canvBims suciDenuas Visu šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERS11E1O REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS Eina nuo 1950 metų 1970 m. birželio 26 d. Nr. 23 (721) Kaina 2 kp.
Nuo penktadienio
versito diplomantų pailieka savo Alma Mater. Visi rūpesčiai jau praeity je. Trečiadienį šventiškai nusiteikę Medicinos fakul teto absolventai rinkosi į
Centrinių rūmų Kolonų salę. Prorektorius doc. B. Sudavičius įteikė jiems aukštojo išsilavinimo pažymėj imą-diplomą. O vakar diplomai buvo įteikti dar trijų — Gamtos, Chemijos, Fizikos — fa kultetų absolventams. Pas kutiniai diplomus gaus,
pirmadienį Pramonės eko nomikos fakulteto diplo mantai. J. MAŽEIKIO nuotrau koje: Medicinos fakulte to absolventai (iš kairės) A. Baubinas, R. Teišersky tė ir N. Kalvaitytė. Nuo trečiadienio jie — jau nieji specialistai.
b Po dvidešimties metų susirinko pirmoji pokarinė Medicinos fakulteto laida Fakulteto didžiojoje auditori joje susitiko Vabalninko am bulatorijos vedėja R. Likaitė Kretingos sanitarinės epide miologinės stoties vyr. gydy toja Garbės ženklo ordininke J. Pipinienė, Klaipėdos gim dymo namų vyr. gydytojas J. Rėkutis, tie kas prieš dvi dešimt metų tapo tarybiniais gydytojais kas kūrė ir statė naujas gydymo įstaigas, kant. riai gydė žmones, kas tapo ' žymiais mokslininkais. A. DARGUŽIS
Nuotraukoje: Graifsvaldo universiteto rektorius prof. dr. V. Šeleris (dešinėje) su mūsų prorektoriumi doc. J. Grigonlu.
BIRŽELIO 19 D. ĮVYKO UNIVERSITE TO KOMUNISTŲ ATASKAITINIS — RINKIMINIS SUSIRINKIMAS
b Atėjo vasara. Ir jau nuo liepos pirmos į įvairias Lietu vos poilsiavietes išvyksta stu dentai. Iš viso šią vasarą su | studentų profkomiteto kelia lapiais ilsėsis Palangoje 257 Birštone, Likėnuose, Rygos pajūryje bei kitur — 80 stu dentų. Tai beveik šimtu dau giau negu pernai. A. STAPULIONYTF Tris birželio dienas (16— 18) truko II visasąjunginė baltistikos konferencija. Į ją I buvo susirinkę apie pusantro * šimto mokslininkų iš Mask vos, Leningrado, Kijevo, Ry gos, Rostovo, Donecko, joje dalyvavo daug respublikos (jų tarpe ir Universiteto) filo logų, svečiai iš VDR, JAV VFR. Vilnius jau tapo pasauliniu baltistikos centru. Tuo malo nesnė buvo svečiams viešna gė mūsų respublikoje: čia jie galėjo pasikalbėti su Univer siteto profesoriais J. Kazlaus ku, V. Mažiuliu, J. Palionių Z. Zinkevičium, kurių mono grafijos laikomos pagrindinė mis visų laikų baltistikoje, čia jie galėjo pasikeisti metodo logine mokslinio darbo patir timi. Konferencijoje perskaityta apie 30 pranešimų. Konferen cijos dalyviai išgirdo naujų baltų kalbų istorijos faktų Svečiai pažymėjo gerą konfe rencijos paruošimą, vykusiai parinktą programą. Anot Latvijos universiteto Profesorės M. Rudzitės, ši konferenciją įeis į baltistikos istoriją.
Antradienį, birželio 22 d., atvyko Graifsvaldo rektorius universiteto prof. dr. habil. Verneris Šeleris ir universiteto už sienio skyriaus direktorius Klausas Hezė. Svečiai vie šės Vilniuje dvi savaites. Per tų laiką jie susipažins su respublikos sostinės įžymybėmis’- ir mūsų uni versitetu, aptars tolimes nį dviejų aukštųjų mo kyklų bendradarbiavimą.
Įteikiami diplomai
Į Fizikos fakultetą atvy ko Prahos universiteto fizikai docentai dr. Ivo Chudačekas ir dr. Vaclovas Proseris. Pas Išlaikyti paskutiniai tarasis apie mėnesį domėsis valstybiniai egzaminai, moksliniu tiriamuoju darbu apginti diplominiai darFizikos fakultete. 1000 UniI. ŠILAITĖ bai. Beveik Baigėsi stojamieji egza minai į Filologijos, Istorijos ir Gamtos fakultetų neaki vaizdinius skyrius. Į pirmą kursą priimta 150 žmonių. Birželio 20 dieną pradėjo dirbti priėmimo į dieninį sky rių komisija. Musų inf
SVEČIAI IS VDR
KADA TAMPAMA STUDENTU? Dar Lietuvos LKJS XVI su važiavime kaip viena iš stu dentiškų problemų buvo pa žymėtas palyginti žemas stu dentų pažangumas. Be abejo, neįmanoma siekti šimtaĮprocentinio pažangumo vien dėl tos paprastos priežas ties, kad gyvenimas, {nešantis daug naujovių į daugelį visuo meninės veiklos sričių, kartais nuošalyje dėl įvairių aplinky bių aplenkia aukštąją mo kyklą. Todėl pilnai supranta mas Universiteto komunistų ir komjaunuolių rūpestis studen tų akademiniu gyvenimu. Šia prasme daug nuveikė partijos komiteto akademinis sektorius ir vadovaujantis jam Filologi jos fakulteto prodekanas doc. J. Balkevičius. Nuošalyje ne lieka ir fakultetų dekanatai, pavyzdžiui, medikai galvoja sekančių mokslo metų pra džioje pasiūlyti rektoratui sa vo samprotavimus apie stu dentų akademinį darbą. Dau giausia rūpinamasi pirmakur siu, jo adaptacija. — Daugelio metų patirtis rodo, — pasakoja doc. J. Bal kevičius, — kad visame Uni versitete studentui sunkiausia yra trečioji sesija.
Kodėl? Pasirodo, egzistuoja tokia padėtis: pirmame kurse mokomasi daugiausia iš iner cijos, tai yra — mokyklinis žinių bagažas sugeba neretai išlaikyt pirmakursį reikiama me, kol kas šiandien reikalau jamame pažangumo lygyje. Vėliau pirmakursis stengiasi pereiti į tariamą studento sti lių. .. ir jo nepagauna. O mo. kytis taip, kaip mokykloje, jau nesugeba. Jei antra sesija dar šiek tiek palanki pirma kursiui, tai trečia dažną bu vusį „fuksą" paklupdo ant ke lių. Štai kodėl ir doc. J. Bal kevičius, ir Medicinos fakul teto dekanas doc. S. Pavilonis vieningai pareiškė, kad pati rimčiausia atranka j stu dentus vyksta antrame kurse. — Pirmas kursas palieka daug „neaiškių" žmonių, — pasakoja doc. S. Pavilonis, — kurių išbraukti nesinori, pa kankamai neišaiškinus jų ga. limybių. Antrame kurse abe jonių nelieka, ir negailestingai įbraukiame iš studentų sąrašų nesugebančius dirbti. 10—20 proc. žmonių štai šiuose dviejuose kursuose pa lieka Medicinos fakultetą. Daug? Bet aukštosios mokyk.
tikslų tikslas paruošti gespecialistus. Iš čia išplaudar viena doc. S. Pavilomintis: - Abejotinas priėmimo į Universitetą tobulumas. Įsi vaizduokim, kiek energijos septyniolikmečiui, neretai ir šešiolikmečiui, reikia paskuti niais mokykloje metais, kad išlaikytų abitūros egzaminus. Po to pasiruošimas (juk didelė dalis tais pačiais metais stoja į aukštąją mokyklą) stojamie siems, dar vėliau patys stoja mieji egzaminai... • — Praėję visus šiuos barje rus, — tęsia toliau S. Pavilonis, lapkričio mėnesį jie jau neturi jėgų. Nusilpsta nervų sistema, krinta darbingumas. Ir tai tuo metu, kai reikia tap ti studentu! Peršąs išvada, kad darbas su pirmakursiais būtų nuolat gerinamas. — Pirmajame kurse reikėtų daugiau propaguoti akademi nes formas, — 'kalba doc. J. Balkevičius, — iškelti knygos vaidmenį, t. y. ne kaip papik domą, bet kaip būtiną prie monę ne tik egzaminų, bet ir priešsesijiniu laikotarpiu. PaNukelta j 4 psl. los rus kia nio
Jame dalyvavo LTSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras H. Zabulis, LKP CK Mokslo ir mokymo įstaigų skyriaus vedėjo pavaduotojas A. Jakaitis, LKP Vil niaus m. komiteto mokyklų skyriaus vedėjas A. Vaitiekū nas, LKP Vilniaus m. Lenino raj. komiteto biuro narys, rajono Vykdomojo komiteto pirmininkas A. Jankūnas. Ataskaitinį pranešimą apie Universiteto partinės organi zacijos veiklą praėjusiais mokslo metais skaitė partijos ko miteto sekretorius Povilas Bernatavičius. Diskusijose kalbėjo ministras doc. H. Zabulis, Universi teto prorektorius doc. B. Sudavičius, doc. M. Damidavičius, doc. A. Smilga, doc. V. Germanas, prof. M. Gregorauskas, VVU komjaunimo komiteto sekretorius J. Karosas, doc. R Mironas, doc. A. Bulota, vyr. dėst. B. Blažys. Susirinkimas išrinko naują LKP Universiteto komitetą.
NAUJAS PARTIJOS KOMITETAS 1. Povilas BERNATAVIČIUS — sekretorius 2. Ričardas MIRONAS — sekretoriaus pavaduotojas ideo loginiam darbui 3. Valerijus PERNATKINAS — sekretoriaus pavaduotojas organizaciniam darbui 4. Adolfas BERENIS — sekretoriaus pavaduotojas — Universiteto liaudies kontrolės grupės pirmininkas 5.. Gerardas BAJORAS — narys, atsakingas už profsąjun gų darbą 6. Jonas BALKEVIČIUS — narys, atsakingas už mokymo darbą 7.. Anatolija BERŽINSKAITE — narė, atsakinga už estetinį auklėjimą 8. Borisas DEGTERIOVAS —narys, atsakingas už SDAALR, liaudies draugovės, turistų klubo ir sportinį darbą 9. Justinas KAROSAS — VVU komjaunimo komiteto sek retorius 10.. Jonas KUBILIUS — rektorius 11. Ipolitas NEKROŠIUS — narys organizaciniam darbui 12. Jonas PALIONIS — Filologijos fakulteto dekanas 13. Birutė PURVANECKIENĖ — natrė, atsakinga už darbą ibendrabučiuose ir Raudonojo Kryžiaus veiklą 14. Jonas REiPSYS — narys, atsakingas už partinį švietimą 15. Vladimiras RYBAKOVAS — narys, atsakingas už partinę-politinę informaciją 16. Liubomiras ŽEIMANTAS — narys, atsakingas už spaudą 17. Jonas ŽĖRUOLIS — narys, atsakingas už mokslo darbą
2 psi.
TARYBINIS STUDENTAS
RAĖJĘS ataskaitinis laikotarpis buvo kupi nas stambių ir reikš mingų įvykių šalies ir mūsų respublikos gyvenime, įvykių, kurie reikalavo didelių orga nizacinių pastangų iš partijos komiteto, rektorato, partinių šiai domina, su kokiais objek biurų ir dekanatų, visos Uni tyviais ir subjektyviais sunku versiteto partinės organizaci mais susiduria jas studijuoda jos, viso kolektyvo. Reikšmin mi. O svarbiausia — kokį po giausias iš tų įvykių buvo veikį visos disciplinos turi V. Lenino jubiliejus. Mūsų studentų pasaulėžiūros forma, lenininių renginių plano di vimui. Tačiau reikia pastebėt, džiausias krūvis teko šiam kad šis tyrimas smarkiai už laikotarpiui. delsiamas. Mokslinio komuniz Šiuo metu Universitete dir mo katedrai čia turėtų padėti ba 813 mokslininkų ir pedago kitos visuomeninių mokslų gų, iš kurių 65 profesoriai ir katedros, o partijos ir komjau mokslo daktarai, 360 docentų nimo komitetai turi plačiau į ir mokslų kandidatų. Apie 40 šį darbą įtraukti studentus. proc. pedagoginio personalo Reikėtų sudaryti sociologinių sudaro komunistai. Partinės tyrimų grupę prie Mokslinio organizacijos greitose yra dau komunizmo katedros, kuri giau kaip 300 etatinių dėstyto tirtų mokymo proceso, studen jų. 185 jų turi mokslinius var tų visuomeninių organizacijų dus ir laipsnius. Šie duomenys veiklos ir kitas akademinio ir rodo išaugusią partinės orga politinio-idėjinio darbo pro nizacijos įtaką, jie liudija, kad blemas Universitete. Universiteto kolektyvas yra Bendras studentų mokymosi pajėgus spręsti jam iškilusius pažangumas šiais metais nepa uždavinius. kito. Nepažangiųjų- procentas sesija iš sesijos svyruoja apie 20. Nepažangumo priežasčių, MOKYMO PROCESAS — STUDENTŲ KOMUNISTINIO AUKLĖJIMO PAGRINDAS
P
Geriau spręskime gyvenimo keliamus Partijos
vvu
komiteto
sekretoriaus
P. BERNATAVIČIAUS pranešimas jog dar ne visi studentai su pranta marksistinės teorijos reikšmę, ruošiantis savarankiš kai praktinei veiklai. Ir tų studentų, kurie išlaiko egzami nų, žinios dažnai paviršutiniš kos, negilios. Pavyzdžiui, Me dicinos fakulteto III k. studen tai visi išlaikė istorinio mate rializmo egzaminą, tačiau iš jų 109 tik petenkinamai, o tuo tarpu labai gerai vos 12. Šiuo metu vykstantys vals tybiniai filosofijos, politinės ekonomijos, mokslinio komu nizmo ir TSKP istorijos egza minai rodo, kad žymi dalis absolventų nėra tvirtai pasi ruošę savarankiškam darbui, neturi tvirtų metodologinių pagrindų, nemoka pagrįsti tų
MOKSLINIS TIRIAMASIS DARBAS IR DĖSTYTOJŲ KVALIFIKACIJŲ KĖLIMAS
Universiteto kolektyvas, partinės organizacijos vado vaujamas, yra pasiekęs reikš mingų rezultatų ir mokslinio tiriamojo darbo bei kvalifika cijų kėlimo srityje. Pasiektuosius Universiteto mokslininkų laimėjimus šiais, jubiliejiniais, metais akivaiz džiai rodo tokie statistiniai duomenys: paskelbta arba įteikta spaudai 270 mokslinių straipsnių (iš jų apie 30 visa sąjunginiuose ir apie 20 užsie nio leidiniuose); paskelbta arba įteikta spaudai keletas studijų, keliolika vadovėlių bei brošiūrų; atlikta ūkiskai tinių darbų už 419.000 rb.; 7 mokslininkams (prof. J. Viščakui, V. K. Daukšui ir kt.) Per ataskaitinį laikotarpį suteiktos išradėjų teisės; ap Universiteto partinė organiza ginta 4 daktaro ir 22 kandida cija daug dėmesio skyrė to to disertacijos; 4 daktarai lesniam mokymo proceso pristatyti moksliniam profeso tobulinimui, nes mokymo pro riaus vardui, o 34 mokslų kan cesas yra studentų komunisti didatai — moksliniam docen. nio auklėjimo pagrindas. Dėl to vardui gauti. Nuo 1965 m. to partijos komiteto akademi. Universitete vidutiniškai apgi nis sektorius stengėsi toliau nama kasmet po 8 daktaro aktyvinti fakultetų specialy disertacijas. bių ir kursų akademinį bei Tačiau daktarų skaičiaus metodinį komisijų darbą, dau augimas vis dėlto yra giau dėmesio kreipti į dėsto lėtas. Dar visuose fakultetuo mosios medžiagos ideologinį se yra nemaža tokių katedrų, turinį, rekomendavo platesniu kurios neturi nė vieno mokslų mastu panaudoti sociologinius daktaro, be to, ir tokių, kurios tyrimus. neturi netgi rimtų kandidatų Ruošiantis V. Lenino jubi į daktarantūrą. liejui, buvo peržiūrėta specReikia pasidžiaugti, kad kursų, kursinių bei diplominių ataskaitiniu laikotarpiu žymiai darbų tematika; ji buvo susie. pašoko laiku apgynusių kandi ta su marksistinės-lenininės datines disertacijas aspirantų teorijos gilesniu studijavimu procentas — 66 proc. (1969— su šiuolaikinio gyvenimo reiškinių vertinimu V. Lenino kaip aiškina fakultetų akade ar kitų marksistinės-lenininės 40 proc). Tai 2 kartus pra mokymo šviesoje. minės komisijos, esama įvai teorijos teiginių. O nemaža lenkia respublikos aukštųjų Daug šioje srityje dirba rių: iš vidurinių mokyklų absolventų aplamai rodo labai mokyklų šios rūšies vidurkį. visuomeninių mokslų kated abiturientai ateina nepakanka menką visuomeninio-tpolitinio Tačiau dėl tokio ryškaus pro ros. Beveik visose bendrųjų mai paruošti mokytis aukšto išprusimo laipsnį, ateina prie greso šioje srityje, žinoma, visuomeninių mokslų kated joje mokykloje, didėjantis valstybinių egzaminų stalo negalima nusiraminti, nes tai rose buvo skaitomi speckur- dėstytojų reiklumas per egza nesiorientuodami tarptautinės dar gali būti epizodinio pobū sai studentams. Politinės eko minus, trūksta vadovėlių ir padėties, mūsų šalies vidaus džio reiškinys: reikia ir atei tyje partinėms organizaci nomijos katedra organizavo kitų mokymo priemonių, pa gyvenimo klausimuose. ir perskaitė speckursą ekono talpų savarankiškam moky Partinio komiteto ir fakulte joms, ypač jų mokslinėms mistams „Aktualiausios šiuo muisi nėra ir pan. Atrodo, tų mokymo komisijos per komisijoms, be atvangos do laikinės buržuazinės ekonomi kad, nepaisant kai kurių gal ataskaitinį laikotarpį svarbiau, mėtis gerų kandidatų į aspi nės teorijos". TSKP istorijos iš tikrųjų nepalankių sąlygų, siu savo darbo uždaviniu laikė rantūrą parinkimu ir aspiran. katedroje buvo skaitomas vis dėlto visos galimos priemo studentų savarankiško moky tų bei jų vadovų darbo kon speokursas II k. istorikams nės studentų mokymuisi page mosi ir jo kontrolės pagerini trole. Teigiamas dalykas, kad pa „Lenininio kooperatinio plano rinti dar neišnaudojamos. Jau mą. Daugelyje fakultetų (Ma falsifikavimas buržuazinėse kelinti metai daugelyje fakul tematikos ir mechanikos, Tei staraisiais metais, o ypač teorijose". Filosofijos istori tetų (Fizikos, Gamtos, Chemi sės, Istorijos) pasiekta pažan. ataskaitiniu laikotarpiu, fa Filologijos, Istorijos) ga, organizuojant kolokviu kultetai ėmė daugiau dėmesio jos ir ateizmo katedra Filolo jos, gijos ir Istorijos fakultetų silpniausiai mokosi antrieji mus, kitas studentų sistemin skirti mokslo tiriamųjų darbų studentams skaitė paskaitų kursai, o dekanatai ir akade go mokymosi formas, teigia problematikos bei tematikos ciklą apie šiuolaikinės buržu minės komisijos netyrinėja šio mo įvertinimo susilaukė Filo aktualumui bei kompleksišku, azinės filosofijos pagrindines reiškinio priežasčių, neieško logijos fakultete pradėta tarp- mui. Ypač rimtai tuo rūpinosi kryptis. Mokslinio komunizmo priemonių padėčiai pataisyti. sesijinė studentų žinių bei Medicinos fakulteto partinės katedra skaito fakultatyvinį Gal šie kursai klauso discipli įgūdžių vertinimo sistema. Vis organizacijos Mokslinė komi kursą studentams ekonomis nų, kurioms dar tinkamai ne dėlto mūsų mokymo komisijos sija ir administracija, taip pat tams sociologinių tyrimų klau pasirengę, todėl reikėtų per dar per mažai nagrinėja mo Matematikos ir mechanikos, žiūrėti ir tobulinti mokymo kymo proceso organizavimo Chemijos ir kai kurie kiti fa simais. Daug naudos, gerinant mo planus. Gal tiktai antrame mokslinius pagrindus, per kultetai. Tačiau Pramonės kymo procesą, turi duoti so kurse įvyksta savarankiško lėtai įdiegia praktikoje nau ekonomikos, Gamtos, Filologi ciologiniai tyrimai. Kaip žinia, mokymosi stilių — vidurinės jausias psichologijos ir peda jos fakultetuose dar yra re paskutiniaisiais metais atskiri ir aukštosios mokyklos — lū gogikos mokslo rekomendaci. alių galimybių sukompleksinti tematiką. fakultetai ir katedros atlieka žis, ir dėl to rezultatai taip jas. Kalbant apie mokslinės pro sociologinius studentų laiko pastebimai smunka. Aišku, Užsienio kalbų mokyme dukcijos kokybę ir atsižvel balanso, egzaminų metodikos, kad antrųjų kursų vadovai darbo organizavimo, tiek giant į du pagrindinius jos žinių įsisavinimo tyrimus. turi daugiau dėmesio šiems tiek ir metodų efektyvumo atžvil- vertinimo kriterijus — jos Ypač vertas dėmesio Moksli klausimams parodyti. Universiteto uždavinys — giu tebėra rimtų spragų. Pro- teorinį lygį ir jos įdiegimą į nio komunizmo katedros or gramuoto mokymo elementai liaudies ūkį, gamybą — reikia ganizuojamas tyrimas, kurio paruošti aukštos kvalifikaci sėkmingai naudojami tikri- pasakyti, kad, kaip ankstes įtiksiąs — išaiškinti, kaip at jos ir visapusiško išsilavinimo nant žinias Chemijos, Medici niais metais, taip ir šiuo atas skirų fakultetų ir įvairių spe specialistus, todėl visuomeni nos, Filologijos fakultetuose, cialybių studentai studijuoja nių disciplinų mokymas ben tačiau mokymo procese tai kaitiniu laikotarpiu ypač išsi TSKP istoriją, politinę ekono drajame mokymo ir komunis kant programuotą mokymą skyrė moksliniai tyrinėjimai miją, filosofiją, mokslinį ko tinio auklėjimo darbe užima žymesnės pažangos, išskyrus puslaidininkių elektronikos, ti. munizmą, kiek jie skiria laiko labai svarbią vietą. Galima tik Rusų kalbos katedros do kimybių ir funkcijų teorijos, atomų ir molekulių spektros šių discinlinų įsisavinimui, ko pasidžiaugti, kad per pasta L. Stašaitienės darbus, kopijos, skaidinimo technikos, kią literatūrą studijuoja. Sie ruosius metus visų visuomeni centės nepasiekta. širdies ir kraujagyslių chirur kiama sužinoti, kaip atskirų nių disciplinų, ir ypač TSKP Neseniai Universiteto tary gijos, lituanistikos ir kt. srity, fakultetų studentai vertina istorijos, mokymas pastebimai visuomenines disciplinas, jų pagerėjo, tačiau studentų ži boje Filologijos fakulteto va se. Be J. Kubiliaus, P. Kati dėstymo lygį, kokios šių disci nios turėtų būti tvirtesnės. dovai pasidalijo sukauptu pa liaus, V. Mažiulio, A. Minkevi plinų problemos juos labiau- 5,5 proc. nepažangių iš TSKP tyrimu mokymo proceso touu- čiaus ir kt. stambių studijų bei istorijos ir politinės ekonomi linimo, akademinio darbo monografijų, ataskaitiniu lai. Pranešimą spausdiname su jos, 8 proc. nepažangių iš srityje. Šiuo patyrimu tuirėtų kotarpiu pagausėjo taip pat trumpintą. mokslinio komunizmo rodo, pasidomėti ir kiti fakultetai. vadovėlių aukštosioms mokyk
loms bei brošiūrinio tipo mo kultete, š. m. balandžio 8 d. kymo priemonių rengimas. posėdyje išklausė naujo šio Vadovėlių ir mokymo priemo fakulteto SMD globėjo doc. nių leidimas labai palengvina A. Matuzevičiaus informaciją studentų mokymą, sutaupo apie būrelių darbą ir reko laiko dėstytojams atsidėti mendavo visą eilę konkrečių specialioms problemoms, to priemonių tam darbui suakty dėl jų rengimą bei leidimą vinti. Svarstymo metu paaiš reikia ir toliau visokeriopai kėjo, kad per maža SMD dar. skatinti. bui šiame fakultete dėmesio Kaip prisimenate iš pereitų skiria komjaunimo organizaci metų ataskaitinio susirinkimo ja, kad kai kurie kvalifikuoti ataskaitos, ūkiskaitinių darbų mokslininkai nesistengia organizavime ir vykdymo ei įtraukti į savo sprendžiamas goje būta rimtų trūkumų. Bet problemas studentų, kad ne Universiteto partijos komitetui buvo reikiamo vadovavimo ir rektoratui ėmusis ryžtingų SMD. Pastaraisiais mėnesiais kontrolės ir administracinių pakeitus SMD globėją ir la priemonių, ataskaitiniu lai biau susirūpinus fakulteto va kotarpiu ūkiskaitinio darbo dovybei SMD darbu, jaučia organizacija, MTS veikla žy mas tam tikras būrelių veiklos miai pagerėjo. pagyvėjimas ir šiame fakulte Kaip žinoma, didelę reikšmę te. mokslo tiriamajam darbui ak Rimtas kai kurių fakultetų tyvinti turi mokslinės konfe SMD veiklos trūkumas — pa rencijos, kuriose, vykstant lyginti negausus ir neaktyvus dalykinėms diskusijoms, ap studentų dalyvavimas moksli žvelgiami pasiektieji mokslo nėse konferencijose. Pasitai rezultatai, iškeliama naujų kydavo kartais ir tokių atvejų idėjų, naujų mokslinio tyrimo kai atskirose sekcijose prane metodų. Ataskaitiniu laikotar šimų klausytis susirinikdavo piu universitete buvo surengta beveik tik skaitantieji juos 15 mokslinių konferencijų (jų studentai ir dėstytojai. Aiški, tarpe 3 tarprespublikinės ir 12 nantis priežastis, be kita ko, respublikinių) ir 2 visasąjun. buvo nurodoma ir tai, kad giniai simpoziumai (su sve sekcijų posėdžiai buvo orga čiais iš užsienio). Daugumas nizuojami paskaitų metu. konferencijų buvo skirtos Ateityje, gal būt. būtų tikslin V. Lenino 100-sioms gimimo ga konferencijos dienomis metinėms pažymėti, ir jose visiškai neskaityti paskaitų ir buvo svarstomos aktualios jiustatyti pastovią konferenci įvairių mokslo šakų proble jų datą (pvz., V. Lenino gimi mos. mo dienomis išvakarėse, pa Konferencijos bei simpoziu vasarį), kad ji būtų iš anksto mai, apskritai imant, buvo or žinoma, kad jai būtų iš anksto ganizuojami neblogai: dauge. ruošiamasi ir kad ji taptų salyje konferencijų vyko gyvos votiška studentų moksline diskusijos, dalyvavo nemaža švente. žmonių, be to, laiku buvo Taigi trūkumų ir sunkumų paskelbtos pranešimų tezės SMD veikloje buvo ir tebėra arba net ir išspausdinti skaity dar nemaža. Tačiau ataskaititi pranešimai. Tačiau kai ku niu laikotarpiu studentų moks rių fakultetų konferencijose liniu darbu daugiau ėmė do tiktai nedidelė dalis skaitytų mėtis fakultetų partinės orga pranešimų turėjo didesnę nizacijos ir, reikia manyti, mokslinę vertę ir rėmėsi pla ateityje tas darbas tolydžio tesniais moksliniais tyrinėji gerės. mais. Kad dėstytojų mokslinės Norėtųsi pasakyti dar pora konferencijos iš tikrųjų būtų žodžių apie fakultetinių moks reikšmingas įvykis kiekvieno linių komisijų ir ypač jų pir fakulteto mokslinėje veikloje, mininkų darbą. Aktyviai dir reikėtų, matyt, ateityje dau bo Finansų ir apskaitos, Filo giau dėmesio skirti jų paren logijos, Medicinos, Matemati gimui ir dažniau praktikuoti kos ir mechanikos fakultetų siauresnės problematikos kon mokslinių komisijų vadovai, ferencijas. didesnio aktyvumo nerodė Be dėstytojų konferencijų, Chemijos, Fizikos ir kai kurių ataskaitiniu laikotarpiu (kovo kitų fakultetų mokslinių komi 10—13 d. d.) visuose fakulte sijų pirmininkai (nedalyvau tuose vyko XXII SMD konfe davo centrinės Mokslinės rencija, skirta V. Lenino komisijos posėdžiuose bei 100-sioms gimimo metinėms. pasitarimuose ir savo patirtimi Konferencijoje, kaip nė vie neprisidėdavo prie viso uni nais metais, labai aktyviai da. versiteto mokslinio tiriamojo lyvavo visų kursų ir specia- darbo organizacijos gerinimo) bių studentai, jų tarpe ir ne Dėl visai suprantamų prie akivaizdinio bei vakarinio žasčių nebuvo labai aktyvūs Skyrių studentai. Mokslinės komisijos Svečiai perskaitė 55 įdo centrinės nariai fakultetinių komisijų mius mokslinius pranešimus. pirmininkai — dekanai, vel Beveik visose sekcijose vyko kantieji didelį administraci gyvos diskusijos, kuriose da nio darbo krūvį. - -- ---Todėl, gal lyvavo 578 studentai iš 179 būt, yra nelabai tikslinga dėstytojai. Po konferencijos fakultetų dekanams pavesti Universiteto SMD pateikė 55 vadovauti nemaža darbo reimokslinius pranešimus respub kalaujančiam sektoriui. likiniam konkursui leninine ti tematika ir 37 darbus visasą IDEOLOGINIO DARBO junginiam konkursui. Pažymė RŪPESČIAI tina taip pat, kad šiemet ne mažas studentų skaičius (73) V. Lenino jubiliejus didele buvo išvykę skaityti praneši mų į kitas šalies aukštąsias dalimi apsprendė šių metų darbo mokyklas ir j Graifsvaldo uni politinio-auklėjamojo turinį ir visuomeninių orga versitetą. Nors visi šie faktai rodo nizacijų veiklą. Partijos ko palyginti neblogą SMD veiklą, mitetas stengėsi vengti for tačiau joje yra dar ir įvairių malizmo ir šablono rengiant spragų bei trūkumų. Visų pir jubiliejinius renginius. Buvo ma šalia gerai dirbančių Gam siekiama, kad jubiliejus mo tos, Medicinos, Teisės fakul- bilizuotų partinę organizaciją tętų SMD, šalia pagerinusių bei visą Universiteto kolekty savo darbą Istorijos ir Ekono vą pagrindiniams aukštajai mikos fak. SMD, ilgą laiką mokyklai iškylantiems užda maža aktyvumo rodė SMD viniams spręsti. Šiam tikslui veikloje Matematikos ir me buvo skiriami visi jubilieji chanikos fak. studentai. VVU niai renginiai. partijos komiteto Mokslinio Fakultetuose įvyko konfe darbo komisija, siekdama pa rencijos aktualiais visuomenės gerinti SMD veiklą šiame fa- ir gamtos mokslų klausimais.
tarybinis studentas
aukštajai mokyklai uždavinius
3 psl.
nacionalistinei propagandai ir, niai, i kultūriniai, sportiniai ry be abejo, kenkia musų pas- šiai, i susitikimai — tik dalis tangoms šioje srityje. Mums klausimo. I Mes sutinkame su kelia susirūpinimą padažnėju CK Biuro komisijos išvada, sios smulkios vagystės studen kad Universiteto partijos ko iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiHiiiiiiiiiuiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiniiuiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiu tų tarpe, nuolatiniai išgėrimai mitetas per mažai dėmesio ir triukšmas bendrabučiuose. skyrė tam, kaip proletarinio principai 53 profesoriai ir dėstytojai pa Šių metų teorinių seminarų dologijos įsisavinimo bei kū bet ir jų pobūdis. Jeigu anks Šiais metais partijos komi internacionalizmo ruošė 75 paskaitas leninine te tematika buvo gana glaudžiai rybinio panaudojimo mokyk čiau beveik be išimties sto tetas kartu su Universiteto Ta- diegiami mokymo procese, susijusi su Lenino jubiliejumi. la, nėra tapę forumu, kuria vyklos buvo organizuojamos ryba ir komjaunimo komitetu daugiau apsiribodamas ben matika. Dar nė vienais metais nebu Kiekviename teoriniame se me mokomasi moksliškai bei statybos ir lauko darbams svarstė klausimą apie interna dro pobūdžio raginimais ir netyrinėjo, vo taip aktyvi mūsų „Žini minare buvo svarstomos kultūringai diskutuoti. vykdyti, tai šiandieną mes cionalinį studentų auklėjimą samprotavimais, fakultete. Buvo api kaip proletarinis internaciona jos“ draugija. Per šiuos TSKP CK tezės V. Lenino Būtina, jog seminarų tema turime organizuojamas sto Gamtos mokslo metus perskaityta 100-sioms gimimo metinėms, tika taptų glaudžiai susieta su vyklas Palangoje ir Ignalinos bendrintas šio fakulteto deka lizmas tampa kasdieninių stu 1940 paskaitų, į respublikos pagal temą „Leninizmas ir ta problematika, kurią kelia prekybiniam tinkle, Baltijos nato, partinės ir komjaunimo dentijos tarpusavio santykių organizacijų sukauptas patyri, norma, neatskiriama jos pa miestus ir rajonus buvo išvy dabartis". bei sprendžia buržuazinis žvejybiniame laivyne, Kerna kę skaityti paskaitų 204 drau Aktualūs lenininio teorinio mokslas bei filosofija. Toji ap vėje ir Vilniuje studentai bū mas, iškelti trūkumai ir apla saulėžiūros dalimi. Iki šiol buvo nepakankama gijos nariai. Norėtųsi pažy palikimo klausimai buvo sie linkybė įgalintų semniarus dar dami darbo ir poilsio stovyk mai plačiau pakalbėta apie šio mėti aktyviausius paskaitinin jami su fakultetų bei katedrų efektyviau atlikti savo teorinį lose atitiks archeologinius darbo uždavinius visame uni partinės organizacijos įtaka studentų profsąjungos organi kus prof. K. Daukšą, docentus mokslinio tiriamojo bei peda bei ideologinį vaidmenį. Sis kasinėjimus. Į šitokią studen versitete. Internacionalinis studentų zacijoje, truputi sumenkintas C Kudabą, J. Grigonį, P. Už goginio auklėjamojo darbo persunkimas teorinių seminarų tų darbo ir poilsio stovyklų auklėjimas Universitete vyk kalnį, J. Balkevičių, J. Pikči- uždaviniais ir specifika. tematikos „šiuolaikiškumo" įvairovę atkreiptinas dėmesys domas įvairiomis formomis: jos auklėjamasis vaidmuo. Čia lingį, A. Žiurlį, vyr. dėstyto Visuomeninių mokslų ka dvasia dar labiau leistų todėl, kad ji leidžia labiau kaip mokymo procese, taip ir reikėtų papriekaištauti ir dės jus P. Pečiūrą, V. Vidūną, tedros suruošė po vieną teori marksistinę-lenininę metodo patenkinti studentijos asmeni už jo ribų. Mes siekiame tytojų profsąjungos vietos ko A. Žitkevičių. nę mokslinę konferenciją, logiją įsisavinti ir realizuoti nius polinkius bei interesus. įvykdyti LKP CK Biuro nuta mitetui, kuris turėtų daugiau Jubiliejiniai renginiai žy skirtą V. Lenino teoriniam ne kaip dogmą (ko dar kartais Tačiau esminių poslinkių rimą, kuriame, tarp kita ko, padėti studentų profsąjungos miu mastu padėjo pagyvinti palikimui nagrinėti. organizacijos pabrėžiama, kad proletarinis komitetui. Po to, kai studentų pasitaiko mūsų praktikoje), o komjaunimo pradėjo vado visą politinį-idėjinį darbą Tačiau būtų klaidinga ma kaip vadovą keliant bei veikloje vis dar nepasiekėme. internacionalizmas turi tapti profsąjungai Universitete. Balandžio die nyti, jog partinio švietimo sprendžiant teorines bei prak Pagrindiniai nutarime nuro moraline kasdieninio įvairių vauti studentas komunistas V. nomis buvo jubiliejinių metų srityje arba teorinių semina tines mūsų amžiaus proble dyti trūkumai vis dar neišgy nacijų atstovų elgesio norma Žeimantas, padėtis ėmė taisy tis. Tačiau mes ir toliau turi kulminacija. Visuose fakulte rų darbe viskas idealu. vendinti. Daug primityvumo jų betarpiškuose santykiuose me mas. rūpintis komunistų įtakos tuose neblogai praėjo jubilie Pirmiausia tenka pažymėti, ir vienpusiškumo Gamtos, darbe, mokymesi, buityje. Mū. stiprinimu studentų profsąjun LKP CK Biuro nutarime ir jog marksistinė-lenininė me jaus minėjimai, kuriuose da dabar parengtose CK komi Matematikos ir mechanikos, sų kolektyvas daugianacionali goje, o taip pat ir kitose stu lyvavo mūsų šefai — LKP CK todologija dar ne visais atve sijos išvadose apie jo įgy Fizikos ir kitų komjaunimo nis, jame gyvena, dirba, dentijos organizacijose, tiks ir LTSR Ministrų Tarybos jais yra tapusi mūsų teorinio vendinimą didelis dėmesys organizacijų darbe. Silpna bendrauja 15 tautybių žmonės. lingai nukreipti jų darbą. atsakingi darbuotojai. Džiugiai bei praktinio darbo vadovu. skiriamas universiteto kom priimtų nutarimų įgyvendini Universitete įvairių tautybių Reikėtų keletą pastabų pa sutikome žinią apie Universi Derinant marksistinę metodo jaunimo organizacijai. Teigia mo kontrolė, gana dažnai jie atstovų santykis atitinka bend teto apdovanojimą TSKP CK, logiją prie fakultetų bei ka mai vertindamas komjaunimo nėra palydimi konkrečiu „ or rą Lietuvoje gyvenančių teikti apie fizinio auklėjimo TSRS Aukščiausiosios Tarybos tedrų pedagoginio auklėjamo organizacijos pastangas kūry ganizaciniu darbu. įvairių tautybių skaičiaus san būklę Universitete. Svarbiau Prezidiumo, TSRS Ministrų Ta jo bei mokslinio tiriamojo biškai panaudoti komunisti Matyt, jau metas galuti tykį. Panašus santykis yra ir sias mūsų darbo trūkumas šio je srityje masiškumo stoka. rybos ir VPSCT jubiliejiniu darbo uždavinių, gana dažnai niam studentų auklėjimui nai atsisakyti praktikos, dar dėstytojų tarpe. Mūsų, komu Nors Universiteto sportininkai Garbės raštu, kurį iškilminga neišvengiama tam tikro sche- įvairias nistų, pareiga ugdyti Univer ir šiandieną sutinkamos kai ideologinio darbo for me minėjime mums įteikė LKP matiškumo bei dirbtinumo. mas, ^formuoti visuomenines- kuriose pirminėse komjauni siteto kolektyve kaip dėstyto ir yra pasiekę gražių laimėji CK sekretorius drg. A. Bar Neretai marksistinė-lenininė politines ir dalykines būsimų mo organizacijose, ieškoti jų, taip ir studentijos tarpe mų, atskirose sporto šakose, kauskas. 174 Universiteto metodologija suprantama ar specialistų savybes, Biuras grynai ideologinio ar politi proletarinio internacionalizmo tačiau bendras studentų, užsi darbuotojai buvo apdovanoti ba kaip savotiškas išorinis kartu nurodė ir žymius jos nio pobūdžio renginių visiš jausmus. Reikia būti labai iminėjančių fizine kultūra ir skaičius mažėja. jubiliejiniais medaliais už reikalavimas mokslinei anali darbo trūkumus: organizaci kai išleidžiant iš akių tai, atidiems nacionalinių mažumų sportu, šaunų darbą. Tačiau neiš zei, arba patys seminarai kar nį silpnumą, atskirų renginių kiek tokie renginiai prisidės atstovų atžvilgiu. Siame darbe 1969/70 m. m. įvairiomis fiz vengta ir trūkumų, būta pa tais pasidaro artimų ir gimi pilkumą ir šabloną, menką prie studentijos akademinio mes turime vadovautis leni kultūros ir sporto formomis 61,18 proc. syvumo bei apsileidimo. ningų katedrų atstovų pasi daugelio komjaunimo gran aktyvumo skatinimo, kiek jie ninės nacionalinės politikos užsiiminėjo Nelabai pavykęs buvo ju keitimo žiniomis sambūriais. džių darbą, dalies komjaunuo mobilizuos studentus geram ir principais. Tuo pat metu mes (1967/68 m. m. — 70,6 proc.). žemiausias rodiklis res biliejinis literatūrinis konkur Tai pasakytina apie užsienio lių pasyvumą. Universiteto giliam studijavimui. Prieš turime būti nuoseklūs ir neda Tai publikos aukštųjų mokyklų sas. kalbų, kai kurių konkrečio partijos ir komjaunimo komi universiteto komjaunimo or ryti nuolaidų bet kokiam tarpe. Sportininkai pagrįstai Lenino jubiliejaus metais sios ekonomikos katedrų bei tetai stengėsi taisyti šiuos trū ganizaciją šiandieną iškilęs atskirų komunistų neprincipin- nusiskundžia materialinės ba pagyvėjo Universiteto vaizdi gamtamokslinių fakultetų teo kumus. J komjaunimo komi nelengvas ir sudėtingas užda gam elgesiui nacionalistinių zės stoka. Menkai domisi nė agitacija. Visuose fakulte rinius seminarus. Pasikeitimas tetą buvo išrinkta daugiau vinys — taip organizuoti visą nuotaikų ir atgyvenų atžvil sportu Universiteto komjau tuose pagausėjo įvairių tema žiniomis bei patyrimu be abe komunistų. Labiausiai pasižy savo veiklą, kad kiekviena giu, vykdyti kantrų kasdieni nimas. Tuos pačius priekaištus tinių stendų, fotoparodų, sien jonės duoda tam tikrą nauda, mėję komjaunuoliai aktyvis jos pusės tarnautų akademi nį ideologinį politinį darbą jų galima padaryti ir partijos tarpe. laikraščių, atnaujintos garbės bet šiuo, kaip ir pirmuoju at tai buvo priimti į partiją. nio jaunimo telkimui moky metu Universite komitetui bei rektoratui. Ta lentos. Tačiau vaizdinės agi veju, teoriniai seminarai ne Komjaunimo komitetas siekė muisi bei visuomeninio akty toDabartiniu dėstytojai ir studentai ben čiau ne visas esamas galimy tacijos būklė Universitete nė atlieka savo metodologinės žadinti studentų akademinį ir vumo ugdymui. Komjaunimo dradarbiauja beveik su visais bes panaudoja ir Fizinio auk ra patenkinama. LKP rajono paskirties — padėti įsisavinti visuomeninį aktyvumą. organizacijos veikloje neturi šalies universitetais, prave lėjimo bei sporto katedra. komiteto komisija pagrįstai marksizmą, kaip šiuolaikinį būti renginių, atplėštų nuo dant mokslines konferencijas, Galima tvirtinti, jog kom Kaip ir anksčiau, taip ir pa kritikavo, kad mes nepanau- mokslinio tyrimo metodologi minėto reikalo. Tiesa, kad draugystės vakarus, organi jaunimo komitetas, vadovau dojame turimų galimybių, ne nį kompasą. komjaunimo organizacijos zuojant sportines varžybas, staraisiais metais estetiniam skoningai apipavidaliname Svarstant įvairias teorines jamas komunistų J, Karoso, auklėjamoji veikla būtų efek ekskursijas ir turistinius žy studentų auklėjimui Universi daugelį patalpų. problemas seminaruose, ypač R. Valentukevičiaus ir P. tyvi, nepakanka vien jos ge gius, rengiant darbo ir poilsio tete skiriama nemaža dėme Pagrindinė partinio švieti diskusijose dar ne visuomet Vyšniausko, sugebėjo pagy rų norų, entuziazmo bei pa stovyklas. Taip bendraujant, sio. Prie Estetinio lavinimo mo grandis Universitete yra įveikiamas tam tikras oficia vinti komjaunimo organizaci stangų. Būtina šios veiklos susipažįstama su atskirų res katedros yra susibūrę daugiau teoriniai metodologiniai semi lumas bei dirbtinumas. Čia jos darbą. Studentijos akade efektyvumo sąlyga yra komp publikų mokslo ir kultūros kaip 500 meninių gabumų tu narai, kurių viso yra 22. Jie dar nerealizuojamas laisvas miniam bei visuomeniniam ak leksiškumas sprendžiant stu pasiekimais, buitimi, papro rinčių studentų, kuriems suda rytos sąlygos teoriškai ir apima daugiau kaip 800 žmo ir kūrybinis pasikeitimas nuo tyvinimui pasitarnavo ir leni dentijos mokymosi bei visuo čiais. Didelį teigiamą vaidme praktiškai lavintis pasirinktoje nių. Jų tarpe 336 komunistai monėmis svarstomais klausi ninė įskaita kaip tam tikra meninio aktyvumo žadinimo nį čia vaidina studentų inter srityje. Centriniai universite ir 140 komjaunuolių-dėstyto- mais. Teoriniai seminarai dar komjaunuolių veiklos atesta klausimus. Neįvertinant rek nacionalinis klubas. to meno kolektyvai gerai ži vimo forma . Visų fakultetų jų bei asistentų ir laborantų. nėra tapę marksistinės metotorato, Universiteto partinei Nuolat plečia dalykinius ry nomi ne tik universitete, bet komjaunimo organizacijose organizacijos veiklos reikš šius Universiteto mokslinė jautėsi tam tikras pagyvėji mės šių klausimų sprendime biblioteka, kuri ruošiasi rug ir už jo ribų, o kartais net mas bei siekimas ieškoti nau ir suverčiant visą krūvį kom sėjo mėn. įvyksiančioms gar ir už respublikos ribų. Este jų kelių ir būdų mobilizuo jaunimo organizacijai, būtų bingo 400 metų jubiliejaus tinio lavinimo katedra rūpi jant studentiją jos kasdieni peržengiamos pastarosios ga iškilmėms. Biblioteka šiuo me nosi kiek ir bendru visų uni nei praktinei veiklai. Tai limybių objektyvios ribos ir tu bendrauja su 224 šalies ir versiteto studentų estetiniu ypač pasakytina apie Medici tuo pačiu sumenkinama kom 304 užsienio bibliotekomis ir lavinimu. nos, Teisės, Pramonės ekono jaunimo organizacijos veiklos mokymo įstaigomis. Fakultetuose kultūrinis gy mikos, Filologijos fakultetų reikšmė. Į pastarąjį momentą Plėsdami savo ryšius su venimas šįmet irgi buvo žy komjaunimo organizacijas. fakultetų partinės organizaci TSRS ir užsienio aukštosiomis miai judresnis. Deja, toli graNemažą darbą ugdant inter jos, vadovaudamos komjauni mokykloms, mes stengiamės: žu ne visuomet jis būdavo nacionalizmo idėjas bei pro mo organizacijų veiklai, turė išryškinti lenininės nacionali gerai organizuotas. Pasitaikė paguojant mūsų nacionalinę tų ypatingai atsižvelgti. nės politikos esmę. ne vienas atvejis, kai į fa kultūrą atliko komjaunimo Tam reikalui daug pasitar kultetuose rengiamus litera komiteto vadovaujamas inter navo mūsų jubiliejiniai rengi, tūrinius vakarus, minėjimus nacionalinis . klubas bei uni UGDYKIME PROLETARINIO niai Dalis studentų aktyviai ar įvairius susitikimus susi INTERNACIONALIZMO versiteto kraštotyrininkai, ku dalyvavo visasąjunginiame: rinkdavo labai maža studen JAUSMĄ riems vadovauja prie partijos konkurse visuomeninių moks tų. komiteto įsteigta Kraštotyrinė lų klausimais. Leninine tema Viena iš studentų kultūri Didelį dėmesį Universiteto tika buvo parašyta daug dip taryba (pirmininkas doc. C. nio, o taip pat ir idėjinio partinė organizacija teikia in lominių, kursinių ir seminari.• auklėjimo formų turėtų būti Kudaba). Gražios komjaunuo lių iniciatyvos išraiška buvo ternacionaliniam mūsų kolek nių darbų. Pravestas konkur’ fakultetų meno saviveikla. pergalės prieš fašistinę Vo tyvo, ypač studentų auklėji sas geriausioms akademinėms’ Bet ją iš tikrųjų turi vos kekietiją 25-mečio proga supil mui. Šis klausimas ypač ak grupėms ir geriausiam univer' lėtas fakultetų (Teisės, Medi tas partizanų šlovės piliakal tualus yra mūsų respublikos siteto saviveiklos kolektyvui cinos, Fizikos). Kituose ji orsąlygomis. Mes neturime už išaiškinti. Gerai pavyko inter nis Švenčionių rajone. paskubomis, miršti, kad mūsų priešas šia nacionalinis vakaras Gegužės. ganizuojama Dabartiniu metu Universi kryptimi specialiai apžiūrai, todėl tiek labai intensyviai teto komjaunuoliai ruošiasi dirba. Visų rūšių nacio švenčių išvakarėse, kur daly,’ jos meninis lygis, tiek idėji turiningoms vasaros atosto nalistų pastangos, galų gale; vavo daug svečių iš įvairių nis kryptingumas yra labai goms. Galima sakyti, visi siekia vieno tikslo — kiršinti TSRS mokyklų ir iš užsienio.' menkas. Fakultetų kasdieni fakultetuose vyko komjaunuoliai, laisvi nuo įvairias mūsų šalies tautas ir Visuose niame gyvenime (kursų vapraktikos, po tris savaites pa pirmiausia kiršinti jas prieš muziejų ir istorinių revoliuci. karuose) saviveikla beveik nių, partizanų kovų vietų lan dirbės studentų darbo ir poil rusų tautą. Negalima neigti, susitikimai su žmonė. nepanaudojama. O tai, be sio stovyklose, kurių šiais kad šios pastangos neturi jo kymas, mis. mačiusiais Leniną, revo abejo, labai suaktyvintų stumetais organizuojama net 21. kio atgarsio mūsų respubliko liucijos ir Didžiojo Tėvynės3 dentus. Kaip pripažintiną dalyką rei je. Tur, būt, nebus perdėta karo dalyviais, lenininiai po Ataskaitoje buvo kalbėta kėtų pažymėti tai, jog išsiplė pasakius, kad kai kurie mūsų kalbiai ir vakarai. Tačiau- mes pat apie „Tarybinio stuNuotr aukoje: susirinki me pertraukėlės metu. Kalbasi tė ne tik studentų darbo ir studentai savo neatsakingu neturime užmiršti, kad visi šie» taip poilsio stovyklų geografija, elgesiu teikia gerą paslaugą renginiai, visi mūsų moksli dento" laikraštį, partijos koprof. V. Chomskis ir doc. C. Kudaba. - nilteto organizacinį darbą.
Kada tampama studentu?
SESIJA
SESIJA
SESIJA
SESIJA
RAĖJUSĮ penktadienį trečio kurso istorikai laikė du egzaminus. Pirmą grupę egzaminavo doc. M. Karčiauskienė. Dviem grupės studentams už pedagikos žinias ji parašė nepaten kinamus pažymius.
P
Kiek geriau vyko TSRS is torijos egzaminas kitoje grupėje. Dėstytoja doc. R. Krutulytė keturių studentų žinias įvertino penketais. Tik vie nam A. Lukoševičiui nepasi sekė, jis gavo vienintelį gru pėje dvejetą.
A. DARGUNO nuotraukų se: bilietą ką tik ištraukė Alg. Paulauskas (kairėje). Jis atsakinėjo gerai ir dėstytoja j jo studijų knygelę parašė ketvertą. Egzaminuoja doc. M. Kai čiauskienė (apačioje).
Atkelta iš 1 psl. skaitų užrašų nepakanka. Kuo anksčiau tai studentas supras, tuo jam geriau. — Griežčiausia akademinė draugmė nuo pat pradžios — Filologijos fakulteto prodekano mintį pratęsia doc. S. Pavilonis. — Lankyti paskaitas ne vien dėl to, kad išgirstum, ką ten kalba, bet kad supras tum, jog tavo vieta darbe. O šiandieniniai pirmakur. šiai jau baigia savo antrą se siją. Štai Matematikos ir me chanikos fakultete neišlaikiu sių egzaminų jau yra kelios dešimtys. Nemažai tokių ir kituose fakultetuose. Vyksta natūrali atranka ir, tur būt, nereikėtų jaudintis. Tačiau at rinktieji vyresniuosiuose kur suose vis vien daug kartų su. klumpa. Dešimtys už nepa žangumą palieka Universitetą. (iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiinniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiininiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiir Štai todėl ir rūpinamasi, kad kuo mažiau pirmakursių gautų nepatenkinamus pažymius Dėstytojai kartais džiaugiasi, net jei pirmakursis atsako pa. gal užrašus Rašomi trejetai. Tikėdamasis gauti trejetą iš sunkesnio dalyko, studentas ir vėl pasitenkina tik užra „Vagos" leidykla 1969 m. sėjos, derliaus ir piūties die mi— juo daugiau, tuo geriau! šventųjų, kaip pagonybė. Ka šais. Atsiranda įprotis, su ku išleido Jono Lasickio knygelę vus. Buvo net bičių dievas, J. Lasickis Žemaitijoje gy talikų bažnyčios pilnos stabųrio žalingumu reikia kovoti. „Apie žemaičių ir kitų sarma- kuris saugojo jų avilius bei veno neilgai ir apie jos gy statulų, kurioms skiriamos Studentams siūloma dirbti pa. tų bei netikrų krikščionių die spiečius. venimą maža ką žinojo. Visas specialios maldos bei apeigos. sakyti ir apie jėzuitus bei ki gal individualius planus, filo vus." Lietuviai krikštą priėmė žinias apie jų dievus bei pa Kiekviena metų diena skirta tus J. Lasickio niekintojus; logai naudoja priešsesij inę J. Lasickis buvo lenkų ba 1387 m. Geriau sakant, juos pročius jis gavo iš kitų tyri kokiam nors stabui-šventajam: čia grynas priešingos ideolo kontrolę. Žodžiu, stengiasi nu joras. Jis gyveno ir studijavo kardu ir ugnimi krikštytis pri nėtojų: lenkų, čekų, rusų, vo Jonui, Juozui, Petrui Kaziui ir gijos susikirtimas. kreipti studentą į savarankiš. daugelyje Europos šalių, dalį vertė. Nors ir apsikrikštiję, kiečių, italų. Tačiau daugiau kt. Tad visai logiškai J. Lasic „Į gyvenimo pabaigą J. La ką darbą. O rezultatai kol kas gyvenimo praleido Vilniuje lietuviai savo pagonybės die sia informacijos jam suteikė kis katalikų vadus klausia: sickis liko užmirštas. Net ne nežymūs. Dauguma mėgsta su- bei kitose Lietuvos vietose. vų irgi neatsisakė. Jie garbi lenkų feodalas Jokūbas Las- koks skirtumas tarp senųjų ir žinoma jo mirties vieta ir gromuliuotą medžiagą ir jei Pabuvojo ir Žemaitijoje. no juos viešai ir slaptai. Jie kauskas, kuris pas žemaičių naujųjų dievų-staibų bei tiksli data. Tokia visuomenės skaito pasiūlytą literatūrą, tai Nors autorius buvo lenkas, globojo šventus ąžuolų gojus, bajorus ilgai gyveno. Nors J. stabmeldžių? Prietarų dabar nedėkingumo priežastimi rei tik iš baimės, kad dėstytojas bet jis rašė lotynų kalba. Tuo kalnus, kūreno amžiną ugnį, Laskauskas, kaip ir J. Lasic irgi yra pakankamai, Katali- kia laikyti socialinių ir kultū egzamino metu paklaus: „O metu tai buvo autoriaus eru kurią kurstė vaidilutės; na kis, žemaičių kalbos nemokė kybės skelbėjai laikė tai jų rinių sąlygų pasikeitimą. J. kas parašyta toj ar kitoj kny dicijos įrodymas. Jo knygelė muose laikė, maitino ir globo jo, bet jis su jais bendravo, jų tikėjimo šmeižimu. Lasickis, kaip istorikas ir ra goj?" apie žemaičių dievus buvo pa jo žalčius, garbino dievą Per gyvenimą tyrinėjo, jų religiją Kai kurie istorikai-tyrinėto- šytojas publicistas, iškilo Kaip priversti studentą rašyta 1580 m., išspausdinta kūną, Žemyną, Aitvarą, Gabi studijavo. Tai buvo reforma jai sako, jog J. Lasickiui duo drauge su reformacija, prisi dirbti savarankiškai? Ieškoma 1615 m. Bazelyje, Šveicarijo ją, MIldą, Biržilj, Praamžių, cijos žydėjimo Lietuvoje me dama perdaug neužtarnauto dėjęs prie radikaliosios jos įvairiausių kelių. Štai Medici je. Į lietuvių kalbą pirmas ją Kipnį, Kaukus ir kit. Jie tu tu. Abu juodu buvo reforma- pagyrimo, kad dauguma jo krypties. Įsigalint kontrrefor nos fakultete (ir ne vien ja išvertė prof. I. Jonynas (1884 rėjo gimimo, mirties, darbo, tų-protestantų religijos propa darbų nesą originalūs, kad jis macijai (katalikizmui), stip me) studentams, gerai dirbu —1954 m.). Šiuo metu ją nau meilės, girtavimo ir peštynių gandininkai, teologai. J. La tik naudojosi kitų surinkta riausias reakcijos smūgis bu siems priešsesij iniu laikotar jai išvertė filologijos mokslų dievus. sickis susipažino Prahoje su medžiaga. Kad J. Lasickis nau vo nukreiptas prieš tą srovę.. piu, pažymys už egzaminus kandidatas L. Valkūnas. Kai karaliaus atsiųstas ku Kalvinu ir pats buvo tos sek dojosi esamais šaltiniais, to J. Lasickio gyvenimo saulėly parašomas neklausinėjus. To Atrodo, jog žemaičiai turė nigas žemaičiams piršo „vie tos išpažintojas. Jis daug ke nė jis pats neužsigina. Tačiau dis sutapo su reformacijos kių studentų fakultete yra 10 jo dievų daugiau, nei kiti jų ną" trilypį ( „trijose asaibose") liavo ir turėjo daug pažinčių jo filosofiniai samprotavimai pralaimėjimu .^Lietuvoje ir proc. Maža? Be abejo, tuo la broliai lietuviai. Kiekvienam dievą, tai žemaičiai jam sakė, aukštose sferose. ir loginės išvados — yra ori Lenkijoje, todėl jo kapas ir li biau, kad kituose fakultetuose žingsniui, kiekvienam darbui kad juo daugiau bus dievų, Nurodęs pagonių dievus bei ginalios. Jo kritikai, kaip ko be antkapio". jų dar mažiau. Ir vėl grįžta ar judesiui — buvo vadovas- tuo geriau jie atliks savo dar jų specialias užduotis, J. La pvz., lenkų filologas Alek Manoma, jog J. Lasickis gi me prie studento pradžios — dievas. Jei susirgo žmogus, jis bą. Jie palygino vieną lauko sickis kaltino katalikų hierar sandras Briukneris, buvo ka mė 1534 m. Lenkijoje, mirė pirmakursio. Jis visko — ir kreipėsi (aukomis bei maldo darbininką talkai ir klausė: chiją stabų kūrimu ir stabmel talikų tikėjimo propagandinin 1602 m. Zaslavlyje, prie Mins gero ir blogo — pradžia. Ir mis) j tos srities dievą. Jei kas daugiau rugių nukirs — dystės propagavimu. Jis ‘nu kas, tad negalima tikėtis, kad ko, Baltarusijoje. dėmesys turi būti jam di susirgo gyvulys, jis bandė nu vienas kirtėjas ar būrys? Taip rodinėjo, jog katalikų tikėji- jis švelniai glostytų protestan A. PETRIKĄ džiausias. Alf. BUCKUS lenkti kitą dievą. Jie turėjo turį būti ir su dievų skaičiu mas turi ne mažiau stabų- tų veikėją. Tą patį galima pa(Iš „Laisvės")
KOKIUS DIEVUS GARBINO ŽEMAIČIAI
Žmogus ir pinigai Labai sunku surasti tinka žmogaus delne, nepastebėjo mus žodžius šiam pasakoji Visi skubėjo pro šalį, lyg mui, sunku atspėti šio įvykio stengdamiesi išsisukti nuo dalyvių mintis. Gal būt, leng pagalbos nuritinti tą sunkų viau išreikšti šio poelgio va akmenį, kuris vadinosi pa gunda. romąsias jėgas. Su žmogaus priešais kovoti Kartais pamirštame, kad kiekviename mūsų slypi ge daug lengviau, negu su pačiu rasis genijus. Pykstame ir ba savimi. Kai nugali savy sly ramės vieni ant kitų, vadina pinčią blogą pagundą, nugali me pesimistiškiausiais var viso pasaulio blogį. Tada dais. O štai atsitinka toks da skaisčiau pro medžių lapiją lykas, ir mes jau ieškome did šviečia saulė, ir linksmesni vyriškumo, tokio, kuris pri vaikšto žmonės, kurie vadina si broliais. lygtų aukai. Pijus nunešė valgykloje Dabar, apmąstydamas tą nežymų įvykį Istorijos fakul rastą piniginę į Istorijos fa tete, aš galvoju apie mūsų kulteto dekanatą. Parašė raš tarybinio gyvenimo būdą, telį: „Rasta piniginė.. apie tauriausias žmonijos idė Mergina, studentė neaki jas, kurios įsisunkė į mūsų vaizdininke, neapsakomai ap kraują ir tapo mūsų poelgių sidžiaugė. Pinigai atsirado! Jų varomąja jėga. Tikėkime, mes labai reikėjo, oi kaip reikė visi tokie, geri ir nuoširdūs jo!. . drąsūs ir stiprūs. Tai nesu Istorijos fakulteto prodemenkina mūsų, nesuniveliuo kanė doc .G. Raguotienė pa ja, o tik nušviečia skaidria garbiai kalba apie Pijų Ado vilties ugnimi, iškelia mano ir maitį, II k. istoriką. Jis nuo tavo — Žmogaus — didybę. širdus, geras studentas. Sis .. .Piniginė gulėjo prigludu įvykis dar labiau iškėlė jį si prie grindų, šimtai kojų ga draugų akyse. Vienas Vakarų filosofas re lėjo ją priliesti. Ir tik Pijus ją rado. Joje buvo 49 rubliai toriškai klausia: „Ar beždžio Ir dabar niekas jos, gulinčios nė tapo žmogum?" Sį pesimis
tą mini naujoje savo knygo je E. Mieželaitis. Jis priešpa stato tikrai humanišką klausi mą: „Ar žmogus tapo žmogu mi?" Mūsų šalyje yra visos ob jektyvios sąlygos žmogui tan_ti žmogumi. Tik ar mes pa tys visada ieškome kitame žmoguje gėrio pradų, ar puo selėjame juos? Poetiškai ta riant, ar visada žmoguje ma tome žmogų? .. Socialistinė visuomenė žmogų paruošia dideliems ir tauriems poelgiams, kur jie bevyktų: grandioziškos hidro elektrinės statyboje ar stu dentiškoje valgykloje. Taigi, didvyriškai (žemiška šio žodžio prasme) galima pa sielgti ne tik išskirtinėse ap linkybėse. Juk žmogus gali būti gražus ir kasdieniniuose darbuose, savo pomėgiuose kuriuos kartais pamirštame ar apeiname ne bloga valia. O juk laimėtumėme visi. Ir šviestų skaisti saulė, dažniau žmogaus širdy būtų pavasa ris, kurio ji taip ilgisi. Žmo giškumo pavasaris.
Išlipom Rūdiškėse ir iš kar to po keturis į priešingas pu ses. * * *
Grožio stebuklai
— Tiesa, toli, gal dešimt ki lometrų, bet, jei norite senų dainų, pasakojimų išgirsti, au dinių raštais ir namų papuoši mais pasigrožėti, eikit tiesiai į Vaikštenius. Neapsigausit. Neapsigavom. ★ * ★
pai apmušti lentom, o ant jų Pasaka ilga ilga. Visa va — įvairiausi pjaustiniai. landa praėjo.
Marijona Kazlauskienė, 82 metų senutė, matome, susijau dinus. Kaip čia dabar? Tokie svečiai! — A..., jūs rašot tas dai nas ir patys dainuojat. Vaike liai. .. Va, žiūrėkit — stebuk lai! Tik padainavau, o iš tos dėžutės lygiai taip pat atkar toja. . . Stebuklas... — Nieko stebuklingo, mo čiut, nėra, o va jūsų dainos!.. Įėjo šeimininkas. — Namą kas statė? Pats stačiau. Tik remonto jau rei kia. Atvažiuokit vasarą: prie angį pastatysiu, padažysiu. Apie namą paklausėm neat sitiktinai. Kaip gyvas nesu matęs gražesnio. Per visą ilgį atramėlės, ornamentuoti karni zai, langinės, o ant stogo, aiš ku, — žirgai. Ir užrašas: 1937 m. Nesenas namas, bet jo šeimininkai senolių tradici jų nepamiršo. Ir ne tik jie Nematėm nė vieno namo — tik namo. Net ir kaimo pa A. JUODUPIS krašty išdygusių namukų kam-
Gyvena čia toks Staknys. Tai jis jau ir naktigonių nuo tykių, ir pasakų, baikų viso kių pripasakos •— spėk klausy tis. Pataikėm labai nelaiku: žmoną prieš kelias dienas li goninėn išvežė. Bet žmogus mielai sutiko. „Nueik prie ežero, pasi slėpk, ir, kai atskris trys gul bės, nusimes sparnus ir nu plauks merginomis ežeran, paimk jauniausios sparnus..."
KRAŠTOTYRINĖS STOVYKLOS DALYVIŲ DĖMESIUI!
Išvykos rezultatai? Parsivežėm keturias magnetofono juosteles, pilnas dainų ir pasa kų; klausomės savo dainų va karuose, dainuojame patys. Parsivežėm po dalelę neišma tuojamos dzūkų širdžių šilu mos. VI. BRAZIŪNAS
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA
Padavusieji pareiškimus dėl darbo duonos kombinate kviečiami atvykti į VVU Komjaunimo komitetą š. m birželio 30 d. 15 vai.
REDAKCIJOS ADRESAS: Į stovyklą išvykstame lieVilnius, MTP-3, Universiteto pos 1 d. 15 vai. nuo centrinių rūmų. Birželio 29, 30 die g-vė Nr. 3. Telefonas 2-36-35. nomis 15—17 vai. Komjauni Telefonas spaustuvėje 2-98-15. mo komitete bus budima. Vi Rinko Ir spaudė LKP CK Lei sais rūpimais klausimais pra dyklos spaustuvė Vilniuje. šome kreiptis. VVU Kraštotyros taryba LV 11561 Užs. Nr. 2699: