Visų šalių proletarai, vienykitės!
|
9
g
Iškilmingas minėjimas Aktų salėje Į šventišką Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto Aktų salę pirmadienio vakare atšvęsti naujųjų mokslo metų pra džlos susirinko Universiteto vadovai, fakultetų dekanai, profeso B rial, dėstytojai ir studentai. | Iškilmingą vakarą atvyko Kultūros ir Švietimo ministerijų, Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo komiteto atstovai. ...Aidi TSRS ir LTSR himnai... Pirmakursiai, tik vakar kartu su B kitų kursų studentais grĮžę iš respublikinės studentų talkos kol ūkiuose, klausosi Universiteto rektoriaus prof. dr. J. KUBILIAUS kalbos. Šaunios vasaros rezultatus suveda Universiteto komjaunuoliai. VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, Komjaunimo ataskaitoje pažymėta, kad šią vasarą darbo ir poil PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS sio stovyklų vėliavos plevėsavo aštuoniuose trijų rajonų kolūkiuo se, kad stovyklose dirbo apie 900 studentų. 40 Universiteto pa 1965 m. rugsėjo mėn. 29 d. Nr. 24 (534) Eina nuo 1950 m. siuntinių dirbo Kazachstane. Mūsų Universiteto vardas buvo (ra Kaina 2 kap. TREČIADIENIS šytas net tolimojoje Afrikoje veikusios Tarptautinės studentų sto vyklos dienoraštyje. Daug šiltų žodžių vakaro metu buvo skirta gausiai pirmakursių šeimai. Juk ir dauguma vakaro dalyvių — pirmakursiai. Ir Unl versiteto rektorius, ir kalbėjęs Komjaunimo komiteto sekretorius V. ŠERMUKŠNIS, Išreiškė tvirtą Įsitikinimą, kad pirmakursiai Sau nlal dirbs ir bus verti studento vardo. Tiesa, pažymi rektorius, e dauguma pirmakursių, talkininkaudami žemdirbiams, gerai užsire komendavo. Tegul tai bus pirmieji sėkmingi žingsniai nelengva Pradedant naujuosius mokslo buvo gauti teigiami atsakymai. me, bet villojančlame studijų kelyje. metus, pravartu žvilgterėti j pra 1964/1965 mokslo metais Uni Ir vėl po senaisiais Aktų salės skliautais skamba: „Būrin, būrin, ėjusiuosius, nes jų pasiekimai versitete toliau buvo intensyviai draugai..." Koncertuoja LTSR nusipelnęs kolektyvas, Respubli yra tarsi starto aikštelė, iš ku dirbamas mokslinis darbas. Dar kinės Jubiliejinės Dainų šventės laureatas Vilniaus Valstybinio rios turime pakilti į busimųjų 27 mūsų dėstytojai Ir aspirantai V. Kapsuko vardo universiteto dainų ir šokių liaudies ansamblis, rezultatų aukštumas. Ta proga apgynė mokslų kandidato laips mokslo metų atidarymui paruošęs naują programą. reikia iš karto konstatuoti, kad nio disertacijas. Prie šio skai g = naujųjų Naujieji mokslo metai, kad ir klek pavėlavę, atėjo Į Universi praėjusiųjų mokslo metų laimė čiaus reiktų dar prijungti ir do teto auditorijas. jimai buvo neblogi. centą Levą Vladimirovą, kurj, V. DARGUŽIS ŠĮ pavasarį mes (teikėme aukš nors jis šiuo metu dirba Su S tojo mokslo baigimo dokumen vienytųjų Nacijų Organizacijos tus 784 stacionarinio, neakivaiz bibliotekos direktoriumi, mes Senoji Stuokynė sutinka naujus gyventojus dinio ir vakarinio skyriaus ab laikome savo Universiteto dar buotoju. Apgintųjų disertacijų solventams. Tuo būdu, pokario metais Universitetą baigusiųjų tarpe matome tokius Įdomius Daug perų Ir šiltų žodžių galima skirti Universiteto šeštam darbus, kaip I. Šarklnienės „Ry specialistų skaičių sudaro 11 174 bendrabučiui. Praėjusiais metais Tarybų Lietuvos dvidešlmtpenkmečiul skirtame konkurse bendrabučiui atiteko antroji žmonės. Be to, tai dar ne visa tų ir Pietų Lietuvos ežerų makvieta. Nuoširdaus bendrabučio tarybos darbo dėka gimė daug rofitų floros ir augalijos anali 1964/1965 mokslo metų laida; gerų darbų, priemonių, daug puikių tradicijų. Kiekvienas ta zė“, A. Sučilos „Porezekcinių rybos narys dirbo Jam paskirtame darbo bare. Jų mūsų bend apie 200 žmonių Universitetą tu rabutyje keletas. Kiekvienas svarbus, kiekviename bare pilna bronchinių fistulų priežastys ir ri baigti žiemą. Mes Įpratome neatidėliotinų darbų. Tarybai niekuomet neatsisakydavo padėti profilaktika“, A. Gučo „Lietuvos prie didelių ir vis didėjančių mūsų bendrabučio komendantas drg. D. Mironas. Jo patarimas, psichologinės minties raida XIX pagalba turėjo lemiamą Įtaką tarybos darbe, naujų tradicijų skaičių, ir jie dažnai nebedaro ar darbų Įgyvendinime. „Žmoguje viskas turi būti gražu“, — sa amžiaus pabaigoje ir XX am mums Įspūdžio, o kai kada dar Prof. dr, J. KUBILIUS kė Čechovas savo herojų lūpomis. Studentų buityje šie žodžiai žiaus pradžioje", V. Stonienės gi atrodo esą per menki. Bet pa Universiteto rektorius turi didelę prasmę. Todėl taryba, vadovaujama pirmininko J. „Lietuvos reikalų komisariato ir Dermonto, ištisus metus organ zavo reidus po kambarius, kont lyginkime juos su buržuazinės roliavo studentų rūpinimąsi buitimi, geru elgesiu. Tarybų Lietuvos vyriausybės Lietuvos statistika. Pokario me Nuo buities neatskiriamas ir kultūrinis studentų gyvenimas. tų ir buržuazijos valdymo metų 42 000 žmonių. Šiuo metu (rug veikla kultūros srityje 1917— Kultūrinio baro darbuotojai — tarybos nariai — savo kruopš trukmė yra maždaug ta pati. sėjo 1 dienos duomenimis) Vil 1919 metais", A. Piročkino „Da čiu darbu stengėsi kelti savo draugų moralini lygį. Jų politinį lietuvių literatūrinės idėjiškumą. Beveik kas antra savaitė bendrabutyje buvo prave Stambiausioji anų laikų aukštoji niaus Universitete mokosi 10 602 bartinės Universitetas kalbos sujungiamieji sakiniai", damos valandėlės „Noriu viską žinoti“. Jose studentai su di mokykla — Kauno universitetas studentai. Mūsų deliu susidomėjimu diskutuodavo politiniais bei kultūriniais turi garbingą beveik 400 metų K. Vaištarienės „Fluoro turinčių per visą savo veiklos laikotarpį klausimais. Šios diskusijos visuomet turi didelę įtaką Jaunuolio pasaulėžiūros ugdyme. Kultūrinis sektorius rūpinosi ir studentų teišleido tik 3590 diplomuotų istoriją, savo klestėjimo laiko junginių sintezės acetileno pa yra garsėjęs kaip grindu tyrimas" ir kt. Visos šios = tarpusavio santykiais. Tuo tikslu buvo suorganizuotas vakarasspecialistų, maždaug 4 kartus tarpiais jis susitlkimas su LTSR Valstybinės Konservatorijos bendrabučio mažiau, negu mes pokario me- vienas rimčiausių Europos moks paminėtos ir nepaminėtos diser studentais. Literatai skaitė savo eiles, deklamavo kitų poetų lo židinių, tačiau apie tokį stu posmus apie draugystę, apie gyvenimą. Susitikimo metu gimė tacijos yra vertingas indėlis Į ta tais. dentų skaičių ne tik senosios graži dviejų aukštųjų mokyklų studentų draugystė, gimė pasi rybini mokslą. Tarybų Lietuvos aukštosios tikėjimas naujais draugais. Naujos pažintys, naujos mintys... šlovės laikais, bet net ir netoli Praėjusiais mokslo metais ne mokyklos 1944 m. po karo ir Tos mintys, geros ir tikroviškos., atsispindėjo ir mūsų bend daktaro okupacijos nuniokojimų darbą moje mūsų dienų praeityje ne paprastai suaktyvėjo rabučio sienlaikraštyje „Stuokynės balsas“. Redkolegija, vado labai drąsu buvo galvoti. vaujama Nijolės Blaževičiūtės, negailestingai tempė Į dienos laipsnio disertacijų gynimas, ku pradėjo taip pat nepavydėtino šviesą bendrabučio vidaus taisyklių pažeidėjus, rūpinosi, kad Didėjantys skaičiai yra labai ris ligi šiol mūsų Universiteto mis sąlygomis, nes katastrofiš sieninė spauda taptų aktyviu kovotoju, kad bendrabučio gy kai trūko ir kadrų, ir mokymo svarbūs rodikliai, tačiau svarbu praktikoje buvo, palyginti, reto ventojai būtų verti studentų vardo. ne tik Jie. Nemažiau malonu, kas reiškinys, Per pirmąjį šių priemonių, ir pačių paprasčiau Apie visus bendrabučio rūpesčius, džiaugsmus buvo kalba mokymo metų pusmetį ma šiomis dienomis Įvykusiame ataskaitiniame sjjsirinkime. Pra tokių disertacijų sių buities reikmenų. Bet mes kad kasmet gerėja nešimą skaitė bendrabučio tarybos pirmininkas J. Dermontas. procesas, rengiam! aukštesnės buvo apginta net 6. Mokslų progresavome ne vėžlio žings Jis supažindino pirmakursius su bendrabučio gyvenimo taisyk niais. Paskutiniais buržuazijos kvalifikacijos specialistai. Net daktaro laipsnis sutelktas TSRS lėmis, tradicijomis, paragino Juos Įsijungti Į bendrą darbą. Is torijos ir filologijois fakulteto profkomiteto pirmininkas A. Jesišvaldymo metais visos aukštosios seniai 1964 metų laidos absolA Istorijos katedros vedėjui K. kis pasveikino naujuosius Stuokynės gyventojus — pirmakursius, laikinieji aukštojo! Navickui, sveikatos apsaugos or Lietuvos mokyklos turėjo apie ventams tapus bendros šeimos nariais, supažindino su bendro gyvenimo mokslo baigimo pažymėjimai bu ganizacijos tyrinėtojui V. Micel4000 studentų, tuo tarpu praei nuostatais komendantas drg. D. Mironas. Jis išreiškė viltį, kad pirmakursiai Įsijungs į bendrabučio gyvenimą, Įneš į jį naujas, tais mokslo metais jose mokėsi vo pakeisti Į diplomus. Ta proga macherlui, terapeutui J. Misiūrai, gražias tradicijas, naujus planus. Po to, buvo išrinkta naujo, Universitetas teiravosi ministeri chirurgui A. Pronckui, filologui ryba, kuri apsvarstė savo darbo planą. Tarybą papildė pi jų ir žinybų kadrų skyriuose Lebedžiui, matematikui kuršiai, pasiryžę tapti gera vyresniųjų draugų pamaina. apie tų auklėtinių darbą. Iš visur (Mūsų koresp.) (Tęsinys 2 psl.)
TUBENTAS
g
Našesnių ir brandesnių mokslo metų!
☆ Universiteto dainų ir šokių liaudies ansamblis, Ju biliejinės Dainų šventės kon kurse LTSR nusipelniusių ir pavyzdinių kolektyvų kate gorijoje užėmė I vietą. ☆ Ansamblis apdovanotas Respublikiniu Dainų šventes Diplomu, jam suteiktas ab soliučiai geriausio 1965 metų Tarybų Lietuvos liaudies an samblio vardas.
☆ Diplomais, Garbės ras tais bei Dainų šventės lau reatų ženkleliais pažymėti 'ansamblio vadovai: A. Bal čiūnas, E. Morkūnienė, /l. \ Raudonis, D. Kubiliūtė, V. Cetkauskas ir A. Gineitis, o taip pat visi ansambliečiai.
i Si
Naujasis Universiteto studentų bendrabutis su valgykla sekančiais mokslo metais priims 416 naujų gyventojų.
Foto J. GIRDVAINIO
Našesnių ir brandesnių mokslo metų! (ATKELTA IŠ 1 PSL.) A. Naftalevlčlui. Gera pradžia ža da neblogesnę ir ateitį. Šiuo metu yra parengtos ginti dar 6 daktaro disertacijos. Jų autoriai — docentai: geografas V. Chomskis, medikė D. Mikalauskaitė, botanikas P. Biuzmanas, teisinin kas J. Moreinas, fizikas A. Bolotinas, istorikė P. Dundulienė. Ne maža tokių disertacijų yra bai giamų ar gerokai įpusėtų. Res publikinės premijos suteikimas profesoriams P. Norkūnui ir P. Snarsklui yra šiais metais didelis mūsų mokslininkų įvertinimas. Mokslo srityje nuo dėstytojų pagal savo galimybes stengėsi neatsilikti ir studentai. Žinoma, jų rezultatų negalima lyginti su mokslo personalo pasiekimais, bet būtina konstatuoti, kad dip lominiuose, kursiniuose, laborato riniuose darbuose būna vertingų pastebėjimų, kurie kartais pra verčia katedrų moksliniam dar bui. Studentų mokslinė draugija, jungianti 54 mokslinius būrelius, pereitais mokslo metais surengė savo XVlI-ąją konferenciją, ku rioje buvo perskaityta 227 moks liniai pranešimai. Konferencijoje su savo pranešimais dalyvavo 113 svečių iš Kauno, Šiaulių, Rygos, Tartu, Talino, Tbilisio, Jerevano, Maskvos, Kijevo, Le ningrado, Odesos ir kitų miestų aukštųjų mokyklų. 87 mūsų Universiteto studentai dalyvavo tų aukštųjų mokyklų konferenrijose. 64 darbai buvo pateikti respubllkinei studentų mokslinių darbų apžiūrai, kurioje Vilniaus universiteto atstovai užėmė 2/3 pirmųjų vietų, gaudami I, II ir m laipsnio diplomus. 18 darbų buvo pateikta sąjunginei apžiū rai, ir keletas jų buvo pažymėti Garbės raštais. Geriausi studentų darbai skel biami spaudoje. Pernai pirmą kartą buvo išspausdintos konfe rencijos pranešimų tezės. Šiuo metu spaustuvėje yra XVIIIosios SMD konferencijos, turin čios įvykti lapkričio mėnesį, me džiaga. Turininga buvo ir visuomeni nė, meninė, sportinė studentų veikla, šią vasarą, kaip ir kas met, respublikos kolūkiuose vei kė tradicinės darbo ir poilsio stovyklos. 40 komjaunuolių tris mėnesius talkininkavo Kazachs tano žemdirbiams. Studentų vi suomeninės organizacijos, visų pirma komjaunimas, aktyviai ko vojo dėl geresnės akademinės drausmės, mokslo pažangumo, rūpinosi buities, komunistinės moralės ir daugeliu kitų klausi mų. Studentų komjaunimo ir profsąjungos organizacijos pui kiai talkininkavo partijos orga nizacijai, rektoratui ir dekana-
KALBOS MOKSLAS Šukys, J. Prancūzų kalbos metodiniai nurodymai ir kontro liniai darbai. (Studentams far macininkams - neakivaizdinin kams). K., 1965. GAMTOS MOKSLAI, MATEMATIKA Astronomijos observatorijos biuletenis. Nr. 14. V., 1965. 48 p. su iliustr. (Vilniaus valst. V. Kapsuko v. un-tas. Lietuvos TSR Mokslų akad. Fizikos ir matema tikos in-tas).
ŠEIMA IR BUITIS Skiauteris, J. Keliai į šeimos laimę. V., „Mintis", 1965. MENAS Landsberals V. Pavasario sonata. V., „Vaga", 1965. Knyga apie M. K. Čiurlionio muzikos ir dailės palikimą.
tams visuose Universiteto veiklos baruose. Naujų laimėjimų pasiekė Unlversiteto saviveiklininkai, Gražiu jubiliejiniu koncertu sužavė jo mus akademinis choras, šį pavasari šventęs 25-erių metų sukaktį. Čia, ir tai jau nebe pirmą kartą, greta pagrindinės choro sudėties dainavo choro ve teranai ir jų vaikai. Ši sveikinti na kelių kartų koncertavimo tra dicija vystoma ir toliau. Pa vyzdžiui, dainų šventės metu gra žiai pasirodė ansamblio vetera nų choras. Iš viso šie metai dainų ir šoklų liaudies ansamb liui buvo labai vaisingi. Po sėk mingų gastrolių Bulgarijoje jis labai puikiai pasirodė ir respub likinėje dainų šventėje, kur iš kovojo geriausio respublikos sa viveiklinio ansamblio vardą. Toliau savo veiklą vystė teatro studija, pučiamųjų instrumentų orkestras ir kiti meno saviveik los kolektyvai. Universiteto sportininkams te ko pabandyti savo jėgas dauge lyje respublikinių, sąjunginių ir tarptautinių varžybų, iš kurių buvo parsigabenta ne taip jau maža laurų. Antai, Fizikos ir matematikos fakulteto studentė St. Bubulytė, dalyvaudama TSRS irkluotojų rinktinėje, Iškovojo Europos čempionės vardą. Stu dentės B. Butelkytė, V. šefeldaltė, D. Trllupaitytė, M. BerTSRS profsąjungų žinskaitė spartakiadoje LTSR rinktinės su dėty Iškovojo sidabro medalius. Universiteto krepšininkės ir tinklinlnkės tapo Lietuvos TSR profsąjungų spartakiados čem pionėmis. Šios spartakiados nu galėtojais tapo ir Universiteto Irkluotojai. Jau kalbėjau apie nuolatos di dėjantį studentų skaičių. Bet Universiteto augimą rodo ne vien tai. Kasmet yra įsteigiama ar kokia nors nauja specialybė, ar katedra, ar laboratorija. Per eitais mokslo metais Universite tas savo ribas Išplėtė ir geogra finiu atžvilgiu: Kaune buvo įkur tas Bendramokslinis fakultetas, kuriame humanitarinius ir eko nomikos mokslus studijuoją kau niečiai — neakivaizdininkai gali pirmuosius trejus metus mokytis vakariniu būdu. Tai žymiai pa lengvino kauniečių studijas, su taupė jiems laiko ir lėšų, o tuo pačiu palengvėjo ir neakivaizdi ninku priėmimas čia, Vilniuje: sesijų metu sumažėja preten dentų gyventi bendrabučiuose, mažiau reikia auditorijų, o šios abi problemos mums yra labai opios. Šiais metais Universitetas praturtės dar vienu fakultetu. Mat, Fizikos ir matematikos fakultetas pastaruoju metu smarkiai išau go, ir nutarta jį padalyti pusiau. Taigi, nuo spalio mėnesio turė sime atskirą Fizikos ir atskirą Matematikos ir mechanikos fa kultetus. Būdami smulkesni, ile galės geriau organizuoti tiek savo mokslinius tyrimus, tiek ir mokymo procesą. Yra dar viena svarbi naujo vė, daugiausia dominanti stu dentus vyrus. Jau spaudoje bu vo paskelbta, kad Tarybinė vy riausybė nutarė visiems aukštų jų mokyklų studentams atidėti būtinąją karo tarnybą iki to laiko, kol jie baigs studijas. Tai labai didelis palengvinimas. Sustiprėjo ir materialinė Uni versiteto bazė. Čia visų pirma norėtųsi paminėti dvi statybas, kurios vyko pereitais mokslo metais ir turi būti baigtos iki se kančių mokslo metų pradžios. Tai mokomasis korpusas Parti zanų gatvėje, kur įsikurs .Fizi kos bei Matematikos ir mechani kos fakultetai. Čiurlionio gat vėje statomas naujas 400 vietų bendrabutis su valgykla. Jį bai gus, Universiteto gatvėje esan tis bendrabutis bus paverstas mokomosiomis patalpomis. Šiek tiek patalpų gausime, užimdami Etnografijos muziejų, kai tik jis
SKRYDŽIO SKONIS
/?. URBONAS Išsikels į jam paskirtus rūmus. Žodžiu, netolimoje ateityje tiek Neliūdėk, nereikia, — auditorijų, tiek bendrabučių sto viską rasiu... ka žada sušvelnėti. Nesapnuoki ŠĮ pavasari Lietuvos Komu piktadarių vėtrų... nistų partijos Centro Komitetas Traukinys ir respublikos Ministrų Taryba plieninėm bėgių trasom priėmė nutarimą dėl tolesnio išrikiavo ilgus kilometrus. Vilniaus universiteto vystymo. Nutarime numatoma pastatyti Prisipildė kūnas naują, modernišką Universiteto nežaboto miestelį, atitinkanti visus šiuolai ir svaigaus, kinio mokslo reikalavimus. Pas ir begalinio skrydžio... tatytas jis turi būti užmiestyje, Gal todėl Nemenčinės plento pradžios ra melsvųjų stepės plotų jone, gražioje ir sveikoje vieto ir erdvės je. šiuo metu vyksta projekta ereliams nepavydžiu... vimo darbai. Pirmiausia bus sta toma Ekonomikos, po to Gamtos Gal todėl, ir Chemijos fakultetai ir bendra kad aitrūs laužo dūmai bučiai. Ilgainiui ten persikels ir į neramų kraują visas Universitetas. įsismelkia, Rugplūčio mėnesį, kai studen amžinai tai ir didelė dalis dėstytojų ato stogavo, visuose Universiteto fakultetuose virė didelis darbas — vyko stojamieji egzaminai. Į kiekvieną stacionarinio skyriaus vietą pretendavo daugiau ne gu 2 stojantieji. Egzaminato riai kruopščiai tikrino jų žinias, priėmimo komisijos peržiūrinėjo I charakteristikas, anketų duome nis, susipažino su kiekvienu stoSąjungos studentų išvykos jančluoju, svėrė visus „už" ir vasaros atostogų metu (visiškai „prieš". Kartu noriu konstatuo teisingai pavadintos darbo se ti ir kitą, liūdnesni faktą: nors mestru) talkininkauti Kazachs priimtieji į Universitetą patenki tano kaimo statybose tapo gra no jiems keliamus reikalavimus, žia tradicija, kuri mūsų jauni šiaip ar taip stojantieji šiais mo darbinį auklėjimą, savaran metais, buvo, palyginti, silpni, kiškumą pakėlė į dar aukštesnę štai statistika: iš 2389 laikiusių pakopą. Šiais metais 400 mūsų egzaminus net 896 gavo nepa respublikos aukštųjų mokyklų tenkinamus pažymius ir konkur studentų pirmą kartą taip pat se toliau dalyvavo tik 1493. dirbo Kokčetavo srities RuzaAnkstesniais metais neišlaikiu jevkos rajone. Mūsų jaunimas siųjų procentas būdavo mažes puikiai suprato, kad plėšiniams nis. ypač reikalingos jaunos, stip Iš tų 1493 buvo priimta 980, rios rankos, atviros širdys, mo savo požymiais ir kitais rodik- kančios uždegti naują, įpūsti lials nukonkuravusieji likusiuo- blėstančią aistrą ir palikti ją sius, Tiklmės, kad jie jau įsi- kaip pavyzdį kitiems. liejo I gausią mūsų šeimą, bus Į Kazachstaną pagal organi stropūs, pavyzdingi studentai ir kad iš jų bus galima išugdyti zuotą darbininkų telkimą suva žiuoja nemaža žmonių. Ar su puikius specialistus, Visos šiuolaikinio mokslo ša- tampa mūsų studentų ir minėtų kos vystosi nepaprastai sparčiai, darbininkų uždaviniai, padedant todėl nė tobuliausias dėstytojas įsisavinti plėšinius? Iš dalies nesugebės sugrūsti į paskaitas taip, Vienų ir kitų tikslas — gevisų mokslo naujienų. Galų gale rinti buitines ir kultūrines sąlyčia ne vidurinė mokykla, kur gas, palyginti, naujame mūsų šaužtenka, parėjus namo, išmokti lies grūdų rajone — Kazachstai, ką mokytojas sakė klasėje. tano plėšiniuose. Tačiau iš kiMūsų paskaitose bus nubrėžia tos pusės mūsų studentų tikslai mos tik pagrindinės vienos ar ir uždaviniai daug platesni — kitos disciplinos gairės, nurodo mes ne tik statybininkai, bet ir ma bendroji to dalyko mokymo agitatoriai, organizatoriai ,prosi kryptis, iškeliamos problemos, pagandistai, kultūrinio fronto kapagrindinis bruožas, j kurias reikia labtausiai atkreip riai. Pats ti dėmesį. Visas kitas žinias turi kuris mus atskiria nuo kitų vie susirinkti pats studentas. Todėl tos gamybinių organizacijų — Jam būtina išmokti savarankiš- tai mūsų savarankiškumas, sava kai analizuoti, daryti išvadas, rankiškumas, sprendžiant visus klausimus, pradedant buitinėmis kurti. Darbo bus daug, ir laiko jam sąlygomis, statybinėmis medžia atlikti taip pat reikės daug. Bet gomis ir baigiant išvažiavimo ir žmogus negali visą laiką vien parvažiavimo problemomis. Šis tik klausyti paskaitų, studijuoti savarankiškumas moko mus — rekomenduotą literatūrą ar suk studentus — vadovauti, organi ti galvą laboratorijoje. Negali zuoti gamybą, vidinį stovyklos ma užsidaryti siauruose specia gyvenimą bei šefavimo darbą. lybės rėmuose, nes kultūringam O tai — gera mokykla, jauno žmogui reikalingas platus akira specialisto, ateities žmogaus mo tis. Grožinės ir mokslo populia kykla. rinimo literatūros skaitymas, Su tokiu tikslu ir uždaviniais teatro, kino, koncertų, sporto mes ir ruošėmės išvykti į plėši varžybų lankymas turi turėti nius. Ir gal todėl, kad studentai prideramą vietą studento laiko plėšiniuose dirba ir gyvena kaip balanse. Ta proga kviečiu kiek savarankiška organizacija./Plėšigalima ta aktyviau įsijungti Įsijungti i mumū , 'niai studentijos tarpe taikliai organizacijų^ ir jaunatviškai vadinami stusų ’visuomeninių darbą, Į saviveiklininkų ir sporj šiais or. dentiška planeta. Ir tininkų eiles. Jaunimas mėgstj metais nemažas Lietuvos stusudėpasišokti, paiškylauti, Ir tam, U dentų kurio būrys, noma, niekas nesirengia trukdy tyje buvo ir 40 mūsų Univerti. Bet, norint visą tą didžiuli siteto studentų, taip pat surado programą suderinti, reikia gera 1 savo planetą, tikros darbo rosusiplanuoti laiką. PaskirstykimAj mantikos, juoko ir dainos plaj) jau iš pat pirmųjų dienu taint netą, kurioje buvo daug jvaikad intensyvus darbas poilsį da-| riaušių, tačiau ja ystei pilnai rytų malonų, o geras poilsis teik įveikiamų sunkumų Vykstantietų daug jėgų tolesniam darbui. ■ aitėm anks Noriu visam gausiam mūsų ko čiau sėkmingai išlaikė pavasario egzaminus ir birželio lektyvui — mokslo personalui, sesijos administracijos darbuoto|ams. 17-tos dienos vakare visi sėdėjo studentams — palinkėti kuo ge mūsų „kosminiame laive", ku riausios kloties, kad šie mokslo ris nešė mus j naują nepažįsta žinojo, metai būtų visais atžvilgiais na mą planetą. Studentai šesni už ankstesniuosius. kad jų laukia kai kurie sunku-
sapnuojasi atstumai ir kelionių begalinis alkis... Gal todėl.
* * * O būna dienų, kai stepėje stūgauja vėjas, kai dangų pajuodusį skrodžia nerangūs žaibai... Bet žmonės visviena ir valgo, ir aria, ir sėja, tik tu kažkodėl visada smulkmenėles graibai O žmonės visviena ir valgo, ir aria, ir sėja, ir burzgia mašinos, pripildančios stepę garsų... Tai kam gi dairytis į tamsą, į lietų, į vėją ir nuolat kartoti, kad stepėje tuščia, tamsu.
atradome savo re aL1 IVltO planetą m$
I
Gėlės... gėlės. niausiems stepių darbininkam - ŽIVILEI ir VYTAUTUI.
mai, kad jie išvyksta kaip tik ti vasarą, kada respublika švenčii savo 25-erių metų jubiliejų, ta čiau važiavo, nes jautė savi komjaunuolišką pareigą.
n
T
Jie dirbo su kirviais, kastu n n vais ir net su plieno kūjais, sta s. tė trijų aukštų namus ir kasi n tranšėjas, dirbo, nesižvalgydad ii į savo kažkada buvusias balta rankas, nuo kurių dabar laše j sūrūs, Kazachijos saulės ir vėl išspausti, prakaito lašai, dirbo 1 8, 10 ir netgi 12 valandų, diria tiek, kiek jiems atrodė reikalui ga, kad, palyginti, per trumo mokyk' laiką išaugtų nauja vaikų darželis ir kiti objektt Darbų vykdytojai — meistrai I vartė brėžinius, matavo, kaži braižė pieštuku, ėjo, reikalai statybinių medžiagų, kalbėdai rusiškai, lietuviškai ir netgi kl zachiškai. Ir visuomet pasiekd vo tikslą. Sekančią dieną j atvykimo 8 mūsų studentų būrį su nuostabia energija prade] darbą. Lenino vardo studentų | rys „Valichanovskio" t. ūki statė mokyklą, 2 gyvenamuosJ namus, „Tarybų Lietuvos 1 ečio" būrys „Cervonyj" t. ūk I — 320 vietų mokyklą, 8 b I gyv. namą, „Žalgirio" būl „Parižskaja komuna" t. ūkyje I ■I vaikų darželį, karvides, gyv. I mus ir t. t. Iš viso studentai | bo prie 26 gamybinių, buitį! bei kultūrinių objektų, iš kil 21 atidavė eksploatacijai. Atl tų darbų sąmatinė vertė — I tūkstantis rublių. Studentai I bo su tikru darbo entuziazi su niekad neišsenkančia ener j ir jėga, nes kitaip tiek daj per tokį trumpą laiką nebūtų I vę galima padaryti. Išaiškėjo J (Nukelta j 3 psl.)
KERCĖ ir jos antika Grupė V kurso klasikinės filologijos specialybės stu dentų šių metų vasarą — liepos mėnesį atliko gamybi nę praktiką Kryme. Grupei vadovavo filologijos mokslų kandidatė e. doc. p. J. Tijūnėlytė. Studentai dvisavaitinės gamybinės praktikos metu iš studijavo daug graikiškų įra šų antikiniuose Graikijos antkapiuose, be to, dar susi pažino su Krymo geografija ir archeologinėmis iškaseno mis, lankydamiesi Kertės Is torijos — archeologijos mu ziejuje ir Krymo bei Kertės pusiasalyje esantluose pilka piuose, rūsiuose. Laikraštio skaitytojams pateikiame dėst. J. Tijūnėly tės dokumentinę medžiagą apie Krymo ir Kertės pusią-, salį. ---------------------------------------
Si klasikų Išvyka į Kertę bu vo ne tik qamybinė, bet kartu ir geograf inė-archeoloqinė. Stu dentai susipažino ne tik su se nosios Graikijos kultūros išli kusiais paminklais, bet kartu Ir praturtino savo žinių lobyną Krymo pusiasalio, o ypatingai Kertės miesto ir Jo apylinkių studijomis. Krymo istorija siekia labai labai gilią senovę. Tūkstantius metų keitėsi qentys ir tautos. Praėjusių epochų pėdsakai
Visos senovinės gentys, gyve nusios šiaurės Juodosios Jūros pakraštyje, Jau nuo senų laikų prekiavo su kraštais, esantiais prie Egėjos jūros. Prie svarbes nių Juodosios jūros pakraštiu einantių kelių kūrėsi faktorijos — prekių pasikeitimo punktai. Vėliau tia išaugo graikų koloniJos-miestai. VI amž. prieš m. e. graikai pradėjo keltis iš Egėjos Jūroje esantių salų, o taip pat ir iš M. Azijos miestų, ypat Mi leto, Ir {kūrė daug kolonijų šiau riniame Juodosios Jūros pakraš tyje iki pat Tamanės pusiasalio. Kimerijos (Krymo) Bosforas vi liojo apsigyventi graikus, nes tia buvo derlinga žemė, o Meotijos (Azovo) Jūros ir įlankos van denys turtingi žuvimis. Tuo metu ir Kertės pusiasalyje Įsikūrė la bai daug graikų kolonijų-miestų: Pantikapėja, Portmija, Partenija, Mirmeklja. Nimfėja, Akrą, Kitė ja Ir kt. Iš pradžių tokios grai kų kolonijos buvo nedideli prekybos-amatų punktai, bet,-laikui bėgant, graikai, būdami prana šesni savo kultūra už vietinius gyventojus, paėmė viršų Ir, ak tyviai dalyvaudami miestų-pollsų gyvenime, padėjo Jiems sukles tėti. Šiose kolonijose kartu su prekyba vystėsi amatai, verslai Ir žemės ūkis. Senovės graikų civilizacijos pasiekimai praturti no vietinių gentių kultūrą. Perslkėlusiems graikams bendraujant su vietos gentimis, šiauriniame Juodosios Jūros pa kraštyje Ilgainiui susikūrė savi ta kultūra. Senovės Kertės pusiasalyje žymiausias tarp graikų koloni jinių miestų buvo Pantlkopėja, kuri 480 m. prieš m. e., susikū rus Bosforo valstybei, buvo jos sostinė — centrinis miestas. Pantikopėjos miestas buvo ne tik Bosforo valdovų rezidencija, bet ir atsparos punktas prieš skitus ir kitas senovines gentis,
KRYMAS. Grupė V kurso klasikų su vadove. slepiasi stepių ir kalnų Kry me, pietinio Krymo pakraštyje Ir taip pat Kertės pusiasalyje. Archeoloqai tia randa paleolito ir bronzos dirbinių, atidengia senus laidojimo pilkapius Ir rūsius, atkasa miestus ir tvirto ves. Seniausi Krymo gyventojai buvo karingų kimerležių, taurų ir skitų gentys. Kertės Įlanka buvo šioms gentims tarytum tiltas, pačios gamtos sukurtas, besitęsląs Iki Tamanės pusiasalio, kur siauras (lankos rėžis, skiriąs Kaukazą nuo Krymo, sudarė palankias sąlygas gentims ir tautoms se nais istoriniais laikais keliauti iš vienos vietos i kitą. Pagal senus rašytinius šalti nius (Herodotas, Strabonas, Dio nizljus) plrmykštlai Krymo gy ventojai buvo kimerletial, gyve nę tia II Ir I tūkstantmetyje prieš m. e. Jie vertėsi žemdirbyste Ir gyvulininkyste. VIII—VII amž. prieš m. e. juos Išstūmė skitai, užėmę šiaurės Juodosios jūros pakraščius, c vėliau ir vakarinę Kimerljos (Krymo) Bosforo Ir Azovo Jūros dal|. Daugelyje Kertės pusiasalio vietų atrasta skitų gyvenviečių liekanos, mo liniai ir metaliniai indai, pilka piai ir t. t. Pagal Herodotą, V amž. prieš m. e. istoriką, skitai vertėsi gyvulininkyste, daugiau sia arklių auginimu, ir žemdir byste. Be to, Kertėje rasti moli niai indai, kaulo ir geležies dir biniai liudija, kad pas skitus klestėjo ir amatai.
Uola „Dlvo".
kurios dažnai mėqino pulti Ker tės pusiasalį. Be to, Pantlkopėja buvo Bosforo valstybės amatųverslų, o kartu ir prekybos bei kultūros centras. Sis miestas buvo išsidėstęs didelio aukšto kalno teritorijoje. JĮ supo aukšta siena, kuri turėjo vartus Ir qynimosl punktusbokštus. Kalno viršūnėje stpvėjo akropolis, apjuostas vidinės sie nos. Siauriniame kalno šlaite bu vo žemės derliaus qlobėjos dei vės Demetros šventykla, netoli Jos kalno viršūnėje stūksojo M. Azijos deivės Kibelės koplyčia. Prie šventyklų buvo senovės die vų ir herojų statulos. Dešinėje kalno dalyje stovėjo Bosforo val dovų rūmai. Akropolio papėde), pietinėje kalno dalyje, stiepėsi vynuoqynų ųlobėjo dievo Dioni zo šventykla, o netoli Jos teat ras, kur buvo statomos tragedi jos ir komedijos. Pantikopėjos miesto šlaituose jūros link buvo išsidėsčiusios gyventojų sodybos. Čia išsiskirdavo dideli turtuollųpirklių namai, papuošti kolono mis, portikais, statulomis, o kal no papėdėje labai ankštai susta tytos tūnojo amatininkų Ir smul kių ūkininkų lūšnos, žemutinėje miesto dalyje, esančioje prie Jū ros, buvo žvejų aikštė, kuri sie kė Jūrą, šioje aikštėje galima buvo išgirsti kalbant gyventojus [vairiomis kalbomis ir tarmėmis, nors pagrindinė kalba buvo graikų. Prie Jūros, čia pat, gre ta aikštės buvo uostas, kur buvo Iškraunami ir prekėmis pakraunami dideli daugiairklial laivai iš M. Azijos, Egėjos Jūros salų, Atėnų, Italijos Ir Egipto. Tai taip atrodė senoji Pantikopėja. Nors daug šimtmečių praėjo, daug qenčių Ir tautų pa sikeitė Kerčės pusiasalyje, ta čiau dar Ir šiandien Kerčės miesto centrinė dalis vadinama Pantlkopėja, ir ji yra prigludusi prie Mitrldato kalno, išlaikiusio senąjį vardą. Krymo, o ypač Kerčės pusia salyje, per kuriuos praėjo Įvai rių genčių ir tautų, išliko iki šiol labai daug senovės, ypač graikų kultūros paminklų.
Kerčės pusiasalio centrinis miestas vadinasi Kerčė. Ji suslsusikūrė ant buvusių graikų kolonijinių Pantikopėjos, Mlrmekljos, Tiritaki, llurato, Nimfėjos Ir Partenljos miestų griuvėsių. Kai kurios miesto dalys Ir da bar turi senovini graikų pavadi nimą (pvz. Mirmeklja, Tiritaki, lluratas Ir miesto centrinė dalis — Pantlkopėja). Miesto centre dunkso labai di
delis ir aukštas Mitridato kalnas. Jau labai seniai šiame kalne at lieka kasinėjimus Maskvos Dai lės Institutas ir keli šalies uni versitetai. Čia atkasamas seno vės graikų miesto liekanos, ku rios liudija apie senąją graikų namų statybą, apie Įvairius bui tinius Įrankius, apie architektū ros ir meno pasiekimus. Dabar kalno viršūnėje pasta tytas labai aukštas obeliskas — paminklas Kerčės išlaisvinto jams, o netoli Jo aukštas apskri tos formos postamentas su am žina uqnimi pr.mena didvyrius karius, kurie žuvo vaduodami miestą. Kerčė ypatingai išauqo Tary bų valdžios metais. Per Didįjį Tėvynės karą miestas labai daug nukentėjo. 85 procentai Kerčės pastatų buvo visiškai sunaikin ta, o dabar viskas atstatyta ir niekur nematyti Jokių karo pėd sakų. Mieste gyvena daugiau kaip 130 tūkstančių gyventojų. Yra du uostai: prekybos Ir žve jų. Čia veikia labai didelė meta lurgijos Voikovo vardo gamykla Ir Kamišburiansko rūdos kom binatas. Mieste apstu kultūros pastatų: labai gražus 800 vietų Puškino vardo teatras, daug kino teatrų, klubų, skaityklų, mokyklų, valkų darželių Ir lop šelių. Ypač turtingas senovėsė paminklų liekanomis yra Kerčės Puškino vardo Istorijos-archeologijos muziejus, Įsteigtas 1826 m. Iš pradžių Jame buvo tik an tikiniai eksponatai, tačiau Tary bų valdžios metais muziejus la bai išaugo. Jis turi du skyrius: antikos Ir revoliucijos laikų. Antikos skyriuje yra ekspo natų pradedant paleolito ir bron zos gadyne ir baigiant I —IV m. e. amž. šiame skyriuje yra labai daug eksponatų, atrastų buvu siose graikų kolonijų-miestų vie tovėse. Čia pagal amžius su skirstytos Įvairios antikinės am bros, lekltai, lekanos, pitosai, kapiteliai, {vairūs namų apyvo kos daiktai, terakota, aukurai, statulos, antkapiai su graikiš kais Įrašais ,sarkofagai ir t. t. Labai daug radinių dėl vietos stokos yra fonduose. Muziejaus revoliucinio sky riaus eksponatai surinkti nuo pat revoliucijos pradžios Kerčėje Didžiojo Tėvynės karo me tu. Čionai galima pamatyti kri tusių karių bei partizanų drabu žius, ginklus, dokumentus. Čia taip pat vaizduojama Ir Kerčės pramonės pasiekimai pokario metais. Kerčės apylinkėse taip pat yra labai daug buvusių senovės paminklų — pilkapių, pav. Carskl kurhan, Melek-Cemenskl, Zolotoi Kurhan. šiuos visus pil kapius supylė, sutvirtino Jų vidaus sienas bei skliautus me niškai išpuošė vergų rankos. Čia ypatingą dėmesj reikia at kreipti Į umkalinį antikinio me no paminklą — Demetros rūsĮ Iš I —II m. e. amž. Į rūsĮ veda siauras požeminis koridorius. Pats rūsys yra pusiau apskriti mo pavidalo. Dešinėje rūsio sie noje vaizduojama deivė Kalip so, dešine ranka pasirėmusi, kairėje nutapytas dievų palydo vas Hermis. Sienoje priešais ko ridorių atvaizduotas Požemių dievas Plutonas, vežąs vežime pagrobtą žemės-derllaus deivės Demetros dukterį Korą į pože mio karalystę. Salia Jo matyt nedidelė Koros flqūra. Viršuti nėje skliauto dalyje — ovale at vaizduota pati Demetra, kurios lūpos skausmingai sučiauptos, o liūdnos jos akys taip meniš kai nutapytos, kad Iš kurios pu sės Į Ją bežiūrėtum, Iš visur, atrodo. Ji vienodai žiūri Į tave. Nuostabu tai, kad paveikslų spalvos labai gerai Išsilaikiusios. Spalvos — Juoda, geltona, mėly na, žalia, šviesiai pilka, rausva — Jau tiek daug laiko drasllnkus, taip gerai Išsilaikiusios, kad, atrodo, tarytum tik šiandien menininko tapyta. Kur tik beeitum, Kerčės pusiausalyje vykdomi kasinėjimai kas dieną atneša ką nors naujo, nematyto ir įdomaus... Be senų graikų kultūros pa minklų reikia paminėti Ir Adžemuskajaus akmens skaldyklas, šios akmens skaldyklos, esan čios Kerčės apylinkėse nuo ne atmenamų laikų, tęsiasi kelis ki lometrus. Manoma, jog yra taip pat vergų rankų kūrinys, šiose akmens skaldyklose slėpėsi par tizanai, kovodami 1918 — 20 me tais už Tarybų valdžią Kerčėle, Jos buvo gera slėptuvė Ir atra mos punktas partizanams PJdžiojo Tėvynės karo metu. Okupantai, sužinoję apie šitas akmens skaldyklas, buvo visus įėjimus užvertę ir užminavę, vienok Kerčės didvyriai sura do kitus išėjimus Ir be persto gės triuškino priešą. Pergalės vėliava, iškelta Mit ridato kalne, kainavo 11 tūks tančių tarybinių karių Ir parti zanų gyvybių, šios akmens skal dyklos, aplaistytos tarybinių žmonių krauju, įvairių turistų yra gausiai lankomos. Dabar Kerčė gyvena nauja kū rybini gyvenimą. JI, kurdama naujus kultūros paminklus, ne pamiršta ir senųjų. JI moka de rinti nauja su senu.
AAEC atradome savo Ivltu planetą (Atkelta Iš 2 psl.) ri darbo entuziastai, organizato riai ir racionalizatoriai. Pavyz džiui, IFF studentė A. Zeniauskaitė dirbo J. Janonio v. būrio viršininko pavaduotoja ir nors neturėjo patyrimo šiame darbe, tačiau savo pareigas atliko gerai. Ji sumaniai ir įdomiai pravesda vo įvairias priemones savo bū ryje, užmezgė glaudžius ryšius su vietos jaunimu. Teisės fakul teto II kurso studentas V. Sviderskis vadovavo V. Mickevi
zultatai. Pasirodė, kad geriausiai dirbo „Žalgirio" būrys, kurio branduolį sudarė Politechnikos Instituto Vilniaus filialo studen tai. Šiam būriui ir buvo įteikta LLKJS CK pereinamoji Raudo noji vėliava, kurią jie, geriausi, vasaros semestro darbininkai ir parsivežė į Lietuvą. Šventinį koncertą paruošė Lie tuvos Valstybinės konservatori jos studentų grupė, susilaukusi karšto žiūrovo pritarimo ir įver tinimo.
Teisininkai su šypsenomis ir gėlėmis sutiko savo pasiuntinį dip lomantę ZITĄ MANIUSYTĘ. J. GIRAICIO nuotr. čiaus-Kapsuko vardo studentų būriui, kuris su pagrindiniais savo uždaviniais susidorojo ge rai. Eiliniai būrio nariai, kaip K. Jovaiša, Z. Maniušytė, A. Bandžiukas (TF), V. Kleinys, E. Suopytė, R. Urbonas (IFF) ir kiti aktyviai dalyvavo turtingame vi suomeniniame stovyklos gyveni me. Neįprastos klimatinės sąly gos, tolimų, susiliejančių su ho rizontu stepių žavesys bei kumysas, ne silpnino, o atvirkščiai — įkvėpė naujų jėgų ir energi jos. III Darbas objektuose — tai tik viena mūsų darbo ir rūpesčių plėšiniuose pusė. Studentai įdo miai ir turiningai organizavo laisvalaikio praleidimą, didelį ir reikalingą darbą nuveikė, dirb dami su tarybinių ūkių darbuo tojų vaikais, padedami vietos komjaunimo organizacijų. Jau nuo pat pirmųjų dienų visi bū riai aktyviai ruošėsi sutikti Ta rybų Lietuvos 25-metį, labai di delę ir džiugią savo planetos šventę. Šios šventės garbei įvy ko rajoninė studentų spartakia da, kurioje dalyvavo ne tik mūsų studentai, bet ir vietos jaunimas. Lietuvos 25-čio išvaka rėse pirmą kartą buvo suvesti socialistinio lenktyniavimo re
Studentai perskaitė 79 paskai tas, suruošė 47 turiningus tema tinius poilsio vakarus, įsteigė savo jėgomis 2 bibliotekėles, įrengė daug sportinių bei pionie rių žaidimų aikštelių. Vyt. Sviderskio vadovaujamo būrio stu dentai visuomeniniais pagrindais remontavo mokyklą. Nemažas ir įdomus buvo dar bas su vaikais. Pastoviai veikė pionierių stovykla „Palydovas", kurioje buvo daugiau kaip 70 pionierių. Dirbome su nemaža grupe paauglių iš Kokčetavo. Už šitą darbą būrių štabai bei res publikinis štabas buvo apdova noti srities komjaunimo bei par tinių organų garbės raštais. Studentai buvo statybininkai, vaikų auklėtojai, paskaitininkai — jie buvo tikrieji savo plane tos šeimininkai. Norėtųsi, kari plėšinių dvasia išliktų ir čia, su grįžus į aukštąją mokyklą ir ne tik išliktų, bet, kad ja užsikrės tų ir kiti. Laikas bėga. Mes susigyveno me su savo planeta ir netgi ne sinorėjo su ja skirtis. Atsisvei kindami jai pasakėme „Iki pasi matymo, iki kitos studentiškos vasaros". V. SERMUKSNIS, Universiteto Komjaunimo komiteto sekretorius
■ ■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■B
J
AUDIT0R.1J3
KOMJAUNIMO AKTYVO PASITARIMAS Įvyko Universiteto komjaunimo aktyvo pasitarimas. Ideologi nis komjaunuolių auklėjimas, fakultetų komjaunimo organizacijų veikla, jų uždaviniai ir užsibrėžto tikslo siekimas, komjaunuolio vieta studijose ir buityje, jaunosios komjaunuolių pamainos pri ėmimas ir auklėjimas, — apie tai Ir kalbėjo komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas dėst. J. Karosas. Daug klausimų ir gerų minčių buvo pasisakiusiųjų A. Skrupskello ir P. Prielgausko, R. Kalkio ir V. Garastaitės žodžiuose. Pasitarime dalyvavo fakulteto sekretorių pavaduotojai, draugo vės štabo nariai, fakultetų „Komjaunimo prožektoriaus" atsto vai. R. URBONAS
UNIVERSITETO STUDENTŲ KAVINĖJE Sekmadienio vakarą Universiteto kavinę pripildė studentai. Juos čia sukvietė skelbimas Į žodinį žurnalą. Studentai, gurkš nodami kavą, nekantriai laukė dėstytojų J. Karoso, L. Pažūslo, C. Laduko pasisakymų. Jie rugpjūčio 17 — rugsėjo 7 dienomis dirbo tarptautinėje Jaunimo stovykloje Vade-EI-natre (JAR). L. Pažūsis Įdomiai papasakojo apie 15 žmonių tarybinę deleqaclją, kurios grupėje buvo Ir 5 lietuviai, Jos darbus Ir patirtus įspū džius. Stovykloje galima buvo sutikti vaikinus iš JAR, Singapūro, Malaizijos, Kubos, Japonijos, Jugoslavijos, Čekoslovakijos, Kip ro, Graikijos Ir kitų valstybių. Salia baltaodžio lietuvio dyku moje tiesė kelią geltonodis vaikinas iš Tokio, negras iš Havanos. Fiziniame darbe, kaitinant Afrikos saulei, tvirtėjo draugystė, stiprėjo Jaunosios Jėgos ir ryžtas. Gimė daug gerų pažinčių, ku rios ilqam liks stovyklos gyventojų atmintyje. Drg. J. Karosas pademonstravo nuotraukas, kurias fotoka meros pagalba Jis padarė JAR. Jis taip pat papasakojo savo įspūdžius. Mūsų korespondentui paprašius, drg. J. Karosas pa žadėjo parašyti trijulės įspūdžius Į „Tarybini studentą“. Manome, kad bus įdomu Ir platesnei skaitytojų auditorijai. G. GRIŠKEVIČIUS (Mūsų koresp.)
KOVOS ANT MĖLYNOJO KILIMO
(Tęsinys iš „T. stud." Nr. 22 (532) Aušo rytas po ryto, atnešda mas vis džiugesnius darbo vai sius. Nesvarbu, kad rankos nebu vo įgudusios laikyti kelnę, guls čiuką. Kruopštus darbas, visų svarbiausia, — ryžtas, padėjo nu galėti viską — ir saulę, ir lietų.
sako ji. O ar bereikia gražes nio komjaunuoliško pavyzdžio? Šiferio lapus ant stogo priima diplomantas Zigmas Kiaupa. Ap rasojusi kakta, kairysis nykštys apmuturiuotas, bet diplomantas dirba. 2monėms, svajojantiems apie ateitį, turintiems didelį tikslą Ir kovojantiems už jį — nuobodu lys neegzistuoja. Pasiekti tai, kad rūpestingų meistrų pastabas pa keistų pritariantis galvos linkte lėjimas — argi tai lengva. „Studentiška" technika staty .. .Temsta. Už Šešuvlo per vil nijančių rugių laukelius brenda boje. (Autorius J Kunčinas). saulė. Daina užpildo Gaurės gat ves. { stovyklą po darbo grįžta Tada ir prasideda kova dėl pa klodžių ir antklodžių. studentai. Komentarų, tur būt, nereikia: Ignalinos rajono kolūkio keliai apie darbo našumą Ir kalbos bū lietingą dieną nepravažiuojami. ti negali. Ad. Mickevičiaus v. kolūky pir Gražios Kėdainių rajono apy mininkas Kirilas Kiseliovas stu dentus apgyvendino daržinėje linkės. Dar gražesni kolūkių lau su skylėtu stogu, kur anksčiau keliai su nusvirusiomis javų var buvo laikomi gyvuliai. Bet stu pomis, vešliais sodais ir kukurū dentai priprato, atrodo, lyg ir vis zų laukais. Mūsų grupė, kurią su kas gerai. Ryte pakilę pamankš darė Teisės fakulteto komjauni tina sąnarius, išeina į darbą, va mo organizacijos sekretorius kare — grįžta. Pirmininkas kalba dėst. Rimantas Kalkys, Komjau apie mažą studentų darbo našu nimo komiteto sekretoriaus pava mą, apie kolūkio pasiekimus, duotojas, vasaros darbo Ir poil derlių ir lietingą orą. sio stovyklų viršininkas Antanas .. .Prie pasvirusios daržinės Skrupskelis ir Komjaunimo ko kiūkso maža lentinė virtuvėlė, miteto narys, Medicinos fak. V kurią atpažinsi tik iš skardinio k. studentas Eugenijus Piešina, dūmtraukio ir per jį besiveržian lankėsi „Rytų aušros", „Pašuš čių dūmų. Aplink bėgioja studen vio" ir J. Žemaitės v. kolūkiuose, tės — šeimininkės, bardamos kalbėjosi su studentais ir grupių viena kitą. Barnio priežastis — vadovais — dėstytojais, pamainos drėgnos malkos... Už pusvalan- viršininkais.
+ + +
♦ ♦ ♦
Kolūkio pirmininkas P. Rudys įteikia pam. viršininkui R. Idzeliui dovaną už gerą darbą. žinoma, ir gerosios šeimininkės P. Juškienės išvirtus gardžius cepelinus. Erdvaus autogaražo Ir naujosios kolūkio kontoros sie nos kilo ne dienomis, bet valan domis. Studentai R. Idzelis, A. Šiuža, P. Arlauskas, V. Švagždys, A. Kondratas, J. Kunčinas tapo gerais mūrininkais, o mer ginos — Z. Bunkutė, St. Rūkaitė, D. Leišytė, B. Skirkevičiūtė — vyrų padėjėjais. Meilė darbui sukūrė tą puikią nuotaiką, kurią galėtume pavadinti „romantika". Dvi savaitės darbo ir turiningo poilsio I Trečios pamainos stovyklos viršininkė Rita Montrimaitė at vežė irgi ne blogesnį būrį talki ninkų. Pirmoji komjaunimo su sirinkimo tema: „Iš kiekvieno pagal sugebėjimus". Studentai kalbėjo apie tai, ar kiekvienas dirba taip, kaip sugeba. Stovyk loje nebuvo nė vieno, kuris ne būtų norėjęs talkininkauti. Moks lo pirmūnai rodė sektiną pavyzdį ir statyboje. Pirmininko Petro Rudžio žodžiais tariant, studen tai padarė daugiau, negu buvo numatyta. Rugsėjis jau kažkur žingsnia vo į gimtinę. Vasaros dienos tirpte tirpo. Ir vis dažniau ket virtai pamainai vadovavęs Juo zas Abaravičius, suraukęs kaktą, sakydavo bepypkiuojantiems vy rams: „Tai ko čia dabar, ar dar bo neturite. Paduokit skiedinio! Kur merginos prašapo, kad plytų neneša!" Viršininkas nerūko, to dėl Ir pertraukų nemėgsta. O saulė šiandien — tikras studentų priešas. Beveik visa stovyklos pamaina sutelkta prie statybos. O kai visi kartu — ir darbas smagesnis, ir žodžių netrūksta. Konvejeriu per V. Grebnlckaltės, V. Leščinsko, A. Ulčinskaitės rankas ant stogo keliavo di deli šiferio lapai. Albina Ulčinskaitė, vadovavusi pirmajai pamainai, savanore atvyko ir į ketvirtąją. „Patinka, pamilau sta tybininko darbą ir atvykau", —
§| rudenį mūsų Universiteto savigynos imtynių sekcija švenčia dešimtąsias savo gyvenimo metines. Per šį neligą laiko tarpą ji išauklėjo daug žymių sambistų. Jos narys Universiteto pro rektorius drg. P. Eigminas yra du kartus TSRS sporto meistras. Šį garbingą vardą jis iškovojo laisvosiose Ir savigynos imtynėse. Visiems gerai žinomas Ir LTSR bėgiko A. Aleksiejūno brolis Leo nas taip pat meistras — sambistas. Šių imtynininkų pavyzdžiu seka ir kiti Universiteto imtynininkai — sambistal. Rugsėjo 25-tą dieną centrinėje sporto salėje įvykusiose imtynių varžybose dalyvavo 18 stipriausių Universiteto imtynininkų, jų tarpe 1 sporto meistras, 6 pirmo, ir 11 antro Ir trečio atskyrių sportininkai. Daugelis iš jų — respublikos, Pabaltijo jaunių „Žal girio" draugijos čempionatų prizininkai Ir nugalėtojai. Buvo galima tikėtis įdomios sportinės kovos. Žiūrovų lūkesčiai pasiteisino. Visų lengviauslame svoryje nepaprastą atkaklumą parodė jau nasis trečiaatskyrinlnkas J. Juknevičius. Ligi penkto rato jis pir mavo, nepaisydamas to, kad susitikimo su A. Klpranu metu buvo lengvai traumuotas. Tik lemiamoje kovoje su pirmaatskyrininku N. Klseliovu, tapusiu nugalėtoju, J. Juknevičiaus pasipriešinimas buvo palaužtas. Jaunojo sambisto užimta antroji vieta, aplenkiant antraatskyrlninką J. Bogušą, — didelė pergalė. Puslengvame svoryje pretendentu J nugalėtojus buvo laikomas TSRS sporto meistras L. Aleksiejūnas, daugkartinis LTSR čempio natų prizininkas nuo 1960 metų. Jo kova su „Žalgirio" draugijos čempionu P. Valiūnu, užbaigta efektingu metimu ir palydėta žiū rovų plojimais, parodė, kad Leonas turi daug vilčių laimėti. Ta čiau. .. meistrui kelią pastojo pirmaatskyrinlnkas respublikos čempionato prizininkas S. Asipauskas. Lemiamoje kovoje šis spor tininkas nežymia persvara iškovojo pergalę. Pusvidutinio svorio atletų susitikimuose dalyvavo Ir šių metų respublikos čempionas Teisės fakulteto diplomantas R. Kodus Nors kovą prieš šios svorio kategorijos sambistų nugalėtoją A. Dvllevlčlų jis laimėjo, tačiau, pralošęs prieš A. Ėigmlną (EF II k. stud.), užėmė tik trečiąją vietą. R. Kociaus susitikimas su A. Dvllevičlumi pasižymėjo grožiu ir gera technika. Puslengvame svoryje užtikrintai pasirodė Pabaltijo jaunių čempionato nugalėtojas V. Kairys. Varžybų metu visi sportininkai demonstravo gerą fizinį pasiruo šimą, kiekviena kova buvo įdomi ir, kas svarbiausia, atkakli. Jau tėsi, kad imtynininkai pasiryžę kelti savo sportinę kvalifikadją, meistriškumą, siekti naujų laimėjimų šioje Įdomioje sunkiosios at letikos rungtyje A. KRAPAVICKA-. (Mūsų korespj
STUDENTE, Nesvarbu, kuriame Tu fakul tete mokaisi, bet jei nori susi rašinėti su užsienio šalių jauni mo organizacijomis, dalyvauti susitikimuose su studentais, žo dinio žurnalo numeriuose, ateik spalio 1 dieną 21 vai. j bendrą susirinkimą (Komjaunimo komi tete). UNIVERSITETO INTERNACIONALINIS KLUBAS
Kolūkio kultūros namų sceno j — IFF saviveiklininkai.
džio pasirodo ir pirmieji talkinin kai, grįžtantys iš laukų. Pietų metas. Bet pietūs dar tik įpusėti virti. Kažkuris iš studentų kol ūkietiškai nusikeikia, kiti, nu ėję prie daržinės, suvirsta ant že mės. O pasirodęs brigadininkas blogų žodžių nešykšti. Dar mi nutė kita, ir prapliumpa lietus. Kas gi pietus valgys lauke? Kiekvienas čiumpa lėkštę barš čių ir — j daržinę. Valgo ant ke lių pasidėję lėkštes ir dėbčioja vienas j kitą. Analogiškas reiš kinys ir prie darbo. Pirmininkas liepė rinkti akmenis iš dirvos. Paskui, pamatęs, kad iš to maža naudos, studentus išvarė prie lau ko darbų, kur visa techniku — studentų rankos... Vėjuotą ar lietingą naktį daržinėje neban dyk nusirengti. Grįžo studentas nakvynėn, su drabužiais virto į gultą ir knarkia pavargęs. Vidur nakty pradeda krėsti drebulys.
FMF III kurso studentė ALDO NA KALIBATAITĖ: — Darbas ir poilsis stovyklo je priklauso nuo kolūkio pirmi ninko. „Pašušvio" kol. pirminin kas Ant. Procevičius sutiko tal kininkus kaip savo vaikus... Sočiai valgėm, šauniai ir dirbom. Pamainos sekretorė (FMF III k. stud.) Vaida Visockaitė su pašušvlečiais rado bendrą kalbą, organizavo keletą draugystės vakarų. Norėtume, kad mūsų studentų draugystė su „Pašušvio“ kolūkiu būtų pratęsta ir sekan čiųjų mokslo metų vasarą. Puoselėjant stovyklų tradicijas, ’ glaudžiai bendradarbiaujant mū- < sų Komjaunimo komitetui su j respublikos kolūkių žemdirbiais, ! organizuojant talkas — galima ir įmanoma Įveikti visas kliūtis, kurios dar pasitaiko. Studentas turi būti pavyzdys kiekvienam žemdirbiui.
LITERATE, Jei domiesi literatūra ir daž nai pats smailini plunksną (o gal jau esi ir spausdinęs savo kūrybą), kviečiame į steigiamąjį literatų būrelio prie „Tarybinio studento" redakcijos susirinki mą, kuris įvyks š. m. spalio mėn. 1 dieną 17 vai. redakcijos patal pose. Nepamiršk ateiti! Redakcijos literatūros Ir meno skyrius
PRIMENAME, KAD 1 „Tarybinio studento“ redak ciją šį šeštadieni (spalio 2 dieną). 12 vai. kviečiami chemikai: O. DIČIŪNAITĖ, G. ORENTAITĖ, M. TEBĖRAITĖ, R. NIVINSKAS, ir J. KADZIAUS KAS; fizmatai: M. SAULĖNAITĖ, V. URBONAVIČIŪTĖ, A. ŠME RAUSKAS ir V. SAMULIONIS. Sporto katedros: M. MERKŠAITIS, A. LUKOŠEVIČIUS ir A. LEVICKAS. Prašome nevėluoti. REDKOLEGIJA
Ekonomikos fak. IV k. ma terialinio-techninio aprūpini mo spec. studentę Genovaitę GATAVECKAITĘ, jos tėveliui mirus, nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi DEKANATAS IR VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS
Reiškiame gilią užuojautą laborantei IV kurso studentei Genovaitei GATAVECKAITEI, jos mylimam tėveliui mirus. EF LIAUDIES OKIO PLANAVIMO KATEDROS KOLEKTYVAS
Nuoširdžiai užjaučiame EF IV kurso materialinio-techni nio aprūpinimo specialybės studentę Genovaitę GATAVECKAITE, brangiam tėveliui mirus. GRUPES VADOVAS IR DRAUGAI
Redaktorius J. GIRDVAINIS Korektoriai: A. KEPALAITE, R. STANKAITYTE, A. ŠKIUDAITE, D. ZENKEVICIUTE.
Mūsų adresas: Vilnius, Universiteto 3. Te!®fonas: 7-79-17.
GAURE. Talkininkai „Žaliojoje auditorijoje".
Kol nevėlu — paskubėk! Prenumerata užsakoma per kurso proforgus studentų profkomitete.
Rinko ir spaudė LKP CK spaustuvė. Tiražas 2000 egz.
LV 09579
Užs. Kr. 5673