Tarybinis Studentas, 1967 m. rugsėjo 20 d. Nr. 23 (609)

Page 1

VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!

1967 m. rugsėjo mėn

20 d TREČIADIENIS

Nr. 23 (609) Eina nuo 1950 m.

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, KARIUOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS

Kaina 2 kap.

KAI KURIE MOKYMO IR AUKLĖJIMO KLAUSIMAI skiriama bendros tvarkos ir rnaši ir komjaunimo organiza­ tytojai kai kada irgi nesuge­ drausmės palaikymui. cija. < bėjo pareikalauti iš studentų Visa tai, kas pasakyta, ak­ akademinės drausmės ir gero IFF komjaunimo organiza­ cija pagirtina kaip iniciato- Itualu ir dabar. Fizikos ir Tei­ mokymosi. fakultetų ataskaitiniuose rius, ieškantis naujų interna- sės i Labai blogai mokėsi politi­ buvo kalbėta, nės ekonomijos praėjusiais cionalinio auklėjimo formų, susirinkimuose * kad yra dėstytojų, kurie su ­ kuriantis ir tobulinantis pa- 1 mokslo metais IFF III kurso žangias studentų gyvenimo Itelkę dėmesį moksliniam dar­ istorikai, nes iš studentų gero bui, tapo nerūpestingais stu ­ tradicijas. Nors organizacija I mokymosi niekas nereikalavo, mokymo ir auklėjimo o jie patys savo iniciatyvos ir kovojo už aukštą akademi- dentijos i nį pažangumą, atskirose gru­ reikaluose. Mokslinį darbą neparodė. pėse jis labai žemas. Pasitai­ būtina dirbti, bet tai jokiu Pavasario sesijos metu Mekydavo akademinės drausmės būdu neturi kenkti mokymo d.cinos fakulteto absolventai ir auklėjimo procesui. At­ vėl, kaip ir 1966 m., silpnokai laužymo ir net moralinio pa ­ Šių metų rugsėjo mėnesį Universiteto ir visos Lie­ laidumo faktų (ypač buvusia­ virkščiai, mokslinis darbas laikė marksistinės filosofijos tuvos fizikai švenčia eksperimentinės fizikos, kieto kūno me antrame žurnalistų kurse). turi prisidėti prie mokymo valsybinius egzaminus. Jeigu ir puslaidininkių fizikos pradininko Lietuvoje, respubli­ Daug paslangų, gerinant vi­ gerinimo. Kai kurie dėstytojai bendras valstybinių egzaminų kos nusipelniusio mokslo veikėjo, Lietuvos TSR Mokslų P. KŪRIS są mokymo-auklėjimo proce­ gi nuėjo klaidingu keliu. Įvertinimo vidurkis buvo maž­ akademijos akademiko, profesoriaus Povilo Brazdžiūno VVU Partijos komiteto Dėl dėstytojų aplaidumo daug 4,4, tai dialektinio ir is­ są, rodė Universiteto Taryba. septyniasdešimties metų jubiliejų. sekretorius Mokslo metų pabaigoje fa­ darbe nukenčia ne tik dalyki­ torinio materializmo — tik P. Brazdžiūnas gimė 1897 m. rugsėjo 18 d. (n. st. IX. studentų paruošimas, bet 3,6. kultetuose partinių organizaci­ nis ♦ -----30.) Kupiškio rajono Zižmariškių kaimo valstiečio šei­ ir auklėjimas. Todėl būtina jų ataskaitiniai-rinkiminiai Paviršutiniškas žinias paro­ moje. Kiek pasimokęs namuose ir Vabalninko pradžios stiprinti mokymo drausmę ir UBILIEJINIAIS metais susirinkimai praėjo dalykiš­ reikalauti asmeninės atsako dė dalis užsienio kalbų ir ru­ mokykloje, 1907 m. (stojo į Panevėžio realinę mokyklą, sų kalbos ir literatūros absotmūsų senasis Universite­ kai, kovingai, kritiškai ir sa­ mybės už pažeidimus. kurią 1915 m. baigė. Po to dirbo Kupreliškio ir Darvikritiškai. Jie parodė, kad vęntų, laikydami T KP isto­ tas dar labiau išaugo — žiškių pradžios mokyklos mokytoju, vėliau Biržų gim­ kelti susirūpinimą ir rijos valstybinį egzaminą. Tą jame mokosi 13.462 studentai: fakultetų partinės organizaci­ tai,Turi nazijos mokytoju. Tarnaudamas Lietuvos kariuomenė­ kad dalis studentų egza­ patį galima pasakyti apie ru­ jos ir dėstytojų kolektyvai 5.735 — dieniniame, 5.233 — je 1921 m. lankė Kaune įsteigtus Aukštuosius kursus, _ visiškai pajėgūs spręsti aktua­ minus laiko tik trejetais. Ne­ sų kalbos ir literatūros absol­ o 1922 m. įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto E neakivaizdiniame ir 2.491 — lius specialistų rengimo page­ atrodo, kad mūsų studentai ventus, laikiusius mokslinio vakariniame skyriuose. Vie ­ Matematikos-gamtos fakulteto fizikos skyrių, kurį = tokie negabūs, — jie mažaj komunizmo pagrindų valsty­ rinimo klausimus. 1925 m. baigė. Dar 1925 m., būdamas Universiteto la- = nuolikoje Universiteto fakul­ dirba per semestrą ir tik binį egzaminą. Pagrindiniai trūkumai mūsų borantu, jis buvo komandiruotas į Ciuricho Universi- E tetų dirba 692 profesoriai, do­ darbe metai iš metų kartoja­ egzaminų sesijos metu ima S. m. sausio mėn. gale par­ tetą Šveicarijoje susipažinti su praktikos darbais. E centai, dėstytojai ir moksliniai si. šturmuoti mokslus. Matyt, tijos komitetas detaliai susi­ 1926 m. vėl buvo komandiruojamas į tą patį Ciuricho = bendradarbiai, 44% kurių yra dėstytojų kolektyvai, kated ­ Egzaminų sesijų duomenys pažino su Politinės ekonomi­ Universitetą pas prof. E. Megerį pasitobulinti. Grįžęs = komunistai. Universitetui, vis rodo, jog dar nemažai studen­ ros, dekanatai ir komjaunimas jos katedros darbu. Partinis 1928 m. paskiriamas vyr. asistentu. Po dvejų me'ų dar = j Augant ' i ir sudėtingesnės tų j egzaminus ateina su gana neparodo didelio reiklumo. Be komitetas visumoje teigiamai kartą komandiruojamas į Ciuricho Universiteto Fizikos E įvairesnės problemos partinei or­ ribotomis žiniomis. Antai, iš to, ne visi studentai-komunis- (vertino šios katedros kolekty­ institutą baigti tvaikyti 1926—1928 m. dirbtą mokslinį E ganizacijai. iškyla Ji mobilizuoja ir visų pavasario" sesijos egzami­ tai yra pavyzdžiu mokymesi. vo pastangas tobulinti politi­ darbą. Sis platus darbas 1930 m. paskelbiamas žurnale = nukreipia visą daugiatūkstan­ nus laikiusių studentų apie Antai, žiemos sesijos metu iš nės ekonomijos dėstymą, ge­ „Annales der Physik“, o P. Brazdžiūnui, išlaikiusiam = tinio kolektyvo veiklą spręsti 60% gavo patenkinamus pa­ 53 studentų-komunistų, laikiu­ rinti paskaitų turinį, kelti jų nustatytus egzaminus, suteikiamas daktaro laipsnis. = pagrindiniam uždaviniui, kurį žymius ir daugiau kaip 13% sių kursinius egzaminus, pa­ idėjinį-teorinį lygį ųei dėsty­ Tolesnė P. Brazdžiūno veikla neatskiriamai susijusi su = partija iškėlė aukštajai mo­ (4/2) nepatenkinamus. Dėl ne­ tenkinamus pažymius gavo 22 mo metodiką. Kartu partijos Kauno, o vėliau Vilniaus Universitetu. 1933 m. jis iš- E kyklai, — ruošti aukštos kva­ pažangumo per visus mokslo studentai, o keturi — nepa­ komitetas pagrįstai pareiškė renkamas einančiu docento pareigas, 1936 m. — Fi- E lifikacijos, tvirtos marksisti­ metus 77 studentai buvo iš­ tenkinamus. Pavasario kursi­ pretenzijų katedrai. Savo nu­ nių egzaminų sesijoje iš 49 zikos katedros docentu. = nės-lenininės pasaulėžiūros braukti iš studentų sąrašų. tarime jis nurodė, kad kai 1940 m atkūrus Lietuvoje tarybinę santvarką ir per- = specialistus. Valstybinių egzaminų rezul­ studentų-komunistų patenki- kurių dėstytojų paskaitose namus pažymius gavo 26 stukėlus iš Kauno į Vilnių Matematikos-gamtos fakultetą, E tatai irgi rodo, jog kai kurių stokoja metodologinių ir teori­ Ataskaitiniais metais Uni­ P. Brazdžiūnas persikelia dirbti į Vilniaus Valstybinį = versiteto partinė organizacija specialyoių dalies absolventų dentai, o du — nepatenkina- nių problemų išryškinimo, per universitetą, lis paskiriamas Eksperimentinės fizikos = mokymo-auklėjimo srityse va­ žinios ribotos: net 39 absol­ mus. mažai paskaitose naudojamos katedros vedėju. 1945 m. Aukštoji atestacinė komisija = dovavosi TSKP XXIII suva- ventai gavo nepatenKinamus Mes dar kartą pabrėžiame, vaizdinės priemonės, katedra suteikia P. Brazdžiūnui profesoriaus vardą. žavimo nurodymais dėl aukš-, pažymius Kai kurių absolven­ kad reikia skirti didesnį dė­ reikiamai nekontroliuoja se­ Tuoj po karo pradėjus klestėti Tarybų Lietuvoje Ę tosios mokyklos uždavinių tų atsakymuose trūko konkre­ mesį studentų savarankiškam minarų pravedimo metodikos mokslui, prof. P. Brazdžiūnas stovi mokslinių tyrimų E dabartiniame etape, rėmėsi tumo ir teorinių žinių. Vals­ darbui per visą semestrą. Čia klausimų bei seminarų vado­ avangarde, organizuoja naujas tyrimų kryptis Universi- E TSKP Ministrų Tarybos tybinių egzaminų komisijos da! kartą iškyla koliokviumų vų darbo. Katedra nėra pa­ tete ir Mokslų akademijoje, auklėja jaunąją kartą, dir- e 1966 m. rugsėjo mėn. nutari­ savo ataskaitose atskleidė reikšmė. kankamai reikli savarankiš­ ba didžiulį organizacinį darbą. Kartu dirbdamas Vii- E mu dėl priemonių toliau ge­ daug trūkumų mūsų mokymo Reikia pažymėti, kad Uni­ kam studentų darbui bei aka­ darbe, ypač istorikų ,r rusisniaus Valstybinio pedagoginio instituto direktoriumi = rinti specialistų rengimo ko­ versitete gerėja studentų deminei drausmei. (iki 1950 m.), įneša neĮkainojamą indėlį į Lietuvos mo- E kybę aukštosiose ir specialio­ tų paruošime. marksistinis paruošimas. Viso­ TSKP ric rugpjūčio mėn. kytojų ruošimo reikalą. 1949 m. prof. P. Brazdžiūnas E se vidurinėse mokyklose ir Fizikos fakultete išryškėjo se visuomeninių mokslų ka­ CK Pneme nutarimą išrenkamas Lietuvos TSR MA nariu — korespondentu, e analogišku LKP CK ir LTSR viena didelė spraga studentų tedrose yra sutelkti energingi •>Del, priemonių dar labiau iš-' ir aukštos kvaliiikacijos bei paruošime (ypač bendrosios 1957 m. — akademiku. E Ministrų Tarybos 1966 m. vystyti visuomeninius moks­ P. Brazdžiūnas yra labai geras pedagogas, daug = gruodžio mėn. nutarimu, o fizikos disciplinose). „Kartais patyrę dėstytojai. Pastarieji sa­ lus ir pakelti jų vaidmenį įdėjęs energijos ir jėgų mūsų Universiteto Fizikos fa- - taip pat atsižvelgė į š. m. va­ atrodydavo kad diplomantų vo ruožtu padarė nemaža pa­ komunizmo statyboje". Sis kulteto laboratorijų organizavimui. Jis yra parašęs ke- E sario mėn. Maskvoje įvyku­ paruošti darbai atlikti ne jų stangų, kad teoriniu, moksli­ nutarimas ne tik numato eilę sio Visasąjunginio aukštųjų pačių, o darbo vadovų" — ra­ niu ir idėjiniu požiūriu gi­ priemonių, padedančių gerin­ lėtą vadovėlių aukštosioms mokykloms. Prof. P. Brazdžiūnas yra daugelio mokslinių darbų = mokyklų darbuotojų pasitari­ šoma valstybinių egzaminų liau, o taip pat įdomiau ir ti visuomeninių mokslų dės­ autorius kieto kūno ir puslaidininkių fizikos srityją,. Jo = mo pareikštas mintis dėl komisijos ataskaitoje. ^cr^ingiau būtų dėstoma tymą bei stiprinti komunistinį puoselėjami šios fizikos mokslo srities darbai yra = aukštųjų mokyklų uždavinių, Praėjusių metų ataskaiti­ t^KP istorija, politinė eko­ besimokančiųjų auklėjimą. pripažįstami ne tik Tarybų Sąjungoje, bet ir užsienyje. E įgyvendinant TSKP CK ir niame pranešime apie tokias nomija, filosofija ir mokslinio Tuo pačiu jis padidina aukš-. priežastis buvo detaliai kal­ komunizmo pagrindai. tųjų mokyklų partinių organi­ Partija ir tarybinė vyriausybė, įvertindama milžiniš- = Ministrų Tarybos nutarimą. Nepaisant to, vis tik su vi­ zacijų ir visuomeninių mokslų Partijos Universiteto komi­ bama, buvo pabrėžta, kad de­ ką prof. P. Brazdžiūno indėlį į fizikos mokslo išvysty- = mą, yra apdovanojusi jį Garbės raštu ir dviem meda- | tetas, vykdydamas 1966 m. kanatai ir katedros neskiria suomeninių mokslų studijavi­■ katedrų atsakomybę, „formuoliais „Už šaunų darbą". e spalio mėn. ataskaitinio su-_ reikiamo dėmesio spcialybifj mu Universitete dar pasitaiko> jant marksistinę-lenininę spepaskaitų idėjiniam lygiui kel­ Kai kur studen­• cialistų pasaulėžiūrą, komuŠiuo metu piof. Brazdžiūnas yra kelių tarybų narys, E sirinkimo nutarimą ir siekda­ ti, reikiamai neatsižvelgiama nesklandumų. tai patys nesugebejd savęsi nistinį sąmoningumą ir kilmas gerinti specialistų paruo ­ Lietuvos TSR fizikų draugijos pirmininkas, Fizikos fa- E stengėsi, kad studentų j auditorijos poreikius ir stu­ mobilizuoti geram visuomenių<■ n:as moralines savybes, auk­ kulteto konkursinės — perrinkimo komisijos pirminiu- = šimą, mokymo ir auklėjimo klausi­ dentų sugebėjimus įsisavinti nių mokslų studijavimui, kai lėjant juos aktyviais komuniz­ kas, Lietuvos TSR MA patentinės grupės pirmininkas. = mai būtų visų Universiteto jiems pateikiamas žinias. Ne kur abejingas tam pasirodė ir mo statytojais, gamybos no­ LTSR Ministrų Tarybos valstybinių piemijų tarybos fi- g grandžių dėmesio centre, tik­ visuose fakultetuose dėmesin­ aktyvas (komsorgai, proforgai, vatoriais patriotais ir interna zikos, matematikos, chemijos ir technikos mokslų sek- = rino atskirų fakultetų, jų par­ gai rūpinamasi pirmaisiaisi seniūnai), o šių disciplinų dės- cionalistais". cijos pirmininko pavaduotojas, atsakingasis „Lietuvos E tinių biurų ir katedrų veiklą, kursais ir ypač silpnesniaisiais fizikos rinkinio" redaktorius, LTSR MA fizikos, techni- g siekė atskleisti trūkumus, nu­ studentais bei studentų sava­ kos ir matematikos mokslų skyriaus akademikas-sekre- = matyti būdus ir priemones rankišku darbu; mokyme, patorius, mūsų Universiteto Fizikos fakulteto Radiofizi- S jiems pašalinti. lyg.nti, dar per mažai panau­ GERB. DĖSTYTOJAU, STUDENTE! kos katedros vedėjas. Chemijos fakulteto katedro­ dojamos techninės vaizdinės APIE KIEKVIENĄ ĮVYKSIANTĮ RENGINĮ FAKUL­ Lietuvos fizikai ir mokslinė inteligentija, švęsdama E se retai buvo svarstomi meto­ priemonės, trūksta gerų vado­ KATEDROJE, AUDITORIJOJE NEPAMIRSKIšį garbingą prof. P. Brazdžiūno jubiliejų, kartu su iuo = dologiniai ir metodiniai klau­ vėlių ir metodinių nurodymų S TETE, TE PARAŠYTI ARBA PRANEŠTI J „TARYBINĮ STUneakivaizdininkams), džiaugiasi fizikos mokslo suklestėjimu ir linki šiam g simai; aptariant paskaitas, ne- (ypač ■ CENTĄ" TELEFONU silipnokai kovojama už aka ­ didžiulės energijos ir nepaprasto darbštumo žmogui ~ "pakč .'.karnas dėmesys buvo 2-58-84 deminę drausmę. Nepakanka ­ daugelio kūrybingų metų ir geriausios sveikatos. = skiriamas jų idėjiniam povei­ kiui, per maža dėmesio buvo mai mokymosi reikalais rūpiuiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiitiiiuiiiiiniiiiiiiiiiiiiHtiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiif!


2 psi.

TARYBINIS STUDENTAS *^***^»**>*****^w**»^*^w*^»« 1967 m. rugsėjo mėn. 20 d.

NAUJŲ TRADICIJŲ BEIEŠKANT

Tau patikėta Ateitis1 H VALUKONIS GF partinio biuro sekretorius, geologijos-mineralogijos mokslų kandidatas

SA1M1TE

Žurnalistų krikštas

Yra toks gėrimas, kuris iš­ Užgęsta šviesa, pagrindinių trykšta iš žemės gelmių, o šių ceremonijų kaltininkų ran tiksliau — iš filologų kiemo, koše įsižiebia žvakutės ir... 1967-ieji. Jubiliejiniai metai. Pirmakursiai, atėję į Uni­ fontano pavidalu tik vieną — Visiems klauptis, — pa versitetą šiemet gali didžiuotis, kad jų pirmieji žingsniai kartą per metus — prieš pat sigirsta įsakmus balsas. aukštojoje mokykloje sutaps su visos šalies pirmaisiais žurnalistų krikštynas. Jo ste­ Žvakučių šviesa pamaži: Žingsniais, pereinant į naują pirmosios pasaulyje socialisti­ buklinga galia, suteikiančia slenka žemyn. Ir iškilmingoje Penktadieni, rugsėjo 15 die ­ Pranešimą apie VVU parti ­ nės valstybės egzistavimo dešimtmetį. Pasididžiavimo fuksui profesinio meistrišku­ jausmas — didelis, kilnus jausmas. Jis labai gerai pažįsta­ nų, Įvyko Universiteto parti­ jos komiteto darbą per ata­ mo, ir nutarė pasinaudoti ant­ tyloje perskaitoma priesaika nės organizacijos ataskaitinis- skaitinį laikotarpį padarė sek­ Pirmakursiai pasižada (tikėki mas ir mums, Universiteto pedagogams, peržvelgiantiems rinkiminis susirinkimas. Jame retorius Pranas Kūris. Disku­ ro kurso žurnalistai. me, kad iš širdies) vykdyti nueito kelio retrospektyvą. Tas pulkus gėrimas ir iš­ visus rašytus ir nerašytus įsa dalyvavo svečiai: LKP Vil­ sijose kalbėję S. Uosis, J. Bal­ tryško rugsėjo 16 d. 19 vai. niaus miesto komiteto pirma­ kevičius, A. Cirtautas, P. kymus, prisiekia būti tikrais 1.900 IR 13.000 sis sekretorius K. Mackevi­ Vaitkevičius, H. Valukonis, Antrakursiai nežinia ką būtų plunksnos draugais. padarę savo draugei V. Oblačius, Lietuvos TSR Aukštojo K. Vaištarienė, G. Dienys, P. Ir štai krikštatėvis merkia Per 50 metų mūsų socialistinė Tėvynė nepaprastai su­ ir specialiojo vidurinio moks­ Girdžius, J. Kubilius, K. Mac­ činskaitei, jeigu ji būtų pra­ šluotą į puodą. tvirtėjo, įgijo daug draugų ir prijaučiančių. Tačiau įvairaus lo ministro pavaduotojas K. kevičius dalykiškai apibend­ žiopsojusi tą lemtingą minutę. „Paminėsit jūs savo krikš plauko antikomunistai ligi šiol neprarado vilčių pasukti Žukauskas, LKP Vilniaus m. rino pranešimą, gvildeno iški­ Bet Vanda savo pareigą atli­ lynas", — rodos, sako jo veivisuomenės vystymosi ratą atgal. 1918 metais jie prana­ Lenino rajono komiteto sekre­ lusias problemas. ko. Ąsotis pilnas. das. Pirmajam apsikrikštyti šaudavo, kad Tarybų respublika žlugs po vienos—dviejų Pirmakursiai klusniai išge­ tenka torė G. Radzevičienė, Lietu­ Susirinkimas priėmė išsamų garbė V. Bogomolalkosavaičių. Dabar tokios pranašystės atrodytų juokingai. ria kiekvienas savo taurę. Tai vos KP CK mokslo ir kultū­ nutarimą, išrinko naują Uni­ vui. Priesaikos lapo apačioje Visgi atsiranda šauklių, raginančių naudoti bet kokias pirmas kelio į žurnalistus eta ­ ros skyriaus vedėjas A. Rim­ versiteto partijos komiteto jis su žąsies plunksna deda priemones, netgi branduolinį ginklą, kad tik 2000-aisiais kus ir Vilniaus Valstybinio sudėtį ir delegatus j Lenino pas. Skonis, sako, ne koks. tris kryžiukus, krikštamotė metais nebūtų 83-ią kartą švenčiamos Didžiosios Spalio pedagoginio instituto partor- rajono komiteto XX konferen- Tur būt, gėrime ištirpęs pa­ (teikia užrašų knygutę su to­ grindinis studentiško gyveni­ kia pat plunksna. Bučiuojant socialistinės revoliucijos metinės. ganizacijos sekretorius A. ciją. Rakūnas. Tačiau visos buržuazinės ideologų pastangos pasmerk­ „T. STUD." koresp. mo prieskonis — druska. Artinasi pačios pagrindinės kirvį, žmogėnui ant galvos tos žlugimui. Tarybinė santvarka darbo žmonėms davė šluotos lietus: Vasili­ vakaro ceremonijos. Pirma­ pasipila nepaprastai daug, išlaisvino jų dvasinę energiją. jus — jau tikras fUksas. kursių krikštatėviais pakvie ­ Paimkime, kad ir sritį, labiausiai artimą mums, studen­ Ir taip visus iki vieno. čiami Žurnalistikos katedros Kam tams, pedagogams ir mokslininkams, t. y. švietimą ir moks­ daugiau teko vandens, vyr. dėstytojas J. Bulota ir lą. TSKP CK tezėse „50 metų Didžiajai Spalio socialistinei kam — mažiau, kas labai jau visiems žinoma satyrikė V. Ži ­ revoliucijai“ pateikiami tokie skaičiai: iki revoliucijos bend­ mokslišką parašą suraitė, kas linskaitė. rojo lavinimosi mokyklose mokėsi apie 9,5 milijono moks­ visai neaiškų ženklą padėjo. Kiekvienas jaunas žmogus 1. Norėtume sužinoti, kodėl Krikštatėviai nesijaudina. Reikia tikėti, kad Universite­ leivių, o 1966 metais — 48 milijonai, carinės Rusijos aukš­ mėgsta lankyti šokių klubus, taip įvyko rugsėjo pirmojo Nebūtų jumoristai. tosiose mokyklose studijavo 127 tūkstančiai studentų, o te šis nedidelis trūkumas — galima turiningai sekmadienio vakarą prie Ak­ — Tik nepilkit daug van­ mažaraštiškumas — bus likvi­ .1966 metais mūsų šalyje — 4123 tūkstančiai studentų. Ste- II kuriuose ir linksmai praleisti šeštadie- tų salės paradinio įėjimo? dens. .. — pasigirsta prašantis duotas. .binantys skaičiai! Ir tokių pavyzdžių galima pateikti šim­ I nio ar sekmadienio vakarą. — Tikriausiai, pirmakursiai mergaitės balsas. tus, tūkstančius. krikštynoms, vi­ Universiteto Kultūros klu- nežinojo, kad poilsio vakarai — Po visą kibirą! Kad nuo­ si Pasibaigus Kalbant apie mūsų Universitetą, taip pat būtina pažymė­ I bas stengiasi, kad mūsų jau- Aktų salėje prasideda visada pasijunta laisviau. Antra­ taika būtų geresnė! — kažkas ti, kad netgi per paskutiniuosius metus jis nepaprastai iš­ I nimas gražiai ir kultūringai punktualiai. Ir ateityje neda­ kursiai patenkinti, kad fuksai augo, pasikeitė. Jeigu 1945 metais jame mokėsi 1880 stu­ Į pailsėjų. Nuo rugsėjo pirmos rysime vėluojantiems nuolai­ atkerta. didvyriškai išlaikė šį pirmąjį Pirmakursių vadovas vyr. dentų, tai 1967Jais — jau apie 13 000. I surasti nauji muzikantai, gerai dų. dėstytojas V. Žeimantas siūlo bandymą, o krikštatėviams 2. Ar galite nusiskųsti mūsų pakelti kavos puoduką už taip pat nėra ko liūdėti, įsi­ ’ Dabar mūsų Alma Mater fakultetuose ruošiami net 31 Į išvaškuojamas parketas, budi I tvarkdariai. Ir atrodytų viskas jaunimo elgesiu šokių metu? prasidėjusius mokslo metus. gijus iš karto tiek daug sūnų specialybės specialistai. I puiku. ir dukterų. Pasigirsta muzika, — Poilsio vakarų metu jau­ Pagaliau krikštatėviams už ­ Tačiau taip nėra. suskamba žurnailstų himnas, nimas elgiasi kultūringai. Tik INFORMACIJOS LAVINOMS BLAŠKANT. . . Jaunimas, ypač pirmakur- Teikėtų priminti rūkoriams, dedamos togos, atsiranda šluo­ dainos... Keliami lietuviškos ta, puodas vandens (po kibi ­ I šiai, ilgai neužmirš tų dviejų Pirmas kursas.... Jaunas žmogus, atėjęs į Universitetą, I vakarų — šeštadienio ir sek- kad niekas ir niekur scenoje rą visiems jokiu būdu neuž­ giros puodeliai: nerūko. — Už nelengvą, bet puikią teks, todėl busimieji fuksai prisiklausęs „senjorų" pasakojimų, jog galima studijuoti I madienio, pirmųjų savo šokių už3.kulisų Gal pasakysite, kaip nu­ kiek pralinksmėja), kryžius profesiją! lik iš konspektų ir vadovėlių, kartais netgi neįtaria, kokio I Aktų salėje. matyta organizuoti šokius at­ su nukryžiuotu kirviu... S. ZALAGAITE didžiulio okeano vandenys prieš jį. To okeano pavadini­ Skelbimai pranešė: šokių einančiais vakarais? mas — Mokslinė Informacija. Studijos — ne tik maloniau­ — Poilsio vakarai ateityje pradžia — 20 valandą. Apsios jaunystės dienos, neišdildomi įspūdžiai, bet ir įtemp­ turės tematinių vakarų pobū­ tas, sunkus darbas, atkaklus plaukiojimas žinių okeano I sukresni vaikinai ir merginos dį: kviesime į svečius akto­ PRIMENAME, KAD I atėjo laiku, nusipirko bilievandenimis. I tus ir ramiausiai šoko. Bet rius, revoliucinio judėjimo Mokslas šiais laikais nepaprastai išsivystęs, diferencijuo­ I keistas reginys prasidėjo tą veteranus, muzikus, visuome­ Mūsų laikraštį galima Universiteto savaitraštis tas. Šiandieniniam pirmakursiui savo specialybėje tenka I sekmadienio ant staliuko prie Rektora­užsiprenumeruoti redakci­ vakarą nuo nės veikėjus, kitų aukštųjų susidurti su dvigubai didesniu informacijos kiekiu, negu jo I 20.30 valandos. Aktų salė bu­ mokyklų saviveiklininkus. PENKTADIENIAIS to bus kuo mažiausiai pla­joje Patekti į visus vakarus Ak­ kolegai, studijavusiam 10 metų atgal. Norint būti geru vo užrakinta. Atėję su bilie­ nuo 17 iki 18 vai. tinamas. specialistu, šiandien kasdien reikia skaityti po 100—150 Savaitraščio kaina 10 tais jaunuoliai ir merginos tų salėje bus galima tik su mėn. — 76 kap. puslapių spausdinto teksto. O kur dar įvairi papildoma negalėjo patekti į vakarą. studento pažymėjimu. 4. O tematinių vakarų me­ Naujas „Tarybinio stu­ medžiaga — projektai, rankraščiai, brėžiniai!.. Šiandien jau Nors bilietus ir rodė prieš dento" numeris išduoda­ nepakanka žinoti 2—3 kalbas, šiandien reikia valdyti 8—10 langą viduje budintiems drau­ tu ar daug laiko liks šokiams? — Manau, kad šokiams laimas TREČIADIENIAIS nuo kalbų. Juk vystantis anksčiau atsilikusioms ekonominiu govininkams. Keista, ar ne 8.30 vai. ryto ir nuo tiesa? turi bilietą, o negali ko užteks. kulturiniu atžvilgiu tautoms šių tautų kalba leidžiama vis J. GIRAITIS 13.30 vai. iki 14.45 vai. įeiti. Gėda prieš pakviestą daugiau literatūros. Pavyzdžiui, apskaičiuota, kad jeigu draugę ir apmaudu sau pa­ šiandien anglų kalba išleidžiama apie 27% pasaulinės Kiekvieno kurso proformokslinės literatūros, tai ateityje šis procentas sumažės tri­ čiam. Susirinko geras pusšim­ go ir katedros laboranto mokslinio organizavimo labo­ tis jaunimo. Stovi, laukia prie gubai. Užtat indų kalbom bus spausdinama apie 17% svarbi užduotis — pasirū­ ratorijoje, durų, beldžiasi, prašo įleidžia­ charakteristikos: mokslinės literatūros... pinti ne tik sąjunginės bei „Gamybinės praktikos metu mi. Bet kur tau: ten, viduje, Šiandien žmogų užgriūva (tikrąja šio žodžio prasme) respublikinės spaudos sa ­ drg. Kvedaras buvo darbštus, informacijos lavina. Ir nenuostabu, kad XX amžiaus vidu­ ir girdėti nenorėjo... valaikiu užsakymu, Kaip niekad gyva ir triukš­ planų sudarymo tvarka irbetmeir­ pareigingas darbuotojas. Jau Pasvarstykime, kas kaltas? ryje neįmanomi mokslininkai-enciklopedistai, kad šiandien „Tarybiniu minga buvo Ekonomikos fa­ todika, darbo studentu". normavimo nuo pat pirmų dienų sugebė­ labai dažnai fizikas nesupranta fiziko, o biologas — bio­ Negi atėjo metas, kai į šo­ kulteto kiemelyje pirmadienio ,-principais, ūkinės bei finansi­ jo dirbti wwvwwwwwwwwwwwwvaaaa /wwwwwwaaaz savarankiškai, zvvvvi paro­’ kius reikės brautis pro langą? logo. Mūsų korespondentas krei­ rytą. Tai V kurso pramonės nės veiklos analizės metodais dė gilias teorines ir praktines Informacijos gausėjimas sukelia daugybę prieštaravimų pėsi į Universiteto Kultūros planavimo ir darbo ekonomi­ ir t. t. Labai gerai įvertintos žinias... Atliko du stambius apmokymo procese. Ir neveltui juokaujama, kad studentas klubo vedėją drg. Joną SRE- kos specialybių studentai, ką pramonininkų A. Skrupskelio, darbus: „Raštvedybos pageri­ panašus į 20 litrų talpos indą, kurį dėstytojai stengiasi BALIŲ, prašydamas atsakyti į tik sugrįžę iš gamybinės prak­ O. Kvedaro, Z. Gobytės, N. nimas EKB" ir „Inžinieriniųpripildyti 40-čia litrų išminties skysčio. Nenuostabu, kad keletą pateiktų klausimų. tikos, laukė komisijos, kuri Rimdžiūtės, o taip pat darbo valdymo darbų mechanizaci­ didelė dalis šio brangaus skysčio išsilieja per kraštus. • turėjo įvertinti gamyboje įgy­ ekonomikos spec. studentų E. ja EKB". Pastarasis darbas Vainonytės, B. Lebedevo ir duos eksperimentiniam konsttas praktines žinias. Tačiau kiekvieną skystį galima tom ar kitom priemo­ Kaip jau parodė pirmoji kt. žinios. ravimp biurui 30 tūkst. rub nėm „sutankinti“. Labai daug informacijos „sutankini­ PLATINTOJŲ ŽINIAI! studentų apklausa, septyni Patenkinti ekonomistų metinės ekonomijos". mas" priklauso ir nuo to, ar jaunas žmogus, atėjęs į pirmą Gerai atsiliepia Vilniaus Universiteto studentų prof- mėnesiai, praleisti įvairiose praktika ir įmonių vadovai. kursą, supranta iškilusių prieš jį mokslo problemų rimtu­ mą, ar yra pasiruošęs spręsti jas sąžiningai, sistemingai, komitetas užvakar įvykusia­ respublikos pramonės įmonėse Štai ištrauka iš pramonės pla­ skaičiavimo mašinų gamyklos me posėdyje numatė tokį bei statybinėse organizacijose, navimo specialybės diploman­ vadovai apie drg. Skrupskelio pasiaukojančiai. „Tarybinio studento" prenu­ tikrai nenuėjo veltui. Prakti­ to O. Kvedaro, atlikusio prak­ darbą, kur jis padėjo sėkmin­ meruojamų egzempliorių skai­ kos metu studentai susipažino tiką LTSR celiuliozės, popie­ gai įdiegti cechuose pilną „SAUGOKITE BRANGIAUSIA. . . su įmonių gamybine bei orga­ riaus ir medžio apdirbimo ūkiskaitą. čių fakultetuose: nizacine struktūra, gamybos pramonės ministerijos darbo Vyr. dėst. S. IMBRASAS 1. Istorijos ir filol. Prisimena vienas epizodas, perskaitytas spaudoje. —600, fak. Iš JAR į Tėvynę skrido lėktuvas su tarybiniais specialis­ 2. Ekonomikos fak. —600, tais. Ir štai netikėtai viso pasaulio radijo stotys priėmė — 400, 3. Medicinos fak. nelaimės signalus: su lėktuvu atsitiko nepataisoma nelaimė 4. Mat. ir mechan. fak. ir jis nepasieks tikslo. Paskutinėm akimirkom bortradis5. Chemijos fak. tas suteikė galimybę keleiviams perduoti kelis žodžius ar­ 6. Gamtos fak. Ir štai naujų mokslo metų metais atsirado ir naujų dis­ Praėjusių mokslo metų pa­ baigoje „TARYBINIAME STU­ siurprizas: iškilmingai įteikia­ ciplinų. O jų tarpe — kar. timiesiems Tėvynėje. Lėktuve skridusiųjų vardu žodį tarė 7. Fizikos fak. DENTE" buvo išspausdinta mos studentiškos kepuraitės! parengimas. Net Ir čia buvo 8. Teisės fak. Borisas Kovalenka, žymus ekskavatorininkas, Volgos ir replika dėl studentiškos kepu­ Deja..., tik pirmakursiams. griežtai pareikalauta, kad Kremenčugo hidroelektrinių, Asuano užtvankos statytojas. 9. Bendramokslinis — 100. raitės. Šia tema buvo daug Stovi už jų nugarų antrakur­ kiekvienas studentas atvyktų fak. Kaune ■Tūkstančiai visų kontitentų žmonių išgirdo išdidų priesarašyta ir fakulteto sieninėje siai ir gailiai šypsosi... Nei su savo studentiškuoju atribu­ Numatyta, kad ir fakultetų 1 tu. Skėsčioja rankomis stu­ ' ką: „Saugokite brangiausia, ką mes turime žemėje, — Taorganizacijos, spaudoje. Praėjo nemaža mė­ pinigų, nei kepurės... visuomeninės Dabar rytais šaltoka. Ir vėl dentai, nežino ką daryti. katedros ir laboratorijos užsi­ nesių, kai Iš 1966 metų „fuk.rybų valdžią!" Negi dabar reikės prašyti sakys ne mažiau kaip po 5 sų"-lituanistų buvo surinkti antrakursiai norom-nenorom '• Neužmiršk šių žodžių, jaunuoli, šiandien atėjęs į pirmą savaitraščio pinigai, skirti kepurės pirki­ turi prisiminti studentiškas iš pirmakursių arba... an­ egzempliorius. * kursą! Tarybiniai žmonės, išdidžiai pasitikę mirtį, patikėjo mui. Baigėsi mokslo metai, kepuraites. O ypač — vaiki­ sambliečių. VVU STUDENTŲ nai. Be to, su naujais mokslo bet kepuraičių nesimatė. PROFKOMITETAS G. VINICKAS ■' tau Ateitį.

Partinėje organizacijoje

Į AKTŲ SALĘ —SU LEIDIMAIS

(

Duokite ir mums kepuraitę


1967 m. rugsėjo mėu. 20 d. l-'*"w-'*/*-'*,'*J*J*-'***?********/*^* TARYBINIS STUDENTAS ■*'****‘*'*'»***'*’*'*>,W'»«»*^»*‘***'*‘*'****,**'*'***<4 3 psl.

Lazdynų Pelėda

azdynų Pelėdos 100-jų gimimo metinių jubiliejus privertė mus visus prisiminti šią dramatiš­ ko gyvenimo, neramaus cha­ rakterio ir talentingos plunks­ nos moterį. 0 jos vardas dau­ geliui mūsų jau nebedaug ką sakė. Tiesa, dar iš vidurinės ■lokyklos suolo mes žinojo’nėj kad Lazdynų Pelėda — Žemaitės ir G. PetkevičaitėsBitės amžininkė, kriti­

L

Daugel linksmų pavasarių pergyveno senis Juozas. Ir kaip jis prisimena, kiekvie­ nas pavasaris ji gaivinte gai­ vino, kilnote kilnojo. Kitoks našumas, kitoks valkumas atsirasdavo sustirusiuose per žiemą senelio sąnariuose. Linksma ant širdies, lengva ir taip gera, neapsakomai gera būdavo. Kiekvienas pa­ vasaris būdavo jam tartum nepaprasta naujiena. Iš žiemos miego pabun­ danti gamta — tai buvo jo visad atdara knyga, iš ku­ rios nuo pat kūdikystės mo­ kėsi senis gamtos paslapčių; darydamas savo pastebėjimu, didino savo žinių skaičių. Nemokėjo senis nei rašyti, nei skaityti; o gaila, nes jo pastebėjimai gal butų atnešę nemaža naudos kokiam moks­ lininkui. Taikosi žmonėse, kad šimtai ir tūkstančiai me­ tų praeina, kol mokslininkai patiria ir ima naudotis tuo, ką jau seniai iš padavimų vien sužinome, kad jau būta vartojama senelių sodiečių, ir mokslininko uždavinys be­ palieka sutvarkyti tas žinias ir paaiškinti. Kiekviena žemės saujelė

Tarybinių žmonių sveikatos apsaugos srityje dirba beveik 4 milijonai ąydytojų ir kitų sveikatos apsaugos darbuotojų. O 1966 metais vaikų darželius ir lopšelius lan­ kė daugiau kaiD 8,5 mili­ jono vaikų (1958 metais — 3,5 milijono). O U viso septynmečio metais pastatyta gyvena­ mųjų namų, kurių bend­ ras plotas maždaug 560 milijonų kvadratinių met­ rų ir, be to, 3,5 milijono gyvenamųių namų kol­ ūkiuose. Kasmet gyvena­ mąjį plotą gaudavo 11 — 12 milijonų žmonių. O 1966 — 1970 metais numatyta pastatyti mies­ tuose, darbininkų gyven­ vietėse ir tarybiniuose ūkiuose gyvenamųjų na­ mu. kurių bendras plotas daugiau kaip 480 milijo­ nų kvadratinių metrų. Be to, bus pastatyta 2 — 2.5 milijono gyvenamųjų na­ mų kaime. O Lietuvoje pokario metais pastatytos 173 nau­ jos įmonės, 2,5 milijono

„Raštų" septyniatomiu, dau­ gelio mūsų nebeskaitoma kaip.., „pasenęs dalykas", ku­ riuo gali domėtis tik litera­ tūros istorikas ar studentas lituanistas. Tai nėra koks kaltinimas. Kiekvienas de­ šimtmetis iškelia savo prob­ lemas, savo filosofus ir meni­ ninkus, savitą grožio suprati­ mą, skirtingus estetinius idealus. Nuo Lazdynų Pelėdos-S. Pšibiliauskienės mir­ ties jau praėjo daugiau kaip 40 metų, o jie mūsų tautos (kaip ir viso pasaulio) istori­ joje privertė peržiūrėti ir pa­ keisti daugelį esminių politi­ nio, filosofinio, socialinio, moralinio ir kultūrinio pobū­ džio vertybių. Nieko nuosta­ baus, kad dabartinę kartą la­ biau traukia kitoks menas ir kitokios knygos. Ir vis dėlto, Lazdynų Pe­ lėda taip tvirtai įėjo į lietu­ vių literatūrą, kad dar dauge­ lis dešimtmečių nepajėgs nu­ braukti jos vardo bei kūry­ bos — ryškaus ir sujaudinto nio realizmo atstovė, pasakojimo apie svarbius tokių kūrinių, kaip „Klajū­ XIX a. pab. — XX a. pr. Lie­ nas", „Ir pražuvo kaip sap­ tuvos gyvenimo reiškinius. nas", „Motulė paviliojo", Lazdynų Pelėdos prozos te­ „Stebuklingoji tošelė“ auto­ matinė apimtis labai plati — rė. O daugiau? Na, kad Laz­ dvaro ir kaimo prieštaravi­ dynų Pelėdos slapyvardžiu mai, socialiniai ir moraliniai rašė dvi seserys Ivanauskai­ konfliktai pačių valstiečių tar­ tės — Sofija Pšibiliauskienė pe, sunki miesto darbo žmo­ ir Marija Lastauskienė... De­ nių buitis kapitalizmo vysty­ ja, daugiau beveik nieko ir mosi epochoje, vaikų trage­ nežinom. Gausi jos kūryba, dijos... Tačiau kokias gyveni­ 1954—1955 metais išleista mo sritis Lazdynų Pelėda be-

vaizduotų — ji visada vie­ naip ar kitaip kėlė tas pačias problemas: kokia gyvenimo prasmė? kada žmogus laimin­ gas? kokiais keliais galima laimę pasiekti? koks turi būti žmogus? Ne visada Lazdynų Pelėda pajėgė teisingai atsakyti į šiuos klausimus. Jos kūrybi­ niame kelyje buvo klystkelių ir sustojimų, bet ji visą laiką turėjo didelę ir taurią svajo­ nę, kurios siekė ir apie kurią kalbėjo savo raštuose. Į vals­ tietišką, demokratinę lietuvių prozą atėjusi iš sulenkėjusios dvarininkijos, Lazdynų Pelė­ da tapo negailestinga savo luomo kritikė. Dvasinę atra­ mą ir tikras žmogiškas verty­ bes jį matė liaudyje. Papras­ tas liaudies žmogus ją žavėjo ir traukė blaiviu gyvenimo suvokimu, socialinio gėrio siekimu, moraliniu taurumu, meile darbui. Ji poetizavo kū­ rybinę liaudies origimtį, aukš­ tino ir kėlė stiprią, savaran­ kišką asmenybę, Lazdynų Pelėdos prozoje daug vargo, ašarų ir mirties, bet dar dau­ giau šviesos ir grožio ilgesio. Sis amžinas žmogaus ilge­ sys — visokio progreso sti­ mulas, jautrumas kitų kan­ čioms, neapykanta blogiui ir daro Lazdynų Pelėdą mums artimą ir suprantamą. Prieš keliasdešimt metų ji buvo viena iš populiariausių lietuvių rašytojų. Pagerbkime Lazdynų Pelėdą ir mes.

IR PRAŽUVO KAIP SAPNAS

liai, raguoti oželiai ir margi paukštukai, — tokie keisti, kokių dar ir gamta neprasi­ manė. Išbaigęs visą gražumėlį, padėdavo ant žemės, meiliai šypsodamas, ir prisimerkęs imdavo žiūrėti, traukdamas pypkę. — Užmesk akį, mama! — prabildavo į žmoną. — Ar ne genys? — Besibiauriji, tėvai; kas tau už tai mokės? Įmaus į purvyną, tai ir po gražu­ mo! Būtumei verčiau kuriam indui šulus sutašęs: ir sau, ir žmonėms bent naudos bu­ tų, o čia.. . Temo tada šviesusis nusi­ šypsojimas ant senelio vei­ do, pranykdavo kaip nebu­ vęs, ir senis, galvą kinkuo­ damas, tarydavo: —- Ar išmano kiaulė pipi­ rus! ne jai ir renkami. Tiek teišmanai, kiek iš dubens į dantis, arba kad tau kas tuoj atkišęs skatikus pabarškintų. Eik tu, eik! Nabagė, naktį gi­ musi esi! . . Ne su vienais skatikais gyvensi, nei jų su savim nusineši! . .

(IŠTRAUKA IS APYSAKOS) su sprogstančiomis joje sėk­ lomis, kiekvienas šapelis pri­ traukdavo seniuko akis: išti­ somis valandomis, pritūpęs prie skruzdyno, tyrinėjo jis mažų darbščiųjų vabalėlių įpročius ir papročius ir atsi­ dusdamas kartodavo: ,,Dievo galybė nepermatoma, neper­ prantama!“ Bet kaip sunku buvo se­ niui, kol jis susilaukdavo tų šviesiųjų pavasario dienų! Liūdo, ilgėjosi kaip mažas vaikas, nors šioks toks dar­ bas niekada jam iš rankų ne­ krito. Rūsčiomis žiemos dienomis ir ilgais vakarais, tupėdamas pas krosnį, pynė jis bučius, venterius ir tinklus mezgė; dienoms pratįsus, medžio darbų griebėsi: kibirams šu­ lus tašė, geldas skobė. Iš visų darbų labiausiai jam prie širdies ėjo klumpių dirbimas. Klumpę padaryti tai niekis, bet jos padailini­

kvadratinių metrų gyve­ namojo ploto, 94 kino teatrai, 171 vaikų darželis-lopSelis. O Tarybų Lietuvos gy­ ventojų sveikatos apsau­ gos sargyboje budi 6 tūkstančiai gydytojų ir apie 19 tūkstančių viduri­ nio medicinos personalo darbuotojų, t. y. 4 kar­ tus daugiau gydytojų ir 9 kartus daugiau viduri­ nio medicinos personalo, negu 1939 m. O Paskutiniaisiais bur­ žuazijos valdymo metais Lietuvoje buvo apie 400 tūkstančių beraščių ir ma­ žaraščių. Tarybų valdžia likvidavo šį gėdingą pra­ eities palikimą. O Tarybų Lietuvoje vei­ kia 11 aukštųjų mokyklų. Jose mokosi 53 tūkstan­ čiai studentų — propor­ cingai gyventojų skaičiui kelis kartus daugiau, ne­ gu Austrijoje, Prancūzijo­ je, Vakarų Vokietijoje. Per daugiau kaip 20 bur­ žuazijos valdymo metų Lietuvoje aukštąjį mokslą baigė tik apie 2 tūkstan­ čius žmonių. n Šiais metais į res­ publikos mokyklų suolus sėdo daugiau kaip pusė milijono moksleivių. Sį penkmetį vidurines mo­ kyklas baigs 4 kartus daugiau vaikinų ir mergi­ nų, negu per praėjusius penkerius metus.

u ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ))

mas, gražinimas buvo tikras Juozo džiaugsmas. Kelias dešimtis porų klum­ pių išskobęs, senis sustaty­ davo jas asloje ir iš eilės imdavo dailinti tikrai pasigė­ rėdamas. Atsidaro jis, būdavo, tro­ bos kampe prie durų įtaisy­ tą lentynėlę ir išsiima sau reikalingų tam tikslui daly­ kų: šukių krūvelę, žąsų plunksnų pluokštelį ir dai­ liai susuktų popierėlių su dažais. Atsiraitęs rankoves, imda­ vo maišyti jis tad šukėse da­ žus, kiekvienai skyrium įdė­ damas plunksną, o visas iš­ maišęs, užsikurdavo pypkę ir sėsdavos prie darbo. Užsi­ movęs sau klumpę ant kai­ riosios rankos, atsargiai da­ žo, būdavo, išraižytas šake­ les. Visa ko tenai buvo prirai­ žyta: šmaikščios eglelės, skarotos rūtų šakos, dobilė­

1908 metai.

Knygos autorius — vienas lietuvių filosofinės lyrikos kūrėjų, ilgą laiką reiškęsis Ir rasų poezijoje. Čia spausdi­ nami kūriniai, anksčiau iš­ leisti atskiromis knygomis, o ta.p pat poeto parengti spau­ dai, bet neišleisti eilėraščių rinkiniai, ir eilėraščiai, pa­ skelbti periodikoje arba likę rankraščiuose.

SVEIKATOS APSAUGA. MEDICINOS MOKSLAI Fadejevas, A. Sutriuškini­ Kvllius, A. ir Tupinienė, J. mas. Romanas. Vertė V. JoAkušerija ir ginekologija. caitis. V., „Vaga", 1967. Sis žymaus rusų tarybinio Konspektas rankraščio teisė­ romanas yra viena.; mis medicinos m-klų medici­ rašytojo reikšmingiausių kūrinių ap.e nos sesers specialybės moks­ pilietinį karą. leivėms. K., 1967. Geda, Sigitas. Strazdas. Poe­ ma. Iliustr. P. Repšys. V., Rožnova, M. ir Rožnovas, „Vaga", 1967. 55 p. su iliustr. V. Tiesa ir legendos apie 7.000 egz. 23 k. Įrišta. apie hipnozę. V., „Mintis", Jauno lietuvių poeto poema r.ple mūsų liaudies dainių 1967.

Knygoje pasakojama apie tai. kas šiandien žinoma apie hipnozę, ką apie ją galvojo anksčiau, kokios jos paslap­ tys dar neišaiškintos, kaip hipnozė panaudojama medicincje.

Vidaus ligos. Vadovėlis res­ publikos aukšt. m-klų medici­ nos specialybių studentams. D 2. V., „Mintis", 1967.

Artaną Strazdą.

Tilvytis, Teofilis. Dičius. Poema. Dail. A. Tarabilda. V., „Vaga“, 1967. Satyrinė poema apie skurd j buržuazinės Lietuvos šei­ mininkų pasaulį, morališkai ir fiziškai suirusios miesčioniš­ kosios visuomenės gyveni­ mą.

VAIZDUOJAMOJO MENO LEIDINIAI GROŽINĖ LITERATCRA Krasauskas, S. Iliustracijos Bą'trušaitis, Jurgis. Poezija. Iliustr. B. Gibavičius. V., „Va­ Šekspyro sonetams. (Albu­ mas). V., „Vaga", 1967. ga", 1967.

—3—

Stepono Batoro universitete buvo 6 fakultetai: Hu­ manitarinis, Teologijos, Teisės ir visuomeninių mokslų, Matematikos ir gamtos, Medicinos, Dailės. Be to, Medi­ cinos fakultete dar veikė farmacijos skyrius, Matemati­ kos ir gamtos fakultete — žemės ūkio skyrius, kuris 1938 m. buvo pertvarkytas į savarankišką Žemės ūkio fakultetą. Lenkijos buržuazinė-dvarininkinė valdžia, žiūrėdama į Stepono Batoro universitetą visų pirma kaip į lenkų ekspansijos Vilniaus krašte ir Vakarų Baltarusijoje pro­ pagandinį židinį, mokslo tiriamąjį darbą laikė antraeiliu dalyku. Dėl to materialinis Universiteto aprūpinimas buvo menkas. Valstybės biudžeto dotacijų normaliam darbui visiškai nepakako; ypač skurdžioje padėtyje bu­ vo Universiteto biblioteka. Palyginus su kitais Lenkijos valstybiniais universite­ tais, Stepono Batoro universitetas turėjo mažiausiai dar­ buotojų. 1937/38 m. m. jų kartu su pagalbiniu mokslo personalu buvo 392. Nežiūrint nepalankių sąlygų, dalis Universiteto dar­ buotojų dirbo naudingą darbą, nepraradusį reikšmės iki mūsų dienų. Taip antai žymus kalbininkas prof. J. Otrembskis sėkmingai nagrinėjo lituanistikos proble­ mas, istorikai prof. H Lovmianskis, prof. S. Zajončkovskis ir kiti tyrė klausimus susijusius su Lietuvos istorija, archeologija ir etnografija. Nemažą indėlį į mokslą įne­ šė ir Matematikos ir gamtos fakulteto darbuotojai, kaip prof. A. Zigmundas (matematika), prof. V. Dzievulskis (astronomija), prof. J. Dembovskis (biologija), kuris po karo tapo pirmuoju Lenkijos Mokslo Akademijos pre­ zidentu (1951—56) ir kai kurie kiti. Jų visų darbo dėka Universitetas išaugino rimtų specialistų, dirbančių ir dabar Lietuvoje. Nežiūrint to, kad Stepono Batoro universitetas buvo vienintelė aukštoji mokykla visoje šiaurės rytų Lenki­ joje, sudarančioje 1/3 visų prieškarinės Lenkijos žemių, jis kitų valstybinių universitetų tarpe studentų skaičiu­ mi buvo paskutinėje vietoje. Jų 1937—38 m. m. buvo 3110. Tokios Stepono Batoro universiteto padėties pagrin­ dinė priežastis buvo lietuviškų ir baltarusiškų žemių, atplėštų nuo Lietuvos ir Baltarusijos, sunki ekonominė bei kultūrinė būklė. Daugumai valstiečių bei darbinin­ kų vaikų mokslas Universitete iš viso nebuvo prieina­ mas, ir todėl jų skaičius neviršijo 20% studentų kontin­ gento; 80% studentų buvo pasiturinčių tėvų vaikai. Nacionalinių mažumų atstovų buvo visai mažai (lietu­ vių 2,7%, baltarusių 3,02%). Lenkų studentijos tarpe vyravo nacionalistinės, šovi­ nistinės nuotaikos, kurios savo ruožtu žadino buržuazi­ nį nacionalizmą kitų tautybių studentų tarpe. Tačiau Universitete buvo ir pažangaus ir darbštaus jaunimo, sugebėjusio išsivaduoti iš nacionalistinio tvai­ ko. Universitete veikė 23 mokslo būreliai, reiškėsi Ko­ munistų partijos, buvusios pogrindyje, įtaka. Nemaža studentų lenkų, lietuvių, baltarusių, žydų priklausė ne­ legaliai komjaunimo organizacijai; kai kurie jų, kaip M. Okulevičius, S. Vrona, J. Drūtas, K. Petruševičius ir kiti, buvo Vakarų Baltarusijos Komunistų partijos na­ riai. Ketvirto dešimtmečio pradžioje prasidėjo vis didesnis akademinio jaunimo radikalėjimas. Šiuo atžvilgiu bū­ dinga yra evoliucija, kurią išėjo vadinamoji „Dembinskio grupė". Jai priklausantis lenkų ir lietuvių jaunimas, vadovaujamas gabių ir progresyviai nusiteikusių stu­ dentų teisininkų H. Dembinskio ir S. Jendrechovskio (pirmasis 1941 m. hitlerininkų sušaudytas, antrasis yra žymus Lenkijos jungtinės darbininkų partijos ir valsty­ bės veikėjas) nustatė kontaktą su partija, leido kai­ riuosius laikraščius „Poprostu" ir „Karta". Grupės veik­ la suvaidino žymų vaidmenį, formuojant progresyvio­ sios Vilniaus krašto lenkų inteligentijos pažiūras, stip­ rinant jos solidarumą su kitų tautybių nacionalinio iš­ sivadavimo judėjimu. Grąžinus Vilnių Lietuvai, buržuazinė vyriausybė per­ kėlė į Vilnių iš Kauno universiteto Humanitarinių mokslų ir Teisės fakultetus. 1940 m. pavasarį jame mo­ kėsi apie tūkstantis studentų. Visiškai pasikeitė Vilniaus universiteto padėtis 1940 metų vasarą, atkūrus Lietuvoje Tarybų valdžią. Komu­ nistų partija ir Tarybinė vyriausybė, skirdamos didelį dėmesį aukštojo mokslo išvystymui, ypač daug rūpino­ si besikuriančiu Vilniaus universitetu. Universitetas pla­ čiai atvėrė savo duris darbo žmonių vaikams. Buvo panaikintas mokestis už mokslą, daugeliui studentų mo­ kamos valstybinės stipendijos, suteikiami bendrabučiai. Prie Universiteto buvo organizuoti darbininkų ir vals­ tiečių parengiamieji l^ursai į aukštąją mokyklą stoti. 1940/41 m. m. Vilniaus universitete jau mokėsi 2274 studentai. Vilniaus universitetas užmeegė ryšius su kitomis stam­ biausiomis Tarybų Sąjungos aukštosiomis mokyklomis, kad galėtų pasinaudoti turtingu jų patyrimu. Keitėsi ir visuomeninis Universiteto gyvenimas. Dar prieš mokslo metų pradžią buvo uždarytos visos bur­ žuazinės organizacijos, draugijos ir korporacijos, kurių tuomet buvo priskaitoma net 24, išplėtė savo veiklą dar nelegaliai įsikūrusios partinė ir komjaunimo orga­ nizacijos; kūrėsi profsąjunginės organizacijos.


Gėlių puokštė O. SKEIVIENĖ Žemės ūkio mokslų kandidatė

ĖLĖS žmogaus buityje žinomos nuo seniausių lai­ kų. Senovės romėnai sveč > pagerbdavo gėlių vai­ nikais, girliandomis, žiedais barstydavo takus. Gėlių puokštė tolimoje senovėje nebuvo ž:noma. Ji ats»rado XIV-—XV amž., Sicilijoje. Proserpinos šventės vaikš­ tynėse jaun~s mergaitės nešdavosi rankose arbs užsikišusios už juostos mažas kvepiančių gėlių puokšteles. Vėliau, XVIII amžiuje, jas pradėta naudoti gyvenamųjų patalpų papuošimui. Gėlių puokštė, kaip dovana, atsirado XIX amž. pabaigoje. Tuo metu Į ją jau buvo žiūrima, kaip į meno kūrinį, kurį gali sukomponuoti tik gerai prityręs ir didelį skonį turintis specialistas. Šiuo metu gėlių puokštė — neatskiriama mūsų gyve­ nimo dalis. KADA PUOKŠTĖ GRAŽI. Gėlės — tai tik medžiaga, iš kuries gali būti sukomponuotas ir patrauklus, ir nesko­ ningas kūrinys. Kartais nekreipiama dėmesio į gėlių derinimą ir puokštės formą. Gėlės sudedamos taio, kaip beržo šakutės šluotoje. Pasitaiko ir kitokių klaidų. Gal­ vojama, kad puokštė tik tada graži, kai ji didelė ir joje daug įvairių gėlių (gvazdikai, b jūrai, medatkos, aguonos, sinavadai, flioksai ir t. t.). Perdaug margos gėlių puokš­ tės, nors jrs būtų sudarytos ir iš gražiausių gėlių, gero įsnudžin nedaro. Jos tik įneša disharmoniją, o vertingų gėlių žiedai išnyksta bendrame margumyne. Komponuo­ jant sudėtingą puokštę, reikia stengtis, kad vyrautų viena gėlių rūšis ir viena žiedų spalva. Labai patraukliai atrodo puokštė, sudaryta iš vienos rūšies gėlių: rožių, bijūnų, tulpių, alyvų, kvepianč.ų.ų žirnelių. Kai kurios gėlių puokštės, pvz., gvazdikų, lelijų, atrodo dek^ratyviškesnės, kai pr.e jų pridedama smidrų, žalių paparčių šakt.č.ų arba lengvutės, ažūrinės gubojos. Žaliame fone gražiai išryškėja šių gėlių žiedų spalva, kontūrai ir forma. Ypač žaliasis fonas reikalingas toms gėlėms, kurių žiedstiebiai ilgi ir belapiai. Puokštės gali būti sudaromos ne tik iš darželio, bet ir iŠ lauko gėlių. Skoningai sudarytos iš lauko gėlių (žibuokl ų, nemiršėlių. vėdrynų, šilagėlių, pakalnut.ų, rak­ tažolių skaistažiedžių ir va’rpin.ų pievų žolių) puokštes yra labai mėgiamos. Nereikia nė sakyti, kad didesnio miesto gyventoją, kuris ne kasdien gali išvykti į gamtą, laukinių gėlių puokštė džiug.na, primindama jam miškus ir pievas. Puokštėms taip pat yra naudojami ornamentiniai arba spalvoti įvairių augalų lapai, šakutės, vaisiai ir sausažiedės gėlės. PUOKŠČIŲ RŪŠYS. Atsižvelgiant i puokščių paskirtį bei formą, jas galima skirti į dv: pagrindines rūšis: apvalią­ sias ir vienašones. Apvaliosios — stalų arba vazų puokštės. Naudo­ jamos patalpų papuošimui, įvairiems sveikinimams (gi­ mimo dienos proga, jubiliatui, klasės auklėtojui, sutin­ kant svečią, atžymint laimėjimą ir t. t.). Ruošiant puokštes patalpų papuošimui, reikia atsižvelg­ ti į patalpos dydį, sienų bei baldų spalvas ir bendrą architektūrinę v.sumos kompoziciją. Mažoje patalpoje tin­ ka kuklios nedidelės puokštės, didelėje — stambios, su­ darytos iš didžiažledžių gėlių (gladiolų, kalijų, bijūnų ir kt.). Tamsų poliruotą stalą labai puošia baltos gėlės (jazminai, laukinės skaistažiedės, narcizai, pakalnutės). Šviesiai geltonomis ir kreminėmis sienomis patalpą patar­ tina puošti mėlynų ir alyvinių spalvų puokštėmis. Prie žalsvų, melsvų ir baltų sienų tinka raudonų atspalvių puokštės. Patalpos tamsiomis sienomis puošiamos geltonų tonų puokštėmis. (vairių sueigų salėse puokštės dedamos į vazeles, pa­ kabintas prie sienos. Ant prezidiumo stalo puokšč.ų sta­ tyti nedera, nes jos trukdo darbą ir užstoja žmones. Pre­ zidiumo stalą galima papuošti, statant puokštes arba gėles vazonuose prie jo žemai, ant scenos grindų, iš salės pusės. Valgyklų, svetainių bei restoranų stalai puo­ šiami mažomis, kukliomis darželio bei lauko gėlių puokš­ telėmis, kurios statomos į puoduko, bokalo, stikliuko Pa­ vidalo vazas. Gimimo dienos proga ir svečio sutikimui puokštės su­ daromos vidutinio dydžio, iš rožių, kvepiančių ž.rnelių, astrų, tulpių, gvazdikų ir kt. Jub.liatą sveikinti tinka, tik vertingų gėlių puokštė. Kurso auklėtojui gali būti įtei­ kiama nedidelė įvairių darželio arba lauko gėlių puokštė. Vienašonės puokštės. Šos puokštės turi speci­ finę paskirtį. Tai vestuvinės, pakabinamų ant sienų vazų ir laidOLUV.ų puokštės. (vairios tautos savaip supranta, vertina ir komponuoja vestuvines puokštes. Vienos ruošia vienašones, kitos ap­ valias. Gėlių asortimentas taio pat labai skirtingas. Mūsų vestuvinės puokštės yra vienašonės, ruošiamos tik iš bal­ tų gėlių (žinginių kalijų), rožių, gvazdikų, ciklamenų, tul­ pių) ir komponuojamos su žaluma (smidrais, paparčiais). Pakabinamoms ant sienų vazoms puokštės ruošiamos taip pat vienašonės. Joms tinka įvairios darželio ir lauko gėlės, dekoratyvinių augalų lapai, šakutės su vaisiais ir sausažiedės gėlės. Laidotuvių puokštė komponuojama iš spygliuočių me­ džių šakelių (baltosios, kanadinės ar paprastosios eglės, kukmedžio), mahonijes, įvairių žolinių augalų lapų bei šakučių ir gėlių. Ji dedama ant karsto viršaus. VAZOS IR GĖLĖS. Puokštėms įmerkti naudojamos įvai­ rių formų ir dydžio keramikinės (molio, akmens, porce­ liano). stiklinės (paprasto, spalvoto, kristalinio stiklo), metalinės (cinko, vario, misingio), medinės ir plastikinės vazos. Pastaruoju metu jos dažniausiai būna asimetriš­ kos. Tokiose vazose galima laisvai sudėlioti gėles ir tuo pačiu puokštei suteikti dinamiškumo. Nepatartina naudoti ryškių spalvų ir gėliniais pagra­ žinimais vazų, nes jose nustelbiamas gėlių grožis, Jos lie­ ka antrame plane. Atsižvelgiant ’ vazos formą, spalvą ir medžiagą, iš kurios ji padaryta, parenkamos ir gėlės. Molinėse, akme­ ninėse. metalinėse, medinėse vazose tinka paprastos dar­ želio bei lauko gėlės, įvairių augalų šakutės, vaisiai, sausažiedės gėlės. Į kristalines Dorcel ian^es ir spalvoto stiklo vazas merkiamos švelnios, grakščios gėlės. ligose, siaurose vazose netinka apvalios puokštės. To­ kiose vazose galima įmerkti keletą žiedelių, dekoratyvi­ nio krūmo šakutę su vaisiais arba spalvotais lapais. Ap­ valios formos puokštėms tinka olačiakaklės vazos. Gėlės trumpais žiedstiebiais (pakalnutės, kvepiančios našlaitės, žibuoklės nemiršėlės ir kt.) merkiamos į mažas, žemas, apvalias formos vazeles. KAIP ILGIAU IŠLAIKYTI SKINTAS GĖLES. Gėlės skina­ mos anksti rytą, dar su rasa. Rožės, bijūnai, tulpės, aguo­ nos skinamos, kai pradeda skleistis pirmieji vainiklapiai. Gladioles, vii! dalgius, levukus reikia skinti apatiniams žiedams i5s skleidus. Viršutiniai šių qėl:ų žiedai išsisklei­ džia įmerkti vazoje. As'.rs, jurginai, gvazdikai, alyvos, skaistažiedės skinamos pilnai pražydusios, nes jų neišsi­ skleidę žiedai neturi ypatybes toliau skleistis. Gėlės skinamos aštriu peiliu arba sodininkystės žirk­ lėmis. Kad nuskintos gėlės daugiau prisigertų vandens, piuvis daromas įžambus. Alyvų, r~žių ir kitų sumedėju­ sių augalų stiebų galiukai sutraiškomi plaktuku. Cikla­ menų stiebeliai suraižomi peiliu arba subadomi adata. Kai kas skintų gėlių kotelius vienai minutei pamerkia į karštą vandenį. Jei iš kotelių nuskynus bėga pienas (aguo­ nos', rekomenduojama juos 4—5 sekundes palaikyti ant žvakės liepsnas. Gėles merkiant, reikia pašalinti nuo stiebų apatinius lapus ir spyglius. Vanduo turi apsemti trečdalį stiebų. Žiemą vanduo turi būti 12 — 18°. Kad vasarą vanduo pa­ stoviai bū ų šaltas, reikia jį nuolatos keisti arba-į vazą įdėti gabaliuką ledo. Skintos gėlės ilgiau išsilaiko nesuvytę, jei patalpos eras grynas ir vėsus. Be to. nereikia užmiršti, kad gėlės dažnai nepakenčia greta esančių kai kurių kitų gėlių ir dėl to blogai laikosi- Pavyzdžiui razetos žymiai ilgiau laikosi, kai esti vienos. Rožės, gvazdikai ir lelios taip pat nemėgsta kitų aėlių dr-ugystės O ^akalnuč’u nemėgsta beveik vi­ sos gėlės. Tačiau tulpės daun ceriau ir ilgiau išsilaiko, kai greta jų vazoje yra kipariso šakelė.

G

skaitas viename suole sėdėti ir jo nepažinti. Nužydėjo vienuolikta stu­ dentiškų darbo ir poilsio sto­ vyklų vasara. Seniai nuleis­ tos vėliavos, seniai nebeskam­ ba dainos ir Juokai ir nebe­ skauda galvos po pabaigtu­ vių. Darbščiausi stovyklų vir­ šininkai atsiėmė pagyrimų raštus ir diplomus, nugalėto­ jai laukia apdovanojimų ir įvairiu paskatinimų, kurių pažadėta nemaža. Atrodo, reikėtų žvelgti tik į priekį. Bet žmogus toks jau esi: ei­ ni, eini pirmyn, o stabtelėjęs vis nori pažiūrėti, toli nuėjai, ką palikai. Tad sugrįžkim į vasarą. į kaitrias dienas ir žva'gždėtas naktis. Neilgam gr’žkim.

Visaip kalba apie darbo Ir poilsio stovyklas. Vieniems jos patinka, kiti šaukia, kad jos neduodą naudos. Vieni pa­ tenkinti, kad gražiausias va­ saros dienas studentai pra­ leidžia stovykloje, priešinin­ kai gi piestu stojasi — atseit, tai tuščias laiko gaišinimas. Ir ta kova, nebyli kova, vyks­ ta toliau. Dar nesimato jos galo. Bet kaip ten bebūtų, o sugrįžęs iš darbo ir poilsio stovyklos, jeigu ji gerai orga­ nizuota buvo, kitais metais neatsisakai vėl važiuoti. Juk čia sutinki įvairių žmonių, spalvingiausių charakterių ir kartais pa’unti, kad labai mažai paž.sti žmones. Galima su draugu mokytis viename kurse, venoj grupėj, per pa­

fi.

tolTlS KUR AŠ NUKELIAUSIU. NAKVYNĖLĘ GAUSIU! Kelias | mokslą — ne rožėmis klotas. Būna — studentui vietos bendra­ butyje pritrūksta, kitas, žiūrėk, ir stipendi os ne­ gauna. Verskis kaip moki, gyvenk kur nori... Redakcija gauna laiškų, kuriuose mūsų draugai prašo padėti rasti butą. Vieni zuikiaują pas drau­ gą ar draugę, antri įsikū­ rę. .. geležinkelio stotyje(l). Todėl mes kreipiamės i visus, pirmiausia, diplo mantų pagalbos šaukia­ mės, — padėkime jaunesn esiems draugams. Pra­ neškite į redakciją Jums ž norro buto adresą (už skelbimus mokėti nerei­ kia!). Padėkite savo koleoai, kuriam neišpuolė laimė patekti į bendrabuti, ir Jis tikrai liks Jums dėkingas. Pateikiame žiupsnelį adresų — Tu ten gali iš­ sinuomoti kambarį:

1. TARYBŲ g. 23—40 (2 merginoms) VOKIEČIŲ

STUDENTŲ BŪRYS FILOLOGŲ KIEME.

„BALTIJA“ PRIE BALTIJOS TOVYKLAI vardą rin­ kom ilgai, siūlėm ilgus ir trumpus, ieškojom originalių, prisimindavom jau šen.ai žinomus „Vilnius“, „Lietuva“, „Baltija“... Kuris geriausiai tiktų? „Baltija“?... Taip. Tarptaut.nė daroo ir poilsio stovykla „Baltija“. Tuoj dailininkas padarys emble­ mas, merginos pasiims žyd­ ras uniformas, išklausysim dar kele.ą paskaitų apie Vo­ kietiją ir Lietuvą ir lauksim liepos 23-ios. Mintimis mes jau stovykloje... Viskas prasidėjo, žinoma, ne nuo uniformų” ir ne nuo stovyklos pavadinimo rinki­ mo. Viskas prasidėjo anks­ čiau, dar praėjusių metų lie­ pos mėnesį, savaitės „Baltijos jura — taikos jūra“ dieno­ mis. Tada ir susitiko VVU komjaunimo sekretorius P. Vaitkevičius su Berndtu Frišu, tada pirmą kartą buvo užsiminta, kad reikia orga­ nizuoti tarptautinę studentų darbo ir poilsio stovyklą. Vasario ir balandžio mėne­ siais pasikeista VVU ir Graifsvaldo (VDR) Universiteto studentų delegacijomis ir pa­ sirašyta sutartis. Popieriai sutvarkyti, yra parašai ir antspaudai. Popieriuj viskas gražu, tik viskas dar negy­ va, neaišku, miglota: kaip bus, kas bus... Kokia čia stovykla? Patekti i ją norė­ jo daugelis, juk įdomu; pir­ mą kartą internacionalinė. Vienus traukė smalsumas, ki­ ti norėjo pabendrauti su vo­ kiečiais, praktiškai pasimo­ kyti vokieč ų kalbos, dar ki­ ti — tiesiog „pamatyti“ už­ sieniečių. Juk viskas, kas už­ sienietiška, taip musuose ma­ dinga. Gal iš inercijos, qal todėl, kad mažai vertinam, pripažįstam savo. Ir taip mūsų br gada — 25 žmonės. Laimingųjų, o gal ir nelai­ mingųjų lauk’a Kapsuko raj. S. Nėries kolūkis. Liepos dvidešimt trečioji Čia turėtų prasidėti stovyk­ los dienoraštis su smulkiu stovyklos gyvenimo aprašy­ mu nuo pusryčių meniu ir iki sapnų. Sunku būtų atpa­ sakoti visus sapnus, tuo la­ biau, kad kai kam sapnavosi spalvoti ir plačiaekran n ai, nekalbant apie visus doku­ mentinius. Ir vis tik dieno­ raštį rašėm: linksmą, studen­ tišką. Tai Marytės iš Žemai­ tijos nuopelnas, vargas ir tr.ūsas. Dvidešimt trečioji pati liūd­ niausia stovyklas gyvenime. Susirinkusiai miniai praneša, kad stovykla bus Vilniuje.

S

O dramblys gali išmok­ ti anglų kalbą? Taip, atsako Kelno laik­ raštis „Velt der Arbait“ ir pateikia stebėtiną pa­ vyzdį. Dramblio Jumbo Jaunystė prabėgo Federa­ tyvinėje Vokietifoje. Ten jis, kaip tvirtinama, Ir įpratęs prie vokiečių kal­ bos. Kai dramblys buvo

Še tau, boba, devintinės. Jo­ kių palap.n.ų, Jokios Šeš­ upės; jokio š.ieLo, jok.o kai­ miško aromato! įkaitęs be­ tonas ir aulnes... Na, Ką gi — liekam Viln.uj, gyvensim bendrabuty, statysim sporto rumus, — visur reikalinga darbo jėga. Viršininkai kelia dvasią, taip sakant, morališ­ kai palaiito. Ką ten kaime, č.a tai 5 dienas dirbsit, turė­ sit porą autobusų, važiuosit, kur norėsit ir kiek norėsit. Tik žmoųus netiki, kas ką žada: pažadai visada lieka pažadais, bet«išg.rdęs negali atsispirti pagundai. Tik vy­ rus sunku mobilizuoti. De­ zertyravo. Gavom naujų. Merginas visad lengviau pa­ veikti. Liekam. Nuotaika ge­ ra. Skaičiuojam dienas, valan­ das, laukiam tų vokiečių. Taupom jėgas, kai atvažiuos vok.eč.ai, d.rosim... Traukinys atvažiuoja. Liko 10 mmuč.ų, 8, 5... Ir staiga diktorė praneša, kad trauki­ nys vėluoja va andą. Vadina­ si, ir vokieč.ai tiek pat. Ži­ noma, tai jų punktualumui nepakenks. O apie vokieč.ų punktualumą daug g.rdėjom. Dusaujam, sunku dus pri­ prasti. Tiesa, savaitę jau repetavom: pietų pertrauka — 48 (!) min. Daug ž.nojom ir apie vokieč.ų darbštumą, tvarkingumą ir švarą. Prisi­ pažins.u, š ek t.ek jaudino­ mės — kaip jie pažiūrės į mus, į mūsų darbą, tvar­ ką. .. Pagaliau! Štai ir Jie — naujieji mūsų pažįstami žyd­ romis FDJ uniformomis. — Guten 1 ag. — Laba diena! Pirmieji rankų paspaudi­ mai, pažintys, p.rmos kalbos. — Sveiki atvykę į Lietu­ vą! Sveiki senajam Viln.uj! Nuoš.rdus lietuviškas „svei­ ki“! Laikas — piniąai. Skubam į autobusus ir — i naujus „butus“. Vakare — kav.neje. Lietuviška g.ra ir vynas iš­ vaiko kelionės nuovargį. Tuoj dainos, šokiai. Tik laikas ne­ gailestingai bėga. Norėtųsi, labai norėtųsi dar pasėdėti. Nieko nepadarysi. Po du, po tris traukiam žaliąja Čiurlio­ nio gatve. O Ji tokia žalia, ne veltui vad.nama jaunys­ tės gatve. Bendrabučiai pasi­ tinka daugybe šv.esų: busi­ mieji stunenlai rytoj laikys pirmąjį egzam ną. M.egas dar neprimena savęs: eitum kaž­ kur i naktį, pasakotum kaž­ kam. .. Pas jus labai gražu, la­ bai gera— — Jei visos dienos, visi

parduotas į Angliją, pa­ stebėjo, kad jis nesupran­ ta angliškų komandų. Te",ko išmokyti. .. Q pirmasis kablelis rašybo e pasirodė XV ir XVI ___ e. __ Jį_ įvedė ______ Ve­ amžių ribo necijos spaustuvininkas ir leidėjas Aid Manucijus. C tikriausiai pati pa­ prasčiausia kalba žemėje — havaju. Joje tik šeši priebalsiai ir penkios bal­ sės. Bet dėl šio lavo pa­ prastumo kalba nepapras­ tai sunki. O daugiausia ve’ksmažodžio formų turi Siaurės

Foto J. GIRDVAINIO vakarai bus tokie smagūs kaip šiand.en, liksim čia... — Kokie nuostabus žmo­ nės lietuviai: nuoširdus, vaiš.ngi, linksmi... Ačiū. Mes pa:enklnti komp­ limentais, bet tai dar ne vis­ kas. Laukia proza. Juk rytoj Juozas 6 valandą pabels į duris, ir Bernd.as šauks „aufstehen“. Taip, taip! Lai­ kas miegoti.

( darbą šiek tiek vėluojam. Bet tai atleistina: mūsų diraugai pavargę, norėjo pailsėti. Statyboje tie patys vargai. Vėl repetuosim „Spartaką“, kasdami giliausius griovius ir tranšėjas, maišysim skiedi­ nį ir betonuosim. O gal bri­ gadininkas dar ką nors su­ galvos. Baisiai ilga ta Hiena buvo vokiečiams. Ir saulė 1okia negailestinga, termomet­ ro stulpelis šoktelėjo 27°C virš nulio. Braukia prakaitą sveteliai: nelengva duonelė... — Bet ir nesunki, — atsi­ dusta jie, kai ant pietų sta­ lo kiekvienam atsiranda me­ niu iš 5 patiekalų. — Mums to per daug. Ne­ galim pajudėti. Ar visada tiek valgot? Pagaliau penkios! Visi me­ tam drabužius ir prie van­ dens. Dabar jis už viską brangesnis. Vanduo, vanduo. Labai mėgsta vok ečlai van­ denį ir švarą, daugiau negu mes, lietuviai, nekalbant apie švarą kai kurių vietų, dėl ko ne kartą teko nuraus­ ti, ne kartą išgirsti repliką ar klausimų: „Kodėl taip ne­ švaru?“ Ar visur taip biauru? Ar nėra valytojų?“ Yra valytojų, yra kam valyti, bet dar daugiau, kam teršti. Ir vėl slenka dienos. Vai­ kinai ardo pastolius, mes ka­ sam tranšėjas. Tik sveč ai nepaliauja stebėtis, kaip to­ kioj išsivysčiusioj technkos šaly ne visur naudojama technika. Labai mėgsta klau­ sinėti (kariais ir be reikalo) viršininkų ir pavaduotojų. Tenka aiškinti: unikalus pa­ statas, techniką ne visur pa­ naudos:. Kasam toliau. 0 po darbo bendrabuty niekas ne'ėdi. Ekskursijos, pasivaikščioj mal, parodų lan­ kymas. .. Senas Viln us ne­ skuba iš karto atidengti sa­ ve. Norint jį pažinti, reikia išnaršyti visas jo senas, siau­ ras gatveles, už^ooti i Gedi­ mino kalną, pasėdėti Pe.ro ir Povilo bažnyčioj ar pavaikš­ čioti naujai’> kvartalais. Kar­ tu su sveč.ais ir musų Vili­ ja su Dalia — busimosios garsios gidės. (B. D.)

Amerikos indėnų čipevejų genties kalba — apie 6 tūkstančius! p vieno Stambulo gy­ ventojo pavardė susideda iš 43 raidž’ų: AII’LJCIKLIKIFMICI^AJPAKTAZI- ' JANKAGRAMANOGLU. Iš­ vertus tai reiškia — „Sū­ nus didvyrio, nešusio vė­ liavą su pusmėnuliu ir žvaigžde“. C! mokslininkai ištyrė, kad pačios iškalbingiau­ sios beždž onės -— maka­ kos: ’ų ka’boje beve’k ?0 žodžių. Afrikos oorilų žo­ dyne — 22 žodžai. crbonų — 13 garsinių vienetų.

2. MINTIES g. 4—1 (2 merginoms. Pageidauti­ na, kad viena iš jų galėtų mokyti prancūzų kalbos. Kreiptis po 20 vai.) 3. PAKRAŠČIO g. 11—6 (atskiras kambarys 2 vy­ rams. Važiuoti 10 autobu su iki sustojimo „Puškino muziejus") *

4. KOMJAUNIMO 60—5 (3 merginoms)

g.

5. MUZIEJAUS g. 16— 8 (atskiras' kambarys 3 vai­ kinams)

6. LENINO prosp. 24— 22 (2 merginoms) 7. KAMINŲ g. 10—1 (atskiras kambarys 4 mer­ ginoms. Važiuoti 2 arba 1 autobusu iki sustojimo „Mokykla")

8. ANTAKALNIO g. 112—25, telef. 4-13-96 (2 merginoms. Butas su visais patogumais) 9. ŽIRMŪNŲ g. 65—27 (atskiras kambarys su vi­ sais patogumais. Važiuoti 6 arba 12 troleibusu iki sustojimo „Lakūnų gatvė")

RASTA piniginė su pinigais. Pametusį kviečiame pasiin: ti. REDAKCIJA

FOTOGRAFŲ ŽINIAI! Šeštadienį, rugsėjo 23 d. P vai. redakcijos patalpose rer> kasi visų lakultetų fotograiai Ateidami atsineša ir savo fotokūrinius. Pageidautina gausesnio dr lyvių skaičiaus ir iš pirmųjų kursų. LITERATŲ DĖMESIUI! Rugsėjo 22 dieną (penkta dienį) 15 vai. įvyks susirinki mas. Dalyvauja lietuvių lite ratūros katedros vyr. dust. J MISEVIČIUS.

REDAKCINE KOLEGIJA

Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, tele­ fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK laikraščių ir žurnalų lei­ dyklos spaustuvė. LV 06391

Užs. Nr. 4870


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.