Visų šalių proletarai, vienykitės!
cuoencas m. rugsėjo 7 d.
■[EKVIENAM būna gyI venine dienų, kurias Įvertindamas i vėliau, [ nueitą kelią, pavadini Atvyniodamas lilgesnį ar trumpesnį Lmo siūlą, kiekvienas Le dieną, kuri lyg užL mazgas užsiliko atĮ ir savotiškai pabrėžia [tikrą praeities pakopą Ln vaikystę, kam JauI kam savarankiškos te pradžią, kam — dar Ls. Tiesą sakant, žmoLtminty giliausiai (strinLosūkių momentai, nes [dvejais, matyt, jis laLpmąsto savo žingsnius. L-.ji šiandien tokia L kuri skatina visų pirlalbėti apie mokslą, no[prisipažintl, kad man ąškiai prisimena visos Ienos, kada aš pirmą | peržengdavau naujos klos slenkstį. Jau susihdmaršties miglose pramokykla, bet pirmąją dieną joje galėčiau at loti su visomis smulk is. Dar šiandien neišįspūdžlal, kuriuos pali ptoji diena glmnazijo■iversltete. Manau, at> ne vien mano tokia. Piu, Rugsėjo pirmoji — Minų kryžkelių diena. Mu kalbėti vien Lietubkaičiais, vienaip ar kiptllečia šimtus tūkstanimonių, nes juk mūsų plikoje mokosi kiekvleketvlrt is asmuo. Atmesvalkus iki septynerių ir tuos, kurie jau ne kito dėl to, kad jau Mi arba turi aukštojo *o diplomus, tad pama lu kad absoliuti dldžiu■tusiųjų visiškai konkreP»|unta priartėjus rugdaugiausia pergypradedantieji. Todėl I džiugu pasveikinti virorie įstojo, pradėjo moI Pradėjo kopti prie sa•*b»ės žiburio. Mokytis •alkais būtina kiekvie nos mes gyvename mo kios technikos, ryšmokslų suklestėjimo į nes mes kuriame nau“omenės santvarką, ko-
JJaloa pasakyta Univer'(!o iškilmingame nauI Mokslo metų atidary' Sporto rūmuose 1973 1 ruųsėjo 3 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
munizmo visuomenę. Visos pažangos pagrindas, aišku, yra žmogus, jeigu jis — iš simokslinęs, jeigu tas darbas, kurį jis dirba, jo rankose virsta kūryba. Tokia turi tapti visa mūsų visuomenė, nes paprasto juodadarbio Jė gų pritaikymas kasdien vis siaurėja. Šie metai yra paženklinti didelio visos šalies darbo žmonių kūrybinio pakilimo, nes visa šalis sprendžia le miamųjų penkmečio metų už davinius. Nėra tos darbo sri-
išspręsti. Visuotinio viduri nio mokslo (gyvendinimo programa tam tikru mastu liečia kiekvieną mūsų res publikos pilietj, o aukštasis mokslas taip pat darosi masi niu reiškiniu, nes liaudies ūkis, mokslas, švietimas, įvairios kultūros sritys reika lauja vis daugiau ir vis ge resnių specialistų. Todėl šiandien negalima nesimokyti. Todėl šiandien negalima tikėtis, kad be mokslo bus lengva gyvenime pritapti. Šiandien be mokslo
nuovokos trintis aplink mo dernaus pavadinimo moksli nę laboratoriją. Žodžiu, spe cialybė ne todėl graži, kad ji gražiai vadinasi, ne todėl vertinga, kad apie ją plačiai kalba diletantai, o todėl, kad jos dėka atsiskleidžia žmogaus kūrybinis talentas ir pradeda tarnauti visiems. Kai kas gali pasakyti, kad laimė ar džiaugsmas yra in dividualus dalykas, todėl specialybės pasirinkimui le miamos reikšmės turi tai, ką žmogus pats yra pamėgęs.
dinasi, net ir pasirinkus spe cialybę, reikia joje pačiam save atrasti. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad kiekviena specialybė pradeda darytis (domi tik po to, kai pasieki jos aukštu mas. Mes žinome nemaža pa vyzdžių, kai jauni vaikinai ar merginos vos Įstoję — dar pirmame ar antrame kur se — autoritetingai pareiš kia: „Neteisingai (stojau, ne to ieškojau, čia ne mano ke lias, prašau perkelti ki tur. .Žinoma, kad tai leng-
Teoretiškai tiesa: žmogus visuomet sėkmingiau siai dirba toje srityje, kurią jis mėgsta. Tačiau yra ir ki ta nemažiau svarbi tiesa: po mėgis yra išlavinamas daly kas. O visa bėda ir yra ta, kad didžioji dauguma stojan čiųjų ( aukštąsias mokyklas neturi tokio suformuoto po mėgio. Netgi ir tie, kurie kartais, rodos, nesvyruoda mi stoja j vieną arba kitą mokyklą, paklausti, kodėl jie pasirinko šią, o ne kitą specialybę, dažnokai nesuge ba rimtai paaiškinti, kas juos toje srityje vilioja. Galų gale ir šita bėda ne bėda, nes jaunam žmogui viskas priešaky. Reikia prlpažinti, kad tik nedaugelis specialybių, daugiausia susi jusių su menine kūryba, rei kalauja labai anksti sufor muoto talento. Visos kitos specialybės žmogaus talentą pačios išryškina, jeigu jisai, žinoma, ( pasirinktą specia lybę žiūri visu rimtumu. Va-
vapėdlškumas. Kiekviena specialybė reikalauja daug ir juodo darbo. Jeigu pasi rinkai studijuoti literatūrą, tai nereiškia, kad ten tik sė dėsi ir rašysi eilėraščius, o kiti susižavėję juos skaitys. Atvirkščiai, ten reikės iš nagrinėti per šimtus ir tūks tančius metų sukrautus žmo nijos kūrybos lobius, kurių daugelis jau net apipelijo ir apkerpėjo. Šioms studijoms labai reikalingos kalbos, ku rias taip pat reikia mokytis. Taip prasideda jaunatviškos romantikos žlugimas, bet vietoje jos formuojasi tur tinga humanitarinė erudicija, būtina kiekvienam rimtam literatui. Panašiai būsimasis gydytojas pradeda savo studijas nuo skeleto kaulelių, atei ties fizikas, inžinierius, mo derniausių konstrukcijų kūrė jas patenka Į savo specialy bę per negailestingą mate matikos sietą ir t. t. Nėra tokios specialybės, kuri džiu
PIRMAKURSIAMS Prof. H. Zabulis LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras
ties, kurioje nebūtų ieškoma rezervų naujiems užmojams, naujiems pasiekimams. Mūsų respublikos darbo liaudis taip pat uoliai darbuojasi penkmečio baruose, Komu nistų partijos pašaukta negai li jėgų, kad tik Tarybų ša lis būtų turtingesnė, galin gesnė ir šviesesnė. Daug dėmesio Komunistų partija skiria jaunimo moky muisi. Neseniai TSRS Aukš čiausiosios Tarybos sesijoje buvo priimtas naujas liaudies įstatymas, apimąs visas pa kopas — nuo ikimokyklinių įstaigų iki aukštosios mokyk los. Jame nubrėžti tarybinės liaudies švietimo sistemos demokratizmo principai, o kartu parodyta visos liaudies atsakomybė už jaunosios kar tos ugdymą. Tarybų Lietuva savo švietiiho lygiu yra neatpažįstama, jeigu ją lyginsime su senos buržuazinės santvarkos lai kais. Tačiau tai nereiškia, kad mūsų visi uždaviniai jau
vajonė n°jo Vilniaus universiteto, tos įžymios mokslo ®Ves, pirmakursių vardu sveikinu akademinį trn4 su naujais mokslo metais ir linkiu sėk, šturmuojant mokslo aukštumas. I tai, kad Tarybų šalies merginos ir vaikinai Pirmose gretose, kad mums atviros durys ’št'ljų mokyklų auditorijas, mes dėkingi Partir Vyriausybei, kuri nuolatos rūpinasi jaunąja 4 Vieš, tarybiniai studentai, nepamiršime akgyvenimo šūkio: „Mokytis, mokytis, ' s' . juk pats žodis „studentas" reiškia uo stantis, trokštąs žinių. Būsime piliečiais .tu
nėra kelių, o ( mokslą — visi keliai atviri. Apie šiuos kelius naujųjų mokslo metų proga norisi dar kartą pasakyti porą žodžių. Iš tiesų, tiems, kurie bai gia vidurinę mokyklą, atsive ria platūs horizontai. Iš vi so Lietuvos aukštosiose mo kyklose daugiau negu 200 specialybių ir specializacijų. Tikriausiai, atsidūrus tokioje plačioje kryžkelėje, daug kam ir galva suktis pradeda. At rodo, specialybės viena už kitą įdomesnės, mokyklos viena už kitą gražesnės. Kiekvienoje specialybėje vertingiausia yra ne skam bus jos pavadinimas, o tie vaisiai, kuriuos ji gali suteikti visuomenei, šimtą kar tų geriau būti puikiu mūri ninku, statyti tiesias daugia aukščių namų sienas, negu garsėti netikusiu gydytoju, nuo kurio prisilietimo alpsta ligonis, geriau auginti gau sų derlių kolūkio laukuose, negu be jokios kūrybinės
rinčiais stiprų visuomeniškumo jausmą, mes dar aukštojoje mokykloje išmėginsim savo jėgas įvai riose gamybinės ir visuomeninės-politinės veiklos sferose. TSKP CK Generalinis sekretorius drg. Leonidas Brežnevas, kalbėdamas I-jame Visasąjunginiame studentų sąskrydyje, visos partijos ir tarybinės vy riausybės vardu pareiškė įsitikinimą, kad visą sa vo gyvenimą mes mokysimės .dirbsim ir kovosim Lenino pavyzdžiu. Mes neapvilsim. Gilias žinias, įgytas studijų metais, įdėjimų įsitikinimų tvirtumą pašvęsime savo didžiajai Tėvynei, šviesiam komu nizmo rytojui.
V. ŠEŠKAS Teisės fakulteto I k. studentas
Nr. 24 (844)
gintų lyg nepabaigiamas pa silinksminimas. Tad pradėdami studijas, jaunieji draugai, pirmiausia prisiminkime vertingą liau dies patarlę: „Karčios šak nys — saldūs vaisiai." Neiš sigąskime pirmųjų sunkumų, nesiblaškyklme, daugiau tarkimės su vyresniaisiais drau gais, visų pirma su dėstyto jais. Visi jie pasirengę pa tarti, kur reikia padėti. Na, žinoma, gal jie pabars, kai pamatys, kad einama ne tuo keliu, kur reikia, daroma ne tas, kas dera. Už jų gerus norus, žinoma, reikia jiems atleisti. Gražiausia kiekvieno žino gaus veikloje yra tas, kas nemiršta kartu su juo. Sta tybininkas jaučia didžiausią džiaugsmą, matydamas, kad buvusioje dykvietėje išaugo naujas miestas, kuris, gal būt, užmirš patį kūrėją, bet pats išliks visiems laikams. Mokslininkas džiaugiasi atra dęs naują, iki jo neištirtą, mokslų sritj arba sutelkęs ži nomoms problemoms naują efektyvų sprendimą. Mokyto jas gyvena savo mokinių ta lentuose, kuriuos jis surado ir Išpuoselėjo. Tačiau norint ką nors duoti naujo ir ver tingo visuomenei, kad tai duotų džiaugsmo pačiam autoriui, būtina labai daug dirbti, daug tyrinėti ne tik aukštojoje mokykloje, bet ir ją pabaigus iki gyvenimo galo. Todėl būtina, kad mū sų jaunieji dar aukštojoje mokykloje tvirtai suformuo tų kūrybinį darbo stilių vi sam amžiui. To iš jų reika laus naujasis komunizmo ša lies gyvenimas. Manau, kad jūsų, kurie (stojote ( universitetą, pasi rinkimas yra geras. Jūsų mokykla yra ne tik seniau sia šalyje, bet (žymi šiuolai kiniu savo mokslo lygiu. Čia vyksta didelis ir kūrybingas mokslinis darbas, čia įreng tos modernios laboratorijos. Todėl čia jūs galėsite ne tik sukaupti daug šiuolaikinių žinių, bet ir išugdyti savyje ieškojimų nerimą, tyrimų logiką. Visiems, kurie susirinko šioje salėje, kurie žengia pirmuosius žingsnius nežino mos specialybės takais, lin kiu visokeriopos kloties!
Neužmirštama ši diena. Ilgai jos laukėme, stojamųjų egzaminų metu galvoje tebuvo vienintelė mintis: kad tik pasisektų... Ir štai ji — Rugsėjo Pirmoji — pirma diena aukštojoje mokykloje. Mūsų rankose studento pažymėji mas, studijų knygelė, studento kepuraitė... Išgirdome daug nuoširdžių linkėjimų, patarimų. Supra tome, kad svarbiausia nenuleisti rankų, neprarasti ryžto, o toliau su dar didesniu entuziazmu mokytis. Ilgame tė svajonė išsipildė — mes tapome' studentai. Bet reikia ją pilnai įgyvendinti ir neapvilti tų žmonių, kurie mus moko, kurie tikisi, jog iš mūsų bus geri specialistai ir žmonės. V. MEKAITĖ
MMF I k. studentė
v
■■ ..
M *
■> Į'
i •'
z
♦ ..i
V i
JŪSŲ, PIRMAKURSIAI, LAUKIA DIDELI DARBAI, KURIE PAR E I K A L A U S DAUG ATKAKLUMO IR ENERGIJOS. JEIGU IŠ PIR MŲJŲ DIENŲ KIBSITE Į STUDIJAS, JEIGU NESIBLAŠKYSITE IR NETINGI NIAUSITE, PATIKĖKITE, JŪ SŲ DARBO REZULATAI BUS GERI. NUO ŠIOL JUS VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖ LIAVOS ORDINO V. KAP SUKO UNIVERSITETO STU DENTAI. TIKIUOSI, KAD GERU MOKYMUSI, PAVYZ DINGU ELGESIU, POLITINIU SĄMONINGUMU IR PILIE TINIU AKTYVUMU JUS PA TEISINSITE PARTIJOS IR VYRIAUSYBĖS RŪPINIMĄSI IR UNIVERSITETO VILTIS. NAUJŲ MOKSLO METŲ PROGA SVEIKINU VISĄ UNIVERSITETO KOLEKTY VĄ — PROFESORIUS, DĖS TYTOJUS, DARBUOTOJUS, STUDENTUS. LINKIU GE ROS KLOTIES!
Prof. dr. J. Kubilius Socialistinio Darbo Didvyris, Universiteto rektorius
KELYJE Į ŽINIŲ PAŠAU Šalies moksleiviams ir liukėnui. Jis informuoja studentams prasidėjo nau susirinkusius apie naująji mokslo metai. Akade jį kontingentą. miniam jaunimui Rugsėjo Į sceną pakyla pirmapirmosios skambutis nu kuršė matematikė Vida skardėjo kaip žygio trimi Mockutė. Ji šiemet aukso to šaukimas: kada pasi medaliu baigė Druskinin rinkta, gyvenimas tampa kų I vidurinę mokyklą. aiškiu. Tavo žinios — ta Rektorius prof. dr. J. Ku vo rankose. bilius įteikia V. Mockutei .. .Ruošėjo 3-ioji. Puoš studijų knygelę, studentų nieji Vilniaus Sporto rū profsąjungos komiteto mai svetingai sutinka se nojo Universiteto jaunys tę — čia vyks iškilmingas nauju mokslo metų atida rymas. Margame studentų būryje, plaukiančiame į tą stiklo ir betono pasta tą, sutiksi ir nedrąsų pir • NAUJŲ MOKSLO makursį, ir ką tik iš dar bo ir poilsio stovyklos METŲ ATIDARYMAS — grįžusį „oberfuksą", žilą profesorių ar jauną talen SPORTO ROMUOSE tingą mokslininką, dar tik vakar sėdėjusį auditorijos • 2809 ŽMONĖS ŠIEMET suole. Tą kelią, kuriuo dabar jie eina, neklysda PAPILDE MŪSŲ ALMA mi galime vadinti keliu į mokslo pasaulį. Jis kiek MATER SEIMĄ. vieną rytą juos išvilios iš namų į auditorijas ir la • SĖKMĖS MOKSLO boratorijas, jis ilgas, kaip neišmatuojamas ir žmo KELYJE! gaus žinių troškimas, jis sunkus ir varginantis — mokslo šaknys karčios, tik vaisiai saldūs. Tuo gražesnis tas pasišventi mas- žengti šiuo keliu. . . .Scenoje kryžiuojasi prožektorių šviesos. Jos gilumoje — V. Lenino pirmininkas V. Žeimanportretas. Prezidiume vie tas — studentišką kepu tas užima Universiteto raitę. Vienas kitą keičia vadovai, fakultetų deka vienuolikos fakultetų pir nai, studentų visuomeni makursių atstovai. Ilgam nių organizaci’u atstovai, jų atminty išliks ši nepa kartojama akimirka. gerbiami svečiai. Prorektorius B. SudaviPirmakursių vardu pačius į salę kviečia pirma dėkos žodį partijai ir vykursius. Maršo garsų ly riausybei už nuolatinį rudima, įžengia nauja stu pinimąsi jaunimu taria dentų karta. 2809 darbi Teisės fakulteto I kurso ninkų, kolūkiečių, inteli studentas V. Šeškas. gentų vaikai iš visų Tary Apie akademinio jauni bų Lietuvos kampelių pa mo uždavinius, vykdant pildė šiemet darbščią ir TSKP XXIV suvažiavimo linksmą mūsų Alma Ma- nutarimus, susirinkusiems kalbėjo Universiteto rek ter šeimą. Žodis suteikiamas pri torius prof. dr. J. Kubi ėmimo komisijos atsakin lius. Daug nuoširdžių žo gajam sekretoriui V. Va- džių, gerų patarimų stu-
Treji metai praėjo nuo ta■ TSRS, o kitame Rumunija, da, kai mūsų ir Kišiniovo> buvo nė kiek ne mažiau veruniversitetų profkomitetaii ta dėmesio. užmezgė ryšius, nuo to, kaii Internacionalinis vakaras. mūsų studentams žodis „Ki-■ Jame dar kartą išgirdome šiniovas", o kišinioviečiamsi apie Kursko mūšį, tik šį sy„Vilnius" tapo daug arti■ kį iš Didžiojo Tėvynės karo didvyrio, dalyvavusio mūšymesni. Ilgai atsiminsime kelionęl je, lūpų. Dar kartą plačiau pas draugus Kišiniovo uni susipažinom su Leningradu, Ivano-Frankovsku, versiteto įkūrimo 25-mečio Maskva, proga. Moldavų šventė tapo Bicicais, Kišiniovu, Demo ir mūsų studentų švente, juo kratine Vokietija ir Vietna labiau, kad VVU Matemati mu, apie kuriuos pasakojo kos ir mechanikos fakulteto patvs studentai, ką tik iš te estradinis ansamblis, kaimo nai atvykę. Kiekvieną pasa LITERATŲ KONKURSAS kojimą lydėjo to krašto dai kapela tenai koncertavo. Ne tik jaudinančių koncer na ir šokis. „Tarybinio studento" re Džiugu, kad moldavai to minučių nepamirš studen tai. Kelionė po saulėtąją daug žino apie dainingąją dakcija skelbia pirmakursių Moldaviją, po jos žydinčius mūsų Lietuvą. Puikiai pažįsta kaimus paliko nė kiek ne mūsų Sabaitę, Užkuraitytes, geriausio eilėraščio konkur Balaišytę. V. Noreiką, D. Bamažiau įspūdžių. Daug gražių žodžių apie nionį ir dar daug daug ki są. Tema: jaunystė, darbas, šią draugystę gali pasakyti tų. Jie žavisi ir vertina mū Tėvynė. Savo kūrybą nešti tiek mūsų, tiek jų sportinin sų pramoginį šokį ir akor kai. Ne viena sportinė dele deono meistrus. Todėl mes < j redakciją iki rugsėjo 2t d. gacija turėjo progą svečiuo tą vakarą galėjome smulkiau Geriausių eilėraščių (ku tis viena pas kitą. Šiais me papasakoti apie savo Univer tais universitetai irgi pasi sitetą ir senas jo tradicijas. Susirinkusieji galėjo pasi riuos spausdinsime specialia keitė savo sportininkais. Draugystė nenutrūksta ir klausyti gyvo lietuviško žo-; me laikraščio puslapyje) au vasarą. Kai tik baigiasi sesi džio, skaitant Vaičaičio „Yra ja ir šilta vasaros saulė šalis", o smagią lietuvišką toriai bus apdovanoti. kvieste kviečia pasidžiaugti „Ėjo senis..." dainavo visa jos spinduliais, mūsų studen salė. Nepastebimai prabėgo tos tų pamėgtose Žydiškėse gali sutikti ne vieną moldavą. O dvi savaitės. Daugybė pažin mes galime praleisti dalį čių, daugybė draugų ir.. . atostogų jų universiteto spor Atsisveikinimo vakaras. At to — sveikatingumo stovyk sisveikinimo kalbos, apdova loje „Caika“, įsikūrusioje nojimai. Malonu, kad geriau ant Juodosios jūros kranto, siu stovyklos namuku (ku riuose gyvename po keturis) P.rimorsko kaime. Šią vasarą stovykloje vie buvo pripažintas vienas iš susitikome pirmakursius: li brangiausia. Chemikas: Mokaisi vidu nu kartų ilsėjosi daugiau mūsiškių. Jame gyvenusios tuanistę Almą Ilekytę iš Rad merginos parsivežė iš sto viliškio ir chemiką Praną rinėje visus dalykus, bet kaip 200 studentų. Nuo pat pirmos iki pasku vyklos puikių suvenyrų, o Nartautą iš Kaišiadorių. Abie vienas patraukia. Mokykloje dalyvavau chemikų būrelyje. tinės dienos jautėme tikrai Gamtos fakulteto diplomantė į jų paklausėme to paties: pasirinkote tą Turėjom labai gerą chemijos gerą organizaciją ir kultūrą. J. Zinkevičiūtė už aktyvų< — Kodėl Linksmai ėjo laikas sto dalyvavimą stovyklos visuo specialybę? Ką žinote apie mokytoją Vidą Nargailaitę — daugiau tokių pedagogų, vykloje. Viena diena turtin meniniame gyvenime apdo- > ją? Lituanistė: Pirmiausia mylinčių savo dalyką! Te gesnė už kitą. Griežtokas vanota pagyrimo raštu. Va stovyklos režimas netemdė karo pabaigai — LIK-as, ku- į netaikau į poetes. Kad sto ko dalyvauti dešimtoje ir nei karštų saulės spindulių, rio vienoje komandoje ko- į siu į lietuvių kalbą, žinojau vienuoliktoje Jaunųjų chemi nei gundančių Juodosios jū vojo 3 mūsų studentės. Šio septintoje klasėje. Nesibai kų olimpiadose. Noriu dirb ros bangų, nei kasdieninių puikaus renginio organizavi dau mokytojos darbo. Pasi ti mokslinį darbą laboratori treniruočių džiaugsmo. Išti mo meno tikrai verta pasi rinkau klasikinės filologijos joje. — Kaip jautėtės per eg sas dienas nuo ryto iki va mokyti iš jų. Geros nuotai specializaciją. Mėgstu moky karo stovykloje netilo muzi kos, jumoro, taiklaus žodžio tis kalbų; lietuvių kalba man zaminus ir kaip dabar? ka, aidėjo linksma studentų netrūko, nors buvo ruoštasi daina, kurią pratęsdavo ne tik dvi dienas. Suvenyrai, ženkliukai, laiš paprastai guvus moldaviškas kai, kurių gavome ne vieną, šokis. dar ilgai primins sto vo istorikų etnografinę eks Vienas iš didesnių stovyk- mums : pediciją, vadovaujamą prof. jos puikius šeiminin loję organizuotų kultūrinių vyklą, • o kuklios dovanėlės, mū P. Dundulienės. Grįžęs tuč renginių buvo ekskursija kus, i „Meteoru" į seną, žymų sa- sų - paliktos stovyklai, manau, tuojau surengė parodėlę. Au jiems užmiršti musų, vo praeitimi uostą — Izmai- neleis ; torius nelieka „neutralus" lą. Įdomu buvo ne tik mies- keleto i iš Vilniaus Universimokslo tikslams fotografuo Vikriai sukasi trečio kur te, kur aplankėme muziejus, 1teto. R. KILIJONAITĖ so žurnalistas Jonas Jakima tiems objektams. Jis pagau Kelionė apdainuotu Dunoju PF III k. studentė vičius. Vasarą jis fotografa- na išraiškingą judesį („Ragami, kurio viename krante
PIRMĄJĄ PASKAITŲ DIENĄ
Reporterišku greičiu
dentai išgirdo Rėkto kalboje. Iškilmingame „ mokslo metų atidai kalbą taio pat pasakė publikos aukštojo ir daliojo vidurinio mc ministras prof. H. Zal Studentus su švente kino ir didelės sėl linkėjo partijos m komiteto antrasis sek rius V. Kojala, LLKJS sekretorė G. Salten liaudies rašytojas J. tušis, ’VVU komjaui komiteto sekretoriui Bagdonas. Naujųjų mokslo i atidarymo šventėje i vavo LKP CK moks mokymo įstaigų skyi vedėjas J. Bielinis, Vilniaus miesto Le rajono komiteto piru sekretorius J. Paugis, niaus miesto Vykdoi komiteto pirmininko vaduotoja S. Macik kiti atsakingi miesto tiniai, tarybiniai dar tojai, mokslo ir kult veikėjai. Rektoriui rapor darbo ir poilsio stov dalyviai. Jie šią va nuveikė tikrai daui atlikta darbų už mili su viršum rublių. .. .Aidi studentiška na. Scenoje — Univ teto akademinis et (vadovas LTSR n. i Sližys). Jį keičia resp kos nusipelnęs kolekt — VVU dainų ir š liaudies ansamblis (v vas V. Aleksandrąvič Salėje skamba stud himnas „Gaudeamus tur". Iškilmingas n mokslo metų atidary baigiasi. .. .Rugsėjo pirmoji ar tik ne viena iš t giausių, nepamirštan šių švenčių mūsų gyi me. Ji kartu ir sigi naujam žingsniui žy į žinių pasaulį. Sėi tau, studente, šiame ž j e, didelių pergalių t A. JLOD
ti vadžių, o taip pa* laiko studentiškoms linl bėms — kaipgi be ją? — Kodėl būtent į Vi sitetą stojote? eg Lituanistė: Apsispr®1
Lituanistė: Stojamieji zaminai kur kas rimtesni už abitūros. Net nesitikėjau, kad gausiu visus penketus. O kai gavau ir įstojau, tai ko nesidžiaugti? Labai pati ko imatrikuliacija; aplakstėm Parodų rūmus, muziejus. O dabar skubu į antrą paskai tą, tik nežinau, kur aštuo niasdešimt septinta auditori ja. . . Chemikas: Egzaminus iš laikiau su nemažais sukrėti mais: gavau ir penketą, ir trejetą. Dabar žadu neatleis-
na"), parenka įdomų fotogra favimo tašką (audėja). Malonia nuotaika šviečia prof. P. Dundulienės ir prof. Jucio nuotraukos. Autorius jau antrus metus dalyvauja etnografinėje ekspedicijoje, to dėl turi geros patirties.
pavasarį — per Atvirą rų dieną. Universiteto tojai taip įdomiai papa: jjo apie A' mokslą s,u“ tradicijas, kad nieko k;tc beliko, kaip dokumentus t i šičia. Chemikas: Universi lieka universitetu- Ge:*pats nežinau, kodėl nes į Pedagoginį. Jaučiu. Jaučiu, čia geriau iš visų Pu’* tiek. Kalbėjosi A. STASE'1
Joną sutiksi su ‘ tu kiekviename renginyje. Jo negatp * piami žurnalistikos n> sios laboratorijos M?1® Greitų kojų, gero ir toliau! A. STA'1
A. STANEVIČIAUS
.. .Universiteto rektoriuj prof. dr. J. Kubilius įteikia studijų knygelę Vidai Moc kutei. .. .Sporto rūmų salė dar nebuvo mačiusi tiek studentų. <
9
.. .Iškilmingai plrmakurslus įveda vyresnieji jų draugai, .. .Iš darbo ir poilsio stovykių sugrjžę studentai. Tie): pamatyta, patirta, sužinota!
ŠVENTE, KURI VADINASI RUGSĖJO PIRMOJI .. .Smalsių fukselių galvoja taip eiti ir įeiti, bet kelių pastoja juodi budeliai. Jie neturėtų tokio vardo, jei nepisidarbuotų... Tiktai pa teikę tinkamą išsipirkimą, Filologijos fakulteto jaunyliai gavo kelią. .. .To negana — fuksas tampa tikru studentu tik „ap krikštytas" tyru fontano van deniu. .. .Filologų šventėje pažan gių Amerikos lietuvių vardu kalbėjo Margarita KaulKavaliauskaitė. ...Istorijos fakulteto makursiai buvo „krikštyti" ne iš samčio, o iš viso dan gaus. Ši kepuraitė saugojo dokumentus nuo smagaus lie tučio, atgaivinusio ir oberfuksus, senjorus bei kitus Universiteto tradicijų gerbė-
I KURSO STUDENTŲ IR KURATORIŲ DĖMESIUI
S. m. rugsėjo mėn. 8—9 d. (šeštadienį ir sekmadieny Universiteto Mokslinėje bibliotekoje organizuojamos pįt. mųjų kursų studentams Atvirų durų dienos I kursų kuratoriai apie savo grupių atsilankymo datą ir valandą iš anksto praneša telefonais 2-63-86, 2-63-87 arba užsirašo Abonemente. WU Mokslinės bibliotekos
Direkcija PIRMAKURSI!
Jei myli linksmą liaudies muziką, dainą, tai kviečiame Universiteto kapelos kolektyvą. Mielai lauksime dainininkų(ių) kapelos ansambliuose, duetuose arba solo ir muzikantų, grojančių vienu iš šių instrumentų: smuiku, kontrabosu, triūba, klarnetu, birby ne, akordeonu, armonika. Laukiame darbo dienomis nuo 21 vai. centrinių rūmų Aktų salėje. į
Kapelos vadovas
Pirmųjų lituanistinių kursų lankytoj ai (teikia „Kantrybės ordiną" kursų vadovui doc. A. Pupkiul.
Išvažiuodami neatsisveikino Jie niekada nelaikė egza minų į Vilniaus universitetą, neatėjo kartu su visais į šias auditorijas. Jie — kitų liki mų, kitų kelių žmonės, išsklidę po platųjį pasaulį, po įvairius nuėstus ir kraštus. Kitos kalbos skamba jų au syse, kitų dainų melodijos supo jų jaunystę. Tačiau jie išlaikė didelį ir sunkų egza miną — išsaugojo meilės sa vo tautai liepsnelę, ryžosi ir toliau gaivinti ir puoselėti ją. Jie atvažiavo į Vilniaus universiteto surengtus kursus mokytis lietuvių kalbos. Kiekvieną rytą senoviniais skliautais nasidabinusioje au prasidėdavo paditorijoje skaitos ir kalbos pratybos: fonetikos, morfologijos, sin taksės pamokos. Universite to Lietuvių kalbos katedros dėstytojai stengėsi kursantus supažindinti su lietuvių kal bos gramatikos pagrindais, gerinti jų tartį, kirčiavimą, plėsti žodžių atsargą. Kursų dalyviai klausė kalbininkų V. Mažiulio, J. Palionio, K.
Uhrydo, J. Balkevičiaus. Z. Zinkevičiaus, J. Pikčilingio, V. Labučio, A. Sabaliausko, A. Pupkio, B. Balčienės, V. Eidukaitienės ir kitų paskai tų. Greta kalbos dalykų jiems buvo skaitomos ap žvalginės paskaitos apie Lie tuvos istoriją (J. Jurginis, V. Merkys), geografiją (C. Ku daba), tautosaką (D. Sauka), literatūrą ((J. Žėkaitė, J. Lankutis, V. Areška), moks lą (H. Zabulis) ir kt. Kursan tai susitiko su Lietuvos rašy tojais, kinematografininkais, kraštotyrininarchitektais, kais, švietimo darbuotojais, kompozitoriais. Jie žiūrėjo Lietuvos kino studijos filmus, lankė muziejus, įžymias Lietuvos vietas, susipažino su Lietuvos gamta. Sesios savaitės. Nelengvos denos tiems, kas norėjo vi sur būti, viskuo domėtis. Ta čiau jos atsipirks su kaupu ateity, sugrįžus namo, parsiveėus daug naujų žinių ir įspūdžių, kurie, be abejo, vi siems pravers. Juo labiau,
Darbų įkarštyje
Po (tempto darbo gera ir
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
• ••
Šią vasarą Istorijos fakul teto studentai dirbo ir ilsė josi Pažaislyje. Jau seniai šią vietovę garsina barokinio stiliaus pastatų ansamblis —
sąjunginės reikšmės archi tektūros paminklas, besivadi nantis Kauno M. K. Čiurlio nio meno muziejaus filialu. Restauracijos bei rekonstruk cijos darbai, pradėti prieš dešimtį metų, čia tebetęsiami. Studentai, vadovaujami stovyklos viršininko III kur so istoriko Leono Zdanavi čiaus, valė vienuolyno celes, ruošė jas restauracijai. Kar tu su mūsų universiteto psi chologais, žurnalistais, bib liotekininkais bei istorikais stovykloje plušo ir keturioli ka estų. Tai Tartu universi teto Istorijos fakulteto stu dentai. Tiek pat mūsiškių darbavosi Estijoje. Si graži draugystė, užgimusi vasaros darbų įkarštyje, jau tapo tra dicija. Istorikai, šefuojami Kauno restauracinių dirbtuvių, ne tik gerai padirbėjo, bet ir įdomiai organizavo laisvalai kį — lankėsi Leipalingyje, susipažino su gražiomis Dzū kijos vietovėmis. I. AMSlEJOTĖ Autorės nuotr.
pailsėti...
KAINA 2 KAP.
stalo jau pažįstami profeso riai, Universiteto rektorius daktaras Jonas Kubilius. At minimui — pažymėjimai, kad kad kursų dalyviai buvo jau čia būta, kad nuo liepos ni žmonės, dauguma dar stu 9 d. iki rugpjūčio 19 d. lan dijuojantys užsienio aukšto- kytos lietuvių kalbos paskai s:ose mokyklose, bešnenkan tos. Gražios, nuoširdžios, atsi tys savo būsimų darbų kryp sveikinimo kalbos. Rekto riaus žodis tiems, kas jau tis. — Noriu pasilikti čia stu baigė aukštąsias mokyklas: dijuoti! — teigia Irena Kildi- atvažiuokite pas mus stažuo šaitė iš VVorčesterio (JAV). tis! Semestrą, du ar ilges Pitsburgietė Marlenė Aglins- niam laikui. Sąlygos tos pa kaitė (JAV) džiaugiasi gerai čios. Kaip ir šių kursų daly pramokusi lieituviškai, o Ni viams, Universitetas mokės jolės Žygienės balse — grau stipendiją, suteiks bendrabu dulio ašara: tįAtsisveikinamo šurmulyje — Išsivešiu dobilėlį iš Sa lomėjos Nėries sodo, ąžuolo gal geriausiai atsispindi visų lapą iš Kauno ąžuolyno. Aš nuotaikos. Nuoširdžios padė vaikščiojau toje trobelėje, kos, keitimasis adresais, pra šymai atsiųsti vieną ar kitą kur maža bėgiojau... — Amerikiečiai, net ne*- leidinį, pažadai vėl susitikti mokantvs tėvų kalbos, šian po Alma Mater skliautais. dien domisi savo kilme, ieš Atrodo, kad niekas čia neat ko etnografinių ištakų, — sisveikina visam laikui, kad tarsi pagrindžia visų nuotai takai, atvedę išeivių jaunimą kas Audronė Barūnaitė-Will- į tėvų gimtinę, turi gražią eke — M'nesotos universite tendenciją platėti, o čia įgy to docentė. — Žmogus be ti dvasiniai turtai — labai tėvynės skursta dvasiškai, jo labai reikalingi. Taigi iki pasimatymo! gyvenimas mažiau įdomus. . . (Sutrumpintai iš Atsisveikinimo vakaras „Gimtojo krašto") rektorato salėje. Už bendro
REDAKCIJOS
WU nusipelnęs dainų Ir šokių liaudies ansamblis pri ima studentus, norinčius šokti, dainuoti ar groti. Priėmimas vyks rugsėjo 7 d. 19 vai. Aktų salėje (Čiurlionio 21).
Ansamblio valdyba
„Tarybinio studento" pre numeratos kaina iki Naujų jų Metų — 32 kap. Prenumerata priimama iš proforgų ar fakultetų įgalio tinių Studentų profsąjungos komitete. Prenumeruokite studentą"!
„Tarybinį
INTERKLUBIETI!
Renkamės šiandien, rugsėjo 7 d., 20 vai. Kolonų salėje. Interklubo prezidentas
PROFKOMI- na — 135 rb., studentų prof sąjungos nariams reikia mo kėti tik 30% kelialapio ver tės. KELIALAPIŲ Į Pareiškimus priima Studen Druskininkus nuo IX.3O, tų profkomitetas, tarpininka X. 6, XII. 31 Kelialapio kai- vus fakulteto profblurul. STUDENTŲ
TETE
YRA
SANATORINIŲ
Priimamos nuotraukos 10 X X30 cm ir didesnio formato (spalvotos 30 X 24 cm ir dau giau). Nuotraukų kiekis ne ribojamas. Gautus darbus vertins tarptautinė žiuri, vadovauja ma Prahos meno akademijos docento J. Smoko. Parodai bus atrinkta 100 nuotraukąBe to, penkių geriausių dar bų autoriai bus apdovanoti prizais, kiti penki — garbės „FOTOGRAFIJA raštais. Į parodą nepatekę nuo AKADBMICA" traukos bus grąžintos. Fotonuotraukas siųsti t®" Taip vadinami studentų fo kiu adresu: tografijos konkursas ir paro da, kuriuos rengia PardublFOTOGRAFIJA cės (CSR) Cheminės techno ACADEMICA, logijos institutas ir Socialis VSCHT Pardubice, oddėletinio jaunimo Sąjungos insti tuto organizacija. ni radiochiemle, 533 54 SEMTIN 41, okres Konkurse gali dalyvauti ir užsienio aukštųjų mokyklų Pardubice studentai, arba Jas baigę ne Smulkesnę informaciją seniau kaip prieš trejus me Įima gauti „Tarybinio stu tus. dento" redakcijoje. KLAIDOS ISTAISYMAS Praėjusiame „Tarybinio studento“ numeryje interviu „Stojamųjų ratas nustojo su kęsis. ..“ atsakymą į pasku tinį klausimą skaityti taip: — Moteriškoji padavė 2583 pareiškimus. Mokytis (stojo 1003 atstovės. Vyrai atvežė 1045 pareiškimus, įstojo 587.
2 32000 Vilnius — MTP-3 ADRESAS:Unlverslteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonas — 25884 ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Užs. Nr. 3617
Estetinio lavinimo k®: ledros kolektyvas U'1’ užjaučia ansamblio šokiu vadovę LTSR n. a. Ele"® MORKŪNIENĘ dėl Jos mo linos mirties.
LV 12490
REDAKTORĘ ALGIS KUSI*