EGZAMINŲ SESIJA — MŪSŲ ŽINIŲ
PATIKRINIMAS, MŪSŲ DARBO
ATASKAITA VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 23 (965) 1976 m. birželio 18 d.
TĖVYNEI
Lik sveika, Alma Mater! Universitete beveik kiek vieną dieną prie vienų ar ki tų durų matome besibūriuo jančius studentus. Įprastas šurmulys, gėlės... sveikinimo šūksniai. Prie mūsų laborato rijos durų kabo užrašas: „Ty los! Diplominių gynimas!" Kiekvienas žmogus parašo savo gyvenimo knygą. Grei tai ir mes, primarginę kele tą lapelių, užbaigsime vieną jos dalį. Dažnai diplomantų klausia, ar jiems negaila pa likti Alma Mater. Daugelis trūkteli pečiais ir pasako: „Nežinau". Gal todėl, kad mes esame pačiame įvykių sūku ryje, būname pavargę ir pa prasčiausiai apie tai negalvo jame. Argi jau viskas? Negi
atims iš mūsų pilkąją knyge lę? Nebereikės kaulinti iš draugo užrašų, įrodinėti, kad tau mirk gyvenk reikia gau ti šitą knygą, prisiminti vie ną naktį ir tūkstantį pusla pių, nebežiūrėsi pro durų plyšį, kaip dėstytojas „šukuo ja“ draugužį... Etl Argi vis ką suminėsi? Penkeri metai pralėkė kaip penkios dienos. Pavarčiau savo senas nuo traukas. Į mane žvelgė vei dai, kurių universitete jau nebesutiksiu, šmėkšteli nuo taikingi kolūkio talkų vaiz dai, vasaros kelionės, šven tės senajame kiemelyje po mūsų Liepa. Tai — jau pra eitis, kurioje daug laimingų akimirkų. Aš džiaugiuosi, kad
SVEČIŲ AKIMIS 'llhlllllllllllllllflllllllllllllllllllllll^
Nuoširdumas kaip saulė Abu miestai — Vilnius ir Erfurtas — turi daug bendro, ar tai būtų senas miesto centras, modernios naujosios sta tybos arba kultūrinis ir mokslinis gyvenimas. Tai laidas abiejų miestų draugystei, kuri jau bujoja keletą metų. Ta draugystė plečiasi ir apima vis daugiau ir daugiau mūsų visuomeninio gyvenimo sričių. Čia gana svarbų vaidmenį įgyja aukštosios mokyklos ir universitetai. Erfur to Medicinos akademija priklauso didžiausioms miesto įstaigoms ir su savo studentais, mokslininkais ir medici nos specialistais užima svarbią vietą medicininiame aptar navime, medicinos personalo ruošime, moksliniuose tyri muose. Draugiški santykiai tarp mūsų aukštųjų mokyklų suda rė progą paviešėti gegužės 25 — birželio 3 dienomis Vil niaus V. Kapsuko universiteto Higienos katedroje. Malo naus priėmimo, kurį paruošė katedros vedėjas prof. V. Kviklys, ir doc. A. Bitės bei visų katedros bendradarbių širdingo rūpinimosi dėka praleidau Vilniuje 10 nepamirš tamų dienų. Čia norėčiau už visa tai nuoširdžiai padė koti. Didžiausią viešnagės įspūdį padarė žmonės: mane nu stebino atidumas, draugiškumas ir nuoširdumas, su kuriuo mane visur — moksliniuose ir privačiuose susitikimuose — sutikdavo. Oras pasitaikė šaltas ir nemalonus, tačiau žmonės buvo visai kitokie: draugiški ir nuoširdūs. Aš turėjau progą apžiūrėti universiteto puikią bibliote ką, įdomius kiemus, ir šimtmetinius, tradicijomis turtingus universiteto rūmus, senus su meile restauruotus, namus, kurie derinasi su modernia, turtinga architektūra. Aš galėjau apie aukštą mokslinių tyrimų lygį, mokymą ir išsilavinimą Lietuvoje įsitikinti Vilniaus V. Kapsuko universitete ir Kauno medicinos institute. Noriai prisimenu aš dėmesingus ir smalsius Vilniaus universiteto VI kurso studentus-higienistus ir dėstytojus, kuriems aš turėjau galimybę paskaityti paskaitą „Studen tų psichonervinės įtampos valstybinių egzaminų metu klausimu“. Susitikimai su gydytojais ir su sanitarijos higienos bei klinikinių įstaigų bendradarbiais buvo atviri ir nuoširdūs. Tuose susitikimuose mes rasdavome daug bendrų mus do minančių klausimų, ypač darbo higienos, epidemiologijos, toksikologijos ir fiziologijos problemomis, ir todėl yra ga limas tikslingas bendradarbiavimas. Mes — Vilniaus universiteto Higienos katedros vedėjas prof. V. Kviklys ir aš, Erfurto medicinos akademijos dar bo higienos instituto direktorius, — pasirašėme tolesnio bendradarbiavimo sutartį. Siame akte dalyvavo Medicinos fakulteto dekanas prof. S. Pavilonis bei kiti katedros dar buotojai. Sutartis įsigalios patvirtinta Vilniaus universiteto ir Erfurto medicinos akademijos rektorių. Baigdamas savo įdomią ir turiningą viešnagę Vilniuje, grįžtu į Erfurtą su viltimi vėl greit jūsų gražiame mies te apsilankyti ir daug Vilniaus universiteto studentų, mokslininkų ir bendradarbių sulaukti Erfurte. Dr. doc. V. SUNKAS Erfurto medicinos akademijos Darbo higienos instituto direktorius
pagaliau mes tapsime sava rankiškais žmonėmis ir galė sime būti naudingi mūsų vi suomenei. Norėčiau padėkoti visiems Žurnalistikos katedros dėstytojams, taip pat docen tams J. Pikčilingiui, E. Safronovai, A. Pupkiui, C. Gečie nei ir kitiems už įdomias ir naudingas paskaitas. Studen tams linkiu gerai mokytis, daug keliauti, niekada nenu siminti, branginti studento vardą ir gerbti senąją Alma Mater. Savo kolegoms ir vi siems diplomantams linkiu sėkmės valstybiniuose egza minuose. N. KONČlDTE Žurnalistikos spec diplomantė
.. .Pats sesijos darbymetis. Tyliai šnara verčiami kon spektai, krebžda egzaminato rių plunksnos, rašydamos pen ketus. Kažkas išbėga iš audi torijos ir trenkia knygą Į ša lį: „Trejetas“...
Pažvelkime į šių studentų M. Milašiūnas, A. Petkevi veidus. Nė klausti nereikia, čius, J. Lionginas sesiją lai kaip sekasi egzaminai. Finan ko penketais. sų ir apskaitos fakulteto eko nominės informacijos spec. I L. SKIRPSTO nuotr. k. stud. G. Masiulionytė, A. Matuliauskaitė, N. Kelpšaitė,
ATASKAITOS IR RINKIMAI PARTINĖSE ORGANIZACIJOSE
Gamtos fakulteto partinė organizacija ne iš gausiųjų, todėl tuo atsakingesnis uždąvinys tenka jai ir kiekvienam komunistui, vykdant partijos politiką, įgyvendinant TSKP XXV ir LKP XVII suvažiavimų nutarimus. Būtina atskleisti ir mobilizuoti vidinius fakulteto rezervus, kurie įgalintų realizuoti keliamus uždąvinius, padėtų siekti aukštos kokybės veiklos. Idėjinis-politinis bei dorovinis studentų auklėjimas, pažangumas, moksliniai pėdagoginiai kadrai ir jų kvalifi kacija, mokslinio darbo efek tyvumas, komunistų avangar dinis vaidmuo, darbo draus mė bei kryptingas vadovavi mas kitoms visuomeninėms fakulteto organizacijoms, — štai pagrindiniai reikalai, apie kuriuos buvo principin gai ir dalykiškai kalbėta Gamtos fakulteto pirminės partinės organizacijos ataskaitiniame-rinkiminiame suškinkime. — Partinės organizacijos pagrindinis darbo baras yra ideologinis auklėjamasis, — pabrėžė ataskaitiniame susirinkime partinio biuro sekretorius R. Gailius. — Šio darbo sėkmę lemia viso kolektyvo organizuotumas, jo politinis idėjinis, mokslinis ir dalykinis brandumas. Fakulteto kolektyvas, vykdydamas TSKP XXIV šuvažiavimo nutarimus, pasistengė, kad laiku būtų įvykdytos IX penkmečio užduotys. Toliau buvo tobulinamas mokslo tiriamasis, mokymo metodinis
darbas. Fakultete dirba 12 mokslo daktarų bei profesorių, 43 docentai ir mokslų kandidatai. Per penkmetį apgintos 3 daktaro ir 15 kandidato disertacijų. Plečiasi fakulteto ryšiai su gamybinėmis bei mokslinėmis organizacijomis, vis platesnį mastą įgauna bendradarbiavimo šu tartys. Fakulteto darbuotojai praėjusiais metais paskelbė 95 mokslo straipsnius, tarptautinėse ir sąjunginėse konferencijose perskaitė 12 pranešimų. Svarbiausiomis, ak-
ir turinį, visokeriopai vystyti studentų mokslinę techninę kūrybą, stiprinti materialinętechninę bazę. Be abejo, čia ypatingos svarbos įgauna studentų savarankiškas dar bas, jų sugebėjimai ir noras studijuoti. Didelis ir reiklus pokalbis apie studentų mokymo pro ceso tobulinimą vyko ir ata skaitiniame susirinkime. Per penkmetį fakultetą bai gė 875 žmonės. Tai aukštos kvalifikacijos, tvirtų idėjinių įsitikinimų, sąmoningi ir kūry bingi specialistai. Tokia link me dirba fakultetas ir sėkmė jo neaplenkia. Nuo 1972 m. fakultete praktikuojama pažangumo ir
Reiklumas sau tualiausiomis liaudies ūkiui kryptimis nukreipia mokslinę darbuotojų veiklą komunistai fakulteto dekanas doc. R. Tar vydas, prof. C. Kudaba, katedros vedėjas doc. V. Rančelis, e. doc. p. R. Lekevičius. Gamtos fakulteto mokslininkų darbai gerai žinomi respublikoje ir šalyje. Deja, kaip pastebėjo susirinkime fakulteto dekanas doc. R. Tarvydas, tyrimo rezultatai per lėtai ir nepilnai įdiegiami į gamybą. Išimtį sudaro biochemikai, mikrobiologai, gė netikai. Mokslo ir technikos pažanga neįmanoma be aukštos kvalifikacijos specialisto. Norint tokį paruošti, reikia tobulinti mokymo proceso formą
paskaitų lankymo kontrolės sistema 0—1—2. Patirtis rodo, kad ji yra naudinga. Sutartinai dirba studentų akademinė ir partinio biuro mokymo-metodinė komisijos. Fakulteto studentų akademinis pažangumas yra vienas iš geriausių universitete. Tik nerimą kelia vienas faktas. Į jį dėmesį atkreipė ataskaitiniame pranešime drg. R. Galliūs, apie tai buvo kalbėta ir LKP Lenino rajono komiteto biuro posėdyje, kur svarstytas Gamtos fakulteto partinės organizacijos darbas. Visuomenės mokslų disciplinos studijuojamos prasčiau už specialybės dalykus, beveik trečdalio studentų žinios yra tik patenkinamos. Akademinės-
Egzaminai, egzaminai... metodinės komisijos pareiga išsiaiškinti šio atsilikimo prie žastis ir jas šalinti. LKP Lenino rajono komite to biuro nutarime pabrėžia ma, kad partinis biuras, kaip ir fakulteto katedros, neturi pakankamų ryšių su visuome nės mokslų katedromis. Ne visi kuratoriai atlieka grupės politinio vadovo vaid menį, nepakankamai pažįsta studentų dvasinį pasaulį, ne sidomi jų interesais ir po reikiais. Partijos universiteto komi teto mokymo metodinė ko misija reguliariai rengė po sėdžius, kuriuose buvo nagri nėjami aktualūs studijų rei kalai, apibendrinama įvairių fakultetų patirtis, — visa tai turėjo teigiamą poveikį gam tininkų akademinės komisijos darbui. Naujai komisijai, kaip pažymėjo drg. R. Gailius, rei kės ieškoti dar neišnaudotų mokymo proceso organizavi mo rezervų. Diskusijose kal bėjusi prodekanė doc. I. Šarkinienė pastebėjo, kad dabar komisija didesnį dėmesį skiria darbui su studentais, o daugelis metodinių klausimų neteisėtai pamirštami, paliekami savieigai. Labai svarbus dalykas, pabrėžė fakulteto dekanas doc. R. Tarvydas, pereiti nuo informacinio mokymo prie metodologinio probleminio. Drg. L. Brežnevas TSKP XXV suvažiavime kalbėjo: „. . .dabartinėmis sąlygomis, kai žmogui būtinų žinių apimtis smarkiai ir sparčiai eli dėja, jau nebegalima pasikliautį tik tam tikros faktų sumos įsisavinimu, svarbu išmokyti savarankiškai papildyti savas žinias, orientuotis (Nukelta j 2 psl.)
Reiklumas sau (Atkelta iš 1 psl.) veržliame mokslinės ir politi nės informacijos sraute. Čia mūsų laukia didelis darbas". Studentų išprusimui, sava rankiško darbo (gūdžiams bei mokslinei pasaulėžiūrai for muoti reikšmingas yra dar bas moksliniuose būreliuose. Gamtos fakulteto SMD pri klauso apie 70% visų stu dentų, dirba 10 būrelių. Gam tininkai respublikinei apžiūrai buvo pristatę 57 darbus, są junginei —• šešis. SMD darbas tiesiogiai pri klauso nuo dėstytojų akty vumo, katedrų mokslinės veiklos ir tuo pačiu ją atspin di. Nuoširdžiai studentų moks linei veiklai vadovauja doc. D. Galvydytė, jaunas komu nistas A. Brazauskas, gamtos apsaugos būrelio kuratorius komunistas R. Lekevičius. Ki tąmet Gamtos fakultete nu matoma surengti I Pabaltijo respublikų gamtos agsaugos konferencija — tai didelis fa kulteto SMD veiklos pripaži nimas ir didelė atsakomybė.
Drg. R. Gailius ataskaitiniame pranešime nurodė ir kai kuriuos SMD organizaci nio darbo trūkumus. Ne kas met vienodai vykusi būna ateistinė konferencija, joje nedaug pranešimų, dalyvių. Parinkus tinkamą laiką ir ge riau organizavus, tokia kon ferencija galėtų tapti tarpfakultetine. Fakulteto komunistai pirmu savo pagalbininku auklėjama jame darbe laiko komjauni mo organizaciją. Jai priklau so 95,8% fakulteto studen tų. Komjaunimo biuras (sek retorius V. Keparutis) pasku tiniais metais savo darbą žy miai pagerino: sustiprino or ganizacinę drausmę, įparei gojimų vykdymo kontrolę, nuosekliau kovoja už akade minę drausmę ir studentų pa žangumą. — Analizuodami komjauni mo pirminių organizacijų darbą, — kalbėjo susirinkime partinio biuro sekretorius R. Gailius, — mes pastebėjome, kad nepatenkinamai vyksta visuomeninė politinė prakti
ka. Studentai per mažai daly vauja visuomeninėje veikloje, blogai rengiamos VPP teori nės valandėlės. LKP Lenino rajono komi teto biuras savo nutarime pa žymėjo, kad fakulteto kom jaunimo biuras kartu su vi suomenės mokslų katedromis bei kuratoriais daugiau gilin tųsi į studentų interesus ir poreikius, nagrinėtų visuome ninių politinių renginių efek tyvumą, siektų jų aukšto po litinio idėjinio lygio ir veiks mingumo. Aktyviau studentai turėtų dalyvauti Lenininėje įskaitoje, visuomenės mokslų darbų konkursuose, jaunųjų lektorių mokykloje, agitžygiuose. Gamtos fakulteto partinė organizacija stiprino partinį organizacinį darbį. Partinis biuras stengėsi kontroliuoti, kaip vykdomi priimti nutari mai, kaip įgyvendinami susi rinkimuose komunistų pa reikšti pasiūlymai. „Nutarimų vykdymo nuolatinės kontrolės praktika, — pabrėžė R. Gai lius, — teikia mūsų auklėja majam darbui ilgalaikio pro gramiškumo, nuoseklumo po būdį. Tai stiprina partinės or
ganizacijos, komunistų auto ritetą, visus mus apsaugo nuo formalizmo ir biurokra tizmo. Antai, svarstant kom jaunimo organizacijos darbą, paaiškėjo, kad nepilnai įgy vendinti ankstesni nutarimai, kaip jaunųjų fakulteto dar buotojų dalyvavimas auklėja majame studentų darbe. Na grinėjant internacionalinio auklėjamojo darbo padėtį fa kultete, ruošiantis priimti nu tarimą, rasta, jog kai kurios pozicijos tuo pačiu klausimu net tris kartus pakartotos ankstesnių metų nutarimuose. Suprantama, tokio formalumo reikia saugotis." — Labai svarbus yra dar bas su jaunais komunistais ir individualus komunisto vaidmuo kolektyve, — kalbė jo susirinkime prof. C. Ku daba. — Mes priimame daug nutarimų. Reikia juos geriau vykdyti, laikytis partinio dar bo ritmo, mokyti komjauni mą, gelbėti studentus nuo formalizmo, dalykiškai organi zuoti visuomeninę politinę praktiką. Šią mintį pratęsė ir komu nistė V. Matulevičienė: — Mes turime mokyti jau nuosius komunistus princi
pingumo, kovingumo, sąžinin gumo. Geriausia mokykla — tai partinės organizacijos dar bo stilius. Ataskaitiniu laikotarpiu partinis biuras savo dėmesį buvo sutelkęs ir į tokius svarbius klausimus, kaip in ternacionalinis auklėjimas, po litinis švietimas, politinis auklėjamasis darbas bendra bučiuose ir kt. Šios darbo sritys tiesiogiai liečia dėsty tojų kolektyvą, pirmiausia — komunistus. Papriekaištauti Gamtos fa kulteto partinei organizacijai būtų galima dėl teorinių me todologinių seminarų. Fakul tete jie tapo ne politinio švietimo forma, o dalykinių kvalifikacijų kėlimo užsiėmi mais. Kasmet į kolektyvą įsilie ja nemaža jaunų studentų, kasmet mūsų vyresniųjų kur sų studentai atlieka praktiką mažai pažįstamuose kolekty vuose. Atskirus žmones gali paveikti svetimos mūsų gy venimui įtakos, padaryti jiems žalos. Todėl čia ypač didelė atsakomybė tenka grupių va dovams, fakulteto komunis tams, komjaunimo organiza cijoms.
Menkų darbų nėra. Kiek vieną darbuotoją, o juo la biau komunistą, reikia vertin ti pagal tai, ką jis daro. Ne maža per paskutinį laikotar pį nuveikė Gamtos fakulteto partinė organizacija. Daug gerų jos darbų mes čia ne paminėjome, atkreipėme dė mesį į vieną kitą susirinki me aptartą problematiškesnį dalyką. Sveika kritika ir sa vikritika, vyravusi ataskaiti niame susirinkime, rodo par tinės organizacijos kovingu mą, jos sugebėjimą įgyven dinti TSKP XXV suvažiavi mo nutarimus. Drg. L. Brež nevas ataskaitiniame praneši me nurodė, kad pirminė par tinė organizacija turi akty viau padėti didinti gamybos efektyvumą, spartinti mokslo ir technikos pažangą, nuolat rūpintis žmonių auklėjimu, jų darbo ir buities sąlygų geri nimu, rūpintis, kad kiekvie name kolektyve būtų sudary ta darnaus darbo ir kūrybi nių ieškojimų atmosfera. Sėkmės sąlyga — lenininis darbo stilius, tai yra moksli nis požiūris į visuomeninius procesus, didelis reiklumas sau, kova prieš biurokratiz mą ir formalizmą.
v
Sesija Pirmadienį mūsų korespon dentas L. Skirpstas užsuko j naujuosius rūmus Studentų miestelyje. Ir čia niekas nesi dairė pro plačius langus ir gražiąsias Vilniaus apylinkes. Sesija... Politinės ekonomijos egza minas pramonės planavimo spec. II k. 1 grupės studen tei A. Pučinskaitei — malo nus pokalbis su doc. P. Di liu. Kai gerai mokeisi visą semestrą, tai ir atsakinėti lengva. A. Pučinskaitė žiemos sesiją rinko penketus, ir da bar į jos knygelę dėstytojai mažėtų ir to nelemto subjek rašo „1. gerai". tyvizmo, kurio, beje, per eg zaminą sunku išvengti. Po to mūsų pokalbis nukry po į studento ir dėstytojo santykius egzaminuose. — Gaila man tų studentų, kurie egzaminui pasiruošia formaliai, atsakinėja pažy miui. Tada tenka įvertinti ne jų žinias, o pastangas, — kalba C. Gečienė. — Egza minas, mano manymu, turėtų būti š ventė tiek dėstytojui, tiek studentui. Pažymys, kuriuo įvertinamos studento žinios — tik tam tikro, labai mažo, studijų etapo rezulta tai. Jei po egzamino kyla no ras mokytis ir kaupti žinias savarankiškai — dėstytojo triūsas nenueis veltui. Neteko girdėti apie dėsty tojus, turinčius tam tikrą ge rų ar blogų pažymių „limi tą". Argi dėstytojui nebūtų maloniau matyti savo discip linos egzamino lape vien penketus, ketvertus? Svarbiau sia — gerai mokėti, gerai at sakinėti, tada ir geri įverti nimai neaplenks. Dėstytojui labai svarbu ži Medicinos fakulteto deka noti, kokiai auditorijai jis skaito paskaitas, kaip stu nate pasiteiravau, kur galė Reginą Emužytę, dentai sugeba įsisavinti dės čiau rasti tomą dalyką. Štai jau kelin ketvirtakursę pediatrę. tus metus dėstau žumalis-. — Emužytę? — šelmiškai tams''Su “jais^Tdomu. ^'^fp^/^.^^janti misi ne tik literatūra, bet ir liekna, gyvų akių mergina. — jos keliamomis problemomis. Aš ir esu Emužytė. Žinojau, kad Regina, — Nevengiame ir diskusijų, ap tarimų. Išgirsti tokių minčių, grupės seniūnė, aktyvi visuo kurių nerasi nė viename kri menininke ir, svarbiausia, Le-
Egzaminas šventė
Per egzaminų sesiją įvai riausių kalbų gali prisiklau syti: ir apie dėstytojų subjek tyvumą, penketą „už gražias akis", ar dvejetą už... gerą atsakinėjimą. Koks gi iš tik rųjų dėstytojas per egzami ną? Apie tai kalbamės su Už sienio literatūros katedros dėstytoja C. GEČIENE. nuo Pokalbį pradėjome penketo, to studento išsvajo to įvertinimo, kuris atveria duris stipendijai ir pakelia autoritetą draugų akyse. — Penketą gauti iš litera tūros egzamino ne taip jau sunku, — sako dėstytoja. Te reikia tik kūrybiškai atsaki nėti, savarankiškai mąstyti. Dažnas studentas mano, kad kalbėti kritikų mintimis — pats arčiausias kelias į pen ketą, tačiau tai klaidingas po žiūris. Keičiasi studentai, kas met vis kitoks požiūris į li teratūrą, vis įdomesnių min čių apie tą ar kitą kūrinį iš girsti. Vadinasi, studentai to bulėja, keičiasi jų vertinimo kriterijai. Dėstytojas turi pri sitaikyti prie to. Paprasčiausia parašyti dve jetą: nemokantį studentą iš kart „perkandi". Kiek sun kiau parašyti penketą. Egza mino metu juk vertinamas ne konkretaus klausimo, o viso kurso mokėjimas. Todėl stu dentų siaubas — papildomi klausimai — šiuo atveju be veik neišvengiami. Tarp tre jeto ir ketverto sunku rasti ribą, nors studentams tai „gy vybės ar mirties" klausimas. tikos straipsnyje. Toks kūry Gal dėstytojui ir palengvėtų, biškas mokymasis — būsimo jei dar būtų, sakysim, pliusų penketo pagrindas. L. KLlSAUSKAS ir minusų sistema. Tada su-
stud. I. Dyrynda, Z. Skorodkina, V. Kaziullonytė, R. MikNEPAŽANGUS STUDENTAI lužytė, Pramonės ekonomikos fa Gamtos fakulteto I k. stud. kulteto II k. stud. A. Kaza J. Vitkūnas, kevičius, Medicinos fakulteto II k. Finansų ir apskaitos fakul stud. A. Lidžius, teto IV k. stud. J. MatikoFilologijos fakulteto I k. nls.
PAŠALINTI
Laimę suradusi
Ylium y ATSAKO
Musų žinios — tau, Tėvyne!
Praėjusį sekmadienį mate matikos spec. III k. 1 grupės studentai (nuotr. dešinėje) laikė matematinės statistikos egzaminą.
Prof. J. Kubilius labai gerai įvertino B. Andrikaičio, K. Kiršos, R. Kirsnio, A. Skurevičiaus, G. Vaupšaitės ži nias. L. KLIMO nuotr.
nino stipendininkė. Ne kiek vienam tokia laimė — būti Lenino stipendininku, tuo la biau medikui: juk jo studijų dalia, kiek teko girdėti, pati karčiausia. Tokie mano žodžiai Reginą privertė nusišypsoti. Argi karti dalia — svajonė, tai, kas tave domina, jei negali paprasčiausio atsiplėšti nuo jo sąnarėlio, neišsiaiškinusi Reiktų sandaros paslapties. stoti iš naujo, ji, be abejo, ir vėl pasirinktų mediciną būtent — pediatriją. Regina susimąsto, prisime na labiausiai įstrigusius at mintin vaizdus iš pirmųjų
praktikos dienų, iš dabartinio, galima sakyti, jau tikro dar bo ligoninėje. „Ligoninėje vertėtų pabūti gyvenimu nusivylusiam žmo gui. Kad pasižiūrėtų, kaip ka binasi i gyvenimą beviltiš kiausi ligoniai, kaip gyvybė kovoja už kiekvieną, jau net nebe gyvenimo, o egzistavimo minutę..." Iš pradžių buvo šiek tiek keistoka joje lankytis, stebė ti ligonius, bandyti nustatyti diagnozę. Kiekvienam norisi ir reikia kažkuo padėti, nors jau geru, šiltu žodžiu. — Gal perdaug nuklydau į didaktiką, — nusišypso Regi-
„Tarybinio studento" Nr. 20 (962) išspausdintoje repliko je „Dingę be žinios" buvo minima, kad Chemijos fakul teto doc. A. Kundra laiku ne užsako naujausios literatūros. Norime pranešti, kad 1976 m. vasario—gegužės mėnesiais
doc. A. Kundra buvo išvykęs užsakyti galėtų kitas dėstytoį dėstytojų kvalifikacijos kėli- jas. mo fakultetą ir jį pavadavo Išskyrus šiuos faktus, doc. doc. R. Pajėda. Sausio mėn. A. Kundra savo pareigas uždoc. A. Kundra sirgo. Jis sakinėti naujausią literatūrą įspėtas, kad tokiu atveju pra- atlikdavo gerai. neštų į katedrą, tada Kom- Doc. E. RAMANAUSKAS plektavimo skyriuje literatūrą Chemijos fak. dekanas
na. — Vis tik pažintis su li gonine, medicinos studijos iš mokė kitaip žiūrėti į žmogų, į gyvenimą. Regina labai betarpiška ir be galo įdomi pašnekovė. Draugės Eglės žodžiais tariant, ji turi „auksinę" galvą. Už tenka Reginai „užmesti akį" į užrašus, ir ji jau viską žino, viską moka ir atsimena. Gal būt, perdaug tų būd vardžių, Regina nemėgsta perdėto žmogaus liaupsinimo, „aukštų" frazių. Paprasta, nuoširdi ir kukli ji. Siekianti laimę surasti darbe.
I. RAMANAUSKAITE
VFR—jaunimas ir politika Šioje V. Kasperavičiaus nuo traukoje matome maliečius, TSRS aukštųjų mokyklų studentus, besi svečiuojančius Vilniuje . Žemiau spausdinamas pasakojimas ne apie šiuos juodaodžius vaikinus, tai laiškas iš jų Tėvynės. Šiuo metu Malio respublikoje dirba mūsų universiteto Pramonės ekonomikos katedros doc. S. Imbrasas. Žiups nelį savo įspūdžių jis ir atsiuntė mūsų laikraščio skaitytoj aųis. .. .Atrodytų, atsitiktinė nuo trauka. O kiek asociacijų sukelia. Pasakoja apie tautų draugystę ir bendradarbiavimą.
MALIO STUDENTŲ ŠIOKIADIENIAI Negaliu teigti, kad iki šiol visiškai nepažinojau afrikiečių studentų. Dar prieš keletą metų, stažuodamasis Paryžiu je, Sorbonos universitete, tu rėjau progos beveik ištisus metus lankyti paskaitas, semi-' narus, o taip pat gyventi kar tu viename bendrabutyje su Afrikos šalių studentais. Pa galiau — lankydamasis Kon go Liaudies Respublikoje, ne kartą buvojau Brazavilio uni versitete, šnekėjausi su dės tytojais bei studentais. Vis dėlto, pirmą kartą eidamas į savo naująją darbovietę — Bamako aukštąją valdymo mokyklą — gerokai jaudinau si. Kaip mane tenai sutiks! Ar supras mane studentai, o aš juos! Juk dar namuose iš kolegų, dirbusių Malyje, teko girdėti, jog čionykščių studen tų prancūzų kalba gerokai „atmiešta" vietiniu „bambara" dialektu. Klaustukų ne trūko. .. Mokykloje mūsų jau laukė. Sakau „mūsų", nes į pirmą pasimatymą su vietine val džia mane lydėjo tarybinių dėstytojų grupės vadovas A. Lozovskis. Pastarasis ir prista tė mane mokyklos generali niam direktoriui dr. Sow, ku ris, savo ruožtu, supažindino mus su savo pavaduotoju dr. M. Doumbla bei kitais kole gomis. Dar keletas mandagu mo frazių ir pereinama prie dalykiško pokalbio. Pa sirodo, manęs čia laukia ne lengvas darbas. Teks skaityti ekonomistams iš karto du kursus: „Liaudies ūkio plana vimą" ir „Politinę ekonomi ją". Artimiausias uždavinys — skubiai paruošti detalias pro gramas ir suderinti jas su ekonomistų departamento (mokyklos padalinio] direkto rium. Po to bus galima pra dėti paskaitas. Pasibaigus pokalbiui, dr. A. Sow pakvietė mus apžiūrėti mokyklos rūmus. Aišku, žodis „rūmai" vargiai tiktų nedide liam dviejų aukštų stačiakam pio formos betoniniam stati niui, juosiančiam viduryje esantį kiemą su mažyčiu baseinu-fontanu. Aplinkinių iš molio drėbtų trobelių fone šis pastatas iš tikrųjų darė įspū dį. Tuo labiau, jog mokykla įsikūrusi labai gražioje vieto je: aplinkui šiurena lapus di džiuliai mango medžiai, o šiek tiek tolėliau — uolėta Prezi dento kalno pašlaitė. Jau iš eidamas iš mokyklos kiemo, ant fasado pastebėjau kuklią juodo marmuro lentelę „TSKP CK dovana Malio Respublikos liaudžiai. 1965 m." Beje, vė liau tokių lentelių teko ma tyti ir daugiau. Praktiškai be veik visos Malio aukštosios mokyklos pastatytos TSRS pa galba. Šiandien, kada jau prabėgo daugiau kaip pusė metų įtempto ir sunkaus darbo įvairiose Malio respublikos aukštosiose mokyklose (man teko skaityti paskaitas taip pat Bamako pedagoginiame institute bei aukštojoje inži
nierių mokykloje), norėtųsi šiek tiek apibendrinti savo stebėjimo rezultatus, padaryti kurias-ne-kurias išvadas. Malio studentai, kaip ir bet kurioje kitoje pasaulio šaly je — jauni, energingi ir ga būs žmonės, ištroškę veiklos ir pasiryžę kalnus nuversti sa vos tėvynės labui. Pakanka dviejų ar trijų užsiėmimų, kad suprastum, jog čionykščiai studentai žymiai temperamen tingesni, labiau žingeidūs ir... mažiau drausmingi, ne gu mūsiškiai. Dar ir dabar prisimenu ,kaip sunku buvo pirmomis dienomis priprasti prie to neįprasto, didžiulio triukšmo, begalinio studentų vaikščiojimo ir... rūkymo au ditorijoje per paskaitas. Taip, taip, per paskaitas. O jau tų klausimų gausybė! Nespėji įeiti į auditoriją, kai tave api pila daugybe klausimų. Daž nokai jie nieko bendro netu ri su paskaitos tema, tačiau atsakyti, paaiškinti privalai. Priešingu atveju studentai pa kels tokį triukšmą, kad teks, viską palikus, sprukti lauk iš auditorijos. Beje, visai nese niai teko pro langą stebėti, kaip jaunutė dėstytoja pran cūzė bėgo verkdama iš pa skaitos į direkciją skųstis... Krenta į akis taipogi vieti nių studentų laisvumas, nesi varžymas, neretai peraugantis (aišku, tik mūsų supratimu] tiesiog j storžieviškumą. Sa kysime, maliečiui nieko ne reiškia prieiti pertraukos me tu prie dėstytojo, paploti jam per petį ir paprašyti cigare tės (aišku, jei tu rūkai]. Pa sitaiko, kai studentas prieina prie tavęs ir paprašo pinigų, sakydamas, jog šiandien ne turi iš ko pavalgyti. Kreipi mąsi į dėstytoją „jūs" jau se niai pamiršome. Čionykščiai studentai dėl to jokių ceremo nijų nedaro: paprasčiausiai kreipiasi „tu". Šiaip gyvenime maliečiai studentai labai linksmi, drau giški žmonės, be galo mėgs tantys jumorą, muziką, šokius, ypač greitus ritmus. Neretai išvysi studentę ar studentą net per auditoriją einančius šokio ritmu... Tiesa, jie dar labai mėgsta kalbėti įvairiose diskusijose, filmų aptarimuose ir pan. Įsismaginusį sunku su stabdyti. šiuo atžvilgiu mūsiš kius studentus „išjudinti" žy miai sunkiau. Mokymo procesas atskirose Malio aukštosiose mokyklose organizuojamas nevienodai. Antai, valdymo mokykloje jis panašus į mūsų — du semest rai. Po kiekvieno semestro studentai laiko sesijos egza minus. Tuo tarpu pedagogi niame institute bei inžinierių mokykloje mokslas vyksta tri mestrais. Čia rengiami vadina mieji „interro gation" (pana-' šu į mūsų koliokviumus) su tokiu išskaičiavimu, kad kiek vienas studentas per trimest rą gautų ne mažiau 2—3 pa žymių. Po to išvedamas vidu tinis balas. Studentų žinios vertinamos pagal prancūzišką
sistemą, t. y. nuo 0 iki 20 balų. Atvirai pasakysiu — mokslo metų pradžioje ši sis tema man kėlė ne tik baimę, bet ir nepasitikėjimą. Tačiau ilgainiui supratau, jog ji turi nemaža pranašumų. Mūsų dės tytojas neretai atsiduria keb lioje padėtyje: sakysime, per egzaminą studentas atsakė tru putį geriau, negu ketvertui, bet iki penketo trūksta. Kokį pažymį rašyti! Tuo tarpu čia dėstytojui panašių problemų nekyla, nes vertinimų „labai gerai", „gerai" ir t. t. ribos žymiai prasiplečia. Pvz., labai geros žinios (mūsiškai „5") gali būti vertinamos nuo 16 iki 20 balų, geros nuo 12 iki 15 ir t. t. Malio aukštosiose mokyklo se studijos trunka ketverius metus. Mokslo metų pradžia — spalio 7 d. Stojamųjų eg zaminų į aukštąsias mokyklas nėra. Išimtį sudaro tik Bama ko aukštoji valdymo mokyk la, kur stojantieji laiko vadi namuosius testus (raštu) iš svarbiausių profilinių dalykų (pvz., stojantieji į ekonomikos skyrių laiko testus iš matema tikos, geografijos, istorijos, fizinės chemijos]. Mat, ši mo kykla laikoma bene „rimčiau sia" mokymo įstaiga, kur ruo šiami busimieji diplomatai, įvairių įstaigų vadovai bei val dininkai, teisininkai, ekono mistai ir pan. Kasmet į ją yra palyginti nemažas konkursas (maždaug 2 kandidatai į vie ną vietą). Visi studentai be iš imties gauna stipendiją. Sti pendijos dydis I—III kursuo se siekia 25 fūksf. mal. fran kų, o IV — 35 fūksf. frankų (1000 mal. fr. = 1,65 rb.) Pa lyginimo dėlei galime pažy mėti, jog vidutinis mėnesinis maliečio darbininko atlygini mas tesiekia 12—15 tūkst. mal. frankų. Įdomu pastebėti ir tai, jog Malio vyriausybė neseniai priėmė įstatymą, pa gal kurį visi asmenys, sėkmin gai baigę licėjus, būtinai pri valo būti nukreipti (pasak jų, „orientuoti") tęsti studijų į vieną kurią nors iš aukštųjų mokyklų. Visa tai dar kartą akivaizdžiai ' parodo Malio respublikos vyriausybės dė mesį bei pastangas, kuo spar čiau ugdyti savus nacionali nius kadrus. Vidinė aukštųjų mokyklų or ganizacinė struktūra gana pa prasta. Mokykla padalinta į keletą stambių skyrių („section"). Pvz., valdymo mokyk loje funkcionuoja 3 skyriai: ekonomikos, teisės ir valsty bės valdymo. Skyriui vado vauja departamentas su di rektoriumi priešakyje. Depar tamentų (beje, jiems priklauso visi etatiniai dėstytojai, skai tantys paskaitas atitinkamo skyriaus studentams) teisės ga na plačios. Jie organizuoja savo skyriaus mokymo proce są, ruošia programas, spren džia studentų perkėlimo į aukštesnį kursą klausimus. Pastarojo sprendimas čia ga na įdomus ir sudėtingas, to dėl apie tai — kiek plačiau.
Kaip minėjau, aukštojoje valdymo mokykloje vyksta dvi egzaminų sesijos. Vasarą, pasibaigus antrajai (pavasario) sesijai, susumuojami galutiniai metų rezultatai ir kiekvienam studentui paskaičiuojama vidu tinė balų suma (visų pažy mių). Jeigu ji siekia arba vir šija „10", tai studentas per keliamas į aukštesnį kursą, o jeigu ne (pvz., tesiekia 9,5 balo), tai jam leidžiama per laikyti vieną egzaminą (pa prastai iš to dalyko, kur gau tas žemiausias pažymys). Sėk mės atveju studento vidutinė balų suma padidėja (viršija arba lygi „10"), ir jis perke liamas į aukštesnį kursą. Ne pasiseka — studentas palie kamas kartoti kursą arba net braukiamas iš studentų sąra šų. Kaip čionykščiai studentai leidžia savo laisvalaikį! Ką veikia po paskaitų! Kokios jų materialinės sąlygos! Su šiais klausimais kreipiausi į du sa vo studentus — valdymo mo kyklos IV k. ekonomistą Tachirou Kampo ir Pedagoginio instituto trečiakursį — psicho logą Bandiougou Coulibaly. Štai ką jie man papasakojo: Studentų galimybės turinin gai praleisti savo laisvalaikį čia labai ribotos. Girdėjome, jog TSRS aukštosiose mokyk lose yra gausybė įvairiausių klubų, organizacijų, ratelių, kur kiekvienas studentas gali užsiiminėti pagal savo suge bėjimus bei norus, vystyti sa vo talentą pasirinktoje specia lybėje. Mūsuose nieko pana šaus nėra (čia pravartu pri minti, jog po 1968 m. per versmo šalyje įvestas karinis režimas, bet kokių organiza cijų veikla uždrausta). Kaip praleisti laisvalaikį — kiek vieno privatus reikalas. Bend rabučiuose vietų trūksta (pe dagoginio instituto bendrabu tis talpina vos 25—30% visų studentų, o aukštoji valdymo mokykla iš viso jo neturi), studentai priversti nuomoti kambarius pas miesto gyven tojus. Tai labai brangiai at sieina (6000—8000 mal. fr. per mėnesį). Taigi, išsimėtę po visą miestą, studentai su sirenka į krūvą tik paskaitų, seminarų metu, o taip pat per tuos keletą renginių (šokių, muzikos vakarus], organizuoja mų mokyklos studentų komi teto — vienintelės oficialios studentų organizacijos, teisin giau, organo (13—17 žm.). Štai ir viskas. Tiesa, gabesni sportininkai ar meno mėgėjai turi galimybę užsiiminėti miesto klubuose.
Tokia šiandieninė Malio studentų šiokiadienių mozaika. Nėra abejonės, nugalėjus de mokratinėms jėgoms, ir prie valstybės vairo stojus civi liams, čionykštis akademinis jaunimas galės papasakoti apie žymiai furiningesnį ir kryptingesnį, pilna to žodžio prasme, studentišką gyveni mą.
Ekon. m. kand. Steponas IMBRASAS Bamako aukštosios valdymo mokyklos dėstytojas
VFR — šiuolaikinės, aukštai išsivysčiusios pramonės kraštas, tačiau jį, kaip ir likusį kapitalistinį pasaulį, šiuo metu sukausčiusi ekonominė krizė. Jos alinančias pasek mes VFR gyventojai jaučia iš didėjančio nedarbo, kylan čių kainų, infliacijos. Salyje stiprėja klasių kova, įgauna vis naujas formas. Šioje kovoje aktyviai dalyvauja ir jaunimas, studentai. VFR studentija nėra gausi: tūkstančiui gyventojų VFR tenka tik 6,9 studento, tuo tarpu, kai JAV — 30,2, Ja ponijoje — 14,2, Prancūzijoje — 13,5, Anglijoje — 7,5. Be to, ji labai diferencijuota. Darbininkų vaikai sudaro palyginti nedidelę studentų dalį, nes už mokslą reikia brangiai mokėti. Didesnė pusė studentų priversta ieškoti darbo, kurį rasti labai sunku. Salyje daugiau kaip ket virtis milijono bedarbių, jaunesnių, negu 25 metų. Kad už sidirbtų pinigų, studentai rizikuoja savo sveikata, net gy vybe: išbando naujų rūšių medikamentų, migdomųjų vaistų veikimą ir pan. 7-o dešimtmečio pabaigoje šalį sukrėtė galinga studen tų judėjimo banga. Aukštųjų mokyklų auklėtiniai išėjo į gatves su lozungais, reikalaujančiais nutraukti militarizaciją, atsisakyti revanšistinio politikos kurso, pašalinti iš aukštosios mokyklos konservatyvius dėstytojus ir pan. To mis dienomis labai energingai veikė įvairios pažangios studentų organizacijos. Jos organizuodavo demonstracijas, palaikė ryšius su profsąjungomis, pateikdavo savo reika lavimus ir pan. Vėliau kova atlėgo. Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių šis judėjimas atslūgo — nepakankamas studentų są moningumas. Toli gražu ne visi studentai buvo užėmę teisingą poziciją klasių kovos atžvilgiu. Dalis jų išeida vo į gatves vien dėl to, jog tai buvo tapę madinga. Kita dalis pateko visokio plauko Markuzės tipo „idėjinių va dų" įtakon, nupuolė į kairuoliškumą, maoizmą, anarchiz mą. Didelė dalis nepritapusio prie kovos jaunimo pasuko į dešinę. Galima pasakyti, kad neonacizmo, militarizmo, revanšizmo tvaikas gerokai aptemdęs ir dalies studentijos sąmonę. Daugelyje universitetų kuriasi studentų korpora cijos. Jos pretenduoja į mokyklos, kurioje išugdomi „tik ri vyrai", garbę. Čia išaukštinama grubi jėga (kuo dau giau narys turi randų, gautų fechtuojantis, tuo daugiau jam suteikiama pagarbos, kadangi randas — vėl madingas akivaizdus studento „asmens liudijimas"). Pats geriausias būdas parodyti savo „išsiauklėjimą" — propaguoti anti komunizmą, šovinizmą. Tokios studentijos nuotaikos nau dingos militaristų sluoksniams, svajojantiems apie II pa saulinio karo rezultatų peržiūrėjimą. Tokio tipo „sąjungų", „korporacijų" šalyje veikia ne mažai. Būtent šis faktas leidžia buržuaziniams ideologams daryti išvadą, jog VFR jaunimas sparčiais tempais „deši nėja". „Tai teigti, — rašo Frankfurto prie Maino laikraštis „Elan", — vadinasi, sąmoningai klaidinti visuomenę". To kios propagandos tikslas vienas — nutylėti vis didėjan čią progresyvaus šalies jaunimo, kovojančio už tikrą de mokratiją, įtaką. Koks gali būti „dešinėjimas", jei šalies jaunimas aktyviai kovoja už įtempimo mažinimo politiką, už santykių su socialistinėmis šalimis stiprinimą, solidari zuojasi su engiamosiomis pasaulio tautomis. Ar galima kalbėti apie „dešinėjimą", jei vien per kelis 1975 metų mėnesius demonstracijose dalyvavo daugiau kaip 200 tūkstančių studentų, moksleivių, dirbančio jaunimo. Tai akivaizdžiai parodo, jog kalbos apie kažkokį „dešinėji mą" — tik muilo burbulas. Jaunoji VFR karta ryžtingai kyla į kovą už taiką že mėje, ji supranta, jog: tik taikos sąlygomis įmanoma sėk minga jaunimo kova už socialines, ekonomines ir poli tines teises, už tikrai demokratinę švietimo sistemą. Parengė J. LOIBA
Neramus studentų pasaulis. Ka pitalistinių šalių pažangusis jauni mas ryžtingai kovoja už taiką, de mokratinę švietimo sistemą, prieš militarizmą, rasinę diskriminaciją, kapitalizmą. Klasių kova nežada ramybės.
DĖMESIO: Studentai, vasarą dirbsiantys Palangos gelbėjimo stoty je, kviečiami Į universiteto komjaunimo komitetą birželio 23 d. 16 vai. Prašome atsinešti studentų pažymėjimus ir pinigų (7 rub.) kelionei į Palangą. LLKJS VU komitetas
ačiū tariame Fizinio auklėji mo katedros vedėjui LTSR nusipelniusiam kūno kultūros ir sporto darbuotojui Vytau tui Bimbai, kurio organizaci niai gabumai, reiklumas ir energija didele dalimi prisidė
SVEIKINAME ŽAIDYNIŲ NUGALĖTOJUS! Pasibaigė 1976 metų aukš tųjų mokyklų sporto klubų žaidynės, skirtos TSKP XXV suvažiavimo garbei. Jų pro gramą sudarė 21 sporto ša ka. Visos Lietuvos TSR aukš tosios mokyklos suskirstytos į tris grupes. Stambiausių aukštųjų mo kyklų grupėje pirmąją bendrakomandinę vietą, surinkę 227 taškus, iškovojo mūsų universiteto sportininkai. Antroje grupėje nugalėjo LŽŪA sporto klubas „Pilė nai". Trečiosios grupės nuga
lėtojais tapo Konservatorijos sportininkai. „Mokslo" pergalė džiugina visus universiteto sportinin kus ir, esu tikras, daugelį universiteto dėstytojų, profe sorių ir studentų, ši pergalė — tai nuoširdaus ir kruopš taus mūsų sportininkų ir jų trenerių darbo rezultatas. Sporto klubo „Mokslas" val dybos vardu leiskite tarti jiems nuoširdų ačiū — už darbą, kuris atnešė gražią sportinę pergalę mūsų sena jam universitetui. Nuoširdų
jo prie mūsų sportininkų pergalės. Šiose sporto žaidynėse uni versiteto sportininkai labai įtemptose ir gražiose sportinė se kovose laimėjo 10 pirmų jų komandinių vietų. (Čem pionus skelbiame šiame nu meryje). 13 universiteto studentų tapo sporto žaidynių čempio nais individualioje įskaitoje. Antrąsias vietas komandi nėse varžybose iškovojo: tink linio, sportinės gimnastikos, dviračių sporto ir rankinio
moterų komandos, akademi nio irklavimo, sportinės gim nastikos ir savigynos imtynių vyrų komandos bei baidarių — kanojų irklavimo atstovai. Šešios komandos iškovojo trečiąsias prizines vietas. Ten ka pabrėžti, kad universite to ir KPI sportininkai dalyva vo visose sporto šakose. Ruošiantis kitoms studentų sporto žaidynėms, teks giliau išanalizuoti šių žaidynių re zultatus ir pastebėtus trūku mus. Nors nedaug, bet jų šio se žaidynėse būta. Mūsų ne patenkino sunkiosios atleti kos, dziu-do imtynių, lengvo sios atletikos, vyrų rankinio komandos, klasikinių imtynių ir dviračių sporto atstovų startai. Geresnių rezultatų ateityje tikimės sulaukti iš fechtuotojų, slidininkų, futbo lininkų ir plaukikų. E. PAŠKEVIČIUS „Mokslo" sporto klubo pirmininkas
Šiandien papasakosim apie du sporto renginius, kurie vyksta universiteto studentų profkomlteto iniciatyva, ku rių organizavimu daug rūpinasi pats komiteto pirminin kas A. Kairys ir nepailstantis sporto sektoriaus pirminin kas A. Galminas. Taigi — studentų bendrabutiečlų kompleksinė sparta kiada universitete ir Vilniaus mieste skelbia nugalėtojus.
Aštuonis mėnesius geriausi universiteto bendrabučių spor tininkai varžėsi kompleksinė je spartakiadoje. Penkiose sporto šakose siekė nugalėti jų komandos. Apie šaškių, šachmatų ir stalo teniso var žybas mes jau anksčiau in formavome savo skaitytojus. Jose nugalėjo VI bendrabučio rinktinės. Savotišką rekordą pasiekė ir ketvirtojo gyvento jai — nė vieno jų neišvydo me nei prie margų lentų, nei prie žaliojo stalo. Futbolo varžybos vyko mi nuso sistema. Finale susitiko X — 3 bendrabučio ir trečio jo vienuolikės. Lemiamą ko vą laimėjo III bendrabučio
futbolininkai rezultatu 7:2. Krepšinio, kaip ir futbolo varžybose, dalyvavo dešim ties bendrabučių komandos. Čia neabejotini favoritai bu vo X — 3 krepšininkai. Pus finalyje jie rezultatu 83:34 įveikė X — 2 komandą ir fi nale susitiko su V bendrabu čio atstovais, kuriems perga lė pusfinalyje atiteko be žai dimo (nesusirinko X — 1 ko Vilniaus studentų bendrabučių spartakiadoje nugalėjo manda). Medikų ir finansinin universiteto atstovai. Studentų profkomlteto taurė lieka kų jėgos pirmam kėliny buvo namie: ją sporto sektoriaus pirmininkui A. Galminui įtei gana apylygės, tik antrajame kia komiteto pirmininkas A. Kairys. L. SKIRPSTO nuotr. finansininkai savo lyderių, „Mokslo" rinktinės narių R. Bagdono, R. Cirtauto pastan gomis išsiveržė į priekį ir nu galėjo 52:39.
VARŽYBŲ ARENA
Daugiausia taškų pelnė VI bendrabučio atstovai — 44,4, beveik dvigubai daugiau, negu antroje vietoje likusi per nykštės spartakiados nugalėtoja X-3 bendrabučio koman da (26,4 tšk.) Trečioje vietoje — X-2 bendrabutis (26,2 tšk.). Toliau rinktinės išsirikiavo taip: 4.III (24,1), 5.V (22,1), 6.X (22,0), 7.IX (20,2), 8.VI.II (19,2), 9.V1I (12,2), 10.IV (4,0). Kiekvienos sporto šakos nugalėtojoms komandoms įteik ti prizai, geriausi žaidėjai apdovanoti dovanėlėmis, Pagyri mo raštais. Artimiausiomis dienomis profkomlteto rengia mame vakare VI bendrabučio komandai bus įteikta Perei namoji taurė — svarbiausias šios spartakiados prizas. Baigėsi gana populiarios ir įdomios varžybos. Pirmame jų etape tarp savęs varžėsi kambariai, aukštai, — išryš kėja bendrabučio rinktinė. Spartakiada išjudina bendrabutiečius, sudaro gerą progą pamankštinti raumenis, pakovo ti sporto aikštelėse, žodžiu — derinti fizinį ir protinį darbą. Ateity tos varžybos galėtų vykti dar sklandžiau, jeigu studentų profkomiteto sporto sektoriui mieliau talkininkau tų ir bendrabučių tarybų pirmininkai. Daugiau veiklumo, noro parungtyniauti sporto aikštelėse linkėtume IV, VII, VIII bendrabučiams. Prisiminkime seną gerą posakį: svei kam kūne sveika siela.
Laimikius skaičiuoja pavasarį Nuo rugsėjo iki birželio vy ko Universiteto XXVIII tarpfakultetinės spartakiados, skir tos TSKP XXV suvažiavimo garbei, kovos. „Tarybinio studento" pus lapiuose, informuodami apie varžybas, ne kartą minėjome sėkmingus MMF studentų startus. Matematikų pergalė nėra netikėtumas šioje sparta kiadoje, o malonus dėsningu mas. Fakulteto dekano doc. V. Merkio bei komjaunimo sekretoriaus IV k. stud. J. Averkos remiami, MMF spor tininkai jau ne pirmus metus skina laurus. Sporto kolekty vui šiame fakultete vadovau ja S. Jūraitis. Apie Sauliaus veiklą teko girdėti vien gerus žodžius. Komjaunimo sekreto LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
riaus pavaduotojos Z. Gečai tės nuomone, tai ypatingų organizacinių gabumų žmo gus, visur spėjantis, viską pa darantis, nuolat besirūpinantis savo fakulteto sportine garbe. Sveikindami visus MMF spor tininkus, pirmiausia dešinę spaudžiam ir daug sėkmės lin kime S. Jūraičiui. Busimiesiems medikams spartakiadose buvo įprasta trečia vieta. Malonu, kad šie met ši tradicija pažeista. Su rinkę 78 taškus, Medicinos fakulteto studentai iškopė į antrą vietą. Sporto tarybos pirmininkas R. Pilipavičius ir komjaunimo sekretorius R. Broga sutiko papasakoti apie sportinę veik lą jų fakultete. Geru žodžiu minėjo dekaną prof. dr. S. Pavilonį, besidomintį sportu ne tik teoriškai, bet ir prak tiškai, fizinio auklėjimo kated ros vyr. dėstytoją, pedagogi kos mokslų kandidatą J. Jan kauską, atsakingą už fizkultūrinį-masinį darbą šiame fa kultete.
KAINA 2 KAP.
TAPO BENDRABUTIS Šiais mokslo metais pirmą kart buvo surengta Vilniaus aukštųjų mokyklų bendrabu čių rinktinių kompleksinė spartakiada. Ji skirta TSKP XXV suvažiavimui. Varžėsi universiteto, Pedagoginio ir Inžinerinio statybos institutų atstovai. Gruodžio mėnesį pirmi į kovą stojo šachmatininkai. VISI ir VU susitikimą laimė jo busimieji inžinieriai 7,5: :0,5. Vienintelį pusę taško pelnė V. Monkevičius. Su pe dagogais žaista jau geriau ir laimėta 5,5:2,5. Prie šachma tų lentų pajėgiausi buvo VISI atstovai. Mūsiškiai liko ant roje vietoje. Už tai šaškių varžybose
universiteto bendrabutiečiai buvo tikri padėties šeiminin kai. Mat, varžybos vyko mū sų VIII bendrabutyje, ir nu galėti abu varžovai: VU — VISI 5,5:2,5, VU — VPI 2:1. Gerai žaidė mūsų šaškininkai kand. į sp. m. A. Kačiuška, A. Murma. Dabar jau VISI sportininkai liko antri. Gana pajėgi buvo sudary ta mūsų stalo teniso koman da: keturi kandidatai į spor to meistrus, keturi pirmaatskyrininkai. Ji „sausai" nu galėjo VISI tenisininkus 8:0. Pedagogai rimčiau pasiprieši no, bet ir jie įveikti — 5:3. Nesunkiai savo varžovus nu galėjo V. Bagdonas (LTSR jaunimo čempionas), gerai
— Rimai ,ar sunkios spor to tarybos pirmininko parei gos? — Nelengvos... Ypač, kai iki varžybų likus kelioms va landoms, komandai dar trūks ta žmogaus. Dingo kažkur, ir viskas. Taip atsitiko ir per lengvosios atletikos varžybas. Teko pačiam gelbėti koman dos prestižą: pirmą kartą gy venime išmėginau jėgas trišuolio sektoriuje. Trečią vietą iškovojo vyriškiausio fakulteto atstovai — fizikai (dekanas doc. V. Kybartas, komjaunimo sekre torius III k. stud. J. Ašmonas). Šį pasiekimą reikia ver tinti labai gerai, nes fakulte te mokosi tik apie 90 mergi nų. Nelengva turėjo būti sporto kolektyvo pirmininkui I k. studentui A. Brazui su rinkti merginų komandą. Vy resniojo kolegos IV k. stu dento A. Abišalos bei fizinio auklėjimo dėstytojos V. Radžiukynienės padedamas, A. Brazas sportines problemas iš sprendė sėkmingai.
Štai kaip pasiskirstė vieto mis kiti fakultetai: IV — FAF, V — IF, VI — GF, VII — Fil. F, VIII — ChF, IX — PEF (sporto kolektyvo pirmi ninkas III k. stud. A. Marke vičius, komjaunimo sekreto rius IV kurso stud. M. Utaras), X — TF (sporto kolek tyvo pirmininkas TV k. stud. R. Andrikis, komjaunimo sek retorius IV k. stud. A. Kravčiukas) ir paskutinėje vieto je PF sportininkai (sporto ko lektyvo pirmininkas V. Baliukonis, komjaunimo sekreto rius I k. stud. R. Žukauskas). Tarp busimųjų teisininkų bei pramonės ekonomikos specialistų daug gerų, net la bai gerų sportininkų, o jų fa kultetai pasitenkino autsaide rių pozicijomis. Ar nebuvo galima pasitelkus kiek dau giau organizacinės energijos išvengti nemalonių paradok sų? Teisės fakultetas nedaly vavo septynių, Pramonės ir Prekybos fakultetai — vienuo likos sporto šakų varžybose. Prekybos fakulteto komjau
REDAKCIJOS ADRESAS:
STUDENTŲ SPORTO KLUBŲ ŽAIDYNIŲ ČEMPIONAI 1. Vidmantas Šimkus (PEF IV k.) — stalo tenisas, 2. Rita Urbonaitė (ChF III k.) — gimnastika, 3. įneša Rutkauskaitė (PF III k.) — meninė gimnastika, 4. Aleksandras Abišala (FF IV k.) — fechtavimas, 5. Vincas Pocevičius (TF II k.) — sunkumų kilnojimas, 6. Bronius Misiūnas (GF II k.) — savigynos imtynės, 7. Vigantas Langas (GF IV k.) — savigynos imtynės, 8. Diana Krotaitė (FAF III k.) — kulkinis šaudymas, 9. Romualda Smailytė (MMF I k.) — kulkinis šaudymas, 10. Algimantas Markevičius (FAF I k.) — akademinis irklavimas, 11. Virginija Ikamaitė (FAF II k.) — orientacinis spor tas, 12. Lor’eta Pavilionytė (MMF I k.) — akademinis irklavi mas, 13. Gracijus Remeikis (TF IV k.) — tenisas.
Krepšinio merginų komanda, trenerė L. Gedminienė, Krepšinio vaikinų komanda, trenerė J. Daktaraitė, Teniso komanda, treneris V. Matulaitis, Stalo teniso komanda, trenerė M. Jadzinskaitė, Akademinio irklavimo merginų komanda, treneris E. Bodindortas, Kulkinio šaudymo, treneris I. Vorobiejus, Meninės gimnastikos, trenerė K. Ambraziejūtė, Orientacinio sporto atstovai, treneris V. Januškis.
žaidė V. Urbonavičius, J. Bal sevičiūtė, S. Kolesnik. Iško vota pelnyta pergalė. Antri — VPI, treti — VISI bendrabu tiečiai. Ketvirtoji spartakiados rungtis — futbolas. Po perga lių atėjo ir pralaimėjimų die nos. Mūsiškius nugalėjo VPI (5:0) ir VISI (8:5) vienuoli kės. Savotiška varžybų staig mena buvo inžinierių pergalė (13:9) prieš pedagogus, kurių gretose matėme LTSR jauni mo rinktinės narių. Prieš paskutines — krepši nio — varžybas pirmavo VISI rinktinė, vienu tašku aplen kusi universiteto atstovus. Liko paskutinė spartakiados sporto šaka. Ji „įteiks" čem pionų laurus. Busimieji pedagogai nugali VISI krepšininkus 49:32. Mū siškiai pralaimi inžinieriams 65:69. Spartakiada pasiekė kulmi naciją. Pedagoginio instituto spor to salėje į aikštelę paskuti nėms rungtynėms išbėgo VU ir VPI penketukai. Mūsiš kiams, norint tapti spartakia
dos nugalėtojais, reikėjo var žovus įveikti 11 taškų skirtu mu. Nervingos ir įtemptos pirmojo kėlinio minutės bu vo vienodai „dosnios" abiems komandoms — 24:24. Antram kėliny mūsiškiai didelių pa stangų dėka išsiveržia į prie kį ir laimi rungtynes 20 taš kų skirtumu — 74:54. Nuga lėtojų komandoje 27 taškus pelnė R. Bagdonas.
Už pergalę sporto šakoje buvo skiriami 5 taškai, už antrą vietą — 3 tšk., už tre čią — 2. Taigi, VU bendra bučių rinktinė iškovojo 20 taškų. Antroje vietoje liko VISI rinktinė (18 tšk.), trečio je — VPI (12 tšk.).
Šioji spartakiada buvo jau aukštesnio rango varžybos geriausiems bendrabučių sporti ninkams, leido išbandyti jėgas su stipresniais varžovais. Spartakiada susidomėjo kitos aukštosios mokyklos. Malo nu, kad universiteto studentų profkomiteto iniciatyva susi laukia tokio pritarimo, kad varžybos kitąmet žada virsti respublikinėmis.
Baigdami pasakojimą apie šiuos sporto renginius, nori me tarti keletą žodžių apie Finansų ir apskaitos fakulte to III k. studentą Algį Galminą. Jis buvo ne tik didžiau sias šių varžybų organizatorius, bet ir pats žaidė universi teto bendrabučių stalo teniso, futbolo, krepšinio (turi šių sporto šakų I atskyrį) bei šaškininkų rinktinėse. Algiui bū tų galima prirašyti daugybę komplimentų ir pagyrimo žo džių, kurių jis už savo nepailstančią energiją pelnė su kaupu. Pačiam jam, atrodo, būtų kur kas maloniau ir lengviau (nesakykit, ne juokas vieną dieną apvažlnėti vi sus išsibarsčiusius mūsų bendrabučius, surinkti sportinin kus ir dar kartu su jais išbėgti į aikštelę), jeigu šiame gerame darbe Jis susilauktų daugiau talkininkų, entuziastų, jeigu mes visi daugiau rūpintumėmės studentų fiziniu la vinimu ir grūdinimu, be ko sunku įsivaizduoti harmonin gą, sveiką ir kūrybingą specialistą. Ką dar būtų galima palinkėti Algiui. Taip pat sėkmingai išlaikyti paskutinį sesijos egzaminą, kaip ir keturis pir muosius (trys penketai, vienas ketvertas). Brangintina žmo gaus savybė mokėti iškovoti pergalę. A. JUODUPIS
nimo sekretoriaus I k. stud. R. Žukausko nuomone, pava sariop sporto reikalai fakulte te ėmė taisytis, o kitąmet tu rėtų ir visai susitvarkyti. Sporto kolektyvo pirmininkas II k. studentas V. Baliukonis neneigia, kad padarė viską, ką galėjo. Norėtųsi, kad komjaunimo universiteto komitetas ir jo narys ChF II k. stud. A. Ži linskas aptartų tarpfakultetinės spartakiados rezultatus. Fakultetų komjaunimo sekre toriams, nesidomintiems spor tine veikla, mūsų laikraštyje buvo skirtos kelios kritinės pastabos. Tikimės, kad jos neliks be atgarsio. Juk sportinis-masinis darbas ne vien Fizinio auklėjimo katedros ir sporto klubo reikalas. Pateikiame dar žiupsnelį faktų statistikos mėgėjams. Varžybų programą sudarė 17 sporto šakų. Merginos varžėsi 6 privalomose ir 5 pasirinktose, vaikinai atitin kamai 7 ir 5 sporto šakose. Atskirų sporto šakų varžy
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
bose nugalėtojų vardus iško vojo šie fakultetai: MMF — krepšinio (vaiki nai), stalo teniso (merginos), kroso (merginos ir vaikinai), lengvosios atletikos (mergi nos), slidinėjimo (vaikinai), šaškių (merginos ir vaikinai), orientacinio sporto (mergi nos). MF — stalo teniso (vaiki nai), tinklinio (merginos), 1. atletikos (vaikinai), PDG dau giakovės (vaikinai ir mergi nos), futbolo (vaikinai), kulki nio šaudymo (vaikinai ir mer ginos). FF — rankinio (vaikinai), orientacinio sporto (vaikinai). PEF — krepšinio (mergi nos), tinklinio (vaikinai), ran kinio (merginos). GF — turizmo, slidinėjimo (merginos), savigynos imty nių. FAF — plaukimo (vaikinai), sunkumų kilnojimo. IF — plaukimo (merginos). PF — šachmatų (merginos). E. PAŠKEVIČIUS G. ADOMAITYTE
LKP CK leidyklos spaustuvė LV 12319
Užs. Nr. 1937
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA