cai^Binis scuoencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1974 m. birželio 21 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 23 (882)
VLKJS XVII SUVAŽIAVIMO PRIESAKAS:
Sesija
Penketas studijų knygelėje
r-
Bėga paprasta tavo gyve nimo diena. Tokia, kaip ir vakarykštė. Į pažįstamų klau simą, kaip gyveni, atsakai trumpai: „Dirbu!" Taip ir yra. Tavo bendraamžiai sto vi prie staklių, augina duo ną, bet ir tavo darbas sun kus ir atsakingas. Kasdien tu kaupi savo didžiausią tur tą — žinias. Kaupi, kad vė liau atiduotum kuo dau giau. Štai tavo svarbiausias šios dienos darbas, tavo tikslas. Studijos, jaunojo specialisto brendimo procesas mokslinės techninės revoliucijos am žiuje pasikeitė. TSKP CK ge. neralinis sekretorius L. Brež nevas sąjunginiame studentų sąskrydyje kalbėjo: „Nuo dugniai, visu mastu įsisavinti aukštosios mokyklos progra mą svarbu, tikrai būtina. Bet vien to nepakanka. Reikia išmokti nuolat tobulinti savo žinias, ugdyti tyrinėtojo įgū džius, susiformuoti platų teo rinį akiratį.. Ne gatavų tiesų „kali mas", o ieškojimas, kūryba — štai ko reikalaujama šiandien iš studento. Sava rankiškas darbas negalimas be griežtos sistemos, o nonorint ją susikurti, būtini — valia, darbštumas, kryptingu mas. Penkeri metai prabėgs, kaip viena diena, ir tai, ko
nespėjai sužinoti šiandien, gal būt, niekada nesuspėsi. Atiduok studijoms kiekvieną minutę, gyvenk turiningai, niekada nesustok ties pasiek tu — laikas nelaukia! Nuo to, kaip tu šiandien įsisavin si žinias, priklausys' šalies ateitis. VLKJS XVII suvažiavime drg. L. Brežnevas kalbėjo: “.. .visos mūsų pastangos neduos pageidaujamo rezul. tato, jeigu mes rimtai nepa gerinsime darbo kokybės. Visose mūsų ūkio grandyse, kiekvienoje darbo vietoje. Darbo kokybė — labai plati sąvoka. Ją sudaro daugelis gamybinių ekonominių veiks nių ir kartu ji apima platų moralinių problemų ratą." Geriausių studentų kom jaunimo organizacijų arsena le yra nemaža veiksmingų kovos už aukštą žinių koky bę būdų. Tose aukštosiose mokyklose sudaryta kūrybi nio požiūrio į studijas, susi žavėjimo busimąja profesija atmosfera. Juk nuo susižavė jimo iki puikaus pažymio tik vienas žingsnis. Mokymo — auklėjimo komisijos ge riausiose mūsų aukštosiose mokyklose — šiandien tikri komjaunimo kovos su nepa žangumu štabai. Buitis, moks linis studento darbo organi zavimas, netgi dėstymo me
todika ir logika yra šių ko misijų dėmesio centre. Kiekvieno komjaunimo va dovo, komjaunimo komitetų pareiga — atidžiai išnagrinė ti geriausių organizacijų pa tyrimą, dar plačiau naudoti gyvenimo patikrintas darbo formas ir kartu drąsiai eks perimentuoti, nuolat ieškoti naujų galimybių kovoti už aukštą žinių kokybę. Šiandieniniam absolventui aiškiai nepakanka „profili nių" žinių. Dar studentas tu turi išmokti darbo su žmo nėmis sudėtingiausio meno, tapti sumaniu gamybos orga nizatoriumi. VLKJS XVII suvažiavimas giliai išanalizavo ir parėmė studentų komjaunimo organi zacijų labiausiai efektyvias visapusiškai parengto specia listo auklėjamojo darbo for mas. Tai pirmiausia visuomeninė-politinė praktika, iškė lusi studentui uždavinį didin ti savo socialinį aktyvumą, formuoti aktyvią pasaulėžiū rą Įgyti gamybos vadovo įgūdžių. Tau, studente, sunkus įtemptas metas — sesija. Ji kiekvienam parodys, kas ko vertas, visiems parašys griežtą ir objektyvų pažymį. Atsakys ji ir j klausimą, kaip tu supratai suvažiavimo priesakus studentams.
~
»
Mūsų fotokorespondentas V. JURAI. TIS ilgai vaikščiojo po Filologijos fa kultetą, ieškodamas egzaminų sesijai būdingų veidų. Susitiko lietuvių k. ir lit. specialybės antrakursį E. Zabitį — jis ėjo ant savęs piktokas ir pasi ryžęs antrąjį egzaminą išlaikyti pen ketui, o ne ketvertui. Tačiau sesijos dėsniai veikė objektyviai — kaip ir visi dėsniai: Eugenijus gavo antrąjį ketvertą. Aušra Straižytė — III kurso anglistė. Jai klojasi taip, kaip norėjosi Eu genijui.
Apie egzaminus esamam ir būsimam filologui Į Universitetą pradėjo brau tis abiturientai. Kelis sutikom besiblaškančius po Sarbievi. jaus kiemą — beieškančius priėmimo komisijos. — Ar yra kitas įėjimas? — nusistebėjo jie, — kaip ėjom tiesiai, tai ir atsidūrėm čia. Vienas pasiryžęs būti „bu halteriu ant visų buhalterių", kitas — studijuoti biochemiją, trečias — lietuvių. .. Žodžiu, i savąjį kiemą pakliuvo tik trečiasis. Jis atidžiai nužvelginėjo merginas, lyg slepiančias savo veidelius — knygomis.... Egzaminai! .. Mūsų naujas pažįstamas kieme apsiprato greitai, o kaip jis apsipras su tikruoju studento darbu, ar bus geras studentas (jei įstos. ..)? Filologijos fakulteto prodekanas docentas J. BALKEVI ČIUS pagrindine gerų studijų sšlyga laiko pačio studento stengimąsi. Nesėkmė — ne dėl dėstytojų ar kitų „nepa lankių" dalykų. Studijavimui
šiame fakultete pakaktų ir knygų, kurių bibliotekoje už tektinai. Taipogi fakultetas tu ri puikių audiovizualinių labo ratorijų, pasitarnaujančių stu dijuojantiems kalbas. Stu. dentų mokslinės draugijos bū relių nariai naudoją ir sudė tingesnę aparatūrą. Nemaži konkursai retai tepraleidžia negabių studentų. Tik įstojusių į užsienio kalbų specialybes kartais išryškėja reikalingų duomenų — klau sos, atminties — stoka. Taigi, dabartiniai antrakur siai, trečiakursiai, neišlaikę ar prastą pažymį gavę, tekaltina save. — Koks jūsų garsiosios sa varankiško darbo kontrolės sistemos 0—1—2 poveikis? Ji labai pagyvinusi studen to individualų darbą. Dėsty tojo — taip pat. Studentai se mestro metu tikrinami nebe kampanijomis, o reguliariai — yra planas, kada turi būti su
rengti tikrinimai. Ateity turė tų įsitvirtinti pažangiausias programuoto tikrinimo meto das. Jo didžiausi entuziastai docentai P. Gailiūnas ir V. Stašaitienė. Tada per trumpą laiką bus patikrinama, kaip studentas darbuojasi, kol eg. zaminai nelipa ant kulnų. Studentai, gavę daugiau ne gu pusę „nulių", praranda sti pendiją — tai irgi nemažas stimulas studijoms. Neatsiskaičiusiems neleidžiama lai kyti įskaitų ir egzaminų. Docentas J. Balkevičius dės to lietuvių kalbos sintaksę. Įdomu, kaip jis egzaminuo jąs! Pirmiausia duodąs praktinį uždavinį — nagrinėti sakinį. Iš to jau esą matyti, ar stu dentas išmano dalyką. Po to traukiamas bilietas ir iškart referuojamas. Kas nemoka na grinėti sakinių, tas negauna traukti bilieto. Pratybų, 0-1-2 sistemos tikrinimų rezultatai jau apibūdina Studentą. Kaip ten būtų, egzaminuotojas bū
nąs kantresniu, kai „nusiva mas grupės draugų žodis tik žiuoja" visą semestrą gerai didelio snaudaliaus neprikel dirbęs studentas... tų. Semestro metu grupių ir viso fakulteto komjaunimo susirinkimuose svarstomi komjaunuoliai, kurie nesusi „Visą laiką teiraukis, ben gaudo, kad čia atėjo studi drauk, o per egzaminą BtJK juoti. Prieš kiekvieną sesiją vienas: nekreipk dėmesio į ki rengiami susirinkimai, ku tų būkštavimus, kad neužsi- riuose aptariamos artėjančios krėstum!" — šis žinovo pata egzaminų bėdos ir galimy rimas geras ir abiturientui, bės. Su pirmo kurso studen kuris neužilgo turės įveikti tais — atskira šneka, jiems įspūdingą konkursą, ir, saky patarimai — įvairiausio po kim, trečiakursiui, kuriam te būdžio. liko vienas šios sesijos egza Aišku, akademinio sekto minas. riaus darbas ne vien „be Labiausiai studento atsaki penkių minučių eksstudennėjimo kokybė priklauso nuo tui". Rūpi „vidutinioko" pro darbo, kai žodis „egzaminai" blema — kai potencialus retas, kaip ir, deja, studen studentas abejingas prasmin tai skaitykloje. Svarbus ir gesnėms studijoms, moksli draugų poveikis (aišku ne niam ir s visuomeniniam dar paskutinėmis valandomis). Fi bui. lologijos fakulteto komjauni mo biuras stengiasi, kad tas poveikis būtų studijų naudai. Ir laiku. Fakulteto komjauni .. .Egzamino išvakarėse mo biuro sekretoriaus pava. viename bendrabučio kamba duotoja akademiniam darbui ry draugai skubiai kremta ir Lilita Berkis mano, kad tinka matematinę analizę, ir „Do-
riano Grėjaus portretą". Pri vargęs matematikas vis tiek tebeniršta, kad filologas ilsi si. Pereikime audiovizualines laboratorijas, kur, užsidarę kabinose, „riaumoja" anglis tai, pažiūrėkime, kaip pra. kaituoja studentas, nežinoda mas kas per kalbos dalis „ačiū", kurį ištarė egzaminuotojui. Iš šalies — gražu ir smagu. Tikrą Filologijos fakulteto mokslų ir egzami nų skonį jaučia tik patys Sarbievijaus, Stuokos - Gu cevičiaus kiemų mynėjai. Bet draugė Lilita nesako, kaip gavusi du penketus. Mes vis tiek truputėlį nujaučiame, taigi netrukdysime ruoštis rytdienos egzaminui. Po se sijos, manome, daugelis mū sų vienas per kitą mosikuos įrodinėdami, kad buvo... O! — kaip buvo! Norintieji tap ti fuksais klausys pakreipę rūpesčių išartą fizionomiją. Tegu! A. STANEVIČIUS
Šaukia studentų
darbo ir poilsio vasara.
Pirmyn, komjaunuoliai! Šiemet respublikoje veiks 125 stu dentų stovyklos. Jose dirbs ir ilsėsis 5628 studentai.
Bus atlikta darbų už 5 mln. 138 tūkst. rublių. 850 Universiteto studen tų 28 respublikos stovyklose atliks darbų už 1 mln. 100 tūkst. rublių.
UNIVERSITETO STOVYKLŲ VEIKLA SKIRIAMA 50 METŲ SUKAKČIAI, KAI KOMJAUNIMUI BUVO SUTEIKTAS V. LENINO VARDAS
Prieš septyniolika metų — 1957 m. vasarą — smėlėtoje Dzūkijoje, Žilinuose, pirmą kartą suplevėsavo mūsų Uni versiteto studentų darbo ir poilsio stovyklos vėliava. Prie jos išsirikiavę stovėjo entuziastai — Istorijos ir fi lologijos fakulteto komjau. nuoliai. Komjaunuoliškas ryž tas po keturių sunkių darbo mėnesių šventė pergalę —jų rankomis statyti kultūros namai atvėrė duris... Jau seniai paliko Universi tetą pirmųjų darbo ir poilsio stovyklų organizatoriai ir da lyviai. O istorija — užrašai „Statė WU", studentiškos dainos, ištvermė, linksmas juokas — kartojasi. Darbai tęsiasi. Pirmųjų stovyklų organiza toriai žiūrėjo j darbo ir po ilsio stovyklas kaip į kom jaunimo aktyvistų, organiza torių kalvę, kurioje jie buvo užgrūdinami bei patikrinami. Manau, kad toks požiūris ne paseno ir šiandien. „Trečiasis semestras" — ne vien darbo, bet ir savo tiška mokslo metų tąsa, kur pasireiškia jaunimo entuziaz mas: tai būdas, kuriuo ugdo mi būsimajam kūrybiniam inteligentui būtini bruožai — atsakomybė, pareigingumas, savarankiškumas bei draus mė. Be šių bruožų neįsivaiz duojamas šiandieninis spe cialistas. Skaudu būna, kai matai į komjaunimo komitetą plau kiančius pažymėjimus apie „blogą" sveikatą, kai apsi
šarvuojama įvairia „pateisi nimo" dokumentacija. Kam važiuoti dirbti man, jei už mane gali nuvažiuoti kiti — tokia šiandien dar nereta nuomonė. Tai egoizmas, draugų negerbimas. Toks komjaunuolis nedaro garbės nė vienam komjaunuoliškam kolektyvui. Šią vasarą mūsų stovyk lautojų laukia įdomūs ir tu riningi kultūriniai renginiai. Vyks studentų Ir moksleivių darbų apžiūros estafetė „Ta rybų šalies studentija — šau naus darbo lenininėje sargy boje". Visose zonose bus or ganizuojami zoniniai sąskry džiai, agitaciniai žygiai, pa rodos, varžybos. Stovyklauto jams koncertuos Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniosios muzikos mokyklos, Kauno J. Gruodžio muzikos techniku mo, Klaipėdos Muzikos fa kulteto meninės agitbrigados. Liepos mėn. 15—20 dienomis stovyklose vyks susirinkimai „Kaip praėjo darbo diena ir ką ji davė Tėvynei". Liepos 25 — rugpiūčio 1 dienomis
— savaitė „Tarybų liaudis — kosmoso užkariautoja". Rug piūčio pirmoji skelbiama na šaus darbo diena. Uždirbtos lėšos bus skiriamos Smolens ko srities Gagarino miesto statybai. Rugpiūčio 11 dienu organizuojama sąjunginė spartakiada: bus laikomo PDG normos, rengiamos sportinės varžybos. Tai, žinoma, nenusako vi sų renginių, kadangi kiek viena stovykla rengs ir ne numatytų — savų. Visi jie bus naudingi, jei sumaniai organizuosime. Ir geriausia renginį, dirbant atžagariomis rankomis, galima paversti ba naliu ir neįdomiu. Renginių idėjinis kryptin gumas, studentų bendravimas būryje labai daug priklauso nuo būrio vadovo, komisaro Geras komisaras — gyvybin ga būrio siela. Susigyvenu šiame būryje malonu dirbti, o vėliau — prisiminti! Ir po daugelio metų šei mos albumuose galėsime ro dyti nuotraukas, kuriose prie betono maišyklės, kombaino stovi tu su draugais ir šyp saisi. Laikas parodys, kokia brangi studentiška jaunystė, auditorijų ir „trečiojo se mestro" darbų draugai. Būki me draugiški, nuoširdžiai darbuokimės! Pirmyn, komjaunuoliai!
Z. BURNYS Universiteto studentų statybininkų būrių štabo komisaras
Universiteto studentų statybininkų
būrio „Juventus — 74“
Liepos 7 d.
SOCIALISTINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI TSKP CK savo kreipimesi į partiją, į tarybinę liaudį pareiškė įsitikinimą, kad tarybinis jaunimas su naujomis jėgomis patvirtins savo ištikimybę Lenino priesakams, Ko munistų partijos reikalui, pažymės sprendžiamuosius penkmečio metus spartuolišku darbu ir geru mokymusi. Atsakydami į partijos raginimą, Universiteto komjaunuo liai 1974 m. vasarą dirbs svarbiausiuose pramonės, žemės ūkio objektuose, įneš savo jaunystės indėlį į IX penk mečio sprendžiamųjų metų taupyklę. VILNIAUS UNIVERSITETO STUDENTŲ STATYBININ KŲ BORYS „JUVENTUS-74" SlĄ VASARĄ ĮSIPAREI GOJA: 1. Suformuoti linijinius būrius: respublikoje — 28 (850 žmonių; 550 — statybos, 300 — žemės ūkio darbams), išvažiuojančius būrius: Jakutijos ATSR (100 žm.j, Smo lensko sritis (50 žm.j, Krymo sritis (65 žm.), tarptautinius būrius (85 žm.j. 2. Atlikti darbų statybos ir žemės ūkio objektuose už 1 mln. 100 tūkst. rublių. Paskelbti socialistinį lenktyniavi mą V. Lenino vardo suteikimo VLKJS 50-mečio garbei. 3. Surengti darbo žygių etafetę „Tarybų šalies studentija šaunaus darbo lenininėje sargyboje". 4. Surengti Universiteto stovyklautojų sąskrydį „Mūsų jėga — solidarumas“. 5. Dalyvauti sąjunginėje šeštadienio talkoje, skirtoje V. Lenino vardo suteikimo VLKJS 50-mečiui. Smolensko sri ties Gagarino miesto rekonstrukcijai uždirbti 7000 rub. 6. Paruošti 50 jaunųjų lektorių. Perskaityti nemažiau kaip 150 paskaitų. 7. Paruošti 30 meninių agitbrigadų, surengti 90 koncertų kolūkiečiams. 8. Derliaus nuėmimo metu talkininkauti visuomeniniais pagrindais kolūkiečiams. Talkų metu dirbti 800 dienų. 9. Studentų jėgomis suremontuoti 25 pradines, 4 aštuon metes mokyklas. 10. Įrengti prie mokyklų 3 sporto aikštynus, suremontuo ti 7 sporto aikštelių įrenginius. Įrengti vieną chemijos, du fizikos, vieną gamtos kabinetą. Perduoti mokslei viams sporto inventoriaus už 280 rUb. 11. Surinkti ir perduoti mokyklų bibliotekoms mokslo ir grožinės literatūros knygų už 250 rub. 12. Padėti Vilniaus m. Lenino rajono vaikų kambariui dirbti su sunkiai auklėjamais paaugliais. 30 paauglių pa siimti Į stovyklas bendram darbui. 13. Paruošti 500 studentų PDG normoms laikyti, 100 žmo nių — PDG ženklininkų. Socialistiniai įsipareigojimai priimti linijinių būrių su. sirinkimuose, patvirtinti LLKJS Universiteto komiteto po sėdyje 1974 m. balandžio 1 d.
išvykstame į darbo ir poil sio stovyklas. Renkamės 10 vai. Kutuzovo aikštėje, renka mės visi stovyklautojai ir visų fakultetų. 12 vai. prie Sporto rūmų įvyks iškilmingos studentų statybinių būrių palydos į dar bo vasarą.
JIE VAŽIUOJA Net du Universiteto socio loginių tyrimų laboratorijos vyr. moksliniai bendradar biai vadovauja šiemet stam biems studentų statybininkų būriams, išvykstantiems už respublikos ribų. Su jais ir kalbamės apie tai, kaip pa siruošė trečiajam semestrui Smolensko ir Jakutijos bū riai.
... į Smolenską
daug dėmesio ir lėšų jos ekonominiam ir kultūriniam vystymuisi. Čia labai daug statoma. Reikalinga ir darbo rankų. Matyt, neatsitiktinai šią vasarą srityje plušės 10 tūkst. studentų. Mūsų kelionės tikslas — Roslavlis, neperdidžiausias miestas, turintis apie 60 tūkst. gyventojų. Padėsim statyti ZIL'o gamyklos pa lydovą. Teks uždengti 28.000 m2 ploto stogą, beto nuoti grindis. . . Lapkričio 7 d. turi pradėti vekti pir moji šios gamyklos eilė. Laukia atsakingas darbas, ku riam įtemptai ruošiamės.
Jonas Nedzveckas vado vaus keturiasdešimčiai Uni versiteto studentų, kurie dirbs Smolensko srity (būrio komisaras psichologijos spec. IV k. studentas A. Cesnavičius). ... į Jakutiją — Smolensko sritis labai 110 Universiteto studentų nukentėjo karo metu, ir dar visų jo žaizdų neužgydė. ( tarp jų — 32 merginos) Partija ir vyriausybė skiria vyksta į Jakutiją.
20 vyrų, vadovaujami TF III k. studento T. Zdanavi čiaus, statys daržovių sandė lį. 10 rinktinių vyrų (II—III klasės vairuotojai — profe sionalai, kranininkai, moto ristai) dirbs mechanizacijos valdyboje. Likusieji 80 žmonių, kartu su KMI, LVA, SPI ir Plun gės statybos technikumo pa siuntiniais, susijungę į 210 žmonių būrį, atliks apdailos darbus: tinkuos, dažys, klos grindis. Šiems studentams-statybininkams vadovaus Kęstu tis Černiauskas. Jis taip pat papasakojo, kokia numatoma visuomeninė-kultūrinė būrio veikla: — Ji bus plati. Šia veikla rūpinsis FAF ekonominės ki bernetikos specialybės absol. ventas J. Eidukas. Paruoštos 45 paskaitos, iš LTSR fotogra fijos meno draugijos gautos 2 fotoparodos: „Lietuvos žmo nės" ir „Lietuvos gamta". Vežamės taip pat parodas
apie Vilnių, Universitetą. Su daryta iniciatyvinė grupė, ku ri tvers net studentišką teatrą. Būrys turės kaimo kapelą, liaudies šokių atlikėjų grupę. Veiks sporto, kultūros, muzi kos klubai, kurie pirmus žingsnius žengė paruošiamaja me periode. Kaip kas pasiruo šė išvykti, galėsite sužinoti ir šiandien, birželio 21 d., tele vizijos laidoje apie mūsų bū rį..
... j Krymą Viršininkas, FAF absolven tas S. Medžiūnas ir komisarė, to pat fakulteto studentė T. Motoričeva, dar ir dar kartą peržiūri, ar viskas sutvarkyta kelionei. O ji ne tokia jau trumpa: 65 žmonių būrys (15 vyrų) liepos 6 dieną išva žiuoja į Krymą. Džankojaus mieste studentai ne tik dirbs, bet ir koncertuos, rengs eks kursijas į Sevastopolį, poil siaus prie Juodosios jūros. Laukia turininga vasara.
STATYBOS BŪRIUOSE
Kur dirbsime VIETA, FAKULTETAS, VIRŠININKAS RESPUBLIKOJE 1. Aukštaitijos zona Pasvalio raj. Naradavos medelynas — MF — R. Blo ga, II k. Biržų TSO — FAF — A. Bagvilas, V k. 2. Vilniaus—Kauno zona Vilniaus ST-2 — MMF — A. Apynis, dėst. Vilniaus SRV-4 —- IF — V. Monkevičius, II k. "Vilniaus SRV-3 — PEF — M. Utaras, II k. Kaišiadorių SV — FF, Fil. F. — V. Giedrys, II k. Kaišiadorių TSO — MF — R. Mickevičius, II k. Širvintų raj. Širvintos kol. — FAF — V. Buragas, III k. Širvintų raj. Mančiušėnų kol. — FAF — J. Matikonis, III k. Širvintų raj. Kernavės kol. — FAF — G. Kalčinskas, II k. Širvintų KMK — FF — R. Kacevičius, II k. 3. Suvalkijos zona Alytaus ST, SV-2 — FAF — A. Timukas, II k. Kapsuko raj. „Darbo" kol. — MMF — J. Backūnas, V k. Kapsuko raj. Sudavijos valst. žirgynas — IF — A. Gricius, II k. Kapsuko ST — MF — P. Žiūkas, II k. Kapsuko KMK — FF,F1L F — G. Bulota, III k. Kauno KMK (Kapsukas) — Fil. F — A. Sadauskas, III k. Šakių raj. ,.Šešupės" t. ūkis — PEF — V. Šimkus, II k. Šakių raj. Paveliuonos t. ūkis — TF — V. Geržonas, III k. Šakių raj.Kudirkos kol. — PF — G. Vaitiekūnaitė, Ik. Šakių raj.„Pirmūno" kol. — ChF — A. Abrutis, III k. Šakių raj. ,(Tėvynės" kol. — MMF — A. Druktenis, III k. Šakių raj. Voniškių kol. — PF — V. Kuzmickas, II k. Šakių raj. „Didžiojo Spalio" kol. — TF — A. Liutvinskas, III k. Šakių KMK (Gelgaudiškio t. ū.) — FF, Fil. F. — R. Rolomskis, III k. Šakių MSV (Čiapajevo kol.) — ChF — J. Latakaitė, III k. Varėnos raj. Talkūnų kol. — PEF — E. Bazys, I k. Vilkaviškio raj. Bartininkų kol. — IF — F. Džiautas, II k. Vilkaviškio raj. Šapalų t. ū. — Fil. F — E. Bijeikytė III k. IŠVAŽIUOJANTIEJI BŪRIAI Jakutijos ATSR — K. Černiauskas, vyr. mokslinis bendradarbis Smolensko sritis — J. Nedzveckas, vyr. moksl. bendr. Krymo sritis — S. Medžiūnas, V k.
TARPTAUTINIAI BŪRIAI LLR — V. Kindurys, vyr. dėst. CSR — G. Purvaneckas, vyr. moksl. bendr. VDR (Erfurtas) — L. Andrikytė, dėst. VDR (Graifsvaldas) — A. Pikturna, dėst.
Tarybinė liaudis šiais, IX penkmečio sprendžiamaisiais, metais dirba pakiliai. Entu ziazmas jaučiamas ir gamyk lose, ir statybose, ir kultū ros baruose. Nelieka nuoša lyje ir studentija, kuriai par. tija ir vyriausybė iškėlė rim tus uždavinius padėti darbo žmonėms sėkmingiau vykdyti penkmečio planą. Siekdami suaktyvinti stu dentų darbo ir poilsio sto vyklų veiklą ir socialistinį lenktyniavimą, Universiteto komjaunimo komitetas bei darbo ir poilsio stovyklų šta bas skelbia konkursą. I. Konkurso tikslas: išaiš kinti geriausią Universiteto darbo ir poilsio stovyklą pa gal gamybinius rodiklius ir kultūrinį masinį darbą. Kon kurse dalyvauja visos Uni versiteto stovyklos. Ii. Vertinimas. 1. Stovyklos įsikūrimas ir apipavidalinimas: a) labai geras — 15 balų, b) geras — 10 balų, c) patenkinamas — 5 ba lai. 2. Stovyklos gamybinis darbas: a) vieno stovyklautojo at likto darbo sąmatinė vertė 1400 rub. — 100 balų, b) 1300 rub. — 70 balų, c) 1100—1300 rub. — 25 balai. 3. Kultūrinis — masinis darbas: a) už kiekvieną surengtą koncertą — 5 balai,
STUDENTAI IŠEINA DARBINIO IR FIZINIO
GRŪDINIMOSI
VALSTYBINIO REIKALO, DIRBA DIDELĮ POLITINĮ IR KULTŪRINĮ DARBĄ, BŪRYJE GAUTĄ DARBINĮ UŽSIGRŪDINIMĄ JIE JAUS
VISĄ GYVENIMĄ.
Iš VLKJS XVII suvažiavimo ataskaitinio pranešimo
„TRECIOJO SEMESTRO" TRAUKA ...„trečiojo semestro" pra. džia galima laikyti 1956 m. vasarą. Tada Kazachstano plėšiniuose dirbo apie 60 universitetiečių.
.. .pirmosios Universiteto darbo ir poilsio stovyklos vėliava iškilo 1957 m. tuo metiniame Daugų rajone, Ži linuose. . . .1966 m. jų vienuolika.
• •
buvo
jau
. .. 1968 m. skaičiavome 21 mūsų darbo ir poilsio sto vyklą. .. .šiemet respublikoje Uni versiteto SSB štabas organi zuoja 28 stovyklas. Trys stu dentų būriai važiuos Į kitas respublikas, keturi dalyvaus tarptautinėse darbo ir poilsio stovyklose užsienyje.
,, Geriausios stovyklos" konkurso nuostatai b) už dalyvavimą zoninia me sąskrydyje — 10 balų, c) už zoninio stovyklauto jų sąskrydžio ruošimą — 20 balų, d) už kiekvienas sportines varžybas su vietos jaunimu — 3 balai. 4. Agitacinės — vaizdinės priemonės (jas stovyklos par. veža į VU darbo ir poilsio stovyklų štabą): a) už kiekvieną visuome nei perskaitytą paskaitą — 5 balai, b) už kiekvieną sienlaik raštį — 3 balai, c) už kiekvieną fotostendą — 7 balai. 5. Už raštišką padėką iš ūkio — 10 balų. 6. Už teigiamus atsiliepi mus spaudoje: a) rajoninėje — 3 balai, b) respublikinėje — 10 balų. 7. Už kiekvieno paauglio auklėjimą — 10 balų. 8. Už atliktą šefavimo dar bą, numatytą socialistiniuose įsipareigojimuose — 10 balų. 9. Darbo ir poilsio stovyk los praranda balus už: a) nepilną stovyklos kom plektavimą — 30 balų, b) saugumo technikos pa-
MOKYKLĄ,
PRIARTĖJA PRIE TIKRO
žeidimo atvejį — 25 balus, c) nesilaikymą sanitariniuhigieniniu reikalavimų — 10 balų, d) „sauso" įstatymo nesi laikymą — 30 balų, f) neigiamą atsiliepimą res publikinėje spaudoje — 25 balus, g) neigiamą atsiliepimą ra joninėje spaudoje — 15 ba lų. III. Darbo ir poilsio sto. vykių darbą tikrina ir ver tina Universiteto komjauni mo komiteto sekretoriatas, darbo ir poilsio stovyklų šta bai ir stovyklautojus pri imančių ūkių ir organizacijų vadovai. TV, Apdovanojimai: 1. Stovykla, iškovojusi pir mąją vietą, apdovanojama Universiteto komjaunimo ko miteto pereinamąja taure „Geriausia Universiteto dar bo ir poilsio stovykla" ir 200 rub. pinigine premija. 2. Antros vietos laimėtoja apdovanojama VU komjau nimo komiteto Garbės raštu ir 150 rub. pinigine premija. 3. Trečios vietos laimėtoja apdovanojama VU komjau nimo komiteto Garbės raštu ir 100 rub. pinigine premija.
Prieš kelias minutes baigė si stovyklų viršininkų susi rinkimas. Anam auditorijos kamputy dar kažką aiškinasi, būrelio vaikinų apsupti, Z. Burnys ir E. Manstavičius, stovyklų štabo vadovai. Ki tiems rūpi kuo greičiau bėg ti į bendrabutį ir ruoštis eg zaminui, kuris rytoj. .. Jie visai nenusiteikę tokiai nenumatytai „spaudos konfe. rencijai", bet kai susėdam aplink stalą ir prisimenam praėjusias vasaras, darbą ir draugus, su kuriais tenka valgyti kilogramą druskos, kalbai galo nėra.. . V. Sadauskas, III k. filolo gas, šiemet vadovaus fakuįteto stovyklai Kapsuke, kar tu su Kauno KMK statybi ninkais baigs universalinę parduotuvę. — Pirmakursiams, saky čiau, baugoka važiuoti į sto vyklą. Jie dar nieko nežino, nepatyrę, jiems čia lyg ke lionė į kokią nežinią. — Užtai grįžta su visai ki ta nuotaika, — įsiterpia A. Timukas, FAF II k. studen tas, stovyklos Alytaus rajo ne viršininkas. — Pernai te ko dirbti Biržų rajone: visi buvo labai patenkinti. Ir da bar į Alytų važiuoja gana daug pernykščių stovyklauto, jų, kaip antai: antrakursiai R. Kertinauskas, R. Stalilionis, S. Rasimavičiūtė. Čia iš vardijau tik tris, o jų daug, ir visiems „trečiasis semest ras" kažkuo labai artimas. — Tą patį ir mes pernai patyrėm, — pritaria jam V. Sadauskas. — Prisimenu, kaip keturios prekybininkės, to kios šaunios mergaitės, ne norėjo grįžti namo, prašėsi pasilikti dar ir antroje pa
mainoje. Nors dirbti ne taip jau ir lengva. Ypač nesino rėdavo per lietų... — Taip, darbo visokio kliūna. Kad ir sunkoka kar tais būna prisiversti, nugalė ti savo tingumą, bet dar ne pasitaikė tokio darbo, kurio studentai nepajėgtų, — A. Timukas. — Todėl ir apie skatinimą reikėtų pagalvoti, patyrinėti, kokios priemonės studentus labiau paveikia. Manau, dau giau dėmesio reikia skirti mo raliniam skatinimui, — sako J. Backūnas, MMF absolven. tas, vadovausiantis stovyklai Kapsuko raj. „Darbo" kol ūky. — Stovykla labai daug duoda viršininkui, — tęsia Justinas. — Tu turi gali mybę būti vienas kelių šim tų akių akivaizdoje: išban dyti save, savo principingu mą, savo iniciatyvą. Mes taip pat stengiamės brigadas, būrius formuoti grupių pa grindu: bendri interesai jiems padeda, geriau taip ir pačiam kolektyvui tvirtėti.. . — Stovyklautojų nuotaiką sąlygoja ir įvairūs atributai, — kalba A. Liutvinskas, TF III k. studentas, stovyklos Šakių raj. „Didžiojo Spa lio" kolūkyje viršininkas. — Pernai netoliese mūsų sto vyklavo KPI studentai. Išsiri kiuoja, visi su uniformomis, įvairiais ženklais —- gražu žiūrėti. Mūsiškiai lyg ir nu skriausti jautėsi. Šiemet ir vėl mes margi.. . F. Džiautas, IF II k. stu dentas, į mūsų pokalbį lyg ir rečiausiai įsiterpia. — Pirmą kartą važiuoju į stovyklą, pirmą kartą virši ninku, pirmą kartą ir mano
merginos, pirmą kartą į Vil kaviškio raj. Bartininkų kol ūkį, — prisipažįsta Feliksas. — Nuotaika vis tiek gera: ir mano, ir stovyklautojų. Teko lankytis ūkyje: pasi ruošę mus priimti. Dirbsime žemės ūkio darbus. Stengsi mės. Numatėme ir laisvalai kio programą: perskaityti 7 paskaitas, aplankyti rašytojų gimtines, su kolūkio komjau nuoliais bendrauti. . . Neseniai vykusiame buvu sių Universiteto komjaunimo sekretorių susitikime vienas iš jų — dabar Tauragės raj. vykdomojo komiteto pirmi ninko pavaduotojas — A. Daunoravičius prisiminė pir mųjų stovyklų laikus: — Dirbome tada nuo 8 iki 23 vai. Tai buvo juodas dar. bas, grynas prakaitas. Neži nau, kuo mus pavadinti — idealistais, romantikais? . . Pa statėme Žilinuose kultūros namus. Kai tenka pro šalį važiuoti, vis užsuku, pažiū riu: tebestovi tie namai. Lieka darbas. Pinigai, ku. riuos moka už jį, dingsta, sunkios dienos pasimiršta, o jis lieka — didžiausia ver tybė. Ir didelis džiaugsmas — mokėti dirbti darbą. Todėl ir važiuoja studentai į vasarą. Važiuoja J. Backūnas, kuris tuoj laikys valstybinį egza miną, kuris jau apdovanotas medaliu ,,Už šaunų darbą", važiuoja pirmąkart F. Džiau tas, važiuoja A. Liutvinskas, prie fakulteto komjaunimo biuro sekretoriaus pareigų prisidėjęs ir stovyklos virši ninko. .. Važiuoja studentai patik rinti savęs. A. JUODUPIS
REKTORATE — APIE STUDENTŲ MAITINIMĄ Praėjusį ketvirtadienį įvy ko rektorato posėdis. Jame buvo apsvarstyti studentų maitinimo reikalai. Posėdyje kalbėjęs studentų prolkomiteto pirmininkas A. Grabauskas papasakojo apie komiteto visuomeninių kont rolierių reidus studentų val gyklose ir bufetuose, apie jų pastebėtus trūkumus. Matematikos ir mechanikos fakulteto dekanas doc. A. Raudeliūnas pastebėjo, kad bufete, esančiame Partizanų gatvės korpusuose, dėstytojai ir studentai ne visada gali greit ir skaniai pavalgyti. Keletą pastabų dėl švaros valgyklose ir bufetuose pa reiškė Medicinos fakulteto Gamtos fakultete bene anksčiausiai pasibaigė egzaminai dekanas prof. S. Pavilonis. Posėdyje taip pat kalbėjo — studentai jau išvažinėjo į atostogas, Į praktikas. 28 studentai šią sesiją išlaikė vien penketais. Iš jų: bio prorektorius mokymo reika lams doc. B. Sudavičius, pro logai — antrakursis R. Budrys, trečiakursiai D. Paurinskalrektorius administracijos ir tė, M. Misevičius, trečiakursė geografė I. Svėgždaltė, ketūkio reikalams P. Eigminas virtakursis geologas J. Mockevičius ir kiti. ir kl. O trečiakursiams biologams J. Rukšėnaitel ir O. Jasai Universiteto rektorius prof. čiui ir I k. geografui V. Penekui, I k. geologui D. Valiušdr. J. Kubilius aptarė studen kevlčiui, ko gero, nemiela bus vasara — jie skolininkai. tų maitinimo rūpesčius, kal Tokių fakultete iš viso yra 22. bėjo apie būsimas valgyklas Olandų gatvėje ir studentų miestelyje. Rektorato nuomone. Uni PASALINTI versiteto studentų valgyklos NEPAŽANGOS STUDENTAI vadovai rimtai nesirūpina studentų maitinimu: trūksta Teisės fak. I k. stud. A. ir produktų, ir švaros, ir Grinius, tvarkos. Gamtos fak. I k. stud. O. Į posėdyje pareikštas pa Mačiekus, stabas ir pageidavimus atsa Istorijos fak. II k. stud. J. kė einanti Studentų valgyklos Turčinas, direktorės pareigas J. Stane Prekybos fak. I k. stud. A. vičienė. Ji kalbėjo apie būdus Mišelis, maitinimui gerinti, apie dar Fizikos fak. I k. studentai buotojų pastangas. S. Būga ir R. Mikučionis. Sis pokalbis rektorate, rei Praeitame laikraščio nume kia manyti, pasitarnaus stu ryje Įsivėlė korektūros klai dentų maitinimui gerinti. da: pašalinta studentė L. Cistiakova yra ne teisininkė, o „TS" inf. filologė.
„NESISAUGOKIM“ TIKRŲ STUDIJŲ
STUDENTŲ PROFSĄJUNGOJE Baigėsi bendrabučiuose gyvenančių studentų kompleksinė spartakiada. Universiteto kavinėje su sirinkę geriausi bendrabučių sportininkai ir bend rabučių tarybos aptarė praėjusių metų rezultatus. Stipriausi sportininkai susitelkę VI bendrabutyje, jiems atiteko I vieta ir pereinamoji taurė. II vieta — IV bendrabučiui, III vieta — II bendrabučiui. Atskirų sporto šakų nugalėtojai buvo apdovanoti diplomais, prizais, studentų prolkomiteto pagyrimo raštais. Išaiškintas švariausias ir tvarkingiausias studen tų bendrabučių kambarys. Geriausiu pripažintas V bendrabučio 17 kambarys. Jo gyventojai K. Liepis, IV k. stud., Z. Paulauskas, V k. stud., V. Jurgaitis, V k. stud., V. Misiūnas, VI k. studentas, apdova noti pereinamuoju prizu — magnetola „Minija" ir kitiems metams jiems ne eilės tvarka paskirtas bendrabutis. II vieta atiteko III bendrabučio 112 kambario gyventojoms — Filologijos fakulteto stu dentėms, III vieta — V bendrabučio 63 kambario gyventojams. A. KALASAUSKAITE
— Iki vienuoliktos išsimie gosiu, gerai užkirsiu ir į eg zaminą spėsiu. Tegu pirmi ei na kiti! — sako ne vienas studentas egzamino išvakarė se. Jie mano, kad egzaminato rius turįs apsiprasti su grupės atsakinėjimu. „Pirmas eisi — dėstytojas nežinos, kaip ver tinti, neturės su kuo palygin ti — gali ir ketvertą parašy ti. ..“ „Kai kurie dėstytojai mėgs ta drąsius: ė! — moku nemo ku, eisiu pirmas! . į egzamino pradžią vilčių deda ir silpniausiai, ir stip riausiai besijaučiantys. Koks studentas eis pirmas atsakinė ti? Berods, dėsningumų iš viso neįmanoma nustatyti. Abėcėlės tvarka beveik ne sivadovaujama. Kaip kiti bemanytų, šių ei lučių autorius pastebėjo, kad daugumas neužsitikrinusių ne itin veržiasi, o taiko vėliau. Vieni draugus kamantinėja, kiti vaikšto ir rūko, negadin dami sau nuotaikos pirmąsyk girdimais dalykais. Taip dėjosi ir tada, kai Gamtos fakulteto III kurso biologai laikė „Žmogaus ir gyvulių fiziologijos" egzami ną. Kol atbėgo iš bendrabučių
Džiaugiasi studentas, tiesą pasakius, nebe studentas, o diplomantas, išlaikęs valsty binį ar apsigynęs diplominį. Įvairūs diplomantai, įvairiai ir džiaugsmą reiškia. Būna visko margam pasauly — kai kas ir didesnę taurelę ta proga išlenkia. Ar tik ne kiekvienoje jų laidoje gali išgirsti tokį balsą: „Tuoj
PILIPŪNAITĖ PAGILINO BRAZIŪNĄ
ĮKVĖPIMAS [.] Va šitaip — košmariškai — klumpam tarp žodžių ir genam juos, lekiančius, gaudom. Iš nuosavo kūno dievą išdrožiam ir patys tą dievą apspiaudom.
Va šitaip — naktis. Taip žaibai ir perkūnai. Taip pikta. Taip norisi verkti. Ir dreba arkliai, dreba nuosavas kūnas, ir „gerti", maldaujantis „gerti".
V. Braziūnas. „Tarybinis studentas", 1973 spalio 12.
O būna dar štai kaip: EILERASCIO GIMIMAS Taip vasara baigias. Taip žodžiais blaivėjam.
laikymo. Ne daugiau. Lyg „sutvarkytu" skolos lapeliu pasiteisinsi prieš studijas ir save. Profesorė D. Mikalauskaitė mano, kad studentų, kurie pa tirtų didelių sunkumų ne dėl nesimokymo, beveik nebesą: padidėjęs stojimo į biologiją konkursas atrenkąs gabius ir darbščius. Bet praktika ro danti, kad ir iš jų atsiranda ne visai atsakingų. . . Pratybų, seminarų, kolok viumų rezultatai jau rodą, kaip studentas atsakinės per egzaminą. Egzaminatoriui ma lonių išimčių pasitaiką tik la bai retai. • Profesorė egzaminavo 28 studentus. 7 penketai, 9 ket vertai, 9 trejetai ir trys dve jetai. Kai siekiame tikro pa žangumo — nemažindami rei kalavimų — tokie pažymiai visiškai normalūs. Tačiau.. . Ir devynių trejetų autoriai, ko gero, taip pat ne maža dėmesio kreipė dėstyto jo, o ne dalyko studijoms. Ar neperdaug palaiminga šypsena plyksteli sukrapščius trejetą? Jei taip žiūrėsim į studijas, egzaminatorius niekad netaps mūsų draugu, ko kartais užuominom pageidaujame. A. GENETIS
Diplomo galima ir negauti
VA ŠITAIP, ARBA KAIP
ar nuo autobusų stotelių, lie tus gerokai apipurškė lankoj nešamus konspektus. Kitos grupės skolininkai turėjo laukti egzamino galo, kad egzaminatorius galėtų juos priimti. Iš jų veidų matyti, kad ir terminai, ir skaičiai, ir mintys, tokios nesmagios ir sujauktos, susiliejo kaip tos rašaluotos raidės. Per ruošimosi atsakinėti lai ką skolininkų trijulei galvose ne ką teprašviesėjo. Kodėl trečiame kurse nesiimat iš tikrųjų studijuoti? Tas klausimas jų nebūtų pa veikęs, nes dvi merginos išėjo dar niūresnės, o trečiasis — jaunikaitis per smagus: pasi sekė! Ir specialios paskaitos klau sytos, o nežino apie leukoci tus to, kas tilptų tūlam nespecialistui „bendro išsilavinimo kraitelėje". . . O gal išsigąstama egzami natoriaus ir užmirštama, kur šiaudai, kur šienas? MF Fiziologijos ir bioche mijos katedros vedėja profe sorė D. Mikalauskaitė labai ramiai ir draugiškai bandė iš klausti iš perlaikyti atėjusių jų šį tą svarbesnio, šį tą tiks liau. .. Merginos buvo susirūpinę ir piktos dėl nesėkmingo per
gausiu diplomą, niekas ma nęs nepagąsdins, darau, ką noriu". Ir, nors liko suskai tytos dienos Universitete, at sitinka taip, kad tas diplo mas ima ir... pabėga. Kaip tam Jonui Kudirkai, istorikui diplomantui. Išgėrė vieną va karą alaus „tik 5 bokalus", o jūra iki kelių pasirodė be santi. Bendrabučio kambary-
je ir dainą užtraukė, ir už ėjusius žmones ėmė užgau lioti. „Pamaniau, kad fuksai" — tikrai fuksiškai teisinasi J. Kudirka. Su žmonėmis ir tarp žmonių reikia elgtis pa doriai. Jeigu to mokomi per penkerius metus neišmokome aukštojoje mokykloje (!), tai ar verti mes jos diplomo? A. DARGUŽIS
Taip proza, ne strofom Alsuoti mėginam. Ir krinta dangus, Alkana virpa žemė. Ir dega krūtinėje žodžiai negimę. Aprimstam, kai grįžta Nakties mėnesienoj Mūs žodžiai išėję.. . Ir klumpam tarp jų. Ir šaukiam, maldaujam, apspiaudom Žodžius tuos — nuosavą kūną. Va, šitaip — naktis. Taip verkia ir baldos Ruduo — šitas vėjas — Už durų.
Danutė Pilipūnaitė „Tėvynė" (Panevėžio raj.į, 1974 ba landžio 6. I kurso bibliotekininkė gerbiamoji Pilipūnaitė mano, kad šitaip! Įtikintas A. STANEVIČIUS
P. S. Mokykimės meistriško plagijavimo!
Fotonovelė
ATSISVEIKINIMAS BIRŽELIO PABAIGOJE Kiekviena gyvenimo akimirka graži, nepakartojama ir brangi. Pirmoji paskaita, beržo sulos lašas, diplominio dar bo gynimas, pasimatymai prie VI bendrabučio ar fizikos egzaminas... Prisimeni, mes ėjome Sarbievijaus kiemu ir tu pasakei, kad mes kasmet pavasarį susitiksime prie to kontraforso ir žiūrėsim, kaip beržas sprogdina savo karo lius. Vakar mačiau, kaip iš mūsų auditorijos išnešė senus baldus. Ar ją rugsėjo pirmąją beatpažintum: nebebus to stalo, kur užrašėm, kad ich liebe dich, nebebus Ir tos iš klibusios kėdės, nuo kurios nuvirto Klemensas ir tris sa vaites nelankė paskaitų... O kur mes patys būsim rugsė jo pirmąją — diplomas jau kelialapis?.. Tik kaip su tuo susitarimu? ..
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
1
KAINA 2 KAP.
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Užs. Nr. 2238
LV. 00514
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA