Geros kloties naujais studijų metais! ijlllllHIIIIIIIIIINIIIHIIIIIIIIIIIIIH
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITESI
OMTVBIDIS
TSR SĄJUNGOJE YRA VIENINGA ŠVIETIMO SIS TEMA, KURI TARNAUJA JAUNIMO KOMUNISTI NIAM AUKLĖJIMUI, DVA SINIAM IR FIZINIAM VYS TYMUISI, JO PARENGIMUI DARBUI IR VISUOMENINEI VEIKLAI. MOKSLAS TSR SĄJUNGOJE NEMOKAMAS.
scuoencas
TSRS Konstitucijos projektas. 25 straipsnis.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
^čdiCo^o
S^ciT-co
stšcatade«,
rntŽU,
kvočia.
'TTlcL&yiu
' jTcnkcu
rv-ięterM
t/lW7Žo$
oT-cvdščcvs iccc&ruj'ytci
IH j c6ocj2/nŽ~a<w:>'
, rrM/^ o&rty'čv/ą/pu-
žžkml/rujos ūt 'TMJ.kAoS
!97f. 9. 1
Puikus mokymasis,
aktyvi visuomeninė veikla — Didžiojo Spalio
60-mečiui
Pirmas kursas~kaip genys Pirmomis rugsėjo dieno mis daug laimingų veidų mū sų senajame Universitete. Bet šitie 1817 laimingi ypa tingai — išsipildė svajonės, neseniai tapusios realybe: jie mūsų kolegos, savo gyveni mą susieję su VU. Tarp jų 112 stojamųjų egzaminų ne laikė — jie iš Parengiamojo skyriaus. Dar 2123 troško idėja, kon kursas. ..) tapti mūsų kole gomis. Iš jų 769 tokie, kurie stojamuosius egzaminus išlai kė ir tik per mandatinę ko misiją sužinojo, kad Univer sitete studijuoti negalės, Vi siems neįstojusiems durų į studijas niekas neužtrenkė, ir jie galės stoti kitais metais, mokytis kitur, o mes tuo tar pu pasižvalgykim, kuo galim pasidžiaugti šiemet. Priimtųjų atestato viduti nis balas lygus 4,59, o 714 įstojusiųjų atestato vidutinis balas — 5,0 (pareiškimų iš tokių abiturientų buvo gau ta 1082). Buvo 154 medali ninkai, iš kurių 113 priimta. Devyni tokie pirmūnai dve jetus gavo iš pirmo egzami no. Darbo ekonomikos ir bu halterinės apskaitos specialy bėse yra atitinkamai 1 ir 2 studentai, kurių atestato vi dutinis balas 3,0 (pernai Uni
versitete apskritai tokių bu vo apie 30). Daugiausia me dalininkų (27 iš 18) įstojo į Medicinos fakultetą. Į mūsų Alma Mater šie met įstojo 573 vilniečiai (iš 1122), o baigusių kaimo vi durines mokyklas 399 (iš 1212). Didžiausias konkursas buvo j teisę (dėstomąja rusų kal ba) — 4,04; i gydomąją me diciną — 3,66; j prekybos ekonomiką — 3,48; į teisę (liet, k.) — 3,43. Mažiausias konkursas buvo j ekonominę informaciją — 1,19; į žurna listiką — 1,23, į taikomąją matematiką — 1,29. Čia rei kia atkreipti dėmesį į' prie mones, kuriomis stengiamasi į žurnalistikos specialybę at rinkti labiausiai tam tinkan čius. Šiaip jau žurnalistika gana populiari. 84,92% visų priimtųjų — lietuviai, 6,66% — ' rusų. 4,79% — lenkų. Universite te studijuos 24 žydai, 23 bal tarusiai, 14 ukrainiečių, 3 kitų tautybių jaunuoliai. Žurnalistiką, lietuvių kalbą ir literatūrą studijuos po vieną latvį. Mūsų komjaunimo gretos pasipildys 1739 naujais na riais. Į Universitetą įstojo 5 TSKP nariai arba Kandidatai.
SIAME
NUMERYJE:
Vėl smagu senų gerų iraugų būry... Atrodo, tik nikar Išsiskyrėm, atrodo, salp viena diena prabėgo iasaros kelionės, trečiojo se mestro darbai. į Nijolė Leonavičiūtė ir Jū[alė Norkeliūnaitė, II k. fi nansininkės (nuotr. kairėje) įr Rita Andrejevą, II k. blbloteklnlnkė (nuotr. apačioje) 1,1 gera nuotaika pradeda [sujus mokslo metus: sėk mingai baigtas pirmas kur ps šauniai pasidarbuota šiu lentų statybiniuose būriuo-
•K RESPUBLIKINIŲ MIJŲ LAUREATAI
L. SKIRPSTO nuotr.
LTSR
Aukščiausiosios
Tarybos Prezidiume
Už vaisingą mokslinį ir pedagoginį darbą bei aktyvią visuomeninę veiklą, ryšium su penkiasdešimtosiomis gimimo metinėmis LKP Vilniaus universiteto komiteto sekretorius, Lietuvos TSR nusipelnęs mokytojas docentas Kazys POŠKUS apdovanotas Lietuvos 1SR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo garDės raštu.
PRE
Merginų stygiumi gali pa siskųsti nebent fizikai, kurių pirmame kurse lygiai 101, o merginų tik 24. To gero už tenka matematikams ir che mikams — jie galėtų pagel bėti kaimynams. Tad apie išsikėlimą į Antakalnį fizikams siūlyčiau gerokai pasvarstyti. Vyrų stygiumi gali pasiskųs ti nebent filologės. Pirmakur sės, sudarydamos '132 galvų pulką, aišku, nustelbs tuos 33 jaunikaičius. Vienintelė specialybė be vyro — pran cūzų kalba. Germanistės, tu rėdamos vieną vyrą, supran tama, lepins jį, nes kaimyni niame Istorijos fakultete irgi ne ką geriau gausi. Apskri tai vyrai sudaro 31,43% visų pirmakursių. Įdomu pažymėti, kad gydomosios medicinos spec.- I kurse rugsėjo pirmą dieną bus lygiai vyrų, ly giai merginų. 57,27% vaikinų, bandžiu sių įstoti į Universitetą, ly dėjo sėkmė. Belieka tik po puliarinti Universitetą vyri joje, ir misterys bus nukon kuruotos. Visiems, papildžiusiems mūsų Alma Mater studentų gretas, visiems, jau ne pir mą kartą atveriamiems Uni versiteto duris, linkime sėk mingų studijų.
•K STUDIJOS — TAI DAUG IŠTVERMES REIKA LAUJANTIS KASDIENINIS DARBAS. APIE TAI KALBA MĖS SU DĖSTYTOJU. •K VASARĄ TURTAI
SURINKTI
•K STUDENTŲ VERTE
ŠVENTĖS
Musų mokslininkams-^ respublikinės premijos sV
PASAKOJIMAI APIE KOMUNISTUS
Pedagogikos baruose
Partijos Universiteto komiteto sekretorius <loc. K. Poš kus (nuotraukoje dešinėje) su pirmojo Lietuvos Teisingu mo liaudies komisaro AJ. Kozlovskio sūnumi Jurijumi. Visada reikšminga minėti jubiliejų, ypač malonu tada, kai jis draugo, su kuriuo verti bendrą darbų vagą. Todėl docento Kazio Poš kaus penkiasdešimtmečio su kakties proga norėtume pasi džiaugti jo darbais ir pasie kimais. Pokario metais baigęs vi durinę mokyklą, K. Poškus pradėjo pedagoginį darbą, kurį tęsia iki šiol. Sėkmingai
I
įsisavinęs lietuvių kalbos ir literatūros kursą, 1952 me tais jis gauna mūsų Univer siteto diplomą ir paskiriamas Vilniaus srities švietimo sky riaus instruktorium. Po dve jų metų jis jau Lietuvos TSR Švietimo ministerijos moky mo metodinio skyriaus vir šininkas. Nuo 1973 metų pereina dirbti į Universiteto Pedagogikos katedrą. Dveji metai yra partijos Universi-
lendorius“ (1961—1969) — teto komiteto sekretorius. Jubiliatą nuo pat pedago labai turiningas informacijos ginės veiklos pradžios jaudi šaltinis įvairiais švietimo ir na liaudies švietimo organi pedagogikos istorijos, moky zavimo, mokymo turinio ir mo, auklėjimo, demografijos metodų tobulinimo, mokymo ir kitais klausimais. si pažangumo, jaunimo auk Dirbdamas Švietimo minis lėjimo klausimai. Daugiau terijoje, jubiliatas pradėjo Apie nuolat stiprėjančius mokslo ir praktikos ryšius kaip dvidešimt metų jis pa mokslo tiriamąjį ir metodinį didėjančią fundamentinių darbų taikomąją reikšmę, mus, skiria bendrojo lavinimo mo darbą. Jo rezultatai paskelbti krašto tyrinėtojų indėl| Į tolesnį liaudies ūkio ir kultūra s kyklai. Mokytojų kvalifikaci periodiniuose leidiniuose, rin suklestėjimą kalba darbai, įvertinti 1977 m. Lietuvos ĮSI n jų tobulinimas metodiniuose kiniuose, monografijose. Jį respublikinėmis premijomis mokslo ir technikos srityje. ii rateliuose, kursuose, moky domino mokinių nepažangu Šios premijos paskirtos ir keliems Universite’o moksli, ii problemos, kurioms nlnkams: mo planų, programų, vado mo k vėlių parengimas ir jų spręsti jis atliko plačius so J. PIKCIL1NGIUI, filologijos kandidatui, docentui, FilJ P psichologinius, spausdinimo organizavimas, ciologinius, logijos fakulteto dekanui, — už vadovėlį-„Lietuvių J ti mokyklų aprūpinimas įvairio didaktinius tyrimus ir juos d bos stilistika" (I—II dalys); mis mokymo priemonėmis, aprašė disertacijoje, už kurią R. PLEČKAIČIUI, filosofijos daktarui, profeso-iui, FilJ if mokytojų darbo metodinė jam buvo pripažintas peda Sofijos istorijos ir mokslinio ateizmo katedros vedėjui, J ii kultūra buvo jo kasdieninis gogikos kandidato laipsnis už monografiją „Feodalizmo laikotarpio filosofija Lietui (I rūpestis. Bet jis — ne tik (1975). Šiai problemai skirtos k j organizatorius. Patsai sudaro dvi jo knygos: ..Kai kurie voje"; V. URBUClUI, filologijos daktarui. Baltų filologijos ki vadovėlius, rengia vaizdines darbo su sąlyginai perkeliais tedros profesoriui (kartu su autorių kolektyvu), j siTl priemones, rašo metodinius I—VIII klasių mokiniais darbą „Lietuvių kalbos gramatika" (I — III tomai). j ii nurodymus. Plačiai žinomi jo propedeutinės metodikos Respublikinių mokslo ir technikos premijų komiteto pli] t< lietuvių kalbos vadovėliai klausimai" (V., 1972) ir „Epi rusų mokyklos X klasės mo zodinis nepažangumas I—VIII mininkas, Lietuvos TSR Mokslų akademijos prezidentai g kiniams (išėjo 10 laidų), len klasėje" (K., 1976). Tai rimtas J. Matulis, kalbėdamas apie šių metų respublikinių J ši kų mokyklų X—XI klasėms įnašas į minėtos problemos mljų laureatų darbus, taip nusakė jų reikšmę: | d (išėjo 5 laidos). 1961 m. mo sprendimą. Autoriaus reko „Respublikinėmis premijomis įvertinti trys kapitalini] P kyklos gauna įo parengtą mendacijos įgyvendintos ne visuomenės mokslų darbai. Didžiai vertinga yra Moksli ri sieninių lentelių seriją fone tik mūsų, bet ir kitų respub akademijos Lietuvių kalbos ir literatūios instituto, taip J a tikai, kirčiui ir priegaidei likų mokyklinėje oraktikoje. Vilniaus V. Kapsuko universiteto mokslininkų parų >š] r< mokyti, o 1968 m. — 33 len Nauja mokslinės veiklos pirmoji labai mokslinė trijų tomų „Lietuvių kalbos gral teles morfologijai ir rašybai sfera atsiskleidė, kai jubilia matika". Remiantis gausia medžiaga, išsamiai ištirta ir apJ E mokyti. Visa tai kalba apie tas perėjo dirbti į mūsų Al rašyta lietuvių bendrinės kalbos fonetika, morfologija ■ e neišmatuojamą darbo dydį. ma mater. Čia jis susidomėjo sintaksė. Sis akademinis veikalas yra norminamasis į P Kazys Poškus mūsų visuo studentų adaptacijos proble mokslinis, jis svarbus tiek tiriant baltų, slavų bei kitai Zl menei žinomas ir kaip peda ma, siekia padėti jaunimui kalbas, tiek ir bendrajai kalbotyrai. į ši gogas beletristas, publicistas, sėkmingiau įsisavinti aukš Vilniaus universiteto Filologijos lakulteto dekano iii] S pedagoginių kalendorių suda tuosius mokslus, šiuolaikinę logijos kandidato J. Pikčilingio vadovėlis „Lietuvių ka bo] ti rytojas: gyvai ir įdomiai pa kultūrą. Surinkęs įdomios ir stilistika" — pirmasis fundamentalus šio pobūdžio ve,k] ži rašyti jo pedagoginiai vaizde vertingos medžiagos, jis da las mūsų krašte. Mokslininkas padėjo lietuvių kalbos st] liai, pavadinti „Dideli ir ma bar aktyviai dalyvauja moks listikos, jos mokslinių tyrimų pagrindus. I Ži ži" (Kaunas, 1969), kuriuose liniame gyvenime. Ligi šiol neturėjome darbo, kuris iš marksistinių ’ I O Sveikindami kolegą docen cijų tirtų ilgą ir sudėtingą filosofinės minties kelią mūs] j» autorius įkūnija gėrio idėjas ir smerkia blogi; 1970 m. tą su gražiu jubiliejumi, linkrašte. Šią spragą iš dalies pašalino Vilniaus universite] lė „Šviesa" išleidžia jo albumą kime jam geros sveikatos ir to profesoriaus R. Plečkaičio monografija Feodalizmo la] SI „Mūsų širdžių sutartinė": be naujų kūrybinių laimėjimų. kotarpio filosofija Lietuvoje". Autorius apžvelgė matc-ria] v, ProL L. JOVAIŠA, veik dešimt metų buvo listinių ir idealistinių tendencijų kovą to meto Lietuvoje] h doc. K. SIMASKA spausdinamas „Mokytojo kapažangių idėjų sklidimą." i P: Ti
ir rt
<iiiiiiiiU)uuiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiniiiiHiiiiiiniiiiiiiniiiiiiiiiuiiiiiHfftHiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiunKiiimuiiiiNiimimufiiHinniiHiiuiiiimnnfln«in
TAVO NUOMONE APIE VALGYKLĄ Ne vien knygomis ir dėstytoju žodžiais sotus studentas. Pilvas ne brolis, su juo nepasiderėsi. Ne visada musu studentai gali laiku, skaniai pavalgyti, šiuo metu Univer siteto studentus ir dėstytojus aptarnauja 5 valgyklos ir 10 bufetų, bet tai toli gražu neatitinka mūsų poreikiu. Dažnai per pietų pertraukas nutįsta ilgiausios eilės mai tinimo įstaigose, ne visi studentai spėia papietauti. Maitinimo nesklandumai labiausiai turėtu jaudinti pa čius studentus. Apie tai jie galėtu aktyviai pasisakyti fa kultetu profsąjungos susirinkimuose, iškelti viešumon pa stebėtus trūkumus, įrašyti savo pastabas pasiūlymų-pagei davimų knygose, esančiose kiekvienoje valgykloje ar bu fete, rašyti „Tarybiniam studentui“. Vieša paslaptis. Jog pasitaiko aplaidžių, nesąžiningu ir valgyklų bei bufetu darbuotojų. Per pertraukas, kada bufete daugiausia studentų, pasitaiko, kad darbuotojai tik ruošia produktus, o ne aptarnauja arba aptarnauja tik dėstytojus. Ateityje numatyta atidaryti dar dvi valgyklas ir bufe tą, tada padėtis žymiai pagerės, o kol kas reikia tenkin tis tuo, ką turime ieškoti vidinių rezervų. Universiteto studentu Ir darbuotoju profsąjungos ko mitetai, siekdami pagerinti studentu ir darbuotoju maiti nimą bei aptarnavimo kultūrą, sutinkant Didžiojo Spalio 60-tąsias metines, skelbia valgyklų ir bufetu konkursąapžiūrą. Konkurso tikslas — skatinti maitinimo darbuotojus ge riau, sparčiau aptarnauti dėstytojus bei studentus. Konkursas prasideda 1977 m. rugsėjo 1 d. ir vyks iki lapkričio 1 d. Vertinant bus atsižvelgiama i valgyklos, bufeto patalpų išvaizdą, sanitarinę higieninę būklę, valgyklos darbuotoju veiklą, siekiant sparčiau aptarnauti studentus ir darbuotojus, išduodamo maisto kokybę, vi suomeninių kontrolierių ir sanitarinės epidemiologinės stoties darbuotojų patikrinimo medžiagą, lankytoju pasta bas ir t. t. Kaip matome apžiūroje daug lems ir 'ūsu, studentu bei dėstytojų, žodis.
A. TRUMPULIS Studentų profsąjungos komiteto pirmininko pavaduotojas
iš Finansų ir apskaitos fakulteto Ik. — N. Ragaišytė, A. Ivanovą, II k. N. Sidorenko, IV k. — A. Semėnas, Iš Matematikos ir me iš Teisės fakulteto II k. chanikos fakulteto I kur — R. Rinkevičius, A. so — A. Špakauskas, A Vaitkus. Janeliūnas, N. PazniausUž elgesį, nesuderinamą kaitė, su tarybinio studento var iš Fizikos fakulteto I k. du, iš Universiteto paša — P. Eigminas, D. Taloč- lintas Teisės fakulteto I k ka, studentas J. Giniotis. Vai iš Medicinos fakulteto kinui net neteko išklausy I k. — D. Noreikaitė, IV ti pirmosios paskaitos, be k. — J. Meras, jo į šventę rinkosi drau iš Filologijos fakulteto gai, su kuriais kartu lai II k. — E. Sergejeva, I k. kė stojamuosius egzami — D. Ragauskaitė, nus. J. Giniotis pasirinko iš Pramonės ekonomi kelią, nederantį juo la kos fakulteto Ik. — A. biau būsimam teisininkui: Sčegauskas, V. Tarelienė, jis priėmimo komisijai iš Prekybos fakulteto I buvo įteikęs suklastotus k. — N. Juknevičiūtė, R. dokumentus apie darbo stažą. Margevičiūtė,
PAŠALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI
— O kaip su tais, ku tojams. Žinoma, tiems, — Neįsivaizduoju, kaip ruojančių cepelinų. rie į aukštąją mokykla kurie rūpinasi tavo liki reikės laikyti stojamuo Ir dėstytojas į studen sius. Vilniuj esu buvus ir tą turi žiūrėti kaip į sau mu. O gal nesutiksit, kad atėjo įsigyti tik diplomo? — Kančia jiems « anksčiau, bet Universite lygų. Jis pirmiausia turi yra dėstytojų, kurie atpute pirmąkart. Mane išgąs matyti žmogų, kuris turi pina savo, prirašo lentų tiems, jei tokių yra, o id dino šita aplinka: visi savo silpnybių ir pranašu lentas laiptuotų formulių, dėstytojams ne ką leng-l nepasiteiraus, ar viau. Sunku su tokiais kažkur skuba, visiems tik mų prieš kitus. Kol prade bet I mokslai galvoj, visi šne di pažinti kiekvieną stu klausantys viską suprato, sunku. — Bet tokius, reik ma| ar neturi klausimų ir ka tik apie įskaitas, egza dentą — tai vis atskira nyt, būtų galima suskail minus, — girdėjau birže asmenybė, kol jie įsitiki pan.? Dabar grynai apie ma čiuoti ir ant pirštų. Pa] lio mėnesį kalbant abi na, kad tu tikrai nori juos turientę, atnešusią pareiš išmokyti, o ne pasirodyti tematikos reikalus. Do grindinė dalis tokių, kul kimą stoti į Universitetą. daug žinąs, kad nori centas R. Kudžma dešimti rie lanko paskaitas, steni metai dirba Universitete. giasi mokytis. Kokie ji Tai būsimai (o gal jau jiems padėti, o ne šiaip Dabar skaito matematinės reikalai? tik prastumti paskaitą — — .. .Dėstytojas, skail dabartinei) studentei, ga praeina nemaža laiko- analizės paskaitas. Kaip lima sakyti, pasisekė. Ji pusmetis, kartais ir dau studentams sekasi per tydamas kursą, turi du] daugiau laisvės, negu niol dar spėjo pamatyti, kaip giau, o kai kada ir lieka kąsti šį kietą riešutėlį? kytojas mokykloj. Taip! studentai laiko egzami yra tam tikros programos] nus. Tiesa, dėstytojai jai ką reikia perskaityti. Ik] kol kas — baubas. Bet už kaip ir ką po ko — čia pusmečio, ko gero, teks dėstytojo kūryoingumas] jau ne pamatyti, o pačiai Per paskaitą dėstytojai patirti, koks saldus metas neaiškina kiekvienai — sesija; teks pakeisti smulkmenos, nesurašo vi] nuomonę apie dėstytojus sų taškųTam nėra ] (nežinau tik, į gerą ar laiko, ir ' reikalo, Ką tad] blogą pusę). Bet iki tos veiks studentas? Jis turi pirmos sesijos šimtai pamąstyti, daug ir savaran] skaitų, darbas skaitykloj, kiškai, nes, pasak prol. ' namie, Bandykime išsiKubiliaus, svarbiausia pa aiškinti nors dalį to, kas ruošti ne amatininką, j lemia sėkmingas ar ne ieškotoją, kuris tureda sėkmingas studijas. mas išeities tašką, pat] Taikomosios matemati sugebėtų viską surastu kos katedros docentą Ri Štai kodėl jokia masinį čardą Kudžmą rasime tu negali pakeisti dėstytoi] rintį ne marias laisvo Ji galbūt žinias perteiki laiko. Bet ir per tas su kuo puikiausiai, bet į — Kas nori suprasti ši skaičiuojamas keliolika siena tarp studento ir dės jai išmokyti mąstyti. į minučių jis pasakys — oi tytojo, vieno dėstytojo ar tą tikrai įdomų dalyką, Studentui žinoti | kiek daug — patį svar ba vieno studento neįvei mažiau ar daugiau pasi anksto, kas bus skaitomi mokę, supranta. Ir kuo per paskaitą, gal ir nebūl biausią: pasitikėjimas tarp kiama siena. Dar nemažiau svarbu ir daugiau laiko studijavai tina, tačiau po jos jis tu] dėstytojo ir studento bū tina ir pagrindinė sąlyga profesinis smalsumas, ku vienokią ar kitokią teo išsiaiškinti viską iki mal sėkmingam dėstytojo dar ris šių dienų studento remą, kuo ji sunkesnė, žiausios smulkmenei-I bui, pergalėmis vainikuo nelabai išvystytas. Su to paslaptingesnė, tuo dides Studijavimas taip pat inej jamoms buvusio abitu kiais studentais, kurie nis pasitenkinimas, kai ji nas, ir jo reikia mokyt'] riento studijoms. Toli 'trokšta žinių, lengva ir perprasta. Tai mažytė per Nereikia pamiršti ir lai] galė, kuri įkvepia darbui. valaikio. Mano suprat] gražu ne iš karto to pasi malonu dirbti. Paklaustas, ką daryti Bevalis žmogus tokios mu, būtina sportuoti. T| tikėjimo pasiekiama. įro dinėji, tavo nuomone, rei tiems, kurie jau pirmomis pergalės nepasieks. O ga da studentas neišseks dv«| kalingą ir įdomią teore studijų dienomis pasijuto bumų studijuoti mūsų fa siškai ir fiziškai, — ba] mą, o studentų žvilgsniai sėdį ne savo ratuose, do kultete užtenka bemaž vi gia docentas. I išduoda, kad auditorija centas atsako trumpai ir siems (aš manau, tik ko Taigi reikšmės sėkinir] netiki tavimi, kad jie ma tvirtai — išeiti. Matyt, kie 5% studentų jų sto goms studijoms turi daui no, jog dėstomas dalykas reikia sutikti su jo nuo- koja). Matematinė anali kas. Bet vienas iš svaf] ne itin jau taip ir reika mone. Geriau jau nusivil- zė — viena iš pagrindi biausių veiksnių — patml lingas, jų mintys kažkur ti dabar ir ieškoti „savo nių disciplinų, kuri ir for studento norai ir pastari kitur — kaime tarp pušy ratų", negu kankintis pa muoja matematinę pasau A, LEKAVIČIAI nėlių ar namie prie ga- čiam ir būti bėda dėsty- lėžiūrą.
ri
ki Pi V žr de
STUDIJUOTI
ur so sk te sc
REIKIA
MOKYTIS
i
m se te ve J. ja m žn bi
PIRMAKURSI,
Ar šventiška šventė? Mūsų aukštųjų mokyklų studentai, ypač humanitari nių fakultetų, per paskaitas ir seminarus labai daug sėdi ir nusisėdi. Girdėt, kad kai kurie net per pertraukas ne pajuda iš suolų. Po paskai tų — vėl prie knygų. Stu dentai ir pramogose (nebent išskyrus sportą, ekskursijas ir šokius) nesiskiria su kėde (televizorius, kinas, teatras, koncertai). Ir štai tylus, ramus, atrodo neaktyvus ir neagresyvus studentas atkrapšto užraktą ir nuvažiuoja taksi. Sulaiky tas nepaprastai tragiškai at gailauja Ir negali paaiškinti šitokio savo poelgio. Dar dažnesni ir keistesni yra gru piniai panašūs poelgiai, ku rie dėstytojams, nekalbant apie pačius studentus, prida ro daug rūpesčio. Jaunimą, kitąsyk ir suau gusius, šitaip keistai pasi elgti skatina ne rimtas už planuotas tikslas, poelgio re zultatas ir jo nauda, o pats šitokios veiklos procesas. Smulkus chuliganizmas kaip tik ir yra toks — tikrų gra žių žaidimų pakaitalas. Žaidimų teorijų yra nema ža. Kadaise Kantas ir Šileris, o dabar Hiuzingas bando juos aiškinti. Žaidimų bega lės, todėl nelengva juose susigaudyti, be to, juos, kaip vaikų darbą, laikome nerim tu dalyku. Visiškai nekrei piame dėmesio j suaugusiųjų žaidimus, o žmonės žaidžia ir ne visados taip, kaip no rėtųsi. Savo nuomonę apie žaidi mus turi ir psichologai. Jie mano, kad vaikų žaidimai — natūralus jų vystymosi pasi reiškimas ir forma; kad žai dimas reikalingas poilsiui, iš siblaškyti, atsipalaiduoti po
jei nori Įsigyti draugų, pa keliauti, išmokti dainuoti, šokti ir groti {vairiais muzi kos lnstiumentals, Tave kvie čia Vilniaus V; Kapsuko uni versiteto nusipelnęs dainų ir šoklų ansamblis. Priėmimas — rugsėjo mėn. 2, 5 ir 7 d. Aktų salėje (Čiurlionio 21/23) nuo 19 vai. Ansamblio valdyba
L. SKIRPSTO nuotraukoje: mūsų ansambliečiai šių metų respublikinėje studentų šven tėje.
darbo, tai žmogaus savotiška reakcija į nuovargį. Tyrinėtojai laiko žaidimus ir rimties antiteze. Nebūti nai jie esti susiję su links mybe, tačiau užkrečia žmo gų, jį patenkina. Žaidimais virsta visos žmogaus veiklos rūšys, kai nesiekiama nau dos, o pats užsiėmimo pro cesas teikia malonumą. Ši tuo atveju žaidimai virsta sa votiška kūrybos rūšimi ir jais lenktyniaujama, rungty niaujama tarpusavyje sie kiant nugalėti meistriškumu. Daugiausia masinių žaidi mų koncentruojasi šventėse, kaip savotiškose nekasdieniš kose laisvalaikio praleidimo formose. Ir yra pastebėta, kad gerų tradicinių švenčių (Dainų ir šokių, Derliaus, Žiemos ir Pavasario) metu netinkamo elgesio faktu ir nusižengimų žymiai sumažė ja, nors žmonių aktyvumas būna ir didelis. Todėl visoje studentų auklėjimo sistemoje jau vien dėl to turėtume rimtesnį dėmesį skirti jų šventėms. Žinoma, šventės reikšmė keleriopai yra di desnė, negu čia pabrėžta ir ji sprendžia įvairius uždavi nius. Studentų šventėmis
verta rūpintis ir dėl to, kad jų trūksta. Studentai tą spra gą bando užpildyti šunbaliais, išgertuvėmis, pseudošventėmis. Mat, daigelis stu dentų atitrūksta nuo savo gimtinių, su tradicinėmis mokyklos ir šeimos bei kito mis šventėmis, užpildžiusio mis ankstyvesnį nekasdieniš kų laisvalaikį. Buvę mokslei viai (tokių studentų dau giausia) patenka į didelius miestus ir į naują kolektyvą. Studentų šventės siejasi su svarbiausiais aukštosios mokyklos gyvenimo momen tais. Vienos šventės susifor muoja kaip tradicinės (moks lo metų pradžia pirmakur siams, diplomantų išleistu vės), kitos organizuojamos, kaip renginiai ir negali kar totis, nes poreikis tam iš nyksta (sakysim, Universiteto įkūrimo 400 metinės). Vie nuose fakultetuose (Filologi jos ir Istorijos) jau yra dide lis patyrimas, kituose tik ko pijuojama iš šalies ir nėra nieko sava. Apskritai, visose aukštosiose mokyklose šven čių tradicijų ir formų dar nėra gausu. Tai yra dėl to, kad net kai kurie pedagogai nesuvo
Tiesos keliu (JONO RAGAUSKO GIMIMO 70-METĮ MININT)
Jonas Ragauskas, Lietuvos TSR nusipelnęs kultūros vei kėjas, rašytojas, buvo šviesi, protinga ir kilni asmenybė. Visas savo jėgas jis paskyrė žmonių švietimo ir auklėjimo darbui. 1926 m. įstojo į Kauno universiteto Teologijos-Filo sofijos fakultetą, Filosofijos skyrių. Studijavo lietuvių li teratūrą, psichologiją ir filo sofiją. Išklausęs visą kursą, bet nelaikęs diplominių egza minų, įstojo į Kauno kunigų seminariją. Ruošėsi kunigys tei savo noru, niekieno ne verčiamas. Būdamas klieriku, J. Ragauskas sakė: „Mano jaunystės nuoširdūs troški mai — tapus kunigu tarnauti žmonių gerovei". 1935 m. buvo įšventintas kunigu. Tarnyboj turėjo gerą au toritetą, todėl 1944 m. rude nį buvo paskirtas dirbti Kau no kunigų seminarijoj klieri kų dvasios tėvu, netrukus ir dėstytoju. Dėstė filosofijos įvadą, racionaliąją psicholoRiją, kosmologiją, estetiką ir bažnytinę retoriką (iškalbą). iRijo profesoriaus mokslinį yardą. Visą laiką gilino savo žinias, stebėjo visuomeninio Ryvenimo audringus reiški nius. Labai jaudinosi, maty damas okupantų žiaurumus, 14 suruoštas žudynes, girdė damas žudomųjų žmonių, Ypač vaikų, klyksmą, kulko svaidžių tratėjimą ir po to sekantį girtų žudikų dainavi— šiurpas jį apimdavo, ^leisdavo dievą,kad sustab-
dytų karo žiaurumus, nu baustų žudikus. Dievo ranka nesustabdė tų baisių įvykių, J. Ragauskas ėmė abejoti jo tariamu teisingumu ir malo ningumu, pagaliau net jo bu vimu. Nustojo mehtis, pakry po į ateizmą. J. Ragauskas taip rašo viename savo straipsnyje apie šį laikotarpį: „Mane giliai piktino bažny čios nejautrumas vargo žmo nėms, sotus ir prabangus dvasininkų gyvenimas, jų gobšumas, draugavimas su turtingaisiais, privilegijuota padėtis visuomenėje. Ilgai niui įsitikinau, kad religinės dogmos — tai ne šventos ti kėjimo paslaptys, bet papras čiausios ir dažnai gana gru bios nesąmonės, o visa reli gija — tik prietarai“. Pamatęs, kad religija ir ka talikų bažnyčia nėra kultū rinės ir socialinės pažangos veiksniai, Ragauskas ryžosi atsisakyti religinių iliuzijų ir ieškoti tiesos kitu keliu. Tai gi 1948 m., po 13 metų ku nigavimo, J. Ragauskas pa siuntė Panevėžio vyskupui Paltarokui pareiškimą, kuriuo atsisakė kunigo vardo ir pa prašė atleisti jį nuo Kunigų seminarijos profesoriaus pa reigų. Ryžosi pasišvęsti lekto riaus darbui, skleisti mate rialistinę pasaulėžiūrą plačia jai liaudžiai, padėti žmonėms pažinti tiesą. Važinėjo po vi są respubliką. Iš viso yra perskaitęs daugiau kaip 1600 paskaitų. Jo klausytis susirinkdavo pilnos salės, nes jo paskaitos pasižymėda vo nuoširdumu, paprastumu, nuoseklumu, gilia erudicija ir vaizdingumu. Jis bsvo giliai
išstudijavęs bibliją ir kitas religines knygas, žinojo jose sutinkamus prieštaravimus, suprato religinių „tiesų" klaidingumą, nesutaikomumą su mokslo pasiekimais. Taigi jo žodžiai, griaunantys reli gines dogmas, buvo svarūs ir veiksmingi. Iš daugumos klausytojų akių buvo matyli pritarimas prelegentui. Atei davo į paskaitas ir priešiškai nusiteikę tikintieji, kurie replikomis ir užgaulingais klausimais, liečiančiais jo as menį, stengėsi sudrumsti pa skaitų rimtį. Į tuos Klausimus J. Ragauskas atsakinėdavo ramiai, nesikarščiuodamas, nepakeldamas balso, tik daž nai ironizuodamas savo prie šininkus. Už aukštą paskaitų lygi ir literatūrinį darbą Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba 1964 m. suteikė J. Ragaus kui respublikos nusipelniusio kultūros veikėjo garbės var dą. Paskutinę viešą paskaitą jis skaitė 1967 m. balandžio 15 d. Vilniaus universiteto Gamtos fakultete apie religi ją ir mokslą. J. Ragauskas daug rašė ir vertė iš kitų kalbų. Jo pa rašyta ir išversta apie 20 knygų ir daugybė straipsnių. Pagrindiniai jo literatūriniai darbai yra šie: „lte, missa ėst" (1960) — nuoširdus au tobiografinis pasakojimas apie savo mokymąsi, dvasios pergyvenimus, pasaulėžiūros persilaužimą ir perėjimą į kovotojų prieš prietarus gre tas. Už šią knygą J. Ragaus kui buvo paskirta respubli kinė premija. Knyga turėjo 5 leidimus, ji išversta į lat vių, lenkų ir rusų kalbas;
kia studentų šventės vertės aukštosios mokyklos gyveni me ir kad pati šventė, kaip tam tikras reiškinys, pakan kamai teoriškai ir praktiškai neišnagrinėta. Studentų šventėje stipriau sias akcentas krinta pramo goms. Siekiama, kad būtų linksma. Atrodytų lyg ir ge rai. Bet šventė pirmiausia tu ri turėti prasmę. Pramogoje prasmė dingsta, ji nežymi, nepajuntama. Pramoga išves tinis šventės komponentas. Be pramogos geros šventės nebūna, bet ji remiasi apei ga. Apeigų priemonėmis pa žymimas įvykis, dėl kurio ir švenčiama. Apeiga leidžia iš karto pasiekti nekasdieninį lygį, pakilti virš kasdieny bės. Apeiga tai iškilmingo bendravimo forma. Joje sim bolinėmis priemonėmis, daž nai pasitelkiant meno formas, pažymimas svarbus visuome ninis faktas. Visa bėda, kad apeiga susiformuoja vėliau siai. Apeiga šventę lyg aku muliatorius pakrauna, o pra moga iškrauna. Bet ir pramoga pramogai nelygi. Yra neaktyvi pramo ga, kurią pažymėsime seno viniu lietuvišku žodžiu
VĖPSONE. Studentų šventėse daug vėpsonės, bet, žinoma, be jos neišsiversi. Tačiau yra aktyvios pramogos, tai ŽAIDIMAI. Jie vertingi tuo, kad, sakysim, šokyje, eiseno je, demonstracijose visi pa sidaro dalyviais, tai iš karto leidžia pajusti šventinę nuo taiką. Žinoma, tarp apeigos ir žaidimo yra ryšys. Apei ga, kaip nurodo tyrinėtojai, turi būti lošiama pagal vie ną taisyklę, žaidimai pagal daugelį. Apeiga pakelia, ža dina intelektą, pramoga at palaiduoja, skatina demonst ruoti meistriškumą, rungty niauti. Aišku, nei apeigos, nei pramogos negali būti be or ganizatorių. Šventė dar turi turėti savus judintojus, va dovus, pagrindinius aktorius, nors tai nėra ir spektaklis, bet gyvenimo forma. Tie visko judintojai yra švenčių personažai. Filologų šventėse Universitete toks personažas yra ne vienas. Bet kituose fakultetuose jų mažoka. Dar svarbu šventei ir šventiška prasminga vieta. Universiteto filologams tai berželis. Petras PEClURA Filosofijos dėstytojas
„Nenoriu dangaus" (1963). — dialogo forma nagrinėjamos moralės normos, įrodoma, kad jos ne dievo duotos, o žmonių socialinių santykių nustatytos; „Anuo metu" (1966) — tai sekmadieniais ir šeštadieniais bažnyčiose skaitomų evangelijų kritiška apžvalga, jų komentarai; „Žmogus ieško tiesos" (1972) — po autoriaus mirties išleis tas jo straipsnių rinkinys su rašytojo Vyt. Radaičio įžan giniu straipsniu. Siame rinki nyje labai įdomūs šie straips niai: „Kodėl aš mečiau kuni gystę" (94—103 psl.), „Ar gyveno Kristus?" (235—239 psl.) ir paskutinis J. Ragaus ko atviras laiškas visuome nei, parašytas gulint ligoni nėje, prieš mirtį, jame auto rius pasisako, kad, ir stovė damas akis į akį su mirtimi, jis lieka nesvyruojančiu ateistu. Iki gyvenimo pabai gos jis ėjo teisingu ir visuo menei naudingu keliu. Kuo gi galima paaiškinti J. Ragausko pasaulėžiūros persilaužimą, kaip suprasti, kad 13 metų kunigavęs ir pasiekęs kunigų seminarijos profesoriaus postą, tapo ateistu, paskelbė tezę „Ne noriu dangaus". Iš tos kny gos I dalies, kur 'odoma au toriaus diskusija su kun. Vy tu apie dievo buvimą, bažny čios vaidmenį kultūros istori joj, apie gyvenimo prasmę gyvybės atsiradimą ir kt., matyti, kad autorius pakeitė savo pažiūras, susipažinęs su marksistinės filosofijos pa grindais ir įsisavinęs dialek tinio materializmo filosofinį metodą. Liesdamas gyvybės atsiradimo ir evoliucijos klausimą, J. Ragauskas rašo („Nenoriu dangaus", 100 psl.): „Klausimą, kuris Tau atrodo be dievo pagalbos ne išsprendžiamas, dialektinis materializmas yra išsprendęs, atskleisdamas kiekybinių pa kitimų perėjimo į kokybinius pakitimus dėsnį. Metafizi
kams ir teologams atrodo, kad gyvybė yra nemedžiaginės substancijos veikimo pa darinys, o iš tikrųjų gyvybė — tai tam tikra materijoj judėjimo forma, nauja mate rijos kokybė. Taip pat, pa sak teologų ir scholastų, per ėjimas iš žemesnės gyvybės formos į aukštesnę, esąs ne įmanomas be antgamtinių jė gų pagalbos. Tuo tarpu dia lektinis materializmas šiame natūraliame gamtos vysty mosi procese nemato nieko antgamtiško". Iš čios citatos matyti, kad J. Ragauskas bu vo giliai išstudijavęs ir įsi savinęs F. Engelso „Gamtos dialektiką". Jis turėjo teisin gą supratimą ir biologijos klausimais, kas labai svarbu materialistinės pasaulėžiūros formavimuisi. Žinojo jis ir Darvino evoliucijos teoriją, savo paskaitose ją paminėda vo. Beveik 20 metų ėjęs nau juoju keliu, aiškindamas tik rąjį kelią į tiesą, J. Ragaus kas ir pats nuolat mokėsi, gi lino savo materialistinę pa saulėžiūrą. Knygos „lte, missa ėst" pabaigoje (509 psl.) jis rašo: „Metęs kuni gystę, ėmiausi ypatingai ati džiai studijuoti dialektinį ir istorinį materializmą Vakari niame marksizmo-leninizmo universitete. Įsitikinau, jog tai — puikus mokslas, pa grįstas tikrovės faktais ir jų teisingu aiškinimu, be kokių nors fantastinių orasimanymų ir iškraipymų, kurių taip gausu idealistinėje filosofijo je”. J. Ragauskas mirė vėžio liga (1967.X.12), būdamas 60 metų amžiaus. Mirtis per anksti jį išplėšė .iš kultūri nio darbo aktyvistų gretų, tačiau jo mokslinis paliki mas, spaudoje paskelbti vei kalai ir straipsniai užtikrina autoriui nemirtingumą. Jie bus kelrodžiu jauniesiems. Prof. Jonas DAGYS
Dėmesio! ĮSIRAŠYKITE Į
KOMJAUNIMO ĮSKAITĄ!
Visi pirmo kurso studen tai komjaunuoliai privalo Įsirašyti į komjaunimo įskai tą iki rugsėjo 3 d. Įrašoma tokia tvarka: Fil.F, IF — Universiteto centriniai rūmai, 15 kamb. (komjaunimo komitetas), MMF, FF, ChF — Mate matikos ir mechanikos fakul teto visuomeninių organiza cijų kambarys, MF, GF — Medicinos fak, vfsuomeninlų organfzacijų kamb., PEF, FAF, PF, TF — Finan sų ir apskaitos fakulteto vi suomeninių organizacijų kamb. Neturintys VLKJS nario Įskaitos kortelių Įrašomi į laikiną įskaitą. Dirbame kasdien nuo 9 iki 21 vai., šeštadieni ir sekmadlenĮ nuo 9 iki 18 vai. LLKJS Universiteto komitetas
KVIEČIA BIBLIOTEKA
Rugsėjo mėn. 12—19 d. Universiteto Mokslinė bllioteka organizuoja I kursų stu dentams atvirų durų dienas. Pirmakursiai grupėmis gali lankytis bibliotekoje rugsėjo 12—16 d. nuo 12—17 vai., rugsėjo 17—18 d. (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 10 vai. iki 16 vai. Pageidautina, kad kuratoriai užregistruotų gru pes iš anksto Informacijos skyriuje (Mokslinė bibliote ka, III aukštas, tel. 2-63-88).
KVIEČIAME pirmakursius rugsėjo 3 d., šeštadieni, 19 vai. Į Universiteto centrinių rūmų kavinukę sutrypti pol kos, pažaisti liaudies žaidi mų, pasižiūrėti skaidrių ir ki tokių Įdomybių. Tradicinę „fuksų" vakaronę organizuoJa VU kraštotyrininkų klubas
STUDENTE! Jeigu tau reikalingas sa natorinis ar fizioteraplnis gy dymas, jei sergi Kokia kvė pavimo, virškinamojo trakto liga, skundiesi akimis, širdi mi, nervų sistemos sutriki mais, — gali nepertraukda mas studijų, gydytis Univer siteto profilaktoriume. Tam reikia gauti aukštųjų mokyk lų poliklinikoje sanatorinįkurortlnį lapą ir pareiškimą Studentų profsąjungos komi teto pirmininko vardu įteikti fakulteto profbiurui. Keliala pio Į profilaktoriumą kaina 24 dienoms — 15 rub. 30 kap. Nemokamai kelialapiai išduodami mokslo pirmū nams, donorams, sunkiau be siverčiantiems studentams. Rugsėjo 2 d. Universiteto profilaktoriume prisidės nau ja pamaina. Teiraukitės fa kultetų studentų profbiuruose.
KRAŠTOTYRININKŲ AŠTUNTOJI
Ruqpjūčio 14 d., sekmadie nio vakare. įvyko iškilmin gas ekspedicijos uždarymas Visi dalyviai susirinko | sporto aikštelę, nuleidžiama tradicinė klubo vėliava. Gar bė ją nešti suteikiama litua nistams — trečiakursei D. Greičiūtei ir antrakursiui R. Petrauskui (juos ir matome A. Petrašiūno nuotraukoje; kairėje — ekspedicijos va dovas FAF vyr. dėstytojas V. Mačiekus). Darniai išsiri kiavęs būrys žingsniuoja link Tauragnu kultūros na mų. Čia 19 valanda susirin ko kolūkių valdybų atstovai, apylinkės Džd tarybos, ra jono kultūros skyriaus bei kraštotyrininku organizacijos vadovai, mokytojai, kolūkie čiai. Ekspedicijos vadovas V. Mačiekus pradeda ataskaitini susirinkimą. Nuveikto darbo rezultatais džiaugiasi atskiru grupių vadovai, kalba Ute nos raj. kultūros skyriaus vedėjas Z. Stankevičius, kviesdamas kitais metais vėl atvažiuoti j Utenos rajo ną. Ne vienas dėkoja tauragniekiams už malonų priėmi mą, svetingumą. supratinqu mą.
Dvi savaites nepaprasto grožio Tauragnų apylinkėse darbavosi Vilniaus universiteto kraštotyrininkai. Anot Tau ragnų apylinkės Vykdomojo komiteto pirmininko V. Atkočiaus (beje, daug pagelbėjusio ekspedicijai), kraštotyri ninkų buvę pilni visi apylinkės keliai, jų buvę galima rasti kiekvienoje sodyboje — pradedant garsiaisiais T. Til vyčio Gaidžiais ir baigiant klaidžia Minčios giria. Kraš totyrininkų pulko iš tikrųjų nemažo būta. Vien iš Uni versiteto 90 asmenų (iš Fil. F — 41, IF — 19, MMF — 13, FAF — 8, PEF, PF, GF, FF — po du MF — 1). O kur dar Konservatorija, Dailės institutas, Čiurlionio meno mo kykla, Mokslų Akademijos ir kiti institutai, muziejai. Iš viso ekspedicijoje priskaičiuota 130 krašto tyrinėtojų. Tą gausų būrį valgydino Universiteto Studentų profkomitetas, kuriam visi ekspedicijos dalyviai yra dėkingi. Dirbama buvo susiskirsčius į penkias grupes: sociologų, istorikų, etnografų, kalbininkų ir tautosakininkų. Kaip niekad rimtai šiais metais buvo pasiruošę sociologai. Grupės vadovo, Universiteto Sociologinių tyrimo labora VU III k. matematikės Dalia Jankauskaitė ir Daina Ga torijos darbuotojo J. Eiduko iniciatyva, bendradarbiaujant šytė užrašinėja šokių muziką iš Stasio Toleikio, q. m., ir Elenos Toleikienės, q. 1910 m. Tarp kitko, vier su MA Istorijos instituto sociologais, buvo paruošta išsa iš jų — Daina tapo Kraštotyros 77 Merųele. Sveikinam® mi anketa kaimo gyventojams kompleksiškai tyrinėti. Si O štai ką jos rašo apie savo darbą ekspedicijos dien anketa apėmė šeimos ir darbo jėgos problemas, kolūkie rašiyje: „Tikriausiai, pats geriausias darbas — rinkti š kius. Žmonės Puola i tokj entuziazmą, kad paskui čių gyvenimo sąlygas ir interesus, požiūrį į gyvenvietes stabdysi, (. . .) išeinant laukais dar ilgai aidi maršai ir t. t. Užpildyta apie 600 anketų. Apdorojus anketas, ti polkos, aidi, kol mes dingstam už. miško. Ir nepabaigian kimasi gauti įdomių (fiiomenų apie Tauragnų nūdieną. liaudies valsų ir polkų ritmai (...) pasakojimai apie (. . .) išmokimą (...) O paskui — sūris, šviežios bulvė Istorikų grupės uždavinys — rinkti atsiminimus apie kiaušinienė, pienas, naminė duona ir kt. svarbiausius šio šimtmečio politinius įvykius, vienaip ar rių verta išsėdėti ten dar kelias valandas kitaip turėjusius įtakos Tauragnų apylinkėms. Užrašyta šeimos, kolūkio istoriją, paklausyti (. . .) duonos ir alaus receptų (. . .). daugiau nei penkiasdešimties apylinkės gyventojų atsimi viską, ką jus visi atskirai renkat (. . .)“. nimai apie tarybų valdžios kūrimą 1918—19 metais ir jos A. STANEVIČIAUS atkūrimą 1940 metais, apie pažangių idėjų olitimą tarp tauragniškių buržuazijos valdymo metais, apie tauragniškių dalyvavimą Didžiajame Tėvynės kare, apie buržuazinio na cionalistinio pogrindžio likvidavimą pokario metais, apie kolūkių kūrimąsi ir jų stiprėjimą. Taip pat rinkta medžia ga apie ordinais ir medaliais apdovanotus darbo pirmū nus. Pa-vyko užtikti senukų, menančių Didžiąją Spalio so cialistinę revoliuciją. O J, Strazdas iš Sėlės kaimo matė ir girdėjo kalbant V. Leniną. Istorikams vadovavo absol ventas A. Kšenavičius, V k. istorikė D. Blažytė ir aspiran tė S. Stungurienė. Nemažą paramą kraštotyrininkams su teikė Tauragnų vidurinės mokyklos mokytojai J. Belopetravičius, J. Petrėnas, R. Palskis. Etnografai daugiausia domėjosi darbo, kalendoriniais ir šeimos papročiais, šių papročių transformacija socializmo sąlygomis, tradicinių papročių elementų panaudojimu šių Šioje A. Petrašiūno nuotraukoje matome PF II k. stu dienų šventėse ir programose. Taip pat buvo rinkta me dentę A. Kleponytę su koleqe iš Dailės instituto, nešan džiaga apie kolūkiečių maistą ir mitybą, žemdirbystę ir čias Viena iŠ 80 surinktų eksponatų. Ne visus mus domi eksponatus žmonės galėjo atiduoti, pagaliau — žvejybą, liaudies pedagogiką, mediciną, meteorologiją. Pa nančius kitų ir atnešti neįmanoma, kad irdidžiuliems entuzias daryta per 300 aprašų. Etnografams talkino Dailės insti tams. Nors. . . keletas šaunuolių atitempė iš šiaudu pintą skrynią. Ekspedicijos dalyviai nuveikė didelį darbą, re tuto ir Čiurlionio meno mokyklos dailininkai (vadovas — senesnius liaudies meistrų darbo baldus, Čiurlionio meno mokyklos dėstytojas J. Daniliauskas), pa gistruodami žemdirbystės įrankius. įvairius namų apyvokos daiktus. darę apie 200 piešinių, kuriuos dar ekspedicijoje nupirko Adresus perdavėme Liaudies buities muziejaus darbuo tojams. Jie atvažiuos su mašina ir nupirks. Liaudies buities muziejus. Etnografai ir kiti ekspedicijos dalyviai surinko per 50 eksponatų, keliasdešimt fotonuo traukų, keliolika senų knygų. Dalis eksponatų pateko į Lietuvos TSR Istorijos ir etnografijos bei Utenos Krašto RŪPINIMASIS ISTORIJOS PAMINKLŲ IR KITŲ KUL tyros muziejus, o daugiausia — j Liaudies buities muziejų. TŪROS VERTYBIŲ IŠSAUGOJIMU — TSRS PILIEČIŲ Iš T.SRS Konstitucijos Etnografus konsultavo Istorijos instituto etnografijos sek PAREIGA. projekto 67 straipsnio. toriaus vyr. mokslinis bendradarbis, istorijos kandidatas V. Milius, -atskiriems kraštotyrininkams-etnogralams para mą suteikė šiuolaikinių papročių specialistė, istorijos kan didatė I. Čepienė. O šiaip visus etnografus rikiavo, eks KALBININKŲ DIRBTA narte, penktakursė klasikė nioję dialektologus. No ponatus tvarkė klubo veteranas, matematikas V. Dagys. D. Juzeliūnaitė ir kt. J. rint padaryti tvirtesnes iš Tautosakininkai džiaugiasi savo darbo rezultatais: užra SMAGIAI IR NAŠIAI Starinskaitė surinko duo vadas, reikia specialių ty šyta per du tūkstančius vienetų tautosakos. Iš jų tūkstan menis gyvūnų bei gimi rinėjimų. tis su viršum dainų, apie 500 pasakų, sakmių ir padavi Žodis smagiai, kurį pa kojo K. Eigmino (jis dar nystės terminų anketoms. mų, tiek pat smulkiosios tautosakos, 130 instrumentinės Visi minėti ir kiti pa Turėjome ir rusistą — stebėjimai didžiai svarbūs muzikos melodijų, aprašyta 30 liaudies šokių ir žaidimų. sirinkau grupelės darbui ir konsultavo vietovar Sutvarkyti tautosakos rinkiniai papildys Lietuvių kalbos apibūdinti, tarmėje turi džių bei žodžių rinkėjus), A. Litviną, kurį domino kalbos mokslui. Dėl vie ir literatūros, instituto rankraštyną, Konservatorijos fono keletą reikšmių: 1) links praktikančių R. Žukaitės tarmės slavizmai. tos stokos nebeišsiteks teką. Tautosakininkams vadovavo klubo veteranė, litua mai, 2) darniai, 3) vik ir D. Kvedaravičiūtės, ku Stengtasi aprašyti tar morfologijos įdoipybės nistė G. Meilutytė. mės fonetiką, morfologiją, riai. .. rios keletą kartų ir šiltos Galima paminėti, jog gre Ekspedicijos metu pagyvėjo apylinkės kultūrinis gyve Iš tikro, kalbininkai šį vakarienės (pietums — sintaksę (II k. lituanistės timos vilniškių tarmės kai nimas. „Ąžuolo" ir T. Tilvyčio kolūkiuose vyko susitiki mai su kolūkiečiais — ūkių vadoyai pasakojo apie kol met buvo linksmi, darnūs, sausas davinys!) atsisakė, D. Stankevičiūtė, N. Ta- kurios morfologinės--ypa ūkių pasiekimus, ateities planus, pateikė medžiagos iš kol vikrūs ir. .. jų buvo daug norėdamos „iškrėsti" pa luntytė, IV k. M. Auguly tybės gana giliai įsiibrau Atidžiai klausantis na į uteniškių plotą ūkių istorijos. Šiuos susitikimus mes panaudojome krašto — 23 (įskaitant II k. litua čias atokiausias sodybas. tė). tyros propagandai, pasakojome apie ekspedicijos tikslus, nistes, atlikusias dialektoRinkta ne tik vietovar įrašų, kurių nemažą dali Griežtai vilniškių-utenišTauragnų kolūkis mus pakvietė į visuotinį kolūkiečių su loginę praktiką). Atrody džiai, bet ir kita onomas- iššifravo aspirantas S. Va kių tarmių ribą galima sirinkimą, kuriame buvo aptariami kolūkio šių metų ori tų, ką tokiam dideliam tinė medžiaga — pravar lentas, paaiškėjo, kad tam nustatyti pagal fonetinius mojo pusmečio laimėjimai, svarstomas naujosios TSRS būriui vienoje apylinkėje dės (apie 550), gyvulių tikrose pozicijose trumpas faktorius — dzūkavimą ir Konstitucijos projektas. Ne kartą mūsų dainininkams ir veikti. Ir dar našiai?! Pa vardai (apie 600), sure balsis a yra gerokai redu žadininkavimą. šokėjams teko improvizuoti meninę programą. Gerai, kad prieškirtinis a gistruotos visos pavardės kuotas; Sintaksę pagal naujai I ekspedicijoje dirbo grupė Universiteto Etnograiinio an sižiūrėkim. Štai šešiese surinko ir vardai. Neblogai dar (^bendrinės kalbos o, uo) sudarytą išsamią doc. V. samblio dalyvių, kuriems dažniausiai sukraudavome visus daugiau kaip 2500 vieto bavosi I k. lituanistė M. turi labai ryškų o atspal Labučio programą apraše saviveiklos „malonumus". Viena ekspedicijos diena buvo skirta pasižvalgyti po vardžių. Rinko nuosekliai, Slušinskaitė, angliste L. vį (dažnokai taip ištaria IV k. lituanistė M. Augu rajoną. Aplankėme Utenos kraštotyros muziejų, keliavome mas ir kirčiuotas a). Įsiti lytė. Darbščios studentės kruopščiai — kaimas iš Kazlauskaitė. „Audros" būrio partizanų keliais, aplankėme Vyžuonas, Kaip ir kiekvienoje dia- kinta, kad tauragniškiai triūsas laukia apibendrini kaimo, stengdamiesi net Užpalius, Daugailius. Apžiūrėjome ir Tauragnų apylinkės ir atskirus vienkiemius lektologinėje ekspedicijo gerai skiria priegaidės. mo. kultūros paminklus. Visiems įsiminė kelionė pėstute apie „iššukuoti", kad būtų ga je, nepamiršome vaizdin Atrodo, darosi aišku, ko Vos kelios savaitės pra 10 km ilgio Tauragno ežerą, aplankėme paminklinį akme lima tvirtai pasakyti: tau gų, šmaikščių žodžių Lie dėl dialektologų buvo im ėjo, kai baigėsi ekspeili nį, pastatytą 1941 metais nužudytų tarybinių aktyvistu at ragniškių onomastikos tuvių kalbos žodynui. Su ta teigti apie priegaidžių cija, kurios kalbinė me minimui ir padėjome gėlių prie jo, apžiūrėjome archeo turtai suregistruoti. Jie lasiota per 2500. O kiek supanašėjimą, neskyrimą. džiaga bus tvarkoma, ap logijos ir dailės paminklus. Kompleksinė aštuntoji kraštotyros ekspedicija —- jau gražiai susirikiuos Lietu dar jų slypi 1,5 km juos Pastebėjome, jog kartais dorojama, iš jos ruošiam praeitis. Prieš akis Universiteto profesorių, docentų, buvu vių kalbos ir literatūros toje, kurios maža dalis iš tvirtagalė priegaidė gali straipsniai, kursiniai dar sių studentų-aktyvistų atsiminimų rinkimas, eksponatų instituto vardyno fonde. šifruota. Daug vertingų, būti ištariama šiek tiek bai, tačiau ir dabar aišku Universiteto Komjaunimo muziejui rinkimas, Universiteto Kaip čia nepaminėsi eks gyvų sakinių iš žmonių kitaip, negu įprastai, striu kad, darniai dirbdama profesorių kapų aiškinimas ir kiti nemažiau svarbūs dar pedicijų veteranų aspiran lūpų kruopščiai užfiksavo kiau. Tokie ištarimo atve grupelė pasiekė išties pui bai, skirti mūsų Alma Mater 400-mečiui. tės S. Krinickaitės bei R. II k. lituanistės V. Nek- jai gana dėsningi, juos kių rezultatų. V. MAČIEKUS Kasparo, V k. lituanistės riošiūtė, V. Gailevičiūtė, galima preciziškai aprašy Ekspedicijos vadovas, B. STUNDŽIA R. Rutkūnaitės, pikantiš N. Tvarijonaitė, J. Jony- ti. Ar ne tai bus supai Universitelo Kraštotyrininkų klubo pirmininkas
KAINA 2 KAP.
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1050 METŲ
REDAKCIJOS ADRESAS:
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25834, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
LKP CK leidyklos spaustuvė
Tiražas 2000 egz. Užs. Nr. 2503
LV 12910
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA