VISUS STUDENTUS, tu triaą iailų proltttrai, oifnytitiu rinčius pakvietimus į iš kilmingą Naujųjų mokslo metų atidarymą, rugsėjo 1 o d. 18 vai. kviečiame rink tis prie savų fakultetų ir dalyvauti eitynėse j Tauro kalną. Iškilmių pradžia Profsą jungų rūmuose 18 vai. 45 VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS nūn. KOMITETŲ ORGANAS Prašome nevėluoti. ORG. KOMITETAS 1966 metų rugsėjo mėn. 1 d.
o
IIBENTAS
Nr. 24 (571)
EINA NUO 1950 METŲ
XXIII partijos suvažiavimas aukštajai mokyklai kelia di džiulius uždavinius. Šiame penkmetyje bus įvestas vi suotinis vidurinis mokslas. Aišku, kad bendras darbo žmonių kultūros ir išsilavinimo augimas yra neatskiriamai susijęs su vidurinio ir aukštojo mokslo vystymu. Pirmutinis mūsų mokyklų uždavinys yra pa gerinti specialistų ruošimą. Tarybiniai specialistai turi būti apginkluoti marksistine-leninine teorija, jų žinios turi aprėpti naujausius mokslo ir tecnhikos laimėjimus, jie privalės mokė ti kvalifikuotai spręsti mokslo bei technikos pažangos, darbo mokslinio organizavimo ir gamybos valdymo uždavinius. Ta rybinis mokslas vis labiau ir labiau reiškiasi kaip visuomenės gamybinė jėga. XXIII partijos suvažiavimas atvėrė aukštajam ir viduri niajam mokslui ligi šiol negirdėtas perspektyvas. 1965/66 mokslo metais Tarybų Sąjungos aukštosiose mokyklose mokė si 3 830 tūkstančių studentų. Naujojo penkmečio pabaigoje metinį priėmimą į pirmuosius aukštųjų mokyklų kursus nu matoma padidinti iki 940 tūkstančių žmonių. O iš viso šalies aukštosiose mokyklose mokysis apie 5 milijonus studentų. Imant kartu su technikumais, šalies aukštosios mokyklos per penkmetį, t. y. nuo 1966 iki 1970 metų, parengs daugiau kaip 7 milijonus specialistų, šiais metais priėmimo kontin gentai mūsų Universitete žymiai padidėję. Suvedant 1965/66 m. m. rezultatus, paaiškėjo, kad musų Universiteto dėstytojų kolektyvas, visuomeninės organizacijos, studentai dėjo ne maža pastangų, kad tie reikalavimai būtų įvykdyti. Tačiau, pradedant naujuosius mokslo metus, reikia dar kartą apgal voti visų Universiteto barų darbą, kad sėkmingai pašalintu me esamus trūkumus. Universitete vis dar mažas procentas studentų mokosi labai gerai, o įsiskolinimų — palyginti didelis. Pavyzdžiui, Medicinos fakultete pavasario sesiją labai gerai išlaikė 7%, o įsiskolinimų — 14o/n. Istorijos ir filologijos fakultete pen ketais sesiją baigė 68 studentai, o su trejetais — 527. Pana šių pavyzdžių galima pateikti ir iš kitų fakultetų. Reikia at kakliai ieškoti nepažangumo priežasčių ir visapusiškai ge rinti mokymo organizavimą ir kontrole. Tai visų kiekvieno fakulteto grandžių — dekanato, katedrų, grupių vadovų ir komjaunimo bei profsąjungos organizacijų uždavinys. Kaip nepažangumo priežastys yra nurodoma kaP kurių studentų abuojumas mokslui, padidėję reikalavimai, pernelyg didelis studentų apkrovimas. Reikalavimų, žinoma, mažinti nereikia, tačiau kiekvienas dėstytojas turėtų susirūpinti metodikos to
NAUJIENOS Q Puikią dovaną moks lo metų pradžiai gavo fizikai ir matematikai — naujus rūmus Partizanų gatvėje. O 200 studentų apsigy veno naujame modernia me bendrabutyje Čiurlio nio gatvėje. O Įkurtuvės laukia ir teisininkų. Jų fakultetas įsikūrė buvusiose fizikų patalpose. O Tvirtai apkabiname ir sveikiname vakar grį žusį iš Tiumenės VVU studentų-statybininkų būrį „VILNIUS“.
KAINA 2 KAP.
bulinimu, nes nuo jos daug priklauso sėkmingas gausių ir sudėtingų žinių įsisavini mas. Kartu reikia geriau or ganizuoti savarankišką stu dentų darbą, nuo pat pirmųjų kursų stengtis formuoti stu dentų mokslinius interesus. Ypač daug dėmesio reikėtų skir ti pirmajam kursui, padėti įsitraukti į įvairiapusišką Uni versiteto gyvenimą, nukreipti jauniausiosios studentų ma sės energiją reikiama linkme — rimtoms studijoms. SMD konferencijų praktika rodo, kad II— III kursų studentai ma žiausia skaito pranešimų. Iš dalies tai yra natūralu, tačiau, kita vertus, tai rodo, kad nuo pat pirmo kurso studentams paliekamas ilgokas laiko tarpas įsibėgėti. Nepažangiems ir drausmę laužantiems studentams naujaisiais mokslo metais nuolaidų nebus daroma, jie bus braukiami iš studentų sąra šų. Tačiau geriausia išeitis — neleisti studentui nusiristi iki šios ribos. Netobulas dar ir laiko biudžeto paskirstymas — tiek stu dentų, tiek ir dėstytojų. Laiko taupumas turi tapti vienu svarbiausių momentų, organizuojant mokymą ir visuomeninę bei kultūrinę veiklą. Atskirai imant, ateistinį auklėjamą taip pat reikia stiprinti, nesitenkinant tuo, kad studentas nelanko bažnyčios. Reikia auklėti ne pasyviusį be abejonės galima pasakyti, kad tvirtą materialistinę pasaulėžiūrą turi absoliuti studentų dauguma), bet kovingus, niekur ir niekada su religine pasaulėžiūra ir jos apraiškomis nesitaikstančius, principingus ateistus. Silp no idėjinio auklėjmo rezultatu reikia laikyti ir tuos, atvejus, kada absolventai atsisako pasirašyti paskyrimą dirbti. Vadi naši, jo idėjinis pasirengimas buvo paviršutiniškas. Auklėti naują žmogų, savo moralinėmis savybėmis ir idėjinėmis ypa tybėmis vertą komunizmo kūrėjo vardo, — tai taip pat svar bus viso Universiteto kolektyvo uždavinys. 1966/67 m. m. Universiteto mokslinis darbas taip pat žada šviesias perspektyvas: sėkmingai rengiamos ir ginamos kan didatinės ir daktarinės disertacijos, sustiprėjo materialinė bazė. Universiteto mokslininkai savo atkaklumu ir darbštumu bus užkrečiantis pavyzdys mūsų studentijai. Vis daugiau Universiteto mokslininkų ir studentų įsitraukia j mokslinį tiriamąjį darbą pagal ūkiskaitines sutartis. Šios srities veik lą reikia tik sveikinti. Rektoratas, Partijos ir Komjaunimo komitetai sveikina visą Universiteto kolektyvą, pradedantį naujuosius mokslo metus, ir linki svarių laimėjimų, energijos sunkiame, bet kilniame darbe.
Naujas žingsnis
Rugsėjo pirmoji.
J. GIRAICIO nuotr.
TARYBINIS
2 psl.
STUDENTAS
m. rugsėjo mėn.
IR ČIA UŽTENKA SAULĖS
'Z' {Iš taigos dienoraščio) 2. TAIGOS TAKAIS Į mėlyną taigą ateina stu dentai. Vingiuoja ramus tai gos upeliūkštis ir, tik priėjęs arčiau, pamatai, kad jis ne toks jau ramus. Miražas virs ta tikrove, ir rami tėkmė tampa sraunia taigos upe. Anksčiau filmuose tekdavo matyti, kaip keliamasi per taigos upę. Dabar tą malonu mą teko išbandyti pačiam. Praeiti trisdešimt metrų ilgio medžiu, pertiestu per upę penkių metrų aukštyje, labai sunku, bet atsisakyti tokio malonumo negalima. Ir eina taigos desantas vienas po ki to per šniokščiančią upę, ir tada prisimeni tuos, kurie pitmieji praėjo taigos takais ir „tiltais", ir tuos, kurie ne praėjo. Jų buvo daug. Košurrikovas, vienas iš pirmųjų pokario metų taigos geologų, kartu su dviem draugais žuvo snieguotoj ledinėj taigoj. Ne jučiomis atsimeni dainą „Jų buvo trejetas" iš kinofilmo „Taigos desantas" ir dar tvir čiau imi žengti siauru rąstu virš kunkuliuojančios taigos upės. Ir neieikia įrodinėti drau gui, kad tai ir yra ta pati ro mantika, apie kurią svajojo me namie, kurią jungėme į vieną grandinę su mintimis apie uždarbį. Sėdi prie medžiotojų laužo ir rūkai „Džebel", norėdamas nuvaikyti pasiutusiai įkyrėju sius uodus.. . Kitą sekmadienį tu jau prie Orantuso ežero. Jei išversime į lietuvių kalbą, — prie Bandito ežero. Po tai gą pasklinda futbolininkai ir tinklininkai, mėlynių mėgėjai šliaužioja nuo kupsto prie kupsto. Į ežerą ant plaustų pasipila kapitono Flinto ir narsiojo Leopardo Grelio vai kai — svajonių piratai. Plaz da juodos vėliavos su kauko lėmis ir vejasi plaustai vie nas kitą. Kaip vaikystėje. Abordažiniai kabliai — kartis su vinimis įsminga į „priešo laivo bortus" ir „senasis Bernardito" džiūgaudamas skanPRADŽIA
22-me nr.
dina plaukiojančią „Džakomo“ tvirtovę. Nuverstas „pi ratas" beviltiškai stengiasi ne sušlapti uniforminių kel nių — Oranturo ežero van duo savo drėgnumu visiškai prilygsta Viduržemio jūros vandeniui... Kar „piratai" išmeta inka rus, žuvienės kvapas jau pa siekia apogėjų. Liejasi daina piie degančio laužo, virš tai gos skrenda lietuviški posmai. Didelis dalykas tas gyveni mas, kai jame užtenka ir pūs lėtos romantikos, ir kartėlio. Į naktj išeina vaikinai. Kar tu su Sibiro mergaite į dide lę taigą skaičiuoti išsirikiavu sių kedrų ir pušų, alsuoti sodriu šiaurės oru. Mums ta da jau nesvarbu, kad dieną balkiai buvo labai sunkūs, kad betonas dar sunkesnis ir kad mokėti gyventi — užvis sunkiausia. Sidabriniai takai sukasi pro kedrų viršūnes, skrenda j didelę taigos bega lybę. Tu sėdi ant kelmo su taigos mergaite arba stypčioji pabėgiais kur akys veda. Per mėnesį jau suspėja i už miršti, kad išsimiegoti reikia labai gerai. Norisi j kiekvie ną taigos sekundę, į bet ku rią gyvybės pulso dalelyte suleisti tai, ko ilgėjais ant pastolių. Kad ir tų paprastų bučinių, kartais net karčių ir visiškai nereikalingų. Jie įei na į tavo kvėpavimą kaip dėsningas gyvenimiškas reiš kinys, kaip paprastas didžiu
lės lygties nežinomasis, iš sprendžiamas čia pat, vieto je. Ir kai grįžti į „viešbutį", nenustembi, kad 50%' lovų dar tuščios, kad kažkur už gyvenvietės vis dar skaičiuo jami kedrai. Jaunystė — la bai atsakingas ir reiklus dar bo baras. Jinai — ta jaunystė — kažkodėl neskaičiuoja ta vo minučių ir sekundžių, ir tau pačiam tenka derinti pa gal ją savo amžiaus laikro džius. Kitaip — atsiliksi ir tarsi pradedantis vaikščioti vaikas roposi iš paskos. Rei kia suspėti pakeisti „piratų" laivą į glamonėjančias ran kas, lietuviškos dainos eilutes į rusiškus meilės žodžius. . . Ryt vėl bus graži sibirietiškos vasaros diena. Iš gar siakalbio prie kinoteatro lie sis „Grųžio karalienė", o mes klausysim Babadžanjano ir gyvensim. . . 3. DŽIAUGSMAS IR KARTĖLIS — Golas, — pasigirsta lie tuviškas šūksnis virš vakaro migloje paskendusios taigos. Centro puolėjas Kęstas at sitraukia padėti savo gynė jams, bet sąmonėje vis dar kunkuliuoja audringos ir sėk mingai pasibaigusios atakos vaizdas. . Pirmasis mūsų susitikimas su Maskvos Tekstilės insti tuto komanda įvyko jau se niai — pačiomis pirmosiomis mūsų sibirietiško gyvenimo
’222222ZZZZZZZZZZZ22ZZZZZZZZZČ2ZZ222222ZZZZ222ZZZZZZZZZZ2
Iš sibiriečių sienlaikraščio „Vinis“
VALIO! PIRMASIS O2JEKTAS UŽBAIGTAS. . .
dienomis. { aikštę išbėgo <1, nesusižaidęs kolektyvas u nenuostabu, kad žodis „įvar tis" tą vakarą dažniau skam bėjo rusiškai. Pirmo kėlinį, rezultatas 3:2' antro puslaiki, metu išauga iki 7:2, ■ Po penkių dienų į aikštei vėl išėjo Vilniaus ir Maskvo, studentai. Mes kas vąk.ių treniravomės, norėdami | žii būt atsirevanšuoti už pirmąjj nesėkmę. Jau pirmąją minutę Kęs paskersavo kamuolį liną maskviečių vartų Nuo g\ I jo kojos kamuolys pasuki, vartus. Įvartis! Mūsų sirgaliai (tai pati nuostabiausi pasaulio sirgl liai, patys geriausi treneriai sekundantai mecenatai I t. t), nuostabiai greit reai;J vo į pirmąjį įvartį ir dal | nė viena ataka nebuvo -nJ skriausta skatinimais. NetrJ kus graži Algio —Antano I Benjamino kombinacija b<l gėsi įvarčiu. Ligi pertrauki maskviečiai suspėjo sušv-l ninti skirtumą. 2:1! Antri jo kėlinio metu trijų mul puolėjų kombinacija sel mingai pasibaigė trečiu įval čiu. Jį įmušė ketvirto kursi germanistas, musų centą puolėjas Antanas Šiuša. Mūsų varžovai nenuleisi! galvos, ir netrukus Ildis buvl priverstas beviltiškai skėrį lėti rankomis: antras į jo vii tus įmuštas įvartis buvo tiki Ii pirmojo kopija. 3:2 — t 1 baigėsi šis susitikimas. Pin I ji pergalė! Ir žiūrovai ir I dėjai buvo patenkinti: juk I ta pasaulyje didesnio pasit I kinimo kaip tas, kurį pajunl kai laimi- TAVO FUTBOlI KOMANDA. Po savaitės žaidėme I Komsomolsko „Irtyšiumi". I karių vienuolikė užima iri čią vietą karinės apygarill čempionate. Treniruotės ĮJ būdžio susitikimas nenusill do kovingumu ankstesnieil futbolo „mūšiams", nors I pralošėme 1:6 Labai per.;| venau kaip komandos kapitl ras ir kaip tiesioginis kali' ninkas, kai įmušiau įvartį I savo vartus! I Šiai mūsų vienuolikė: B Barauskas, B. Kleinys, V. t L ciūnas, R. Matulionis, V. lja Vitas, R. Butkevičius, V. Sal' novas, D. Žvinklys, A. Siti-, K. Mikšys, A Krapavickasl ■ . . . Ryt naujos kovos, nl® jas kartėlis ar džiaugsml Nesvarbu. Jaunos jėgos I leidžia gyventi monotonišll'j Tegul dažniau lietuvišllę „gblas" persipina su rei klioji:. . . u A. KRAPAVICK
TARYBINIS
1966 m. rugsėjo mėn. 1 d.
f iri į«n|
)
;
L
3 psl.
pihmaid tapybiniais mčtaij
Pasakoja seniausias Universiteto profesorius Z. ŽEMAITIS Kai 1939 m. rudenį Vilnius buvo grąžintas Lietuvai, ___ metinė jos buržuazinė vyriausybė nutarė dalį kauniškio Universiteto fakultetų perkelti į Vilnių, įkurdinant juos veikusio čia lenkų valdymo laikais St. Batoro v. universi teto patalpose ir institucijose. Perkeltiems fakultetams (Teisės —ekonomikos, Matematikos-gamtos ii dalies Istorijos-filologijos) susidarė palankesnės, negu Kaune, sąlygos dirbti ir plėstis. Naujos plačios perspektyvos ir dideli galimumai Vilniaus universitetui atsiskleidė pirmaisiais tarybiniais metais. Im ta įgyvendinti platus Universiteto vystymo planas, kurį 1919 m. sudarė Vinco Mickevičjaus-Kapsuko vadovaujama tarybinė vyriausybė. Atkeltojo iš Kauno Teisės fakulteto vietoje buvo sudaryti du — Teisės ir Ekonomikos — fa kultetai, Matematikos — gamtos fakultetas reorganizuotas į tris — Fizikos-matematikos, Chemijos ir Gamtos mokslų fakultetus; įsteigtas Miškų mokslų fakultetas; pradėjo veikti Istorijos-filologijos ir Medicinos fakultetai, greta pa silikusių veikti Kaune tokių pat fakultetų. Buvo labai išplėsti mokslinio personalo etatai, kurie Kauno Universitete buvo ne tik labai kuklūs, bet, galima sakyti, ubagiški (trys matematinės katedros keliolika metu turėjo tiktai vieną asistentą, dirbusį daugiausia biblioteki ninko darbą, ir nė vieno laboranto). Naujai išplėstieji, ypač jaunesniojo ir pagalbinio mokslinio personalo etatai leido tuojau įtraukti į Universiteto darbą eilę jaunų žmo nių, pasireiškusių savo gabumais ankstyvesnėse studijose, bet priverstų dirbti kitose įstaigose, pvz.: vėlesnieji rimti mokslo darbuotojai docentai V. Paulauskas, š. Strelicas ir kt., buvo įtraukti į darbą laborantai, gabesnieji studentai, iš kurių vėliau išaugo ištisa eilė rimtų mokslo darbininkų. Į darbą buvo įtraukta ir dalis dirbusių' St. Batoro v. uni versitete mokslininkų, kaip antai: profesoriai J. Otrembskis, J. Oko, Vacį. Ivanauskas. Visai eilei disciplinų, ypač iš visuomeninių mokslo srities, buvo pakviesta žymių specia listų iš centrinių tarybinių mokslo įstaigų Prasidėjo normalus darbas. Pažangioji studentija su en tuziazmu ėmėsi studijuoti pasirinktuosius mokslus, kartu įsijungdama ir į didelį revoliucini-socialinį visuomenės per tvarkymo darbą. Darbinis pakilimas daugelį jaunuoliu Iv dėjo ir hitlerinės okupacijos metu, kai Universitetui iki jo uždarymo buvo leista ne tiek veikti, kiek vegetuoti. Iš to kių pirmųjų entuziastų tarpo išaugo ir mūsų gerbiamas Rektorius J. Kubilius, net slapčia lankęs Universitetą, nes buvo fašistų ieškomas, kad papildytų siunčiamųjų į Pane rius pasmerktųjų būrius. Musų Universiteto darbą pirmaisiais tarybiniais laikais labai lengvino ir skatino žymiausių sąjunginių mokslo in stitucijų rodytasis palankumas ir teikiamoji pagalba: iš jų ėmė plaukti j Vilnių mokslinė literatūra, kurios anks čiau labai pasigedo ir kauniškis ir vilniškis (lenkiškasis) Universitetai. Atsirado galimumai vyresniajam ir jaunes niajam mokslo personalui be kliūčių lankytis įžymiausio se Maskvos, Leningrado ir kitų miestų mokslo instituci jose, ir visi, jose apsilankė ir padirbėję, su dėkingumu mi nėjo nuoširdžią ir autoritetingą pagalbą, kurią visur su rasdavo. Šių eilučių autoriui, ano meto prorektoriui, įstri go atmintin plati mokslinės komandiruotės ataskaita, kurią pate'kė Teisės-ekonomikos fakulteto prodekanas doc. St. Žakevičius: jis susižavėjęs rašė apie plačiai išvystytus, gra žiai jaunimui perteikiamus jam artimos srities mokslus Maskvos universitete ir apie jam asmeniškai visų rodytą
— Tu šiandien ne aerodroe? — Algį Vaškelį, beeinantį niversiteto rūmų kiemu, už kibino Vilniaus aeroklubo ršininkas Zigmas Polinausis. — Poryt spartakiada, jrašiutininkų pirmenybės. rq Ne. Štai su komjanuopit j būrių išvykstu į Sibiro ;al atybas. — Esi .įtrauktas _į Vilniaus r..... ....... i iesto parašiutininkų rinktic, — ramiai pasakė viršinkas. r — Varžybose dalyvauti no C kčiau, tačiau ir būrį dabar ilikti negaliu. Šoferis, atsangas už statybinių medžiaI tiekimą. . . — atsakė Als. Teturėdamas dvylika etų, vaikinas užsidėjo ant ‘čjų parašiutą. — Leido? — Mat, aš jau tada buvau kr. pat ištįsęs... Iš savo gimtinės Gardino gis ršė|o į Tarybinę armi0 prieš porą metų, dar seržanto antpečiais pravė-
:k
STUDENTAS
ręs auditorijos duris, tapo nuolatiniu aeroklubo nariu. įvykdo ir viršija pirmąjį at skyrį. Dirba parašiutininkų grupelės neetatiniu instruk toriumi. ...O dabar viskas liko pra eity. Tačiau pirmieji šuoliai įsimihtini, nors jų Algis ir priskaičiuoja virš šimto pen kiasdešimt. Studentų būryje gimsta naujos pažintys. Vai dinas sutinka savo bendra mokslį, antro kurso teisinin ką Česlovą Vaišvilą. Pasirodo, Česlovas ne mažesnis mėly nos padangės šturmuotojas, entuziastas. Dar Kuršėnų pio nierių stovykloje pats pirma sis iš būrio sėda į sklandytu vą. Ten Česlovas gamino :— aviomodelius, o dabar Jis rankų skraido savo paties darbo vienviečiu lėktuvu. Kada Tiesiog neįtikėtina!
palankumą ir pagalbą. Neabejojau ir dabar neabejoju, kad tai buvo nuoširdžiai rašyta. Deja, hitlerininkams įsiveržus į mūsų šalį, tas jaunas žmogus, matyt, susigundė pasiū lytomis tariamai didelėmis pareigomis (ne tai burmistro, ne tai kažkokio kitokio viršininko), labai noriai talkinin kavo okupantams ir vėliau gėdingai kartu su jais pasi traukė. Laimei, tokių uolių bendradarbių vokiečių fašistai nedaug tesužvejojo Universiteto darbuotojų tarpe. Iš pagrindų pasikeitė Universiteto darbo sąlygos ir būk lė. Atsirado daugiau auditorijų, pagalbinės mokslo įstai gos (laboratorijos, kabinetai, bibliotekos) tapo erdvesnė mis, buvo geriau aprūpinamos mokslo priemonėmis. Moks las buvo nemokamas, gerai besimokantiems studentams buvo skiriamos stipendijos. Susirūpinta ir kasdieniais, bui tiniais studentų reikalais. Be pagrindinio bendrabučio Tauro gatvėje, buvo įrengta dar penki bendrabučiai stu gatvių kampe, Universitedentams: Čiurlionio ir Daukantu ~ to, Subačiaus, Bokšto, Užupio gatvėse. Susirūpinta vykdyti ir savo laiku V. Kapsuko vyriausystudentijai papildyti proletarišku bės numatytas planas įsteigti parengiamieji darbijcunimu. Universitete buvo (Darbininkų-valstiečių ninku ir valstiečių 3 metų kursai fak.)/ kuriuose Universiteto personalas turėjo paruošti aukštajai mokyklai proletarinį jaunimą, buržuazijos vieš patavimo laikais negalėjusį baigti vidurinės mokyklos. Mokslas kursuose *aip pat buvo nemokamas. Kursantams Universitetas buvo įrengęs bendrabučius Gedimino ir Uosto (dabar P. Cvirkos) gatvėse ir apgyvendinęs juose, rodos, apie pusantro šimto jaunuolių. Matome, kad pirmaisiais tarybiniais metais Vilniaus uni versitetas, Partijos ir Tarybinės Vyriausybės visokeriopai remiamas, išvystė labai platų pedagoginį bei kultūrinį dar bu akademimo jaunimo tarpe, dėjo tvirtus pagrindus moks liniam tiriamajam darbui plėsti ir jaunesniems moksli niams kadrams ugdyti. Visa tai buvo su dideliu atsidėjimu ir gražiomis viltimis pas mus daroma tuo metu, kai visoje centrinėje ir vakarinėje Europoje siautėjo vokiečiai fašis tai ir jų lėktuvai, artilerija, tankai griovė miestus, žudė nekaltus žmones. Deja, pirmiems tarybiniams Universiteto metams dar nepasibaigus, išprotėjęs, didybės manijos apimtas Hitleris klastingai puolė Tarybų Sąjungą ir pirmą ja ugnimi Lietuvą, nutraukė gražų mūsų Universiteto darbą ir visą šalį užolukde nekaltų žmonių krauju ir nu siaubė ugnimi, kurioje ir pats gėdingai žuvo.
klausaisi Česlovo pasakojimų, atrodo, nepavojinga pasikelti į kilometrinį atstumą nuo žemės, paprasta tiksliai pagal schemas pagaminti lėktuvą arba pergyventi oro pavojus ir nesėkmes. O jų Česlovas turėjo... — Girdėjau, buvote vienu momentu geriausiu Lietuvos sklandytojų sąraše? — pasi teirauju. Taip. Trūko dviejų pratimu iki sporto meistro normos. Tačiau šitie rezultatai man nesvarbūs. PaprasčiauŠiai. man patinka sklandyti, Ne, tai ne vienintelis mėgiamiausias vaikinų užsiėmi mas. Jie qeri fotografai ir puikūs statybininkai. Kai prie objektu guli krūvos rąs tų, lentų, vaikinai čiumpa į rankas kirvį, pjūklą ir dirba. O kai raudonas saulės obuo-
lys praslenka, besiramstyda mas kedrų ir pušų viršūnė mis, i vakarus ir nutyla piūk; lu bei plaktukų kaukšėjimai Alqis su Česlovu skuba pas savo naujus draugus — ge ologus. ...Ir vėl Algio rankose štur valas. Malūnsparnis MI-4 ky la lėtai, sukeldamas stulpą lakaus Sibiro smėlio. Česlovas šiandien pamainoje. Jis, pakė lęs gaivą, ilgai žiūri į dun danti virš galvos vorą — milžiną. O po kojomis žaliuo jantis pušų miškas taip pri mena melsvėjantj lietuvišką linu lauką... Šie žmonės neišsiskiria iš daugelio Komsomolske dirbančių studentų. Svarbiausi^, kad jie nerims ta, netelpa j jokius gyvenimo rėmus. Veržiasi gilyn į taigą ir virš jos, priverčia pra bilti nebylias schemas. Sako, ne visi žmonės gy venime būna geologais. Ne visi geologai pakyla į kalnus. Čia laimi jėqa, drąsa ir neri mas. V. JASKUTĖLIS
4
TARYBINIS STUDENTAS
psl.
966 m. rugsėjo mėn. 1 d
Odisėj a baigėsi Giedraičiuose Dar praėjusiais metais Me dicinos fakulteto studentai apsiėmė šefuoti Molėtų rajo no „RAUDONOSIOS ŽVAIGŽ DĖS“ kolūkį. Su didžiuliu entuziazmu žemdirbiams jie organizavo koncertus, skaitė oaskaitas medicinos, politi kos, kultūros ir dar kitokiais klausimais. Suprantama, kol ūkiečiai tuo buvo be galo patenkinti, o patiems organi zatoriams atrodė, kad šis darbas yra vertingas, reika lingas ir netgi herojiškas. Viešėdami šefuojamajame kolūkyje, medikai ne tik šo ko, dainavo ir kalbėjosi su Šeimininkais, jie taip pat dai rėsi po apylinkes, stebėjo, kaip gyvena žemdirbiai, svarstė, ko jiems trūksta ir ko jiems perdaua, ir besvars tydami svajojo, kaip turėtų gyventi šių dienų žemdirbiai. Ir gimė vieną kartą didelė ir graži mintis: — Švara — sveikata. — nranašiškai iškėlęs pirštą, •’nasakė kažkuris. — o „RAU DONOSIOS ŽVAIGŽDĖS“ kol ūkyje dar iki šiol nėra nė vienos žmoniškos pirties. Pa, statysime!? — Pastatysime, — vieninnai nritarė visi, ir fakulteto komtaunimo atstovai išvažia vo tartis su kolūkio vado vais. Kažkokiame oopieriuje bu vo užr^švti tragiškai iškil minei žodžiai: . ..Dešimtojo — jubiliejinio , vasaros semestro metu Me^dicinns fakulteto studentai įsipareigoja: 1. Šefuojamajame Molė tu rainnn „RAUDONOSIOS ŽVAIGŽDĖS“ kolūkvje pasta tyti modernią pirtį! 2. Artimai bendrauti su kaimo jaunimu. Organizuoti sportines varžybas, skaityti paskaitas, padėti pirminės komjaunimo organizacijos aktyvistams ir t. t.“ Viskas buvo labai gražu, trūko tiktai šventinio tušo ir pabaigtuvių vainiko. staiga iš aiedro dangaus trinktelėjo perkūnas: — Tai jūs ir būsite statyj bininkai, — pasakė kolūkio į Pirmininkas, buku žvilgsniu į čiupinėdamas būrelį merginų ir vos kelis vyrukus. C — Taip, mes, jūsų seni pa žįstami, Medicinos fakulteto ^studentai, — atsakė kažku-
1 i — Neišdegs, — vėl iš pirI mini n ko burnos trenkė per kūnas. — Man statybininkų reikia; o ne kažkokių. . . ;lmergaičiukių. Statyti jūs ne• mokate, o mes neturime žmo gaus, kuris jums vadovautų, i Ir statybinių medžiagų nėra. Tyla buvo ilga ir-kurti. Ir ' visiems buvo aiški pirminin ko žodžių potekstė: „DykaI duonių valgydinti mes nepaį siruošę“. Neskubėdami atgal > i sunkvežimi entuziastai kroĮ vė savo didelius ir mažus ryšuliukus. „RAUDONOSIOS ; ŽVAIGŽDĖS“ vadovai pasiūlė įiems važiuoti į gretimą kol ūkį, o šio vadovai pasakė: |
— Mes jūsų nekvietėme. Medikų laimei, keliai j Vil nių vingiavo pro Giedraičius.
Lenda ir
lenda,
j
burną,
i nosį, į ausis. Nors rėk. Įžū lūs musių spiečius pabunda kartu su saule, ir nuo ap triušusių čiužinių keiksnoda mi keliasi žmonės. O pro at virą langą kartu su pašiur pusia vėsa plūsteli negausūs paryčio garsai. Kažkur plerpteli traktorius, kažkur su burzgia savivartis, asfaltu prakaukši pirmieji praeiviai. | mažytį Giedraičių miestuką neskubėdama eina dar viena įtempto darbo diena. Neperseniausiai Kultūros namuose vėl įsikūrė 22 jauni žmonės. Tai formaliai ket virtoji ir faktiškai trečioji medikų pamaina. Lygiai prieš šešias savaites baigėsi nelem ta odisėja po Molėtų rajoną. Lygiai šešias savaites GIED RAIČIŲ TARYBINIAME ūkyje nuoširdžiai darbavosi maž daug 70 Medicinos fakulteto studentų. Tiksli buhalterigė statistika kol kas dar nesu tvarkyta, todėl įvertinti stu dentų darbą šiuo metu yra gana sunku. Tačiau, tarybi nio ūkio direktoriaus drg. M. Freimanto žodžiais tariant, medikai per vasarą padirbė jo iš tikrųjų šauniai ir, be abejo, ūkiui davė gana soli dų pelną. Prieš mane nedidukas švie siaplaukis vaikinas. Tai ket virtos medikų pamainos vir šininkas Arimantas Grebelis Apie savo pamainos žmones jisai kalba trumpai ir šykš čiai. Nemini jisai nei heroi kos, nei romantikos, apie kurias dabartiniu metu daug plepama. — Dirbame, — sako, — paprastai, kaip žmonės. De vintą valandą pradeda blerb ti „pragaro mašina“ (taip jie vadjna grūdų džiovyklą), *5 valandą trumpam stabteli, po to ir vėl blerbia iki pat 23 valandos. Kaip ir visi ki ti, taip ir mes dirbame dviem pamainom. Ūkio vadovai, be rods, patenkinti, o su mūsų tiesioginiu viršininku, džio vyklos mašinistu dėde Myko lu, gali ir pats pasišnekėti. Pakumpęs senyvas vyriš-
spusteli mano kis tvirtai _____ ranką. Visi jį vadina dėde Mykolu, nes niekas nelTno būna tokių pavardės. Juk žmonių, kurie kažkuo iš kar to patraukia prie savęs ir kuriuos iš karto, nė kiek ne vadinti sivaržydamas, imi vardu. — Darbelis mūsų ne kažin koks, — iš lėto kalba dėdė Mykolas. — Vis pilstome ir pilstome grūdus, čiaudome nuo dulkių. Ir taip ištisą dieną. Skųstis studentų dar bu nesiskundžiame. Per die ną paprastai jie išvalo ir su tvarko 18 — 20 tonų grudų. Daugiau padaryti vargu ar beįmanoma, — vėl šypteli seniokas ir spūsteli jungiklį. Dusliai kriokteli ir ima monotoniškai blerbti „praga ro mašina“, verčiasi tirštos ir kibios dulkės, geltona sro vele į maišus byra auksiniai grudai. Kartkartėmis nuo kaktų nubraukdami glitų prakaitą, pilnus maišus kil noja Aurelija Drąsulytė, Da lia Slapšytė ir Vidimantas Erelis. Prie maišų jie pradė jo dirbti pačią pirmąją die ną, čia jie, tikriausiai, dirbs ir iki pačios paskutinės die nos. Šios trys pavardės mano atmintyje išliko neatsitikti nai. Kai aš Arimantą Grebelį paprašiau išvardinti geriau siai besidarbuojančius IV pa mainos žmones, jis, nė kiek nedvejodamas, pasakė kaip tik šias pavardes. — Kodėl? — paklausiau aš. — Juk jūs visi vienu lai ku einate j darbą, vienu lai ku grįžtate namo? Tai kodėl gi šie žmonės dirba geriau siai? — Aš nesakau, kad kiti dirba blogai. Ne. Visi mes dirbame vienodai. O geriau siais darbininkais laikome tuos, kurių darbas yra pats sunkiausias, — į mano klau simą atsakė Arimantas. O „pragaro mašina“ bler bia ir blerbia. Ritmingai juda jaunos rankos, monotoniškai
šiurena pilkšvai geltoni dai, dideliais, riebiais Lo muoliais verčiasi dulkė . i" niekas neužsimena heroikos, ir niekas netauškia apie ro mantiką. žmonės dir! rit mingai ir paprasta' , tik riausiai, skaičiuoja, kic pus valandžių liko iki v Pie nės, ir, tikriausiai, •«■••• Iv oja apie nedidelę ir nelabai va rią Giedraičių valgyklėle jau iš anksto keikdami amžinai tas pačias abejotinos s r Ivos sardeles ir tirštą pačios prasčiausios rūšies nebalti: ■ ka vą. O kai pasigirsta rdus, taip ilgai lauktas Otboj!“, žmonės neskubėti r nusi purto dienos dulke;, iššikrato grūdų pribirusius sport bačius ir iš lėto žingsniuoja namo. Tuomet jie būna ne kalbūs ir truputėlį niūrūs, ir, žiūrint į juos, atrodo, kad į violetinę vakaro prieblandą ant savo pečių jie nešasi vi sos darbo dienos svorį. t###1 Prieš šešias savaites Gied raičiuose baigėsi nelemta me dikų odisėja, žmonės apsigy veno sėsliai. Pradėjo dirbti. Užsimezgė santykiai su vie tos jaunimu. Šiuo metu Giedraičiuose pats sportinio sezono įkarš tis. Kiekvieną vakarą vyksta nesibaigiančios futbolo var žybos. Saulėtomis dienesnis Kementos ežere savo jėgas bando Vilniaus ir Giedraičių plaukikai. Kad studentai ne nuobodžiautų, ūkio vadovai pasiūlė kiekvieną dieną ne mokamai žiūrėti kinofilmus, Kultūros namų direktorius paskolino radiolą. Ir niekas nekalba, netgi neužsimena apie „RAUDONO SIOS ŽVAIGŽDĖS“ kolūkį, ku rį kažkada medikai šefavo, kuriame svajojo nuveikti di delius darbus, iš kurio, gru biai šnekant, buvo išvaryti. Neverta, manau, šiuo metu ieškoti kaltininkų ir iki smulkmenų gilintis į tą bu vusią istoriją. Tačiau reikia prisiminti, kad sekančiais me tais vėl reikės organizuoti darbo ir poilsio stovyklas ir kad panašios istorijos antrą kartą, manau, nė vienas ne norėtų klausytis. Darbo ir poilsio stovyklų organizatoriai turi laikytis vienintelės nenuginčijamos taisyklės: studentus reikia siųsti į tuos ūkius, kurie yra pasiruošę juos priimti ir ku rie yra pasiruošę pilnai juos aprūpinti darbu.
R. URBONAS (Mūsų koresp.) Giedraičių t. ū., 1966. VIII. 24.
.
į m. rugsėjo mėn. 1 d.
1. ŽINGSNIAI Man ilgai nesiseka j ii Lt> Mačiau plevėsuojant k klos vėliavą ir šviesias Įpines, ten, kur baigiasi Ljo paukščių fabriko stal Turėtų I.'ūti ir ekonolai. Brendu purvu ir būkš [u: visaip būna su tom yklom. L Sveikas, — moja kažkur Lta mergina. Sustoju. Ji I artyn, ir aš įsikalbu su Įio kurso ekonomiste M. Lipienyte L Kaip sekasi? Į- Gerai. Pasiklausi pačių. Į skubu, važiuoju į Elektlis talonų pietums. I Sunkiausia pirmomis lomis. O paskui pripranti, (lytos nebesunkios, ir kas is švelnus. Ir dirbi. Žino| nepersidirbi. | Ko jūs čia plėšotės? |i nedirbkit, — mirksi kai | darbininkai. | |ie dirba. Kasa griovius Lsia kabelius, krauna ply|j sunkvežimius. Nelaukia | pagyrimo lapų, nei išLvių alaus. Jų, gal būt, labus. Tik liks jų darbas, | ir pats nežymiausias, Lis, kuris, anot M. Gor| vertingesnis už sidabri| ir varinius pinigus, kuI moka už jį. Pinigai lsia, darbas lieka. Jie daĮpamiršo ir M]. Gorkį ir I rtus Paveikslų galerijo|i keistai jų ausims skarųIii darbininkų pasiūlymas. I gal būt, ir nepagalvoja, I lai ir yra aukščiausias ligos supratimas — dirbti, Lt, kad už darbą nemo-
| man patiko — atviri, lis, žemėtais drabužiais. tik man vienam. Ketvirtoji pamaina bene usiai dirba, — į mano ■jmą atsako V. MerkeviEiektrėnų kilnojamonecahnizuotos kolonos i vykdytojas. — Tiesa, a jau nebedaug liko, bet nisieji gerai dirba. Nieko > apie juos negaliu pasageri vaikinai ir mergiDarbo nebijo. tyboje dabar liko tik šeonomikos f. studentai. O kiti? Jie tiesia geležinkeli, lė juos iš mūsų kelinin- mosteli ranka tolyn lerkevičius. studentas dirba Statybos terijos mechanizacijos bos Nr. 1 geležinkelio ■iėje Nr. 1. Tiesia gėlė lį. Darbas ne iš lengo čia dar brigadininkas > pasitaikė, nė minutės ėpti neleidžia. Nėra kat į pavėsį nulįsti, pailanot vaikinų, su ,,paimais".
TARYBINIS
Darbų vykdytojas D. Tarapuila ir šiais nesiskundžia. Ir, tur būt, čia visiškai ne per dėtas mandagumas — studen tai dirba gerai. Tik štai jau išlydėti reikia juos. — Dar atvažiuokit, lauk sim, — kviečia šeimininkai. Ir priduria: — Baigę moks lus. Statybos aikštelė didžiulė. Vienam krašte atsistojęs, ki to nematysi. O jie išmatavo ją žingsniais. Atrodo, ir da
STUDENTAS
dėl ir kitoms čia dirbusioms Fizikos fakulteto studentų pa mainoms sunkiau sekėsi. Nors ir jos daug padarė — atėjo į plyną lauką, o dabar, žiūrėk, tik stogo betiūksta. — Nętikėjau, kad ta'ip daug studentai padarys, — pasako ja Alytaus raj. „Santaikos’' kol. pirmininkas Alf. Šerkš nas. — Jeigu ne studentai, mechaninių dirbtuvių būtume nepastatę. Pirmininkas apie studentus'
JŲ LAUKS... bar dar girdisi jų žingsniai, geri, tvirti, jaunatviški. Tre čiakursių K. Berželionio, Z. Vainiliūnaitės, E. Krivickaitės ir daugelio kitų. O gal tai jų žingsnių tęsinys? Gal jų nu tiestais bėgiais jau rieda sąstatai, gal jų liestomis ply tomis jau kiti mūrija naujus vištidžių korpusus? Kaip ten bebūtų, gera, kad kažkur li ko ir jų darbo dalis, nuošir daus, reikalingo darbo. 2. ADAPTACIJA Rugpiūčio naktys jau nėš čios rudens artėjimu. Savo kailiu junti jų vėsą, ilgiau norisi rytais pagulėti po šilta antklode. O keltis reikia. Ten, laukuose, tavęs laukia plytos ir betonas. Tiesa, kel tis nieks neragina, bet štai pripratai ir virto kasdienine būtinybe tas kolūkio darbo dienos reglamentas. Būkim atviri, priprasti nelengva bu vo, karšta pasitaikė savaitė su tolstančia rugpiūčio saule, lankos neįgudę prie mūrinin ko darbo. Taip, tas neįgudimas viskuo ii kaltas. Gal to
kalba noriai, lyg apie seniai pažįstamus senbuvius kolūkie čius. Malonu tai girdėti iš žilstelėjusio, jau dvylika metų pirmininkaujančio žmogaus, Tokie moka vertinti žmones ir jų darbą. Aš juos sutikau ant pasto lių. Antrakursius.’ Čia dau guma antrakursių. O mažu ma? Mažuma — tai pamainos viršininkas, tiečio kurso fizi kas P. Bagdanovičius. Tik vienas? — Vienas, — šypsosi juo daplaukis vaikinas. — Kaip sekasi? Puikiai. Labai svetingi kolūkiečiai, rū pinasi ir pirmininkas, o apie mūsų darbą paklauskit pirmi ninko. Su Alf. Šerkšnu aš jau kal bėjausi dar kolūkio raštinėje. Gyrė studentus net agrono mas. O gal perdaug panegii ikos? — Ką jūs, — nustemba kolūkietis J. Krulickas. Jis kartu dirba ir vadovauja stu dentams. — Padarė jie daug. C svarbiausia, pirmąkart pa ėmė visi į rankas mūrininko
5 psl.
plaktuką. Buvo atvažiavę iš Alytaus specialistai, sakė, sto vės dirbtuvės. Stovės dirbtuvės! Ar berei kia didesnio darbo įvertini mo? „Tiį išvažiavai, o gėles, kulias pasodinai, liko ir au ga. . . Štai jeigu tu visada ir visur, visą savo gyvenimą palikinėtum žmonėms tiktai gėrį, — gėlės, mintis, puikius prisiminimus apie save, — lengvas ir malonus būtų tavo gyvenimas", — rašė M. Gor kis savo sūnui. Jie visi atiduo da dalį savęs. Jie dabar netgi nejaučia, kad tas reikalingu mo žmonėms jausmas pratur tins jų dvasią. Jie dabar šyp sosi, kai giria juos ir mažai pasakoja apie save. Tik ran kos juda. Ir tuose judesiuose lyg mozaiką renku pasakoji mą apie jų adaptaciją tolima me Dzūkijos kaimelyje San taikoje, ieškau atsakymo, kaip jie taip paprastai ir greit susidraugavo su kolūkie čiais, suprato vieni kitus. Jie sugrįš į auditorijas. Jūs paklauskite jų, paklauskite A. Juodviršio, A. Rėklaičio, G. Kelnaitės, visų dvidešimties IV pamainos studentų, ir jie, gal būt, papasakos apie savo dienas kolūky. Tos jų dienos tikrai vertos pagyrimo. Apie juos sunku ir rašyti be susi žavėjimo, be susižavėjimo tais linksmais ir darbščiais vaikinais ir merginomis. — Studentų iki šiol neatva žiuodavo pas mus. Darbo dar daug, lauksime ir kitą vasarą, — atsisveikindamas kalba pir mininkas. Jų lauks. Lauks jiį nerimo, jų darbščių rankų. Jie myli žemę ir moka suaugti su ja. Jų statyti namai stovės. Būti nai stovės! A. KUSTA (Musų koresp ) Vievis—Alytus.
i
6 psl.
TARYBINIS STUDENTAS
966 m. rugsėjo mėn. 1 ■
Vėl (ši<į vasarą antrąkart) aš vaikštinėju ipo Ignalinos rajono Ad. Mickevičiaus var do kolūkį, ieškodamas savo rastai, yra labai ir labai ne būsimam straipsniui tinkamo ną išvalydavo apie 10 t), į statybos aikštelę iš Dūkš tikslus. Tačiau, nežiūrint to, turinio, {.vairiuose ūkio ir sta to atvežė 36 000 plytų ir 12 kiekvienoje pamainoje yra tybos darbų baruose pluša žmonių, apie kuriuos bet ku studentai. Tai ketvirtoji che t cemento, iškasė 50 m3 žemių ir be ris jos narys atsiliępia su mikų pamaina, atvykusi J Gai dę (kolūkio centras) rugpjū tonavimui paruošė karvidės ypatinga pagarba ir šiluma. — Pirmoje eilėje norėtųsi pamatų tranšėjas, čio 14 dieną. Jauni žmonės, dirbo lauko darbuose (vežė paminėti Chemijos fakulteto besidarbuojantieji čia, — kaž IV kurso studentus Antaną ir kūlė javus), kuo panašūs vieni į kitus ir, Gleiznį ir Egidijų Bakšį, — dvi dienas beicavo grūdus, tuo pačiu, kažkuo saviti — pasakoja man pamainos virši dirbo statybos aikštelėje, primena man kitų pamainų ninkė Gr. Orentaitė. — Neži jaunimą. Jeigu perversite IV- ruošė betono skiedinį. — Berods ir viskas, — iš nau, kaip kitur, tačiau Che osios chemikų pamainos die mijos fakultete kertvirtakurnoraščio puslapius, kažin ko skaičiavusi visa tai, pasakė siai, kaip taisyklė, į vasaros iš jų jūs neiššifruosite. Kaip man pamainos viršininkė Gr. darbo ir poilsio stovyklas ne ir bet kurios kitos, taip ir Orentaitė. O kolūkio pirmininkas drgJ važiuoja. Antanas ir Egidi Vl-osios pamainos dienorašty jus yra vieninteliai, kurie pa K. Kiseliovas pridūrė: je jūs neatrasite ryškiai sugrafuotų diagramų, išmarginti} — Niekuomet mes nesuko noro podirbėti kartu su mu statistikos duomenimis apie me sau galvos, kiek studen mis, buvusių I ir II kursų darbą, maitinimą ir visa kita. tai duos ūkiui pelno ir kiek studentais. Antanui Gleizeniui dešimtasis — jubiliejinis va Tačiau, o tai ir yra svarbiau pravalgys, gal būt, todėl, kad sia, čia jūs atrasite jaunų nuolatos mums buvo ir bus saros semestras ypatingai reikšmingas. Šią vasarą kol žmonių nuotaikas, kasdieni reikalinga jų parama. Viena ūkyje jis atidirbo dvi pamai nes ir šventines, įprastas ir tik galima pasakyti: valgė jie kartu kažkuo išsiskiriančias tiek, kiek norėjo, dirbo jie nas iš eilės, o per ketverius iš tų nuotaikų, kuriomis gy tiek, kiek galėjo. Ačiū jiems studijų metus Antanas darbo vena akademinis jaunimas už tai. Mūsų kolūkyje’ Vil ir poilsio stovyklose pabuvo auditorijose. niaus Valstybinio universiteto jo lygiai dešimt kartų. Norė studentai visuomet bus laukia tųsi IV-osios pamainos ir vi O JEIGU ATITRUKSIME mi ir kaip svečiai, ir kaip pa so Chemijos fakulteto kom nuo lyrinių nukrypimų ir į jaunuolių vardu nuoširdžiai galbininkai. studentų darbo ir poilsio sto Geru žodžiu tiek apie che pasveikinti Antaną dvigubo vyklas pasižiūrėsime realistomikus, tiek ir apie kitų pa jubiliejaus proga ir pažymėti, praktiko akimis, prabils sau mainų narius atsiliepė taip jo,g šią vasarą padirbėjo jisai sa skaičių kalba ir lakoniški pat ir statybininkų brigados iš tikrųjų vyriškai. ūkių vadovų atsiliepimai. Ši Saulės nutviekstoje statybos brigadininkas drg. M. Ševekalba niekuomet nepasižymi linskis. aikštelėje karšta. Pridususiu beletristiniais elementais, ta pupsi betono maišytu — Žmonės, kurie per vasa balsu čiau kaip tik ji ir yra pati vas. Kartu su dviem jaunais rą darbavosi pas mus, buvo objektyviausia darbų ir įvy vyrukais žaismingai švyščiogeri, darbštūs ir nuoširdūs. kių vertintoja. Atsisveikindamas, linkiu aš ja kastuvu pusamžis, visai ne Štai ji, ta nuobodi ir kartu jiems sėkmės moksle ir ti studentiškos išvaizdos žmogus. tokia reikalinga statistika: — Tai mūsų vadovas vyr. kiuosi, kad sekančiais metais dėstytojas IV chemikų pamaina (jų A. Kundra, — in mes dar pasimatysime. tarpe dirbo du teisininkai ir formuoja mane Gr. Orentaitė. dvi medikės) Ignalinos rajono — Į stovyklą jisai atvyko APIE ŽMONES Ad. Mickevičiaus v. kolūkyje kalbėti visuomet yra ‘sunku. kartu su mumis ir petys į petį dirbo rugpiūčio 14—27 dieno Mūsų gana netobula akis la dalbavosi ištisai dvi savaites. mis. Darbai buvo panašūs bai dažnai nepajėgia tiksliai Darbas mūsų pamainoje buvo . kaip ir ankstesniųjų pamainų. įžvelgti žmogaus dvasinės es organizuojamas gal šiek tiek Jie valė javus (per pamaikitaip, negu kitose. Atskiruo mės, o išorinis efektas, pap-
Chemikų ketvirtoji
Visos statybos prasideda nuo pamatų.
se baruose (laukuose, salk® lyje, statybos aikėštelėseĮ -H są laiką dirbo tie patys žm® nės. Darbais pasidalinome . I prastai: kas kur buvo paski® tas dirbti pačią pirmąją ną, tas ten darbavosi ir ® pat paskutinės dienos. Gi vy® dėst. A. Kundra pirmąją ,.® ną pateko į „duobkasių" p® mainą, kurioje kantriai laike® visą laiką. Nuostabus žinių® mūsų vadovas: kartais n® mes, jauni, ir tai pavydin® jam tos amžinai neišsenkmĮ čios energijos. Ir, apskritai, didžiuotis mj sų pamainos kolektyvu vej ta. Žmonės sugyvena puikiJ dirba gerai. Praėjusį šeštadij nį pavyko suorganizuu bendrą mūsų ir kaimo sav veiklininkų koncertą. ŽiurJ r vai, berods, buvo patenku,Ateinantį šeštadienį organ zuojame atsisveikinimo vakJ rą. Džiugu, kai žmonės į m kokį darbą veržiasi patys, .1 nereikia maldauti ir stumdyt štai tu eik ten, o tu ten. Štai kad ir sienlaikraščiai ir vii kita „vaizdinė agitacija". I tos pamainos išleido po kol viena ar du numerius, o inl c siškė — visus keturis. SiJ atveju, ačiū norėtųsi pasak! mūsų medikėms I. Juodickj tei ir J. Kuodytei, kurios, I sienlaikraščių ir pačių papral čiausių stovyklos api-pavidal nimo smulkmenų, prip j netgi politinių plakatų .paėji mis aktualiausiomis dienos tl momis. j Ir štai, kas ką turėjo, I tą pasakė, žmonės vieni I tiems palinkėjo sėkmės. Kil fr tu ros namų salėje nuskambi e jo paskutiniai studentiški y dainos atbalsiai. Baigėsi I viena darbo vasara. Ad. Mil Iri■ kevičiaus vardo kolūkyje I r buvo saulėta ir darbinga I c R. ŪKELI-1 ki
(Mūsų koresl
Skiedinys jau baigėsi, o savivarčio dar nėra. Galima mm T1 tėlę pailsėti. AUTORIAUS nuoti In ii
,6 m. rugsėjo mėn. 1 d.
TARYBINIS
STUDENTAS
7 psi.
PADĖJO KOMJAUNIMAS Serąi nespėjau perskaityti tr2dianio ..Komjaunimo tiekai autobusas, šoktelėper naujai išmūrytą tiltą, įdėjo j Labūnavos miesteNuo Nevėžio pūstelėjęs jas atnešė aštrų barščių apą, o prieš akis išdygo ir kštai vifš stogo iškelta spalvė. Čia, aštuonmetėje kykloje, ir įsikūrę Vilniaus iversitetc studentai. vlan dar tebesisuko galvolaikraščio eilučių mintys e tą konduktorę S., kuri kvieną sekmadienį vėluo/□ į darb«i, o adminstracijai „atsidėkodavo“ baudoBet jai padėjo komjaunas. Ji. pasirodo, neturėjo palikti mažylio, nes sekdieniais vaikų darželis neIšeitis buvo rasta: ba. ___ uoliai suteikė nuolas poilsio dieną — sekmanį. Kaip ten dar sekretous P. Aleksandrovo paša a:____ . . aktyvumas ir klumas vis labiau įsitvirtimūsų praktikoje“, komnimas „ėmė labiau gilintis lunimo gyvenimo buitį ir ■bą“. Manau, tiesiu keliu ama. lene geriausiai pažįstu Įsijos ir filologijos fakulteto dentus, kaip ir Kėdainių ano žemdirbiai talkininkus Universiteto. (Labūnavoje, tų aušros“ kolūkyje, stunuo itai darbuojasi jau vasaikiasdešimt aštuntų [ai Labūnavoje nuaidi kutinis mokyklos skambukai liepos pakvimpa gaimedaus aromatu, veržlia nyste kvėpuoja miestelis a vasarą. Ir ne tik nuo nų ir juoko klegesio ar nuolio daužymo aikštelėje, ia pilnutėle sale kultūrnaje. 'o kolūkį pasklinda jauniten, kur labiau reikia, nos rankos prie dobilų ir ečių vežimo; prie grūdų ymo ir agurkų surinkimo, i penktosios brigados paaa: „Keturios Universiteto rginos kiaulių fermoje išė 28 kv. metrus geležinių rų, 153 kv. metrus išgramcementinių takų, išvežė Vą ir išplovė patalpą vaniiu. Dirbo labai gerai. Brilininkas“. Tai antrakursių rikių Jūratės, Ausmos, Al ios ir Liusės vienos dienos bas. Praėjusią savaitę dės tąs Česlovas Kalenda su maniste Rita Burnovaite istorikais Algiu Andrašiūbei Kaziu Monkevičiumi, 3o prie kombaino: prileia į maišus grudų, keliais štais sukrauna mašinoje, >arvežę — sandėlyje užpia ant svarstyklių, paš ant transporterio ir tik rame aukšte nuneša į drą miegą. Agronomas ašė: „Keturi Universiteto )nės dirbo prie grudų veo nuo 9 vai. ryto iki 11 [vakaro su 0,5 vai. per ka. Pervežė 7 720 kg gruDirbo labai gerai“.
šeštadienį, — pasakoja pamainos viršininkas KaMonkevičius, — iš sandėpasikroveme dvi tonas dų ir, nuvežę į malūną, nugarų su Algiu Andrau, padedant vienam kolmoksleiviui, sutempėme "naišų ir išpylėme. 40 maimiltų nuvežėme į kiaulių ną. Paskui 20 maišų kom potų pašarų atvežėm. Pirinko paliepimu pasikrovėiš sandėlio 40 maišų ce
mento ir nuvežėme prie kar vidės. Dirbome nuo devynių iki trijų. Be pietų pertraukos. O nuo trijų vėl laukė darbas — vežti grūdus nuo kombai no. Bet mašina nebeatvažiavo, ir mes nuėjome pietauti. Mer ginos dirbo prie „smako var tų“ — kūlė linus. Dar kitos dirbo laukuose. i ą šeštadienį pietavom apie šeštą valandą. Ir tikrai, žmonės buvo pavargę. Vakare ir į kultūrnamį „Po dvidešimties metų“ nebeėjom žiūrėti. Pirmininkas klausė dėl ryt dienos: dirbsime ar ne. Aš sa kiau — ateikite ir susitarsi me. Be kur tau. Sako, su sve čiais uliojęs. Pamiršo. 0 sek madienio ryte atėjo ir: „Tai miegat? O į darbą kas eis?“ Merginos kaip negirdėjusios apsisuko ant kito šono ir dailiai užmerkė akis. Pirmi ninkas, nei labas nei sudie netaręs, trenkė durimis ir iš ėjo. Buvo dešimta valanda . ryto. Dar ir pusryčių niekas \ nesiruošė virti. Ir toliau vieš\ patavo ramybė, tik nuoskau\ dcs trupinėliai kaupėsi kažĮ kur giliai, giliai — širdyje. oabūti stovykloje man neteko. Tą popietę merginos dirbo prie grūdų valymo, ki tos rinko agurkus, o pamai nos galva Kazys Monkevi čius ir jo kurso draugas isto rikas Povilas Puikys, staty bos darbų brigadininkui Juo zui Davalgai padedant, beto navo kolūkio karvidės grin dis. Darbas tikrai ne iš leng vųjų. Tik tiek gerai, kad besi kaitaliojantis oras negalėdavo sudrumsti darbo ritmo — neužlydavo, bet ir saulės nieka da nė spindulėlio nepatekda vo. Kazys pavydėjo vakar dirbusioms merginoms linų lauke. Vien tik jų ketvertu kas šurišo ir pastatė 3.000 pėdų, gerai apdegė saulėje. 0 jam — ta pati karvidė, tas pats monotonijos pilnas dar bas. Bet vakarykštis karys ne ieško didelės romantikos. — Dirbam, krutam, — at laidžiai šypsosi Kazys, išties damas gruoblėtą delną. — Mes su Povilu, atrodo, dirba me ne blogiau už Davalgą, tik va, sako, kontoros paskai čiavimai kieti: mums vos po pusė normos teužrašoma. Girdi, taip pas mus priimta. Be kategorijos. Nors pinigų ir
Į • j i
negausime, bet paskaičiuot etų padoriau. užkalbinau ai kontoroje buhalterę ir agronomą Joną Kondrotą, ne ką gero pešiau. — Mes jais labai nesiskundžiame, — dejuoja nežabota šypsena agronomas Jonas. — Geriausiai iš visų, pasaky čiau, dirbo tai Gemos Jurkū naitės pamaina. — Tai uždarbio popieriai ne kaip ir atrodo, — šnekinu agronomą. — Taigi, beveik ką uždir ba, tą ir pravalgo. — Aha, bent vienos savai tės dienų suvestinę gal aprneskim, a? — nekantrauju
mes iš akies — Tai kad maždaug paskaičiavom, — agronomas atsivertė knygutę, — pirmoji pamaina atliko darbų už 430 r’ub., antroji pa darė už 390 rub, trečioji — 548 rubliai, davusi apie 50 rub. pelno. — Gerai, bet o kur žinia raščiai, pažymos ir buhalte rinė apskaita? — klausiu. Tai kad maždaug aišku r be jų. Aš užsirašau, pas kui su buhaltere pasitariam ir paskaičiuojam. —- Bet maistas tai turi sa vo piniųinę vertę ar ne? Yra f kokia tai norma ar vertini mas, kaip ir padaryto darbo? — Taigi, kad ir taip mums maždaug aišku. '‘'Studentai nuostolio kolūkiui neduoda ir ^gerai. ** Aš nesiruošiau pradėti de batų, bet ir nebuvau svetimu studentų svečiu. Kolūkio pir mininkas pasako, kad buhal teriai geriau žino, klauskit jų. O reikėtų vis til$: jei stu dentai pinigų ir negauna, bet apskaita turėtų būti rublio tikslumo, o ne „maždaug“ (Tik vakar agronomas prane šė, kad ketvirtoji pamaina at liko darbų už" 327 rub.) ‘ ' Penketas merginų dirbo prie grudų valymo sandėlyje. Tai. Elena, Aldona, Ausma ir Alfreda. O joms vadovavo Jadvyga Šatinskaitė, Labūna vos aštuonmetės moksleivė. Ir ką gi pasakysit, ta ilgaka sė aštuntokė nenusileido stu dentėms. Po 60 — 70 kg mai šus mėtė kaip suaugęs vyras. — Ar užteks jėgų iki va karo?
Istorikės A. Striaukaitė (kairėje), A. Kupčiūnaitė, A. Sas nauskaitė, germanistė E. Kudabaitė ir aštuntokė J. Šatinskaitė dirbo prie kviečių valymo. AUTORIAUS nuotr.
— Ale, dar ir liks, — įrau dusiu veidu nedrąsiai „teisi nasi“ Jadvyga. Ji pavadavo tėvelį: sandėlio vedėją trukdė kiti, svarbesni darbai. Vėliau sužinojau jos ir svajonę — tapti Konserva torijos studente. O kol kas ji vakarais neleidžia ataušti gi taros ir smuiko stygoms. To kia jos vaikystės pradžia: kur pasisuka, ten ir darbą suranda. O rankos pačios limpa. Merginos darbu nesiskun dė. Jos dirbo pamainomis — vienos nuo ryto septynių, ki tos — nuo antros. Skarelės ir sportiniai treningai bent čia, sandėlyje, buvo madingų Fuktelis ir grūdų valomoji be perstojo gaudė, o jos prie maišų ar su šiūpelėmis dar bavosi lyg kasdieninio darbo šeimininkės darnaus būrelio gretoje. Po našaus darbo kiaušinie nė, duona, buterbrodai su braškių džemu, užgeriant gardžia kakao, turėjo gerą pasisekimą „lauko kavinėje“. Beje, šiandien Algis Andrašiunas pavadavo vyriausiąją skrandžių maitintoją ir padė jo Ritai Raitytei. Jau vėlokai, kai įsitvieskė elektros lemputės, o Labūna va pakvipo klebono sodo grūšiomis ir kaimas netilo nuo šunelių amsėjimo, sušlapęs ir alkanas iš miško sugrįžo dėstytojas-šefas L. Petravičius. — O kur merginas palikote, — šaukia iš užstalės Virga Tiškevičiutė, nespėjusi baigti laiško sakinio. Tai bent visiems šonai skaudėjo sekantį rytą. Kal bėjo, kad dėstytojas pusant ros rudmėsytės partempė, o Rita, Aldona ir Ada iš grybų sugrįžo paryčiu, kai zakristi jonas jau į bažnyčią dūlino. Stovykloje verda pilnakrau jis gyvenimas. Visi žvalūs, linksmi, kaip ir kultmasipio sektoriaus vadovė Aldona Garškaitė ar pamainos sekre torė Liolė Korklienaitė, sugalvodamos ką nors naujo ir įdomaus, kad pamaina nenuo bodžiautų ir kolūkiečiai ilgai prisimintų. Nors ir lemputę vienas kontoros darbuotojas I
išsuko, kad studentai vaka- 1 rais nešoktų kultūrnamio lau- i ko estradoje. x Tik kažin ar buvo kada kolūkio pirmininkas H. Kretavičius bent pasisvečiavęs ten, kur dirba studentai. Ry te, kai kartu su kolūkiečiais studentai būriuojasi prie kon toros gėlyno, išlekia pirmi ninkas ir, nei labas nei sudie netaręs, tik mosteli ranka: tu ten eisi, jūs abu važiuojat ten, tie pasilieka čia, o tie eis ten pat. Ir vėl pirmininkas įlenda pro mažą durų tarpuangę ir atsisėda į savo krės lą. Studentai nejaukiai dairosi ir šypsena palydi lange įsirėžusį pernelyg rimtą pirmi ninko veidą. Bet studentai prisitaikyti moka. Daina su drebinę kontoros langus, jie kartu su kolūkiečiais pajuda į darbą. J. GIRDVAINIS ) Kėdainių raj. _____ „Rytų aušros“ kolūkis z
Iš kareivių-studentų laiškų Juos armija užgrūdino. Iš mokė perkainoti vertybes. Čia pilnos aliarmų naktys, sunkūs kareiviški batai, ru denio lietūs ir žmogiškas il gesys. ....... Prieš keletą dienų grį žo būrys kursantų. Jie par vežė voką, kuriame buvo du „TARYBINIO STUDENTO“ nu meriai. O šiandien vėl mano rankose naujas studentiško laikraščio numeris. Laikraš tis primena mums draugus ir pažįstamus, primena mūsų senąjį ir nuostabųjį Univer sitetą. Čia prasideda ruduo, porą kartų snigo. Keista ir be ga lo įdomu žiūrėti į Jūsų „va sariškas“ nuotraukas. Ir kar tu liūdna... Nekantraudami laukiame naujų numerių. JONAS.“
Su Rugsėjo Pirmąja!
į
Rugsėjo pirmoji! Kokia tai didelė šventė jums, draugai! O kartu, žinoma, ir mums, buvusiems stu- Į dentams, dabartiniams kariams. 1/ šios šventės proga mes, kariai, siun čiame savo gvardietiškus, nuoširdžius sveikinimus ir linkėjimus. Mokykitės, gy venkite ir dirbkite taip, kaip pridera mūsų kartai, komunizmo statytojų kar tai. Mes džiaugiamės jūsų laimėjimais moksle, kūry biniame darbe, kultūrinia me gyvenime. Iš savo pu sės mes, kariai, užtikrina me — Tėvynės padangė bus žydra ir rami, o jei gu agresoriams vis tik pa vyks įžiebti karo ugnį, jie gaus pagal nuopelnus. Sėkmės jums, brangūs draugai! N. karinės dalies kariųstudentų vardu gvardijos seržantas PETRAS LUNYS
Kareiviu niekas .negimsta. Žmonės — artojai. Jų gyve namas — tai kalvių, mokyto jų. sodininkų gyvenimas. Jie nekenčia karo Ir todėl gina taiką. „Nepabuvęs kareivėliu, ne bus geras artojėlis“ — dai nuojama išmintingoje mūsų dainoje. Iš tiesų, kareivio gyvenimas daug ko išmoko, daug ką atveda į tiesų kelią, atveria langą Į gyvenimo pa žinimą. Ateinančios kartos, gal būt, bus laimingesnės. Joms ne reikės kareivių. Beliks tik tolima ir šviesi legenda apie karius, kovojusius po gyve nimo vėliava. Gera, kad mes — taikos kareiviai! Tai geriausias pa teisinimas bemiegėms nak tims, sunkiems žygiams, įtemptų pratybų dienoms. Armijoj išmokstama mylėti gyvenimą ir jį suprasti, čia pakanka laiko išnagrinėti praeities klaidoms, kad atei tyje jų išvengtum. Pas mus ir dabar pati mėgstamiausia yra kompozi toriaus E. Kalmanovskio dai na „Kaip aš myliu tave, o gyvenime mano bekrašti!“ Mylėti gyvenimą — reiškia
Jie toli — už poliarinio rato, Mandžiūrijos kalvose ir Kazachstano stepėse. Lyg se no1 ir mielo kareiviško valso garsai, klajoja tarp saulės nu blizgintų debesų, tarp gele žinkelio plieninių meridianų jų laiškai. Laiškai grįžta na. mo. Laiškai šaukia draugus, meilę. Sugrįš ir jie — dabar tiniai kareiviai. Mūsų visų draugai, mūšių šeimos nariai. ....... mums, kariams-studentams, mielas Universiteto laikraščio žodis. Jis mus vėl sugrąžina į anas geras die nas, primena, kad šį rugsėjį vėl atversime Alma Mater duris. Ir aš galvoju apie vieną savo draugą suregzti „Tary biniam studentui“ straipsniu ką. žinote, ar nebūtų įdo mu, jei rašytumėte ir apie tuos, kurie grįžo iš armijos? Su kareiviškais sveikini* mais Kęstutis*4
KVIEČIAME! Visus, kurie mėgsta mąstyti, turi apie ką mąstyti ir ku rie nori, kad jų mintys nepasiliktų individualiame kiaute, savame ir tjk savame pasaulėlyje „TARYBINIO STUDEN TO“ redakcija kviečia įsijungti į gana skaitlingą, taip laik raščiui reikalingą visuomeninių korespondentų būrį. PIR MASIS VISUOMENINIŲ „TARYBINIO STUDENTO“ KORES PONDENTŲ SUSIRINKIMAS ĮVYKS Š. M. RUGSĖJO 7 DIE NĄ 18 VAL. REDAKCIJOS PATALPOSE (Centr. rūmai, 32 kamb.). Kviečiame ir tuos, kurie domisi fotografijos menu, kurie bando fotografuoti ir nori toliau tobulintis šioje srityje. REDKOLEGIJA
I II II I II II I
VVU KOMJAUNIMO KOMITETE Vilniaus Valst. v. Kapsuko Universiteto stori'os ii gijos fakulteto II kurso studentai Marta Vala Ciu-.lovas Bauža š. m. liepos 1—15 d. d. atliko pec qogi. , tiką Biržų rajono tarpkolūkinėje pionierių sto v y t Ji ne tik gerus vadovds, bet ir vyresniuosius draugi' . nuolius, greit pamilo pionieriai. Studentai M. . ;iūų C. Bauža — kuklus, pareigingi, rimtai žiūri į jie pave darbą. Darbe parodė iniciatyvą, išradingumą, r< klurna kartu jautrumą. Pedagoginę praktiką studentai ko Ir gerai. Prašome komjaunimo komitetą M. Valančiūte i,- C. 8, žai už labai gerą darbą su pionieriais pareikšti vėsą pad,
BIRŽŲ RAJONO PIONIERIŲ IR f. JKSLŽIV NAMŲ DIREKTORIUS
TARPKOLOKINĖS PIONIERIŲ STOVYKLO VIRŠININKAS Marta ir Česlovai,
mes. komjaunuoliai, dirbame ne už pagyrim is ir padėl Ne dėl pagyrimų ir padėkų vykstame į Sibirą ir Kazadi ną, į darbo ir poilsio stovyklas. Tai daroma todėl kad ki negalima. Atiduoti savo jėgas, energiią, sugebėjimus ko nizmo reikalui — garbingiausia mūsų pareiga, didžiai laimė. Kur bebūtų komjaunuoliai — darbo stavy kloję .. torijoje, bendrabutyje jie visada ir visur parodys vyzdį. šią vasarą daug mūsų komjaunuolių išgarsino mūsų A Mater savo darbu Sibiro statybose, Kazachstane. Tašk atstatymo darbuose, darbo ir poilsio stovyklose, mūsų publikoje. Jus, Marta ir Česlovai, dirbdarhi pionierių sto loję, atiduodami šiam darbui savo širdį, dar kartą paroi kokie puikūs žmonės auga mūsų kolektvve. kokia puiki n komjaunuolių karta. Linkime sėkmės studijose, visuomeniniame darbe du laimės ir džiaugsmo komjaunuoliškoje jaunystėje.
KOMJAUNIMO KOMITETAS
VVU
UCįbrtHd Pirmųjų kursų komjaunuoliams
Prašome visus iki rugsėjo 6 d. atvykti j VVU Komjau komiteto įskaitos skyrių (Centriniai rūmai, II a., „Rektor 15 kamb.J su įskaitos kortelėmis ir bilietais. Neturinčiu savimi įskaitos kortelių, prašome atvykti tik su bilietais. Įskaitos skyrius dirba nuo 9 iki 17 vai. Visus I kursų studentus prašome iki rugsėjo 10 d. p tyti po 1 nuotrauką (3X4) j fakulteto komjaunimo biu iki rugsėjo 20 dienos atsiimti visuomeninio datbo knygų KOMJAUNIMO KOMITETAS
PIRMAKURSI,
jei mėgsti dainą, muziką, šokį, kviečiame atvykti į VVU dles ansamblį š. m. rugsėjo mėn. 5 ir 6 d. d. 18 vai. kamės Aktų salėje, Čiurlionio 21, III aukštas. (Šokėjai at ta su sportine apranga). VVU KULTŪROS KLUBAS
DĖSTYTOJAU, STUDENTE! Prasidėjo mokslo metai, vėl atgijo Universitetas. Nepamiršk užsiprenume ruoti Universiteto daugiatiražinio laikraščio „TARYBINIS STUDENTAS“ ilgesniam lai kui. Nuo rugsėjo 1 dienos iki 1967 m. gruodžio 31 dienos tik 1 rub. 28 kap. Prenume rata studentų profkomitete. Tad paragink ir savo kole gą. REDAKCIJOS SPAUDOS SEKTORIUS
Redaktorius J. GIRDVAINIS Mūsų adresas: VILNIUS, Unlveriiteto g
Rinko ir spaudė LKP CK spaustuvi TIRAŽAS 2000 e< LV 12566
Užs. Nr.