Universitas Vilnensis, 1999 m. gruodžio 13 d. Nr. 24-28 (1601-1605) by Vilniaus universitetas

įfaf ad asĮra

.c,VNIVfy -1579-

universitas

z Gruodžio 13 d.

Ovilnensis \____ 1999 m.

Nemokamai

Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

Nr. 24-28 (1601-1605)

Sumažintas finansavimas švietimui skaudžiai palies ir Universitetą

Šiame numeryje: VU Senato ir LMT Mokslininkų kvali fikacijos komisijos

Atrodo, Rusijos krizė pasiekė ir mūsų Alma Mater...

nuomonės nesu tampa 4 psl.

Lapkričio 25 d. vykusiame Senato posėdyje dalyvavo Mokslo ir studijų departamento prie Lietuvos ŠMM

• FIZIKOS FAKULTETO

Studijų skyriaus vedėjas doc. dr. Ri

DEKANAS DOC. G.DIKČIUS:

mantas Vaitkus, kuris informavo aka deminę bendruomenę apie Finansų ministerijai pateiktą Vyriausybės biu džeto projektą. Kitais metais mokslo ir studijų sistemai numatoma skirti 427 mln. Lt, o tai 100 mln. Lt mažiau

"Stengiuosi nebūti bambekliu" -16 psl.

nei šiemet. Taigi, pasak doc. dr. R. Vaitkaus, “projektas tragiškas”. Ge

FILOLOGIJOS

romis naujienomis negalėjo nudžiu ginti ir VU administracijos reikalų prorektorius Aleksas Pikturna. Kaip “U. V.” redakcijai teigė A.Pikturna, Universitetui finansavi mas šiais metais sumažintas 3 mln. 409 tūkst. Lt, iš jų - 1 mln. 376 tūkst. Lt paprastųjų išlaidų (t.y. 836 tūkst. Lt darbo užmokestis, 326 tūkst. Lt - so cialinis draudimas, 214 tūkst. Lt - ki tos išlaidos: šildymas, elektra, telefo

nai). Nepaprastųjų išlaidų sumažinta 2 mln. 33 tūkst. Lt, todėl bus sustabdy ta didžioji dalis statybos ir remonto dar bų Gamtos mokslų fakultete ir langų keitimo darbai Saulėtekyje. Darbai

RUDENS DAU Administracijos reikalų prorektorius A.Pikturna ieško būdų, kaip taupiau išsiversti V Naujiko nuotr.

GMF dar tęsiami, tačiau Universite to skola už atliktus darbus jau viršija 2 mln. Lt. Rekonstruojamų pastatų konservavimas būtų labai nuostolin gas. 366 tūkst. Lt mažiau bus gauta ir pagrindinių priemonių pirkimui - ne išgalima susimokėti už įsigyjamus serverius, nors pirkimo konkursas įvy■ -

S.mikelta į 2 psl.

GIAU NEBEBUS - 23 psl.

STUDENTAI NESKUBA MOKĖTI UŽ BENDRABUTĮ

- 32 psl. KONKURSAI IR PRIZAI - 39 psl.

Universitas Vilnensis

Sumažintas finansavimas švietimui skaudžiai palies ir Universitetą Atkelta iš 1 psl.

1999 12 13 dymą moka 800 tūkst. Lt per mėne sį, todėl apie 350 tūkst. Lt vėl turė tume mokėti iš Universiteto specia

liųjų lėšų. Universitetą šioje sunkioje ekono

tais metais darbo užmokesčio fondas,

minėje situacijoje gelbsti specialiųjų

svarbių projektų. Didžiausia proble

įskaitant ir šių metų skolą, sumažėtų

lėšų fondas, kurį sudaro mokestis už

ma šiandien, pasak A. Pikturnos, dar

studijas ir patalpų nuomą, lėšos, gau

bo užmokestis. Mėnesinis darbo už

12-13 proc. Iš tokios gilios duobės išlipti būtų labai sudėtinga.

mokesčio fondas sumažintas 25-30 proc. Norėdamas išsisukti iš šios situ

slaugas sukėlė labai rimtą problemą,

Be tokio fondo padėtis būtų dar tra-

nes finansavimas buvo skirtas neat sižvelgiant į kainų kilimą. Už ryšių

giškesnė. Stipendijos studentams mo kamos laiku. 800 tūkst. Lt, skirtų gruodžio mėnesio stipendijoms, Uni

ko net prieš pusmetį. Sustabdyta daug

acijos, Universitetas turėtų savaitei iš

leisti darbuotojus neapmokamų atos togų. Tačiau kai kurios tarnybos pri valo dirbti, todėl nedarbingų dienų būtų aštuonios. Yra dar viena išeitis: suskaičiuoti esamas lėšas, išmokėti vi siems tiek pinigų, kiek yra, ir visą sko lų naštą perkelti kitiems metams. Ki

Padidėjusios kainos už ryšių pa

paslaugas esame sumokėję apie 200 tūkst. Lt iš savų lėšų ir tai, kas jau skirta iš biudžeto. Šildymui skirtas

lėšas jau esame išnaudoję ir įsisko

linę 400 tūkst. Lt, o dar turėtume gauti 470 tūkst. Universitetas už šil

Kronika Universiteto dėstytojai kalėjime nebedėstys Vilniaus universitetas nutraukė 1998 m. kovo mėn. 31 d. pasirašytą bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonija. Pagal šią su tartį Universitetas organizavo mokymo procesą nuteis tiesiems, skyrė jiems dėstytojus. Labai ribotos finansinės galimybės neleidžia toliau tęsti pradėto darbo ir vykdyti sutartyje numatytų įsipa reigojimų. Universitetas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas šiam reikalui skirti finansinę paramą, ta čiau buvo atsakyta neigiamai.

Išleisti kalendoriai 2000-iesiems Informacijos ir ryšių su visuomene skyrius išleido puošnų jau tradiciniu tapusį sieninį Vilniaus universite to 2000-ųjų metų kalendorių. Šiais metais kalendorius skirtas Universiteto biblio tekos 430 metų sukakčiai. Jis supažindina su senųjų bib liotekos salių interjerais bei senosiomis knygomis, ran kraščiais ir kitomis saugomomis vertybėmis. Tekstas pa teiktas lietuvių ir anglų kalbomis. Galima įsigyti ir ne tradicinės formos pastatomą stalo kalendorių, vaizduo jantį Didžiojo kiemo pastatų kontūrus.

Rektorius viešėjo Švenčionyse Gruodžio 2 d. VU rektorius prof. R.Pavilionis, reika lų valdytojas doc. S.Sunelaitis ir Matematikos fakulteto

tos iš ūkiskaitinių mokslo sutarčių. Šiais pinigais lopomos visos “skylės”.

versiteto biudžete yra. Tikimės, kad

Finansų ministerija laiku atidengs lė šas ir studentams iki šv. Kalėdų sti pendijos bus išmokėtos. Liana BINKAUSKIENĖ

dekanas doc. F.Ivanauskas viešėjo Švenčionių rajono Adutiškio vidurinėje mokykloje ir Švenčionių vidurinėje mokykloje. Ši išvyka nebe pirma - rektorius čia lankėsi

prezidento rinkiminės kampanijos metu. Gausiai susi rinkusiems mokiniams ir rajono gyventojams VU at stovai papasakojo apie Vilniaus universitetą, atsakė į klausimus ir mokyklų kolektyvams padovanojo koncer tinių drabužių. Susirinkusiems koncertavo VU dainų ir šokių ansamblis.

Uraganas pridarė nuostolių ir Universitetui Lietuvoje siautėjęs uraganas “Anatolijus” pridarė nuostolių ir Vilniaus universitetui. Kaip “U.V.” informavo Ūkio direktorius A.Staniu-

lis, nuostoliai nėra labai dideli. Nuo Saulėtekyje esan čio Fizikos fakulteto stogo nuplėštos kelios skardos, Ekonomikos fakulteto septintame aukšte vėjas persu ko lango rėmą ir išdaužė stiklą. Saulėtekyje išverstos trys pušys, medžių šakos apgadino vieną aikštelėje sto vėjusį automobilį. Pušys virto ir prie Universiteto poil sio namų Palangoje. Tarptautinio verslo mokykloje pradėjus drebėti langų stiklams studentai buvo paleisti namo. Baltupiuose vė jas nuo stogų nudraskė skardas, o Centriniuose rūmuo se - čerpes. Čiurlionio gatvės ūkiniame komplekse vėjas

išlaužė neuždarytas orlaidės. Nukentėjo ir Filologijos fakulteto 84 auditorijos išorinis langas - sulaužyti jo vyriai. Beje, tai vienas iš neseniai pakeistų langų. "U.V." inform.

Universitas Vilnensis

1999 12 13

Vizitai

ESTIJOS PREMJERAS

MUSŲ UNIVERSITETE SKAITĖ PASKAITĄ Gruodžio 3 d. Vilniaus universite te viešėjo Estijos Respublikos minist ras pirmininkas Martas Laaras. Gar bingo svečio vizitas tradiciškai prasi dėjo nuo pasivaikščiojimo po biblio tekos Smuglevičiaus salę. Apžiūrėjęs čia veikiančią parodą “Mokslas sena jame Vilniaus universitete 1579-1832” ir XVII-XVIII a. estiškas knygas, premjeras aplankė šv. Jonų bažnyčią. Senato posėdžių salėje Estijos premjeras gausiai susirinkusiai akade minei bendruomenei skaitė paskaitą “Glokalizacija - galimybės, kurias glo balizacija atveria mažoms tautoms”.

M.Laaras aptarė mažos valstybėlės ga limą įtaką globaliniams procesams ir tei gė, kad Estija ir kitos Baltijos šalys gali daryti įtaką viso pasaulio politiniam ir ekonominiam gyvenimui. Premjero naujadaras “glokalizacija” kėlė susiža vėjimą netgi susirinkusiems politologi jos specialistams. Paskaitoje labai aiškiai buvo išdėsty tos Estijos Vyriausybės nuostatos, pri oritetai, kurių valstybė turėtų laikytis: pirmiausia dėmesys skiriamas šalies švietimui, mokslui ir kultūrai, o antroje vietoje - krašto apsaugai. Net ir ekono-

rinktas dalykas nebus dėstomas, klau sytojas iki gegužės 15 d. rudens semest rui ir iki gruodžio 15 d. pavasario se mestrui gali pasirinkti ir užsiregistruo Lapkričio 18 d. įvykusiame Sena ti klausytis kito dalyko. Užsiregistravęs į pasirenkamojo ar to posėdyje buvo patvirtinta registra vimosi į pasirenkamųjų ir laisvųjų da laisvojo dalyko kursą klausytojas priva lės už jį atsiskaityti. Neatsiskaitęs klau lykų kursus tvarka. Pirmųjų kursų klausytojai į pasi sytojas bus laikomas skolininku. Tačiau renkamųjų ir laisvųjų dalykų kursus jei klausytojas jau bus surinkęs visoje rudens semestrui turės registruotis studijų programoje numatytą kreditų už per pirmąsias dvi savaites nuo ru laisvuosius dalykus skaičių, užsiregist dens semestro pradžios, o pavasario ravęs į laisvojo dalyko kursą ir už jį neat semestrui - iki gruodžio 1 d. Aukš siskaitęs nebus laikomas skolininku. Jei paskelbus privalomųjų dalykų tesniųjų kursų klausytojai rudens se mestrui turės registruotis iki gegužės paskaitų tvarkaraštį paaiškėja, kad 1 d., o pavasario semestrui - iki gruo klausytojas negalės lankyti pasirinkto džio 1 d. Nesuspėję užsiregistruoti pasirenkamojo ar laisvojo dalyko, per nurodytu laiku vėliau to padaryti ne pirmąją semestro savaitę jam bus leis galės, o semestro pabaigoje neįvyk ta išsiregistruoti iš to dalyko kurso ir dyta programos dalis bus laikoma užsiregistruoti j kitą. Už išklausytą laisvąjį dalyką klausy skola. Jeigu į vieną ar kitą kursą užsi tojas privalės atsiskaityti taip, kaip nu registruos daugiau norinčių nei gali matyta to dalyko sande. ma, o fakultetas neturės galimybių jų 2000 metų pavasario semestrui re priimti, pirmenybė bus teikiama gistravimasis į pasirenkamųjų ir laisvų anksčiau užsiregistravusiems. jų dalykų kursus vyks iki gruodžio 10 d. Kiekvienais metais gruodžio 5 d. Pasirenkamieji ir laisvieji kursai, kurie ir gegužės 5 d. fakultetų dekanai, ins bus dėstomi pavasario semestrą, skel titutų ir centrų administracija turės biami gruodžio 15 dieną, o klausyto paskelbti, kurie pasirenkamieji ir lais jai, užsiregistravę į neįvyksiančius kur vieji dalykai bus dėstomi kitą semest sus, į kitų dalykų kursus registruojami rą. Paaiškėjus, kad klausytojo pasi

Patvirtinta registravimosi j pasirenkamųjų ir laisvųjų dalykų kursus tvarka

iki gruodžio 24 d.

Estijos premjeras M.Laaras Senato posėdžių salėje skaito paskaitą VNaujiko nuotr.

minės krizės metais šioms sritims skirtos lėšos nebuvo mažinamos. "U.V." inform.

Senate Už diplomų ar pažymėjimų dublikatus reikės mokėti Nuo šiol pametę Universiteto baigimo diplomą ar pažymėjimą ir norintys gauti dublikatą turės mo kėti už jo išdavimą: už diplomo dublikato -100 Lt, už pažymėjimo dublikato - 50 Lt. Apie minėtų dokumentų negaliojimą juos praradusieji turės pa skelbti Lietuvos spaudoje ir į Uni versiteto kasą sumokėti nustatytą mokestį už dublikato išdavimą. 70 proc. surinktos mokesčių su mos ątiteks Studijų bei Doktoran tūros ir rezidentūros skyriams.

Saulėtekyje maldos namų nebus Į VU reikalų valdybą kreipėsi grupė studentų, Vilniaus m. arki vyskupijos kurija bei šv. Jonų baž nyčios kapelionas, prašydami Sau lėtekio alėjoje esančiuose bendra bučiuose įsteigti maldos kambarį. Senate vieningai nutarta, kad Sau lėtekyje įkurti maldos kambarį nė ra prasmės. Studentai gali melstis parapijose pagal gyvenamąją vietą arba šv. Jonų bažnyčioje. "U.V." inform.

1999 12 13

Universitas Vilnensis

VU Senato ir LMT Mokslininkų kvalifikacijos komisijos nuomonės nesutampa Vilniaus universitetas gavo Lietu vos mokslo tarybos Mokslininkų kva lifikacijos komisijos (MKK) nutarimą 19991018 Nr.2, rekomenduojantį pa naikinti 1999 m. birželio 25 d. VU ha bilitacijos komiteto sprendimą už monografiją “Lyčių drama” suteikti doc. dr. Marijai Aušrinei Pavilionie nei humanitarinių mokslų srities filo logijos krypties habilituotos daktarės mokslo laipsnį. Ta pati komisija siūlė panaikinti (1999 10 11 Nr.182) Uni versiteto doktorantūros komiteto sprendimą suteikti daktaro laipsnį Audingai Peluritytei-Tikuišienei už daktaro disertaciją “XX a. lietuvių ly rikos tradicija (struktūrinės dominan tės Maironio, V.Mykolaičio-Putino, S.Nėries, J.Aisčio ir H.Radausko kū ryboje)”, apgintą balandžio 29 d. Atmestos dvi Universiteto habili tacijos ir doktorantūros komitetų pa tvirtintos disertacijos - retas atvejis akademinės bendruomenės gyveni me, patekęs ir į didžiųjų šalies dien raščių pirmuosius puslapius. Primin sime, kad doc. dr. M.A.Pavilionienės monografija “Lyčių drama” buvo gi nama Vilniaus Universitete rekto riaus įsakymu sudarytame Habilitaci jos komitete, kuriam priklauso septy ni humanitarinių mokslų habilituoti daktarai, profesoriai, žymūs literatū rologuos ir filosofijos specialistai (V.Daujotytė-Pakerienė, V.Zaborskaitė, H.Zabulis, V.Kubilius, A.Kalėda, A.Sabaliauskas, A.Šliogeris). Šių mokslininkų kompetencija ir sprendi mu nėra pagrindo abejoti. Universi tetas neabejoja ir Doktorantūros ko miteto-prof. habil.dr. V.DaujotytėsPakerienės, prof. habil.dr. K.Nastopkos, prof. habil.dr. D.Saukos, doc. dr. V.Balsevičiūtės-Šlekienės, doc. dr. M.A.Pavilionienės - sprendimo su teikti daktaro mokslo laipsnį A.Peluritytei-Tikuišienei pagrįstumu. Lapkričio 18 d. VU Senatas nuta rė, kad MKK pastabos dėl habilituo tos daktarės mokslo laipsnio suteiki mo doc. dr. M.A.Pavilionienei už mo nografiją “Lyčių drama” nėra esmi nės, priekaištai neatitinka realybės ir

negali pakeisti Habilitacijos komite to sprendimo. Senatas konstatavo, kad MKK pastabos dėl A.PeluritytėsTikuišienės daktaro disertacijos taip pat neesminės ir kai kuriais atvejais ne visai teisingai suformuluotos. Senate buvo nutarta prašyti Švie timo ir mokslo ministerijos įregist ruoti doc. dr. M.A.Pavilionienės ha bilituotos daktarės ir A.PeluritytėsTikuišienės daktarės diplomus. Kol atskiros žinybos sprendžia šį kon fliktą, akademinė visuomenė svarsto, kas teisūs-Univer sitetas ar LMT Mokslininkų kvali fikacijos komisija? “U.V.” kalbina pa tekusius į šią si tuaciją - doc. dr.

tina. Bet taip sakydama turėčiau bū ti tikra, kad komisija gerai išmano li teratūrą. Tačiau taip nėra. Kadangi komisijos nariai nežino nei meninio teksto analizės subtilumų, nei litera tūros teorijos, nei feministinių idėjų, tai jiems šis darbas pasirodė labai pa viršutiniškas. Jei jie abejojo mano darbo kokybe, galėjo atiduoti skaity ti Humanitarinių mokslų komisijai ir išklausyti jų nuomonės.

M. A.Pavilionienę, dėst. A.PeluritytęTikuišienę ir Lietu vos mokslo tarybos patarėją doc. dr. Vladislovą Guogą.

VU Moterų stu dijų centro vadovė doc. dr. M.A.Pavilionienė:

“Esu tikra, kad mano darbas yra mokslinis, o ne pubDoc. licistinis. Žinau, kad jis originalus ir novatoriškas. Tokio darbo dar niekur nesu skaičiusi. Pati penkerius metus važinėdama po bibliotekas, skaityda ma literatūros ir feminizmo veikalus sugalvojau juos sujungti originaliu būdu. Per dramos žanrą, nagrinėdama pačių žymiausių pasaulio drama turgų kūrinius ir gyvenimą, aš atsklei džiau feministinių idėjų modelį. Vie nas Bergeno profesorius apie mano darbą sakė, kad tai labai drąsus pro jektas, nes aš teisiu pasaulinio lygio dramaturgus. Vadinasi, išdrįsau nu versti stabus. Tai daug kam nepriim

dr. M.A.Pavilionienėpasitiki Habilitacijos komiteto sprendimu ^Naujiko nuotr.

Aš nagrinėjau vyrų kūrybą (yra iš skiriama vyrų ir moterų kūrybos ana lizė), norėdama parodyti jų tragedi ją - kad jie patys yra visuomenės dog matiško ir tradicinio mąstymo aukos. Vertintojai nesuvokia, kad humani taro darbas - tai ne tik literatūrinė analizė, bet ir savotiška kūryba. Mokslo darbas, jų supratimu, turi bū ti parašytas negyva kalba, o jeigu tą patį parašai suprantamai - tai jau ne moksliška. Tačiau kritikai man padaNukelta į 6 psl.

1999 12 13

Universitas Vilnensis

GRUODŽIO MĖNESĮ JUBILIEJINES

SUKAKTIS ŠVENČIA Akių ligų klinikos asistentė Nijolė Marija Kašinskienė Žurnalistikos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. doc. Juozapas Vytas Urbonas Socialinių mokslų anglų kalbos katedros vyresnioji lektorė Vidutė Kičienė Statistikos katedros docentė dr. Ona Molienė Patologijos ir teismo medicinos katedros vedėjas-docentas dr. Rimgaudas Virgilijus Kazakevičius Biochemijos ir biofizikos katedros profesorius habil. dr. Juozas Kulys Darbo teisės katedros asistentas Jaronimas Algis Demša Matematinės statistikos katedros docentas habil dr. Vilijandas Bagdonavičius Radiologijos centro vedėjas-docentas dr. Konstantinas Romualdas Dobrovolskis Klasikinės filologijos katedros vyresnioji asistentė Aleksandra Teresė Veličkienė

Skahyicję paštas “Universitas Vilnensis” skaitytojas teiraujasi, ar yra vilčių šiais metais studentams gauti paskolą.

Atsako VU Studijų skyriaus vedė jas dr. E.Stumbrys: “Mokslo ir studi

jų fondo pirmininkas doc. dr. VGuoga pranešė, kad studentų paskoloms yra skirta apie 2,5 milijono litų. Metų pradžioje buvo planuota skirti 10 mln. Lt. 2,5 mln. Lt turėjo būti pervesti j fondą, kad padengtų žadėtųjų 10 mln. Lt paskolų palūkanąs. Užgriuvus ekonominei krizei pa skoloms numatytų pinigų negauta, taigi nėra ir palūkanų, jų mokėti fon dui nebereikia. 2,5 mln. Lt, skirtų pa lūkanoms padengti, bus paskirstyti paskoloms. Jų kol kas dar nėra, bet sutarta, kad gauti pinigai tą pačią die

ną bus pervesti į studentų sąskaitas. Todėl jau dabar pasirašomos paskolų teikimo sutartys su kitų aukštųjų mo kyklų studentais. Su besimokančiais mūsų Universitete tokios sutartys dar nepradėtos pasirašinėti, nes apie 20 studentų, kuriems yra skirtos pasko los, pildydami dokumentus nenurodė kai kurių duomenų, būtinų atlikti ban kines operacijas. Nėra svarbu, su kuo sutartys bus pasirašytos anksčiau, nes, kaip minėjau, pinigai bus pervesti vi siems, kuriems paskolos paskirtos. Lapkričio pabaigoje fondas turė tų būti pasirengęs atlikti bankinius pavedimus j studentų atsiskaitomą sias sąskaitas, o gruodžio mėnesį stu dentai gali realiai tikėtis gauti pasko las. Dabar viskas priklausys nuo Vy riausybės, tačiau manau, kad ji neiš drįs netesėti savo pažado ir suras tuos 2,5 mln. Lt”.

Red.pastaba: Šis atsakymas buvo

parengtas anksčiau. Gruodžio 9 d. Lietuvos valstybinis mokslo ir studi jų fondas pasirašė paskolų gavimo sutartis su VU studentais. Vilniaus universitetui skirta 43 tūkst. Lt., t.y. 4 kartus mažiau nei buvo numatyta. Apie sutarčių pasirašymą buvo pra nešta fakultetuose. Tačiau iš 291 stu dento sutarčių pasirašyti neatvyko 59 pageidavę gauti paskolas. Su KHF studentais sutartys bus pasirašinė jamos vėliau (data bus pranešta).

Studentai, neatvykę laiku, dabar turės asmeniškai kreiptis į Lietuvos valstybinį mokslo ir studijų fondą.

Apie mus rašo Kaune atidaryta didžiausia Lietuvoje teologijos biblioteka Sujungus Katalikų teologijos fakulteto ir seminari jos bibliotekas, lapkričio 17 d. Kaune duris atvėrė di džiausia teologijos biblioteka Lietuvoje. Joje bus per 60 tūkst. knygų, naudotis jomis galės dėstytojai, studentai, seminarijos auklėtiniai ir kiti be sidomintys teologija asmenys. Šios bibliotekos sujungtos pagal trišalę sutartį, ku

Greifsvalde (Vokietija) susirinko universitetų kancleriai Šį rudenį Greifsvaldo universiteto kancleris Karlas

rią sudarė Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno ku nigų seminarija (KKS) ir Kauno arkivyskupijos kurija. Nuo šiol jungtinė biblioteka vadinsis Teologijos fa kulteto biblioteka.

Heincas Jakobas (Carl Heinz Jacob) sukvietė visų Vokietijos universitetų kanclerius į 42-ąjį susitikimą. Vilniaus universitetui šiame susitikime atstovavo VU Administracijos reikalų prorektorius A.Pikturna. Tris dienas vykusio susitikimo tema - “Universitetas ir valstybė - autonomija arba priklausomybė?” Uni versitetų kancleriai aptarė aktualiausias aukštųjų mokyklų biudžeto, sąskaitybos, tarifų teisės problemas, galimų universitetų ir valstybės santykių modelius.

Parengta pagal BNS informaciją

"U.V." inform.

Universitas Vilnensis

VU Senato ir LMT Mokslininkų kvalifikacijos komisijos nuomonės nesutampa Atkelta iš 4 psl.

rė milžinišką paslaugą - mano knyga jau beveik išpirkta. Vyrai perka net žurnalą “Feminizmas, visuomenė, kultūra”. Vadinasi, visuomenė susi domėjo feminizmo problemomis. Kuo aš kaltinu šią komisiją? Tuo, kad ji nežino, jog jau 4 dešimtmečius visoje Europoje moterų studijos pri pažintos kaip mokslo tyrimų sritis. VU Moterų studijų centras yra Eu ropos ATHENA tinklo narys. Jam priklauso 21 moterų studijų centras, yra per 70 studijų programų feminiz mo ir moterų studijų pagrindu. Mū sų šalyje ši nauja mokslo šaka net ne įtraukta į Lietuvos mokslo kryptis. Tai gi mokslo valdininkai yra neišprusę. Nemanau, kad konfliktas susijęs su mano vyro politine veikla. Per dešimt metų Vilniaus universitetas įgijo au toritetą. Rektoriaus ir viso kolektyvo ori laikysena, nenoras kelia klupsčiauti prieš valdžias, savo idėjų ir Universiteto bendrijos interesų gy nimas daug kam nepatinka. Be to, yra dar vienas labai svarbus dalykas rektorius ne kartą pasisakė už moks lo institutų integraciją į universitetus; mokslo institutų darbuotojams tuo met teks ne tik dirbti mokslinį darbą, bet ir skaityti paskaitas už tą patį at lyginimą. Mano darbą vertinusioje ko misijoje yra ir dirbančių mokslo insti tutuose žmonių. Manau, kad čia yra ir asmeninių, pragmatiškų interesų. Mano gyvenimo tikslas - akademi nė veikla, Universitetas. Tačiau ma tydama šitą absurdą aš supratau, kad iš tikrųjų reikia eiti į politiką, ir apie tai galvoju. Tikiu, kad su nauju Sei mu ateis naujos idėjos, nauji žmonės, ir galbūt baigsis ši pelkės ideologija. Jiems svarbiausias dalykas - sugniuž dyti mane morališkai. Mane kviečia skaityti paskaitų į Vokietiją, Skandi naviją, o čia “gaunu per galvą”. VU lietuvių literatūros katedros dės tytoja Audinga Peluritytė-Tikuišienė:

“Apie sumaištį, kuri dabar vyksta, galiu pasakyti tik tiek: buvau ir esu

įsipareigojusi akademiniam Vilniaus universiteto autoritetui, jo diktuoja mam lygiui, todėl ir dabar tuo auto ritetu, Universiteto pozicija ir priima mais sprendimais pasitikiu. Pasitikiu darbu, mąstymu, stiliumi. Neabejoju savo mokslinės minties tikslingumu, reikalingumu. Pasitikiu mokslinio ko miteto kompetencija, oponentų nuo mone, įvykusiu viešu disertacijos gy nimu. Kas norėjo, galėjo dalyvauti gy nime ir klausti, kas neaišku. Diserta cija apginta. Ketinu savo siauros spe cializacijos disertaciją pateikti spau dai - supaprastinti, perrašyti lengves niu stiliumi. Galbūt dabar joje kiek per daug teorijos, reikalingos ir įdo mios tik specialistui. Rašant man te orija kaip tik ir buvo svarbi, tačiau su prantu, kad ji apsunkina disertacijos skaitymą. Man prieš akis - visas gy venimas, toliau tyrinėdama galiu keistis, nors domėjimosi kryptis teoriniai literatūros istorijos modeliai išliks”. Lietuvos mokslo tarybos patarė jas doc. dr. Vladislovas Guoga laik

raščiui “Universitas Vilnensis” susi dariusią situaciją apibūdino kaip kon fliktą tarp “Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių ir pedagoginių var dų sistemos bendrųjų nuostatų” (pa tvirtintų LR Vyriausybės 1996 m. lap kričio 13 d. nutarimu Nr.1317) ir Vil niaus universiteto. “Lietuvos mokslo tarybos Moksli ninkų kvalifikacijos komisija nustatė, kad VU sudarytas Habilitacijos ko mitetas, suteikęs humanitarinių mokslų srities filologijos krypties ha bilituotos daktarės mokslo laipsnį doc. dr. M.A.Pavilionienei už monog rafiją “Lyčių drama”, pažeidė minė tų nuostatų 58 ir 60 punktų reikala vimus. Nuostatuose numatyta, kad habilitacijai pateiktoje monografijo je būtų apibendrintos ne mažiau kaip 8 mokslinės publikacijos (bent vienas mokslo straipsnis turi būti paskelb tas užsienio ar tarptautinių mokslo

1999 12 13 organizacijų parengtame mokslo lei dinyje), paskelbtos pripažintuose mokslo leidiniuose. Tokių leidinių są rašas pateikiamas “Nuostatų” 59 straipsnyje. Lietuvos mokslo tarybos Mokslininkų kvalifikacijos komisija, susipažinusi su doc. dr. M.A.Pavilionienės paskelbtų straipsnių sąrašu (sąrašas pateiktas habilitacijai teikia mos monografijos santraukoje), tarp 29 straipsnių rado devynis, paskelb tus leidiniuose, atitinkančiuose “Nuostatų” 59 straipsnio reikalavi mus. Tačiau nei monografijoje, nei jos santraukoje nėra duomenų, kur pa naudota šių devynių publikacijų me džiaga. Todėl Mokslininkų kvalifika cijos komisija nutarė, kad “kartu su habilitacijai teikiama monografija pa teiktos publikacijos nėra apibendrin tos monografijoje, nėra habilitacijos temos straipsnių, paskelbtų užsienio ar tarptautinių mokslo organizacijų parengtuose mokslo leidiniuose”. Mokslininkų kvalifikacijos komisija taip pat atkreipė dėmesį į “Nuosta tų” 60 punkto reikalavimus ir pažy mėjo, kad “monografijoje neatskleisti mokslinio darbo tikslai ir uždaviniai, naujumas ir originalumas, nėra pa teikta išvadų”. Paskutinė pastaba, pa sak doc. dr. V.Guogos, ne tokia reikš minga, svarbiausios - dvi pirmosios. Lietuvos mokslo taryba kontroliuo ja, kaip vykdomi Vyriausybės nutari mu patvirtinti nuostatai. “Tikriname, ar įvykdyti formalūs reikalavimai”, sakė doc. dr. V.Guoga. Jo teigimu, “feminizmas jokiu būdu niekam ne kliuvo. Nieko bendra ši situacija ne turi ir su VU rektoriaus prof. R.Pa vilionio politine veikla”. “Dr. M.A.Pavilionienės darbas gera ir įdomi knyga. Tačiau habilita cijai teikiama monografija turėtų tu rėti daugiau moksliniam darbui cha rakteringų požymių”, - sakė doc. dr. V.Guoga. Kodėl darbą vertino ne tos srities mokslininkai? “Ar įvykdyti for malūs reikalavimai, gali nuspręsti ir įvertinti visų sričių specialistai. Su mokslo laipsniams įgyti teikiamų di sertacijų ir monografijų turiniu LieNukelta į 7 psl.

1999 12 13 Atkelta iš 6 psl.

tuvos mokslo tarybos ekspertai susi pažįsta tik analizuodami atitinkamos mokslo krypties darbų bendrą vaiz dą”,— sakė doc. dr. V.Guoga. Apie tai, kad VU Senatui atsisa kius atsižvelgti j Mokslininkų kvalifi kacijos komisijos rekomendaciją Mokslo tarybą gali kreiptis į Vyriau sybę, siūlydama atimti VU teisę teikti atitinkamos srities mokslinius laips nius, doc. dr. V.Guoga sakė, kad to kia teisė Universitetui suteikta penkeriems metams. “Ir kol kas Tarybo je toks siūlymas neaptarinėjamas, nors pagal nuostatus teorinė galimy bė tai padaryti yra”. Taryba dar negavo VU atsakymo į Mokslininkų kvalifikacijos komisijos pareikštus priekaištus. “Manome, kad tame atsakyme bus pateiktas “Nuosta tų” reikalavimus atitinkančių mokslo publikacijų sąrašas ir nurodyta, kokiu

Universitas Vilnensis būdu jos panaudotos monografijoje”, - teigė doc. dr. VGuoga. “A.Peluritytės-Tikuišienės dakta ro disertacijoje pažeisti jau minėtų “Nuostatų” 34 ir 37 punktų reikala vimai: neapžvelgti ta tema atlikti ty rimai, išvadų skirsnyje pateiktos ne autorės ginamos išvados, bet trum pas disertacijos turinys, disertacija parašyta netaisyklinga kalba, varto jant lietuvių kalbai nebūdingas saki nių konstrukcijas ir gausius svetimų kalbų žodžius. Nėra doktorantės mokslo straipsnių disertacijos tema sąrašo, santraukoje neišdėstyti diser tacijos tikslai. Universiteto Senato ir Lietuvos mokslo tarybos komisijos atstovai ga lėtų kartu susėsti ir ramiai išsiaiškinti visas problemas”, - teigė doc. dr. VGuoga.

7 redakciją informavo Mokslo ir studi jų departamento prie Lietuvos ŠMM studijų skyriaus vedėjas doc. dr. R. Vaitkus, Švietimo ir mokslo minist

P. S. “U.V.” redakcijos žiniomis, Švietimo ir mokslo ministerija nesku

ras mano, kad valdžios institucijos ne gali kištis į akademinį gyvenimą - šis klausimas turi būti atsietas nuo poli tikos. Visi dokumentai vėl grįžta į LMT Mokslininkų kvalifikacijos ko misiją. MKK pirmininko pavaduoto jas prof. A.Čižas “U.V.” teigė, kad šis klausimas apsvarstytas LMT ir Uni versitetui ruošiamas atsakymas. “Blo giausia, kad Universiteto Senato at sakyme nėra argumentų”, - sakė prof. A.Čižas. Į klausimą, ar nesvars tys šio darbo Humanitarinių mokslų komisija, prof. A.Čižas atsakė: “Čia neturėtų būti kalbama apie turinį. Niekas nesako, kad tai bloga knyga, kaip kartais teigia žurnalistai, tik ji neatitinka tam tikrų reikalavimų. Nie kas nesikeičia”.

ba sudėti visų taškų ant “i”. Kaip

Parengė Liana BINKAUSKIENĖ

Seminarai

AKADEMINIS IR PROFESINIS PRIPAŽINIMAS EUROPOS

SĄJUNGOJE IR LIETUVOJE Lapkričio 11 d. Vilniaus universitete įvyko ES PHARE programos “Aukšto jo mokslo reforma Lietuvoje” surengtas seminaras “Akademinis ir profesinis pripažinimas Europos Sąjungoje ir Lietuvoje”.

Seminare PHARE HERILD pro gramos “Kvalifikacijų pripažinimo” darbo grupė dalijosi savo patirtimi ^pie Vokietijos ir Italijos aukštojo mokslo sistemas, šių šalių akademi nio ir profesinio pripažinimo proce dūras. Italijos aukštojo mokslo siste mą apžvelgė Silvija Šatkuvienė, o

PHARE HERILD DAAD ekspertas Jurgenas Eberhardtas iš Vokietijos pateikė darbo “Lietuvos išsilavinimo dokumentų pripažinimo praktika ir perspektyvos” išvadas. Antrojoje seminaro dalyje prista tyti du tos pačios darbo grupės pa rengti informaciniai leidiniai - “Lie tuvos aukštasis mokslas ir kvalifikaci

jų pripažinimas” lietuvių ir anglų kal bomis bei “Akademinis ir profesinis pripažinimas Europos Sąjungoje ir Lietuvoje” lietuvių kalba (abiejų lei dinių rengėjų grupės vadovas - A.Žalys). Leidinyje “Lietuvos aukštasis mokslas ir kvalifikacijų pripažini mas”, kuriuo gali naudotis ir užsie niečiai, pateiktas glaustas įvadas, su pažindinantis su Lietuvos geografine padėtimi, religija, istorija ir kt. svar biais faktais; pasakojama apie Lietu vos aukštojo mokslo ištakas. Toliau pristatoma bendra Lietuvos švietimo sistema, teisinė aukštojo mokslo sis temos bazė. Leidinyje pateikti statis tiniai duomenys - studentų skaičiaus

kaita, dėstytojų etatų skaičius aukš tosiose mokyklose, studijuojančiųjų amžius ir kt. Išsamiai pristatomos stu dijos aukštosiose mokyklose - studi jų pakopos, programų tipai, kvalifi kaciniai laipsniai, studijų formos, san dara ir trukmė, atsiskaitymo formos, pateikiama aktualios informacijos Lietuvoje studijuojantiems užsienie čiams bei užsienyje studijuojantiems lietuviams - apie tarptautinius susi tarimus bei konvencijas, išsilavinimo pripažinimą, teisę įsidarbinti ir kt. Šioms temoms skirtas antrasis leidi

nys - “Akademinis ir profesinis pri pažinimas Europos Sąjungoje ir Lie tuvoje”. Čia išsamiai pristatomas tarptautinis išsimokslinimo ir profe sinių kvalifikacijų pripažinimas, reg lamentuotas tarptautinėmis sutarti mis, konvencijomis bei deklaracijo mis, rašoma apie išsimokslinimo bei kvalifikacijų pripažinimo praktiką įvai riose ES valstybėse bei Lietuvoje. Lei dinyje pateiktos ES valstybių bei Lie tuvos aukštojo mokslo schemos. "U.V." inform.

1999 12 13

Universitas Vilnensis

Sukaktys

Tarptautinių santykių ir politikos

mokslų institutui - 10 metų Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių irpolitikos mokslų institu tas ir Lietuvos politologų asociacija lapkričio 26 d. TSPMI surengė meti nę konferenciją “Politikos mokslai Lietuvoje: retrospektyva ir perspekty vos". Konferencija skirta politikos mokslų Lietuvoje 10-mečiui ir Vil niaus universiteto 420-mečiui paminėti. Konferencijoje buvo aptartos politikos mokslų atsiradimo Lietuvoje aplinkybės, politikos mokslų studijų proceso bei mokslinių tyrimų pro blemos Lietuvos aukštosiose mokyklose. Sekcijose buvo pristatomi ge riausi Lietuvos studentų bei doktorantų darbai, veikė politologinių lei dinių paroda. Konferencijoje dalyvavo VU Tarptautinių santykių irpolitikos mokslų instituto, Vytauto Didžiojo universiteto Tarptautinės teisės irpolitikos moks lų instituto, Kauno technologijos universiteto Viešojo administravimo ins tituto, Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai ir stu dentai, Lietuvos politologų asociacijos nariai, kitų Lietuvos nevyriausybi nių organizacijų, politinių partijų, Seimo bei Vyriausybės atstovai. Konfe rencijos pradžioje buvo perskaityti Lietuvos Respublikos Prezidento V Adamkaus, buvusio prezidento A.Brazausko ir užsienio reikalų vice ministro VUšacko sveikinimai. Sveikinimo žodį konferencijos dalyviams tarė Ministras Pirmininkas A.Kubilius. Įžanginę kalbą “Džentelmenai ir chuliganai arba Apie politologiją, politologus ir jų vaidmenis Lietuvoje” sakė VU rektorius prof. R.Pavilionis. Skaitytojams pateikiame TSPMI direktoriaus doc. Raimundo Lopatos pranešimą “Politikos mokslai Lietuvoje: retrospektyva irperspektyvos”.

Raimundas Lopata “Politikos mokslai Lietuvoje: retrospektyva ir perspektyvos” Šiandien beveik niekas nesiginčija, kad politikos mokslai Lietuvoje yra iš esmės nauja mokslinės ir edukacinės veiklos sri tis. Šiandien vis rečiau pasitaiko tokių po

litologijos “pristatymų”, kai į krūvą supla kama viskas - nuo viešosios nuomonės ty rimų iki rafinuotos politinės filosofijos dar bų. Dabar nebebūna tokių atvejų, kai as menys, kadaise baigę aukštąsias partines mokyklas, prisistatinėjo politologais. Šian dien politikos mokslas vertinamas kaip sa varankiškas, sistemingas ir vientisas; tai ne tik mokslas apie politiką, bet ir mokslas apie save patį. Prieš dešimtį metų situacija buvo visai kitokia. Žinoma, prasminga prisiminti tą dešimtmetį - tokia refleksija gali dar kartą paliudyti tam tikrą disciplinos brandą. Galų gale ji gana lengvai įrodytų, kad po litikos mokslų plėtra Lietuvoje tiesiogiai susijusi su Vilniaus universiteto Tarptau tinių santykių ir politikos mokslų ins tituto veikla. Tačiau dar prasmingiau žvilgtelėti į ateitį bei bandyti prog nozuoti politologijos “virtuvės” asor timentą. Tam yra bent keli būdai. Pirmiausia knygų lentynų peržiū ra: nors iki pasitenkinimo toli ir vis dar dominuoja verstiniai veikalai, ta čiau ir savųjų - lietuviškų - leidinių randasi vis daugiau. Yra keletas spe cialių akademinių (“Politologija”) ar su platesnio profilio intencija (“Lithuanian Foreign Policy Revievv ”) leidžiamų periodinių žurnalų. Taigi įvairaus pobūdžio vadinamųjų origi nalių publikacijų analizė leistų api būdinti Lietuvos politologijos ten dencijas. Kitas būdas yra bandymas per žvelgti rengiamas politikos mokslų krypties daktarų disertacijas. Tokia apžvalga būtų bene svarbiausias pa grindas spėti apie artimiausios atei ties tyrimus, kylančias politikos Apžvelgti politikos mokslų 10 metų kelią į VU TSPMI susirinko mokslų žvaigždes. Netgi galima buVyriausybės, Seimo nariai, diplomatai V Naujiko nuotr.

Nukelta į 10 psl.

Studijos

Universitas Vilnensis

1999 12 13

Universitete lankėsi CEU profesorius

Lapkričio 30 d. Studijų užsienyje skyriuje lankėsi Centrinio Europos universiteto Istorijos fakulteto profesorius Roumenas Daskalovas. Paskaita “Max Weber and East European Realities” susidomėjo VU Ekonomikos, Teisės ir Filosofijos fakultetų studentai. Profesorius jau dvejus metus dirba Centriniame Europos universitete (CEU), prieš tai daugelį metų darba vosi Bulgarijos Sofijos universitete. Tai tikras CEU, nes jame dėsto dėstytojai, atvykę iš įvairių Europos ir Šiaurės Amerikos universitetų. Pats dėstytojas skaito kursus apie Rytų Europos kul tūrų vystymąsi bei apie dabartinę situ aciją ir tendencijas Balkanų regione. Jo žiniomis, į CEU Istorijos fakultetą kiek vienais metais priimama apie 10-15 doktorantų, kurie daugiausia tyrinėja Naujuosius laikus. Daug daugiau - apie 30-35 studentus - priimama į magistro studijų istorijos programą. CEU ypa tingas tuo, kad yra JAV akredituotas universitetas, todėl visi, įstoję į šį uni versitetą, gauna stipendiją, padengian

čią studijų, pragyvenimo bei kelionės iš laidas. Norėčiau priminti, kad CEU galima stoti į magistro studijų ekonomikos, ap linkosaugos, moterų studijų, istorijos, tarptautinių santykių, teisės, viduramžių, nacionalizmo studijų, politikos mokslų, sociologijos programas. Po šių studijų magistrantai gali grįžti į savo šalį ir tęsti doktorantūros studijas VU ar kitame Lietuvos universitete. Labai pažangūs studentai gali dalyvauti kitose Atviros Visuomenės instituto programose ir tęsti doktorantūros studijas Didžiojoje Bri tanijoje arba JAV. Norint patekti j CEU magistro stu dijų ar doktorantūros programas, paraiš kos formą reikia užpildyti iki 2000 m. sausio 14 d. Labai svarbu pateikti sva

rias rekomendacijas, motyvaciją dėl stu dijų CEU, gerus bakalauro studijų ba lus bei gerai pasirodyti pokalbio metu. Vienerių metų magistro studijų progra mos CEU suteikia galimybę naudotis modernia CEU duomenų baze ir resur sais, diskutuoti su dėstytojais, gyventi ir studijuoti užsienyje, naudotis studijų konsultantų paslaugomis bei pagerinti savo anglų kalbos žinias. Liudvika LEIŠYTĖ

Educational Advisor Educational Advising Center Open Society Fund-Lithuania Universiteto 3, 40 kab. LT-2734, Vilnius Tel. 370 2 68 71 65 Faksas: 370 2 68 71 64 EI. p.: Iiudvika.leisyte@cr.vu.lt

Konferencijos

Konferencija "XXI a. informacijos specialistas"

Spalio 14-15 dienomis Hanoveryje (Vokietija) vyko konferencija tema “XXI a. informacijos specialistas”. Ją organizavo vienos Vokietijos aukštesniosios technikos mokyklos dėstytojai ir studentai. Konferencijos dalyviai atvyko daugiau nei iš 21 pa saulio šalies. Lietuvai atstovavo dvi Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojos - Ramunė Petuchovaitė ir Jurgita Levickienė - bei dvi studentės - Aušra Ramoškaitė ir Akvilė Miliauskaitė.

Vos atvykus mokyklos darbuotojai mus sutiko labai maloniai. Iš karto tapo aišku, kad būsime apsuptos žmonių, nuo latos pasiruošusių padėti. Visi gavome korteles, ant kurių buvo užrašytas vardas, pavardė ir šalis, iš ku rios esi atvykęs. Buvome apdovanotos medžiaginiais maišeliais su skiriamuoju konferencijos ženklu, kuriuose galima buvo rasti informacijos apie miestą ir konferenciją, žemėlapių, lankstinukų, konferencijos programą ir pranešimų santrumpas. Konferencijos atidaryme dalyvavo Vokietijos kultūros ir mokslų ministras, pažadėjęs, kad tokios konferencijos bus organizuojamos kasmet. Per dvi dienas įvyko 9 plenariniai posėdžiai (sekcijos), kurių metu buvo perskaityti 29 pranešimai. Visų prane šimų temos buvo susijusios su informa

cijos specialistų darbu, jo tikslais ir at eitimi. Sekcijų temos buvo labai įvairios: “In formacinių technologijų svarba”, “Aukš tojo mokslo pedagogika ir didaktika”, “Kintantis informacijos darbuotojo pro filis”. Šioje sekcijoje įdomus pasirodė olando EA.Vilemso pranešimas. Savo pasisakymą jis pavadino “Vartotojai pro tingesni už bibliotekininkus? NE, NIEKADA!” Pranešime buvo kalbama apie mokymą ir mokymąsi informacijos sektoriuje, apie ateities technologijas bei būsimus informacijos specialistus. Viena sekcija, kurios tema - “Studen tų vaidmuo švietimo sistemoje”, buvo skirta vien studentams. Seminarą vedė du vokiečių studentai. Buvo diskutuojama apie dabartinę švietimo sistemą univer sitetuose ir apie tai, ko studentai tikisi at eityje. Paaiškėjo, kad problemos visur pa našios. Daugelio šalių studentai mano,

kad dėstoma per daug teorijos, ir visi pa sigenda praktikos. Baigus universitetą įgytų žinių neįmanoma panaudoti, sun ku susirasti darbo. Vokiečių studentai bu vo nepatenkinti savo dėstytojais ir teigė, kad jiems dėstomi jau pasenę dalykai, olandai savo dėstytojus gyrė. Vis dėlto visi seminaro dalyviai nusprendė, kad dėsty tojai turėtų nuolat tobulintis, iš paskaitų tvarkaraščių išbraukti senus, o įrašyti nau jesnius dalykus, neatsiriboti nuo realybės ir teoriją grįsti praktika. Uio pat metu vyko darbas sekcijose “Aukštojo mokslo finansavimas” ir “In formacijos specialistų švietimas XXI a.” Šioje prisiminėme visus girdėtus prane šimus. Buvo diskutuojama apie tai, kad sunku trimis žodžiais nusakyti, kas mes tokie ir ką veikiame: ar esame bibliote kininkai, ar informacijos darbuotojai? Konferencijoje įgijome naujų žinių, bendravome su studentais, dėstytojais ir profesoriais iš įvairių šalių. Į Lietuvą grį žome labai patenkintos. Akvilė MILIAUSKAITĖ

KomF, IV k., bibliotekininkystė Aušra RAMOŠKAITĖ

KomF, I magistratūros k., ryšiai su visuomene

Universitas Vilnensis

10 TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ IR POLITIKOS MOKSLŲ INSTITUTUI-10 METŲ Atkelta iš 8 psl.

tų kalbėti ir apie tai, kaip rašomi pa čios jauniausios kartos - magistran tų - darbai, kurie paprastai nespaus dinami. Sunku arba net visiškai ne įmanoma pasakyti, kada Vakarų Eu ropos ar JAV universitetuose baigian tys studijas jaunieji lietuviai pasiūlys naujų temų, stilių ar požiūrių. Pagaliau yra dar vienas būdas, ku ris, beje, apibendrintų ir minėtuosius. Pavadinkime jį instituciniu. “Kiekvienas Lietuvos politologas sutiktų, - ne taip seniai rašė kolega Algis Krupavičius, - kad svarbiausias politikos mokslų centras šalyje yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institu tas”. Šis bei kiti panašaus pobūdžio vertinimai skatina aptarti šios insti tucijos vaidmenį politikos mokslų plėtroje ir savo ruožtu atpalaiduoja nuo bandymų pateikti visą modernios lietuviškosios politologijos raidos ir perspektyvų panoramą. Juolab kad paprastai tai daro arba profesionalai iš reikalo, arba svarbūs asmenys iš pa šaukimo. Manau, kad TSPMI, remdamasis trimis pagrindiniais principais, esti unikalioje padėtyje. Štai tie trys pa grindai. Pirmasis. Instituto tikslai: multidisciplininiu bei interdisciplininiu ir į praktinę politiką orientuotais požiū riais analizuoti tarptautinius santy kius ir vidaus politikos procesus; vyk dyti aukštojo mokslo institucijos funkcijas. Antrasis. Instituto nepriklauso mybė: būdamas tikras besivystančios pilietinės visuomenės komponentas, Institutas iš esmės nepriklauso nuo valstybinės priežiūros. Instituto fi nansinė struktūra remiasi valstybi niais, privačiais ir tarptautinės ben druomenės ištekliais, pastariesiems dviems vyraujant. Institutas neturi jo kių politinių afiliacijų, t.y. stengiasi “sugyventi” su visomis vyriausybėmis, neatsižvelgdamas į jų politinę priklausomybę, ir sėkmingai taiko

praktikoje vadinamąjį “atvirų durų” principą (dar kitaip žinomą kaip “rimta įstaiga samdo moteris be kom pleksų”). Trečiasis. Platus akiratis, imlumas, neprietariškumas ir atsakomybė: Ins

titutas lygiaverčiais laiko tyrimus, dis kusijas ir akademinę veiklą. Institutas prisiima visišką atsakomybę už atlieka mus tyrimus, vykdomą akademinę veiklą, organizuojamus seminarus, konferencijas, diskusijas ir susitikimus. Per septynerius savo egzistavimo metus kompetentingos ir susitelku sios komandos dėka Institutas šiuos principus sutvirtino. Kita vertus, ap tarti pagrindai, žinoma, negali visiš kai atspindėti VU TSPMI būklės ana lizės ir ateities modeliavimo. Gana paprasta, nerafinuota bei pakanka mai plačiai strateginiame planavime naudojama SSGG (arba SWOT) schema leistų tai padaryti kur kas veiksmingiau. Thigi svarbiausi Insti tuto būklę lemiantys veiksniai arba Instituto stiprybės, silpnybės, grės mės jam ir galimybės.

Stiprybės VU TSPMI yra pirmaujanti Lie tuvos tarptautinių santykių ir politi kos mokslų akademinė ir mokslo ti riamoji institucija. Turiniu ir forma vakarietiškus standartus atitinkančios edukacinės programos, iš esmės apimančios visą politikos mokslą, o ne tik atskiras sri tis; gerai veikianti, su danų ir Eurofakulteto ekspertų pagalba parengta politikos mokslų bakalauro progra ma; su britų, vokiečių, prancūzų, olandų kolegomis parengta Europos studijų programa, UNESCO kated rų tinklo globojama Tarptautinių san tykių magistro programa; su Eurofakulteto ekspertais rengta Viešojo ad ministravimo programa; turiniu ir forma vakarietiškus stan dartus atitinkančios kvalifikacijos kė limo programos: karo atašė, diploma tinio rezervo, Eurostudijos valdinin kams; ligi šiol pavyko palaikyti politikos mokslų ir tarptautinių santykių spe cialybės prestižą ir populiarumą tarp stojančiųjų; tai pasiekta ne tik palan

1999 12 13 kiai susiklosčius aplinkybėms, bet ir, pavyzdžiui, palaikant tvirtus ryšius su šalies vidurinėmis mokyklomis; studijuojančio jaunimo dauguma pui kiai žino, ko nori, o tai padeda for muoti politologo profesiją; gerai surinktas mokslo, mokymo ir techninis personalas, įgijęs atitinka mas kvalifikacijas Vakaruose arba tu rėjęs daug galimybių ten tobulintis; iki šiol išlaikytas entuziazmas moks lo ir mokymo veiklai; geri ir nuolati niai instituciniai bei asmeniniai kon taktai su Lietuvos valdžios instituci jomis, diplomatiniu korpusu, šalies akademine visuomene, su žiniasklaida, užsienio universitetais, “smegenų centrais”, akademine bendruomene ir praktinės politikos vykdytojais; teigiami tarptautiniai atsiliepimai, paprastai pabrėžiantys Instituto dina miškumą, perspektyvumą, pajėgumą dirbti vakarietiškais mokymo ir tyri mo metodais; beje, apie tyrimus ir aukščiau minėtas knygų lentynas; Ins tituto moksliniai leidiniai - “Studijų šaltinių” serija: 8 išleisti ir 2 šiuo me tu spaudai rengiami leidiniai; meti nių konferencijų tekstai - 5 leidiniai; 15 “Politologijos” numerių (beje, nuo š.m. tai ketvirtinis žurnalas, spaudai rengiamas metinis numeris anglų kal ba), drauge su Užsienio politikos ty rimų centru leidžiamo “Lithuanian Foreign Policy Review” 3 numeriai; drauge su dukteriniu Europos integ racijos studijų centru išleisti 8 leidi niai; šiuo metu leidyklose eilės lau kia dar kelios Instituto kolektyvinės monografijos; aktyvi Instituto šviečia moji veikla (rubrikos “Atgimime”, “Lietuvos aide”, televizijose, radijų laidose); svarbias pareigas valstybės ir val džios institucijose, tarptautinėse or ganizacijose ir privačiame versle pra dedantis eiti Instituto alumnatas, “paliekantis” savo atstovų ir gimto joje Alma Mater. Silpnybės Materialinės infrastruktūros pro blema - šiuo atveju kalbama ne tiek apie kompiuterizacijos lygį, kiek apie Nukelta į 11 psl.

1999 12 13 Atkelta iš 10 psl.

patalpų, darbo vietų ir auditorijų trūkumą; iš to kyla ir kitos kompli kacijos - epizodiški kontaktai tarp daugumos instituto darbuotojų ar ba tarpasmeninio bendradarbia vimo stoka neleidžia panaudoti vi so Instituto potencialo; ribotos ga limybės platesniems kontaktams su studentija ir t.t.; nėra iki galo išspręstas santykių su VU (“centru”) formalizavimo klausimas; nepakankamai subalansuotos magistrinės programos ir užsitęsęs perėjimas nuo tradicinio “frontali nio” skaitymo prie modernių “sąveikinių” mokymo metodų ir technikų; pastebimas atotrūkis tarp moks linio tiriamojo darbo ir edukacinės veiklos; tyrimuose dominuojanti “lietuviška” problematika dažnai tampa kliūtimi skelbtis tarptautinė je mokslinėje spaudoje. Grėsmės Problemų gali sukelti įgyto po tencialo ir plėtros pagreičio išlai

Universitas Vilnensis kymas visais lygiais; mokslo tyrimų, dės tymo kokybei reikia pakankamo finan savimo, kuris nėra užtikrinamas dėl ne palankių išorinių sąlygų; studentų skaičius numatomas ne vi sai pagal aplinkos poreikį ir infrastruk tūros galimybes (patalpos, biblioteka, kompiuteriai); dėstytojų ir studentų atsakomybės ir studentų vertinimo kokybės problema; doktorantų “nubyrėjimo” bei “susispendavimo” problema; bendrų su TSPMI institucijų (Euro pos integracijos studijų centras), ben drų su TSPMI iniciatyvų (“Lithuanian Foreign Policy Review”) ar TSPMI struktūrų (Europos dokumentacijos centras, UNESCO katedra) ilgalaikės perspektyvos miglotumas. Galimybės VU Tarptautinių santykių ir politi kos mokslų instituto tolimesnė raida, edukacinių ir mokslo tiriamųjų tikslų pasiekimas daugiausia priklausys nuo kelių veiksnių - vidaus išteklių ir išori nės aplinkos. Kalbant apie vidaus išteklius visų pir ma turimi galvoje žmonių ištekliai (aka

11 deminis ir administracinis persona las), psichologinė atmosfera ir mate rialinė infrastruktūra, finansai, admi nistracinio, edukacinio ir mokslo ti riamojo darbo organizavimas. Prisi mindami išvardytas silpnybes galime teigti, kad dalį jų Institutas pajėgus pašalinti pats. Kalbant apie išorinę aplinką, visų pirma turime galvoje ne tiek augan čią konkurenciją šalies politikos mokslų edukacinėje rinkoje, kuri su tam tikromis išlygomis turėtų teigia mai veikti Instituto raidą, kiek aukš tojo mokslo reformos Lietuvoje eigą, Vyriausybės mokslo ir studijų finan savimo politiką ir pan. Čia, deja, kol

kas belieka kliautis tikėjimu sveiku protu ir gausėjančiomis VU TSPMI alumnato gretomis. Tačiau svarbiausia - jeigu Univer sitetas pajėgs atlaikyti spaudimą dėl autonomijos ir pajėgs būti tuo, kuo civilizacijos raidoje jis yra pašauktas būti - vieta, kurioje mokosi visi, ypač mokytojai ir profesoriai, - turėtų nuo lat plėstis bei turtėti ir Vilniaus uni versiteto politologų dirbtuvė.

Tarptautinių ryšių skyrius informuoja Šis informacinis lapelis, kurį leidžia Vilniaus universiteto Tarptautinių ryšių skyrius ir Mokslo skyrius bei Studijų užsienyje informacijos centras, skirtas Universiteto bendrijos nariams. Lapelio tikslas - suteikti informacijos, kuri leistų mokslininkams, dėstytojams, doktorantams, studentams ir administratoriams nuspręsti, ar juos domina tarptautinė programa ir į ką jie turėtų kreiptis, norėdami joje dalyvauti. Kreipiantis į skyrių ar centrą, reikėtų nurodyti lapelio viršuje parašytą numerį arba datą.

INFOR GB 3 A TITLE: British Government Chevening Scholarships for Lithuania 2000/2001. DURATION: One year master degree studies. TO WHOM IT MAY CONCERN: Graduate students and young professionals. AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Although no discipline will be automatically excluded, priority will be

given to the following fields: Law, Media, Sočiai Sciences, Business Management Banking, Finance and Economics, Political Science and Government, Diplomacy and International Relations. DEADLINE: ZJectTOter 20,1999. REQUIREMENTS: 1. Bachelor Degree in one of the above indicated areas; 2. Proficiency in English; 3. References from two competent persons. ADDITIONALINFORMATION: For the additional information and application forms, please, contact: Eglė Staškūnaitė-Staselienė Raimonda Markevičienė The British Council Or Office of International Relations Vilniaus 39/6, Vilnius Universiteto 3, room 41 Tel.: 61 66 07 or 22 26 15. Ibi.: 68 70 49. Tęsinys 13 psl.

1999 12 13

Universitas Vilnensis

LIETUVOS MOTERYS VIS DAR BIJO

FEMINIZMO Lapkričio 19 d. VU Teatro salėje vyko Universiteto Moterų studijų centro surengta mokslinė konferencija “Lyčių politika, visuome nė, kultūra ”. Konferencijoje buvo kalbėta apie feminizmo reikšmę visuomenės raidoje, nagrinėtas moterų vaidmuo politikoje ir darbo rinkoje, Lietuvos visuomenės požiūris į seksualines mažumas, šeimą bei jaunosios kartos lyčių santykių sampratą. Aptartas moters vaidmuo kultūroje ir literatūroje. Skaitytojams pateikiame VU Moterų studijų centro vadovės doc. dr. Marijos Aušrinės Pavilionienės įžanginio pranešimo “Feminizmo baimė” ištraukas.

Iii, kas šiandien XX a. pabaigos vi suomenėje laikoma normaliu dalyku, per 150 metų buvo pasiekta moterų pastan gomis. Tai - moters teisė studijuoti aukš tojoje mokykloje, teisė balsuoti, teisė pa veldėti turtą ir turėti privačios nuosavy bės, teisė auklėti savo vaikus, teisė nu traukti santuoką, teisė disponuoti savo kūnu (naudoti kontraceptines priemo nes, nutraukti nėštumą), motinystės ir vaiko priežiūros atostogos, pensija mo terims, moters teisė kaip jurisprudenci jos dalis, lyčių lygių galimybių įstatymai, moterų studijos kaip mokslo ir tyrimų sri tis, moterų menas ir literatūra, moterų spauda. Moterys, vadinamos sufražistė mis ir feministėmis, siekė ir siekia panai kinti lyčių nelygybę ir sukurti lyčių lygy bę ir pusiausvyrą visuomenėje. Lietuvos moterys, priklausančios moterų organi zacijoms ir dirbančios moterų studijų centruose, vengia vadintis feministėmis, nors jos yra įvairių pakraipų feministės. [...] Kodėl aktyvios moterys bijo feminiz mo, o tradiciškai mąstantys žmonės iro nizuoja ir smerktąjį? Matau kelias femi nizmo baimės priežastis: Lietuvoje ribo tai mąstantys žmonės plačiajai visuome nei feminizmą vis dar pristato negatyviai, kaip dvasiškai ir fiziškai nevisaverčių mo terų veiklą. O Lietuvos moterys nenori būti apšauktos nevisavertėmis. Feminiz mo bijo tradiciškai mąstantys individai, kurie vengia profesinės atsakomybės, nes feminizmas reiškia naują požiūrį į lytį ir asmenybę, šeimą ir visuomenę. [...] Fe minizmo bijo tie, kurie bijo pažangių idė jų ir naujų gyvenimo pokyčių, nes jie ne sugeba suvokti, jog visuomenės ir kultū ros istorijoje lyties, lyties raiškos, asme nybės, šeimos ir visuomenės sampratos kinta. Feminizmas reiškia moterų solida rumą ir sąmoningumą, o to labiausiai bi jo vyrai, kurių rankose yra valstybės ir vi suomenės valdymo svertai. Moterų soli darumą ir sąmoningumą jie suvokia kaip didelę jėgą, ironizuoja moterų judėjimą, nenorėdami atsisakyti valdžios ir vado vavimo ambicijų ir privilegijų, lyderių po zicijų politikoje ir ekonomikoje, moksle ir kultūroje, šeimoje. Tradiciškai mąstan tys vyrai ir moterys nepriima feminizmo dar ir todėl, kad “silpnosios” lyties, “mo teriškos moters” mitų skleidimas neša di

džiulį pelną žiniasklaidai, pramogų ver slui, reklamai. [...] Feminizmas tradiciš kai mąstantiems yra didžiulė grėsmė, nes feminizmo ideologija kuria naują moters mąstymą, naują moters tapatumo sam pratą - intelektualios, veiklios, savaran kiškos, pasitikinčios savimi, konkuruo jančios su vyrais moters įvaizdį, naują po žiūrį į moters vaidmenį šeimoje. [...] Kal bant apie Lietuvos feminizmą, reikia pri pažinti, kad Lietuvos moterys nėra akty vios visuomeninio ir politinio gyvenimo dalyvės. Moterys tyli, nes vis dar bijo fe minizmo šleifo, nenori būti vadinamos “tradicijų laužytojomis”, vengia visuome ninio gyvenimo konfliktiškumo ir psichi nės įtampos. Pasyvi moterų organizacijų pozicija politikos atžvilgiu pasmerkia Lie tuvos moteris būti priklausomomis nuo vyrų pasaulio dėsnių. [...J Lietuvos mo terų pogrindžio veiklos etapas turi baig tis. 2000 m. spalio mėn. numatytas Vi suotinis moterų suvažiavimas Lietuvos vi suomenei primins, kad moterų veikla te bevyksta. Tačiau suvažiavimas turės pras mę tik tuomet, kai jis nebus tik gausus moterų sambūris ir pasisėdėjimas, o taps iššūkiu vyrų valdomai visuomenei, sufor muojant konkrečių moterų veiksmų pro gramą, kurioje būtų akcentuojami kon kretūs lyčių lygybės politikos poslinkiai: lyčių lygybės idėjos švietime ir moksle, valdyme ir vadovavime, darbo rinkoje, kai bus pabrėžiamas dėmesys moters ir vaiko sveikatos apsaugai. Lietuvos mo terys neturi gyventi šešėlyje, užsisklęsti savo interesų, organizacijų aplinkoje, ty liai džiaugtis Lietuvos valdžių kritika. Jos pačios turi išdrįsti kritikuoti ir protestuoti prieš prastą ir pražūtingą Lietuvos val džios vyrų politiką, pačios turi dalyvauti politikoje, nes be sąmoningos moterų veiklos trečiajame tūkstantmetyje mote rims teks rūpintis tik fiziniu, o ne dvasi niu individo, šeimos ir tautos išlikimu. Jau šiandien reikia inicijuoti lyčių lygių galimybių įstatymo pataisą, įteisinančią mūsų krašte pozityvią diskriminaciją, ku ri realiai įtvirtintų lyčių pusiausvyrą Lie tuvos visuomenėje, atvertų moterims ke lią į valdymo ir vadovavimo sferas. [...] Mano mintys, raginančios palikti ty lias skaityklas ir eiti į gatves, kai kam gali būti nepriimtinos, net karingos, nes juk

mums iki šiol buvo peršamas supratimas, kad mokslininkams nedera kištis į politi ką, kad mokslininkai ir mokslininkės tu ri graužti knygas, - net ir tuomet, kai skai tyklos nešildomos, kai neišmokami atly ginimai. Mums buvo teigiama, kad poli tika - išrinktųjų veikla, nors tiems išrink tiesiems akivaizdžiai trūksta intelekto. [...] Per 9 Lietuvos moterų judėjimo metus pa aiškėjo, kad savaime Lietuvos moterų gy venimas nepasikeis ir nepagerės, kad pa čios moterys turi rodyti didžiules pastan gas, siekdamos pakeisti patriarchalinės šeimos ir visuomenės nuostatas moteriš kosios lyties atžvilgiu ir moters padėtį vy rų valdomoje visuomenėje. [...] Suomijoje, kaip ir kitose Siaurės kraš tuose, feministiniai tyrimai yra visuotinai pripažinti ir valstybės remiami, o Lietu voje feministiniai tyrimai vis dar laikomi nukrypimu nuo mokslo. Vakarų jr Šiau rės kraštuose pripažinta, kad feminizmas įgyvendina “dvigubą strategiją”: feminiz mas yra riboto tradicinio mokslo ir patriar chalinės visuomenės institutų opozicijoje ir feminizmas integruojasi į valdančių ins titucijų politiką. Lietuvoje mokslo sfero se feminizmas prigyja sunkiai, tačiau ne paisant priešiškumo feminizmui, jis jau ta po Lietuvos mokslo ir kultūros dalimi. [...] 1981 m. Suomijos parlamentas įkūrė Patariamąją lygybės reikalų komisiją, ku rios tikslas - padėti plėtoti moterų studi jas ir moterų politines iniciatyvas. Lietu voje valstybės mastu moterų studijos ir lyčių lygybės strategijos niekam nerūpi. Iki šiol Lietuvoje moterų studijos nėra valstybinės mokslo ir studijos politikos dalis. Moterų studijų centrų augimas ir feminizmo idėjų taikymas tyrimams tie siogiai priklauso nuo aukštosios mokyk los finansinės būklės ir pavienių dėstyto jų bei mokslininkų entuziazmo. Tikėtis, jog Lietuvos ekonominės ir politinės kri zės situacijoje bus susidomėta moterų stu dijomis valstybės mastu yra nerealu. Va dinasi, moterų studijų tyrimai ir toliau liks tik atskirų mokslininkių interesų rate, o Lietuvos moterims reikės nueiti ne dešimt, o žymiai daugiau žingsnių feminizmo link, kol žmonės nustos bijoti feminizmo ir fe minizmas Lietuvoje bus pripažintas. Parengė Liana BINKAUSKIENĖ

Universitas Vilnensis

1999 12 13

Studijos

Europos Sąjungos teisę galima studijuoti distanciniu būdu

Distancinis mokymas suteikia pui kių galimybių mokytis tada, kada no rime, ten, kur norime, ir tokiu tem pu, kokį pasirenkame. Dažniausiai mums nereikia ilgam palikti nei šei mos, nei darbo, nes nėra būtina, kad besimokantysis ir dėstytojas būtų vie noje patalpoje. Mokytis galima naudojant knygas, įprastą ir elektroninį paštą, kompak tines plokšteles, garso ir vaizdo įra šus, Internetą, dalyvaujant vaizdo ir garso konferencijose. Toks distanci nis mokymas šiandien įmanomas ir Lietuvoje. Ir ne tik Vilniuje ar Kau ne. Jūs galite mokytis bet kur - jums reikalingas tik kompiuteris su Inter neto ryšiu. Nauji distancinio mokymo kursai Eurolaw ir Euroli buvo sukurti vyk dant Phare programą “Daugiašalis bendradarbiavimas distancinio švie timo srityje”. Kuriant kursus dalyva vo užsienio ekspertai. ETF (European Training Fundation) šiuos modu lius įvertino kaip vienus geriausių dis tancinio mokymo kursų, sukurtų re miant Phare programai. Šie kursai su silaukė didelio dėmesio ir Phare pro gramos baigiamojoje konferencijoje “Nauji poreikiai, naujos priemonės: Europos šalių vystymas per atvirą ir distancinį mokymą” Budapešte. Eurolaw “Europos teisė prekybos ir paslaugų srityje, vieningos rinkos įstatymų leidyba ir vartotojų teisė” -

Pradžia 11 psl.

tai distancinio mokymo kursas, skir tas valstybės tarnautojams, smulkaus ir vidutinio verslo atstovams, jeigu jie dirba ar ruošiasi dirbti tarptautiniu lygiu. Kursas taip pat tinka ir dauge lio aukštųjų bei aukštesniųjų mokyk lų verslo administravimo, vadybos, teisės ir kitų specialybių studentams. Kurso metu besimokantieji susipa žįsta su Europos Sąjungos teise pre kybos ir paslaugų srityse, bendrosios rinkos įstatymų leidyba ir vartotojų teise. Mokomoji medžiaga paruošta VU dėstytojų teisininkų. Bendra kur so apimtis - 160 akademinių valan dų (4 kreditai). Eurolaw teikiamas In ternetu specialiai tam sukurtoje vir tualioje mokymosi aplinkoje. Dėsty tojas su studentais bei studentai tar pusavyje gali bendrauti elektroniniu paštu bei diskusijų grupėse www ap linkoje. Kursas pateikiamas kaip virtualus (tariamas) pastatas, į kurį “įėję” be simokantieji gali “vaikščioti” iš vie no “kambario” į kitą: viename jų biblioteka, kitame - diskusijų kam barys, trečiame - testavimo bei eg zaminavimo vieta. Kurso metu stu dentai turi išlaikyti keletą testų, o pa baigoje - egzaminą-testą. Sėkmingai baigus kursą išduodamas Kauno technologijos universiteto ir Phare pažymėjimas. Euroli “Europos teisė ir instituci jos” - tai kursas, skirtas vietinės, re

gioninės ir centrinės valdžios tarnau tojams, kurie domisi integracija į Eu ropos Sąjungą. Kurso tikslas - suteik ti žinių apie įstatyminę ir institucinę Europos Sąjungos struktūrą. Kursas suskirstytas į keturias dalis: ES isto rija, jos institucijos, teisė ir politika. Kurso apimtis - 72 akademinės valandos (2 kreditai). Euroli teikia mas Internetu virtualioje mokymosi aplinkoje WebCT. Taip pat yra pa rengta kompaktinė plokštelė su savi kontrolės užduotimis. Kauno regioninio distancinio mo kymo centro veikla ir jos rezultatai ne tik sulaukė kitų Rytų Europos valstybių atstovų dėmesio tarptauti nėse konferencijoje, bet ir paskatino KTU dėstytojus pradėti rengti studi jų modulius dėstymui distanciniu bū du, kad ateityje vis daugiau žmonių galėtų rinktis šį studijų kelią. Centro darbuotojai tikisi, kad stu dijuodami šiuose kursuose distanci niu būdu patirsite mokymosi džiaugs mą ir papildysite savo žinias Europos teisės srityje. Kauno regioninis distancinio moky mo centras, Studentų g. 48a-227, tek: (27) 30 06 12,30 06 11, faks. 30 0614, ei. paštas: airina@elinara.ktu.lt

Informaciją apie distancinio mo kymo kursus galite rasti Internete

adresu: http:lldistance.ktu.lt

Tarptautiniu ryšię skyrius infcptTiUcja

TITLE: Embark.com Scholarship Contest (formerly CollegeEdge.com) TO WHOM IT MAY CONCERN: Students from around the world.

AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: English language studies. The program provides $1,000

tuition scholarship tovvards an English language program at one of the Partner Schools. DEADLINE: Apply on-line from November 15,1999 through January 31,2000. REQUIREMENTS: Be living outside the United Statės.

ADDITIONALINFORMATION: http://www.embark.com/esl/scholarship/enter.asp Tęsinys 14 psl.

Universitas Vilnensis

Atkelta iš 13 psl.

1999 12 13

Tapptsutinię pyšię skyrius informuoja

INFORAT-4 A TITLE: Salzburg Seminar, 2000 Program: Schloss Leopoldskron Conference Center, Core Sessions, The Universities, The American Studies Center. DURATION: One week. Start and end dates varies according to the program, the earliest ones begin in February 2000. TO WHOM IT MAY CONCERN: Mid-career professionals in the relevant fields. AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Shakespeare around the Globė; American Drama: Text and Perfor-

mance; Transnational Perspectives on Intellectual Property and Communications Law; European Paradox: Integration and Disintegration; The Sočiai and Economic Determinants of the Public’s Health; Who will Control the Food System? The Entrepreneurial City ; Alternate Systems and Structures for Higher Education: Public Needs and Institutional Response for the 21st Century; Biotechnology: Policy Issues and Regulatory Frameworks; Political Leadership and Media Democracy; Youth and Civic Participation: Models for Engagement; Mass Media in the Age of Globalization; Asian Economies: Regionai and Globai Relationships. DEADLINE: Varies according to the program, the earliest one on Dec lst, 1999. REQUIREMENTS: English proficiency. Individuals on a leadership path in their careers who seek a continuing education experience that exposes them to dialogue at an international level. A typical participant: age roughly between 30 to 45, demonstrated interest or background in the topic. ADDITIONAL INFORMATION: http://www.salzburgseminar.Org/info@fc.salsem.org For application forms and additional information, please contact: Aurelija Valeikienė, International Relations Office, Vilnius University, Universiteto 3,2734 Vilnius. Ph: 68 70 47, room 26. TITLE: Internationales Parlamentspraktikum dės Deutschen Bundestages fūr Hochschulabsolventen aus Litauen Programm fūr das Jahr 2000/2001.

DAUER: l.September 2000 bis Mitte Februar 2001. VVER KANN DARAN INTERESSIERT SEIN: Das Programm gilt fūr qualifizierte, politisch interessierte junge

Menschen mit abgeschlossenem Hochschulstudium. Altersgrenze - 30 Jahre. STUDIUM UND/ODER FORSCHUNGS-GEBIETE Medienwissenschaften, Geschichte, Rechtswissenschaften, und Politikwissenschaften. EINGABEFRIST: 15 Februar 2000. FORDERUNGEN: litauische Staatsangehdrigkeit; erfolgreich abgeschlossenes Hochschulstudium; sehr gute deutsche

Sprachkenntnisse; angestrebte berufliche Tatigkeit im Staatsdienst oder anderen Bereichen dės offentlichen Lebens in Litauen. ZUSATZLICHE INFORMATION: Antragsformulare sind im Būro fūr Auslandsbeziehungen, Universiteto 3, Zi.41 bei Fr.M.Kairyte zu erhalten, Tel. 68 70 49. Konsultationen - bei Herrn Dr.Drossiger,Tel. 68 72 30. PAVADINIMAS: Dėl studijų Belgijos universitetuose: Notre-Dame de la Paix, Katalikiškasis Louvain’o ir Briuselio Laisvasis. TRUKMĖ: 2000/2001 mokslo metai prancūzų kalba, 2001/2002 mokslo metai anglų kalba. KĄ TAI GALĖTŲ SUDOMINTI: Ekonomikos ir vadybos sričių studentams, baigusiems 4-5 metų universitetinių

studijų programą ekonomikos srityje. STUDIJŲ IR/ARBA MOKSLINIO DARBO SRITYS: Trečiojo univesitetinio ciklo tarptautinės ekonomikos ir vadybos programa. Baigusieji šią vienerių metų programą įgis trečio ciklo specializuotų studijų diplomą. KREIPIMOSI TERMINAI: Dėl stipendijos šioms studijoms gauti kreiptis iki 2000 m. sausio 31 d. į fondus, kurių adresai pateikti priede. Kandidatai, norintys dalyvauti konkurse, iki 2000 m. balandžio 30 d. turi pateikti vienam iš universitetų žemiau nurodytus dokumentus.

REIKALAVIMAI:

1. 2. 3. 4.

Kandidato anketa. Curriculum vitae. Patvirtinta diplomo kopija. Diplominio darbo santrauka.

5. Dokumentas, patvirtinantis prancūzų*kalbos žinių lygį,

t.y. sugebėti studijuoti prancūzų kalba ir skaityti angliškai (kai prancūziška programa). 6. Dokumentas, patvirtinantis ekonomikos žinias. 7. Du rekomendaciniai laiškai. 8. Motyvacija ir individualus studijų planas.

PAPILDOMA INFORMACIJA: Išsamesnės informacijos teiraukitės Mokslo ir studijų departamento Tarptautinių studijų centre (15,16 kab.): Žygimantų 9,16 kab., tel. 62 09 64. Tęsinys 40 psl.

Universitas Vilnensis

1999 12 13

Studentę mokslinėse konFerencijose

"KALBA IR VISUOMENE" - STUDENTISKAS

DIALOGAS NEEILINE PROGA Daugiaprasmiai žodžiai, kartas pažadinantys nesantaikai, sutelkiantys tautą vienybei ir statantys neperžengiamas sie nas. Kalba be visuomenės ar visuomenė be kalbos - lyg be ranką? Vienareikšmio atsakymo nerasime. Ir gerai! Mes kviečiame jus, savo kalba atstovaujančius visuomenę, pasidalyti mintimis, moksliniais atradimais ar pasisvečiuoti tarp tautinėje studentų mokslinėje konferencijoje “Kalba ir visuomenė”. Kvietimas, šį rugsėjį iš Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fa kulteto pasklidęs po respublikos bei kaimyninių šalių aukštąsias mokyklas, skatinęs atsiliepti pačių įvairiausių kalbų ir specialybių studentus, geban čius mąstyti, nebijančius išsakyti sa vo mintis, ieškančius bendraminčių. O tokių tikrai yra, nes atsiliepė per trisdešimt studentų iš Latvijos, Rusi jos, Bulgarijos ir, žinoma, Lietuvos. Šie metai neeiliniai Vilniaus uni

versitetui ir Kaune įsikūrusiam di džiausiam jo fakultetui. Ir 420-ojo VU, ir 35-ojo VU KHF jubiliejaus proga nestigo nei renginių, nei ilgiau sių metų tostų. Lapkričio pabaigoje vykusi tarptautinė studentų mokslinė konferencija “Kalba ir visuomenė” studentiškas sveikinimas savajai Alma Mater. Sukryžiuotos idėjų ir retorikos špa gos, diskusijos ir tylūs pasvarstymai, visuomenės atspindys ir mokslinio darbo pradžia, laisvalaikis, kontaktai bei tradicijos - jau antrąkart šiemet, tik jau tarptautinė, studentų moksli nė konferencija “Kalba ir visuome nė”. Tarpdisciplininė, juolab tarptau tinė diskusija verčia nusikratyti apa tijos, akademinio sustingimo ir nau jai pažvelgti į senas problemas. Kad konferencija nepristigtų mokslinio svarumo, o studentai, švel niai tariant, nenuklystų į lankas, ple nariniame posėdyje, įprasminusiame tolimesnę konferencijos kryptį, žodis buvo suteiktas dėstytojams. Lietuviš kai auditoriją pasveikinusi doc. dr. A.Pavilionienė apeliavo į kalbos su

stingimą, konservatyvumą, šabloniš kus, pasak rašytojo E.Jonesko, miru sius žodžius, taip dažnai girdimus val dininkų pasisakymuose. Kai kurios šių dienų lietuvių kalbos normos ne tik atsilikusios nuo visuomenės mąs tymo, bet mažų mažiausiai yra nelo giškos ir juokingos. Akivaizdi čia ir moters pažeminimo tradicija: “direk toriumi” galima vadinti tiek vyrą, tiek moterį, užimančius šias pareigas. Anot kalbos sergėtojų, jokios skriau dos čia nėra, nes visi puikiai žinome, kad tokioms specialybėms kaip “auk lė” ar “namų šeimininkė” turime tik moteriškos giminės daiktavardžius... Taigi sergėdami kalbą nuo negerovių, kalbininkai turėtų nepamiršti ir vi suomenės mąstymo pokyčių, Lietu vos vietos pasaulio kontekste. “Lietuva, o ypač Vilnius, - demar kacinė linija tarp Rytų ir Vakarų, nors vargu ar įmanoma nustatyti kultūri nes sienas. Nuo pat XIII amžiaus su

sipynė Lietuvos bei Rusijos politikos, literatūros ir estetikos keliai. Todėl dialogas tarp lietuvių ir rusų padėtų

išspręsti nevieną literatūrologuos, re ligijotyros problemą, pažinti save” -

tokios Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojos A.Kovtun pranešimo, pri-

stačiusio rusų literatūrą kultūrinėje Lietuvos paradigmoje, tezės. Aktua li, gal net skaudi šių dienų problema: nusigręžta nuo vienos turtingiausių

pasaulyje - rusakalbės kultūros, nors kaip tik čia glūdi daug atsakymų į ak tualius Lietuvai klausimus.

Ne mažiau svarbūs ir kiti du ple narinio posėdžio pranešimai - vieš nios iš Daugpilio N.Dainovičia “Žo dis ir tikėjimas”, viešinčio VU KHF svečio iš Vokietijos D.Albrechto “Nuo vaizdų prie žodžių - ir vėl at gal”. Jei pirmajame pranešime buvo daugiau konceptualių mokslinių ty rinėjimų, tai antrasis lengvu, beveik publicistiniu stiliumi, pradėdamas nuo Ievos ir Adomo, papildydamas pasakojimą vaizdine medžiaga, pasa kojo, kaip žmonija, iš pradžių “kal bėjusi” vaizdais, išmoko juos perteikti garsais, ir kad dabar, patirdami vis di desnį televizijos poveikį, vėl imame mąstyti vaizdais. Įdomių minčių nestigo ir studen tų pasisakymuose. Labiausiai nuste bino ir sužavėjo svečio iš Norvegijos, šiuo metu studijuojančio ir dėstančio Rygoje, pranešimas lietuvių kalba, supažindinęs su kalbos padėtimi Nor vegijoje. Sunku įsivaizduoti, kad vie noje valstybėje gali egzistuoti dvi ra šomosios kalbos ir 500 tarmių. Nor vegams kalbėti savo tarme yra gar binga. Sunku būtų išvardyti visus dalyva vusius, dar sunkiau suminėti nagrinė tas temas. Tačiau aišku viena - stu dentija nėra abejinga plintančioms naujovėms, linkusi pakeisti nusisto vėjusias pažiūras, nestinga ir jaunat viško kritiškumo. Siekiama parodyti pasauliui save, pažadinti harmonin gą visuomenę, kuriai paklūsta visos pasaulio kalbos. Neringa VELIČKAITĖ

Universitas Vilnensis

Iš arčiau

1999 12 13

Fizikos fakulteto dekanas doc. G.Dikčius: "Stengiuosf nebūti bambekliu" - Papasakokite apie savo šeimą.

- Esame keturiese. Visi dar gyvi, sveiki. Trys bro liai ir viena sesuo. Tėvas šią vasarą pasimirė. Su laukė garbingo amžiaus - be savaitės 92 metų. - Kuo užsiima Jūsų broliai ir sesuo?

- Mūsų šeimoje - net du chemikai, taigi “pagal planą” ir aš turėjau tapti šios profesijos atstovu. - Tai kodėl “plano” neįvykdėte?

- Chemija man visą laiką buvo arčiausiai šir dies. Mokiausi Vilniaus 7-oje vidurinėje mokyklo je. Turėjome pasišventusią mokytoją Kiaušaitę, to kią seną paną, gerai išmanančią savo dalyką ir la bai griežtą. Mes ją ir mėgome, ir nekentėme, tačiau ji gebėjo savo auklėtinius sudominti, todėl nuolat nugalėdavome chemijos olimpiadose.

Tačiau sulaukęs šešiolikos, perėjau į vakarinę mokyklą. Joje chemikė buvo labai prasta. Iki to laiko norėjau būti chemiku, juk Chruščiovas tada vykdė chemizacijos projektą, šis mokslas buvo la bai madingas, stojant susidarydavo milžiniški kon kursai. Vakarinėje mokykloje buvo viena fizikė, ją da bar pavadintų “kirviu”. Ji privertė išmokti fiziką, dar ir į sąžinę apeliavo. Net ėmiau galvoti apie fi zikos studijas ne Lietuvoje. Vis dėlto įstojau į Vil niaus universitetą. Fizikos fakulteto dekanas doc. Gintaras Dikčius ViNaujiko nuotr. - Koks ankstyviausias Jūsų prisiminimas iš vaikystės?

- Trejų metų mane išvežė į kaimą “prasimaitinti”. Vilniuje tada buvo keblu su maistu. Buvo sunku ne tik saldainių nusi pirkti, bet ir įsigyti duonos bei miltų. Pagrindinis maistas - kruo pos, nuo tada aš jų nepakenčiu. Iki šiol prisimenu epizodą, kai jaunesnioji sesutė privėrė man pirštą. Sėdėjau ant puoduko atsirėmęs į durų staktą, o ji uždarė duris. Atmintyje gyvas toks vaizdas - aš klykiu, o sesutė žiūri milžiniškomis iš nustebimo akimis...

Tarp mūsų ir kaimynų sodybų driekėsi kokių 100 metrų ilgio pieva. Ją įveikęs jaučiausi herojumi. Bėgdavau tarp kimšų ir vis griūdavau. -Vadinasi, tie prisiminimai tik liūdni?

- Kai buvau vaikas, viskas kitaip atrodė. Iš tiesų nieko ten baisaus neįvyko.

- Buvote išdykęs vaikas?

- Labai. Visokių pokštų iškrėsdavau, net ir ne labai gražių. Važiuodami žvejoti visuomet nugrieb davome aplinkui gyvenančių žmonių grietinę nuo pieno, nes žinojome, kur jį laikė. Kartą vieniems prikabinome šulinio svirtį prie durų ir kai darė, durys išlėkė. - Ar buvote už išdaigas baudžiamas?

- Nuolatos. Mokykloje bausdavo ir bausdavo. Ir ant žirnių teko klūpėti, ir daug ko kito. Oi, ne noriu nė kalbėti. - Ar pasisakote už fizines bausmes?

- Na, nuoskaudos neliko dėl to, kad su liniuote gaudavau... Geriau, žinoma, pasikalbėti, įtikinti. Manęs tėvai nemušė, bet sūnų augindamas esu ke letą kartų diržą išsitraukęs. Nesu nusiteikęs prieš fizines bausmes, bet problemų jos turbūt neiš sprendžia.

1999 12 13

Universitas Vilnensis

- Koks mokytojas jums įsiminė la biausiai?

- Vertinti pradedi vėliau. Tik po kiek laiko įvertini, kurie mokytojai tau ką nors davė, kurie - ne. “Minkštos” mo kytojos buvo labiau mėgiamos, taigi nie ko gero mūsų neišmokė. O griežtesni, kurių tuomet vengei, ir turėjo didžiau sios įtakos. Buvo toks matematikas Kar pavičius, pravarde “Lysas”. Labai “kie tas”, todėl man įsiminė. Ir direktorė tikras baubas, visi jos bijodavo... - Ar nuo mokytojo amžiaus priklau so jo “gerumas”?

-Tik iš dalies. Mokytojas turėtų rasti kontaktą su mokiniais, nenusižengda mas nei savigarbai, nei profesinei etikai. - Kada aplankė pirmoji meilė?

- Ką reiškia pirmoji meilė? Vaikiška tokia?.. Man patikdavo vyresnės mergi nos. Į mokyklą pradėjau eiti labai anks ti, taigi visos mano klasiokės buvo vy resnės. Vienuolikos metų įsimylėjau vie ną, labai jau man patiko, norėdavau už rankos paimti, pašokti. Po pamokų bū-

1960 m. pirmojoje fizikos laboratorijoje

davo visokie rateliai, į kuriuos ir ji ateidavo. O su būsima žmona susipaži nau, kai buvau šešiolikmetis. Žo

džiu, “užsiangažavęs” nuo pat jau nystės... - Kur su ja susipažinote?

- Darbe. Dirbau braižytoju braižiau žemėlapius. Ir ji atėjo braižyti žemėlapių. Kartu dirbome gal metus, bet kits į kitą nekreipė me dėmesio. Kai įstojau į Univer sitetą, darbą mečiau, ji tebesimo kė vakarinėje - pradėjome drau gauti. Kas vakarą ją pasitikdavau, palydėdavau į namus. Anksti su situokėme. - Ar jūsų sūnus sekė tėvo pė domis? »

- Taip, jis irgi baigė Fizikos fa kultetą. Nieko jam nepiršau - pats pasirinko. Na, berniukams labai įdomūs visokie mechanizmai, kon stravimas. Būdamas vienuolikos jis iš popieriaus sukonstravo ma tavimo įrenginį įtampai ir varžai matuoti. Kartu sumeistravome di delį žaislinį geležinkelį su tiltais, gatvėmis ir namais. Dabar tie daiktai guli suvynioti ir laukia, kol paaugs anūkas. Gruzijoje, Mameuli mieste, atlikdamas karinę tarnybą G.Dikčius pats nutapė žmonos portretą (1966 m.)

- Ar laikote kokį nors gyvūną?

- Kadaise laikėme katę, pas kui žuvytes, bet ilgėliau išvažia

vę neberadome. Dabar su žmona auginame sūnaus vaiką - iškart at jaunėjome. - Ką veikiate laisvalaikiu?

- Labai mėgstu grybauti. Renku visus grybus, bet mėgstamiausi - ba ravykai. Žvejoju retai. Anksčiau mė čiau spiningą, o jaunystėje net teko su tinklu brakonieriauti. Upeliuose žuvis rankomis gaudydavau. Di džiausias laimikis - 30 cm vėgėlė.

Su kaimynu buvome pasidarę iš lentų valtį ir Neryje žvejodavome. Vėliau mane žiauriai apgavo: kaimy nas pamelavo, kad valtį pavogė, o iš tiesų ją pardavė, šelmis... Dar suži nojau, kad už ją gavo 5 rublius.

Gana dažnai eidavau į teatrą, da bar jau rečiau - tik kokį kartą per porą metų. Domiuosi menu, lankau si technikos, meno parodose, muzie juose. Turiu sukaupęs visai neblogą meno albumų iš daugelio pasaulio muziejų kolekciją. Teatre labiau patinka klasikiniai spektakliai. Staipymaisi ir vaipymaisi man nepriimtini. Kai skaitai recenzijas, tai, ką norėjo pasakyti, reikia versti su žodynu. Galima pa galvoti, kad žmogus nebemoka kal bėti lietuviškai. Tik paklausykite, kokius nesudėtingus ir gražius žoNukelta į 18 psl.

1999 12 13

Universitas Vilnensis

18 FIZIKOS FAKULTETO DEKANAS DOC. G.DIKČIUS: "Stengiuosi nebūti bambekliu" Atkelta ii 17 psl.

džius vartoja monsinjoras Kazimie ras Vasiliauskas, poetas Justinas Marcinkevičius, profesorė Viktori ja Pakerienė. - Ar esate susipažinęs su šiuolai

kine muzika?

- Kai kartu gyveno sūnus, klausy davomės. Dabar girdžiu aplink. Man

nepatinka, kad nėra melodijų, voka lo, viską užgožia ritmas. Šiek tiek nu

simanau apie fiziologiją, klausą, nes

FF dekano doc. G.(likčiaus virtuvė Studentiška daržovių sriuba Daržovių sriubai tinka visos daržovės, kurias randame vir tuvėje. 2-3 porcijoms.

Supjaustyti apie 200 g kopūstų, vieną morką, vieną saldųjį pipirą, porą vidutinio dydžio bulvių, gabaliuką (200 g) cukinijos. Sudėti į maždaug 21 talpos indą, užpilti vandens, kad apsemtų daržoves, pasūdyti, įmesti kelis juodųjų pipirų grūdelius ir troškinti apie 25-30 min. Likus 5 min. iki troškinimo pabaigos, užbarstyti keptų svogūnų, uždėti gabaliuką svies to arba, baigus troškinti, įpilti šaukštą grietinės. Skaniau bus, jei gu kartu su daržovėmis įdėsime gabaliuką likusios nuo lašinių odelės arba rūkytos dešros, kumpio gabaliuką. Jei šį patiekalą valgysite su duona, pietūs bus tikrai sotūs. Išbandyta daug kartų.

Labai nuvilia ir krikštynos. Man daug kas ten nepatinka, tačiau sten giuosi nebambėti. Jaunimo skonis kitoks. Ką pada rysi, jeigu jiems to reikia. Kad ir dėl muzikos - prieinu ir pasakau, kad pa tildytų, kai visu garsu klausosi. Net nepagalvoja, kad galbūt per garsiai jiems tai atrodo natūralu. - Ačiū už nuoširdžius atsakymus. Dekaną kalbino Živilė VITEIKAITĖ

Keturios Dikčių kartos: Aleksandras Dikčius (tėvas), Gintaras Dikčius, Karolis (anūkas), Darius (sūnus) (1997 m.)

Nuotr. iš asmeninio albumo

dėstau medikams. Toks garsas nieko gero neduoda. Mane labiau traukia klasikinė muzika. Patinka A.Kučinskas, S.Povilaitis, dar ta mergaitė iš Kauno, kuri angliškai dainuoja. Ne prisimenu, kaip ji ten... - Aktyviai dalyvaujate studentiš

kose šventėse...

- Turiu domėtis. Kelinti metai esu dekanas, verčia gyvenimas ir admi nistracija. Anksčiau bijojau, dabar žiūriu atlaidžiau. FIDI šventė anksčiau buvo spon taniškesnė, kūrybingesnė. Dabar daug kas kartojama ir ne pačiu ge riausiu būdu. Amsterdame ankstyvą pavasarį. G.Dikčius lesina balandžius (1998 m.)

Universitas Vilnensis

1999 12 13

visiems, mutintiems aamta

Rengia VU gamtos mokslų fakulteto studentai

Okuo skiriasi optimistas nuo pesimisto? Optimistas tvirtins: “Stiklinė pusiau pilna”. Pesimistas užginčys: “Stiklinė pu siau tuščia”.

O kaip manote Jūs?

Dkaknarūtės Kalnarūčių puokštę širdy pasislėpsiu Ir nešiu per akmeniu virtusį medį, bet tavo didybę tikrai aš pasieksiu, Išvysiu tatai, ko dar niekas nematė.

O vos tiktai žodis ištirps toj paunksnėj, kurią dovanojo kalnarūčių skydas, Ir mintys lyg kraujas po lašą vėl sunksis, Užkris ant akių nepermatomas šydas.

Drakono alsavimas Atėjęs į fakultetą nejučia išsigąs ti. Koridoriuose tvyro nežinia, pra slenkančių pro šalį veiduose šmėkš čioja nerimo šešėliai, o skelbimų lentos mirga nuo papeikimo raštų... Sumažintas alkoholio akcizas ir mig lota valstybės biudžeto ateitis palie ka pėdsakus. O dar sesija ant nosies! Šio baisiausio drakono alsavimą pa

juto visi mokslais bent kiek besirū pinantys studentai. Fakultete sklan do įvairiausios paskalos ir gandai, užberiantys dar druskos ant žaizdos.

Tik Joninių naktį man žvaigždės parodys, Kur žiedas paparčio slaptingai pražysta, Ir lūpom ištartas vienintelis žodis Kalnarūčių puokštėj akimirksniu virsta.

Ta proga noriu priminti, kad studen to pareiga - mokytis. Visa kita paliki me tiems, kurie privalo rūpintis mū sų gerove, Lietuvos mokslo ateitimi. Ateinantys 2000-ieji - Drakono metai. Drakonas - vyriškumo, drąsos, stiprybės ir amžinybės simbolis. Tad linkiu visiems nepasiduoti negan doms, sėkmingai išlaikyti sesiją ir paskutiniuosius XX a. metus pasitik ti su šypsena lūpose. Nerijus Zableckis

CjaiDi tikrai įvyks

Docentė

Ckįęrijaus Zabtedęio polęątbis su Mariumi Zabietsięu ir Vitalijumi Orlovu,

Mokęsi sfaičiuoti už, mokstą nemokėsi

(jamtos molęstųfalęulteto atstovais VU Studentų atstovybėje.

Vieną gražią ir nerūpestingą dieną mes nutarėme pasiaiškinti, kokių Uni versitete ir mūsų fakultete atsirado naujovių. Sužinojome, kad yra galimy bių išleisti savo arba tėvų pinigus, ypač jei norite mokytis. Kiekvieną semestrą privaloma su rinkti apie 20 kreditų. Jeigu jūs norė site klausyti papildomus kursus ir už juos atsiskaityti, tai jums kainuos apie 100-200 Lt už kiekvieną papildomą Marius Zabielskas kreditą priklausomai nuo to, kur ir ko- ; - Po ilgos pertraukos pernai jūsų kį kursą klausote. Praktiškai tokie stu iniciatyva buvo suorganizuota Gam dentai mokahospitanto mokestį. Ne žinantiems tokio įmantraus žodžio, > tininkų diena (GaDi). Pamenu, Di paaiškinsime: hospitantai - tai tokie džiojoje Auloje vyko studentų biolo Nukelta į 20 psl.

gų vaidinimai, vėliau šventė tęsėsi klube “Ultra” (dar stebėjome “Žalgi

rio” pergalę ekrane). Ir rėmėjų buvo... Kokie šių metų planai? Ar įvyks GaDi?

- Taip, žinoma! Į fakultetą ateina nauja karta, kuri nėra uždara. Kuo mes blogesni už fizikus, teisininkus ar

Vitalijus Orlovas Nukelta į 20 psl.

1999 12 13

Universitas Vilnensis

(įatDi tUęrai įvy/ę Atkelta iš 19 psl.

ekonomistus? Nenorime atsilikti gamtininkai taip pat moka linksmin tis. Tai įrodysime šiemet surengdami dar geresnes GaDi. Y ra idėjų ir yra no rinčių organizuoti šventę. Į šventę pakviesime ne tik biologus, bet ir geografus, geologus. Tai viso Gamtos mokslų fakulteto šventė. Jei gu išsipildys mūsų lūkesčiai, GaDi vyks 2 dienas - balandžio 21-22 d. Turime rėmėjų, mums pagelbės FiDi organi zatoriai. Po sesijos bus suburtas organizaci nis komitetas. Visi norintys galės atei ti ir padėti. Per vasarį, kovą ir dalį ba landžio šventę surengti spėsime. - Jūs esate Gamtos mokslų fakul teto atstovai VU Studentų atstovybė je. Ar daug studentų kreipiasi į jus pa galbos ir kokiais klausimais?

- Žmonių pas mus ateina nuolat ir problemų iškyla visokių - pradedant lū žusiu pažymėjimu ir baigiant darbu už sienyje. Studentai kreipiasi iškilus ne aiškumams per sesiją ar pildant pažy mėjimo gavimo anketą.

- Ar darbas atstovybėje savanoriš kas?

- Taip. Už tai negauname jokio at lyginimo. Tiesiog savarankiškai atsto vaujame GMF studentams. - Išvydus jus gatvėje atrodo, kad esate be galo užimti jauni žmonės. Kažkur vis skubate, lekiate su išsipū tusiais portfeliais. Papasakokite pla čiau apie savo veiklą.

- Esame Lietuvos socialdemokra tinio jaunimo sąjungos Vilniaus sky riaus tarybos nariai. Atstovaujame akademiniam jaunimui. Tenka spręsti įvairias su švietimu ir aukštuoju moks lu susijusias problemas. Dalyvaujame socialdemokratų frak cijos švietimo komisijoje rengiant švie timo ir aukštojo mokslo įstatymus, at stovaudami studentų interesams. No rime, kad aukštosiose mokyklose stu dentai gautų kokybiškų žinių. Keliuo se Kauno aukštųjų mokyklų fakulte tuose studentai buvo paprašyti įvertinti vieną ar kitą discipliną, paskaitas, se minarus. Tokia apklausa priverčia dės tytojus kitaip žiūrėti į savo darbą. Pa našų eksperimentą planuojama atlikti ir kai kuriuose VU fakultetuose.

Mokėsi skaičiuoti - už motętą nemo/ęsi Atkelta iš 19 psl.

žmonės, kurie nėra studentai, bet klauso kursus, norėdami pasitobulin ti tam tikroje mokslo srityje. Per se mestrą jiems leidžiama klausyti 3 kur sus ir gauti atsiskaitymo lapelį, patvir tinantį, kad jie išklausė atitinkamą kursą. Jei hospitantai neatsiskaito, tai lieka jų problema - pinigų niekas ne grąžins. Įdomu, kad mūsų fakultete yra studentų, kurie papildomai domisi filosofija ir užsienio kalbomis (japo nų, arabų, čekų). Baigėsi geri laikai tiems, kurie tik per sesiją nuspręsdavo, kokį pasiren kamą dalyką laikyti. Dažnai būna, kad studentas užsirašo klausyti daug pasi renkamų dalykų, visus juos lanko, o “perkandęs” dėstytoją laiko patį leng viausią. Daugiau to, mielieji, nebebus. Ruošiamasi įvesti griežtą išankstinį pa sirenkamų dalykų registravimą. Pava sario semestro dalykus reikės regist ruoti iki gruodžio 1 d., o rudens se mestro - iki gegužės 1 d. Užregistruo tas, bet neatsiskaitytas kursas bus lai komas akademine skola.

Primename, kad dabar įvertinimų vidurkis skaičiuojamas pagal naują modernią technologiją. Toks vidurkis vadinamas “svertiniu”. Jis apskaičiuo jamas labai paprastai:

P=^r-~> Ik, i-i

kur ki - kreditų skaičius už tam tikrą dalyką, pi - įvertinimas Ne matematikams aiškiname: daly kai, už kuriuos duodama daugiau kre ditų, turės didesnę įtaką vidurkiui. Valstybės finansuojamos vietos užima mos rotacijos principu kiekvieną se mestrą pagal svertinį vidurkį. Stipen diją mūsų fakultete gauna 70-72 proc. valstybės finansuojamas vietas užiman čių studentų. Dar viena naujovė - fakulteto stu dijų programos. Nuo šių metų nebe liko dviejų studijų programų - ekolo ginės ir molekulinės. Pirmus du kur sus visi biologai studijuos pagal tą pa čią programą, ir tik nuo trečio kurso,

Esame projekto, pavadinto “Lie tuvos akademinio jaunimo tūkstant metis” iniciatoriai ir organizatoriai. Jo tikslas - studentų socialinio gyvenimo gerinimas, švietimo problemų spren dimas. - Ar tiesa, kad galite patekti į Sei mą kada tik norite?

- Taip, tai tiesa. Turime leidimus, todėl galime patekti j Seimą ir visas ki tas valstybines institucijas. - Ar manote, kad jūsų veikla per spektyvi?

- Atlyginimo už tai negauname. Tiesiog domimės politika. Mums svar bu, kas vyksta Lietuvoje. Informaciją gauname iš pirmų lūpų. Susidarome nuomonę apie esamą padėtį. Ateityje norime įkurti Lietuvos socialdemokra tų studentų sąjungą, kurioje žadame aktyviai veikti. Tai būtų projekto “Lie tuvos akademinio jaunimo tūkstant metis” dalis. - Ar lieka laisvo laiko?

Vitalijus: - Tiriu merginą ir, kiek ga liu, skiriu jai dėmesio. Marius: - Laisvas. - Ačiū už pokalbį.

kai reikės rinktis specializaciją, atsi ras skirtumų. Tai buvo padaryta dėl kelių svarių priežasčių. Pasirodo, ne maža dalis stojančiųjų nežino, ką no rėtų studijuoti ir kokioje srityje trokštų siekti mokslinių aukštumų. O po dviejų metų studijų, supratus, kad studijuoja ne ten, pereiti į kitą srautą būna sunku, nes atsiranda skolų. To dėl dabar tas apsisprendimas nukel tas dviem metais vėliau. Kita proble ma - pinigai, nes dažnai reikia skaity ti du vienodus kursus - vieną plates nį, kitą siauresnį, o papildomų lėšų tam neskiriama. Galiausiai bakalau ro studijos yra skirtos bendram bio loginiam pasiruošimui, o specialistai rengiami magistratūroje. Kita vertus, dėl to gali nukentėti kitų dalykų stu dijos (pvz., chemijos, fizikos, matema tikos), kurios labai reikalingos tiek ekologinio, tiek molekulinio srauto studentams studijuojant aukštesniuo se kursuose.

P. S. Dėkojame dekanatui už suteik tą informaciją. Albertas JANULEVIČIUS, Romas GRIŠKEVIČIUS

1999 12 13

Tradicinė Jaunųjųgeografų tfubo išvyka Lapkričio 18 d. dvylika Jaunųjų geografų klubo narių nuvyko prie Pučkorių atodangos. Ši išvyka jau ta po tradicija. Jos pradininkas - garbios atminties prof. Č.Kudaba. Kaip žino

ma, profesorius su savo studentais kasmet važiuodavo j šią vietovę ir skaitydavo paskaitas. Vėliau išalkę studentai kartu su dėstytojais valgy davo duoną su pienu (tais laikais tai būdavo populiariausias studentų maistas). Kaip ir anuomet, šiuolai

Universitas Vilnensis

kiniai geografai išklausė nedidelę pa skaitėlę apie atodangą ir apylinkes, o paskui tradiciškai pasidalijo pienu ir, šįkart, - bandelėmis (kuo toliau, tuo studentai darosi išrankesni). Ma lonu konstatuoti, kad šiais metais Jaunųjų geografų klubo narių labai pagausėjo. Matyt, tai susiję su akty vesne naujosios vadovybės veikla. Rengiamasi organizuoti ir daugiau įvairių renginių ir išvykų. Rimutis TAMULEVIČIUS

Išgyvensi -g e r a i,

išteisi iš žaidimo - da r geriau Gali pasirodyti, kad šiukšliname sa

Švietimo ir mokslo ministerijos raštas

vo darže ar leidžiame blusas ant savo

dėl naujų vadovėlių leidybos finansa

varganų galvelių, bet žiupsnelis drus

vimo į GMF atėjo likus dviem dienom

kos omleto tikrai nesugadins. O tas

iki galutinės paraiškų pateikimo datos.

omletas arba jam savo kaina artimi pa

Per neseniai vykusią apklausą apie

tiekalai, t.y. keptos bulvės ar makaro

VU buvo pateikta klausimų, į kuriuos

nai - mes patys, studentėliai su dyko

labai norėjosi atsakyti teigiamai, bet,

mis kišenėmis. Mityba nesubalansuo

deja... Taigi gaila to mūsų senelio VU,

Trumpai Drūtai ♦ Spalio 20 - lapkričio 12 dienomis Vilniaus mokytojų namuose vyko VGAD Jaunimo klubo organizuota fo tografijų paroda “Prie vandens, vande nyje ir apie vandenį”. Joje eksponuota apie 200 nuotraukų iš skirtingų šalių Lietuvos, Estijos, Rusijos, Lenkijos, Norvegijos, Makedonijos. Atrinkti ge riausius kūrinius padėjo profesionalūs fotografai K.Budreckas ir K.Dijokas. Nuotraukų autoriai dviejose amžiaus ka tegorijose buvo apdovanoti vertingais prizais. ♦ Antrus metus vyksta Botanikos ir Genetikos katedros pastato generalinis remontas, kuriam lėšų skyrė Švietimo ir mokslo ministerija. Kitų metų pradžio je studentus pasitiks naujai įrengtos au ditorijos, botanikos ir genetikos moko mosios ir mokslinės laboratorijos.

♦ Spalio 21-22 d. Gamtos mokslų fa kultete vyko Lietuvos studentų hidroekologų konferencija, kurioje plenarinius ir stendinius pranešimus pristatė studen tai ir doktorantai iš Vilniaus ir Klaipė dos universitetų, Botanikos ir Ekologi jos institutų, Jūrinių tyrimų centro. Vie nos iš organizatorių, I kurso magistrantės Ievos Guščenkaitės nuomone, KU studentų darbai yra brandžiausi, dažnai turintys platesnės taikomosios reikšmės.

ta (vien angliavandeniai!!!), išsiderinęs

kažkada plačiai garsėjusio, o dabar tik

ir gyvenimėlis.

besiilsinčio po sunkia metų našta. Ir

su savo rūpesčiais kas sau. Taip ir su

žmonės, nutolę nuo senolio, ne visada

kamės, kas kaip mokame. Studentus

randa bendrą kalbą.

siejantys saitai “atsipalaidavo”, ben

Atrodo, viskas lyg ir “gerėja”, vals tybė iš tiesų ruošiasi pasirūpinti stu

Susirūpinimą kelia mūsų pačių at

druomeniškumo lieka vis mažiau. Vi

rinį mentalitetą, būsimos kartos inte

eitis. Kodėl dabar taip linksma ir pa

si kažko laukia vieni iš kitų, bet patys

lekto lygį. Per dažnai, sulaukęs naujos

vydu klausytis studijavusių prieš pen

organizuoti neturi nei laiko, nei no

staigmenos, ištari: “Lietuva - stebuklų

kiolika metų? “O tai, - sako, - buvo

ro. Kyla klausimas, ar gyvenimas pa

šalis!” Ko čia dar stebėtis? Viskas at

laikai...” Vos ne iš viso Universiteto

sikeistų, jei turėtume normalias sąly

dentais, galvodama apie tautos kultū

rodo gerai, kai nuėjęs į biblioteką iš

susibūrusi studentija tokias šventes ir

gas? Manau, taip. Niekas neatsisaky

girsti, kad tau jokių knygų nėra, o jei

vakarus suorganizuodavo, kad ir šian

tų įdomių paskaitų ir naujų vadovė

gu net turi pinigų ir nori įsigyti, tai vis

dien yra ką prisiminti... Studentai ap

lių. Bet pažadais grindžiamos svajo

tiek nerasi, nes tavo specialybė nėra to

keliaudavo daug kraštų, o dabar ruo

nės greitai griauna jaunų žmonių pa

kia populiari, kad kas nors išleistų va

šiant specialistus siūloma atsisakyti

sitikėjimą. Tačiau kažkam gi reikia ti

dovėlių. Kaip galima domėtis dalyku,

jau 50 metų vykstančių mokomųjų

kėti, stengtis išsigelbėti iš “skęstančio

jei vadovėlis rusų kalba pasirodė 1959

praktikų. Rečiau lankomos auditori

laivo” ir dar kitiems padėti. Kažkada

metais? Paimi jį, nupūti dulkes, paban

jos, nebepopuliarios sena metodika

kažkas kažkam garantavo, dabar nie

dai atversti, bet ne visuomet pavyksta,

dėstomos paskaitos. Vis didesnę lai

kas niekam nieko. Išgyvensi - gerai,

nes nuo spausdinimo laikų vargšo nie

ko dalį užimantis darbas “valgo” pa

iškrisi iš žaidimo - dar geriau.

kas taip ir nevartė... Kaltiname dėsty

skaitas. Neturėdamas pinigų nepastu

tojus, tačiau problema slypi ne čia -

dijuosi. Taip pamažu ir išsibarstome

Gamtotyra PROBLEMAVIČIŪTĖ

Universitas Vilnensis

Švedijoje moksbas vertinamas kitaip Lapkričio 22 d. Gamtos mokslų fakultete svečiavosi Švedijos Linčio

lėšų mokslinės laboratorijos ir įstai gos gauna iš privačių fondų, o liku

pingo universiteto doktorantas Ra

sią dalį padengia valstybė. Pramonė

mūnas Vailokas. Jis dirba ir studijuo ja Fizikos ir matavimo technologijų

suinteresuota technologijų tobulini mu, naujų, modernių prietaisų, apa

departamento Taikomosios fizikos

ratų kūrimu, todėl investuoja nema

laboratorijoje. R.Valioko tyrimų ob

žai pinigų, būdama tikra, kad tai at

jektas - paviršiaus fizikocheminė ir

sipirks. Paprasčiausia eksperimenti

biologinė inžinerija. Supažindinęs su

nė plokštelė su šimtosiomis gramo

naujausiais savo pasiekimais, fizikas

dalimis aukso, kurių R. Vailokas per

papasakojo apie studijų sistemą

dieną panaudoja vieną ar dvi, o kar

užsienyje. Įdomu tai, kad universite

tais ir daugiau, kainuoja 300-400 Lt. Tačiau ir reikalavimai Švedijoje ati

tas, sudarydamas sutartį su studen tu (doktorantu), įsipareigoja aprū pinti jauną žmogų tinkama įranga,

tinkami - be daktaro laipsnio aukš tesnių pareigų užimti neįmanoma.

moka stipendiją. Belieka tik studi juoti ir pateisinti lūkesčius. 70 proc.

1999 12 13

Įdomu ♦ Italų mokslininkai genetinės inži nerijos būdu sukūrė peles, kurios gyve na 35 proc. ilgiau nei paprastai. Tai vie nas iš rimčiausių eksperimentų iki šiol, įrodantis, kad žinduolių senėjimas yra genetiškai kontroliuojamas. ♦ Bakterij a Deinococcus radiodurans atlaiko stipresnę radiaciją nei žmogus ir gali gyventi ant toksinių atliekų. Ji rasta prieš keletą dešimtmečių maisto skardi nėje, kuri buvo sterilizuota ją apšviti nant. Minėta bakterija turi daug fermen tų, atstatančių DNR pažeidimus. Jau su kurtos bakterijos, galinčios perdirbti gyvsidabrį ir tolueną į mažiau pavojin gas medžiagas. Šie tyrimai taip pat pa dės geriau suprasti vėžio atsiradimą, ku ris dažnai būna susijęs su mutacijomis genuose, “atsakinguose” už DNR pažei dimų ištaisymą. Pagal Interneto informaciją parengė

Nerijus ZABLECKIS

‘J(aip mesgaudėme brakonierius

Albertas JANULEVIČIUS

dangi už šimto metrų, kur baigiasi re

zervatas, uogų buvo ne ką mažiau.

spalvių vabzdžius, varles, šernus ir ki

Įsiklausėme ir išgirdome balsus. Tai

ri ir neišgalvoti.

tus raguočius. Vieną dieną su fotoapa

nebuvo žmonės. Thi buvo brakonie

Bet koks sutapimas su tikrovėje eg zistuojančiais žmonėmis yra atsitiktinis.

ratu persekiodami didelį briedį, užti kome rūpestingai krūmuose paslėp

riai. Mes iššokome iš krūmų ir sušu kome: “Čia rezervatas, čia negali

Vieną gražią ir nerūpestingą die

tus kibirus, pilnus uogų. Pasiaiškinę

ma...” Bet jie mūsų neišklausė ir tik

ną nutarėme vykti į praktiką. Kelia

supratome, kad tai mėlynės. Skvarbiu

pasiūlė nueiti ten, kur eiti labai ne

vome į Viešvilės rezervatą. Ten pama

savo protu iškart suvokėme, kad kaž

patogu. Nutarėme rankų nesitepti -

tėme tai, ko mieste nepamatysi - dru

kas rezervato teritorijoje uogauja, o

tegu tą darbą padaro profesionalai.

gelių, medžių ir žolės. Jaunatviškai

tai yra griežtai draudžiama. Toks el

Tarę “iki pasimatymo”, nuėjome pas

krykštaudami vaikėmės įvairiausių at

gesys mums pasirodė nelogiškas, ka-

brakonierių gaudytojus ir viską jiems

Visi įvykiai šiame pasakojime yra tik

papasakojome. Po kiek laiko vėl pa

sisveikinome su uogautojais, tačiau

ne miške, o Viešvilės rezervato ad

ministracijoje. Brakonieriai lengvai neišsisuko - buvo priversti savanoriš

kai sumokėti didžiules baudas bei pa aukoti savo surinktas mėlynes labda ros tikslams. Padarę tokį gerą dar

bą, toliau vijomės briedį. Florescencijus BRIEDIS ir Inocentas HELIKOPTERIS

Nuotraukoje: antrakursių zoologijos praktika Kuršių mariose 1999 m.

Rengėjas Nerijus Zableckis Redakcijos adresas: Čiurlionio 27-141, Vilnius, LT-2009 EI. paštas: GMF_Gamtoveja@yahoo.com

Kupyba

Universitas Vilnensis

1999 12 13

"FILOLOGIJOS RUDENS" daugiau nebebus

Šiemet “Filologijos ruduo”, kad ir kaip būtų keista, spėjo įvykti rudenį - lapkričio 18-19 dienomis. Šįsyk renginys - jubiliejinis, paskutinis... Sukako 20 metų, kai rusų filologijos specialybės studentų iniciatyva buvo surengtas pirmasis “Filologijos ruduo ”. Jubiliatas buvo pagerbtas Teatro salėje. 92 auditorija - mistinė, tamsi patalpa, kurioje poezija skamba įtai giau ir paslaptingiau, liko tuščia. “Rudens” scenografija Teatro salėje priminė O.Koršunovo spektaklio sceną - kažkur į begalybę nusitęsiančios kėdžių eilės, švieselių virtinės, pusnuogiai vyrukai, retkarčiais per sceną nešiojantys plakatus. Pirmasis vakaras prasidėjo tradi ciškai: bardai, muzikantų grupės, po etai - drovūs ir drebantys, įžūlūs ir įkyrūs, geri ir blogi... Didžiausia staigmena - Remigijaus Audiejaičio, nereginčio vertimo studijų magist ranto, fotografijų paroda “Akustiniai atspindžiai”, dvi dienas kabojusi Te atro salės fojė. Salėje vyko akcijos: Tomas S.Butkus mobiliuoju telefonu iš Klaipėdos susirinkusiems eilėmis skundėsi, kad jo nemyli merginos, o A.Jakučiūnas pakvietė visus pasi melsti ir tylos minute pagerbti jo ei lėraštyje žuvusio vaikelio sielą. Salė poeto skausmą suprato. Beje, šis au torius laimėjo ir specialųjį prizą, skir tą originaliausiai pasirodžiusiam skaitovui. Pirmojo vakaro nugalėtojas - Kęs tutis Rimkevičius, jau trečiąjį rude

nį iš eilės pavergiantis klausytojų šir dis. Tądien renginys baigėsi kiek pa drikai - ėmus groti grupei “Graffitti” daugelis žiūrovų jau buvo išėję. Antrasis vakaras iš pradžių žadė jo būti itin solidus ir rimtas - daug ponų ir visi gražūs. Pakviesti anks tesniųjų “rudenų” organizatoriai, garbingieji poetai, buvusios ir dabar tinės Universiteto “žvaigždės”. Vaka rą vedė Arnas Ališauskas ir Rimvy das Stankevičius. Pirmasis, kaip įprasta, skaitė G.Norvilas. O tada pa sipylė: iš snaudulio pažadintas D.Šimonis, garsusis Romas Lileikis, pa dainavęs lyrišką baladę, vakaro ve dėjai, pristatę vienas kitą kaip “sto rą, storą” ir “mažą, mažą”, K.Urba, apimtas nostalgijos seniems laikams, susirinkusius “koveriais” graudinę Remis su Saška, M.Ivaškevičius, A.Plechavičiūtė... Deja, vakarą sugadino itin ilgai užsitęsę grupių “Pro šalį” ir “Skys” pa sirodymai. Muzikantai turbūt pama nė atsidūrę savo pačių soliniuose koncertuose ir niekaip nenorėjo lip ti nuo scenos. Žiūrovų ir skaitovų dė mesį blaškė ir už kulisų vykstantys įtartino pobūdžio pasilinksminimai. Vakaras pavojingai užsitęsė. Išėjo

viskuo nusivylę, vyno, merginų ir sa vo eilės skaityti taip ir nesulaukę V.Gedgaudas, E. Ignatavičius, L.Leščinskas. Pakrikusio “rudens” neišgel bėjo nei organizatoriai, nei grupė “Skylė”, grojusi pustuštei salei. Ne paskelbti liko ir literatūrinio konkur so laureatai - Ramunė Sąvaržėlė, Tautvydas Bajarkevičius, Giedrė Kazlauskaitė. Nepaisant nesklandu mų, vakaro nugalėtojai buvo išrink ti. Pirmosios vietos daugumos nuo mone nusipelnė rusiškai drastiškus ir piktus eilėraščius skaitęs jaunuolis, prisistatęs kaip “Tas”, antrąją laimė jo A.Jakučiūnas, perskaitęs ilgoką erotinę novelę apie seselės ir pacien to meilę, trečiąją - impozantiškos iš vaizdos ir nuostabios dikcijos ameri kietis poetas K. Š. Keisas, Universi tete dėstantis kūrybinį rašymą. Paskutinis “Filologijos ruduo” įvy ko. Vienų jis buvo apšauktas “buvu sios prabangos likučiais”, kitų “anarchija”, trečiųjų - “nuostabia ir reikalinga švente”, o renginio orga nizatoriai sakėsi tvirtai nusprendę “Filologijos rudens” daugiau nebus. Ten dalyvavęs

K.AZAREVIČIUS

Tarptautiniu pyšię skypius infopmuoja Atkelta iš 14 psl.

INFOR GR-1

PAVADINIMAS: Onasio fondo stipendijos stažuotėms bei studijoms Graikijoje.

TRUKMĖ: 2000/2001 mokslo metai.

KĄ TAI GALĖTŲ SUDOMINTI: AI kategorija: stipendijos Mokslų akademijos nariams ir universiteto dėstyto jams - vieno mėnesio stažuotė. AII kategorija: stipendijos aukštųjų mokyklų dėstytojams, docentams, profesoriams (iki 55 m.) - 3-5 mėn. stažuotė. B kategorija: stipendijos vidurinių ir aukštųjų mokyklų graikų kalbos, literatūros, istorijos ir civilizacijos dėsty tojams - 2 mėn. stažuotė. C kategorija: stipendijos podiplominių studijų studentams (iki 40 m.) - 6-12 mėn. stažuotė.

STUDIJŲ IR/ARBA MOKSLINIO DARBO SRITYS: humanitariniai mokslai, politiniai mokslai, teisė ir ekono

mika, architektūra, laisvieji menai, muzika. KREIPIMOSI TERMINAI: Anketą bei kitus dokumentus 2 egzemplioriais pateikti iki 2000 m. sausio 10 d. Mokslo ir studijų departamento Tarptautinių studijų centrui. PAPILDOMA INFORMACIJA: Anketą galima gauti VU Tarptautinių ryšių skyriuje, CR 41 kab, tel.: 68 70 48.

Išsamesnės informacijos teiraukitės Mokslo ir studijų departamento Tarptautinių studijų centre (15,16 kab.): Žygimantų 9, tel.: 62 09 64.

1999 12 13

Universitas Vilnensis

‘V'frtSĄ futtfafuA' Lapkričio 18-21 d. Vilniuje įvyko konferencija, skirta Centrinės ir Rytų Europos universitetų studentų savi valdoms, kurioje buvo aptariamos bendros šio regiono studentų problemos. Renginį organizavo Vilniaus uni

versiteto Studentų atstovybė (VUSA), rėmė Valstybinė jaunimo reikalų taryba.

Į keturių dienų trukmės konfe renciją buvo pakviesti Vilniaus,

Tobulinamos studentų mobilumo sąlygos

patvirtinimo Seime. Vasario mėne sį planuojama pasirašyti tarptauti

Kauno technologijos (Lietuva), Latvijos, Concordia (Estija), Liub-

mechanizmo projektas, laukiantis

Tą pačią dieną išsamų praneši

lijanos (Slovėnija), Sankt Peterbur go (Rusija), Masaryko (Čekija),

mą “Diplomų ir jų priedų pripa žinimas” skaitė LR Švietimo ir

Varšuvos, Krokuvos, Gdansko (Len

mokslo ministerijos Mokslo ir stu

kija), Vokietijos universitetų stu

dijų departamento Studijų sky

dentų savivaldų atstovai.

riaus vedėjas R. Vaitkus. Pasak jo,

Lapkričio 19 d. VU Senato sa

“diplomų pripažinimo problema

lėje sveikinimo kalba konferenciją

nę sutartį, įtvirtinančią automati

nį studijų pripažinimą.

Vilniaus universitetas pagal mainų programas išsiunčia per mažai studentų

tapo svarbi prasidėjus integracijai

Antroji renginio diena vyko VU

pradėjo VU akademinių reikalų

j Europos Sąjungą”. Lietuvos aukš

Ekonomikos fakultete. Į konferen

prorektorius doc. S. Vengris. Į ren

tųjų mokyklų studentų akademi

ciją atvyko VU Tarptautinių ryšių

ginį atvyko bei pranešimą “Regio

niai pasiekimai svečiose šalyse čia

skyriaus vedėjo pavaduotoja

ninis šalių bendradarbiavimas”

ne visada susilaukia adekvataus

R.Markevičienė. Ji konferencijos

skaitė Lietuvos Respublikos Seimo

įvertinimo (kartais neužskaitomi

dalyvius supažindino su studentų

pirmininko pavaduotojas Riman

mokslo metai, praleisti, pavyz džiui, JAV, kadangi skiriasi kredi

mobilumo programų SOCRATES, ERASMUS, TEMPUS sistema bei

dino su Lietuvos užsienio politika,

tų rinkimo sistemos). Kad padė

jų vykdymo Lietuvoje problemo

akcentuodamas santykius su kai

tis pasikeistų, bendradarbiaujan

mis ir niuansais renkant bei per

myninėmis ir ES šalimis. Pranešė

čių šalių valstybinės švietimo ir

vedant kreditus iš vienos švietimo

jas teigė, kad Lietuvai integracija į

mokslo struktūros kuria bendrą

sistemos į kitą.

Europos Sąjungą bei NATO yra svarbi. Šis pranešimas buvo tarsi įva

sistemą, tobulina studentų mobi lumą, derina kreditų sistemas. Pa

žvelgdamas į ES šalių universite

sirašomi įvairūs ne tik ministrams

tų praktiką, VU pagal mainų pro

das į konferenciją, kurioje buvo

ir dėstytojams svarbūs susitari

aptartos dvi svarbiausios proble

mai: UNESCO, Lisabonos kon

gramas kiekvienais metais turi 10 proc. studentų siųsti mokytis į už

tas Dagys. Jis klausytojus supažin

R.Markevičienė teigė, kad, atsi

mos: studijų pripažinimas Lietu

vencija (ją ratifikavusi ir Lietuva),

sienį ir tiek pat priimti užsieniečių,

voje ir Europoje bei studentų or

Bolonijos deklaracija, teigianti

tačiau dabar išvyksta tik 200 stu

ganizacijų tarptautinis bendradar biavimas. Šiuo metu studentų są

bendrą aukštojo mokslo erdvę

dentų (iš 15000), o priimama dar

Europoje. Lietuvos švietimo siste

mažiau.

jungoms ir savivaldoms minėti

ma atitinka nemažai šios deklara

Pranešėja užsiminė ir apie kura

klausimai yra labai aktualūs, ka

cijos reikalavimų, tačiau mūsų stu

torių užsieniečiams programos kū

dangi intensyvėjant studentų mo

dijų programos toli gražu ne to

rimą. VUSA duomenimis, tokią

bilumui iškyla nemažai problemų

bulos.

programą tikimasi įdiegti 2000 m.

pripažįstant skirtingų šalių univer

sitetų diplomus.

R.Vaitkus sakė, kad Lietuvoje

rudenį. Ji turėtų padėti iš kitų ša

jau sukurtas diplomų pripažinimo

lių atvykusiems studentams apsi

1999 12 13 prasti naujame universitete, mat

Universitas Vilnensis Konferencija buvo naudinga

priimant užsieniečius iškyla nema

žai problemų, nes “jų nepasitinka

Renginyje dalyvavusios Estijos

ir neapgyvendina ”, kaip teigė

universitetų atstovės sakė, kad čia

R.Markevičienė (VUSA pastaba:

įgyta patirtis ir žinios labai pra

VUSA užsieniečius pasitinka ir

vers, nes buvo pateikti skirtingi

padeda apsigyventi, tačiau to ne

požiūriai. Jų nuomone, labai svar

pakanka).

bu nepulti į Europos struktūras ir nepamiršti bendrauti su Baltijos

Lietuviai "tarptautiniuose vandenyse"

regiono šalimis, nes mūsų proble

Lietuvos studentų sąjungos vi

tuo, kad suteikė naujų idėjų, kaip

ceprezidentas tarptautiniams rei

tvarkytis savo universitetų savival

kalams R.Buožius pranešime kal

dose.

Konferencijos dalyviai liko pa

ganizacijų, pvz., CSN (Centrinės

tenkinti ir galimybe susipažinti su

Europos nacionalinių studentų

Lietuvos kultūra, nes VUSA nariai

sąjungų organizacijos) bendra

pasirūpino ne tik oficialiąja rengi nio dalimi, bet ir svečių laisvalai

darbiavimą su vietinėmis studen tų sąjungomis. Jis akcentavo pro

kiu. Nors konferencijos darbas bu

blemas, atsirandančias bendra

vo gana įtemptas (trukdavo iki

darbiaujant organizacijoms, jų

17.00-18.00 vai.), tačiau dalyviai

sprendimo būdus, galimybes to

dar rasdavo jėgų paragauti lietuviš

bulinti organizacijų veiklą. Pasak

ko studentiško gyvenimo malonu

LSS viceprezidento, šiuo metu

mų (pvz., vakaras bare “Už tave”).

yra sukurta nemažai nacionalinių

studentų sąjungų tarptautinių struktūrų (ESIB, HUKAS, ESN, NOM, BOM), - kai kurių veiklo

je dalyvauja ir Lietuvos studenti jos atstovai.

Darbas grupėse

VUSA organizuoti tarptautiniai renginiai Tokius tarptautinius renginius

VUSA organizuoja jau ne pirmus metus. 1994 m. įvyko pirmasis tarp tautinis seminaras “Lietuva’94",

1997 m. - “Ar sukursime kartu tai Studentiškų organizacijų lyde

riai ne tik klausėsi, bet ir patys

sprendė problemas darbo grupėse. Buvo aiškinamasi, kokių sunkumų iškyla dalyvaujant mainų progra mose, kaip veikia dalinių studijų pripažinimo sistema skiringose ša

lyse, ar pripažįsta darbdaviai stu dentų, kurie mokėsi užsienyje, di

plomus.

Taip pat buvo kalbėta apie tarp

tautinių santykių tarp vietinių stu

Anonsas 2000 m. spalio 5-6 d. VU Lie tuvių literatūros katedra ir Lietu vių literatūros ir tautosakos insti tutas rengia mokslinę konferen ciją “Lietuvių literatūra: pagrin diniai procesai ir jų modeliavi mas”, skirtą Vilniaus universite to Lietuvių literatūros katedros 60-mečiui.

mos panašios. Dalyviai sakė, kad darbas grupėse buvo naudingas

bėjo apie įvairių studentiškų or

kią ir vieningą Europą?”, 1998 m.

Kviečiame siūlyti pranešimus, ku riuose kultūrologiniu, komparatyvistiniu, feministiniu, geneologiniu, sociologiniu ir kitais aspektais nag rinėjama lietuvių literatūros raida arba jos modeliavimo istorija. Specialus konferencijos posėdis bus skirtas VU Lietuvių literatūros katedros vaidmeniui pokariniame lietuvių literatūros moksle, literatū riniame ir kultūriniame gyvenime nušviesti. Prašytume atsiliepti galin čius moksliniais pranešimais, atsi minimais ir dokumentine medžia ga prisidėti prie šio Lietuvos inte lektualinės istorijos puslapio re konstravimo. Pasiūlymų skaityti pranešimus laukiame iki 2000 m. gegužės 31 d. Pranešimų tekstus prašysime įteik ti iki 2000 m. spalio 31 d. Konferencijos medžiaga bus publikuojama specialiame mokslo leidinyje. Konferencija vyks Vilniaus uni versiteto Filologijos fakultete, V.Krėvės auditorijoje.

- “Studentiškų organizacijų ben dradarbiavimas vieningos Europos

Rengėjų adresai:

kontekste”. Juose dalyvavo studen

Doc. dr. Giedrius Viliūnas,

tų lyderiai iš įvairių Europos šalių. Šiais metais, kaip ir buvo siūlyta

PI/ Lietuvių literatūros katedra, Universiteto 5, Vilnius 2734

1998 m. vykusiame seminare, tarp

tel.: 68 72 16, 68 72 17 (tel.lfaksas) 40 16 49 (n.),

tautinis renginys organizuotas

orientuojantis į Centrinę ir Rytų

el.paštas: liet.lit@flf.vu.lt

Europą - į šalis, panašias savo pra

Dr. Jūratė Sprindytė,

eitimi, ekonominėmis sąlygomis ir

LLTI Naujosios literatūros skyrius, Antakalnio 6, Vilnius 2055, tel.: 62 25 92, faksas: 61 62 54, 42 92 80 (n.) ei.paltas: knyga@llti.lt

tradicijomis.

dentų savivaldų bei nacionalinių

Ugnė NAUJOKAITYTĖ

studentų sąjungų svarbą.

VUSA atstovė spaudai

1999 12 13

Universitas Vilnensis

Atributika

UNIVERSITETO ATRIBUTIKA STUDENTAMS PER BRANGI

Daugelyje užsienio aukštųjų mokyklų įprasta dėvėti uniformas ar atskirus drabužius - marškinėlius, kaklaskares, kepurėles - su mokyklos emblema. Lietuvoje tai nepopuliaru. Vilniaus universitete uniformos neprivalomos, tačiau

“Litteros" knygyne ir VU Centriniuose rūmuose įsikūrusiame prekybos skyriuje bei jo filialuose Matematikos fakultete, Saulėtekyje ir Baltupiuose galima įsigyti marškinėlių (29Lt), šilkinių skarelių (62 Lt), rankinių (62 Lt ir 42 Lt), juodų

puodelių (15,50 Lt), aplankų (2,95 Lt) ir rašiklių (2,50 Lt) su Universiteto atributika. Pardavėjų teigimu, dažniausiai

šiuos daiktus perka turistai. Kodėl jais nelabai domisi studentai? Daiva Neniuškytė

(MF, III k., stomatologija)

Man labiausiai patinka aplankai,

Jokių daiktų su VU atributika ne

rašikliai, kiti kanceliariniai reikme

turiu, nors yra konspektai, referatai

nys su firmos ar mokyklos ženklais,

ir kursiniai darbai su užrašu “VU Ko

o drabužiai - brangu ir nebūtina.

munikacijos fakultetas”. Nesutinku,

kad studentai nenori dėvėti drabu Vykintas Bartkus (KĘ II k, informologija)

žių su VU atributika. Aš tikrai nie kur neičiau su VU marškinėliais ne

Manau, kad

todėl, kad man nepatinka studijuoti

uniformos yra

VU, o todėl, kad tie marškinėliai

visiškai nerei

“lievi” - negražūs modeliai ir spalvos

kalingas daly

“pjaunasi”.

kas. Negi kam nors yra malo

Inga Šapokaitė (MF, III k.,

nu vaikščioti

visuomenės sveikata)

Turiu studento pažymėjimą ir stu

kaip kalėjime -

dijų knygelę. Ko gi dar reikia? Ma

vienodai apsi

Neturiu nei vieno daikto su VU

čiau marškinėlius ir krepšį, net galvo

rengus? Kai kas sako, kad reikia di

atributika. Nežinau, ar dėvėčiau

jau apie juos, bet nežinau, kur galė

džiuotis, jog priklausai kuriai nors

marškinėlius, netgi jeigu kas nors pa-

čiau įsigyti. Centriniuose rūmuose

žmonių grupei (studentams ar

dovanotų. Nebent namie. Nėra jokio

lankausi retai.

pan.). Aš niekada nenorėjau ir ne

noro girtis, kad studijuoju VU, nes

Uniformos man patinka, ypač gra

sistengiau priklausyti kokiai nors

daiktas su jo ženklu - dar ne įrody

žios. Nereikėtų laužyti galvos, kaip

kastai. Uniformą turėtų dėvėti tie,

mas, kad esi VU studentas, juk juos

rengtis. Tačiau jas turėtų duoti ne

kurie iš tikrųjų turi išsiskirti - poli

gali įsigyti kiekvienas.

mokamai, arba turėtų kainuoti labai

cininkai, kareiviai, firmų atstovai

mažai.

parodose ir t.t.

Privalomos uniformos būtų nesą

monė. Įsivaizduoju, kaip tai įgrįstų.

Kaklaraiščiai - “be ryšio”. Prime

Na, jeigu jau kažkas sugalvotų,

Nenorėčiau to paties drabužio vilkėti

na pionierių laikus. Kepuraitės - gra

kad uniformos privalomos, tai jos tik

aštuonerius metus, kad ir koks stilin

žu, bet jos tiktų nebent iškilmingoms

rai neturėtų būti panašios į sovietme

gas jis būtų.

šventėms. Mano tėvas tebeturi savo

čiu nešiotas mokyklines uniformas.

studentišką kepuraitę. Labai graži -

Tai netgi neturėtų būti švarkas ir kel

Gediminas Varanavičius

žaliai raudona, su snapeliu. Dabar

nės, o kasdieniai patogūs drabužiai.

(TF, II k.)

ji mėtosi kaime. Kai pamačiau, iškart

Spalvas ir konkretesnį modelį tegu

puoliau matuotis. Kepurėlę turbūt

sugalvoja stilistai. Jos neturėtų kai

Daiktus su VU atributika galėtų

įsigyčiau, tikji turėtų būti naujo mo

nuoti. Manau, kad tai mokymo įstai

dalyti veltui, nes tai reklama. Turi bū

delio.

gos prestižo reikalas.

ti kuriamas bendruomenės jausmas,

1999 12 13

Universitas Vilnensis todėl ir aš tokio norėjau,

Valerija Sližienė

bet neberadau - buvo li

(apsaugos sargė)

kę tik marškinėliai. Do mėjausi vien krepšio kai

Kai buvo švenčiamas Universite

nomis. Labai gražu, kad

to 400 metų jubiliejus, įsigijau dau

o dabar - lupikauja. Viskas - už pini

“morge” (VU kavinė Centriniuose

gybę atributikos - ženkliukų, skare

gus. Dar galėtų pagal panaudos su

rūmuose - aut. past.) padavėjai ap

lių, leidinių. Dalinau juos giminėms

tartį duoti: kai įstoji - gauni, jeigu iš

ir kaimynams. Buvo labai malonu.

meta - turi grąžinti, o jei sėkmingai

sirengę VU marškinėliais. Didžiuo juosi būdama VU studentė. Čia juk

baigi - gali pasilikti sau visam laikui.

tiek daug žymių žmonių mokėsi, imi

pinigų. O aš atrėždavau, kad ne jų

Švedijoje mačiau striukes su uni

jaustis einąs jų pėdomis. Ir nori da

reikalas. Taip pat visuomet perku

versitetų atributika, bet čia niekas

lytis tuo džiaugsmu dėvėdamas dra

Universiteto leidinių, fotoalbumų.

nepirktų, nes labai brangu. Nesu

bužius su Universiteto atributika.

Labai norėčiau, kad Universiteto

prantu, kam tie šalikėliai, verčiau jau

Kiti žmonės iškart pamato, kad esi

darbuotojai ir studentai turėtų uni

studentas, ir atsiranda daug bendros

formas. Dirbu čia nuo 1951 m. Atei

kalbos.

na daugybė turistų, o darbuotojai

apatinius gamintų. Žinau, kad visi čečėnai, studijuo

jantys VU, yra įsigiję marškinėlius.

Kai mokiausi kartą,

Jeigu lietuviai gautų tokias stipendi

pirmą

jas, kaip jų, irgi mielai dėvėtų.

vienintelė

iš

Manau, VU Studentų atstovybė už

kurso nusipir

pinigus, gautus už studentų pažymė

kau studentišką

jimus, galėtų ką nors suorganizuoti.

kepurėlę ir ją

VU studentai ir taip skiriasi nuo

nešiojau. Ji kai

kitų, nes yra labai liesi. Pavyzdžiui,

navo nedaug,

Teisės akademijos studentai tokie

bet vis tiek nie

įmitę todėl, kad yra maitinami vai

kas jos nepirko.

sių salotomis ir kitokiais skanumy

Dabar ji - tėvų

nais, kurie kainuoja centus. O mūsų

namuose, mai

studentai valgo maistą, valgomu pa

tina kandžius,

virtus} tik mikrobangų krosnelėje.

nes yra vilnonė

Universiteto studentai ir svečiai gali įsigyti kelių spalvų marškinėlius su VU emblema V Naujiko nuotr.

ir šilta - kaip tik studentui. Mielai įsi-

įneša Vaitkūnaitė (FilF, II magistratūros k., lietuvių literatūra)

gyčiau naują, bet dabar galiu pirkti

turistai, tiek šiaip užėję žmonės ne

žino, į ką kreiptis. Stojau į gimnaziją vien dėl to, kad

Moksleivius reikia disciplinuoti, o

turėčiau uniformą. Universitete ji tu

studentai - jau asmenybės, jų mušt

rėtų būti solidi, derėti prie aplinkos.

ruoti negalima. Esu už uniformą, bet

Studentams vertėtų dėvėti spalvingus,

studentų su ja neįsivaizduoju.

jokiu būdu ne tamsius drabužius.

VU studentai ir taip išsiskiria iš

Esu tikra, kad studentai uniformo

kitų. Beveik visada gali atspėti, ku

mis nebūtų patenkinti. Kur tau bus -

ris studentas studijuoja Vilniaus

taigi per jas nesimatys merginų bam

universitete, o kuris - kitoje mokslo

bose įvertų auskarų!

įstaigoje. Mūsiškiai gauna universa

lų išsilavinimą, jie - plataus akira uždirbu. Kurso draugė turi krepšį,

niekuo neišsiskiria iš kitų, todėl tiek

tik būtiniausius daiktus. Viskas galų gale atsiremia į finansus.

Gaunu mažą stipendiją ir nedaug

Kolegos net teiravosi, iš kur turiu tiek

čio, o kiti - “susiaurėję” ties specia

lybėmis, metodais...

Užrašė Živilė VITEIKAITĖ

Nuotr. iš asmeninių albumų

P.S. Redakcijos nuomonė nebūti nai sutampa su pašnekovų.

Universitas Vilnensis

Koncertai

1999 12 13

"Oktava" koncertavo Vilniaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje Lapkričio 30 d. VUpučiamųjų instrumentų orkestras “Oktava ” ir jo choreografinė grupė kon

certavo Vilniaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje (Rasų g. 6).

Daugelis kolektyvo narių “zono je” svečiavosi pirmą kartą. Nors ko lektyvas ir bandė juokauti, tačiau įtampa ir nežinia kankino ne vieną. Vėliau orkestrantai prisipa žino, kad įtampa neatslūgo visą jų buvimo kolonijos te ritorijoje laiką. Atvykus į vietą teko ilgokai palaukti, todėl muzikantai ėmė šmaikštauti, kad turbūt nė ra laisvų kamerų. Po kiek laiko atvykusius pasitiko kolonijos viršininko pava duotojas Z.Subačius. Jis pa tikino, kad jo valdose dirba stipri apsauga, per kelias dešimt kolonijos darbo me tų nepabėgo nė vienas nu teistasis. Įėjus į bausmės atlikimo įstaigą ant durų pasitiko skelbimas: “Po kolonijos teritoriją merginoms vaikščioti vie noms draudžiama”. Pas budėtoją teko palikti mobiliuosius telefonus ir pasus.

Idėja surengti koncertą kolonijo je VU Kultūros centrui kilo vykdant tarptautinį projektą “Aukštasis išsi lavinimas įkalinimo įstaigose”.

tava” atvyko ir merginų šo kių grupė, po koloniją paskli do greitai, todėl į pasirody mą atėjo nemažai nuteistų jų. Nors merginos atliko tik du numerius, salėje jautėsi žymus pagyvėjimas. Po kon Kaliniai labiausiai laukė merginų certo visos merginos buvo pasirodymo apdovanotos kalinių rankų darbo suvenyrais - medinė Kolonijos administracijos darbuo mis dėžutėmis ir molinukais. Palydė tojas, nenorėjęs skelbti pavardės, sa damas svečius vienas kalinys sakė, kad kė, kad beveik kiekvieną mėnesį į ko išėjęs į laisvę norėtų groti Universi loniją atvyksta įvairūs atlikėjai, hu teto orkestre. Aldona JAMONTAITĖ moro grupės, net religinių organiza

"VIRGO" choristės koncertavo

Prancūzijoje Lapkričio 22-29 dienomis VU merginų choras “Virgo” dalyvavo I tarptau tiniame universitetų chorų festivalyje Monpeljė (Prancūzija). Įfestivalį atvy ko 9 užsienio šalių chorai, atrinkti iš daugiau nei 100 norinčių pagal nusiųs tus įrašus. Koncertų klausytojams “Virgo” pasiūlė susipažinti su lietuviška mu zika, o programos akcentas buvo A.Martinaičio kūrinys “Cantus ad futurum”. Šio kūrinio sėkmė viršijo visus lūkesčius, daugelis klausytojų įsigijo jo kompaktinę plokštelę. Fes tivalio buklete choras “Virgo” buvo pavadintas “lietuviškos muzikos am basadoriumi”. Beje, choro vadovei

cijų atstovai. Beje, administracija įsi leidžia ne visų religijų skelbėjus. Ka liniai yra skatinami lankyti renginius, tačiau ne į visus juos ateina daug žiū rovų. Bene daugiausia nu teistųjų susirinko į neseniai vykusį A.Zakarausko pasiro dymą. Susidomėjimas pri klauso ir nuo to, ar scenoje galima pamatyti merginų. Žinia, kad kartu su “Ok

Rasai Gelgotienei net teko skaityti paskaitą šia tema. Taip pat buvo įdo mu išgirsti, kaip austrų choristai ban do padainuoti lietuvišką sutartinę. “Virgo” dar koncertavo Perpinjone, Avinjone ir Marselyje. Pietų Prancūzijos miestų grožis sužavėjo choristes. VU Kultūros centras

Kviečiame dalyvauti Visus rašančius studentus kviečia me dalyvauti vasario mėnesį įvyksian čioje Studentų meno dienų (SMD) mokslinių darbų konferencijoje. Joje bus skaitomi tik studentų teoriniai darbai, susiję su meno problematika. Dalyvauti gali tiek teorinių, tiek prak tinių disciplinų atstovai. Tai gali bū ti kursinis, baigiamasis, magistro ar kt. anksčiau skelbtas darbas. Dide lės apimties tekstas turi būti sutrum pintas iki 5-7 psl. Pranešimų tezės bus išspausdintos konferencijos lei dinyje, geriausių darbų autorių lau kia apdovanojimai. Temos registruo jamos ir informacija teikiama Vilniaus dailės akademijoje, Menotyros kated roje bei telefonais 33 24 89 (Austėja), 22 57 00 (Virginija) ir 79 65 13 (Ieva). Pagrindines darbo tezes reikia pateik ti iki 2000 sausio 5 d.

Universitas Vilnensis

1999 12 13

♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦

♦ 4

Lapkričio 25 d. VU Žygeivių klube išrinkta nauja prezidentė - * ja tapo Neringa Pumputytė. Sveikiname ir linkime sėkmės!

♦

♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦

ŽYGEIVIAI VANDENS NEBIJO Lapkričio 6-7 dienomis VU žygeiviai pakvietė visus neišsigandusius rude niškų orų atvykti į Agurkiškių kaimą netoli Kazlų Rūdos. Čia visi šių metų

naujokai turėjo įrodyti esą verti tikro žygeivio vardo. Kaip žinia, iniciacija vi suomet susijusi su tam tikrais išbandymais, tad ir šį sykį "seniai"parengė įvai riausių netikėtumų.

Busimieji žygeiviai pirmiausia iš bandomi pėsčiųjų žygyje. Šiemet jų da lia nebuvo itin sunki - nuo traukinio stotelės iki krikštynų vietos visi atėjo gana greitai, neteko klaidžioti iki su temų, kaip kai kurioms ankstesnėms krikštijamų žygeivių kartoms. Užtat čia fuksų laukė ne pyragai - visai bene 40 žmonių grupelei teko susirišti virve ir ne bet kaip, bet perneriant ją per drabužių rankovę ar kaklo iškirptę - o virvės gale dar buvo pririštas Žygeivio Sąžine pakrikštytas nelengvas rąstas, kurį teko “globoti” paskutiniam ėju siam chemikui (laimei, jis nebuvo la bai smulkus)... Visa ši “grandinėlė” pirmiausia buvo nuvesta nusilenkti žy geivių “motinai” - medinei skulptūrė lei - ir paragauti žygeiviškos duonos su druska - fuksų nuomone, veikiau tai

buvo druska su trupučiu duonos... O tada prasidėjo Slapioji dalis - teko kel tis per upelį (pasirodo, tai ne visai leng va, kai esi surištas su keliomis dešim timis likimo brolių ir sesių), persiropšti per dvišaką ąžuoliuką, vėl sugrįžti per tą patį upelį... Retas kuris po viso šito liko sausas, o lauke - vos keli laipsniai šilumos, o dar aplinkui fejerverkai šau do... Tačiau paskutinysis išbandymas laukė priešakyje - tai virvinės lygiagre tės per gana plačią kūdrą. Laimei, šį kartą nuo virvės, jungusios su kitais, buvo leista atsirišti, o ir Sąžinės į kitą pusę kelti nebereikėjo. Užtat čia “se niai” kaip reikiant pasilinksmino - juk nuo jų priklausė virvės įtempimas, o kaip smagu, kai koks nors fuksas, ne išlaikęs pusiausvyros, stačia galva van denin niurkteli... Po visų šių kankynių

Alpinistai varžosi Lapkričio 13-14 d. VU Žygeivių klubas surengė jau tradicinėmis tapu sias VU taurės kalnų technikos var žybas. Nauja šiemet tai, kad varžybos vyko net dvi dienas. Jose dalyvavo 17 suaugusiųjų komandų - 3 iš Latvijos ir 14 iš Lietuvos bei 14 jaunių (iki 17 metų) komandų. Varžybos vyko dviem pakopomis - šeštadienį galima buvo stebėti atrankines, o sekmadienį - pa grindines rungtynes. Atkrentamąsias varžybas sudarė trys etapai: vadina masis zalcingas (pasikėlimas virve, trasos perėjimas naudojantis 4 kab liais ir nusileidimas), perkėla (imituo jamas persikėlimas virve per upę) ir trasa laipiojimo sienele. Po atranki nių varžybų komandos buvo suskirs tytos į A (čia pateko 7 komandos) ir B pogrupius. A pogrupyje stipriausia

fuksams dar teko prisiekti - viską, net mokslus ir asmeninį gyvenimą, aukoti dėl žygių, gerbti ir mylėti klubo prezi dentą, neburbėti, kai draugas šildosi šlapias kojas ant tavo pilvo ir 1.1. Po priesaikos fuksai tapo žygeiviais, tačiau liko neužantspauduoti - mat per tą su maištį kažkur dingo antspaudų skystis, kuris, nelaimei, kvepėjo alkoholiu. Už patirtas kančias šviežiai iškepti žygei viai galėjo atkeršyti klubo prezidentui šiam irgi teko patirti vandens šaltumą... Po žiauriosios dalies prasidėjo maudynės pirtyje, šokiai (kiekvienam pagal skonį - rokenrolas ar liaudiški), žygeiviškos dainos pritariant gitara ir kitos linksmybės, trukusios iki pary čių, kai pirmosios grupelės ėmė ruoš tis namo. Indrė KLIMKAITĖ

Lietuvoje

pasirodė Panevėžio alpinistų klubo II komanda, jai atiteko pagrindinis pri zas - alpinistų labai vertinama 50 met rų ilgio virvė. Antrąją vietą užėmė VGTU Turistų klubo pirmoji koman da, o trečiąją - Klaipėdos “Voro” II ko manda. B pogrupio nugalėtojai - Klai pėdos “Voro” I komanda, antrąją ir trečiąją vietas užėmė svečių iš Latvi jos komandos: antrąją - “Kalva-doss”, trečiąją - “Remoss” komanda iš Ry gos. B pogrupio nugalėtojai buvo ap dovanoti prožektoriais “ciklopais”. Tarp jaunių geriausiai pasirodė Tra kų jaunimo turizmo centro “Ver smės”, antrąją vietą užėmė Šiaulių jaunimo turizmo centro I komanda, trečiojoje liko Klaipėdos jaunimo tu rizmo centro sportininkai. Vilniaus universitetui šiemet atstovavo nauja

Žygeivių klubo komanda “Grybai”, kuriai į prizininkes išsiveržti nepavy ko, nors trūko labai nedaug. Varžybų teisėjai pastebėjo, kad šiemet silpniau sia daugelio komandų vieta buvo tak tika - tik nedaugelis komandų dirbo brandžiai, dėl to ir rezultatai nebuvo tokie geri, kokie galėtų būti. Buvo ir kitokių pasikeitimų - šiose varžybose daugumos komandų sudėtyje startavo po 2 merginas, o tai anksčiau retai pa sitaikydavo... Beje, varžybų organizatoriai dėkin gi Universitetui už suteiktą sporto sa lę, tačiau pasigenda finansinės para mos rengiant VU taurės varžybas - an tai už prizus Žygeivių klubui tenka mo kėti iš savo kišenės... "U.V." inform.

1999 12 13

Universitas Vilnensis

EUROPA RAGINA VEIKTI 1996 metais Vokietijoje įkurta draugija “Su Rytais”(“MitOst”) stengiasi, kad Europos integracijos procese

pirmenybė būtų teikiama ne tik ekonominėms ir finansinėms temoms. Trečiajame seminare “Su Rytais” švietimo

centre Kreisau - Krzyzounioj (Lenkija) svarstytos skirtingų kultūrų dialogo problemos. Spalio 30 - lapkričio 6

dienomis studentai iš aštuonių Rytų bei Vidurio Europos šalių diskusijose aptarė Europos perspektyvas. Savo įspūdžius iš šio seminaro pasakoja Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto studentė Vigita Valat kaitė, dalyvavusi šiame įdomiame projekte. Pateikiame ir kitų seminaro dalyvių atsiliepimų fragmentus. “Pagrindinis mūsų tikslas - pa žadinti asmeninį susidomėjimą bei iniciatyvą”, - sakė vienas iš semina ro organizatorių Darius Polokas. Galima būtų pasidalyti bendromis žiniomis ir pasakyti seminaro da lyviams, kad kitos alternatyvos Eu ropai, eurui ir Europos Sąjungai nėra. Tačiau D.Poloko, Potsdame studijuojančio slavistiką, nuomone, geriau būtų pripažinti esamus nuo

dinti sumanymus, - nesvarbu, ar reikia išleisti sienlaikraštį Baltaru sijoje, ar surengti estų-lenkų semi narą vokiečių kalbos temomis - to kie buvo dviejų paskutinių semina

monių apie Europos susivienijimą skirtumus. Ypatingą dėmesį organizatoriai

rų projektai. Draugijos projektas “Su Rytais” įgyvendinamas fondų “RobertBosch” ir “Vakarų-Rytų susitiki mai” finansinės paramos dėka. Re alizuoti “Politikų dirbtuvės” kon cepciją padėjo tyrimo grupės iš Miuncheno “Jaunimas ir Europa” mokslininkai. “Žurnalistų dirbtu

skyrė praktinei seminaro pusei. Dalyviai buvo skatinami kurti ben drus projektus, kad ir pasibaigus seminarui nenutrūktų Kreisau už megzti kontaktai. D.Polokas pasa kojo, kad tokius periodiškus ren ginius organizuoja grupė žmonių, kurie padeda vienas kitam įgyven

vėje” buvo pateiktos pagrindinės ži nios apie žurnalistinio darbo me todus. Seminarai Kreisau nuolat figū ruoja draugijos “Su Rytais” veik los planuose. “Pirmą kartą turėjo me pusei norinčiųjų atsakyti nei giamai”, sakė Uta Šope, viena iš

draugijos iniciatorių, dirbanti Drez deno evangelikų aukštojoje mokyk loje. “Savo sąjungos darbe tampa me vis europiškesni”, - džiaugiasi drezdenietė. Mat draugijos “Su Ry

tais” veikloje dalyvauja jau per 200 narių iš daugelio šalių. Po seminaro galiu tik nuoširdžiai paskatinti mūsų studentus kitais metais nepraleisti tokios nuosta

bios galimybės pagilinti žinias, pa tobulinti vokiečių kalbą bei už megzti naujų ir įdomių kontaktų. “Žurnalistų dirbtuvės” užsiėmi muose įgijau naudingų žinių. Jei norėtumėte daugiau sužino

ti apie draugiją “Su Rytais” bei jos vykdomą veiklą, atsiverskite jos puslapį Internete: http:llwww.mitost.de.

Vigita VALATKAITĖ

Dalyvių atsiliepimai Piotras iš Lenkijos:

“Kai važiavau į Kreisau, visiškai nežinojau, “su kuo tai valgoma”, kaip sakoma Lenkijoje, ko iš ma nęs iš tikrųjų tikimasi. Tačiau po pirmosios dienos viskas paaiškėjo: apie 30 studentų iš aštuonių Eu ropos šalių dirbo didesnėse ir ma

žesnėse grupėse. Nors žmonės bu vo ką tik susipažinę, jiems pavyko rasti bendrą kalbą šiame “Babelio bokšte”. Aš buvau taip sužavėtas, kad nebejaučiau jokio noro sugrįžti į “numylėtą” Chelmą, kur paskai tose pirmiausia atsakinėjama į ei Seminaro “Europa XXL” organizatoriai - jauni ir išradingi Aut. nuotr.

lės tvarka pateikiamus sausus klau simus.

1999 12 13 Šiame seminare pagimdytas kū

dikis - universiteto laikraštis “Chelmo stotelė”. Didelei mano nuosta bai, studentai visiškai nesidomėjo šiuo leidiniu”. Vigita iš Kauno ir Vika iš Smo lensko: “Lenkijoje nėra šviesos. Estija per sena. Ukrainoje galima nusi laužti kaklą, o Rusijoje - per šalta. Lietuvoje - “galingi uodai”. Balta rusijoje pirmiausia turi “išsikasti” juokelius. Latvijoje - per daug sim bolių. Tokios skirtingos yra šios šalys, bet jaunimas, atvykęs į Kreisau, turi bendrų tikslų bei interesų. Semina ro, kurį organizavo draugija “MitOst”, tema buvo “Europa XXL”, todėl buvo kalbėta apie tai, kaip šią sąvoką supranta kiekvienas dalyvis. Darbas vyko dviejose gru pėse: “Žurnalistų dirbtuvėje” bei “Politikų dirbtuvėje”, kurios nebu vo visiškai atskirtos viena nuo ki tos, kadangi ir gyvenime žiniasklaida su politika glaudžiai susijusios. Vertindami bendrą dienos darbą dalyviai keitėsi žiniomis, įgytomis atskirose dirbtuvėse. Jaunimas dirbo šešias dienas. Vakarais bei naktimis galima bu vo atsipalaiduoti ir pasilinksmin ti. Laisvalaikio programą jaunuo liai pasirinkdavo patys. Pateiktus pasiūlymus įgyvendinti pagelbėjo vadovai. Kitų tautų charakterį ge riau pažinti padėjo ir nacionaliniai gėrimai. Savaitė prabėgo, gyvenimas ei na toliau. Dirbant kartu bus įgyven dintos naujos idėjos ir užmegzti nauji kontaktai, o įgyta patirtis ne bus palikta likimo valiai”.

Universitas Vilnensis Lenkijos miestą Breslau, po kurios visi dalyviai, tarp jų ir dėl gaisro Varšuvos centrinėje geležinkelio stotyje pavėlavę Baltijos šalių gy ventojai susitiko prie gardžių patie kalų stalo idiliškame restorano rū syje. Studentai turėjo prisistatyti, suvaidinti spektaklį. Kitą dieną prasidėjo darbai vaiz dingame Kreisau kaimelyje netoli Breslau. Ten dalyviai susiskirstė į dvi dirbtuves, kurioms jie priklau sė pagal anksčiau pasirinktą temą. Kiekvienas kandidatas į “Žurnalis tų dirbtuvę” privalėjo parašyti ra šinį tema “Europa prie mano du rų”. Žurnalistams buvo papasako ta, kaip teisingai parašyti straipsnį,

kokia yra laikraščio struktūra, kas būdinga žurnalistų kalbai, kokios yra tekstų rūšys ir t.t.

“Politikų dirbtuvės” dalyviai pir miausia turėjo pasijusti tikrais po litikais. Stengtasi parodyti, kas iš tikrųjų yra demokratija, kokie pa vojai bei galimybės joje slypi ir ko kios grėsmės tyko ją pačią. Abiejose dirbtuvėse buvo karš tai diskutuojama. Susipažinome su

įvairiais darbo metodais, kurie mums patiko ir ateityje tikrai pra vers. Kiekvieną vakarą pilies rūsyje buvo organizuojamos iškilmės, ku riose įvairių kultūrų atstovai prista tė muzikos kūrinius, šokius, spek taklius ir stipriuosius gėrimus. Su

žinojome, kaip Latvijoje ir Ukrai noje šokami liaudies šokiai, ypač alaus valsai. Renginiai įrodė, kad talentai gali atsiskleisti ir svetimo je kompanijoje. Žodžiais neįmanoma nupasakoti

visko, kas ir kaip vyko tą savaitę Kreisau kaimelyje. Nors jaunuoliai sulig kiekviena diena jautėsi vis la

Ana Bystrova, Smolensko Pe dagogikos universitetas ir Kalmeris Piskopas, Talino technikos universitetas:

biau nuvargę, seminaras visiškai

“Seminaro programa prasidėjo ekskursija po ketvirtą pagal dydį

turės noro ir laiko tęsti seminaro tradicijas”.

pateisino mūsų lūkesčius. Lieka ti kėtis, kad “MitOst” ir kitais metais

31 Iš užsienio studentę gyvenimo

Švedė laimėjo kompema. ii., .. priverstinai nebaigtą n <

Švedijos teismas sudarė preceden tą, nuspręsdamas, kad mokinei, kuri buvo taip persekiojama dėl savo “ne mokšiškumo”, jog metė mokyklą ir iš važiavo iš miesto, turės būti išmokė ta kompensacija. 21 metų Johanai Rosenkvist Grumso vietos valdžia turės išmokėti 125 tūkst. Švedijos kronų (60 tūkst. Lt) kompensaciją už prarastą išsilavini mą ir 179 tūkst. kronų (beveik 86 tūkst. Lt) už teismines išlaidas. Karlstado apskrities teismas nu sprendė, kad mokykla, kurioje mo kėsi mergina, ėmėsi nepakankamai priemonių prieš jos persekiojimą. J.Rosenkvist advokatė teigė, kad tai taps pagrindu kitoms byloms. “Tai suteikia teisę kitiems perse kiojamiems mokiniams reikalauti vie tos valdžios atsakomybės”, - tvirtino advokatė Ūla Stervin.

Už be klaidų parašytą ( lenkų studentas ap* ovar.vt <s 30 tūkstančių zlotų premij: Lenkijoje įvykusiame vadinamojo Nacionalinio diktanto rašymo finale nugalėtoju tapo Krokuvos Jogailos universiteto Sociologijos fakulteto I kurso studentas Tomašas Micorekas. Jam suteiktas ortografijos meistro var das. Laureatas taip pat apdovanotas 30 tūkst. zlotų (27 tūkst. Lt) premija. Antros vietos laimėtojui įteikta 15 tūkst. (13,5 tūkst. Lt), o trečios vie tos - 5 tūkst. zlotų (4,5 tūkst. Lt) pre mija. Konkursą organizuoja Katovicų radijas. Šiemet Nacionalinį diktantą rašė apie 3 tūkst. žmonių. Iš viso šia me konkurse, kuris buvo surengtas jau devynis kartus, dėl ortografijos meistro vardo yra varžęsi apie 36 tūkst. žmonių. Ankstesniais metais konkurse da lyvaudavo ir politikai, tačiau organi zatoriai liovėsi juos kvietę, nes paaiš kėjo, kad valstybės vyrai ne itin geba rašyti be klaidų. Parengta pagal BNS pranešimus

1999 12 13

Universitas Vilnensis

Tema

STUDENTAI NEŽINO, KODĖL NESKUBA MOKĖTI

Ne vienas gyvenantis bendrabu tyje žino, kad tam tikrą pinigų dalį

UŽ BENDRABUTĮ

privalo skirti mokesčiams. Atėjus

nustatytam laikui (paprastai tai bū

Š.m. rugsėjo 29 d. Vilniaus universiteto įsakymu Nr.: R-158 nuspręsta iš ben

na pirmas metų ketvirčio mėnuo)

drabučių šalinti 12 studentų, be pateisinamų priežasčių nemokėjusių nustatyto

studentas turi apsilankyti VU kaso

mokesčio už gyvenimą bendrabutyje. Nors skolininkai žodžiu ir raštu buvo

je ir paploninti piniginę. Tačiau ne

raginami likviduoti skolas, tačiau dalis jų to iki š.m. birželio 15 d. nepadarė.

visi tai daro. Vieni studentai sumo sąrašų jų išbraukti neįmanoma, ga

ka, turi būti šalinami. Pasak jo, rek

čių, kiti tėvelių pinigus pralošia ar

lima nebent išmesti iš bendrabučio,

toriaus R.Pavilionio pozicija buvo

išleidžia nacionaliniams gėrimams,

jei mokesčiai nesumokėti. Tačiau tai

labai griežta - iš karto braukti skoli

treti tiesiog... delsia.

neapsimoka finansiškai. Dažnai ad

ninkus iš studentų sąrašų. “Mes stu

kėti negali dėl materialinių priežas

ministratoriai patys eina į studentų

dentus dar tempėme, bandėme su

dentė Eglė gyvena Saulėtekyje,

kambarius ir renka pinigus. “Nesi

švelninti padėtį. Tačiau dabar bus la

UAB “Nerkma” bendrabutyje. Į

nori atiduoti pinigų, - sakė studen

bai griežta tvarka, nes į mūsų proble

klausimą, kodėl patenka į skolinin

tė, - o kainas didina ir didina”.

mas neatsižvelgia šilumos, elektros

VU Ekonomikos fakulteto stu

kų sąrašus, ji atsakė, kad mokestis

UAB “Nerkma” leidžia įsiskolinti

tinklai”, - aiškino reikalų valdytojas.

yra pernelyg didelis (ji moka 127 Lt

iki 200-300 Lt, jei studentas susita

Saulėtekio ai. Nr. 4 ir 6 administ

per mėnesį). Be to, mergina mokė

ria su administratoriais. “Mes nie

ratorius pasakojo, kad prieš 2-3 me

ti neskuba, kadangi iš bendrabučio

ko prieš”, - teigė N.Cicilionis. Tačiau

tus į skolininkus niekas nekreipda

niekas nemeta. O nemeta todėl,

atsiranda gudruolių, kurie įsiskoli

kad UAB “Nerkma” - nėra pavaldi

na ir dingsta. Jei studentas neužsi

vo dėmesio, nes mokesčiai nebuvo dideli, todėl ir skolos nedidelės. Kai

VU, nes tik nuomoja bendrabučius.

registravęs, gali lengvai “pabėgti” ir

kurie bendrabučiuose gyvenantys

Jie negauna jokių įsakymų šalinti

nesusimokėjęs. Studentams dingus

studentai tiesiog gaudavo diplomą,

studentus, neprivalo atsiskaitinėti,

didėja nuostoliai, kurie dabar siekia

susirinkdavo daiktelius ir išeidavo.

kur išleidžia pinigus.

apie 200 tūkst. Lt per metus.

Dabar, kai mokesčiai didesni, įves

Peršasi išvada: jei studentą išme

1999 09 15 VU įsakymo Nr.:

ta kontrolė “kol nesusimokėsi - ne

ta iš VU bendrabučių (taip pat Sau

10000-3-567 duomenimis, Vilniaus

lėtekyje), jis gali įsikelti į UAB “Ner

universitetui studentai pridarę 15

gausi diplomo”. UAB “Nerkma” gyventojų prašo

kma” nuomojamus bendrabučius

592 Lt nuostolių (iš jų daugiausia Fi losofijos fak. - 2084 Lt), tačiau, pa

Saulėtekio ai. Nr.4 arba 6 ir toliau sėkmingai arti mokslo vagas. Čia gy

sak N.Cicilionio, tokia suma tikrai

venti turint skolų yra žymiai papras

per maža. Administratorius mano,

čiau: akcinėje bendrovėje dirbantys

kad ji gali siekti 100 tūkst. Lt. N.Ci

bendrabučių administratoriai Neri

cilionis sakė, jog nemokančių stu

jus Cicilionis ir Marius Urbanavičius

dentų skolas padengia tame bendra

- sukalbami žmonės.

butyje gyvenantys žmonės.

Dėl studentų kaltės

Kaip kovoti su skolininkais?

patiriami nuostoliai

užregistruoti pasus. Jei nesusimokė jęs nori išsiregistruoti ir išvykti - ne

pavyks. Taip bandoma kontroliuoti gyventojus. Studentai gali susitarti su ko

mendantais ir nesikraustyti iš šiltų

kambarių, bet VU priklausančiuo

se bendrabučiuose taip lengvai ne prasmuksi - gali kilti grėsmė aka

deminei karjerai. Pavyzdžiui, gali pamatyti savo pavardę rašte, įsa

kančiame dėl nelikviduotų įsisko

VU ėmėsi įvairių priemonių, pa

linimų išbraukti iš VU studentų są

vyzdžiui, ieškodavo fakultetuose,

rašų pagal VU klausytojų ir studi

drabučiuose gyvena apie 600 stu

skambino tėvams, kurie nustebę at

jų nuostatų 37.3 straipsnį. Tuomet

dentų, iš jų apie 110 - skolininkai.

važiuodavo sumokėti.

studentai nepaprastai greitai suran

N.Cicilionis pasakojo, kad jų ben

Pasak jo, didžiausias nemokančiųjų

VU reikalų valdytojas doc. S.Su-

da pinigėlių susimokėti.

procentas - tarp pirmakursių. Iš VU

nelaitis sakė, kad tie, kurie nesumo

Nukelta į 34 psl.

1999 12 13

Universitas Vilnensis

Stovyklos TARPTAUTINĖJE JAUNIMO STOVYKLOJE

PASIJUTOME SVARBŪS IR REIKALINGI kio likimo žmonės tu Stovykloje buvo šaunu ne tik ben rėtų pikti ant viso pa drauti su puikiais žmonėmis, bet ir pa saulio. Daugiausia ne matyti Šiaurės Vokietiją, susipažinti su įgalių žmonių atvyko iš čionykščiais vokiečiais, kurie taip ski Suomijos ir Estijos. riasi nuo Pietų Vokietijos gyventojų. Suomių grupėje buvo Aplankėme mažus, jaukius miestelius, devyniolikmetis vaiki savo siauromis gatvelėmis primenan nukas, sergantis Ver- čius Italiją. Plaukiojome laivu po Šiau nerio liga - jo organiz rės jūrą - nors kai kuriuos dalyvius kan me vykstantys procesai kino jūros liga ir lijo lietus, vis tiek bu yra kaip septyniasde vo smagu. Laivo kapitono padėjėjas šimties metų vyro. Vai tinklu ištraukė įvairiausių gyvių - kra kinas žino, kad jam li bų, jūros žvaigždžių ir t.t. Džiaugėmės Merginos džiaugiasi Šiaurės jūros žvaigždėmis ko gyventi tik treji me kaip vaikai, galėdami palaikyti juos ran tai, bet tiesiog trykšta kose - kas žino, gal tai buvo pirma ir Rugpjūčio 8-21 dienomis grupelė energija. Jo smalsumas, mokėjimas paskutinė proga ne akvariume pama VU germanisčių praleido dvi nuosta džiaugtis gyvenimu, noras bendrauti la tyti šias grožybes. bias savaites tarptautinėje jaunimo sto bai žavėjo. Šis žmogeliukas (tikrąją šio Turiningai stovykloje praleistas die vykloje mažame Tarp miestelyje Šiau nas vainikavo priešpaskutinė diena, kai žodžio prasme, nes jis buvo smulkutis) rės Vokietijoje. Čia atvyko jaunimas iš visi dalyviai pristatė tai, ką nuveikė per stengiasi iš gyvenimo paimti viską, kas Suomijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, dvi savaites. Apžiūrėjome piešinių pa įmanoma. Stebėdamos šį vaikinuką Portugalijos ir Vokietijos. Stovyklą or rodą, dirbinius iš gipso. Merginos pui dažnai susimąstydavome apie žmones, ganizavo vokiečiai ir vienas suomis, fi kiai žongliravo ir su pasididžiavimu sa kurie yra sveiki, bet nepatenkinti tuo, nansavo įvairūs Europos Sąjungos fon kė, kad dar neseniai tai atrodė neįma ką turi. Bendravimas su neįgaliaisiais dai. Apsigyvenome Danijos skautų sto privertė kitaip pa vykloje, didelėse kareiviškose palapi nėse, kuriose stovėjo dviaukštės lovos. žvelgti į daugelį daly Vakarodavome name, kuriame gyveno kų. Kartais pagalvo stovyklos organizatoriai. Stovyklos te davome, kad jie pra ma buvo “Meninių gabumų atradimas našesni už mus, fiziš ir puoselėjimas”. Meno, šokio, cirko ir kai stipresnius žmo muzikos darbo grupėse galėjome rea nes -jie moka džiaug lizuoti savo idėjas, mintis, atskleisti ga tis, mėgautis gyveni bumus. Cirko grupėje mokėmės žon mu. O pažintis už gliruoti, sukti dvidešimt lankų vienu megzti tikrai nebuvo metu, muzikos grupėje bandėme išgau sunku. Nuoširdumas, ti garsus su vandeniu. Vienoje popu šypsena ir lygiavertis liariausių meno grupėje piešėme už bendravimas - toks merktomis akimis, klausydami Enya buvo raktas į drau muzikos, lipdėme iš gipso. Šokių gru gystę. Svarbiausia Meno grupėje stovyklos dalyviai lipdė iš gipso pei vadovavo sutuoktinių pora iš Len šioje stovykloje ir bu kijos. Daugiausia dėmesio čia buvo ski vo socializacija. Mes visi pasijutome noma. Viskas stovykloje atrodė šaunu riama ne pačiam šokiui, o kūno kalbai, svarbūs, reikalingi, atsakingi už tai, kas - žmonės, gamta, pati idėja suburti tiek judesiams, meditacijai. vyksta greta mūsų. Gaila, kad Lietuvoje kūrybingo ir entuziastingo jaunimo į Svarbiausia stovykloje buvo tai, kad neįgalių žmonių gyvenimas atsietas nuo vieną būrį. Patenkintos liko ne tik lie visuose šiuose užsiėmimuose dalyvavo sveikųjų. Jei ne tokie renginiai, vienas tuvaitės, bet ir visi stovyklos dalyviai. ir žmonės su negalia. Buvo gražu žiū iš kurių įvyko rugsėjo 25 d. Rotušės Gal ir ne viskas buvo idealu, bet tai ge rėti, kaip puikiai jie sugeba judėti, jausti aikštėje, būtų galima pagalvoti, kad to ra paskata siekti tobulybės, net ir ži muziką, nors ir yra prikaustyti prie in kių žmonių pas mus ir nėra. Norėtųsi, nant, kad ji nepasiekiama.

validų vežimėlių. Labai gražūs buvo šių žmonių piešiniai - juose vyravo šiltos, pastelinės spalvos, nors, atrodytų, to

kad panašios šventės vyktų dažniau, nes tik taip neįgaliųjų žmonių integra cija į visuomenę vyks sparčiau.

Beata VERŠNICKAITĖ, Evelina POCIŪTĖ

Nuotr. iš asm. albumo

1999 12 13

Universitas Vilnensis

Studentai nežino, kodėl neskuba mokėti už bendrabutį

tesni - o tai lemia šildymo, elektros

VU bendrabučiuose mokesčiai

sąnaudas), tai ir mokesčiai skiriasi.

vienam studentui vienodi, nesvarbu,

D.J.Zuozienė teigė, kad “Baltupiai

dvivietis ar trivietis kambarys.

tvarkingi, todėl ir moka mažiau”.

Pasak N.Cicilionio, UAB “NerAtkelta iš 32 psl.

kma” iš Universiteto biudžeto nie

Mokesčiai

ko negauna, remontuotis tenka iš

savų, tiksliau - iš studentų, pinigų.

Dažnai studentai ne visai supran ta, iš ko susideda mokestis už gyveni

Čiurlionio studentų miestelyje:

Apie 70 Lt per mėnesį vienam žmogui. Baltupių studentų miestelyje:

Apie 55 Lt per mėnesį vienam žmogui.

Tačiau ar remontuojama?

Minėta studentė Eglė sakė: “Ner-

Skolininkų nebeliko?

vinuosi, kai moku pinigus, o saugik

mą bendrabutyje. Į jj įeina kaina už elektrą, apšildy mą, šiukšlių išvežimą ir kt. VU bu

halterė D.J.Zuozienė teigė, jog kiek viename bendrabutyje mokesčio skai dymas yra kitoks. “Kiekvieną kartą suma keičiasi, - tai priklauso nuo skaitliukų parodymų”. Kadangi skirtinguose studentų

miesteliuose yra skirtingi pastatai (vie ni senesni, kiti naujesni, plytiniai, šil

liai iššoka - tada norisi prakeikti ad

ninkai mokesčius sumokėjo, “lakstė

ministraciją”.

išsigandę, ėmė kvitus”. Matyt, bijojo UAB “Nerkma” bendrabučiuose (Saulėtekio ai. 4 ir 6) kainos tokios:

dagoginis universitetai savo studen tams skyrė lėšų kelionei, nakvynei, premijoms ir dienpinigių. Šiems da

lykams mūsų Universitetas pinigų ne surado. Be to, dvi savaitės prieš čempiona tą VPU vyko atkrentamosios varžy bos, kuriose buvo atrinkti pajėgiausi universitetų šachmatininkai. ŠU, per

Tačiau kiekvieno metų ketvirčio

pabaigoje bendrabučiuose, fakulte

Dviviečiame - 300 Lt,

tuose vis tiek kabo ilgi skolininkų są

Gyvenant triviečiame dviese - 387 Lt,

rašai...

Gyvenant dviviečiame vienam - 600 Lt, Gyvenant triviečiame vienam - 774 Lt.

ŠACHMATŲ SPORTUI

Septynių ratų varžybas gana nesun kiai laimėjo VU komanda, surinkusi 21 tašką iš 28 galimų. Bendraujant su kitų universitetų atstovais buvo paly gintas universitetų skiriamas dėmesys komandoms. Šiaulių ir Vilniaus pe

būti išbraukti iš studentų sąrašų.

Triviečiame kambaryje - 267 Lt,

Sportas UNIVERSITETAS ABEJINGAS

Lapkričio 26-27 dienomis Kaune, Kauno technologijos universiteto tre čiuose rūmuose, įvyko Lietuvos stu dentų 1999 metų asmeninis-komandinis šachmatų čempionatas, kurį orga nizavo KTU sporto klubas “Politech nika”. Vilniaus universiteto komanda šiose varžybose užėmė I vietą, II Šiaulių universitetas, III - KTU.

VU buhalterės teigimu, visi skoli

nai užėmęs I vietą, gavo nors ir sim bolines, tačiau studentui niekada ne trukdančias premijas. VU studentai apie šias varžybas sužinojo tik jų iš vakarėse ir visai atsitiktinai (pernai ir užpernai informacija pasiekdavo varžyboms jau pasibaigus). Pavyko iš siaiškinti, kad VU Sporto katedra apie šias varžybas žinojo, bet infor macijos neskelbė motyvuodama lė šų trūkumu. Studentams pasiūlyta važiuoti už savo pinigus. Tačiau kaip tai padaryti, jei net nežinia, kada var žybos prasideda? O juk VU mokosi dauguma stipriausių Lietuvos šach matininkų... Gediminas ŠARAKAUSKAS, Romanas BURŠTEINAS,

Rytis JEZEPČIKAS, Živilė ČIUKŠYTĖ

(1999 m. aukštųjų mokyklų šach matų komandinio čempionato nuga lėtojai)

Ugnė NAUJOKAITYTĖ

INTERNETO KLUBAS

"STUDENTAI" KVIEČIA BENDRAUTI Lapkričio pradžioje doktoran tas iš East Carolina University School ofMedicine Jonas Cicėnas Yahoo puslapiuose įkūrė klubą “Studentai”, į kurį per savaitę įstojo daugiau nei 40 studentų. Ja me galima tiesiog paplepėti, pa sidalyti mintimis, idėjomis ir pa tirtimi. Nemaža klubo narių da lis yra studentai, studijuojantys JAV, todėl, jei kam kyla kokių klausimų dėl studijų, atsakymus į juos taip pat galėtų rasti klube. Klubas atviras visiems ir laukia mi yra visi. Klubo adresas:

http:llwww.clubs.yahoo.comlclubsl studentai

1999 12 13

Šventės Lapkričio 20-ąją vyko iškilmingas vakaras. Dėstytojai ir studentai klau sėsi operos solistų Giedriaus Žalio ir

Juditos Leitaitės atliekamų dainų. Vėliau šeštakursiai pademonstravo, kad busimieji medikai patys dainuoja ne ką blogiau.

Universitas Vilnensis

DU ŠEŠTADIENIAI MEDICINOS FAKULTETE: JUBILIEJUS IR KRIKŠTYNOS Mūsų Universiteto medikai dvi savaites šventė - lapkričio 24 d. Medicinos fakultetui sukako 218 metų. Jau 36-erius metus lapkričio pabaigoje krikštijami pirmakursiai, o šešto kurso studentai atsisveikina su dėstytojais.

pilnateisiais universiteto bendruomenės nariais tapo lapkričio 27-ąją. Pirmakur siai pasiruošė įsijungti į su dėtingesnį nei mokyklos universiteto gyvenimą, su vaidindami tris žaismingus mini spektaklius šia tema. Paįvai rintą konkursais oficialią renginio "Fuksai”pakrikštyti be žiaurių apeigų dalį vainikavo įspūdinga šešto kurso stu Buvo įteikti apdovanojimai per še dentų dviejų dalių drama, šerius metus ypatingai pasižymėju iliustruojanti sunkų fakulte siems dėstytojams. “Už geriausią mo ters vaidmenį”, “Už geriausią vyro to atsiradimo kelią. Keliose Medicinos fakul vaidmenį”, “Už esminį klausimą”, teto salėse “laisvai liejosi” “Už įgarsinimą” ir “Už viską” buvo alus. Vienoje iš jų jau ant skirtos “Sidabrinės gyvatės”. Šiemet VU medikai nesilaikė tra rus metus koncertavo roko dicijos - krikštynas atskyrė nuo šeš- grupė “Kanda”. Neatskiriamoje krikštynų dalyje takursių renginio ir savaitei jas nu aukcione - virė įsilinksminusių me kėlė. Medicinos fakulteto “nuliai”

dikų aistros. Kolokviumų, įskaitų ir egzaminų lengvatų buvo parduota už 1770 litų. Daugiausiai - 4 lengvatas už 500 litų - įsigijo antrakursė Rūta. Studentė sakė turinti labai mažai lai ko, nes reikia prižiūrėti šeimą - vyrą ir dukrelę.

Nors tyrimai atlikti tik su labora toriniais gyvūnais, mokslininkai ma no, kad panašūs procesai vyksta ir moterų smegenyse. “Žmonės yra žinduoliai. Prieš nėš

mas “Schadenfreude”, reiškiantis džiaugsmą dėl kito nesėkmių, yra ne tik sveikas, bet taip pat padeda žmo nėms suprasti jų pačitj silpnybes. “Schadenfreude” sumažina stresą, nes sukelia nuoširdų juoką, kuris pa deda žmonėms atsipalaiduoti”, - sa kė K.Zys. Pasijuokę iš kitų, žmonės neturėtų jaustis kalti. “Šiaip ar taip, kitų nesėkmės, ku

įvairenybės Nėštumas padeda mokytis ir gerina atmintį Kiekviena busimoji motina žino ne malonius nėštumo “palydovus” - ant svorį, nuovargį ir rytinį pykinimą. Ta čiau neseniai Anglijos mokslininkai pa skelbė, kad motinystė padeda mokytis ir gerina atmintį. Bent jau žiurkių. Nėštumo metu ir po gimdymo iš siskiriantys hormonai sukelia ilgalai kius pokyčius žiurkių patelių smege nyse. Padidėja jų gebėjimas atsimin ti ir išmokti naujas užduotis, žurnale “Nature” rašo Virdžinijos universi teto mokslininkas Kreigas Kinslis ir jo kolegos.

tumą, jo metu ir po gimdymo visų žinduolių organizmuose išsiskiria pa našūs hormonai. Žmogaus ir žiurkės

smegenys bei jų veikla panašios”, teigė K.Kinslis.

Piktdžiugiškai pasijuokti sveika Vokiečių psichoanalitike nustatė, kad piktdžiugiškai vertinti kitų žmo nių nesėkmes yra sveika. Taip yra to dėl, kad skaniai pasijuokdami iš kito žmogaus galime sumažinti stresą. Klaudija Zys iš Diuseldorfo laikraš čiui “Bild” sakė, kad sunkiai išverčia

Slaugos specialybės studentai rodė spektaklį apie jaunimo gyvenimą Indrė SPEIČIŪNAITĖ

Nuotr. G. Šalkauskaitės

rios mus labiausiai pradžiugina, pa prastai yra ir mūsų pačių nesėkmės. Dažniausiai šių savo silpnybių la biausiai ir gėdijamės, to net nesu prasdami”, mano psichoanalitike. Pajuokiamiems žmonėms psicho analitike pataria tiesiog pamėginti pasijuokti kartu su visais. Nukelta į 37 psl.

1999 12 13

Universitas Vilnensis

Muzikinis puslapis

“Eilės” versija. Klipo ir dainos versi jos premjera įvyko pramoginėje laido je “Viskas”.

Lapkričio 9 d. “Junior” pradėjo at sisveikinimo turą po Lietuvą. Pirma sis nutarusios išsiskirti grupės koncer tas įvyko Klaipėdoje, Žvejų kultūros rūmuose, o paskutinis - lapkričio 18 d. Kauno sporto halėje. Į koncertą Klaipėdoje nepateko visi norintys, nes paprasčiausiai netilpo rūmuose. Po jo gerbėjai, iš kurių daugelis klausėsi su ašaromis akyse, ketvertukui įteikė gė lių, įvairių dovanėlių, laiškų, kuriuo se dėkojo grupei ir prašė nepalikti mu zikos pasaulio. Beje, visi “Junior” at sisveikinimo koncertai pritraukia pil nas sales klausytojų. Pasak grupės na rių, jie turbūt tik dabar iš publikos re akcijos suprato, kiek yra pasiekę ir kaip juos myli.

Lapkričio 14 d. “Keistuolių teatre” įvyko pirmasis iš trijų grupės “Studi ja” koncertų, skirtų grupės muzikinės veiklos dvidešimtmečiui paminėti. Prieš tiek metų susibūrusio studentiš ko kolektyvo branduolys išliko iki šių dienų. Vokalistas ir grupės lyderis Ste pas Januška, paklaustas apie tokio il go bendradarbiavimo receptą, šypsojo si ir patarė gyvenime remtis protu, o ne kvailomis ambicijomis. Daug kalba ma apie pramogų verslo krizę, tačiau “Studija” tvirtino per tiek laiko įgijusi imunitetą ir nebijanti jokių negandų.

© Grupės “Mango” merginos pasiro džius albumui “Metų laikai” puikiai lei džia laiką su draugais, lankosi Klaipė dos naktiniuose klubuose. “Tik kartą per dieną susitinkame šokių repeticijų salėje, kur dvi valandas “šlifuojame” naują programą”, - pasakojo Asta. Dar neseniai merginos dėl laiko stokos bu vo priverstos atsisakyti pasiūlymų kon certuoti, tačiau trijulę koncertų salėse galima pamatyti vis dažniau, o lapkri čio pabaigoje jos surengė turą po Lie tuvą. Prieš pasirodant albumui “Man go” dainininkės buvo labai užsiėmusios, o dabar, kaip sakė Vika, ji net pa prašė draugų pramogas ir vakarėlius organizuoti savaitės viduryje, nes sa vaitgaliais važinės į koncertus.

© Atlikėjas Deivis, kurio debiutinis albumas “Intro” prekyboje pasirodė lapkričio 18 d., jau nusifilmavo dainos “Eilės” vaizdo klipe. Jo idėjos auto rius Artūras Tamošaitis pasakojo, kad klipe siužetinė linija nėra svarbiausia. “Stengėmės užfiksuoti dainininko žvilgsnius, mimiką, gestus, judesius, sakė jis. - Padarėme tik dalį darbo. Tikrasis kūrybos procesas prasidės montažinėje, tada ir bus galima spręs ti, kaip viskas pavyko”. Beje, specia liai vaizdo klipui sukurta nauja dainos

® Koncertuodami Anykščiuose grupės “ŽAS” nariai primušė savo gerbėją. Pa sak Choro, šiam kliuvo dėl to, kad jis, rodydamas ypatingą dėmesį atlikėjams, norėjo nuo scenos nutempti Ezopą.

© Grupės “Elektra” nariai teigė, kad jiems svarbiausia ne užsidirbti pinigų, o kad jų dainos patiktų žmonėms. Pa sak grupės nario Teodoro, yra trys “hi tų” gamybos recepto punktai: melodi ja, ritminė pauzė ir spalvingas vokalas.

® Muzikantų duona išties nėra tokia saldi, kaip kai kam gali pasirodyti. Kar tais jiems savo prakaitu uždirbtus pi nigus tenka atsiimti į pagalbą pasi telkiant policiją. Taip atsitiko grupės “Empti” nariams, kuriems po koncer to Šiaulių “Saulės” kino teatre jo di rektorius atsisakė sumokėti, todėl ho norarą muzikantams gauti padėjo po licijos pareigūnai. “Empti” narys Paulius yra alergiš kas katėms, žuvies produktams ir au galams. Pasak muzikanto, jei jis suval gytų žuvies, iš karto būtų galima kvies ti greitąją pagalbą. “Ligoninėje man at liko tyrimus ir nustatė, kad esu aler giškas visiems augalams, išskyrus, kad ir kaip būtų keista, kanapes”, - sakė vai kinas.

© Vienas maloniausių Lino iš “L+” vargų - nuosavo buto įrengimas. Gruo džio mėnesį albumo “Namai” kūrėjas svajoja persikraustyti ir surengti triukšmingas įkurtuves. Pasak daini ninko, butas yra labai gražioje Kauno

vietoje - pro jo langus matyti pusė miesto. Lino tūkstantmečio planas namo rūsyje įsirengti studiją. Butą at likėjas įsigijo už aštuonerius metus taupytus pinigus.

© Lapkričio 26 d. po poros metų per traukos vėl susibūrė grupės “Foje” na riai. Viešbutyje “V&G” surengtoje spaudos konferencijoje muzikantai pri statė savo albumą “Vilnius Kaunas Klaipėda”. 1983 m. susikūrusi grupė greitai pa vergė būrius paauglių savo melancho liškomis melodijomis ir nebanaliais tekstais. Visi kolektyvo albumai buvo parduoti milžiniškais tiražais. “Foje” nariai pasigyrė, kad jokia kita grupė šiame tūkstantmetyje nesurinko ir jau nebesurinks tiek daug žmonių į savo koncertus. Albume surinktos geriau sios “Foje” koncertinės dainos. Muzi kantai juokavo, kad groti pradėjo dėl to, jog norėjo išgarsėti taip, kaip Ala Pugačiova. Vėliau jie ėmė muzikuoti dėl pinigų. Tai turbūt ir buvo viena iš grupės iširimo priežasčių. Paklausti, ar yra nuoširdūs žurnalis tams, “Foje” nariai atsakė, kad jeigu būtų nuoširdūs, jų visi nemėgtų.

© Pernai vasarą susibūrusi kauniečių merginų grupė “Cappuccino” išleido debiutinį albumą “Myli - nemyli”. Mer ginoms patinka kava, kurios kasdien iš geria bent po kelis puodelius. Taip gi mė grupės pavadinimas. “Be to, mūsų muzika švelni kaip ši kava, lengva ir melodinga”, - sakė kolektyvo narės Andrėja Narkūnaitė, Gražina Kūkaitė ir Rūta Jurkevičiūtė. Merginos turi mu zikinį išsilavinimą, joms teko dalyvauti įvairiuose muzikiniuose projektuose. Grupę globoti ėmėsi Justas Mamonto vas, vėliau tapęs jos vadybininku. Vien dėl to muzikos žinovai prognozuoja grupei šlovę ir sėkmę.

© Dar iki Naujųjų metų pasirodys le gendinės grupės “Vairas” geriausių dainų albumas “Karaliai be karūnų, 2000-ųjų metų kolekcija”. Planuojama, kad jame bus 19 dainų. Pasak Lainiaus, viena jų bus įrašyta iš naujo, o kitos iš liks tokios pat, kokios buvo prieš dau gelį metų. Parengė Živilė VITEIKAITĖ

Panaudota “Jam records” ir “Bom bonešio" informacija

1999 12 13

(

Universitas Vilnensis

ė . ? A Leidybinės firmos "Koja Records" ir "Bomba Records" bei laikraštis "Universitas Vilnensis" kviečia dalyvauti konkursuose!

_____________ _ ____________ 7 “Bomba records” konkursas 1) Iš kokio miesto yra “L+”? 2) Su kokiu žymiu estrados atlikėju grupė “L+” įrašė dainą “Niekad nebūsi viena”? 3) Kokia proga sukurta daina “Amerika”?

Du teisingai atsakę gaus nau jausius “L+” albumus “Namai”.

“Jam records” konkursas 1) Kokios garsios grupės voka listu iki 1993 metų buvo Tomas Augulis? 2) Kelintas solinis dainininko albumas yra “Atomas”? 3) Kurios dainos “Atome” yra du variantai?

Dėmesio! Konkursai! “Koja records” konkursas 1) Kokie “Junior” merginų vardai? 2) Kaip vadinasi prieš paskutinis “Junior” albumas? 3) Kokioje įrašų studijoje įra šytas “Geriausios dainos”?

Du teisingai atsakę gaus

“Junior” albumus “Geriausios dainos”.

Du teisingai atsakę į pateiktus klausimus gaus naujausius Tomo Augulio albumus “Atomas”.

Nugalėtojai bus išrinkti burtų keliu

Universitas Vilnensis

Atkelta iš 14 psl.

1999 12 13

Tarptautinių ryšių skyrius informuoja INFOR US 21A

TITLE: Northwestern University, Kellogg Graduate School of Management: Full-time Master’s of Management

(MM) and Master of Management in Manufacturing (MMM) program; The Manager’ Program (TMP) for fulltime employed people; Three International Executive MBA (IEMBA) programs; Five doctoral programs through Northwestern’s Graduate School. DURATION: Depends on the program. TO WHOM ITMAY CONCERN: Those seeking a NWU degree; undergraduate, graduate and doctoral students; mid-career professionals wishing to acquire an advanced degrde. AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Economics, business, management. See course catalogue at: http:// www2.kellogg.nwu.edu/websss/scriptsk/catalog.idc? DEADLINE: Vartės according to the program and study ųuarter. REQUIREMENTS: On full-time program, see: http://www.kellogg.nwu.edu/admissns/apply.htm To Apply to The Managers’ Program, see: http://www.kellogg.nwu.edu/academic/tmp/Admit/toapply.htm On Executive Master’s program, see: http://www.kellogg.nwu.edu/academic/emp/emp_000.htm On doctoral program, see: http://www.kellogg.nwu.edu/academic/doctoral/doct_000.htm Admission interviews are reųuired for each applicant. For Master of Management (MM) and Master of Manage ment in Manufacturing (MMM) programs, there is a possibility to be interviewed in Lithuania, which allows to save on overseas flight while applying to NWU. ADDITIONALINFORMATION: Kellogg Graduate School of Management, 2001 Sheridan Road, Leverone/Andersen Complex, Evanston, Illinois 60208-2001; 847-491-3300. Office of Admissions and Financial Aid: phone: 847-491-3308; email: mgmtadmissions@kellogg.nwu.edu Consultations available by Kristina Maikštėnienė at: kpranckeviciutel997@alum.kellogg.nwu.edu

ALF Studijų užsienyje informacijos centras informuoja TITLE: Centrai European University, Postgraduate Programs Academic Year 2000-2001. DURATION: Oneyear. TO VVHOM IT MAY CONCERN: Holders of a degree of a recognized university or senior students. AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Economics, Environmental Sciences and Policy, Gender & Culture,

History, International Relations and European Studies, Legal Studies, Medieval Studies, Nationalism Studies, Political Science, Sociology, Southeast European Studies. DEADLINE: January 14, 2000. REQUIREMENTS: TOEFL tęst score minimum 250. ADDITIONAL INFORMATION: Accepted applicants will be awarded full scholarships. CONTACT: Educational Advising Center; Vilnius University; University str.3, Room 40; 2734 Vilnius, Lithuania; Tel. (370 2) 687165; Fax. (370 2) 687164; Email: zaneta.savickiene@cr.vu.lt; Email: liudvika.leisyte@cr.vu.lt