VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
VIENAME SEMINARE
Atlieka mokomąją praktiką
Antrame kurse žurnalistai Kai dėstytoja Vrublevskaja se. Tai Budrys, Bružaitė. Dau- pradėjo studijuoti kai Kuriuos noravičlus, Znaidllovska. Labai . marksizmo-leninizmo seminare savp speclaiyoės dalykus, kaip Istorijos-filologijos fak., rusų gerai pasisakydavo praeituose poiigraiiją, žurnalistikos isto kalbos b- literatūros specialy seminaruose ir Šveikauskas, riją, tarybinės spaudos teoriją bės I kurso I grupės studen bet šitame seminare jis bu ir praktiką. Kau pagilintų įgy tus paklausė, kaip jie pasiruo vo užimtas „svarbesniu dar: tąsias žimas, buvo apslianKyta šę, nuužė daugiabalsis, nedrą bu": piešė dalyvaujančių kari Kactijo komitete, „Vaizdo” gaudesys: „Nesuspėjom"... katūras, rašė laiišką. Knygų rūmuose,, VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, susSeminare Tačiau yra studentų, kaip spaustuvėje, reikėjo išnagrinė literatūros įeiayKloje. KUiuaAuNIMO ik rKuFEsiNES SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS ti Lenino knygą „Ką daryti?" Jasionis, Staskevičius, Bičkus, grožinės Ypač daug vertingo žurna Dėstytoja ilgai ragino ir įkal kurie menkai ruošiasi semina listai sužinojo Bitoje ir [Nr. 24 (205) j 1955 m. Spalio' mėn. 27 d, ketvirtadienis. ( Kaina 20 kap. binėjo studentus pasisakyti. rams ir dar nė vieno karto ne „Vaizdo ” spaustuvėje. Eltoje Pagaliau padėtį išgelbėjo Bud pasisakė. Dėl tokios jų ir į buvo papasakota, kaip rajoni rys. Drg. Budrys išsamiai nu juos panašių studentų abejin niams, respublikiniams laik švietė istorines knygos pasiro gos pažiūros į marksizmo dis raščiams ir TASS’ui organi dymo priežastis ir sąlygas. cipliną gavosi tai, kad per dvi zuojama ir renkama medžiaga. I. V. Mičiurinas Atrodė, kad studentai išsijudi valandas buvo išnagrinėtas tik „Vaizde" supažindino su šrif no .ir seminaras praeis gerai. vienas klausimas. rūšimis ir jų rinkimu. iipH Ataskaitiniai profsąjungos susirinkimai, neseniai Kokios šito nepasiruošimo tų Numatoma Išstojusi Bessonova irgi kalbė dar apsilankyti 4 ■Kvykę visuose fakultetuose, parode, kad profsąjungos priežastys? Laiko buvo užten jo sklandžiai, bet, deja, visos „Tiesos" spaustuvėje, kai Ku ta / narnas silpnai vyksta ten, kur mūras atitrukęs nuo jos pasakytos mintys buvo pa kamai, nes, seminarai vyksta ltose Kauno spaustuvėse, Šir leiI į grupių. Visas proisąjungos darbo centras turi būti imtos iš paskaitos užrašų. Kai kas antra savaitė. Literatūros vintų rajono laikraščio redak I: 'jjKuKenas į grupę, ir uk tuomet bus galima pasiekti dėstytoja pasidomėjo, ar ji taip pat yra pakankamai. Ne cijoje ir spaustuvėje ir kt. ko fcerų rezultatų. Keikia pakeiti ir proiorgo vaidmenį skaičiusi patį Lenino veikalą, kliūtis čia buvo ir tai, kad at G. Jurkutė ^trupėje. Bessonova pasididžiuodama sakinėjama įusų kalba: bevelk ras mus paprastai daug kalbama apie „trikamatsakė, kad skaitė VKP(b) isto visi studentai gerai valdo ru |a>į", dirbantį grupėje: tai komjaunimo grupes sekretorijos trumpąjį kursą. Čia pasi sų kalbą, o, be to, galima pa įdomios pratybos ■Kaus, proiorgas ir seniūnas, net dažniausiai būna taip, rodė, kad ir didesnė pusė kitų sisakyti ir lietuvių kalba. likau seniūnas užsiima tik paskaitų praieidinetojų rePriežastis ta, kad studentai studentų nerado reikalo susi Niekada nenuobodu II k. BA.stravimu, sekretorius organizuoja komjaunimo susidar neįsisąmonino, kokią svar geologams istorinės geologijos pažinti su pačiu veikalu. ■Kinkinius, o proiorgas rūpinasi grupes studentų buitįBaigėsi antra užsiėmimo va bą tarybinio pedagogo darbe muziejuje. Jame per paleonto linais reikalais. Manoma, Jog Kitaip diroant, daroc landa. Geriausiai pasisakė tie turės geras marksizmo-leniniz logijos pratybas jie stebi ir ta ^Kaunasi paralelizmas. Tokia nuomonė neteisinga, ir studentai, kurie aktyviai daly mo žinojimas. aprašinėja įsKasamas žemėje o įfproiorgas jokiu Dudu neturi apsiriboti vien tik ouitiJ. Gečaitė vaudavo ir kituose seminaruoįvairių gyvių lieKanas, pagal ii JBnais reikalais. Kurias galima nustatyti žemės II V Aišku, nėra reikalo visada daryti atskirus profsluoksniu amžių, suz.no aaug - ^sąjungos ir Komjaunimo grupės susirinkimus, studen IKKą nauja iš gyvybės vystymo to ^Kai ir oe to turi tiek darbo, kad tai butų tik neretlaboratoriioie si istorijos, paleontologija — jo (žalingas laiko gaišinimas. Tiksliausia būtų susirinkiTik tas, kuris niekada ne Daugiausiai užskaitytų darbų dalykas nelengvas, ir toaėi jie tai Bnus uaryti Denurus, nes visi komjaunuoliai yra profžvelgė į liūdną sudaužyto mė turi Machnytė, Riškutė, Puo- jau dabar, lyg.agreč.ai su K)l Sąjungos nariai. Žinoma, proforgas neturi būti nuoSagintuvėlio vaizdą arba kur.o džiūnaitė, Vąšelis. Jie daugiau naujos medžiagos įsisavinimu, { ljje • je nuo pasiruošimo susirinkimui. Jis turi airotl dirbti arauuraušerdies niekada neužliejo šilta ruošiasi, stropiau dirba, todėl Konsultacijose kartoja praei su sekretoriumi. ’liK taaa dus pasiektas glaudus y T Ėe ,,Mes negalime laukti ma džiaugsmo banga po pavykusio ir sekasi jiems geriau. Tiesa, tus dalykus. bendradarbiavimas ir išvengta nereikalingo vargo, lonių iš gamtos; paimti jas iš r- 1 kaip toje Krylovo pasakėčioje apie guinę, lydeką ir laboratorinio darbo, niekada laboratorijoje nesėkmių pasi Daug ruošiasi busimieji jos — mūsų uždavinys!" š-| rėžį. nesupras to jaudinimosi, kuris taiko ir stropiam studentui, geologai ir kitai taip svarbiai apima 11 k. chemikus prade- bet jau daug mažiau. Didelė atsakomybė tenka proforgui ir už kultmajų specialybei disciplinai — jaunieji draugai! i Mes„Mano, uant dirbti analitinės chemi įinį darną grupėje. Dažnai pasitaiko ,kad grupe komineralogijos pratyboms. Prof. gyvename tokiu laiku, ka Dirbti laboratorijoje tenka jos laboratorijoje. Tik atėję, lekiyviai apiauKO daug tumų aroa spektaklių, net tuo da aukščiausiu žmogaus pašau , Kavecitas jas praveda labai gan ilgai, bet įsitraukus į dar studentai tuoj griebiasi darbo: riskas ir Daigias!. *•rotorgas turi rūpintis, kad po kimu yra ne tiktai aiškinti, įdomiai, sieja paaiškinimus su vieni — lėtai, apgalvotai, kiti bą, valandos praslenka nepa savo patirtimi, ir milžiniškas įpiankymų Duių surengti matytų ualykų aptarimai, ues bet ir keisti pasaulį." ;ik taua aplankymai dus pasiekę savo liksią. Be to. — skubėdami. Pavyksta, deja, stebimai. Bloga tik tai, kad mineralų pasaulis, apie kurį „Aš matau, kad kolūkinė (I -eikia rengti ir knygų aptarimus. ne visada, ypač karštuoliams, Chemijos fakultete iki šiol dar iki šiol taip mažai buvo žino komunissantvarka, per kurią svaruus uuiykas yra saviveiklos išvystymas. nes darant Kokybinę medžia niekas nepasidomėjo, kokia la ma, kasdieną tampa jiems su i-1 MesKitas tų partija praveda didįjį že turime eilę centrinių saviveiklos kolektyvų, net gos analizę reik.a daug atidu boratorijoje darbo apsauga, o prantamesnis, žinomesnis. mės atnaujinimo darbą, atves le visi studentai gali juose dalyvauti. Keikia, kad mo, švaros. Ir smagu Duna la juk ji yra būtina. Laboratori Daug dirba, karštai domisi darbo žmoniją į tai, kad ji joje metai iš metų tęsiasi ne e kiekviename fakultete būtų ir sava saviveikla, kuri boratorijoje, kai girdi, kad pratybomis studentai Tamosiutikrai valdys gamtos jėgas". rengiamus vakarus ir palengvintų Setavidraugui sėkmingai*' pavyko tvarka su traukos spintomis. nas, Damoševičius, Vasiljevas ą pagyvintų Universiteto ūkio skyriūs men ir Kt. Jie žino, kad txK su |no darną. darbas, ir kai jis su užsidegi o buitinis darbas grupėje priklauso prie tų darbo mu kažką aiškina kitiems. kai tuo tesirūpina. tvirtomis žiniomis jie įžengs į ė Sričių, kur protorgo narnas Dene ryškiausiai pastebi tZ MOKSLININKĄ MININT Reišk.a, jis jau tvirtai žino, Laboratorijoje reikia suda tarybinio geologo Kelią, Kūpi mas, įamausiai apčiuopiamas, proiorgas kiekvieną mė gerai supranta dalyką. Tokie nesi reguliariai renka nario mokesti, sudarantį prof Gamtos fakulteto bibliotekoje ati uraugal laboratorijoje, taip ryti tokias darbo sąlygas, kau ną ieškojimų, sunkumų ir per nesitrikdytų puiki darbo nuo galės džiaugsmo. sąjungos lesąs. Antras lesų šaunus yra KespumiKi- daryta turininga paroda, skirta I. 'V. pat Kaip sportininkai stadione, taika ir chemikai dirbtų dar I. Normantaitė nm numneto teikiamos notacijos, irgi priklausančios Mičiurino 100-osioms gimimo meti lenkia Kitus; sėkmingai uždui- sėkmingiau. Gamtos fak. 11 k. stud. nuo nano mokesčio surinkimo, iš tų įešų nepasiturin nėms pažymėti. D. Kadžiulytė čiai gyvenantiems studentams, grupei patariant, koParodoje gausu biografinės me gę vieną darbą, pradeda kitą. ■niieius skiria pašaipas. Kau pašaipa Putų išskirta tam džiagos apie 1. V. Mič.uriną, talpi TURISTINS ŽYGIS Etuuentui, kūnam ji tikrai reikalinga, būtina, kad nami V. I. Lenino, J. V. Stalino, Kroiorgas gerai pažintų savo grupės draugus, lodei partijos ir vyriausybės vadovų pasi aimanachas Istorijos-filologijos fakulteto turi ne tik visą laiką būti grupes gyvenimo viuu sakymai apie žymųjį gamtos pertvar »i; Kis Šiais mokslo metais suakty sius, laukia kūrinių — eilė sporto Klubo turizmo seKclja ayje, bet kartu privalo žinoti, kaip gyvena stuaen- kytoją. Taip pat nušviečiami tary turistinį žygį maršru tai ir už universiteto rluų, Kaip jie praleidžia savo binių mokslininkų ir žemės ūkio vino savo yeiklą literatūros ir raščių, apsakymų, apybraižų, suruošė Vilnius — Kernave — Vievis, uaisvalaikį. Benurabutyje gyvenančius studentus pa- uarbuotojų pirmūnų darbai, vystan kritikos būrelis. Nemaža ener feljetonų, o taip pat kritikos tu žygyje dalyvavo 17 žmonių. fcmli lengviau, ypač taua, kai pats proiorgas gyvena tieji Mičiurino mokslą. Atskiras gijos į būrelio darbą įnešė straipsnių ir recenzijų. nauji draugai, šiais metais įsto Kūrinius pateikti galima SeKmadienį, antrąją išvyKos len pat, net proiorgas turi žinoti ir kokiose sąlygose stendas Mičiuriną lietuvių lite ję į universitetą. Norėdamas redkolegijos ar būrelio valdy dieną, drg. Jurksaiųįo vado ■ra privačiai gyvenantieji studentai. Reikia, kau pro- ratūroje.apie Žiūrovų dėmesį patrauk.a aar labiau pagyvinti savo dar bos nariams, atsiųsti į lietuvių vaujami turistai pasiekė pa Sorgai butų gerai susipažinę su tokių studentų ouilimi, nes tik taua bus gauma išvengti visos eiles ne- įdomūs universiteto Botanikos sode bą, o taip pat suburti visas literatūros kabinetą arba siųs grindinį savo žygio tiKslą — aiormanų reiškinių, kaip cnuliganiskumas, girtuoklia- akl.matizuojamų augalų pavyzdžiai. universiteto literatūrines jė ti „Tarybinio studento" redak Kernavę. Čia jie apianKė Kraš l M’imas ir pan. Parodos organizavimui vadovavo gas, esančias ne tik Istorljos- cijos adresu. totyros muziejų, susipažino su Paskutinis kūrinių atidavi liaudies meno pavyzaž.ais, ap Visą laiką dalyvauti grupės gyvenime, kovoti su docentai Petryla, Ivanauskienė, Bluz- iilologijos, bet Ir kituose fa Akademines ir profsąjungines drausmes laužytojais, manas. Medžiagą rūpestingai surinko kultetuose, būrelis leis litera mo terminas — lapkričio 15 d. žiūrinėjo senovės iškasenas: Laukiame jūsų kūrybos, indus, akmens kirvius, senovi rūpintis studentų buitimi — štai proiorgo uždaviniai, bibliografė Klimašauskaitė ir Gam tūrinį almanachą. nes monetas ir kt. Almanacho redkolegija kvie draugai studentai. kurių įvykdymu jis turi kasdien rūpintis, nes tik tada tos faKulteto bibliotekos vedėja. M. Šimkūnaitė čia dalyvauti visus rašančiuoAlmanacho redkolegija fi'isas pr<Msąjungos darbas nebus savatikslis, tik tada P. Ginutis «Bus išgyvendintos dar pasitaikančios klaidos kultūringo žmogaus ir pilnaverčio socialistinės visuomenės nario aukiejime. nas, Lopitalis, Bernull, Eileją iškelti į tinkamesnę jai vie -o ris ir kiti. tą Verkiuose, tačiau kilęs Po Počobuto vedamuoju gaisras 1874 metais gruodžio Vilniaus astronomu buvo Jo 14 dieną sunaikino dalį obser specialistams Lietuvoje feodalinės reak sirinkta antroji išeitis. Tačiau nas Sniadeckis (1756—1830). vatorijos, ir tuo būdu, sudarė Draugai, studentai! šį kartą lėšas asignavo ne jė Jis tęsė Počobuto darbų prog valdžiai dingstį visai ją likvi dėtingas dalykas, Čia rei- cijos metu jėzuitai visomis išgalėmis naikino ankstesnės zuitai, bet feodalinis mecena ramą. Iš jo stebėjimo pažymė duoti. Dalis observatorijos ■L Šiemet pavasarį, baigęs kia nusimanyti ne tik epochos kultūrinius paminklus, tina kometa ir trys naujai at daiktų pateko į Pulkovą, da tas. Jėzuitai tik numatė savo ) Ekonomikos fakulteto poli- ekonomikoje, bet ir žemės siekdami parodyti esą iki kandidatą, būtent Martyną Po rastos mažos planetos. Jį pa lis — į Rumencevo muziejų ■inės ekonomijos specialy- ūkyje, reikia būti geru or- jų jokio mokslo nebuvo ir keitė naujas universiteto auk Maskvoje. Tačiau daug kas čobutą (1728—1810). Gavęs ■>ę. partijos šaukimu išvy ganizatoriumi. kad jie atnešę laukiniam kraš lėtinis P. Slavinskis (1794 — stipendiją, Počobutas keturis dar yra likę tiek iš observato Universiteto suole iš dau dirbti kolūkio pirmi-; 1856). metus kellsNo ir mokėsi užsie rijos darbų, tiek iš instrumen taikymas tui savąją „šviesą". ■tinku. Savo darbą Biržų moktų dalykų Astronomijos dėstymas Vil nyje. 1764 m. grįžęs iš už Tuo metu, kai santykiai su tų ir dabar randasi mūsų uni ■rajono „Laisvosios žemės" gyvenime yra gana sudėtin niaus Akademijoje minimas rusų mokslu aktyvino Vilniaus versitete išmėtyti po įvairius ■kolūkyje pradėjau nuo gas dalykas. Dėl to, nors nuo 1632 metų. Tačiau, net sienio ėmėsi darbo. Vienas astronomų darbus, reakcinė pirmųjų jo darbų Vilniuje kampus be jokios priežiū ■Partijos ir Vyriausybės nu- dar mažą patyrimą turėda iš Jėzuitams palankių šaltinių caro valdžios politika slopino buvo Vilniaus Observatorijos ros ir apsaugos. Pati observa ■arimų žemės ūkto srityje mas, patariu studentams nematoma, kad ten būta iki vietinių mokslo jėgų augimą. torijos patalpa yra apleista ir ypatingą dėmesį atkreipti XVIII amž. vidurio kokių geografinių koordlnatų nusta ‘■aiškinimo ir vykdymo. 1832 metais ryšium su sukili reikalauja remonto. I Partijos ir Vyriausybės į praeinamų disciplinų tai nors žymių astronomijos spe tymas 1766 m. mu, valdžia uždarė Vilniaus Ryšium su oficialiais jėzuitų Fizikos - matematikos fa ■rekomenduotų materialinio kymą gyvenime. Apie tai, cialistų. 1753 metais priva ordino uždarymu 1772 me universitetą. Vilniaus observa kulteto SMD prof. P. Slavė ■paskatinimo priemonių įgy- manau, kalba jums ir dės čiomis feodalinių mecenatų tais Vilniaus Akademija pa torija pasiliko veikti Petrapi nui vadovaujant sutinka su ■vendinimas padeda geriau tytojai, tačiau iš savo paty dotacijomis atsirado Vilniaus lio MoksIu Akademijos žinio rinkti ir rekonstruoti pagal teko naujai organizuotos ■ ir greičiau atlikti žemės ; rimo žinau, kad yra nema astronominė observatorija. Edukacinės Komisijos žinion je. Observatorijos personale iš galimybes visus likusius Instru ■ūkio darbus. Dabartiniu žai tokių, kurie tenkinasi Pirmas jis vedėjas, dėstęs tuo liko tik P. Slavinskis ir i0‘ mentus, surinkti likusius ob ■metu kolūkyje užbaigtas| formulių, dėsnių „iškali metu Akademijoje matematiką, ir netrukus virto pasaulietiš pavaduotojas M. Giušnevičius. ko pobūdžio vyriausiąja Lie servatorijos darbus ir buvu mu". ■derliaus nuėmimas ir pil-i Zebrovskis 1714 — Didelė dalis bibliotekos buvo tuvos mokykla. Astronominė sioje jos patalpoje įrengti Labai daug praktiniame Tomas Inai įvykdytas žiemkenčių 1758 pasireiškė ne tiek kaip perkelta į Pulkovą. Vilniaus ■sėjos planas. Sparčiai vyks- darbe man padeda organi astronomas, klek kaip dotaci observatorija gavo išsyk nepa observatorijai buvo lemta tap senosios Vilniaus observatori jos muziejų. Be to, fakulte ■ta pasiruošimas gyvulių zacinės žinios, įgytos dir jų rinkėjas bei organizato lyginamai geresnes sąlygas ti progresyvaus rusų mokslo to SMD kreipiasi į visuomeni bant komjaunimo darbą. rius. Jo triūsu iš atskirų feo vystytis. Buvo Esklrtos lėšos ■žiemojimui. patalpų statybai. 1788 m. ru židiniu. Čia ypač daug nu organizacijas ir rektoratą Aš savo darbe vadovau- Todėl kviečiu studentus dalų buvo gauta keletas nedi denį buvo užbaigtas architek veikė M. M. Gusevas. Jis, kaip nes ir prašo paramos: visų pirma ■luosi 5-ių metų perspekty- įsitraukti į aktyvią' visuo delių teleskopų. Po Zebrovs- to Knakfuso suprojektuotas Ir Sableris, vienas pirmųjų — sutvarkyti pačią patalpą. ■vlniu planu kolūkio gamy- meninę veiklą. kio Kurį laiką observatorijai pastatas, dabar esantis mūsų ėmė taikyti astronomijai foto Musų draugija tikisi, kad Baigiantiems universite vadovavo ■ bal pakelti. I. Nakcianovičlus grafiją ir Iki 1865 metų pa universiteto pastatų bloke. Jo mes tuos darbus pradėsime Dar būdamas studentu, tą draugams patariu dirbti (1725 — 1790). ruošė Vilniuje pirmąjį pasau greitai. Ir po keleto mėnesių sienose dar tebėra senovinės ■ atrodo, nemažai skaičiau. konkrečioje gamyboje. Kvaliflkuotesnius astrono emblemos ir paminklinės Po lyje fotografinį Saulės pavir nuoširdaus darbo turėsime mu ■ apie kolūkinę gamybą, ta-‘ mus Vilniaus Akademija galėjo čobuto laikų lentos. Obser šiaus reiškinių sekimą. Guse ziejų. B. BLAŽYS V. Krikščiūnas ■ čiau dirbdamas pamačiau, gauti arba kvietimu iš užsie vatorija turėjo labai vertin vas pirmas pradėjo matuoti Biržų rajono Fizikos-matematikos ■ kad vadovauti stambiam nio arba komandiravus savo gą, biblioteką. Jos sąrašuose mėnulį iš fotografinių nuotrau „Laisvosios žemės" fakulteto SMD Tarybos ■ socialistiniam ūkiui yra sukų. Buvo manoma observatorikolūkio pirmininkas auklėtinius užsienin. Buvo pa- ■ Kopernikas, Kepleris, NlutoPirmininkas
TUFENTM
3 GRUPĖS PROFORGASV
Darbas
l
L
I Laiškas busimiems
Senoji Vilniaus observatorija
V Svečiai iš Vilniaus
Studentai kolūkinėje talkoje
Pereitą penktadieni Istori jos-filologijos fakulteto vyres niųjų kursų studentai suorga nizavo draugystės su pirmu kursu vakarą. Vakare dalyva vo Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto ketverto ir penkto kurso isto rikai, kurie Estijos TSR atli ko praktiką. Vakaras buvo pradėtas drauge sudainuotu 'tarptautinės studentų sąjun gos himnu, po kurio sekė bendromis abiejų broliškų res publikų studentų pajėgomis paruoštas meninės saviveiklos paslroaymas. L.etuvos studentų atstovas pareiškė padėką Tartu Valsty binio Universiteto istorijos skyriaus studentams už pa kvietimą J svečius ir draugiš ką priėmimą, o taip pat pa kvietė mus apsilankyti Vilniu je. A. Meits („Tartu Rilkllk Ulikool” 1955 m. spalio 14 d.)
SUPRATO SAVO KLAIDAS
Kiekvieną kartą, kai grupės mo seminarui, sekančiame jis komjaunuoliai rinkdavosi į su vėl nieko nežinojo. ★ ★ sirinkimą, visi iš anksto žino Kiekviename komjaunlm ■ j davo, kad jame būtinai bus grupės susirinkime Mlckevi ■ kalbama ir apie komjaunuolio čius žadėdavo pasitaisyti. Gru I DARBO SAVAITĖ Mickevičiaus elgesį. pė ilgai tikėjo jo ,,atgalio ■ Paprastai esti taip. Auditori baras. Rišėjų brigada nespėja — Visa tai pras.aėjo pirmame mis", delsė ji bausti, kol pa ■ joje visi susikaupė, pertraukų jie gerokai atsilieka nuo rovėjų. kurse. . Jau tada Mickevičiui galiau paaiškėjo, kaip maža ..etų dažniausiai diskutuoja iš — Ir kas juos taip veja, — tapo įprasta ateiti nepasiruo reiškė jam draugiškos pasta girstais per paskaitas klausi piktinasi Vytas, — niekaip nega šus l seminarus ar praktinius bos. Kolektyvo kantrybei atėjo mais, kiti vėl užsiėmę įvairiais lima spėti rišt, — galėtų nors užsiėmimus. Blogiausia buvo galas: paskutiniame grupės su eikalais, ir taip, mokęsis metus, kiek stabtelėti. tai, kad jam niekada neužtek sirinkime Mickevičiui buvo > gal ir universitetą baigęs, ne— Jei dirbt, tai dirbt, — atsa davo drąsos pripažinti savo duotas griežtas papeikimas.. jazįsti savo kurso draugų, nesu- ko iš būrio, o Liudos brigada tuo poelgius netinkamais. Perei Neseniai įvykusių dialekto jranti jų arba neteisingai įver laiku jau baigė savo barą ir eina tais metais grupė du kartus logijos pratybų metu Mlckevitai. Tai dėl to, kad nematai, ne- į pagalbą atsiliekantiems. talkininkavo kolūkyje, ir abu č.us vėl nesugebėjo atsakyti Į inai, koks tas ar kitas draugas kaitus Jose Mickevičius neda dėstytojo klausimus, tačiau at įasdienybėje, už auditorijos sie POILSIS lyvavo. Žmogus, įsimylėjęs i virai prisipažino joms neslruotų. Tuo tarpu visomis savo spal — Ką šįvukur darysime?! — save, rūpinosi tik savo pato šęs. Sis atvirumas nustebino vomis atsiskleidžia kiekvieno šūkteli reltuiė, Atvedama gumais, o talkose, kur tenka auditoriją. Matyti, Mlckevi draugo veidas bendrame darbe. Įiempią sportinę kovą tarp retmiegoti šiauduose, terliotis su čius rimtai apgalvojo savo ei ro ir r\iemo. Jie zuiazia smigt ukažKoklomls bulvėmis, jam, gest. Paskut.niu metu jis pra „Dalgio neplaksi — šonais BŪNA IR TAIP ką peniu. būsimam „protinio darbo” dėjo reguliariai lankyti paskai atplaksi”, — sako liaudies pa — Ual šoksim, — pasiūlo kaž — Linus rausim, — pasako žmogui, netinka, manė Micke tas, ruoštis seminarams. Ir tarlė apie tinginius p! ovėjus. brigadininkas. kas. vičius. grupė yra įsitikinusi, kad Mic Mūsų studentai iš anksto pasi— O! .. Šokiai!.. Puiku!.. — [domu! Panaši padėtis kartojasi ir kevičius suprato savo klaidas ruoš a darbo įrankius, kad ne — — Ne taip jau ir įdomu — pasipila iš visų pusių pritarimo šiais metais. Mickevičius dėl D. Denisenko reikėtų gaišinti brangaus lai rankeles susiteps, — pastebi kaž suesniai. Kiemus su Algiu įpa Istorijos-fllolog.jos fak „rimtų priežasč.ų” nepaslruo ko. kas ironiškai, matyt, ką nors tu reigojami surasti muzikuotą. II k. stud. *• ------ Sr Mūsų universiteto studentai šė vienam markslzmo-leniniz— O kol bus muzika — ran rėdamas galvoje. ---------------— Kada mes pasieksim tuos kinio! — pasiūlo Juozas, pasi šiemet atliko muziejinę prak [/ linus? — klausia pasipiktinusi žymėjęs vartininkas. Jis didelis tiką Estijos TSR ir dalyvavo KIRTOME IŠ PETIES tolima kelione viena kolegė, sporto mėgėjas, net į kolūkį at Tartu universitete studentų Gražu būdavo rytais, kai žingsniuodama sivežė TSRo jutbolo „B" klasės draugystės vakare. Apie ši va Čiurlionio 1 bendrabučio Dldžlojl dalis parodos dah > mūsų vienuoilKos plovėjų bū per linų lauką. su mumis keleliu pirmenybių lentelę, kurioje uoliai karą buvo patalpinta žinutė skaitykloje praėjusią savaitę atlikti ant tamsios dro ® kėlių rys ząsete patraukuavo įaUKų laikraštyje „Tartu Valstybinis — Jau pasiekėm! — kažkas atžymi kiekvienas rungtynes. taKais aroa Kai sužvangėdavo Laikas bėga. Praslinko ir va un.versitetas”, kurią mes per lankėsi ne tik vietinės gyven bės. Tas priduoda naaionallnįijf pastebi. pustomų daigių plienas. Nepa tojos. Besldominč.us rankdar koloritą ir sukelia savotiškųOr Į biais traukte traukdavo nueiti pasigėrėjimo — O kur tie linai? — vėl ne landa, o muzikantų kaip nėr, spausdiname lietuviškai. jutome, kaip nyKo hektaras jausmą. taip nėr. Visi, susėdę aplink sta rimauja kolegė. (Red.) po nektaro koiukio žirniai, ir Ir pasigėrėti parodėlės ekspo Žiūrėdamas parodos eks B lą, filosofuoja, ginčijasi, skaito. — Štai! Aplink mus, — nu ♦ ligos prauaiges rikiavosi uz natais, pas.mokyti, palyginti ponatus, nejučiom pasgendlB1 Virėjų brigados narys Algis siu musų nugarų. Algis Gudelevi- stebę aiškina jau keli draugai. vinėja. vieną tokios pat kompozicijos lietuviškojo gobeleno siuvinį- ■ Visos merginos pripažįs Dėl SMD darbo pagerinimo — Matot... aš jų nepažinau, čius nenusiminė, kai pavaka darbeų su kitu. jlmo būdo. Tik studentės Žabu U1 ta, kad Algio siuvinys nė kiek — sutrikusi pasiaiškina miesto ryje delnuose paslrouė pritnnMažame kambarėlyje išdės lionytės pora dalykėlių prlme £ Straipsnyje „Pažadinkime ne blogesnis už Angelės. dukra. tos pusiės ir, tik šyptelėjęs, Bet štai pagaliau ir muzikan iš miego mokslinius būrelius" tyti siuvinėjimo bei mezg.mo na toki seną, tradicinį lietuvių T pridūrė: tas su ieškotojais. Jie grįžta, re teisingai nušviestas nepaten darbai, savaime suprantama, gobeleną. JEI DIRBT, TAI DIRBT Bendrabučio Tarybos (plrnriJB — Nieko. Praeis! gimai, pavargę. Algio kojos kinamas SMD būrelių aarbas ne visi vienodai atkreipia į sa Brigadom nesiskirstėm, bet linksta. Ekonomikos fakultete. M. Ra- ve dėmesį. Kruopščiu dailumu Ambraziejūtė) iniciatyvą, b1 į® Gerai dirbo ir kiti vaiki dirbant kažkaip savaime gavosi Tačiau, kai tik užgriežia akor gevičlaus straipsnis atspindi ir skoningu sparvų derinimu abejo, palaikys ir kiti bendra aF nai, kaip A. Glušakovas, J. Susidarė 4 brigados po deonas, visi pasijunta žvalūs, pasiūlymus bei priemones, nu žavi Jončaitės kryželiu išsiu bučiai, kuriuose yra nemažiau LW Baranauskas, A. Dignus. Pa brigados. žmones, o tarp jų prasidėjo pilni džiaugsmo. Šoka ir Algis. matytas Liaudies ūkio ekono vinėtas S. Nėries portretas, rankdarbių mėgėjų. Pageldau g dėjome kolūkiečiams taip pat 5lenktyniavimas. mikos katedroje, o taip pat Kozlovskojos — paveikslas (pi tina, kad vėliau būtų sureng 1 nuimti ir kukuruzų aernų. Vieni piovė, kiti sdosavo, Si— Jei dirbt, tai dirbt, — sako Štai ir šeštadienis. Visi tvar Politinės ekonomijos kated lies bokštas), Michalkevičlūtės ta geriausių eksponatų parodu įc’ — našla.čių žiedai, A. Ašmy- viso universiteto mastu. Nu‘ j ., losavuno darbuose daugiausia Algis savo draugui, varydamas kosi čemodanus, nes po pietų roje. Tačiau drg. Ragevičius visą tės — peizažai Ir visa eilė ki paslaptis, kad išėjusius iš vi pažadėta mašina. Ir iš tikrųjų, padirbėjo merginos: Z. Jaku- platų barą. oauskaitė, O. Apanavičlutė, B. — Aišku, aišku, — iš kito suūžė automašinos motoras. reikalą nušviečia per daug tų. Iš „bulgarišku" kryželiu dūrinių mokyklų, bevelk nieko | ? Ir tą popietę Stirnių laukuose vienpusiškai, lyg pagerinimas siuvinėtų pagalvėlių pagyrimo nenusimanom liaudies dailės S Ciurlytė. Jos taip pat gerai krašto atsiliepia Liuda — kitos paskutinį kartą skambėjo mūsų priklausytų vien nuo būrelių susilaukia Geršonaltės ir Si klausimais, o juk skoningas B‘ dirbo raudamos linus. Nuėmę brigados „lyderis". vadovų-dėstytojų. kambario sutvarkymas prlva žirnius, baigę kukurūzų silosąO brigados sparčiai artėja prie studentiška daina. monytės darbai. Nepaneigdamas būrelių va ST. KEINYS Be kryželio, kuris šiuo me lomas kiekvienam išsilavinu B^ vimo darous, padėjome kol finišo. Tuoj bus baigtas pirmas dovų vaidmens, vis dėlto turiu tu ypač paplitęs, daug dalykė šiam žmogui. Studijų meti: B. ūkiečiams uzbaLgti kitus ru pažymėti, kad darbu moksli lių yra ir pilno siuvinėjimo kaip tik ir yra geriausios są B^ dens aarbus žemes ūkyje. niuose būreliuose privalėtų la būdu (Adomavičiūtės, Rakšty lygos išsiugdyti tokius įgū B. Greitai prabėgo savaitė kol biau domėtis patys studentai. tės ir kt.). džius. Panašaus pobūdžio pa aj’, ūkyje. ir štai, nuoširdžiai pa Šio darbo pagerinimu turi Iš „rišelje" siuvinėtų, nepa rodėlės iki šiol dar nebuvo ren "■1 dirbėję, o kartu ir pailsėję, rūpintis ir pati fakulteto prastu dailumu pasižymi Jonl- giamos mūsų universitete. mes atsisveikinome su kolūkie SMD valdyba, remiama kom kaitės darbas. L. Mordaitė fu čiais, atsisveikinome su ma jaunimo organizacijos, kuri, t: žuoju Arvyduku, kuris gyve deja, pastaruoju metu skirda na pas tetą kolūkyje, o atei vo per maža dėmesio šiam nančiais metais žaaa atvažiuoti svarbiam veiklos barui. d' į Vilnių lankyti pirmos kla Tuo būdu, suvedus galutl Mano nuomone, būrelių dar Jaunimo stadione pasibaigė sės. Dar ilgai berniukas stovė bą suaktyvinti galėtų perrinki tarpfakultetinės VVU Kom nius rezultatus, pirmą koman t: jo prie kiemo vartelių ir mas fakultetų SMD organų ne jaunimo Komiteto taurės leng dinę vietą antrus metus Iš ei t mojo savo naujiesiems drau rudens semestre, bet pavasa vosios atletikos varžybos, ku- lės laimėjo Istorijos-filologijos J T - -1 vi --1 - . *v gams. fakulteto lengvaatlečiai. Nuo I r rį, po konferencijos * 'balan-1 ’ rlose dalyvavo geriausi fakul- iun.uii.vw Linksmi, su daugybe įspū džio—gegužės mėn. Tada ne-l tetų sportininkai. jų tik puse rezultato atsiliko 1 džių, grįžome atgal į Vilnių, turėtume kas metai pasikarto Po parado pirmosios į star Fizikos-matematikos fakulteto Bj kad su naujomis Jėgomis klbjančio darbo susilpnėjimo pa tą išeina moterys 100 m. bė komanda. Trečią vietą užėmė B tume į knygas ir gerai paslvasarį ir „įsisiūbavimo" — gikės. Geriausią laiką šioje Gamtos fakultetas. Toliau ko ” ruoštume ructens sesijai. rudenį. distancijoje parodė Gaudežiū- mandos pasiskirstė sekančiai ' ‘ tė (IFF) — 13,2 sek. Ji pir Ekonomikos, Teisės, Mediči B J. Pauliukonis R. Dirvonskis Nuotraukoje: geografuos specialybės I k. studentės moji finišavo ir 200 m per nos ir Chemijos fakultetai. Ekonomikos fakulteto Teisės fak. II k. stud. rauna linus Molėtų rajono ,,Didžiokų” kolūkyje. 28,5 sek. Antroji 100 m. dis Bendrai kalbant apie vai t dekanas tanciją baigė Puslytė (IFF) žybas tenka pastebėti, kad Fi >-t per 14,2 sek. Vyrų grupėje zikos-matematikos fakulteto K, pirmasis šią distanciją įveikė komanda, kuri amžinai vilk jį l\ * f a l/ZN II11 * f da, kai 430 kambario įgyven- Bet atitraukite nuo sienos, pa Zabulėnas per 11,9 sek. Vaiš damosi lentelės gale, šiose jų r *» K L J 11AA A \ tojai Melstas (Fiz. —■ mat. vyzdžiui, ArnašiauS, Valnel- noras ir Estulln (Chemijos • IIV1MU fak) Dapkūnas. Svl Svirskis, klo (IIF III k.), Stanelio (IFF fak.) parodė vienodą 12 sek. varžybose dėka organizuotume įį-. ______ ir ryžto laimėti, pasirodė, *Draugai „Tarybinio stu las (EMF) galėtų spėti pakil Vaupšas ir Kartonas (visi IFF I k.) lovas ir pažiūrėkite. Ir kaip rimtas varžovas, ąuge dento" skaitytojai! Pradedame ti iš lovos. Jūs tikriausiai ne II k.) pradeda „stalo futbolą" ko ten nepamatysite! Krūvos laiką. Šuoliuose geriausiai pasiro bantis pralenkti tokius stiprius reportažą iš Tauro studentų pažįstat jo. Tai tas pats, kuris dulkių, degtukų, popiergalių, dė Istorijos-filologijos sporti kaip Gamtos ir I bendrabučio. Šiandien jums dažnai, apžergęs motociklą, seni kamuoliai, arbūzų žievės, ninkai: i toli Vaišnoras — kolektyvus, fakultetų koman- |. savo gyvenimo dalelę papasa Viin.aus gatvėmis jodinėja. seni batai — visko ten yra. 6,28 m., Jankauskas, Bobro Ekonomikos das. Deja, šiuo metu, to ne įj kos nepaprasta ir daug jprity- Panašiai jis joja ir ant lo Taigi sakau, nukristų atsitikti vas; į aukšti Vaupšas — 1,70 galima pasakyti apie Ekonomi Fii rusl asmenybė — pats draugas vos. Sėda į ją su batais, ap nai ten dar pupa, tai Arnašius m., Antanavičius, Vilūnas ir kos fakultetą. kolekty Tauras. Prašom, draugas Tau sirengęs, abu jos galus apkars ir Vaineikis prapuolę. Išdygtų Barakūnas (Ekonomikos fak.). vo pirmininkasSporto ir lengvosios * re! to įvairiausio dydžio kojinė pupa kaip mat. Ir reiktų jiems Šuolio į aukšti dalyvės Motie- atletikos sekcijos pirmininkas d® . . . Jau daug vandens prate mis, rankšluosčiais, švarkais, plėšti lovą .kirsti lubas Ir lipti kaltė (IFF) ir Lulkevlčiūtė nesirūpino laiku pristatyti ko pas penkto aukšto gyventojus (Chemijos fak.) įveikė 1,30 mandos dalyvių paraiškas. Už kėjo mano vamzdžiais nuo tos kelinėmis, šalikais , ir juokia ir si patenkintas, kad joje net druskos prašyti. dienos, kada aš gimiau, cm aukštį. Labai blogai pasi tai komanda, pagal varžybų patogiau kaip ant motociklo. Visą gyvenimą aš išttklDulkes labiausiai mėgsta rodė šuolio į toli dalyvės. Tik nuostatus gavo 500 bandos mai tarnauju studentams: O visam kambary dar dides 319 kambario gyventojai V. viena iš jų Grlgonytė (Gamtos taškų, kas žymiai atsiliepė i priglaudžiu juos nuo vėjo, už nė netvarka: kriauklė ir grin Kllčlauskas, Baužys (IFF V k.) fak.) vos viršijo jaunių atsky komandos padėtį varžybų len dengiu nuo lietaus, apnakvinu, dys purvinos, prie šiukšlių dė Ir kt. Kartą šie draugai ska ri. Reikia pažymėti, kad visi telėje. žės toks pat šiukšlynas, kaip ir pavalgydinu savo valgykloj. niai juokėsi!, kai vienas iš šva ėjimai viršijo III-lo atskyrio Taip pat negalima praleisti Bet kas supras mano gerą šir kieme, ant palangės dalimis ros komisijos narių jiems ant normą. to fakto, kuris labai nustebi sukrautas gal net visas moto dį? Negerbia manęs daugume Istorijos-filologijos fakulte dulkėtos lemputės kaip ant no ne tik dalyvius ir varžybų studentų, juodina ir teršia ma ciklas. moterys (Gaudežiūtė, Pus teisėjus, lentos suraizgė gražų dvejetą. to bet ir žiūrovus, kad iv; Pamenu, atėjo kartą šva no kūną. Ach, kaip sunku man lytė, Llutlkaitė, Chorūnaitė) Daug dar paasakočiau, mie- pakartojo estafetės 4X100 m vykstant Komjaunimo Komlte su Jais. Taigi aš ir supažindin ros komisija į 225 kambarį. taurės varžyboms, nesiteikė p žaisti. Vieną dieną Jie apsišar siu jus, draugai skaitytojai, su Štai ką ji ten rado. universiteto rekordą. Jos nu to atvykti l atidarymo ir L Teisės fakulteto V k. stud. vavo plaktukais, įkalė į stalą nevalyvais savo gyventojais. bėgo per 56,8 sek. Vyrų uždarymo (nors paradus) nė vienas storus vielos virbus, aptraukė Jablonskis sėdėjo ant sujauk Štai 113 '"____ mano> kūno nar4X100 m. estafetę laimėjo universiteto Komjaunimo Ko Juos merle ir taip vartai buvo velis. jums teks kada už tos lovos ir, pasirėmęs ranka Ekonomikos fak. sportininkai, baigti. Netrukus pasirodė ir galvą, kažką galvojo. parodydami 48:00 sek laiką. miteto atstovas. žaidėjai ant stalo — masyvūs R. Jankauskas Istor.-filolog. komanda pasie — 01, kokios purvinos grin šaškių kauliukai. Gyventojai kė geresni laiką (47,00 sek.), dys! — stebėjosi komisija. prie šito stalo kiekvie bet už taisyklių pažeidimą re — O kas jas Išplaus? La dabar vakarą nervuojasl iki įsiu zultatas neužskaitytas. Redaktorius P. BUCKUS bai Jau jūs gudrūs šnekėti. ną timo. Daug ir cigarečių surū Nėra čia ko tiek reikalaut, — koma azarto metu, o pelenai ir valytojos juk nesamdysi. .., nuorūkos sukraunamos į di — aiškino Jablonskis komisi džiulę klumpę, ant lieji skaitytojai, bet jau pavar jai ir pats gėrėjosi savo iš etažerės. Kenčia stovinčią STUDENTŲ ŽINIAI mano stalas gau, senas esu, tokie gyven mintimi. kaip baudžiavos laikais. tojai be laiko man senatvę įva Prie FILOSOFIJOS katedros organizuojami stu — O kiek dulkių dulkelyrė Kada nors daugiau papasa dentų moksliniai būreliai, skirti ateizmo klausi člų! — toliau aikčiojo komi Noriu perspėti dar tuos kosiu, o dabar atleiskit . mams studijuoti. sijos nariai. svečius, kurie dažnai lanko u Norintieji dalyvauti būreliuose užsirašo katedroje. — Kambarys prie gatvės, si 335 kambary. Netikėkite, Tuo mūsų reportažas iš T Siūloma dalyvauti visų fakultetų ir specialybių — paaiškino Jablonskis. kad ten švaru ir jauku, kaip Tauro bendrabučio baigtas. ri studentams. Yra ir tokių gyventojų, ku viskas atrodo iš pirmo žvilgs Draugo Tauro pasakojimą už eiti ten, tai pasibeldę visuo KATEDROS VEDĖJAS met palaukite už durų kelias rie mano stalus kaip peiliais nio. Tiesa, vidury kambario rašė Ji F. Pažūsis Iššluotos. minutes, kad draugas Galga- šukomis raižo. Verkiu aš ta- grindys švarios,
V
Rankdarbių
parodėlė
-l i
SENIO TAURO
į
X
LV 43385,
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Guceviilaus gt. 3, telef. 2-10-38. Spaudė „Tiesoe" spaustuvė. Tiražas 1000 egz.
Užs. Nr. 1503
ti