I
c^nveinis sccioencas visų Salių proletarai, vienykitės!
Siame NUMERYJE: SKAITYTOJŲ SVEČIAI — KRAŠTOTYRININKAI
AKIRATIS
NAUJAS LAIKRAŠČIO
n
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO
(1089)
1979 m. rugsėjo 7 d.
1950 METŲ
SKYRELIS
SPORTAS
APŽItJRĖJO “ ■■■ ..VILNIAUS PARODĄ
UNIVERSITETUI 400 METŲ
Nuotraukose: kairėje — Universiteto rektorius J. Kubilius sutinka LKP CK pirmąjį sek retorių P. Griškevičių; viršuje Universiteto komjaunimo komiteto sekretorius H. Ramo nas aprodo eksponatus; TSRS liaudies ūkio pa siekimų parodos „Liau dies švietimo" paviljone daugiau kaip mėnesį vei kė mūsų respublikos eks pozicija — „Vilniaus uni versitetui — 400 metų“. Ją aplankė 50 tūkstančių šalies sostinės gyventojų bei svečių. Parodos daly viai apdovanoti vienuoli ka garbės diplomų, še šiais aukso, dvidešimčia sidabro ir devyniasdešimt keturiais bronzos meda liais. Šiuo metu paroda „Vil niaus universitetui — 400 metų" iš Maskvos perkel ta j Vilnių, naujuosius Universiteto rūmus Saulė-
tekio alėjoje. Rugpjūčio 29 d. parodą apžiūrėjo draugai P. Griš kevičius, A. Barauskas, K. Kairys, V. Sakalauskas, L. Šepetys, Lietuvos KP CK mokslo ir mokymo įstaigų skyriaus vedėjas A. Jakaitis, respublikos aukštojo ir specialiojo vi durinio mokslo ministras H. Zabulis, kiti atsakingi partiniai ir tarybiniai darbucčojai. Svečiai aukštai įvertino jubiliejinės komi sijos veiklą, Universiteto kolektyvo nuopelnus ruo šiant kvalifikuotus specia listus respublikos liaudies ūkiui, komunistiškai auk lėjant studentija, moksli-
ninku darbą, vis stiprėjančius jų ryšius su gamy ba, palinkėjo šeiminin kams naujos, didelės sėk mės. Buvo pareikštas tvir tas įsitikinimas, kad jubi liejiniai renginiai paska tins šios aukštosios mo kykit darbuotojus dar la biau tobulinti mokymo ir auklėjimo procesą. Apžiūrint ekspoziciją, dalyvavo Vilniaus univer siteto rektorius profeso rius J. Kubilius, prorekto riai profesoriai A. Bikelis ir J. Grigonis, partijos ko miteto sekretolius docen tas K. Poškus, komjauni mo komiteto sekretorius H. Ramonas ir kiti.
Nuotraukoje (iš kairės į dešinę): LKP CK pirmasis sekretorius P. Griškevi čius, Universiteto rektorius J. Kubilius, LKP Vilniaus miesto komiteto pirmasis sekretorius V. Sakalauskas ir LKP CK sekretorius L. Šepetys apžiūri paroda.
vos TSR Konstitucija" ir „Lietuvos statutas" (auto rius — IV kurso studen tas V. Katinas). Iš Plun gės meno dirbinių gamyk los „Minija" gauti rėme liai portretams, dekoraty vinės lėkštės. Profesoriai S. Vansevičius ir J. Žėruolis pateikė žurnalui „Pravovedenije" du straipsnius, skirtus garbingam universiteto ju Nuotraukoje (iš kairės į dešinę): Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo TEISĖS FAKULTETAS biliejui, taip pat apie šių ministras H. Zabulis, LKP CK sekretorius L. Šepetys ir LKP CK pirmasis sekreto metų vasario mėnesį fa rius P. Griškevičius rašo atsiliepimus komjaunimo muziejaus svečių knygoje. Pagaminti du dekoraty kultete vykusią jubilieji Leonardo Skirpsto nuotraukos. viniai stendai — „Lietu- nę konferenciją „Civilinių
įis'VI(tb.
ir baudžiamųjų įstatymų tcfeulinimo problemos TSKP XXV suvažiavimo ir naujosios TSRS Konsti tucijos šviesoje". Studentų būriuose tre čiojo semestro metu buvo surengta daug jubilieiinių renginių. Trys fakulteto studentų būriai surengė fotoparodas, skirtas 400 metų su kakčiai, studentai skaitė paskaitas jaunimui apie universiteto jubiliejų, apie Alma Mater istoriją.
(
JUBILIEJINĖ KRAŠTOTYRININKU VASARA Kad užplūdo, tai užplūdo Panemunėlio apylinkes, kaimus rugpjūčio pradžioje studentai iš Vilniaus, kraštotyrininkais pasivadinę... Tiesa, pirmosiomis dienomis apylinkės gyventojai tik gūžčiojo pečiais — žiūrėk, nuo ryto iki vakaro vaikštinėja iš kaimo j kaimą, vis šnekina, šnekina, o vakare tai vieno, tai kito ūkio kultūros namuose dar ir vakaruškas surengia. O ten kad gražiai ar monika griežia — ne tik pasiklausyti noris, bet, ro dos, ir pačios kojos trepsėt prašosi... Tad po kelių dienų visi panemunėliečiai mielai i savo trobą kraštotyrininkus iš universiteto pasi kviesdavo ir dar mieliau pasakodavo apie savo kai mą, jo rūpesčius ir džiaugsmus. Kraštotyrininkai žmonės rūpestingi. Jie viską už rašė, kai ką nupiešė, o dar kai kurių eksponatų net Liaudies buities muziejui surinko. Dabar žodis jiems patiems.
Rugpjūtis — derliaus nuėmimo metas. Matyt tai simboliška ir mums, unifversiteto kraštotyri ninkams. Juk šiemet jau dešimtą rugpjūti buvom iškeliavę. Ši jubiliejinė mūsų eks pedicija vyko Rokiškio rajone Panemunėlio apy linkėje. Kodėl pasirinko me šią vietove? Pirmiau sia ši apylinkė dar nety rinėta, o kraštas turtingas šavė istorine praeitim. Na, o turint omeny, kad kraštotyrininkai — links mi žmonės, tai su šypse na galim pasakyti, jog galbūt jubiliejinė ekspe dicija irgi simboliška —
knygomis. Apie šio liau dies švietėjo veiklą, daraktorines mokyklas, taip pat surinkta nemažai atsi minimų. Istorikų surinkta me džiaga bus atiduota Parti jos istorijos institutui, Rokiškio kraštotyros mu ziejui, LTSR Paminklų ap saugos ir kraštotyros draugijos kraštotyros dar bų saugyklai bei universi teto rankraštynui. įdomiai dirbo ir socio logų grupė, vadovaujama Istorijos fakulteto V kur so studentės Vincentos Smolenskaitės ir Pramo nės ekonomikos fakulteto absolventės Dalios Yleky-
•"''T
Rytų Aukštaitija. dauguma klubo „vadų , o taip pat ir „vadų“ vado" — mūsų vadovo tėviškė — Rokiškio rajonas. Ekspedicijoje dalyvavo 120 kraštotyrininkų, kurie dirbo grupėmis. Nemažai teko nuveikti istorikų gru pei. Istorikai užrašė 75 atsiminimus apie tarybų valdžios įkūrimą ir atkūri mu, Didžiojo Tėvynės ka ro ir pokario metus Pa nemunėlyje, domėjosi apylinkėje įsikūrusių kol ūkių bei Panemunėlio ta rybinio ūkio kūrimosi is torija, taip pat surinko nemažai medžiagos apie kolūkiečius darbo pirmū nus bei žemdirbių šeimų dinastijas. Vartant apylinkės ūki nes knygas, atkreipiame dėmesį į tai, kad daugu mos kaimo vyresniojo am žiaus — 80—90 metų — gyventojų išsilavinimas — pradinis. Paaiškėjo, jog lietuviškos spaudos drau dimo metais šioje apylin kėje slaptai vaikus moki nęs J. Katelė. Beje, jis palaikęs ryšius ir su knygnešiais, todėl kaimo gyventojus apdalindavęs
tės. Sociologai buvo pa rengę 4 anketas, skirtas kaimo jaunimui, dirbantie siems, pagyvenusio am žiaus žmonėms bei šeimos problemoms tirti. I jas at sakė net 403 responden tai, kurie dalijosi minti mis apie darbą, gyvenimą kaime, o taip pat ir apie savo kolūkio perspekty vas. Sociologų surinkta medžiaga bus panaudota SMD konferencijoje, be to ja domisi ir LKP Rokiš kio rajono komitetas. Sako, tautosakininkai visada šiek tiek nu skriausti lieka. Gauna vie ną vienintelį kaimą ir „šukuoja" skersai išilgai, kol sužino ne tik kur gy vena geriausi kaimo pa sakoriai, dainininkai, bet ir visus pateikėjų gimines atrokuoja, žentus, mar čias, anūkus atrenka o po kelių atkaklių apsilan kymų ir šunes ima nebe loti, pamatę tautosakinin kus su magnetofonu. Ta čiau ne toks jau vieno das ir nuobodus buvo tau tosakininkų grupės, vado vaujamos klubo veteranės Daugų vidurinės mokyk
los lietuvių kalbos ir li teratūros mokytojos Gra žinos Meilutytės, darbas Tautosakininkai surinko 4187 vienetus tautosaki nės medžiagos, kuria pa teiks Lietuvių kalbos ir literatūros institutui, uni versiteto mokslinei bib liotekai. Net 574 etnografinius aprašus padarė etnografų grupės nariai, kurių dar bui vadovavo Istorijos instituto Etnografinio sek toriaus vyr. mokslinis bendradarbis istorijos kan didatas Vaclovas Milius. Etnografai surinko me džiagą apie liaudies eti ketą, pedagogiką, medici ną, veterinariją, metereologiją. Padaryta nemažai aprašų apie sodybų ap želdinimą, kolūkiečių so dybas. Daugiausia aprašų (net 43) padarė trečio kurso matematikė Dalia Globytė, kuri domėjosi liau dies baldais. Ekspedicijo je surinkta etnografinė medžiaga bus perduota Is torijos institutui ir univer sitetui. Ekspedicijoje dalyvavo ir 12 dailininkų iš VISI. Jie nupiešė 490 piešinių, kurie bus saugomi univer sitete ir Liaudies buities muziejuje. Beje, reikia pažymėti, kad ekspedici jos dalyviai Liaudies bui ties muziejui surinko daugiau kaip 200 ekspo natų, kurių rinkimą orga nizavo klubo veteranas Liaudies buities muziejaus vyr. mokslinis bendradar bis Vingaudas Baltrušai tis. Ekspedicijoje dalyvavo ir 5 gamtininkai, kurie domėjosi apylinkės flora ir fauna. Anot gamtininkų grupės vadovo Gamtos fa kulteto V kurso studento Aloyzo Maskoliūno, apy linkėje rasta nemažai re tų bei apyrečių rūšių au galų. Tikimės, kad ekspe dicijos aptarimo metu ar SMD konferencijoje išgir sime įdomų gamtininkų pranešimą. Na, o dabar ekspedici jos dalyviams darbai tik prasideda — reikia tvar kyti surinktą medžiagą Tad nors, pasak klubo va dovo Venanto Mačiekaus, jubiliejinė ekspedicija viena gausesnių, tačiau tikrasis derlius dar tik bręsta.
„TARYBINIO STUDENTO" SVEČIAI — UNIVER SITETO KRAŠTOTYRININKŲ KLUBO NARIAI, RUGPJŪČIO 1—15 DIENOMIS DALYVAVĘ KOM PLEKSINĖJE KRAŠTOTYROS EKSPEDICIJOJE PA NEMUNĖLIO APYLINKĖJE (ROKIŠKIO RAJONAS).
Vakaronėje kartu su mumis dainavo ir šoko Šetekšnų etnografinis ansamb lis. IŠ LINKSMOJO EKSPEDICIJOS DIENORAŠČIO: „Rugpjūčio antroji — smagi dienelė. Pradėjom „gąsdinti" žmones. Ir baugumas gi tų aukštai čių! Štai dialogo ištrauka: — Kaip jūs, močiute, karves vadinat? — Mergiukės, nesurašykit, kad aš dvi turiu. — O kaip čia žmonės
Į KALBININKŲ KRAITĮ * 1500 žodžių Lietuvių kalbos žodynui * 1140 vietovardžių * 850 zoonimų (gyvulių vardų) * 500 pravardžių * 2 km magnetofoninių šnektos įrašų * duomenys 4 dialektologinėms anketoms ir Euro pos kalbų atlasui (apima 1065 klausimus) —
tokie pagrindiniai 15 žmonių grupelės darbo rezul tatai, kuriuos galima išreikšti skaičiais. Skaičiai, ži noma, daug pasako, tačiau labai svarbu ir tai, kas už jų slypi. Iš tų „kas" — svarbiausias yra mūsų entuziazmas ir pavydėtinas paprastų kaimo žmonių komunikabilumas bei supratingumas. Būdavo, pas šnekesnį net po 3—4 valandas užtrunki, laikas pra bėga, nė vienas nepajuntam. Šitaip keletas moterė lių net ruošą „pražiopsoję"... Panemunėlletiškai sakant, kalbininkai dirbo p a g e r a i. Šioje šnektoje ypač mėgstami prie veiksmiai, būdvardžiai, net ir veiksmažodžiai su priešdėliu pa-, kurie kitur vartojami be jo, pvz.: pasėdi — sėdi, papyksta — pyksta. Iš kitų retesnių formų minėtinas plačiai vartojamas s i ek i n y s, charakteringas anykštėnų ir kupiškėnų
pasninkauja? — Kad &Š negaliu sa kyt, o kad aš nė neži nau. .. — Gal turit kokių seno viškų daiktų. — Tai kad man visi reikalingi." „Seniau tai ubagėliai po kaimus vaikščiojo, da bar studentais užleido. (Iš nugirsto pokalbio)" „Jei būsi mandagus, liksi alkanas.
Valgykit valgykit — pilvas ne karbiuratorius, neužsikiš. (Iš valgyklos personalo patarimų)“
Puslapį paruošė K. Dris kius, P. Krikščiūnas, B. Stundžia, J. Varapnickaitė.
tarmėms, pvz.: eina šieno papjautų. Be je, šią savitą formą labai mėgo A. Vienuolis. Išvaikščioję visus kaimus, nustatėme, kad didžioji apylinkės ploto dalis priklauso rytų aukštaičių ute niškių tarmės rokiškėnų patarmei. Apylinkės pakraš čiuose palei Kupiškio rajono ribą ši tarmė jau ne gryna, kai kurie garsai tariami beveik kaip kupiš kėnų. Iš kitų išsiskiria Jurkuplai ir dar keletas ma žesnių kaimų (prie Salų apylinkės, kur „žadininkaujama", t. y. sakoma žadys, bralys, b e rn i a k a s. Čia suminėti ir kiti apylinkės kalbos subtilumai atsispindės šnektos apraše, prie kurio daug triūsė ir užsispyruslos ketvlrtakursės L. Barzdonytė ir G. Rackevičifltė (abi, beje, uteniškių tarmės atstovės). Aprašui labai pravers magnetofono įrašai. Be kita ko, čia bus panaudoti ir surinkti leksikos turtai, pa vyzdžiui, geresni žodžiai, kurių bene trečdalį „su medžiojo" daugkartinė ekspedicijų dalyvė D. Juzeliūnaitė. Nemažai gražios Panemunėlio leksikos pa teko ir į 4 Lietuvių kalbos ir literatūros anketas bei vadinamąjį Europos kalbų atlasą. Domėjomės ir vardažodžiais. Vietovardžius rinko ekspedicijų veteranas K. Eigminas, ketvirtakursės B. Janušauskaitė, M. Slušinskaitė, V. Balsevičiūtė ir viešnios iš Šiaulių pedagoginio instituto Baraus-
KAPSUKO UNIVERSITETO 400 METŲ JUBILIEJUI
••••••••••ooeeeoe* „SU ALMA MATER JUBILIEJUMI!" — SAKO KOLEGOS
Sveikinimai ir dovanos žurnalistams Glaudūs ryšiai sieja Universiteto Žurnalistikos katedrą ir Radviliškio rajono laikraščio „Komuniz mo aušra" redakciją. Abu kolektyvai yra pasirašę ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį, jai skiria didelį dėmesį. Radviliškiečiai dažnai sulaukia pas save musų dėstytojų, kalbasi su jais apie savo šiokiadienius,svarsto aktualiausias žurnalistikos teorijos ir prak tikos problemas, klausosi jų paskaitų. Kasmet pora studentų per vasarą dirba laikraštyje. Daug katedra padėjo redakcijai, kai „Komunizmo aušra" pradėjo eiti kaip savaitraštis. Žurnalistai iš Radviliškio nepamiršta savo šefų, dažnai juos aplanko. Paskutinę rugpjūčio dieną jų delegacija buvo katedroje, susipažino su naujosio mis patalpomis Pilies skersgatvyje, čia įrengtais mo derniais kabinetais ir auditorijomis. „Komunizmo aušros" redaktorius A. Mikelis padėkojo respubli kos žurnalistų kalviams už paramą, leidžiant pirmą jį ir vienintelį rajono savaitraštį Tarybų Lietuvoje. Jis pasveikino dėstytojus, visą mūsų Alma Mater kolektyvą su garbingu 400 metų jubiliejumi, palin kėjo sėkmės, šturmuojant mokslo aukštumas. Sve čiai padabino katedrą margaspalve austa tautine juosta „Universitetui — 400. Radviliškiečiai", įteikė sveikinimo raštą. Su Universiteto gražia sukaktimi Žurnalistikos ka tedrą pasveikino ir LTSR kinematografininkų sąjun ga. Šio įvykio proiga ji padovanojo katedros kino kabinetui visą techninę įrangą. Gautoji aparatūra ir įrengimai demonstruoti kino filmus pradedami mon tuoti. Mindaugas MILIESKA IV kurso žurnalistas GAMTOS FAKULTETAS
Rugpjūčio mėnesį do centas R. Šimkūnas moks lo bei tiriamojo darbo reikalais viešėjo AlmaAtoje. Respublikos moks lų akademijos ir universi teto darbuotojams jis per skaitė pranešimą „Vil niaus universitetui — 400 metų". Si paskaita sukėlė didelį susidomėjimą, su teikė Kazachijos moksli ninkams daugiau žinių Rugsėjo 4 d. vyko posė dis, kuriame buvo aptarti Universiteto šventinių renginių — šventinės ei senos miesto gatvėmis, gegužinės Vingio parke ir koncerto sporto rūmuo se — organizavimo! klau simai. Posėdyje dalyvavo pro-
apiė garbingą mūsų Alma Mater jubiliejų. Rugsėjo 3 dieną fakul tetas sutiko daug naujų vaikinų ir merginų. Pir makursius su naujaisiais mokslo metais pasveikino ir palinkėjo didelės sėk mės dekanas prof. R. Tar vydas, prodekanė doc. I. Šarkinienė, prof. P. Lazėnas, prof. M. Natkevičaitė-Ivanausklenė, prof. A. Basalykas, fakulteto kom jaunimo biuro sekretorius J. Lazutka.
Šių metų liepos 28 die ną pažangioji pasaulio vi suomenė atšventė vieno š didžiausių vokiečių kla sikinės filosofijos atstovų — L. Fojerbacho 175-ąsias gimimo metines. Tai su kaktis mąstytojo, kurio kūryba, F. Engelso žo džiais tariant, amžinin kams padarė išsivaduoja mąjį poveikį. „Perskaitęs pirmuosius puslapius, aš pašokau iš džiaugsmo Šalin maskaradinį rūbą, šalin išsisukinėjimą iš alegorijos, mes laisvi žmonės, o ne Ksanto ver gai, mums nereikia tiesos dangstyti mitais", — ra šė A. Gercenas apie pa grindinį L. Fojerbacho kū rinį — „Krikščionybės es mė" (1841 m.). „Šiandien rytą ir vakare perskaičiau įžangą. Labai patiko savo kilnumu, atvirumu, tiesu mu, aštrumu — neeilnis žmogus, su įsitikinimais“, — pasižymėjo dienorašty je N. Cernyševskis. ■Filosofo įsitikinimai bu vo kalami karštame žaizd re, formavosi, aistringai ieškant tiesos. Štai jis, žy maus to meto teisininko sūnus, baigęs gimnaziją įstoja į Heidelbergo uni versiteto teologijos fakul tetą. Bet veikiai įsitikina, kad ne čia ieško tiesos, ir atsisako dvasininko karje ros. Atvyksta į Berlyno universitetą, klauso Hėge lio paskaitų, kurios jam kelia didžiausią entuziaz mą. „Džiaukis drauge su manimi, kad aš įžengiau į naują gyvenimą, į naują erą, džiaukis, kad aš pa bėgau iš teologų draugi jos, kad dabar tarp mano draugų tokie protai, kaip Aristotelis, Spinoza, Kan tas ir Hėgelis", — rašo jis tėvui, beje, sutikusiam šią žinią su neslepiamu priešiškumu. Hėgelio paskaitos, anot jo paties, padėjo suvokti pasaulį ir patį save, padė jo suprasti, kad žmogui reikalinga ne teologija ir
tikėjimas, o filosofija ir mąstymas. Tačiau dar stu dijų metais Fojerbachas pradeda abejoti savo mo kytojo filosofija. Joje jau nasis mąstytojas nesuran da atsakymo i daugelį jį jaudinančių klausimų, o Hėgelio pastangos sude rinti filosofiją ir religiją jam jau darosi visai nepri imtinos. Ir jau šios minties L. Fojerbachas niekada ne atsisakys. Ji persunks vi sus jo kūrinius: nuo pir mojo „Mintys apie mirtį ir nemirtingumą" (1830 m.) iki paskutiniojo „Endomonizmas", rašyto 1867 —1869 m. „Žmogus sukū-
L. Fojerbachui - 175 rė dievą pagal savo at vaizdą ir panašumą“, — visą jo kūrybą persunks teiginys, beje, iškaltas ir ant jo antkapinio pamink lo Niurnberge. Pasaulieti nė bažnytinė reakcija siautės, draus ir koneveiks Fojerbacho veika lus, iš jo bus atimta gali mybė dėstyti Vokietijos universitetuose, jis turės apsigyventi kaime, toli nuo kultūros centrų, nuo idėjos draugų. „Pirmoji mano mintis bu vo dievas, antroji — pro tas, trečioji ir paskutinė — žmogus", — rašė mąs tytojas, pradėjęs savo kū rybos kelią teologija, nuo jos pasukęs į Hėgeliškąjį idealizmą, o nuo pastaro jo — į materializmai. „Gamta egzistuoja nepri klausomai nuo bet kokios filosofijos. Ji yra tik pa grindas, ant kurio mes, žmonės, patys būdami gamtos produktai, esame išaugę. Be gamtos ir žmo nių niekas neegzistuoja, o aukštesnės būtybės, ku rias sukūrė mūsų religinė fantazija, tėra tik fantas tinis mūsų esmės atspin dys", — taip glaustai F.
JAU DAUG AMŽIŲ ŽILUOSIUOSE UNIVERSITETO KIEMUOSE ŠEIMININKAUJA NERAMŪS, TROKŠTANTYS DAUGIAU PATIRTI, IEŠKANTYS DAR NEŽINOTŲ TIESŲ ŽMONES — STUDENTAI. 400 METŲ — VIEN NEGYVAS SKAIČIUS. BET KIEK JIS SLEPIA DŽIUGIŲ ATRADIMO AKIMIRKŲ rektorius prof. A. Bikelis šventės vyr. dailininkas IR ŽLUGUSIŲ VILČIŲ, ŠLOVĖS VIRŠŪNIŲ IR prof. V. Nasvytis, Filolo ŠIURPIŲ TRAGEDIJŲ. TAi NESUSKAIČIUOJAMA. gijos fakulteto dekanas TODĖL NIEKAS NEGALI LIKTI ABEJINGAS SAVO doc. J. Balkevičius, Este ILGAAMŽEI ISTORIJAI. tinio lavinimo katedros DIDELĖ GARBE IR DAR DIDESNĖ ATSAKOMYBĖ dėstytojai ir meno savi DERAMAI SUTIKTI PUIKŲJĮ JUBILIEJŲ. NE veiklos kolektyvų vado KIEKVIENAM STUDENTUI TENKA LAIMĖ MOKYTIS UNIVERSITETE, TUO LABIAU — vai. JUBILIEJINIAIS METAIS.
kaitė ir Kelpšaitė. Rinkėjams nebuvo lengva, nes viename kitame kaime jau sunkiai rasdavo vietinį senesnį žmogų. Be to apylinkėje būta net keleto dvarų. O kur jų būta, ten vietų vardų daug mažiau. Nustatėme, kad oficialieji kaimų pavadinimai rašo mi gana taisyklingai, beveik neiškraipyti. Be vietovardžių dar rinkome pravardes, zoonimus, iš apylinkės ūkinių knygų išrašėme gyventojų pavardes ir vardus. Čia gerai triūsė antrakursės Alėj finai tė, Blažytė, Būdvydytė ir trečio kurso stu dentės V. Agurkytė, V. Gladutytė. Kaip ir kiekvienoje ekspedicijoįje dirbome jprastinj tarmių tyrėjų darbą. Būta ir vienos kitos naujo vės. Domėjomės kai kuriais sociolingvistlniais klau simais, pvz.: kaip žmonės vertina savo kalbą, kaip apibūdina gretimų kaimų ir apylinkių šnektos ypa tumus ir pan. Pabandėme patyrinėti priegaidžių kal tą (metatoniją). Tam parengėme ir atlikome fone tinį eksperimentą su skaityti mokančiais žmonėmis. Reikia pasakyti, kad nors didžioji dalis senųjų gy ventojų raštingi, bet tarmę dar gerai išlaikę. Ilgai prisiminsime kalbiąsias Eleną KaušakytęMarcijohienę iš Panemunėlio kaimo, Marę PretkutęMorkevičienę iš Vėbriškių ir kitus puikius šio kraš to žmones.
Engelsas yra apibūdinęs Fojerbacho filosofijos ir ateizmo esmę. Mąstytojas siekia at skleisti žemiškąsias religi jos atsiradimo priežastis, įrodyti, kad tariamai ant gamtinių religinių vaizdi nių gelmėje glūdi papras tos, natūralios tiesos. Re ligija yra iškreiptas at spindys žmogaus siekių, vilčių, idealų. Pastarųjų fantastinė transformacija ir sudaro dievo esmę. Pvz., žmogus nori būti turtingas, tai ir jo dievas turtingas; žmogus nori bū ti galingas, tai jo dievas visagalis, žmogus nenori mirti — ir jo dievas ne-
mirtingas. Žodžiu, anot L. Fojerbacho, psichologi nė religijos prielaida slypi prieštaravime tarp žmogaus troškimų ir jų iš sipildymo, tarp mąstymo ir būties. Savo troškimuo se ir vaizduotėje žmogus laisvas ir visagalis, savo siekių įgyvendinimo ga limybėmis tikrovėje — jis priklausomas ir ribo tas. Religija — tai bandy mas išspręsti šį prieštara vimą — antgamtinės bū tybės pagalba. Ir kuo gi lesnis šis prieštaravimas, tuo karštesnis tikėjimas. Psichologines religijos prielaidas anot L. Fojerba cho, realizuoja gnoseolo ginės: fantazija, sugebėji mas abstrahuoti, apibend rinti. Dievas — tai objek tyvuota, sudaiktinta, tapu si savarankiška žmogaus vaizduotės esmė. Vadina si, ne žmogaus sąmonė priklauso nuo dievo, o dievas nuo sąmonės. Religija, teigia Fojerbachas, nėra neutrali žmo gaus būties, dvasinio gy venimo atžvilgiu. Ji jiems daro neigiamą įtaką. Štai pavyzdžiui Fojerbachas rašo: „Aš tikiu į dievą —
vadinasi aš tikiu, kad nė ra gamtos, nėra būtinu mo. Reikia atsisakyti arba tikėjimo į dievą<, arba fi zikos, astronomijos, ideo logijos“. Siekdama pra turtinti dievą, religija nu skurdina žmogų. Tiesa, Fojerbachas ne galėjo nurodyti tikrųjų kelių religijai įveikti. Jis vietoj iliuzinio dievo re ligijos siūlė sukurti žmo gaus religiją, kas, G. Plechanovo žodžiais, prilygo paties žmogaus pavertimu iliuzija. Taip atsitiko, kad jis nesuprato žmogaus, taigi ir religijos sociali nės esmės, todėl ir nesiejo religijos įveikimo su re voliuciniu pasaulio per tvarkymu, su darbo žmo nių kova už socializmą. Betgi mąstytojo vertę apsprendžia tai, kuo jo idėjos artimos šiandienai. O šito Fojerbacho ateiz mas nestokoja. It visų pirma mus patraukia jo humanizmas. „Aš neigiu dievą, man tai reiškia: aš neigiu žmogaus neigimą, aš teigiu jutimišką, taigi neišvengiamai ir politinę vietą vietoj iliuzinės, fan tastinės, dangiškosios žmo gaus būties, kuri realiame gyvenime neišvengiamai virsta žmogaus nėlgiinu. Man klausimas apie die vo buvimą ar nebuvimą tėra tik klausimas apie žmogaus buvimą ar nebu vimą,“ — rašė L. Fojerbachas. Štai tas didžiojo mąsty tojo ateizmo bruožas, ku ris visokeriopai puoselėtinas ir šiandien. Jonas MAČIULIS docentas
AŠ IR MANO PASAULIS Šiuo numeriu pradedame naują skyrelį mūsų laik raštyje, kurį sąlyginai pavadinsime „Aš ir mano pa saulis". Jis bus skirtas daugiausia studentų asmeni nio gyvenimo klausimams nušviesti, studentų adap tacijos problemoms spręsti, asmenybės ir kolektyvo santykio aiškinimui. Kiekvienam žmogui, o ypač jaunam, dažnai iškyla jo prestižo, padėties kolekty ve problema. Stropumas, pareigingumas, draugišku mas anksčiau ar vėliau apvainikuojamas pagarba, aukštesniu statusu kolektyve, draugiškumu. Na, o jeigu nesiseka tokiu būti? Panašiais atvejais gali būti siekiama pripažinimo kito asmens savigarbos menkinimu, agresyvumu. Arba pasitraukiama, užsisklendžiama savyje. Tai tik dalis galimų studento asmenybės sunkumų. Tokios tad ir panašios studen tų sėkmės ir nesėkmės ir bus smulkiau aprašomos mūsų skyrelyje. Skyrelio įdomumas ir patrauklumas, žinoma, la biausiai priklauso nuo Tavęs, studente. Juk įvairūs studentiško gyvenimo nutikimai — liūdni ir linksmi kasdien pasakojami, aptariami auditorijose, bendra bučiuose. Ir dar. Niekas nėra apsaugotas nuo asmeninių sunkumų. Ne visada yTa kas ir pataria. Dažnai tie siog nepatogu, nedrąsu kalbėti apie rūpimus daly kus „akis į akį". Rašykite mums apie tai. Mes atsa kysime laišku, neskelbdami niekam nei Tavo vardo, nei pavardės. Rašyk ir tada, kai nerasi, o norėsi su kuo nors artimiau pakalbėti, ir apskritai bet kuriuo asmeniniu klausimu, kad ir koks keistas jis Tau at rodytų. Gali rašyti net ir išgalvota pavarde. Svarbu, kad tik mūsų atsakymas Tave pasiektų. Mums pa žadėjo talkininkauti kvalifikuoti psichologai, peda gogai.
Kviečiame rašyti, laukiame laiškų. CC<X><X><>C^<>CO<><>bC<X><><>CCCOOC<>OOOCC<X><><><X>bC
— Aš manau kad stu dentas, negyvenęs bend rabutyje, nevertas studen to vardo, — teigia antra kursis teisininkas Tadas. bendrą kryptingumą, di nosinė ar įplyšusi kojinė desnį pasitenkinimą viena lekia į šiukšlių kibirą. Bendrabutis — atskira šių sferų vis dėlto galima Mergaitė labai išranki ■ negyvenama sala", i ku įžvelgti. Sociologai šį valgiui. Kas neskanu — į rią patekę . ištremtieji" kryptingumą vadina gy kibirą. Man regįs, kad nejučiom prisitaiko prie venimiškąja orientacija. toks žmogus yra kur kas gyvenimo sąlygų neiš Tai pagrindas, apspren laimingesnis už daugelį vengiamai susiduria vie džiantis tam tikro gyve apsileidėlių, Bet kodėl prieštarauja nas su kitu dėl buitinių nimo būdo susiformavimą. kambario draugės jos ne abejoti, Algiui Gytas. kasdieninių reikalų... Su Gyvenimiškąją orientaci mėgsta? Dvi skirtingos nuomosidraugauja. Čia viešpa ją pirmiausia, formuoja — Eglė perdaug smulktauja savos taisyklės, ku šeima, mokykla... Šeimos meniška. Labai mėgsta įsa nės. Belieka pridurti: pa rių neįrašysi j jokį ko gyvenimo sąlygos, tėvų kinėti. Ją net pykina ne sakyk, kaip tu elgiesi su deksą. Čia amžinai kas socialinė padėtis vis dar vietoje palikta knyga..., moterimi, ir aš atsakysiu, nors iš ko nors skolinasi turi tam tikrą poveikį to — sako kartu su ja gy koks tu esi. — Jeigu tu ryte pabusi ką nors. Čia vieni apie lesniam gyvenimui. venančios Dana ir Nijolė. kitus viską žino. Ir kuo Reikli sąžinė išsigimsta ir pamatysi auksinę saulę Rimą pažįsta visi kaip tolimesnė ta „sala" nuo nepaprastai gerą draugą. į negalavimą. Perdaug ir čiulbančius paukščius, „kontinento" (t. y. nuo Jis moka gražiai megzti, skrupulingas žmogus — nesidžiauk — tai laikina Vilniaus centro) ir kitų skaniai gaminti valgį, mo vienarankis, jis niekada — dainuoja Audra. „salų" (bendrabučių), tuo ka iš nieko padaryti vis nepastvers valdžios spekt Taip, Audra, viskas lai artimesni vienas kitam ką. Bet ne visi žino, kad ro. kina, kol nesusikuri pats joje gyvenantys žmonės. vaikinas iš vaikų namu. Algio labai paprasta savyje pastovumo, savo Atidžiau apžvelgę ap — Rimas niekados ne „filosofija". Jis nemėgsta požiūrio į pasauli, daik linkinius — bendramoks atsisakys padėti, bet jam vedžioti už nosies: ką tus, žmones, jausmus.. Ir kuo greičiau susikuri, lius, pažįstamus, galime vis dėlto kažko trūksta. galvoja, tą pasako: — Meilė? Jos nėra. tuo greičiau bręsta tavo pastebėti, kad kiekvieno Jis... nemoka juokauti. sąmonė, tavasis „aš". jų veiklos kryptingumas Pats tada atrodo juokin Juokingas klausimas. Laima VASIKAITĖ, gerokai skiriasi. Žiūrėk gas, — kalba kambario Algis augo be tėvo. Vaikinas nėra blogas, Ji vienas kitas pasinėręs į draugas Vytas. studentė Yra žmonių, kurie ne draugai gerbia — už atRedakcijos prierašas. mokslus — jiems aukoja ir laisvalaikį. Yra ir tokių, pastatys į pašalį šluotos, virtimą. Nevisai sutinkame, kad — Meilė yra. Laikau autorė Eglę laiko labai kurie vadovaujasi princi verčiau peržengs ją ir nu pu: „Gyvename vieną kar eis sau. Šito Eglė tikrai moterį aukštesne visais teigiama, „tvarkinga net tą, tad gyvenkime savo nepadarys. Žmogus ji — atžvilgiais už vyrą, Kas baisu". Paskui L. Vasikaimalonumui!" Žinoma, visi kito „kirpimo": tvarkinga būtų vyrai be moters? tė rašo: „Kas neskanu — šie tipai kiek pasodrinti — net baisu. Nuo mažu Tik gaila, kad pačios į kibirą". Negi mes tokie — realiai kiekvienas stu mės šitaip įpratusi. Anksti merginos to nesupranta, turtingi, kad „kas neska dentas daugiau ar mažiau keliasi, kasryt lygina dra kiek daug jos reiškia nu" galėtume žerti į dėmesio skiria ir mokslui, bužius. Visi Eglės daiktai mums. Meilė — neišaiški šiukšlių kibirą!? O kokių ir laisvalaikiui, tačiau žino savo vietą. Nešvari nama paslaptis, nėra ko minčių kilo tau?
Ieškau savojo „aš“
us Baigėsi universiteto sportinė vasara. Kaip ji praėjo mūsų sportinin kams, naprašėme papasa koti „Mokslo" sporto klu bo pirmininką E. Paške vičių. Šią vasarą vylko VII Vilniaus miesto vasaros spartakiada. Joje dalyva vo VU, VPI, VISI, VAREM (Vilniaus aukšto ji radijo elektronikos mo kykla). Pirmasis sparta kiados turas prasidėjo 1978-ųjų metų vasarą. Kaip ir pirmajame, antra jame ture geriausi buvo universiteto auklėtiniai. Jie nurinko daugiausia taškų — 3984, VPI — 2098, VISI — 1501, VAREM — 467. Ar šiuo metu dar vyks ta sportinės kovos? Šiuo metu baigiasi res publikos aukštųjų mokyk
SPORTINĖ VASARA lų studentų žaidynės. Pas kutinės rungtynės vyks rugsėjo viduryje. Susuma vus jau vykusių sporto šakų rezultatus, pirmauja Kauno kūno kultūros ins tituto studentai. Antroje vietoje tvirtai laikosi mū sų universiteto sportinin kai. Jie jau iškovojo še šias pirmąsias vietas. Ti kimės dar dviejų aukš čiausių apdovanojimų — tinklinis (vyrai) ir krepši nis (moterys). Kokia artimiausia uni versiteto sportinė ateitis? Rugsėjo 10 dieną, bus rengiamos pirmakursių varžybos, PDG daugiako vė, krosas, lengvoji atle tika, šaudymas. Labai no rėtųsi pamatyti gausų pir makursių būrį sportinėse kovose. Ačiū už pokalbį. Leonas ATVAŠINSKAS
RESTAURAVIMAS BAIGIASI Kasdieną vis labiau jaučiama artė janti šventė. Restauratoriai ir jų talkininkai stu dentai baigia išvaduoti iš pastolių rimtimi dvelkiančius senojo universi teto rūmus.
Šimtmečius menantys mūsų Alma Mater kiemeliai pagražėję ir atjaunė ję džiugina mus, kviečia čia dar kar tą apsilankyti ir giliau pajausti jų garbingą praeitį. Tikriausiai kiekvie nas didelės mūsų aukštosios mokyk los šeimos narys širdy skaičiuoja dienas, kai Vilniaus universitetas: šventiškai pasipuošę senųjų rūmų an samblio pastatai ir kiemeliai, naujasis Studentų miestelis Saulėtekio alėjoje, pasitiks svečius, atvykusius i Alma Mater 400 metų jubiliejaus iškilmes. L. Skirpsto! nuotraukos.
Atrestauruoto universiteto architektūrinio' ansamblio fragmentas.
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 771628, išduotą Dindaitel Daivai, laikyti • negalio jančiu
Keičia savo veidą senieji pastatai.
Dingusį studento pažymėji Dingusį studento pažymėji mą Nr. 771458, išduotą Nor- mą Nr. 771599, išduotą Bur vaiš Lilijai, laikyti negalio neikaitei Audronei, laikyti jančiu. negaliojančiu.
232000 — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 617920, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. Laikrašlis išeina penktadieniais. «Tapu6HHHc cTyAeHTac» («Cobctckhh cryAeirra). OpraH napTKOMa. peicropaTa, KOMirreTa AAKCM, MecrKOMa h npoįiKOMa op Aena TpyAOBoro KpacHoro 3BaMemi BnAtmoccKoro yHHBepcHTeTa hm. BHHųaca Kancynaca Aht. CCP. Ha ahtobckom B3MKe.
Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto bu halterinės apskaitos spe cialybės III kurso III gru pės studentai ir kurato rius nuoširdžiai užjaučia studentę Gritą REIKALAITĘ dėl mylimo tėvelio mirties.
Tiražas 4757
Užs. Nr. 2173
LV 06608
REDAKTORE A. NUGARAITE