^^^XXXXXV
LENGVOJI ATLETIKA Kiekviena sporto Saka sporto mėgėjus vis nudžiugina kokia nors nauja pergale, nauju re kordu. O kuo gali pasigirti mū sų lengvaatlečiai. Nebent tuo, kad nesusirinko į Vilniaus mies to kroso pirmenybes. .. Sakoma, kad Universitete nėra ilgų .nuotolių bėgikų. Tiesa, nė-
ra. Reikia tai pripažinti. Bet kroso pirmenybėse galėjo daly vauti ir kitų sporto šakų atsto vai. Matyt, Jie blogo oro išsi gando. Ne Jų šakos varžybos. . . tegul lengvaatlečiai startuoja. Bet krosus bėqioja visi sporti ninkai, kokią sporto šaką Jie bekultivuotų. Neatsakingai J šias varžybas pažiūrėjote, draugai!
R. RAKAUSKO
nuotr.
Į Eišiškių rajono „Pabarės“ tarybinį ūkį atvyko nemažas mū sų būrys — beveik 100 žmonių, lll-čių kursų lituanistai su pran cūzais, IV-to kurso rusistai ir antrakursiai istorikai nepabijojo nei rūškanos sekmadienio ryto padangės, nei pūtusio šaltoko vakario. Susirinko - • • • visi žvalūs, sėdosi į mašinas ir patrauk? Pabarės link. O čia talkininkų laukė ištisi masyvai bulvių, keletas ha pašarinių runkelių. — Na, brolyčiai, į darbą, — . . išartų pirmieji išsiskirstė prie bulvių vagų rusistai. Šaltoka. Todėl niekas ir nebandė stoviniuoti. Netrukus iš pirmųjų krepšių prikastos ______ bulvės pabiro J čia pat laukusius veži mus. Smagiai dirbant, nepastebimai bėgo laikas. Iš širdies darbavosi P. Mickus, P. Masilionis, T. Jevtejevas, J. Kulbis, Z. Jurgauskai tė ir kiti. Visų neišvardinsi. Studentų darbo rezultatai: ke letas tonų nurautų Ir paruoštų žiemai pašarinių runkelių ir daugiau kaip 10 tonų bulvių! Nuoširdžiai išvykstantiems tal kininkams dėkojo žemdirbiai. Jų jaunieji pagalbininkai daug pa dėjo tokiame svarbiame rundens darbymetyje. Alg. ZURBOS tekstas ir nuotr
I
Paruošė BIRUTĖ ORENTAITĖ
DRA U GAI ČEMPIONAI IR REKORDININKAI! „Tarybinio studento' re dekcija prašo Jūsų papasa koti leikraštyje apie varžybas, treniruotes. Apie tai, kaip Jūs pasiekėte tokių rezultatų. Perauokite patyrimą savo draugams. Laukiame laiškų!
Daug krepšių bulvių išbėrė kolūkio vežimus Leonas Šerė nas. padirbėjęs talkoje tikrai iš 7r* i peties.
Redaktorius V. DĖNAS Rinko ir spaudė LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidykla. Redakcijos adresas: Universiteto g-vė Nr. 3, telef. 7-79-17įjžs Nr 04518 .TapHėMHHC cTyąėHTac* (.CoseTCKHŠ cryfleHT.).
OpraH Bnzib moccKoro rocyg. yHHBepcHTera
hm.
B. Kancynaca.