VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS I
Vilnius,
Į Atlantą vasaros atostogoms Išvyko mūsų Universiteto stu dentai P. Firidbengas, K. Nastopka, L. Pažūsis,, kurie dirba konsultantais žvejybiniuose laivuose. Kaip sekasi mūsų Univer. siteto atstovams Atlante? Neseniai redakcijos vardu atėjo tele grama, kurią spausdindami, mes atsakome skaitytojams į minėtą klausimą.
TELEGRAMA
1959 m.
rugpiučio mėn.
6 KETVIRTADIENIS
ALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
JAUNOJI MUSŲ PAMAINA Komjaunimo aktyvistų Mūsų Universitete prasidėjo stojamieji egzaminai. Kaip ir kiekvienais metais, šimtai jaunuolių iš mokyklų, fabri kų, kolūkių ir Tarybinės Armijos pareiškė norą mokytis viename ar kitame Universiteto fakultete. Tačiau jaučia mas ir skirtumas, palyginus su ankstesniais metais. Šie met didesnė dalis padavusių pareiškimus — ne iš mokyk los suolo atėję jaunuoliai, o jau su gyvenimo patirtimi, su darbo- stažu. Štai į Fizikos-matematikos fakultetą stoja Albinas Vaičiūnas iš Kauno. Gimęs mažažemių valstiečių šeimoje, jis dar mažas padėdavo tėvams, o mokykloje bū damas, jau dirbo visus' žemės ūkio darbus. Jo vaikystė pra ėjo sunkiais vokiečių okupacijos, Didžiojo Tėvynės karo metais. Nelengva Albinui buvo ir pokario laikotarpiu. Dirbo įvairiausius darbus — kino mechaniku, kroviku. Ta čiau tarybinės santvarkos rūpinimosi darbo jaunimo išsi mokslinimu dėka Vaičiūnas baigė vidurinę, o dabar štai jis nori studijuoti matematiką mūsų Universitete. Komjau nimo ir mokyklos charakteristikose apie Albiną atsilie piama, kaip apie darbštų, gabų, sumanų žmogų. Arba štai Vincas Filipavičius. 1956 metais, baigęs vi durinę mokyklą, išvažiavo į plėšinines žemes. Ten įsigijo mūrininko ir kalvio specialybes. Grįžęs pradėjo dirbti Vil niuje, remonto statybos kontoroje mūrininku, dailide, tin kuotoju. V. Filipavičiaus svajonė — tapti gydytoju. Šie met jis stoja į Medicinos fakultetą. Su dideliu darbo stažu atėjo į Universitetą Gailutė Paužaitė-Bašinskienė. Viduri-nę ji baigė prieš aštuonerius metus, nuo 1948 metų VLKJS narys, o nuo 1954 — TSKP. Dirbo ji įvairų darbą, o dabar nori tapti teisininke. Su septynerių metų darbo stažu Marcelijus Martinai tis. Jis nori pagilinti savo žinias žurnalistikoje. Prieš po rą metų M. Martinaitis pradėjo dirbti Raseinių rajono laikraščio „Stalinietis” literatūriniu darbuotoju. Kartu bendradarbiavo respublikinėje spaudoje. Beje, M. Marti naitis dabar ruošia spaudai eilėraščių rinkinį. Žmonių su panašiomis biografijomis labai daug gali ma rasti stojančiųjų tarpe. Daug gerų žmonių ateina į mūsų Universitetą! Vieni jų pasirenka specialybę, kurioje jau dirbo, kiti — visai priešingą. Tai žmonės, seniai sva joję apie patinkamą dalyką, bet dar nesuspėję savo svajonių įgyvendinti. O daug yra ir tokių, kurie ilgai svyruoja, kol darbas gamyboje, gyvenimo pažinimas pa rodo jiems teisingą kelią. Aišku, įie visi norintieji pateks į Universitetą. Šian dien dar mes nežinome priėmimo komisijos išvadų. Tačiau ir tiems, kurie šįmet neįstos, neverta nusiminti. Svarbu, kad jie ir toliau siektų savo tikslo užsispyrusiai, atkakliai. Tokiems mes ne tik linkime, kad jų svajonė išsipildytų, bet ir tikime, kad jie savo pasieks. Džiugu, kad į mūsų Universitetą kasmet stoja didelis būrys naujų, puikių, atsidavusių komunizmo statybos rei kalui žmonių. Universitetas iš jų išsirinks pačius geriau sius — iš gerų geriausius!
Labal daug rašoma apie mūsų statybininkus, fotogra fuojame, negailime šiltų, gra žių žodžių. Ir labai dažnai užmirštame virtuvėse triūsian čias merginas. Tai ypač svar bus ir atsakingas statybos aikštelės baras. O darbas! Darbas nė kiek ne lengvesnis, kaip kad „košės” maišymas, plytų ant pastolių svaidymas. Lauke karšta, statybininkai kas minutę braukia nuo kak tos prakaitą. O merginos — virtuvėje, kur dvigubas karš tis! Šauniai dirbo antroji pa maina Adutiškyje. Aukštai iškilo kultūros namų sienos. Puikius pietus virė šios pa mainos virėjos Irena, Zita ir Danutė. Nuotraukoje: stovyk los Nr. 1 II pamainos šaunio sios virėjos I. Mackevičiūtė, D. Daunoravičienė ir Z. Ste ponavičiūtė, tik ką grįžusios iš stovyklos. K. GARUNKŠCIO nuotr. ir tekstas
stovykla
Sveiki, brangus draugai! Štai jau praėjo nemažai laiko, kai praplaukėme Švediją ir Daniją, aukštus uolėtus Norvegijos krantus, Šiaurės jurą. Perkirtome Grinvičo meridianą ir išėjome į Atlantą. Vidutinis žvejybos traleris 83, kur aš dabar esu, vienas iš pirmaujančiųjų silkių žvejybos valdyboje. Traleris užima trečią vietą pagaunamos žuvies atžvilgiu ir pirmą vietą rū šies atžvilgiu. Dabar VZT 83 išėjo į jūrą penkiems mėne siams, ir per tą laikotarpį, turi būti pagauta 470 tonų silkių. Bet paskutiniame gamybiniame susirinkime buvo nutarta pa gauti 750 tonų. Jus, žinoma, domina, kaip mums sekasi konsultantų dar bas. Visiškai neblogai. 15 VZT 83 įgulos narių (iš 25) jau pradėjo mokytis, nors ir buvo padarę pertrauką, ne mažesnę kaip dveji metai. Jie turi išlaikyti atitinkamus egzaminus, kuriuos aš iš jų ir priimsiu, kai baigsiu skaityti kursą. Darbą apsunkina labai smarkus supimas. Jūros liga ma nęs dar vis nenori paleisti iš savo nagų, bet, nepaisant to, užsiėmimai vyksta pilnu tempu. Įdomu, kad pradėjo mokytis net mūsų tėvų amžiaus žmo nės. Pavyzdžiui, bocmanas Nikolajus Dmitrijevičius Ivačenko. Gamybiniame susirinkime, svarstant mokymosi klausimą, Nikolajus Dmitrijevičius dar dvejojo: „Kaip gi dabar moky tis, jei aš dvidešimt metų mokiausi ir lygiai tiek pat jau ne besimokiau?’’. Bet vis dėlto jis pasiryžo ir dabar ruošiasi lai kyti egzaminus už šešias klases. Dirbti tenka tiek su vidurinės mokyklos mokiniais, tiek ir su studentais (VZT 83 yra du Maskvos žuvies pramonės instituto studentai-neakivaizdininkai). Jūrininkai — labai draugiška šeima ir sutikdavo mus visur labai nuoširdžiai. Visas ekipažas dėkoja komjaunimo komitetui už tai, kad išsiuntė mus jūron. Dabar mūsų traleris jau už šiaurės poliarinio rato, plau kiame Janmainio link. Ten tuoj baigsis amžina naktis, ir pra sidės amžina poliarinė diena. Kai aš siunčiu šią telegramą, visi jūs miegate. O mes toli gražu ne apie tai galvojame. Perėjimo metu jau tris kartus persukome savo laikrodžius. Dabar gyvename Londo no laiku. Linkėjimai visiems. ATLANTO VANDENYNAS VZT 83 Petras FRIDBERGAS
Kunkuliavo visa akty vostovyklautojus, _ atvykusius iš stovykla, šiandien atidary plačiųjų kolūkių laukų, stu mas. Iškilminga liniuotė, sa dentiškų danbo stovyklų į šį viveiklos koncertas, masiniai nuostabiųjų ežerų kraštą, pa šokiai. Bus svečių. . . Kiek sisemti naujų jėgų, pailsėti, vienoje palapinėje bruzdėjo, suregzti naujus draugystės šokinėjo. Vyrukai Įšilę tempė tinklus, kurie dar glaudžiau žemes kuo spalvotesnes, mer sujungtu mūsų tėviškės stu ginos baigė paskutinius ap- dentus į vieną kovingą būrį. palapines, Praėjusių metų komjaunuo gramdymus apie stovyklos teritorijoje, Grupė liai, leidę laiką ant šio ežero išbaltinę politechnikiečių, kažkokiu mišiniu rankas ir krantų, pradėjo gražią tradisekantiems veidus, su didžiausiu kruopš ciją — palikti tumu baigė lipdyti Kauno stovyklautojams testamentą, HES „pagrindinę daubą”. Čia o mane — šio testamento vienur, čia kitur pasirodyda saugotoju. vo stovyklos viršininkas, du Išpildydamas Įpareigojimą, rininkai. Dabar visiems suko skelbiu, kad testamentas už galvas viena — saviveikla... Koncertą reikėjo paruošti per kastas per dvi pėdas nuo vė penkias valandas, atskaitant liavos stiebo mano valdos — iš jų dvi kuklių talentų išaiš Akmens ežero link”. šį viešpaties Neptū kinimui. Atsirado nemažai no Pagal įsakymą, keturi stipriausie žmonių, _,,šį tą” sugebančių. stovyklos ąžuolai, įtemDę Ir susibūrę atokiau nuo pala ji pinių, nemažas būrys pradėjo visas savo jėgas, linkdami ir svirduliuodami nuo sunkios pirmąjį balsų derinimą. naštos, nukelia ir nuneša pa Prieš pat stovyklos atida minklinį akmenį, kuris gal ! rymą visų dėmesį patraukė viršija... varnos kiaušinio viename iš gražiausių stovyk dydį. Surūksta žemės, ir dar J los kampelių įtvirtinta lenta vis išsirikiavę aktyvistai go su trumpu užrašu „Paminklo džiai klausosi 1958 metais _ , ,, , , .............. atidengimas. Pradžia 18,30 Trakuose stovyklavusio stuFe košės nestatysi, todėl ir vai.” Į atidarymą susirinko dentų komjaunimo aktyvo tęs- IFF Partinės organizacijos visa stovykla. Imituotam or tamento sekančioms kartoms, sekretorius J. Zaksas ir dokestrui griaudžiant tušą, pa Buvę stovyklautojai pasižada j centas J. Pikčilingis jau puminklas (šį kartą tik lenta su ir ateityje'būti žmonėmis, kas trečiosios pamainos dirba užrašu) atidengiamas. Visi dieniniame gyvenime siekiau- sl svaįbųVD^vrr'vn ploja, šaukia „valio”, tik čiais žygdarbių, šventai saus- KRIVICKU nuotr. vienas stovyklos viršininkas goti savo širdyse tai, ką per kažko nepatenkintas, protes 40 metų sukaupė mūsų šautuoja. Mat, studentai, page-b- nusis komjaunimas, saugoti Šauniai padirbėjo trįjudami savo šaunųjį viršininką tai, kas, gal būt, gražiausia kė II-oje pamainoje šiZarasų LLKJS CK studentų skyriaus žmogaus gyvenime — drau- raj. Visi trys lituanistai. vedėją Petrauską, jo vardu gystę- ir nepamiršti truputį - niekuomet —r—--------, Tik „uu Fult ” skirtingi B. pavadino skverą — patį mie linksmų, stovyklose skamDė- (Sriubas (kairėje, viršuj) dar liausią stovyklos kampelį. Ati lūšių dainų. O busimiems sto- tik pirmakursis, G. Adomaitis darymo iškilmės baigtos. Pra vyklautojams palieka stovyk-<— vyr dėstytojas, A. Sprinsideda kitos. Stovykla išsiri los tradicijas — ir toliau dis — docentas, f >lol. ilol. m. k. kiuoja iškilmingai rikiuotei. perduoti pereinamąją šluotą karišku, Trumpai, pusiau blogiausios palapinės gyven skamba būrininkų raportai, tojams, o mergaitėms — sau savo sveikinimus ir pačius goti, kad per klaidą negautų tokioje palapinėje gyvenančio vyro, o vyrams — žmonos, f Dar ilgai nenurimo Rakalnės pušinėlis. Čia vienas du- > rys traukia „Išėjo tėvelis į į mišką'', kitas visą apylinkę kurtina nepamirštamu „clkucaku”. Grupė šokių mėgėjų miklina kojas, kurdami kažkokį naują liaudies šokį. O kamuolio garbintojai ir apla mai sportininkai renka apie tinklinio aikštelę visus galin čius „pasirgti”. Net ir lietus, užgesinęs iškilmingąjį stovyk los laužą, nesugebėjo užgesin ti studentų juoko ir dainų. A. SUTKUS
DIRBA DE
Įspūdžių žiupsnelis iš statybos aikštelės S karščiausius linkėjimus per> duoda VVU. Rektorius J. Kuį bilius, LLKJS CK atstovai. Iškilmingoje tyloje nuaidi respublikos studentų-statybininkų sveikinimai ir telegra1 mos aktyvo stovyklai. Gauna žodį „Žmogus iš Universitei to” L. Andziulevičius. Jis skaito po nakties audros eže ro bangų išplautą ir Jo su rastą Neptūno laišką stovyk laujantiems. Jų draugas ir palydovas viešpats Neptūnas rašo: „Iš jūsų jaunatviškos ener1 gijos, skambaus sveiko juoko aš supratau, kad pasirodė il gai laukti svečiai — LTSR AM komjaunimo aktyvistai.
Aš, vandenų karalijos vieš pats Neptūnas, sveikinu visus
Štai ir parašyk, žmogeli, Įspūdžius, kai laiko laisvo ne gali nugriebti. Čia darbas, čia pasistiprinimas, čia griūk ant gulto pailsėti, .............. čia žuvys rūpi. Atvirai pasakius, pakilau iš Užpalių į statybas truputi su baime. Kipšas žino, kas ten laukia. . . Sūrį ir duonos rie kę įsidėjau, batų bent trejetą porų (pernai savo akimis ma čiau — apavas Į nieką virs ta) ir su jaunatvišku jausmu atbildėjau į šniukštus. Kaip sutiks?! — Sveiki, draugai statybi ninkai! — sustojęs prie vir tuvės prisistatau. — Statybininkų, matyt, ieškot. Ten, ten, eik, mokykloj. .. Atkulniuoju, o čia tik tušti gultai. Paskui parvažiavo iš kažkur ir patys statybinin-
kai. Veidai daugiausia nema tyti. . . O štai ir statyba. Pernai mačiau tik pamatams kasamas duobes ir purvyną, o dabar. . . dabar sienos, pastoliai. Pa daryta daug! Ir net labai daug. Net linksma dūšioj pa sidarė. Štai ką studentai gali! Ir po šeštadienio vakaruš kos, velk visai nemiegoję, vėl linksmai sukilo. Ėmė tauškintl plaktukais, žvangin ti kibirais, skrebinti kastu vais. Ir tada tikrai tingėti negali. Ir aš pasinėriau į darbą su visa energija: la bai malonu kalti lentas (o dar geriau nešti du cemento maišiukus, kad net neštuvai traška)! Ir tikrai malonu, džiaugsminga paminėti Tary bų Lietuvos 19-tas metines su kastuvu rankoj — dar dvi valandas ilgiau padirbėti.
Įspūdis gražus. Nėra rūš kano veidelio: net ir Svietą (nors ir bijo purvino van dens), ir ta linksma. Ir dar niekaip negali už miršti puikiųjų virėjėlių, — duoda valgyti kaip artojams, o lipšnumėlis, o vaišinimas pieneliu — kaip jas bepagirsi?! Daug linksmos, giedros nuotaikos. Ir pagalvoju: kur buvai pernai, kad nevažiavai Į studentų darbo stovyklą? Junti, kad ir tavo seni kau lai pajaunėjo. Darbas, saulė, vanduo, linksma nuotaika — tai toki gražiausi įspūdžiai. Stovykla — pulkus daly kas. Tai darbas visuomenės labui, sąnarių geras pamiklinimas, fizinis užsigrūdinimas. Dėst. A. SPRINDIS,
(Perspausdinta iš statybi ninkų sienlaikraščio ..Vi nys pastoliuose” Nr. 2)
A. GIRDENIS
Prakaito lašelis
MUSŲ pirmoji nakvynė ant lentų. Čia kažkaip nejučiom oficia lusis „jūs” ir užleido vietą draugiškam „tu”. Net į doc. Laučką per klaidą ėmėme tuo žodeliu kreiptis. Negi čia su paisysi dabar, kuris studen tas, kuris ne. Prasidėjo darbas. Prireikė daug kantrybės ir valios, nes turėjome baisiai „priekabų” inžinierių — KPI studentą Algį Rusecką. Tekdavo po ke lis kartus atplėšti klojinį, pri kaltą neįgudusių baltų rankų. Mergelėm prisėjo daug vargo patirti, maišant betoną: nuo nelygių kastuvų kotų rankos apaugo pūslėmis, iki kraujo pratrynė jas kibiro lankas. Ir
norom nenorom prireikė drau go pagalbos, gero žodžio, kid ištvertum iki galo. Algis Didžpetrls buvo vie nas iš pirmųjų padėjėjų ir draugų — jis jau pirmą die ną iškovojo visų mergaičių simpatijas. Jis buvo vienas iš nedaugelio vaikinų, dirbusių su mergaitėmis betono maišy toju, užtat garbingai pateisi no vyro vardą. „Algiuk, šen, Algužėli, ten!” — skambėjo statybos aikštelėje, ir Algis lakstė sušilęs, suplukęs su kastuvu ir kibiru rankose, vienai padėdamas, kitai žode lį mesdamas. Tiesa, Lionė Grigaliūnaitė, stovykloje pagarsėjusi Barbu-
nešk betoną. Bet viską atpir vežėjas ir puikusis tinklininKALENDORIUS Nuo kaktos nubraukęs ko geras liežuvėlis ir meilūs kas Algis Prapiestis ėmė Prakaito lašelį, žodžiai, svaidomi iš viršaus į linksmai dainuoti, o rimtasis Rugpiūčio 3 d. Tu imi kastuvą merginų būrį. Ir sunku pa Jonas prašnekino linksmąjį Ir triūsi toliau. Lygiai prieš metus sakyti, ar Algį ar Norbertą Balį. Daugų rajono „Taikos O lašelis labiau jos pamėgo. . . Ir štai darbas baigėsi. Mes Tyliai sunkiasi į žemę, keliu" kolūkyje buvo Navaičių Algis, pirmom die grįžtame namo sutvirtėję, įde Pasirengęs atidaryti kultūros namai. nom pagarsėjęs pieno gėrimo gę, linksmi. Ir atsiskyrimo Saulėn Šimtą darbo dienų Isto rekordais, greit įrodė, kad ■minutę pajuntame kažkokį Daigeliu išplaukt. rijos-filologijos fakulteto jis ne tik prie stalo narsus. graudulį — lyg skirtumėmės studentai dirbo statybos Per vieną valandą jis pajėg su kažkuo artimu ir brangiu. Jis pralauš velėną, aikštelėje, šimtą dienų davo išmaišyti betoną visai Ir nenuostabu. Tos dvi savai Sunkią, sugulėtą, raudonavo Žilinuose stu kolonai (apie 1 kub. m). Visi tės bendro rūpesčio ir bend Ir šypsosis žemei, dentiškos kepuraitės, medžiagų nešiotojai, tiekdami ro triūso subūrė mus į vieną skardėjo garsus statybi Saulės reikalaus. jam, nusivarydavo nuo kojų, šeimą, sužadino širdyse daug ninkų „valio!”. Taip Uni Ir pražys. — tik Aldona Juodvalkytė suge naujų, nepatirtų jausmų. Ne Nejaugi versitete gimė nauja tra bėjo paspėti. Nenuostabu, svarbu, kad mes daug kolo dicija — studentiškos Žemėj kas žydėtų, kad tokie galiūnai greitai ir nų pastatėme, kad begales Devasaros darbų stovyklos. Jeigu nežydėtų tapo geriausiais draugais. tono suklojome .— tą tegu Prakaitas Visa pamaina pamilo savo skaičiuoja ekonomistai — Praėjo metai, kai nusi Žmogaus? „daktarą” Alę Mikalauskaitę. sva-bu, kad mes gavome pa leido pirmosios stovyk Kiek ji turėjo vargo su gau žinti ir pamilti vienas kitą, los vėliava, o šiandien siais „pacientais”. Vienam no pamatyti, koks puikus žmo išdidžiai vėjuje plazda sį užklijuok, kitam kaktą, ki Mes menkai pažinome vletam ranką aptvarstyk, kitam gus net sunkiausiame darbe, jau šešios studentų dar nas kitą, kai sėdom į dulkiną adatą įsmeik — baisu ir pa svarbu, kad pajutom rūsčią ir bo stovyklų vėliavos. sunkvežimį ir leidomės į ke galvoti. Ir ji suspėdavo ne tik gražią juodo darbo poeziją. lionę — į tolimus, nežino gydyti, bet ir pasiutiškai mus Šniukštus. dirbti. . . Švelnios Alės ran Būryje tepamačiau tik ke kos vikriai aprūpindavo mus lis pažįstamus veidus. Paži ne tik įvairiom mikstūrom ir nojau šiek tiek Algį Navaitį soliucijom, bet ir puikiausiu — kaip fakulteto komjaunimo kalkių skiediniu. Kas kėlė anksčiausiai, saulei netekėjus? biuro narį, stiprų politikoje Liūdna buvo man, kai lai — Egi, sujudo mūsų virėjos... vaikiną. Šiek tiek geriau nakinai turėjau palikti įdomųjį žinojau savo kurso draugus ir rimtąjį Algį Vaičiūną, su Kas antra savaitė grafiką mums žada? Aldoną Juodvalkytę ir Nor Negi inžinierius laiko tam nerado? kuriuo visą savaitę pradirbau bertą Vėlių, bet net per dve dailidžių brigadoje. Vargu Į šokius ėjom būriu ir tiesiai — jus mokslo metus nepajėgiau ar rasi žmogų, už jį darbšGrįžome vingiais (daugiausia dviese). su jais suartėti. Pažinau iš tesnį. Liepas jam inžinierius pavardžių ir veidų dar Algį sukalti bloką ar ką — jis tik Didžpetrį ir Tomą Babičių. pakartos: „Sakai, sukalt blo Ir viskas. Visi kiti veidai ką, ar ne?" ir dirbs be per buvo nepažįstami. traukos, be mažiausio nuovar Mačiau, kad visi kiek ne gio žymių. labai jaukiai jaučiasi, visi Ir daug dar kitų žmonių, Sekmadienis. Tuoj pava tiek kolūkiečių komandos žaisantūrūs ir stengiasi būti gerų ir darbščių, išryškėjo karys. šešta valanda. Išsi žinomandagūs. Ką čia gali stovykloje jau per pirmąsias maudę upelyje, pasiėmę ka džia nepastebėdamos nei karš ti: burbtelėsi nevykusi žodį darbo dienas. Neįmanoma vi muolius ir tinklą, studentai čio, nei prakaito. Pačias pir — ir galas ir taip jau silpsų išvandinti nei pagirti. skuba prie mokyklos į aikš mąsias tinklinio rungtynes kol niems santykiams. Ir ne tik bendras darbas telę. Greitai čia prasidės ūkiečiai jau buvo pralaimėję Veltui žurnalistė Lionė suartino žmones. Daug prisi rungtynės. Neveltui kažkas Grigaliūnaitė mėgino mus Iš dėjo čia ir kelionės į Cičirio pasakė, kad Adutiškyje tikra studentams, todėl dabar sten judinti dainomis ir garsiais ežerą, į „Baltąjį dvarą”, kur spartakiada. Mat, turi įvykti gėsi. Ir ne be reikalo. Re šauksmais „valio!” Nepadėjo gyveno garsi abiturientų bri tinklinio, krepšinio, stalo te vanšas pavyko. Rezultatas 2:1 nė Norberto anekdotai ir šyp gada, kur vyksta sporto var niso ir šachmatų varžybos. jų naudai. senos. žybos ir treniruotės. Beveik vienu metu prasidė Ir štai pirmoji vakarienė, Tuo metu, kai tiklininkai Mes kaip tik per sporto jo sportinė kova visose rung kovojo dėl pergalės, doc. tės vardu, stengėsi Algiui įsi varžybas su kolūkiečiais aiš tyse. Zaksas teisėjavo stalo tenisi teikti, kad vargą palengvintų, kiai pamatėme, koks tvirtas Štai teisėjo švilpukas išbet pati dažniau dairėsi į jau mūsų kolektyvas. Kiek ta ninkams. Ir ne tik teisėjąvo, aukštį, kur viešpatavo garsu da „sirgta”, klek kovota. Su- kviečia į aikštę tinklininkus. bet ir pats žaidė. Šį kartą grubusiom nuo darbo rankom sis „lakūnas” — betono tram Karšta, Prakaito lašai varva pasiekė mūsiškiai Norbertas. Buvo išplėšę pergalę, mes buvom nuo veido, o saulė spigina į pergalę — Kolūkiui apsimoka, - tuziazmo. Kolūkio pirminin- buotojas, tokie laimingi kaip niekada. (4:2). O Gražvydas Blažaitis mergelėms su juo vargo. Ne skaičiuoja ant laikraščio pa■ kas sako, kad 10 —12 tūks- duoda pailsėti, — tik nešk ir Ir tada pirmą sykį rūstusis akis. Tačiau tiek studentų, nepralaimėjo nė vienos parti . tančių — tai jau gerai. O raštės Kuktiškės kolūkio pir jos. mininkas drg. Ryliškis. — Iš• štai stovykloje Nr. 5 vien tik laidos studentų išlaikymui per■ pirmoji pamaina atliko darbo', krepšinio aikštelėje tai šiandien reikia ne mažiau taipO štai dvi savaites — 5—4 tūkstan. už 40 tūkstančių rublių. Čia pat vyksta kovos.. Čia darbo kraujo naujų dienų la čiai rublių, uždirba 10—12I Jau ne tik kolūkiui apsimoka, jau užtikrintai pirmauja mū bui. tūkstančių. Taigi kolūkiui ap■ bet apsimoka ir studentams. ' siškiai. taip jau lengva Taip, mes irgi tęsiame le uždengti Neaukštaūgį simoka. „Darbo talka" — taip šne chemiką gendą. Laimės žiburys jau i betonavo jau aukštokai iškiluPrieš mane ant rauplėta Studentai iš tikrųjų ge-al ka apie šią studentų darbo Algį Lastauską, pastoti kelią spindi kalne. Jį įžiebė mūsų šių sienų vidų. dirba. Miško darbuose 8 vy stovyklą Kuktiškės kolūkio staltiese apdengto stalo blok Skirmantui Aleškaičiui. Tai Už lango jau rami naktis, tėvai ir vyresnieji broliai, o jie ir pelnė komandai dau rai per dieną iki 100 darba kolūkiečiai. „Dirba labai ge note lapas po lapo vis pliekia mes kartu su jais pastatysime dienių išdirba. Darbadienio rai studentai", — priduria. trumpus, bet, matyt, turinin■ su apvirtusiais Grigo ratais jam amžinąjį aukurą. Kai mū giausia taškų. Nuskambėjus kaina 2 rubliai ir vienas ki rezultatas Taip, kol kas tik „darbo gus laiškus betonuoloja Dana. dangaus pusiaukelėje ir malo sų neaprėpiamoje žemėje vi teisėjo švilpukui, logramas grūdų. Kuktiškės talka”. O mūsų darbo stovyk Mažąja ją paprastai vadina- nia netvankios tamsos atgaiva. buvo 42:28 studentų naudai. sas širdys plaks į vieną taktą, O mes vis dainuojame. . . iš virėjų me. Užtai antroji, i ‘ kolūkyje studentų darbo sto lų entuziastai priprato išdi Dabar, gal būt, reikėtų tą aukurą žmonės vadins ko Tuo metu, kai krepšinio betovykla statybos aikšteles ne džiai vadinti save garbingu irgi persikvalifikavusi aprašyti ir tą kilnų darbo pa munizmu. Jį mes šiandien sta mėgėjai plojo krepšininkams, turi. Pagrindinis uždavinys statybininko vardu. Ne talki prie tvoros išsitiesę žalioje tosą, nutrinantį nuo mūsų tome. — pastatyti elektrinės lai ninkai, o statybininkai! Tokios mintys man buvo at vejoje dūmojo šachmatinin studentiško vardo paskutines dams stulpus 5 km trasoje. Ir dar kartą — /kolūkiui kai. Štai doc. Zaksas parė praeities paliktas baltarankių ėjusios aną vasaros vakarą. Vadinasi, reikia iškasti 100 apsimoka S. KRIVICKAS apsimoka ” . Argi męs galvą mąsto, kaip išloš žymes. Bet bijau, kad neišeitų duobių (1,5 m gilumo, 1 m kolūkiui laikyti Kauno Politi. Čia jau rezultatas lygus. kažkas labai jau „laikrašti Švenčionių ra j. ilgio, 0,5 m pločio), paruošti technikos III kurso „Nemuno” kol. Ir viena, ir kita komanda iš nio”, maždaug tokio: 100 stulpų ir juos pastatyti. studentą, instituto kovojo tik po vieną tašką. gerą specialistą, ....... Ankstyvas vasaros ry-_ Studentai dar dirba lentpiu pilną energijos, ryžto kūrybi Komandoje žaidė po du žmo tas. Aštunta valanda. O Vals vėje, kur ruošia statybinę me niam. darbui. Argi nes, iš mūsiškių — doc. Zak jis ir jo tybinio V. Kapsuko vardo džiagą — piauna gontus. žinios bei patarimai taip jau sas ir Jonas Sultanavičius pa Universiteto studentų vasaros Taigi kolūkiui apsimoka, o reikalingi kertant medžius siekė po 0,5 taško. darbo stovykloje Nr. 1 jau studentams? Studentams šioje miške, ruošiant lenteles sto prasidėjo eilinė darbo diena. Štai taip ir pasibaigė mū stovykloje nelabai apsimoka. gams dengti. Kolūkiui gal Šauniai dirba filologai (iš kai sų spartakiada. Neapsimoka todėl, kad jie ne „apsimoka”, bet drg. Giedrai rės į dešinę): energingasis sto R. MAŽUOLYTĖ turi kur pasireikšti visa savo čiui tai jau tikrai ne. Jam vyklos viršininkas Antanas jaunatviška energija. Neturi darbas stovykloje — gamybi Jakulis, betonuotoja Vanda tokio darbo, kuriam rankos nė praktika. O kokia čia Jaslnskaitė ir visa eilė kitų". pačios kiltų, kurį dirbant ne praktika? virtuvėje ir be jo Tikra tiesa, bet tai būtų iki Stovyklos Nr. 1 inžinierius reikėtų kluonuose pavėsio puikiausiai merginos susitvar panagių pedantiška ir, svar KPI III kurso studentas Al ieškoti. .. ko, miške, lentpiuvėje, traso nuotojas, Dana („didžioji') pi pi biausia, nepilna. binas Šlekys — universalas. Žvilgterėjus į stovyklos je — taip pat nebūtina inži la jau antrą didoką puslapį. Apsidairyk po Adutiškį, kur Nuotraukoje jį matome talki virtuvę, taip pat galima nieriaus pagalba. — Parašyk: „mielas Le mes statome. Per karą buvęs ninkaujantį virtuvėje. Nenu nustebti: septynios merginos! vuk”, o pačiojj svarbiausioj visiškai sudegintas miestukas. Negalima sakyti, kad stu stebkite — sekmadienis, ir Tiesa, ne visos dirba virtuvė šioje stovykloje nieko vietoj nepagailėk ir „miela Ir tik viena dvibokštė, aukšta studentai suorganizavo sek je, vienos grindis plauna, ki dentai sis “ , — nežymiai dirstelėjusi raudono mūro bažnyčia stovi, nedaro, kad jie vasaros madieninę talką virtuvėje. tos malkas ruošia. Labai ge gero per draugės petį, moko ją be kaip stovėjusi. O kitoje KaR. GAVĖNO rai, kad kambariuose švaru, atostogas praleis neįdomiai. baigianti nuo gretimo stalo maikos upelio pusėje kyla nuotr. ir tekstas tvarkinga, bet argi mergaitės Ne. Jie dirba labai labai nuimti Indus virėja Dana. naujojo klubo sienos. Irgi rau naudingą darbą tiek kolūkiui, važiavo į studentų vasaros tiek Universitetui, tiek sau. Iš papratimo atsilošęs prie donos. Bet tai jau bus naujų darbo stovyklą grindų plauti, krosnies, dailidė Vytas, jau laikų šventovė. . . Kolūkių elektrifikavimas la vien tik virtuvėje dirbti? Mer Kai, sakysim, mūsų budin svarbus darbas. Šiuo dar „patentuotas“ tyrės specialis ginos irgi nori padirbėti taip, bai tas (ne be reikalo chemikas!) čioji medikė Liūsta įmūrija bu reikia didžiuotis. Ir vien kad ant rankų iškiltų pūslės, tik pirmininko ir kolūkiečių Juozas ir „universaliausias“ akytą plytą ar Julius pasiun kad grįžusios į namus, į visoje trečioje pamainoje Ju čia į viršų dar vieną betono Universitetą galėtų pasakyti įvertinimas „labai gerai” sa lius sodriai, iš pačių krūtinių kibirą, gal tuo metu ir neturi ko, kad „kuktiškiečiai” verti i— štai kaip mes dirbame! Ki studentų-statybininkų vardo. I pradeda progarsiu dainą. Į ją tų pačių minčių, kurios man tose stovyklose, kaip, pavyz vienas po kito pinasi skambūs kyla sėdus rašyti. Bet jos jau džiui, Šiaulių rajone, Šven Pirmininkas yra inumatęs ----- "_l merginų balseliai. Pakėlusi tapo mūsų kasdienybe. Darbas čionių rajone, į virtuvę mer pradėti mechaninių dirbtuvių! aki's°nuo raTymo,“Didžioj?Da- — jų prasmė. gaites tiesiog su pagaliu rei statybą. Statybinės medžiagos į na uždainuoja aukštu ir maloIr nejučiom prisimeni A. x.i_ projekto j — _x_ kia varyti: nenori, ir viskas. yra, tik dar nėr. nJu sopranu gj jaina papras. Kuznecovo knygą „Legendos „Mes atvažiavom statyti, o ne Reikia tikėtis, kad jis greit ta, liūliuojanti, bet ir kaip tęsinys“, jo aprašytąją rūsčiąvirtuvėje dirbti”, — vos ne bus. Tuomet „kuktiškiečiams” kiekviena tą nuostabią galią ją Angarą ir paprastus, bet su ašaromis protestuoja. atsiras naujas, tikrai statybiš- turinti daina jungia mus į dar tokius nuostabius žmones, ją Dar kartą — kolūkiui ap kas darbo baras. Tada tikrai nų jaunystės būrį. nugalėjusius. Galima drąsiai simoka. O studentams? Stu apsimokės ne tik kolūkiui, Dainuoja tie, kurie per visą pasakyti, kad ir mes turime dentams apsimoka dirbti ten, bet ir studentams. ilgą vasaros dieną mūrijo Angarą — save ir ateitį. kur jie gali įdėti kiek galima plytą prie plytos, varė reisą Šių dienų romantika nerei daugiau darbo, energijos enR. KRAPAS po reiso plytų, žvyro mašinas, kalauja mūšio kraujo. Bet už-
/S STATYBININKU TAUTOSAKOS
Sekmadienis stovykloje
O mums apsimoka?
SVEIKI ATVYKĘ! SUSIPAŽINKIM... diiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiniiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiHiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniuiiuiiiiiiiiuiiiiiniiiiiiniiiniiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
Eilutės iš laišku . . .Pradėti savarankišką gyvenimą teko dar nebaigus tūkstančio vidurinės. Virš pusantro Dirbti nebuvo jaunuolių šiomis dienomis lengva, ir gyvenimą pradė egzaminų jau suprasti ne kaip žydintį jaudinasi prie stalo. Tai kandidatai Į bū- sodą, bet kaip kovos, darbo simuosius studentus. ir džiaugsmo areną. DinbdaKas tai per žmonės? IŠ ma metus kolūkyje, vėliau kur jie atvyko? Apie tai MTS, skaičiau knygas, dir geriausiai, manome, pa bau su sienlaikraščiais. pasakos žemiau spausdina Kartą atsitiktinai į rajoni mos ištraukos iš laiškų, nį laikraštį parašiau straips kuriuos redakcijos prašy mu atsiuntė draugai sto nelį apie MTS komjaunimo talką. Išspausdino, o redakci jantieji. ja atsiuntė laišką, kviesdama bendradarbiauti. Pradėjau ra šinėti. Parašiau vieną, kitą . . .Mama, palydėjusi mane apsakymą. 1956 metais MTS išvykstant i Vilnių, visą lai mane pasiuntė į Maskvą, į ką kalbėjo: ,,Neišlaikysi eg zaminų, neįstosi — nesijau dink. Kitais metais įstosi. Me . . .Pernai bandžiau stoti į tai nesvarbu. O jei ir neįsto Universitetą, į prancūzų kal tum — pragyvensi ir taip. bos specialybę, bet . . .nepra Turi darbą” . . . Kalbėjo ra ėjau konkurso. Per daug ne mino, o pati jaudinosi gal nusiminiau. Pradėjau dirbti labiau už mane. . . Ilgai mo Kauno baldų kombinate. Iš javo ranka. Mačiau ją nuei pradžių buvo sunku, o paskui nančią ir vis atsigrįžtančlą. pasidarė įdomu, Stengiausl Žinau, neužmiega su tėčiu dirbti kuo geriau, Malonu naktimis. . . Jų didžiausia jausti, kad savo kruopščiai svajonė — matyti savo vie atliktu darbu prisidedi prie nintelę dukterį mokytoja. O patys bemoksliai, eiliniai dar bininkai. Iki Tarybų val nyko skurdas. džios atkūrimo Lietuvoje Baigusi pradinę mokyklą, dirbo pas buožes, krovė jiems turtus. Ir buvo dienų, kai na lankiau Kavarsko vidurinę muose nebuvo duonos kąsnio. kurią baigiau 1955 m. Tais Visko buvo. O vėliau įstojo į pat metais pradėjau dirbti kolūkį. Ir mūsų namuose jš bibliotekos vedėja. Dabar dir bu Kurklių kultūros namuose. Su kolūkio jaunimu kasmet auginu didelius plotus kuku rūzų ir gauname didžiausią derlių rajone, neišleidžiame pereinamosios vėliavos Vadovauju Kurklių vidurinės mokyklos liaudies šoklų rateliui. Nepamačiau Gera dirbti! kaip prabėgo tie ketveri metai. Bet vis tik mokytis noriu. A. sABULYTĖ Universitetą
do
šį etiudą pavadinsime „VASARA”, nes Jo autorius, stojantysis į žurnalistiką iš Utenos drg. •GAIŽUTIS mums jį įteikdamas, pavadinimo nedavė. _____________ ________
Mano siekimas nepasikeitė 1958 metais baigiau viduri nę mokyklą. Gavau Brandos atestatą — kelialapį į gyveni mą. Tai buvo pirmas doku mentas, kuris liudijo, kad aš jau suaugęs. Ką gi toliau daryli'’ Štai šis klausimas ir iškilo mano sąmonėje. Domėjausi fizika, mėgau sportą, bet labiausiai mėgau literatūrą. Ilgai svyravau: mo kytis ar dirbti? Galų gale nu sprendžiau laikyti stojamuo sius. Aš, kaip ir daugelis ma no draugų, padaviau pareiški mą į Universitetą. Deja. . . studentu netapau. Kaip ir ki ti mano „likimo draugai“,,aš irgi labai nusiminiau. Ieškodamas darbo, atsidū riau 8-oje statybos valdyboje. — Ką gi, jeigu nepabėgsi, dirbk. Krovėjų visada trūksta. — Nepabėgsiu, — pasa kiau aš tada ir pagalvojau: o gal iš tikro neištversiu, jeigu jau priimdami klausia tik vieno — ar nepabėgsiu? Taip aš tapau darbininku. Ankščiau, rytais eidamas į mo kyklą, aš matydavau statomus namus, kranus, darbininkų^ fi gūras, girdėjau burzgiančias savivartes, pakrautas skiedi niais plytomis. Aš žinojau, kad kaip'tik šitie žmonės ir
bus mano naujieji draugai. Pirmosios darbo dienos buvo labai sunkios. Galvoje pulsa vo vienas žodis, vienas troški mas — ištverti, nepabėgti. Aš dirbau. Nepastebimai bėgo dienos, vis aukščiau ir aukščiau kilo namų sienos, „O tu ar kilai kartu su jomis?” Kilau, Tik aš kilau daug lėčiau. . . Aš supratau, kas tai yra sū rus prakaltas, šiurkščios dar bininkiškos rankos. Aš paju tau kolektyvo jėgą ir, svar biausia, žinojau, kad pastaty tame didžiuliame name yra įdėta ir nemaža mano darbo dalelytė. Štai plytos. Jų čia tūkstan čiai, milijonai, krūvos, o aš jau regiu namus pastatytus iš jų. Kai kas gal pasijuoks: ro mantikas! Kaip tik šioje sta tybos aikštelėje aš pajutau darbo romantiką. Vieni drau gai man reiškė užuojautą, o kiti atvirai juokėsi iš manęs. Girdi, baigęs vyras vidurinę, o dirba „gruzčiku”. Atseit, kroviko darbas — juodas. Ne, klystate, jūs, lengvo darbo mė gėjai. Čia, šioje gyvybės pil noje aikštelėje aš supratau, kas tai yra gyvenimas, 'r ma no Brandos atestatas dirbant sustiprėjo.
Keletas žodžių Ant mūsų kambario sienos kabo žemėlapis. Jame netai syklingi kelių vingiai ir baltirausvi taškai, kurie vieniems ar kitiems yra kažkuo artimi, malonūs, ypatingi. Taip, tokį širdžiai malonų tašką randu ir aš. Tai mano gimtasis Joniškėlis. Nedrįstu tvirtinti, kad jis būtų gražiau sias miestelis, tačiau, kad pui kus — tiesa. Ir štai pagaliau aš at vykau iš ten laikyti stojamųjų egzaminų į Universitetą. To dėl malonu parašyti keletą įspūdžių. Pirmiausia apie Universite tą. Visai natūralu, jog, lipda mas laiptais, į antrąjį aukštą, kur dirbo priėmimo komisija, jaudinausi. Iš tiesų, buvo ko. Vaikščioti laiptais, kuriais kažkada vaikščiojo įžymusis Lelevelis, Stuoka-Gucevičius, kuriais ir dabar vaikščioja įžymūs žmonės, yra kažkas ir paprasta, ir, jeigu galima iš sireikšti, nepaprasta. Manau, jog tai jaučia kiek vienas. Aš daug esu girdėjęs apie senąjį Vilniaus Universitetą, kaip architektūrinį paminklą. Todėl norėjau visa tai pama-
Nors būdavau pavargęs, bet knygų neužmiršau. Jos, kaip ir anksčiau, buvo mano drau gai. Na, o šiemet egzaminus ir vėl laikau. Pasirinktos spe cialybės atžvilgiu mano pažiū ros nepasikeitė. Stoju į Istori jos-filologijos fakulteto lie tuvių kalbos ir literatūros spe cialybę.
nauji
užplū-
žmonės.
••• Dveji darbo metai ndėjo man nuspręsti, kuo būti, . ’ ? UI Aš galutinai nutariau studl| juotl teisę, nes, dirbdama pre* irkybos tinkle, pamačiau, kiek SUTKAUS nuotr. dar daug mUS supančioje ap-
O*
■Įjyte, ||R<-™ f gĮĮĮMBr ** Egzaminų tvarkaraštį paskelbė
jauni
A.
PAUKŠTYTE
IENO bendrabučio vie name kambaryje gyve tyti Ir tikrai, įspūdį palieka na dešimt stojančiųjų į savotiškas stilius, kiemai, is Visų visų pusių apsupti sienų, spe Universitetą merginų. cifiniu (gal tik man taip at vienas tikslas — įstoti moky Todėl nenuostabu, kad jų rodė) rimtumu ir didingumu. tis. galvos dažnai palinksta prie Aš stoju į Chemijos mokslų knygų. Juk vien gerų norų fakultetą, todėl mane labiau nepakanka. Norint įstoti, rei daug mokytis. Na, ir mo siai domina tikslieji mokslai. kia kosi merginos. Ateina pas jas Lankiau konsultacijas. Ir kas ir iš kitu kambarių, tariasi, svarbiausia, ką aš sužinojau dalinasi įspūdžiais, dažnai konsultacijose, tai paprastas kartu mokosi. O štai vieną atėjo į tą kambarį abstrakčių fizinių reiškinių vakarą viena mergina, ryškiai išsi aiškinimas, parodymas, jog skirianti iš nedidelio kam painius klausimus galima aiš bario kolektyvo. Ji smulkutė, kintis ir elementariu būdu. grakšti, dailiai išpešiotais an takiais, tamsiai lakuotais na Pavyzdžiui, elektromagnetinių gučiais, madinga suknele. žemo ir aukšto dažnumo ban — Būsiu teisininkė, — pri gų moduliacijai išaiškinti dės sistatė ji, dar nespėjus kam tytojai, kaip pavyzdį, priminė bario gyventojoms nieko pa akmenį, įdėtą į valtį. Ir tikrai, klausti. Į kambarį su savimi ji at šitas klausimas, po to tapo nešė ne tik stiprų odekolono aiškus ir tiems, kurie iš pra kvapą, bet ar naujas kalbas džių jo nesuprato. Todėl aš apie paskutines madas, ir nau esu patenkintas tomis valan jausią šukuoseną. Kaip pa slaptį, atidengė, kad, girdi, domis, praleistomis konsulta- prie viso apsirengimo jai cijose. reikėtų užsidėti akinius, nes Būtų ne visi mano įspu- tada geriau pasirodysianti džiai, jeigu neprisiminčiau prieš egzaminų komisiją, o puikaus „Tauro“ bendrabučio, jau tada priėmimas garantuo kuriame yra visos sąlygos mo tas. kytis ir nuo kurio balkonų at Mandagumas reikalauja pa siveria tokie gražūs Vilniaus laikyti pokalbį su svečiu. Tai vaizdai. gi, visa tai tęsėsi keletą vaAlg. NARIONASkarų.
V
— Ko ta paukštytė įjunko pas mus? — svarstė ne kar tą kambario gyventojos, — juk čia nėra nė vienos, kuriai mados labiau rūpėtų už eg zaminus. Ir štai kartą viskas paaiš vakarą kėjo. Šeštadienio (pirmadienį turėjo būti egza netikėtai minas) Paukštytė ......... įskrido į kambarį, Unksmesnė ir guvesnė, negu bet kada. Aštuoniolikametės skruostukai buvo išdažyti, o akytėse švie tė kažkokia kibirkštėlė. Pa griebusi už parankės vieną, taip pat stojančią į teisę mer giną ištempė į savo kambarį. — Eime pasivaikščioti, toks puikus šeštadienis, — pragydo lakštutė. — Tai kad nelabai turiu laiko, — mėgino teisintis draugė. — Laiko! Ką jūs! Šešta dienį visada turi būti laiko. — Aš gi nepasiruošusi pa sivaikščiojimui, — mėgino iš sisukinėti mergina, — ir suk nutės geresnės neužsivilkau. — Dėl suknutės — niekai. Gauk sijoną, o pas mane yra bliuskučių kokių tik nori.' Ir elegantiški pirščiukai su lakuotais nagučiais ore ėmė vedžioti bliuskučių fasonus. Draugė bliuskutės atsisakė, o pasivaikščioti išėjo. Perdaug stipri buvo pagunda. Nespėjus nusileisti laiptais,
Paukštytė paėmė merginą už parankės ir čia atidengė, kaip sakoma, kortas. Švelnus balselis suskambėjo lyriškai ir liūdnai: — Ach, pirmadienį lietu vių kalbos rašomasis darbas. Žinai, — lakuoti nagučiai su spaudė draugės ranką, — aš ______ stilius pas marašau puikiai, ne tiesiog dieviškas, tik aš vi- nežinau ,nuo ko pradėti sada ir kuo baigti. Aš mėgstu li teratūrą, ypač Petrą Cvirką. Didžiulį įspūdį man padarė jo apsakymas ,,Be darbo”. Ot, jeigu apie ji būtų tema — tikrai parašyčiau. Klausyk, sėskim greta, aš pažiūrėsiu į tavo darbą. draugė Pastebėjusi, kad piktai žvilgčioja, suskubo pa siteisinti: — Ne, aš nenurašysiu, aš viską perdinbsiu pagal savo stilių. .. Kalba greit baigėsi. Mergi na netpažadėjo padėti, ir per rašomąjį darbą nesėdo greta. O drg. Smigevičiūtel neteko sugebėjimo parodyti savo „viską perdirbti pagal savo stilių”. Skaudu, kad pas mus dar yra tokių paukštyčių, o skau džiau bus, jei ji pateks į gar bingą tarybinių studentų ko lektyvą.
VŽŪP. Maskva padarė labai didelį įspūdį: aš pamačiau tai, ko negalima nutylėti, apie ką negalima nepasakoti. Grįžusi iš Maskvos į rajoninį laikraštį, parašiau savo įspū džius. Nuo to laiko ėmiau daugiau bendradarbiauti ra joniniame ir respublikiniuose laikraščiuose. Kadangi visą laiką dirbau kolūkiuose, teko matyti, kaip žingsnis po žingsnio kolūkiai žengia į priekį, dingsta pra eities liekanos, supratau, kad reikia apie visa tai rašy ti. Štai ir stoju šiemet į žur nalistikos specialybę. I. JOCYTĖ
visos šalies augimo, prie dar bo žmonių gerovės kūrimo. Tačiau norisi studijuoti prancūzų kalbą. Pirmasis eg zaminas jau išlaikytas. Ti kiuosi, kad sėkmingai.
D .SENIŪNAITĖ
. . .Brandos atestatą gavau prieš dvejus metus. Nuo to laiko aš dirbau bibliotekoje, labai mėgau saviveiklą ir darbą su knyga. Per tą laiką daug galvojau apie savo tolimesnį kelią, stengiausi kuo geriau atlikti savo darbą. Ta da pamačiau, koks sunkus, bet įdomus yra bibliotekininko darbas. Kaip būna malonu, kai kolūkietis-skaitytojas tavo darbu patenkintas. Džiugu, matyti tą didelį skirtumą tarp dabartinio ir buvusio kaimo žmogaus. Ir aš pasirinkau bibiliotekininkystę, kad ir toliau galė-< čiau tęsti savo mėgiamą dar bą.
A. SPAICIŪTE
linkoje yra blogio. Nepaisant to, kad mūsų šalis baigia už gydyti praeities piktžaizdes, dar dažnai būna įvairių iš eikvojimų, drausmės pažeidi mų, pasitaiko savanaudišku- ' mo ir biurokratizmo reiški nių. Stojančiųjų daug. Studen tų skaičių, aišku, papildys pa tys stipriausieji. Pirmutinį egzaminą — gamybinę prak tiką aš išlaikiau ir atrodo, sėkmingai. Todėl tikiu, kad ir sena mano svajonė jei ne šiemet, tai kitais metais išsipildys. D. JASAITYTĖ
.. .Jau dveji metai dirbu Panevėžio autotransporto stotyje kasininke. Nepasakyčiau, kad tai būtų nuobodus darbas: vis nauji žmonės, skuba, va žiuoja. Kartais net nepastebi, kam parduodi bilietą. Bet, ka da prasideda atostogos stu dentams, mūsų stotyje būna daug triukšmingiau, links miau. O man asmeniškai tada dar labiau norisi baigti darbą Ir vykti mokytis. Ir štai prieš keletą dienų aš pati tapau keleiviu — at važiavau laikyti stojamųjų egzaminų į medicinos fakul tetą. Kaip pasiseks — ne žinia. Vis tik kai ką spėjau pamiršti per dvejus metus. Kadangi prieš kiekvieną egžamlną dar yra truputį laiko pasiruošti, tai skaitau, kiek spėdama. Bet mintimis dažnai atitrukstu nuo fizikos ar che mijos: ar po egzaminų teks skubėti aptarnauti keleivių, ar parvažiuosiu pilnateise ke leive? I. TARGONSKYTE
KOLŪKIŲ LAUKUOSE
Gerinti neakivaizdinio skyriaus darbą
kurūzų auginimo grandį sukū rė. Komjaunimo-jaunimo gran Neakivaizdinis mokymasis su studentų-neakivaizdlnlnkų dimi vėliau ji buvo pavadin mūsų Universitete kasmet darbais reikia elgtis labai ati ta. Nelabai tikėjome iš pra įganna vis didesnę reikšmę. džiai. Juk gali atsitikti taip, FERMOJE KOLŪKIO LINAI džių. Kukurūzai darbo rei Jei anksčiau studentų-neaki-• kad toks darbas, keliaudamas kalauja. O čia lyja. Pa vaizdininkų mūsų Universite■ iš vienos katedros į kitą, iš viKaip jūra banguoja kolDar iš toli Išdidžiai rodo žais ir paliks, galvojo. Bet stogus te buvo labai nežymus skai• so nepasieks reikiamos katedŠvenčionių rajono ūkio linai. 160 hektarų, Šiopasirodo, mūsų pirmininkas ne čius, tai dabar Jis jau lenkiai ros. Kas tada atsakys už šį ” kolūkio fermos. mis dienomis trečiojoje lautoks. Ką jau kartą pradėjo — „Nemuno stacionaro. Vien tik Istorijos-■ studento dingusį darbą? Din Šiais metais bos baigta tipi kininkystės brigadoje prasidė padarys. Knaibė, pešiojo, vi filologijos fakultete neakvaiz- gęs darbas — vienodai nema kiaulidė. Jau atiduota nau jo linų rovimas. Šioje briga sas žolytes iš lauko išrankio nė diniu būdu mokosi 943 žmo lonus dalykas ir studentui, ir dojimuisi ir mechanizuota kar doje yra 30 ha. Grandininko jo ” . . . — porino, vydamas nės, tuo tarpu stacionare tik neakivaizdiniam skyriui. Kliševičiaus linų auginimo storą pantį, senyvas kolūkie vidė. 816. Nepaisant neakivaizdinio Kolūkis turi 248 karves. grandis sparčiai dirba. KolPasitaiko ir taip, kad stutis, matyt, kendžlus. mokymosi svarbos, Universite dentas-neaklvaizdininkas Dirba 20 melžėjų. Iki rugpiū ukietės Marytė Turlaitė, Bant Baigęs darbą, atsikėlė ir čio to neakivaizdinio skyriaus dar siunčia kontrolinį darbą at 1 dienos iš vienos karvės ruškaitė ir kt. viršija nor po spalius nuo kelnių nupurtęs, vidutiniškai be yra dar daug trūkumų. nustatyto primelžta 1253 mas. laiko. Paprastai dvi pakvietė: „Einam link valdy Studentai - neakivaizdininkai savaites prieš sesiją visų stukg pieno. Pirmaujanti melžė Kolūkis už linus gauna di „O mūsų pirmininkas! Baibos. Pamatysi, kokie mūsų skundžiasi, kad neretai neaki dentų-neakivaizdininkų darbai ja Stasė Semėnaltė gavo po deles pajamas. Pereitais me ka. Retam kolūkyje toks gasjaunimo kukurūzai ” . Pasiro vaizdiniame skyriuje užsimeta privalo būti neakivaizdiniame 1607 kg. tais linai davė kolūkiui kontroliniai darbai, kad daž skyriuje. Tačiau dauguma stu padorius. O ir galvą turi! dė, kad kukurūzuose ir pačio Nebloga ir kiaulių ferma, 906.776 rublius. Šiais metais Universitetą baigęs. Ko tik pirmininko besama. nai darbai būna neužregistruo dentų nepaiso to ir išsiunčia jis neišmislija! Va, kolūkyje Kolūkio saviveiklininkai Jų kolūkis turi 355. 100 ha numatyta gauti 1.286.400 ti. darbus vėliau nustatyto laiko. smogiamoji abiturientų dar negali atsidžiaugti pirmininku naudmenų įsipareigota paga- rb. Ateityje numatoma dar Visa ši painiava susidaro Neakivaizdiniame skyriuje to buojasi — pirmininko nuopel ir repeticijose. Buvęs Univer minti 50 centnerių mėsos labiau išvystyti linininkystę. dėl daugelio priežasčių. Daž kie darbai neregistruojami, Kiaulienos gauti — 40 cent- Šiuo metu įrengiami džiovinniausiai studentas-neakivaizdi- sudedami į vieną vietą, kur iro nas. Pirmieji įsikūrėme dai siteto ansamblietis A. Bagdo nerių. Iki ruglės muziejų, irgi jam ačiū. nas Ir kolūkyje nepamiršo ninkas kontrolinį darbą siun piūčio 1 dlesavo autorių. Studentas Arba anava, ant kalvos, stu saviveiklos. čia paštu. Neretas atsitikimas, laukia nos 100 ha dėl to reiškia pretenzijas. Ta kad darbas, nepasiekęs neaki čiau tai jau jų pačių kaltė. dentų skruzdėlynas knibžda. Giria pirmininką ne tik naudmenų gauvaizdinio skyriaus, dingsta. Dalis kaltės tenka ir neaki Pieninę, svirną baigia statyti. kolūkiečiai. Geru žodžiu ne- ta 10, 47 mėStudentas turi išsiuntimo kvi paminėti Ir čia dir- sos, o 100 ha skyriui. Jei darbai Pirmininkas juos saviškiais, pamiršta tą, o neakivaizdiniame skyriu vaizdiniam bantleji studentai, Dažnal ariamos žemės vos ne broliais laiko. ateina pavėluotai, tai Juk ne je darbo nėra. Aišku, dėl to reiškia, kad neakivaizdinis drg. Bagdonas aplanko juos, 8,9 centneriai O štai pavasarį pirminin dalyvauja ruošiamose varžy galime kaltinti tik ryšių dar skyrius už juos Jau neatsakin kiaulienos. buotojus. Tačiau būna ir ki gas. Anksčiau tokie darbai ne kas kažką sumislyjo. Tarėsi, bose. O pamainai pasibaigus, Kiaulių ferma taip. Ge registruojami, tačiau, pa šnibždėjo kontoroje, Po to tikriausiai niekas taip šaun.ai veislinė. Neakivaizdinis skyrius, ga buvo sitaikius dingimo atvejui, atei žiūrim vieną rytą — kelnes, studentų neišleidžia, kaip Za riausia šėrėją vęs studento darbą, užregist tyje ir pavėlavusieji rasų rajono V. Kudirkos var yra Lionė Surankoves atraitę, kad triūsia do kolūkis. ruoja, po to nukreipia į atitin bus registruojami. Taidarbai labai dirvoje visa bačiūtė. Per kamą katedrą. Štai čia ir pra geras dalykas, nes registraci sideda painiava. Neakivaizdi ja lengviau padės susigaudyti, valdyba agro eitais metais ji nomai, sąskaiti nio skyriaus metodlstė (B. Kie- kokie darbai gauti, kokie ninkai ir net pirmavo ne tik kolūkyje, bet tuvai, mechanizuojami visi dikienė) dažnai sumaišo kated ne ir kada gauti. ir rajone. darbai. Kolūkis yra sudaręs mokytojai. Kas ras, nusiunčia darbą ne ten, Šiais metais prieauglis bu- sutartį su čia esančiu linų Savo darbe neakivaizdinis čia dabar bus? kur reikia. Neakivaizdinio vo auginamas vasaros stovyk fabriku. skyriaus darbuotojai visa tai skyrius jau daro pažangą, ta — spėliojome. loje, patogiai įrengtuose na pa'aiškina tuo, kad, girdi, B. čiau dar daug, labai daug rei Greit paaiškė mukuose. Ateityje numatoma PAJAMOS jo. Pirminin kia padirbėti, norint išvengti Kiedikienė neseniai dirba šį tokių namukų pastatyti dar kas naują kudarbą, nepakankamai su juo pasitaikančių trūkumų, Pirdaugiau, nes jų savikaina ma Metai iš metų didėja kol tai liečia darbų pri susipažinusi, nežino dar visų miausia : ža, o nauda didelė. Vien tik ūkio fermos, pilnėja aruodai, katedroms. Jį reikatedrų, todėl ir daro klaidų, statymą : už mėsos gamybą kolūkis kaskart kolūkiečių darbadie Tačiau tai juk nepasiteisini- Jkia sutvarkyti taip, kad nė Ne vieną gaus 598.720 rublių. nis darosi svaresnis. Pereitais mas. Neakivaizdinio skyriaus vienas darbas nepatektų į ki karą ar šiaip Prie Kamaikos upelio ra metais kolūkis gavo 2 mili laisvezę po dar darbuotojai atsakingi už kiek tą katedrą. bo valandėlę miai vaikštinėja būrys žąsų. jonus 462 rublius. Šiais me L. ŽALĖNAITĖ vieną gautą kontrolinį darbą. praleido mūsų O jų kolūkis nemažai turi. tais pajamos padidės. Kolūkio studentai su vi Senųjų yra 107. Jas augina socialistinių soje respublikoje įsipareigojimų garsios V. Kudir ir prižiūri Elzbieta Semėnie knygoje įrašyta: ,,Bendros pa vardo kolkos nė. Mažyčiai žąsiukai yra Iš jamos 3.271.235 rubliai”. Ir smogiamoūkio dalinti kolūkiečiams, mokyk jie bus, — drąsiai tvirtina abiturientų sios __ brigados nariais. lai, kurie juos ir augina. Žą kolūkio vadovai. sų ferma jau sena. M. RAMASKAITĖ Nuotrauko-> j e: matome II
■
DAILININKŲ VASARA jamai parodai. Drg. drg. Mie žinis .Vėlius, Buivydas ir Grušas netrukus Išvyks ke lionėn po Rytų Lietuvą. Rengs parodas, skaitys referatus es tetikos klausimais, praves pa sikalbėjimus apie lietuvių dai lės istoriją, supažindins kol ūkiečius su dailės darbų tech nika. PĖSTI Grupė entuziastų, pabaigę praktiką, nutarė pėsčiomis -ap keliauti visą Lietuvą. Jie DOVANOS renka liaudies meną, eskizuoDidžiausia grupė busimųjų ja, susipažįsta su puikiais dailininkų praktikos dienas praleido Sakių rajono „Ne mūsų šalies gamtovaizdžiais. muno” kolūkio laukuose. Čia Į TALKĄ /jie dirbo ne tik su teptuku rankose, bet ir talkininkavo Keletas busimųjų dailinin klubo statyboje, padėjo s’J- kų išvyko į VPI darbo sto drauge su rengti festivalį, kolūkiečiais važiavo į Joninių vyklą Telšių rajone. Ten jie šventę. Klubo saviveiklos ra fiziškai padirbės Ir paliks kol teliui pagamino dekoracijas. ūkiui savo kūrybinių darbų. O išvažiuodami surinko ge riausius kūrybinius darbus ir UIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII padovanojo kolūkio mūziejui. Tai — daugiausia vaizdeliai iš kolūkio gyvenimo.
SUGRĮŽO Baigiantis liepos mėnesiui, pabaigę praktiką, vėl į Vilnių susirinko visų fakultetų ir vi sų kursų Dailės instituto stu dentai. Tekstilininkai ekspedi cijose rinko liaudies meno pavyzdžius, keramikai prakti kavosi Kijevo keramikos dirotuvėse, architektai dalyvavo Leningrado statybose, skulp toriai, tapytojai ir grafikai dirbo Klaipėdos uoste, Kau no HES ir kitur.
GERIAUSIEJI Grupė geriausių studentų, sėkmingai atlikusių praktiką, vyksta į Leningradą. Lankys dailės muziejus, klausysis kvalifikuotų vadovų paskaitų. Laimingiausių tarpe — tre čio kurso tapyblnlnkas Petke vičius, praktikos metu paruo šęs puikų darbą apie Klaipė dos uostą, grafikas Gibavičius, surinkęs medžiagą dip lominiam darbui jaunimo gyvenimo temomis, ir kiti.
pamainos sto vyklos viršininką R. Mališauską, smogiamosios brigados narius R. Smalinską, R. Kūlį ir sto vyklos inžinierių KPI studentą A. Rusecką. A. UBARTO nuotr.
MŪSŲ SVEČIAI
AUKSINES MINTYS (IŠ STOJANČIŲJŲ RAŠOMŲJŲ DARBŲ) Vaikystėje Marytė Melnikaltė buvo maža mergaitė.
Poetas Strazdas, persijojęs per savo minčių folklorą, per Gudaitis-Guzevičius, norė- davė visa tai, kas liaudyje damas atskleisti meilės moty buvo paplitę. vus, parodo švelnią gamtą su girgždančiu svirčių, su arklių žvengimu. Kunigai geria baudžiaunin kų kraują, vos tik prisitrau Praėjusią savaitę mūsų r ... Universitete la.kėsi Lietuvoje viešėMontvila buvo žymus po- kia baudžiauninką prie savęs. Jusi JAV lietuvių delegacija. L. RUIKO nuotr. IIIII1IIIIIIIIUI1IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII|||||1||||||||||| | || I| || |||||||1|||||1|||1|||)||||| įi|||||į|||||||||||||1|1i|1||1|1||||||||(|i|||įi||||i||||||(||i proletariatas. etas drg. A. Baltramoniui, kad aš širdį. Ten ir lovos minkštos, ir su triukšmu virsta į savo važiavau ne pas pažįstamus Pasigirdo svirplio čirški svečiuotis, o viloje pailsėti. ir pagalvės kitokios. O juk kambarį. Bet, antra vertus, mas. . . Čia rašytojas parodė, Panašiai buvo siūloma ir dau saulės spinduliai visus vieno ir čia nustebti nereikia, nes kad ir paukščiai nenori pasi- gumai kitų vilos poilsiautojų. dai kepina! O studentų viloje mūsų viloje nieko neorgani lovos sukrypusios, prie lovų zuojama, kad kultūringai pra likti užimtoje žemėje. Mes atvykome tiksliai ant nėra spintelių. Apie dideles leistume vakarą. Retkarčiais rajai pamainai nustatytu lai spintas nė nekalbėsim. Kam valgyklos kabodavo skel ku. Nemažai komendantas nu gi jų reikia? Yra viloje du prie bimai, kad vyks šokiai. Tik stebo, išvydęs kelialapį iš- FyginluvarTš kurių vieno lai“ aišku, ne pas mus, o KPI stu duotą darbo stovykloje (mat, das neveikia, antras Irgi daž- dentų viloje. Tokiu būdu, mū tur būt, atvažiavau pirmoji — —j- Tokiu ™ -■ • ■būdu, - • susida ■ ■ sų vilos gyventojams tenka nai« genda. su tokiu kelialapiu). Vėliau ro gana nemaža eilutė. Ne vakarais pabirti po Palangą, komendantui teko susidurti ir jaugi nėra galimybių nupirk kad, studentų žodžiais tariant, su kitais panašiais poilsiauto ti nors porą lygintuvų? nenumirtum iš nuobodulio. jais. Galima pagalvoti, kad Viloje yra iškabinti skelbi Negalima sakyti, kad viloje tik viena diena tokia buvo ir mukai, kad nuo 23 vai. Iki visiškai nieko nėra. Yra kur kad tai reikalo negadino. Na, 7 vai. ir po pietų porą va pavalgyti, yra kur ir nusi Tačiau būtų geriau, bet yra ir daugiau apie ką landų reikia laikytis tylos. prausti. Tačiau, komendanto žodžiais jeigu, be oro ir vandens, bū pakalbėti. Labai dažnai tęs nėlis. Ūksmingas parkas ir tariant, svarbu, kad 23 vai. tų ir šis tas daugiau. I. FILONOVAITĖ saulėlydžiai, saulėlydžiai kiek davo vaikščioti po Palangą, butų užgesinta šviesa, o visa vienąkart vis nauji, vis ža gerai ištempus kaklą ir suki kita gali ir nebūti.. . II pamainos poilsiautoja vesni. . . Kambariai viloje pereina Bet tai — gamtos dovana. nėjant ausis lyg garsiagau- mi. Ir todėl nelabai malonu, džlus tai į vieną, tai į kitą O ką gi mums dovanojo vilos Redaktoriaus pav. kada pirmą valandą grįžta vadovai? Tik įžengus į Ko pusę. Mat, nė viename mer sekančio kambario merginos J. STEPŠYS mendanto būstinę, išgirdau ginų (tikriausiai, ir vyrų) gy -jiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiib pirmus žodžius gan rimtu to venamame kambaryje nėra ĮSTOJUSIŲ Į VVU KOMJAUNUOLIŲ ŽINIAI nu: — Ar jūs neturėtumėte, radijo taškų. Tik retkarčiais Komjaunuoliai, priimti į VVU išstoja iš komjauni- = kur šią naktį pernakvoti? Gal iš kažkur pasigirsdavo nela = mo įskaitos rajoniniuose komjaunimo komitetuose ir, = turite Palangoje pažįstamų?' bai mieli ausiai muzikos gar = atvykdami mokytis, kartu atsiveža su savimi įskaitos = Ką gi — teko nakvoti sve Į korteles, kurias pristato į Universiteto komjaunimo = tur. . . Tik norėtųsi priminti sai. Kas pabuvojo dėstytojų vi = komitetą. (VVU Centriniai rūmai, II aukštas). komendantui — Ekonomikos = VVU KOMJAUNIMO KOMITETAS mokslų fakulteto studentui loje, tam, tikriausiai, suspaudė Tiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinir?
Apie studentų vilų
„Eidami iš pajūrio, pasuki me viena gatvele į dešinę. Birutės alėja. O dabar į kai rę ir pro vartus. Štai mes Ir Universiteto teritorijoje”. Taipi rašė P. Viduška „Tary binio studento” Nr. 22 įdė PALANGOJE tame straipsnyje ,,Sezonas Rugpiūčio 17 dieną bus pa prasidėjo ”. kelta Dailės instituto sporti Padirbėjusi darbo stovyk nės sveikatinj,\gumo sto loje ir .paskaičiusi viliojantį "" vyklos vėliava. Poilsiaus apie straipsnį, nutariau gerai pail 40 geriausių sportininkų ir sėti Universiteto viloje Pa aktyvistų. AUKŠTAITIJOS KELIAIS langoje. h- tiesa, straipsnio autorius Jau dabar atrenkami ge nemelavo. Jūra. Baltutis Pariausi darbai studentų kilno-langos smėlis. Kopos. Pušy-
LV 10931
Suteikim žodį faktams
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas 7-79-17. Spausdino Laikraščių Ir žurnalų leidyklos spaustuvė
Užs. Nr. 1164