UatRVBII2IS sucroenuas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1974 m. birželio 28 d
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
12S
Laimingo kelio i974-ųjų metų absolventai! 9
Gamtos fakulteto dekano doc. R. Tarvydo
žodis absolventams Brangūs absolventai, baigiasi Jums studentiškas gyve nimas. Pradedate naują, savarankišką gyvenimą. Aukšto|i mokykla padarė viską, kad Jūs taptumėte gerais, aukš tos kvalifikacijos specialistais, karštais mūsų tarybinės tėvynės patriotais. Jaunieji specialistai — tai nauja mūsų tarybinė inte ligentija, kuri turi būti pasiruošusi vykdyti svarbias vi suomenines funkcijas. Jaunasis specialistas nuo pat pir mosios darbo dienos tampa ne tik veikėju profesine prasme, bet ir žmonių vadovu, jų auklėtoju. Todėl iš Jūsų visuomenė laukia, kad Jūs būtumėte plačios erudi cijos, tvirtų komunistinių įsitikinimų, aukštų moralinių idealų žmonės. Jūsų praktinėje veikloje gali pasitaikyti klausimų ar uždavinių, kurie atrodys sunkoki, iš pirmo žvilgsnio ne visai suprantami ir neišsprendžiami. Tai natūralus reiški nys. Kokius bepaimtume aukštųjų mokyklų planus ir programas, jos negali numatyti visų klausimų, kuriuos -kelia labai turiningas, nuolatos progresuojantis tarybinis gyvenimas. Jūs šiuos sunkumus įveiksite, tik reikės kiek Jaugiau ryžto ir darbo. Užtai Universitetas Jus išmokė giliai ir visapusiškai įžvelgti įvykių ir reiškinių turinį ir esmę, išmokė detaliai analizuoti, sintetinti faktinę medžia gą ir daryti teisingas, mokslines išvadas ir svarbiausia kaip reikia jas panaudoti sprendžiant praktinius klau simus. Jūs susipažinote su visais tokiam, t. y. kūrybi.iam, darbui reikalingais metodais ir sukaupėte reikiamą naujausių teorinių ir praktinių žinių bagažą. Nereikia manyti, kad Jūsų, absolventai, studijos jau baigėsi. Taip galvoti yra klaidinga. Baigus Universitetą, prasideda naujas mokymosi ir darbo etapas. Prasideda gi li, labiau savarankiška mokslo ir gyvenimo aktyvi kūry binė studija. Aukštoji mokykla Jums suteikė specialybes ir atitinka mas kvalifikacijas. Šiuos garbingus vardus Jums galuti nai pripažins tarybinė visuomenė, kolektyvai, kuriuose dirbsite, kada Jūs atsidavusiu ir sąžiningu darbu, pavyz dingu asmeniniu gyvenimu ir aktyvia visuomenine veik la įrodysite, kad to nusipelnėte. Todėl Jums, brangūs ab solventai, neabejotinai kiekvienam dar teks laikyti ne vieną sunkų ir atsakingą savarankiško specialybės darbo ir gyvenimo egzaminą. Šąlygos jiems laikyti susidaro tikrai puikios. Jūs baigiate Universitetą ypatingu mūsų Tėvynei laikotarpiu: visa tarybinė liaudis vykdo devinto jo penkmečio sprendžiamųjų metų planus ir uždavinius, kurie tikrai dideli ir atsakingi. Šio ir kito penkmečio darbo baruose ir bus Jūsų subrendimo specialybėje egzaminai. Universiteto profesoriai ir dėstytojai yra giliai įsitikinę, kad Jūs visi būsite pirmose komunistinės visuomenės kūrėjų gretose. Mūsų žilasis Vilniaus universitetas visuomet didžiavosi ir didžiuojasi savo auklėtiniais. Jie nuolatos puošė ir garsino jį savo darbais ir triūsu. Mes įsitikinę, kad ir Jūs išsinešate pagarbą ir meilę Vilniaus universitetui, di džiuojatės, kad jį baigėte, ir pasiryžę jo garbę, šlovę ir tradicijas puošti naujais dar didingesniais darbais. Mes norime, kad Jūs jo nepamirštumėte. Visuomet, pasitaikius progai aplankykite savo Alma Mater, kuri paruošė Jus savarankiškam gyvenimui, kur praleidote gražiausius stu dentiško gyvenimo metus, pilnus atkaklaus darbo, rūpes čių, jaunystės, juoko, laimės, draugystės, svajonių ir stu dentiškų išmonių. Mes visuomet Jūsų laukiame ir visuo met Jus sutiksime su ilgesiu. Žinokite, kad Universite to profesoriai bei dėstytojai visuomet domėjosi ir domi si savo auklėtinių darbu, jų asmeniniu gyvenimu, giliai Pergyvena jų nepasisekimus ir džiaugiasi laimėjimais ir darbo pergalėmis. Būkite drąsūs, tvirti, ryžtingi ir nebijokite sunkumų.
1945 m. Universiteto dieninį skyrių baigė 48 žmonės, 1950 m. — 539, 1955 m. — 478, 1960 m. — 566, 1965 m. — 607, 1970 m. — 1001, Pernai Universitetas iSleido 1136 Jaunuosius specialistus.
j—» ONA dienų, kurios nebepasikartoja. įj Vienintelį kartą kiekvieno gyvenime būna pir masis rugsėjis, paskutinis skambutis. . . Vienintelė ir ši diena, kai žilagalvė Alma Mater paskutinį kartą pa laimina savo vaikus. Mes laimingi, nes pasiekėm krantą, apie kurį nedrą siai svajojom prieš penkerius metus, nes praeity — įtempto darbo dienos, o kai kada ir bemiegės naktys, sesijų virpulys ir nelengvai pasiektos pergalės. Mes kiek liūdni, nes visa tai nuo šiandien taps tik šviesiais siminimais. Mes kiek suglumę, nes, penkerius metus augę iki vimi pasitikinčių diplomantų, šiandien gi pasijuntame neapsiplunksnavusiais jaunaisiais specialistais. Bet mes pilni vilčių, nes daug kas — prieky. Ačiū jums, gerbiami profesoriai ir dėstytojai. Žodžiais neatsilyginsi už tai, ką mums davėte Jūs, Universitetas, ką davė dirbantys mūsų tėvai ir bendraamžiai, ką davė mums rūpestinga Tėvynė. Atsilyginti galima tik gyveni mu, doru, prasmingu, pilnu įkvėpto ir nuoširdaus darbo. Šiandien kiekvieno mintyse tokio gyvenimo viltis, kiekvieno širdyje — šviesi svajonė. Leiskite visų išeinančių vardu pažadėti, kad šviesi svajonė niekada nebus išduota, kad savo žinias ir jėgas garbingai atiduosime gimtajai žemei, tarybinei liaudžiai socialistinei savo tėvynei. J. BRAŽĖNAITE biologijos spec. absolventė
Šiemet Universiteto dieninis skyrius išleidžia i gyvenimų daugiau kaip 1300 jaunųjų specialistų Ši orupė — po ilgos pertraukos pirmieji psicho logai mūsų respublikoje su savo profesoriais ir dės tytojais. Prieš penkerius metus jie atgabeno pareiškimus bei dokumentus j naujai paskelbtą specialybę. . . .Iš jų vėliau abiturientai teiravosi apie impo zantiškai skambančios specialybės studijas, o jie
neturėjo ko klausti.. . Į gamyklas, auklėjimo įstaigas ir kt. jų išeina trisdešimt. Keturi gavo diplomus su pagyrimu: M. Ragauskaitė, D. Ulinskaitė, J. Grudzinskas, A. Šiautkulis,
A. GENEClO nuotr.
NUO KAIMO MOKYTOJO LIGI PROFESORIAUS LTSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO ĮSAKAS DĖL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIO MOKSLO VEIKĖJO GARBĖS VARDO SUTEIKIMO DRG. J. PALIONIUI Už nuopelnus, vystant kalbos mokslą, vaisingą pedago ginę ir visuomeninę veiklą suteikti Vilniaus Darbo Rau donosios vėliavos ordino valstybinio V. Kapsuko universi teto Lietuvių kalbos katedros profesoriui filologijos mokslų daktarui drg. Jonui Palioniui Lietuvos TSR nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardą. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas M. ŠUMAUSKAS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius S. NAUJALIS Vilnius, 1974 m. birželio 20 d.
Šio žmogaus gyvenimo puslapiai yra prirašyti visokiaušio braižo ranka: čia jis nediduko 7 ha savo tėvų ūkio parama, besidarbuojąs iš peties ir su kastuvu, ir su žagre, čia jis savarankiškai besirengiąs stoti j Prienų gimnazijos 5 klasę, čia Pa. liepiu (tuometiniame Kauno srities Jiezno raj.) pradžios
mokyklos mokytojas, čia dviejų aukštųjų mokyklų — Pedagoginio instituto ir Uuiversiteto — studentas, čia jaunesnysis mokslinis bendradarbis Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Istorijos institute. 1951 m. rugpiūčio 17 d. Universiteto rektoriaus įsakytnu J. Palionis paskiriamas
Lietuvių kalbos katedros dės tytoju. Nuo tų metų rugsė jo 1-osios ir prasideda lietu vių kalbos mylėtojo — rū pestingo pedagogo ir darbš taus mokslininko tikrasis ke lias. Vos tik dvejus metus padirbėjęs su studentais, J,. Palionis apsigina kandidatinę disertaciją, o 1953 m. jis jau paskiriamas Lietuvių kai. bos katedros vedėju. Ilgi va karai, šimtai knygų, nesu skaitomos popieriaus šūsnys, valandų valandos prarymotos prie nedaug kieno tyrinėtų lietuvių literatūrinės kalbos ištakų. Gražus šių tyrinėjimų vaisius — 1968 m. apgintoji daktarinė disertacija, išleista atskira monografija „Lietuvių literatūrinė kalba XVI—XVII a." Profesoriaus plunksnai priklauso keliasdešimt straips nių, leidinys „Rusų kalbinin kų indėlis į lituanistiką", rū-. pestingai parengtas J. Jab lonskio „Rinktinių raštų" dvi. tomis (1957—1958). Iš gilių gimtosios kalbos aruodų išrinktieji lobiai ne paliekami vien kartotekų la peliuose, rankraščių pusla
piuose. Jie dosniai išdalina mi busimiesiems mokyto jams, žurnalistams, redakto riams, mokslininkams. Ne vienas iš vaisingai dirbančių tiek lituanistikos, tiek ir ki tuose mūsų kultūros ba ruose žmonių yra klausęs prof. J. Palionio lietuvių li teratūrinės kalbos istorijos, kalbotyros įvado kursus^ ne vienam jis vadovavo semina» riniams, kursiniams, diplomi niams darbams, kandidati. nėms disertacijoms, ne kartą buvo jų oponentas. Profeso riaus J. Palionio vardas Įra šytas ne tik daugelio straips nių, monografijos, už kurią jis 1972 m. gavo respubliki nę premiją puslapiuose, bet ir širdyse tų, kurie jau žen gia savarankišku žingsniu įvairiais keliais ar tebesėdi mūsų universiteto suoluose. Plati ir įvairi mūsų profe soriaus veikla. Jis buvo ne vieną kartą fakulteto dekanu, Lietuvių kalbos katedros ve dėju, partinės organizacijos sekretoriumi, redagavo fa kulteto „Mokslo darbus", da lyvavo Lietuvos TSR Mokslų
akademijos kalbos sekcijos, politinių ir mokslinių žinių skleidimo draugijos darbe, konsultavo „Mažosios Lietu viškosios Enciklopedijos" lei. dėjus, 1957—1959 m. buvo išrinktas Vilniaus Lenino ra jono vykdomojo komiteto deputatu. Šiuo metu yra „Baltisticos“ žurnalo, „Litua nistinės bibliotekos" redkole gijų narys, „Didžiosios litua nistinės enciklopedijos" re daktorius konsultantas. Nenustebkime, jei profeso rių J. Palionį kartais pama tysime su margaspalviu turis to lagaminu. Jo maršrutai vingiuoja ne tik po platųjį pasaulį, bet ir pro gražiuosius mūsų tėviškės ežerus, pa upiais, ypač panemuniais, kur kimba lydžiai, kur gimtajame Mišiškių kaime smagiai dūz gia jo rankomis prižiūrimos darbščiosios bitutės. Sveikin dami profesorių penkiasde šimtmečio proga, linkime sėkmingai kaip toms gimtojo sodžiaus bitutėms ir toliau jam rikiuoti lietuvių literatū rinės kalbos tomus, straips nius, sumaniai dalinti žinias savo auklėtiniams, kaip lig šiol būti visur žvaliam ir energiniam. Filol. m. kand. K. AMBRASAS
NAUJI PARTINIŲ ORGANIZACIJŲ SEKRETORIAI Matematikos ir mechanikos fakulteto — asp. A. APYNIS Fizikos fakulteto — prof. V. ŠUGUROVAS Chemijos fakulteto — doc. L. NARUŠKEVlClUS Gamtos fakulteto — vyr. dėst. R. GAILIUS Medicinos fakulteto — doc. M. SAKALINSKAS Istorijos fakulteto — doc. J. BASIULIS Filologijos fakulteto — vyr. dėst. A. JOVAIŠAS Finansų ir apskaitos fakulteto — vyr. dėst. A. ČIČINS KAS Pramonės ekonomikos fakulteto — doc. T. CHOMENTAUSKAS Prekybos fakulteto — vyr. moksl. bendr. — A. TRAPULIONIS Teisės fakulteto — doc. P. RASIMAVICIUS Karinės katedros — dėst. A. BUKAVECKAS Sporto katedros — vyr. dėst. P. VIRBICKAS Mokslinės bibliotekos — B. KUZMINSKIENE Administracijos — biol. m. kand. R. ŠIMKŪNAS
Šią savaitę buvo įteikti diplomai visų fakultetų ab solventams. Nuotraukose (iš viršaus): Grupė Filologijos fakulteto diplomančių. Iškilmingas diplomų įteiki, mo gamtininkams aktas įvy ko praėjusį penktadienį Ko lonų salėje. Kalba Gamtos fakulteto dekanas doc. R. Tarvydas. Tą pat dieną panaši cere monija įvyko Skargos kieme. Istorijos fakulteto diploman tus sveikina Universiteto prorektorius doc. B. Sudavičius ir fakulteto dekanas doc. K. Sinkevičius.
Steigiamų naujų partinių organizacijų: TSKP istorijos katedros — doc. J. BERNATAVICIENE Mokslinio komunizmo katedros — ist. m. kand. V. KMIELIAUSKAS Filosofijos katedros — e. doc. p. E. KRAKAUSKAS Filosofijos istorijos ir mokslinio ateizmo katedros — doc. B. GENZELIS
SVEČIAI IS LATVIJOS
Mūsų aukštojoje mo. kykloje viešėjo bro. liškosios Latvijos uni versiteto delegacija: rektorius teisės m. dr, prof. V. Miuleris, pro rektorius mokymo rei kalams doc. S. Graužinis, partijos komiteto sekretorius doc. R. Kondratavičius. Kaip žinia, abu un tversite, tai yra nasirašę draugystės ir bendradarbia. vimo sutartį. Šio susi tikimo Vilniuje metu ir buvo aptartas bend radarbiavimo 1974 m. planas. Jo svarstyme dalyvavo abiejų uni versitetų vadovai, vi. suomeninių organizacijų atstovai, triūsų fakultbtų dekanai. Svečiai iš Latvijos apžiūrėjo Vilnių, pa buvojo Trakuose, susi pažino su mūsų uni versiteto šiandienos darbais. IS VDR Toliau plečiasi bendradarbiavimas ir su VDR Erfurto medici nos akademija. Nese niai priėmėme akade mijos darbuotojus — VVSP akademijos ko miteto sekretoriaus pa vaduotoją G. Michaelsen, LVJS akademijos komiteto sekretorių B. Brechlingą, komiteto narį V. Kaizerį. Vykusiuose pokal biuose aptartas toli mesnio bendradarbiavi mo projektas, numaty ta pasikeisti darbo ir poilsio stovyklomis.
A. DARGUŽIS
Komjaunimo biuras ir dekanatas Studentų visuomeninės or ganizacijos glaudžiai bendra darbiauja su dekanatais ir jiems nemažai padeda moky. mo procese. Apie šio bend ro darbo problemas ir rezul tatus pasidomėjome Chemi jos, Matematikos ir mechani kos bei Fizikos fakultetuose. Chemijos fakulteto deka nas doc. E. Ramanauskas: — Mūsų fakultete įkurtas visuomeninis studentų deka natas, į kurį įeina visų kur sų atstovai. Jo darbui vado vauja komjaunimo biuras. Visuomeninis dekanatas dau giausia domisi tais, kurie at silieka, turi akademinių įsi skolinimų, pažeidinėja draus mę. Aišku, aktyvistai galėtų ir geriau dirbti, griežčiau parei. kalauti iš blogesnių studentų atsiskaityti už savo poelgius, nesimokymą. Kaip ten būtų, mes susilaukiame iš visuome
ninio studentų dekanato di delės paramos ir mielai bendradarbiausime su juo ir ateinančiais mokslo metais. Matematikos ir mechanikos fakulteto prodekanas doc. V. Merkys: — Šiemet mūsų studentų visuomeninės organizacijos dirbo akademiniame bare silpniau. Ankstesniais metais fakulteto komjaunimo biuras principingai svarstė atsilikė lius, rašė jiems papeikimus už studento ir komjaunuolio pareigų nevykdymą — blo gas studijas, o šiemet šis darbas — kova su nepažangiaisiais —■ buvo daug pras tesnis. Gal būt, tam įtakos turėjo tai, kad buvo naujai perrinktas fakulteto komjau nimo biuro sekretorius, kad akademiniam sektoriui vado vavo penktakursis, kuris ma žiau beturėjo laiko šioms pa reigoms. .. Tačiau mes tiki-
mės, kad nuo rugsėjo pirmo sios susilauksime didesnes paramos iš komjaunuolių. Fizikos fakulteto dekanas doc. V. Kybartas: — Fakulteto visuomenines organizacijos, ypač komjau. nimo aktyvas, šiemet dirbo daug ir gerai. Jų veikla'ne nutrūko ir sesijos metu: štai rašoma lentelė, rodanti eg zaminų laikymo rezultatus Taip galima geriau kontro liuoti ir laiku prigriebti sko lininkus. Studentai stengiasi gerai mokytis, be to, jie ži no, kad geriausia grupė gaus ateinančiais metais daugiau sia vietų bendrabutyje. Tai — komjaunimo aktyvistų mintis. Komjaunimo organizacijos darbu mes labai patenkinti nes rezultatai iš tikrųjų aki vaizdūs.
PAŠALINTI
Finansų ir apskaitos fakul teto III k. studentai S. Jonavičiūtė ir V. Mikelionis, Filologijos fakulteto I k. studentai V. Skuja, T. Mal ko, R. Zaikauskas, Pramonės ekonomikos fa
kulteto II k. stud. J. Arba čiauskas. UŽ ELGESĮ, NESUDERINA MĄ SU TARYBINIO STU DENTO VARDU, — Fizikos fakulteto I k. studentas G. Juškevičius.
NEPAŽANGŪS STUDENTAI
D. BUDREIKAITE
KAI ATESTUOJAMA VISUOMENINĖ— POLITINĖ PRAKTIKA Aukšta intelektualinė kultū ra — neatskiriamas gero spe cialisto bruožas. Ugdant tokį tarybinį inteligentą, prisideda ir visuomeninės organizaci jos. Viena svarbesnių priemo nių, tarnaujančių šiam tiks lui, — visuomeninės-politinės praktikos sistema. Manau, kad kiekvieno stu. cento visuomeninė veikla turi formuoti jo paties ir viso ko lektyvo veidą. Kiekvienas grupės narys turi būti pasiry žęs nuveikti ką nors naudin go. Fizikos fakulteto komjauni mo biuras pastebėjo dvi al ternatyvas, prisiimant asmeni. nius kompleksinius įsipareigo jimus. Fakulteto visuomeninio darbo „fazėje" šių įsipareigo jimų užteko tik daliai studen tų. Kiti turėjo rodyti savo ga bumus grupės ribose. Kaip tik čia buvo sunkiau. Pasirodė, kad kai kuriose grupėse dar nėra sąlygų, skatinančių kiek vieno studento iniciatyvą, pri. siimant įsipareigojimus, o kai kurie studentai ir nesugeba parodyti šią iniciatyvą. Smul kių įsipareigojimų komplek sas nedavė reikiamo efekto. Studentai ėmė kovoti dėl VPP įskaitos, bet ne už savo grupės visuomeninio gyveni mo aktyvumą. Kur kas geresnę dirvą visuomeninei-politinei praktikai duoda fakultetinio masto ren giniai. Fizikos fakultete tam gerai pasitarnavo tarpgrupinė saviveiklos apžiūra. Šio ren ginio dėka kiekvienoje grupė je formavosi kūrybinis kolek tyvas. Studentai turėjo progos pamatyti ir patobulinti savo sugebėjimus saviveikloje. Ne mažesnį efektą sukėlė Fiziko diena, kurioje galėjo daly vauti visos grupės. Šių rengi nių metu matei, kad studen tai noriai įsijungia į kultūri nę veiklą. Sumuojant VPP re zultatus, jie su džiaugsmu galejo pareikšti, kad nemažai nuveikė savo draugų labui. Tiesa, tarpgrupinėje savi veiklos apžiūroje pastebėjome. kad kai kurios grupės silpnokai pasiruošusios. Sie kiant pakelti renginių estetinį Mtt fakultete, buvo įkurta t^sperimentinė dramos studija iJ03a". Tai pačių kūrybin giausių mūsų studentų kolek. yvas, kuris turi koordinuoti [akulteto kultūrinį gyvenimą, gerinti jį ideologinėje ir este tinėje plotmėse. Taigi, kultūrinės veiklos
plėtimas yra būtinas. Tik čia galimas efektingas studen tų intelektualinio lygio forma vimas, atsirastų platesnė dir va VPP sistemai. Kultūrinis gyvenimas mūsų fakulteto studentams yra laisvalaikis ir jis turi būti turiningas. S. ARLAUSKAS FF IV k. studentas
Marksistinės idėjos Lietuvoje Marksistinės visuomeninės ir filosofinės minties vysty masis Lietuvoje su 1905 m. revoliucija įžengia į naują etapą. Šiuo metu susidomė jimas marksistinėmis idėjo mis ypač išauga. 1906— 1908 m. legaliuose lietuvių socialdemokratiniuose laik raščiuose „Naujoje gadynė je", „Skarde", „Žarijoje" pirmą kartą buvo iškelta daugelis marksistinės filoso fijos klausimų. Čia ypač iš siskiria V. Kapsukas, kuris 1907—1908 m. parašo didžią ją dalį tuo metu marksistinę filosofinę mintį propagavu sių straipsnių. Vėliau bolševikais tapę lietuvių revoliuciniai social demokratai V. Kapsukas, Z. Angarietis, S. Matulaitis, P. Eidukevičius, J. Janonis ir kiti atliko didelį darbą, skleisdami marksistines idė jas Lietuvoje. Lietuvis darbininkas įgijo galimybę lietuvių kalba susi pažinti su materialistinės minties vystymosi istorija. Čia didelis nuopelnas tenka Z. Angariečiui. Jeigu V. Kapsukas daugiau lietė He raklito, Hėgelio, socialistų utopistų pažiūras, tai Z. An garietis nemaža vietos skyrė ir Aristoteliui, Dekartui, Bekonui, Spinozai, stengda masis atskleisti jų indėlį į pažangios minties raidą. Ka pitalistinis gamybos būdas, išryškinęs proletariato istori nį vaidmenį, mokslo laimė jimai XVII bei XVIII a., anglų, prancūzų materialistų darbai, socialistų utopistų pažiūros, Hėgelio filosofijos „racionalus grūdas", anot jų, sudarė pagrindą marksistinei minčiai atsirasti. Remdamie si marksistine literatūra, re voliuciniai socialdemokratai kritikavo buržuazijos apolo getų teorines koncepcijas, atrėmė dešiniųjų socialde mokratų bandymus sumen kinti Markso mokslo reikš mę Lietuvai. Kovodami su idealistine religine ideologi ja, jie propagavo KantoLaplaso kosmogoninę teoriją, atmetė religines dogmas apie objektyvią dvasią (die vą) kaip pasaulio kūrėją.
Kiekvienoje aukštojoje mokykloje įvesta visuo meninės - politinės prak tikos sistema. Nors į šį darbą LLKJS universitete komitete buvo žiūrima labai rimtai, sunkumų pradžioje vis tiek neiš vengta. Imkim mūsų fakultetą Paaiškėjo, kad daugiau sia VPP įvedimo ir ates tacijos trūkumų buvo akademinių grupių sekre torių darbe. Daugelis bu vo nedrausmingi, nesi lankė aktyvo mokymo užsiėmimuose. Fakultete negerėja ir akademinių grupių kura torių darbas. Nors VPP atestacijoje grupės kura toriaus vaidmuo turėtų būti vienas svarbiausių bet daugelis jų tebuvo tik laisvi klausytojai. Be to, ir kuratoriaus infor macinė paskaita buvo skaityta tada, kai dides nėje dalyje fakulteto akademinių grupių ates tacija jau buvo praėjusi Nors fakultete yra 30 akademinių grupių (dau giau kaip 600 studentų) neatestuoti tik 23 studen tai. Matyt, atestacijos ko kybė dar nepakankama. Vis dėlto kai kuriose grupėse (pavyzdžiui III k taikomosios matematikos spec. 1 ir 2 grupės, IV k. 5 grupė) atestacija buvo turiningas pokalbis aktua liomis temomis. Ir dar. VPP atestacija turėtų būti diferencijuo ta įskaita, kadangi vien „įskaita" nepilnai at spindi studento visuome Dar gauta kelialapių į Je ninę veiklą. revano universiteto sporto —
IŠ LIETUVIŲ FILOSOFINES MINTIES ISTORIJOS • 1905—1919 M. Mūsų laikraščio 21-ame numeryje išspausdinome straips nį apie marksistinės filosofijos plitimo Lietuvoje prielai das. Šiandien pratęsime pradėtą pasakojimą. Gamtos mokslo laimėjimų populiarinimo darbe ypač pasižymėjo P. Avižonis. Gilus determinizmas, isto rinio būtinumo supratimas revoliuciniams socialdemo kratams teikė žvalumo, op timizmo. Idėjiškai bręsdami, artėdami prie marksistinįųlenininių pozicijų, jie nieką, da nepamiršo būsimos visuomeninės-ekonominės forma cijos klausimo. Jiems dar buvo sunku giliau moksliškai pagrįsti būsimą socialistinę visuomenę, tačiau daugelis socialistinės visuomenės idea lų, dėl kurių jie ragino ko voti, tapo mūsų dienų tik rove. Siekiant socialistinės re voliucijos pergalės, reikėjo parodyti, kad žmonijos isto rijos kūrėjai yra ne atskiri didvyriai, apsišvietę monar chai, bet liaudies masės. Revoliucinės armijos ugdy mui reikėjo aiškaus klasinio principo. Revoliuciniai so cialdemokratai propagavo K. Markso ir F. Engelso „Ko munistų partijos manifesto" išreikštas mintis, kad visa žmonijos istorija yra klasių kovos istorija. Jie parodė, jog klasinės kovos nebuvo tik pirmykštėje bendruome nėje, nes ten nebuvo priva tinės nuosavybės, išnaudoji mo. Klasių kova vpač pa aštrėja kapitalizmo sąlygo mis. Revoliuciniai socialde mokratai aiškino, kad Lietu voje taip pat yra antagonis tinės klasės, atrėmė buržua zinių bei smulkiaburžuazinių partijų bandymus užtušuoti klasinius prieštaravimus Lie tuvoje. V. Kapsukas, Z. An garietis, P. Eidukevičius, J. Janonis, K. Požėla ir kiti tei singai suprato visas tris kla sių kovos formas, iš jų, kaip pagrindinę kovos dėl valdžios formą, išskirdami politinę kovą. Ypač daug dė mesio klasiniam visuomenės diferencijavimuisi parodyti
skyrė Z. Angarietis. Remda miesi marksistine teorija, lietuviai revoliucionieriai įvertino esamas partijas Lie tuvoje, parodė jų klasinį po būdį. Visus klausimus jie stengėsi spręsti iš klasinių pozicijų. 1905—1919 m. laikotarpio sociologijoje svarbią vietą užėmė valstybės teorija. Jei gu XIX a. pabaigoje Lietu voje kova vyko daugiau tarp dviejų nuomonių (vieni teigė, kad valstybė yra ant gamtinės kilmės, kiti — kad ji yra visuomeninės sutarties išdava), tai 1905—1919 m. proletarinėje spaudoje abi t6s nuomonės buvo kritikuo jamos, pažymint, kad valsty bė yra klasinių interesų nesutaikinamumo vaisius. Re voliuciniai socialdemokratai ir valstybės kilmę aiškino, remdamiesi ekonominiais san tykiais. Jie atskleidė valsty bės esmę, būtent: kad ji per visą žmonijos istoriją tarna vo valdantiems sluoksniams, buvo jų klasinio viešpatavi mo įrankis. Norint pakeisti esamą pa dėtį, sakė jie, reikalinga re voliucija. Revoliuciniai so cialdemokratai ne tiktai pro pagavo šias mintis, bet atli ko didelį praktinį-organizacinį darbą, ruošdami revoliu cinį sprogimą Lietuvoje. 1905—1907 m. revoliucijos laikotarpiu jie teisingai pa brėžė proletariato vadovau jantį vaidmenį, tačiau nesu prato lenininės teorijos apie buržuazinės demokratinės re voliucijos peraugimą j socia listinę revoliuciją. Tuo pačiu jie nesugebėjo visapusiškai atskleisti ir teoriškai pagrįs ti 1905—1907 m. revoliucijos varomųjų jėgų. 1917 m. lietuviai bolševi kai suprato laikinosios bur žuazinės vyriausybės klasinę esmę, aktyviai dalyvavo, ruošiant Rusijoje gyvenusius lietuvius darbininkus kovai
Studentų profsąjungos ko riai moka 30% kelialapio mitete yra turistinių keliala vertės. pių (20 dienų): Studentų profkomitetas Suchumio karo keliais — ■ J nuo birželio 29 d„ Giliai užjaučiame darbo Į Krymą — nuo liepos ekonomikos spec. I kurso studentę Birutę ZAD3 d. LAUSKAITĘ dėl jos tėve Į Kaukazą — nuo liepos lio mirties. G. BALCIONAITIS sveikatingumo stovyklą, esan 11 d., Grupės draugai ir MMF komjaunimo biuro čią Kaukaze, nuo liepos 8 d. Turistinių kelialapių kaina kuratorė sekretorius ir nuo rugpiūčlo 3 d. 70—90 rub. Profsąjungos na
Skelbimai
už socialistinės revoliucijos pergalę, o, jai laimėjus, kri tikavo „Darbo balso", „Var po", „Santaros" ir smulkia buržuazinių partijų požiūrį į Spalio socialistinę revoliu ciją. Atmesdami reformistinius planus, jie aiškino, kad ir Lietuvos darbo liaudis ga lės panaikinti išnaudojimą, tik įvykdžius socialistinę re voliuciją. Ilgą idėjinio brendimo ke lią praėjo revoliuciniai so cialdemokratai, kol įsisavino marksistinę - lenininę prole tariato diktatūros teoriją. 1905 m. visoje Lietuvoje garsiausiai aidėjo šūkis: „Te. gyvuoja tikra žmonių val džiai" Šitą šūkį palaikė de šinysis socialdemokratų spar nas, liberalioji buržuazija, taip pat ir V. Kapsukas, ku ris tada dar nebuvo atsikra tęs buržuazinės ideologijos varžtų. Pirmasis iš lietuvių revoliucinių socialdemokratų proletariato diktatūros teori ją Lietuvoje ėmė populiarin ti Z. Angarietis. Jau 4909 m. jis kalba apie proletariato diktatūros reikšmę, nors tas klausimas giliau teoriškai pagrįstas buvo tik 1917— 1919 m. Tada buvo atskleis tas ne tik dėsningas istori nis proletariato diktatūros būtinumas, bet parodyta ir proletariato diktatūros esmė bei jos praktinis įgyvendini mas Rusijoje. Lietuviai re voliucionieriai aiškiai pasisa. kė už proletariato diktatūros pergalę Lietuvoje, kritikuo dami smulkiaburžuazinių par tijų iškeltą šūkį apie darbo žmonių valdžią. Didelę reikšmę revoliuci niam judėjimui Lietuvoje tu rėjo pirmasis lietuvių komu nistinis laikraštis „Tiesa”, pradėjęs eiti 1917 m. balan džio 12 d., žurnalas „Komu nistas" (1918 m. balandžio 6 d.). 1918 m. pirmą kartą lietuvių kalba išėjo K. Mark so veikalas „Pilietinis karas Prancūzijoje" bei F. Engelso „Šeimos, privatinės nuosavy bės ir valstybės kilmė". Pra dedami spausdinti ir V. Le nino kūriniai. V. KAZLAUSKAS filosofijos mokslų kandidatas
Mirus širdies ir krau jagyslių chirurgijos labo ratorijos fiziologijos sek toriaus vedėjai Linai PINIGYTEI - IVAŠKEVIČIE NEI, Medicinos fakulteto dekanatas ir visuomeni nės organizacijos nuošir džiai užjaučia jos šeimą ir artimuosius.
STOJANČIŲJŲ Į UNIVERSITETĄ DĖMESIUI! PAREIŠKIMAI Į VILNIAUS UNIVERSITETO DIENINĮ SKYRIŲ PRIIMAMI NUO BIRŽELIO 20 D. IKI LIEPOS 31 D. STOJAMIEJI EGZAMINAI NUO RUGPIŪCIO 1 D. IKI 20 D. PRIĖMIMAS Į UNI VERSITETĄ NUO RUGPIUClO 21 D. IKI 25 D. UNIVERSITETO VISŲ SKYRIŲ PRIĖMIMO KO MISIJOS DIRBA CENTRINIUOSE RŪMUOSE (UNIVERSITETO G. 3) NUO 10 IKI 17 VAL., SESTADIENIAIS NUO 10 IKI 15 VAL.
PRIĖMIMO
KOMISIJOJE
Jūs galėsite naudotis Uni versiteto bibliotekos Bendrą ja skaitykla (Centriniai rū. mal), kur gausite ir viduri nės mokyklos vadovėlių. Ji dirbs nuo 9 iki 17 vai. Abo-
JIEIGU NORI GERIAU PASIRUOŠTI
Kai atsiminsi, kad nevalgęs... . . .skubėk į valgyklas, kurių mieste yra vos ne kiek vienoje gatvėje. . . .Jus aptarnaus Universiteto bufetai — Partizanų gat vėje esančiuose rūmuose, bendrabučiuose Nr. 3 ir Nr. 5 Čiurlionio gatvėje, valgyklos — centriniuose rūmuose, bendrabučiuose Nr. 6 (Čiurlionio g.) ir Nr. 1 (Liepos 21-osios g.), studentų miestelyje.
BENDRABUTYJE PRIVALAI: palaikyti tvarką kambaryje Ir bendro naudojimosi vieto se, saugoti visuomeninį tur tą, griežtai laikytis vidaus tvarkos taisyklių, kurios yra iškabintos kiekviename bend rabutyje.
DRAUDŽIAMA: — kambariuose plauti ir džiovinti skalbinius, virti maistą, valyti drabužius ir avalynę, — savavališkai keltis iš kambario į kambarj, nešioti inventorių iš vieno kamba rio į kitą,
— naudoti elektros šildy mo prietaisus, — klijuoti ant sienų skel bimus, tvarkaraščius ir pan. — gerti alkoholinius gėri mus, lošti kortomis, triukš mauti, garsiai dainuoti, visu garsu įjungti radiją, magne tofonus ir kl. — leisti nakvoti kambary je pašaliniams asmenims. Nesilaikantieji šių taisyk lių, BAUDŽIAMI: pašalinami iš bendrabučio, atimama teisė laikyti sto jamuosius egzaminus. Stojantysis, gavęs dvejetą, nebegali toliau laikyti egza minų ir sekančią dieną turi išsikraustyti iš bendrabučio, — už šio reikalavimo vykdy mą atsako ir kambario drau gai.
PASINAUDOKITE VISUOMENINIU TRANSPORTU Jeigu Jums tektų stojamų jų egzaminų metu daug vaikščioti, ĮSIDĖMĖKITE: iš centrinių rūmų į bend rabučius, esančius Čiurlionio gatvėje, galima nuvažiuoti autobusu Nr. 6 (sustojimas ,.Čiurlionio g."j; iš centrinių rūmų j bend rabučius, esančius Olandų gatvėje, važiuoti autobusu Nr. 4 (nuo sustojimo „Gedi mino aikštė" iki sustojimo „Olandų gatvė"); j Gamtos ir Medicinos fa kultetus iš centrinių rūmų galima važiuoti autobusu Nr. 6 (sustojimas „Čiurlionio gatvė"); į Studentų miestelyje esan čius Pramonės ekonomikos, Prekybos, Teisės, Finansų ir apskaitos fakultetus galima važiuoti iš Gedimino aikštės troleibusais Nr. 2, 3, 4 iki Antakalnio žiedo. O nuo čia — kaip nuotraukoje...
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
nemente Jums išduos laiki nus skaitytojo pažymėjimus, kuriuos įeidami parodysite budėtojai. Bus atidarytos ir fakultetų
skaityklų salės. Ten įėjimas laisvas. Skaityklose prašom elgtis studentiškai: laikytis tylos, tvarkos — nė kiek nesutrukdyti draugų.
JAUNUOLIAMS, STOJANTIEMS Į UNIVERSITE TĄ, Į FIZIKOS, MATEMATIKOS BEI RUSŲ KAL BOS IR LITERATŪROS SPECIALYBES, ORGANI ZUOJAMI NEMOKAMI PARUOŠIAMIEJI KURSAI. JŲ KLAUSYTOJAI BUS APRŪPINAMI BENDRA BUČIU. KURSŲ PRADŽIA — LIEPOS 10 D. JEIGU NORITE GERIAU PASIRUOŠTI, ATVYKITE.
Parengiamojo skyriaus klausytojais gali būti darbi ninkai, kolūkiečiai, demobiDabar į aukštąsias mokyk lizavęsi kariai, turintieji ne las konkursai dideli. Jeigu mažesnį kaip vienerių metų Jums nepasisektų įstoti, la darbo stažą. Į skyrių priima bai nenusiminkit: Universite. ma be egzaminų, mandatinės te veikia Parengiamasis sky komisijos nutarimu. Priėmi rius. Jo klausytojai mokosi mas prasideda rugsėjo mėne aštuonis mėnesius ir, sėkmin sį, mokslas — dieniniame gai išlaikę egzaminus, pri skyriuje nuo gruodžio mėn., imami be stojamųjų į dieni vakariniame skyriuje nuo nio skyriaus 1 kursą. Skyriu spalio mėn. LIGOS ATVEJU Kreiptis adresu: Saulėtekio je ruošiamasi medicinos, eko nomikos ir humanitarinių alėja 9 (studentų miestelis), ar dėl kitos rimtos priežas telefonas 74-21-77. specialybių studijoms. ties, jeigu stojantysis negalė jo laikyti egzamino tvarka raštyje numatytu laiku, rei kia nedelsiant pranešti pri ėmimo komisijos sekretoriui ir pristatyti gydytojo pažy• KAS • KUR • KADA • mėj imą.
NENUSIMINKITE
Studentai, išlaikę egzaminus, jau ir apie orą šnekteli: „E, žiemą nesušalęs, vasarą nepasišildysi..." O jums, abiturientai ar gamybininkai, kariai, kurie duodat pareiškimus, oras, ko gero, nerūpi. Gana ir kitų rūpesčių, argi ne?! Norėdami jums nors kiek padėti, patarti, kreipė mės į Universiteto dieninio skyriaus priėmimo ko misijos atsakingąjį sekretorių Vytautą VALIUKĖ NĄ. — Jau praėjo penkios dieninio skyriaus priėmi mo komisijos darbo dienos. Ar daug atnešė pareiš kimų? — Kažkodėl šiemet stojantieji neskuba. Pernai per tą patį laiką gavom keturgubai daugiau pareiš kimų. — Tikriausiai, visi apsilankiusieji patenkinti grį žo ruoštis stojamiesiems? — Deja, ne. Pavyzdžiui, iš vieno telšiškio negalė jom priimti dokumentų, nes charakteristika neatiti ko reikalavimų. Mokyklos išduotoji charakteristika turi būti patvirtinta — kaip nurodyta Priėmimo tai syklėse — vadovų ir visuomeninių organizacijų. Taigi — būtini klasės vadovo, direktoriaus, kom jaunimo organizacijos sekretoriaus parašai. Toliau: jei charakteristika atspausdinta ant dviejų lapų, tai jie turi būti perverti siūlu, kuris antroje pusėje sumegztas, užklijuotas popieriaus juostele, antspau duojama įstaigos herbiniu antspaudu. Dėl tokio trūkumo negalėjom priimti dokumentų iš keleto jaunuolių. Abiturientai, beje, už tą mažiausiai kal ti. .. Dar vienas momentas: taupydami laiką, stojantie
ji su darbo stažu išrašą iš darbo knygelės gali gauti pačioje darbavietėje, o ne pas notarą, kur ei lė dabar ilgoka... — Kiek pernai įstojo i dieninį skyrių ir kiek šie met planuojama priimti? — Įstojo 1610, o šiemet planuojama — 1635. — Į kokias specialybes pernai daugiausia stojo' — Didžiausi konkursai buvo į teisę (rusų k. dėst. grupę) — 6 į vieną vietą, gydomąją medici ną — 4. Toliau pagal populiarumą eitų prekybos ekonomikos, teisės (lietuvių k. dėst. gr.), geogra fijos specialybės. ■» n ■»
Priėmimo komisijos atsakingasis sekretorius — Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros vyr. dėsty tojas. Pasidomėjome pas darbuotojus, priimančius dokumentus, kas gi pirmasis abiturientas, prista tęs pareiškimą į šią specialybę. Įdomus sutapi mas: Jurbarko II vidurinės mokyklos auklėtinis Zinkevičius — sekretoriaus bendravardis — Vytau tas! Charakteristikoje rašoma, kad jis geras draugas, aktyvus komjaunuolis; dalyvavęs fizikų olimpiado se, lankęs aviacijos sporto klubą — sklandytojas! Mokytojai tiki, kad jis bus geras radiofizikas. Mes savo ruožtu manome, kad Vytautas nėr stojamuo sius elgsis kaip skrisdamas sklandytuvu — bus mo kytas ir drąsus — suras gerų „termikų" ir iškils į Universitetą. Ir kiti įstoję tepateisina charakteris tikų žodžius: „geras draugas, aktyvus komjaunuo lis. .." A. STANEVIČIUS
ATNEŠUSIEMS PAREIŠKIMUS Į UNIVERSITETĄ
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas“ Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Užs. Nr. 2303
LV. 05449
REDAKTORIUS ALGIS KUST A