WSi? SMttį PHOLEFMM,
SIAME NUMERYJE: KRAŠTOTYRININKŲ VASARA
SU JUBILIEJINIAIS MOKSLO METAIS SVEIKINA REKTORIUS
ANSAMBLIEČIAI zydiskese
R
UAJJVBIIJIS
scupencas
1978 m. rugsėjo 8 d. \r. 24 (1049^
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO 1»SO METŲ
PIRMIEJI ŽINGSNIAI
SĖKMtS STUDIJŲ KELYJE Praeitą penktadienį į Spor to rūmus rinkosi mūsų Uni versiteto studentai, profeso riai, dėstytojai, svečiai. Čia vyko iškilmingas naujų mokslo metų atidarymas. Griežiant Universiteto pučia mųjų orkestrui, į sceną paki lo prezidiumo nariai, prie šil ko vėliavos rimtyje sustingo garbės sargyba. Šventinį va karą pradėjo prorektorius B. Sudavičius. Sėkmės, siekiant užsibrėžto tikslo, pirmakur siams, kuriems šis jubilieji nių mokslo metų atidarymas buvo dviguba šventė, vyres niųjų kursų studentams palin kėjo Universiteto rektorius prof. J. Kubilius, Lietuvos Komunistų partijos Vilniaus miesto komiteto pirmasis sek retorius V. Sakalauskas, LLKJS universiteto komiteto sekretorius IH. Ramonas. Įsto jusiųjų vardu kalbėjo Fil. F I kurso studentė M. Lanku tytė. Iškilmingame vakare da lyvavo LKP CK Mokslo ir mokymo įstaigų skyriaus ve dėjas J. Aničas, LLKJS CK sekretorė G. Šaltenienė, LKP Vilniaus miesto Lenino RK pirmasis sekretorius C. Šlyžtas, Universiteto partijos ko
Liepos mėnesį Šiauliuose vyko įspūdinga respublikos komjaunuolių ir jaunimo, žy giuojančio tarybinės liau dies revoliucijos kovų ir dar bo šlovės vietomis, šventė, reikli patriotinio darbo ap žiūra — IX sąskrydis. Turininga ir įdomi buvo pirmosios sąskrydžio dienos ,,Komjaunuoliška mano jau nystė" programa. Vilniaus gatųės name, kuriame gyve no K. Požėla, buvo atidarytas klubas „Komjaunuoliška ma no jaunystė", „Saulės" kino teatre sąskrydžio metu su rengtame kino festivalyje jaunimas susitiko su Lietuvos kino studijos darbuotojais. Vakare įvyko iškilmingas
KAINA 3 KAP.
| Vienuolika metų varstėĮ me mokyklos duris, ir | kiekvieną rugsėjį mums skambėdavo skardus mo kyklinis varpelis. Viskas buvo aišku... Dabar at vėrėme Universiteto du ris. Kas mūsų laukia už jų? Atsakyti nesunku — Ipenkeri studentiško gyve nimo metai. Neramūs, ku pini naujų įspūdžių, darbo metai. Mums 1870 pirmakursių šie mokslo metai bus tik rai ypatingi. Kartu su ki tais senosios Alma Mater studentais švęsime garbin gąjį mūsų aukštosios mo kyklos jubiliejų. Todėl svarbiausia mūsų pareiga Iyra mokytis. Mės turime deramai įsijungti į Uni versiteto, kuris taip šiltai mus sutiko, gyvenimą. Pirmieji žingsniai Uni versitete. Kol kas jie la bai nedrąsūs. Tačiau mes turime stengtis geru moIkymusi ir aktyvia visuo menine veikla garbingai pasitikti Universiteto 400 metų jubiliejų.
miteto sekretorius K. Poškus, darbuotojų profsąjungos ko miteto pirmininkas I. Žebcrskis, dekanai, prodekanai. Universiteto studentų staty binių būrių atstovai raporta vo rektoriui apie nuveiktą darbą. Naujųjų mokslo metų va karo dalyviams koncertavo tarpfakultetinės meno savi veiklos apžiūros, skirtos Uni versiteto 400 metų jubiliejui, laureatai. „T.S." inf.
J. Juknevičiaus nuotrauko se: iškilmingas naujųjų mokslo metų atidarymas Sporto rūmuose.
L. MASKELYTE, Fil. F I k.
Žygyje nešame stovyklos atidarymas. Jame dalyvavo Tarybų Sąjungos Didvyriai, kovų veteranai '. Gesasimovas, M. Volkovas, LLKJS CK sekretorius, są skrydžio organizacinio komi teto pirmininkas V. Vitkevi čius, LKP Šiaulių miesto ir rajono komitetų sekretoriai. Čia buvo atgabenta ir uždegta amžinoji ugnis. Ją įžiebti teisė suteikta Šiaulių K. Preikšo pedagoginio insti tuto studentei, VLKJS XVIII suvažiavimo delegatei S. Pleskūnaitei. O draugystės laužą
uždegė kovų veteranas J. Macijauskas. Antrąją dieną, kurios de vizas „Niekas neužmirštas, nieko nepamiršta", miesto kultūros rūmuose vyko žygio dalyvių metodinė praktine konferencija jaunimo patrio tinio auklėjimo klausimais. Šią ir kitomis sąskrydžio die nomis miesto stadione ir vaizdingose Šiaulių apylinkė se vyko įvairios sportines varžybos: PDG komplekso daugiakovės, orientacijos sporto, figūrinio važiavimo
Spalio vėliavą motociklu ir kitos. Vakare šiauliečiai rinkosi į Pergalės aikštę. Čia įvyko iškilmingas sąskrydžio atidarymas, kuria me dalyvavo LKP CK sky riaus vedėjas V. Astrauskas, LLKJS CK pirmasis sekretorids V. Baltrūnas, ir įspūdin ga jaunimo manifestacija. Miesto gatvėmis važiavo 60 automašinų, simbolizuojančių Leniijo komjaunimo 60-ties metų kelią. Šeštadienio vakarą, nusilei dus saldei, daugiau kaip tūkstantis sąskrydžio dalyvių
su deglais atėjo prie didin gojo monumento Tarybinei Armijai išvaduotojai. Paskutinę sąskrydžio dieną —- „Tėvų žygdarbiams ištiki mi" — nuo pat ankstyvo ry to stovykloje vyko karinis žaidimas „Raudonoji vėliava", prie Rėkyvos ežero — įspū dinga aviacijos ir vandens sporto šventė. Joje dalyvavo Vilniaus ir Šiaulių aeroklubų sportininkai aukštojo pilota žo meistrai. Paskelbti sąskrydžio nuga lėtojau Miestų tarpe jais ta
po Vilniaus komanda. Aukš tųjų mokyklų grupėje ge riausiai pasirodė mūsų Uni versiteto komanda. Tai pel nyta pergalė, nes šiam ren giniui buvo iš anksto ruoš tųsi. Universitete buvo išaiš kintos geriausios fakultetų komandos, ir patys geriausi iš geriausių vyko į respubli kinį sąskrydį. Užimta pirmoji vieta sporto varžybose, met raščio apžiūroje, stovyklos apiforminime ir pagaliau bendra pirmoji vieta. Tai puiki mūsų komandos dova na VLKJS 60-čiui ir Univer siteto Jubiliejui.
L. SKIRPSTAS „TS" koresp.
Gerbiamieji svečiai, kolegos, profesoriai ir dėstytojai, mieli studentai! Norėčiau visus pasveikinti su praside dančiais 1978/79 mokslo metais. Labai miela vėl matyt čia susirinkus gausų bū rį jaunų veidų, linkėti laimės, ištvermės, sėkmės moksle ir kasdienybėje. Atskirai norėčiau pasveikinti pirmakursius, sutin kančius pirmą rugsėjį Universitete. Ne pirmi metai man tenka ši maloni parei ga, visada nuteikianti pamąstyti apie se nąjį Universitetą, apie jo reikšmę žilo profesoriaus ar vos pradedančio „fukso" gyvenimui, Tačiau ši rugsėjo pirmoji ypa tinga. Visi žinome (gal pirmakursiai kiek mažiau, bet jie dar sužinos), kad šiais mokslo metais, konkrečiai 1979 m. balan džio 1 dieną, — mūsų Universitetui sueis 400 metų. Jau daug amžių žiluosiuose Universiteto kiemuose šeimininkauja ne ramūs, trokštantys daugiau patirti, ieškan tys dar nežinotų tiesų žmonės — studen tai. 400 metų — vien negyvas skaičius. Bet kiek jis slepia džiugių atradimo aki mirkų ir žlugusių vilčių, šlovės viršūnių ir šiurpių tragedijų. Tai nesuskaičiuoja ma. Todėl niekas negali likti abejingas savo ilgaamžei istorijai. Didelė garbė ir dar didesnė atsakomy bė deramai sutikti puikųjį jubiliejų. Ne kiekvienam studentui tenka laimė mokytis Universitete, tuo labiau — jubiliejiniais metais. Prieš keletą mėnesių mes girdė jome nuoširdžius pavydo žodžius iš tuo metinių diplomantų lūpų, kad jiems neteks mokytis jubiliejiniais metais. Jie pavydė jo šiandieniniams penktakursiams, bai giantiems studijas kartu su 4-uoju Uni versiteto šimtmečiu, taip pat ir jums, pirmakursiai .pradedantiems šiais įsimin tinais metais. Tai jūs įžengsit į penktąjį Universiteto istorijos šimtmetį, ir norėčiau tikėti, kad pažymėsite jį dar gražiais lai mėjimais. Universitetas amžiaus slenkstį ruošiasi peržengti atjaunėjęs, smarkiai išsiplėtęs. Tiesa, kol kas senuosius rūmus matėte gal nelabai išvaizdžius, „pasipuošusius" pastolių zigzagais, duobėm, išverstos že mės krūvom. Bet tai kaip tik rodo vyk domų darbų mastą, tai yra ruošimosi ju biliejui kasdienybė. Sukakčiai išvalysime kiemus, nugriausime ir pastolius. Tada iš tikrųjų pamatysime, kokie mūsų rūmai lišgražėję, atgavę senąją, laiko apgadintą išvaizdą. Visi džiaugiamės naujais moko maisiais korpusais, bendrabučių komplek sais Saulėtekio alėjoje. Fizikai šiais me tais mokysis naujuose moderniuose rū muose, pavasarį svetingai atvėrusiuose duris. Restauruota didžioji dalis Filologijos fakulteto su išvaizdžių Lituanistikos cent ru. Puošiasi ir kiti fakultetai. Bet tai tik išorė. Gražiuose namuose turi gyventi gražūs žmonės, — gražūs savo užmojais, žinių troškimu, na ir, žinoma, pasiektais rezultatais, nes geri norai, jeigu jie ne įgyvendinami, mažai ko verti. Būtinas atkaklus kasdieninis darbas, nuolatinis to bulėjimas. Tik tada galima tikėtis pa siekti ką nors reikšmingesnio. Studijuoda mi priešokiais, per sesiją, jeigu ir išsilai kysite Universitete, tai tikrai nieko ypa tingo neatrasite, būsite šiaip sau studen tai, „vidutiniokai“. Mano įsitikinimu, nie ko nėra liūdnesnio, kaip būti vidutinybe. Sakysite, ne kiekvienas gali tapti atradė ju. Su šituo niekas nesiginčys. Betgi, ne skubėkime su išvadomis! Šiais laikais mokslas tampa būtinybe. Tai nebe prabangos ar įgeidžio dalykas, o vis stipriau pasireiškiantis mūsų gyve nimo dėsnis. Mokslas skverbiasi į tokias gyvenimo sritis, kurios anksčiau, rodos, visiškai nereikalavo specialesnio teorinio ruošimosi. Įvestas privalomas vidurinis mokslas. Taigi, didėja, jei taip galima iš sireikšti, „vidutinis mokytumas". Vieni, jį pasiekę, eina į gamybą, dirba vienokį ar kitokį darbą, kiti (pastarųjų tarpe ir jūs esate) siekia aukštojo išsilavinimo. Tačiau pats tas faktas žmogaus dar nepakelia virš vidutinybės. Drįstu manyti, kad ja lygiai sėkmingai gali būti aštuonias kla ses baigęs darbininkas ir universiteto docentas, jeigu jis nusiramina, pasitenki na pasiektu. Žmogus privalo visą laiką eiti pirmyn, priešingu atveju prasidės regresas, nesulaikomas smukimas, kuris tikrai negali būti gyvenimo prasmė. Stodami į Universitetą, jūs pasirenkate vieną ar kitą specialybę, vėliau specializuositės kokioje nors siauresnėje srityje. Tegul šis pasirinkimas būna tikrasis pa šaukimas, tikroji studijų prasmė, tik tada pajusite mokymosi aistrą ir žinojimo džiu gesį. Deja, dar neretai pasitaiko, kad sto jama Į aukštąją mokyklą „dėl mados', „dėl diplomo" ar kitais pašaliniais sume
timais. Tada studijos tampa nemalonia priederme, stengiamasi kaip nors pralįsti, o rezultatai nebūna džiuginantys. Specialybės pasirinkimas sunkus daly kas. Kol kas nėra tokių kriterijų pagal kuriuos objektyviai galima būtų nustatyti, kam žmogus labiausiai tinkamas, kokioje srityje jo gabumai ir polinkiai geriausiai atsiskleis. Todėl niekas nėra apsaugotas nuo klaidų. Tik pravartu atsiminti: nere tai būna, kad studentas iš pradžių jau čiasi sėdęs ne į savo ratus, o netrukus studijuojama sritis tampa mėgstamiau sia kurios paskui nė už ką nebenoretų atsisakyti. Čia nieko stebinančio, įdomi mas ateina, kai pasiekiamas tam tikras mokėjimo lygis. Iš visos širdies linkiu jums, jaunieji kolegos, pasirinktose studi jose surasti save, tada savyje atskleisite dar nesuvoktas potencijas. Vilniaus universitetas nuo seno garsėjo savo profesoriais ir mokytais auklėtiniais. Pirmąjį gyvavimo šimtmetį žymi tokie vardai, kaip retorikos, filosofijos ir teo logijos profesorius Motiejus Kazimieras Sarbievijus, kurio lotyniškų eilių tomebs „Lyricorum libri tres" susilaukė net 60-ies leidimų ir pripažinimo visoje Europoje. 1650 metais Kazimieras Simonavičitis Amsterdame išleido garsųjį traktatą „Di dysis artilerijos menas", kur vienas iš pirmųjų išdėstė raketinės technikos prin cipus, net numatė daugiapakopių raketų sukūrimo galimybę. Apie pusantro šimt mečio ši knyga buvo svarbiausias artile
pokario metus išleista daugiau kaip 33 tūkstančiai specialistų, t- y. kas ketvirtas žmogus su aukštuoju mokslu respublikoje — Universiteto auklėtinis; ne vien tai nulemia vadovaujantį Universiteto vaid menį. Mūsų Universitetas yra įtrauktas į 75 pirmaujančių sąjungos mokyklų tarpą. Jame dirba 82 mokslo daktarai ir profe soriai, apie 650 kandidatų ir docentų, 60% visų dėstytojų turi mokslo laipsnius bei vardus. Universitetas turi turtingą biblioteką, ne per seniausiai atšventusią 400 metų sukaktį. Universitetas jaučia nuolatinį LKP CK, Ministrų Tarybos dė mesį bei dalykinę paramą. Partijos ir vy riausybės rūpesčio dėka nuolat stiprėja Universiteto materialinė bazė, gerėja mo kymosi ir mokslo tiriamojo darbo sąlygos. Ir šiandien, žvelgdami atgal į tuos ketu ris mūsų istorijos šimtmečius, matydami ir suvokdami, kokį sunkų ir sudėtingą kelią nuėjo Universitetas, kokių didelių būta pa siekimų ,o taip pat skaudaus gniuždymo laikotarpių, — šiandien mes negalime nesididžiuoti, regėdami tą milžinišką šuo'.į, kurį per kelis tarybinius dešimtmečius padarė senasis Vilniaus universitetas. Okupacijos nuniokotas ir sugriautas jis kaip tas mitinis paukštis feniksas pakilo iš pelenų iki tol neregėtam svaiginančiam skrydžiui. Mokslo pasaulyje gerai žinomi mūsų mokslininkų darbai teorinės ir puslaidinin kių fizikos srityse. Pelnyto pripažinimo ir pagarbos susilaukė vaisinga medikų veik
Niekas negali likli abejingas savo ilgaamžei istorijai Socialistinio Darbo Didvyrio, Universiteto rektoriaus, profesoriaus Jono Kubiliaus kalba, pasakyta iškilmingame Jubiliejinių mokslo metų atidaryme Rugsėjo pirmąją rijos mokslo veikalas Europoje. Žygi manto Liauksmino „Oratoriaus praktika', gynusi klasikinę retoriką nuo barokinio stiliaus, plačiai išgarsėjo ir susilaukė 12 leidimų įvairiuose Europos miestuose. Ga lima būtų suminėti ir daugiau nusipelniu sių žmonių, tačiau ne tam šį vakarą su sirinkome. Svarbu suvokti, kad per keletą dešimtmečių Universitetas tapo vienu iš pirmaujančių Europoje. Nors buvo stagnacijos ar net smukimo periodų, tačiau visada Universitetas išliko tuo mokslo ir kultūros židiniu, iš kurio šviesos spinduliai sklido ne tik po Lie tuvą, bet ir po kaimyninius kraštus. Ir nėra tokio laikotarpio, kuriame nebūtų neiškęsi šviesaus proto, pažangiai nusitei kę mokslininkai, savo veikla garsėję Lietuvoje ir pasaulyje. XVIII amžiaus vi duryje Universitete įkuriama pirmoji Ry tų Europoje astronominė observatorija. O po šimtmečio, kai pats Universitetas buvo uždarytas, joje pirmą kartą astro nomijos istorijoje imama pastoviai foto grafuoti Saulės dėmes. Įvairiu laiku Universitete dirbo garsūs atvykėliai mokslininkai: prancūzas bota nikas Žiliberas, gamtos profesorius Geor gas Forsteris, su Džeimsu Kuku apkelia vęs pasaulį, medikai Jonas ir Juozas Frankai ir kt. Bet šiandien mums reikšmingiausia, kad būtent universitetuose — Karaliaučiaus ir Vilniaus — gimė nacionalinė rašytinė kultūra. Jau XVI a. pabaigoje, nepraėjus nė dviem dešimtmečiams nuo VU įstei gimo, Mikalojus Daukša čia išleidžia ka tekizmą ir postilę — pirmąsias žinomas lietuviškas knygas LDK. Čia išėjo ir pir masis pasaulietinis veikalas lietuvių kalba — Konstantino Sirvydo trijų kalbų žody nas, nenustojęs savo reikšmės ir šiandien. Nuo Universiteto neatsiejamas vadina masis „mokytų žemaičių" sąjūdis, iškėlęs Simoną Daukantą, Simoną Stanevičių, Silvestrą Valiūną, Teodorą Narbutą... Universitete pirmiausiai ėmė sklisti na cionalinio atgimimo idėjos. Ilgą laiką Universitetas buvo vienintelė aukštoji mokykla ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyniniuose kraštuose. Todėl jo istori nę reikšmę sunku perdėtu O ir šiandien, nors dabar Lietuvoje yra 12 aukštųjų mo kyklų, Universiteto vaidmuo nuolat didė ja. Ir ne vien tai svarbu, kad jis yra didžiausia Lietuvos aukštoji mokykla, kad jame mokosi apie 16,5 tuksi, studentų, per
la. Vis platesnį pritaikymą įvairiose sri tyse atranda Universiteto matematikų ty rinėjimai. Universitetas yra žymiausias lituanistikos ir baltistikos centras. Dauge lis Universiteto katedrų yra koordinaciniai savo srities mokslo bei pedagoginio darbo centrai. Daug gerų žodžių būtų galima pasakyti apie kiekvieną fakultetą, kiekvieną ka tedrą, tačiau manau, kad neverta tam gaišti laiko. Studijuodami patys pamatysi te, ką yra pasiekę ir ko siekia jūsų bu simieji dėstytojai ir vadovai. Tik iš anks to noriu užtikrinti, kad kiekvienas rasime sektinų pavyzdžių, pagarbos vertų auto ritetų, visada pasiruošusių padėti savo ži niomis ir daugelio metų patirtimi. Aišk i, jeigu patys šito ieškosite. Kartais moki niai jaučiasi malonę darą mokytojui, iš mokdami užduotą dalyką. Universitete šito nebus. Niekas tos malonės iš jūsų perdaug neprašys ir savo paslaugų labai nesiūlys, tik atėjus laikui pareikalaus: pa rodykite, 'ko išmokote. Kitaip sakant, pa žymį reikės užsidirbti. Mūsų dėstytoj ii prityrę, ir gailiu veidu jų nesugraudinsi te. Čia ko gero ir bus didžiausias skirtumas nuo mokyklos, kur jūs kasdien buvote kontroliuojami ir mokomi, kartais net gana įkyriai, kaip ,tur būt, ne vienam iš jūsų atrodė. Žinau, jauni žmonės nelabai mėgsta pamokymus, bet vieną dalyką visgi vertė tų atsiminti: už nesimokymą nukenčia tik tai pats studentas. Negalvokite, jog mes barame dėstytojus už tai, kad studentai gauna blogus pažymius. Gal kai kuriose mokyklose taip j>asitaikydavo. Pas mus taip nebus. It jei studentai nuo pirmųjų dienų tai įsisąmonintų, — mažiau būtų įvairių tragedijų, ašarojimų dekanatuose ir rektorate, prisiekinėjimų, kad, daugiau taip tikrai nebebus, kad dabar jau žinosi me. O būna... Universitete žengsite pirmuosius žings nius į savarankišką gyvenimą. Žinoma, nereikia perdėti. Kol kas dar tik moky sitės savarankiškai dirbti ir mąstyti. Tik rasis savarankiškumas ateis, kai paliksite Universitetą ir pradėsite dirbti. Bet tada ateis ir tikroji atsakomybė. Studentiškas gyvenimas tuo ir geras, kad yra sudary tos visos sąlygos pasireikšti asmenybei, išryškinti savo galimybes, o sunkią valan dą išlieka geras žinojimas, kad už jūsų dar kažkas yra, kad ar nereikia visko spręsti pačiam. Dabar gal ne vienam atro
do, kad vėl prasideda įkyrus pamokslavi mas, tačiau manau, kad netruksite tai pa justi, o ypač pasigesite, kai tos globos nebebus. Nemažai tiktai baigę suvokia, kokie puikūs yra studentiški metai. Iš esmės jūs turite tiktai vieną parei gą, kuri kartu yra ir didžiausia teisė, -mokytis. Nuo seno Lietuva veržėsi į mokslą. Iki Vilniaus universiteto įkūrimo jau daugiau kaip 2000 lietuvių buvo baigę įvairius Vakarų Europos universitetus. Si monas Daukantas pėsčias perėjo visą Lie tuvą ir atėjo į Universitetą. Jums nerei kia .ieškoti mokslo svetur, nebereikia ir Daukanto žygių kartoti. Daug ko nebe reikia. Juokinga būtų ir reikalauti. Sten giamasi sudaryti visas sąlygas norma liam mokymuisi. Jūsų paslaugoms turtin gos fakultetų bibliotekos, Mokslinės bib liotekos fondai, įvairios laboratorijos, apiūpintos moderniausia aparatūra. Sparčiai statomi bendrabučiai, kuriuose penkmečio pabaigoje gyvens 65% studentų. Sąlygos ir toliau gerės. Tačiau kaip bebūtų gai la, žinių lygis savaime nuo šito negerą ją. Todėl kartoju ir kartosiu: reikia nė kiek ne mažesnio užsispyrimo, negu Dau kanto laikais, norint išsiveržti virš viduti nio žinojimo lygio. Šiais laikais informacijos srautas gau sėja ne metais, o dienomis- Įvairios nau jovės nepaprastai greit sensta. Visko ap rėpti nebeįmanoma. Todėl studentas per tuos penkerius metus privalo gauti ne faktų gausybę, o užbaigtą fundamentinių žinių sistemą, tvirtus teorinius pagrindus ir mokslinio darbo įgūdžius. Čia ir išryš kėja Universiteto pranašumas, nes jame ruošiamas plataus profilio specialistas, mokymosi procesas glaudžiai siejamas su moksline veikla. Universitete artimai bendrauja įvairių sričių specialistai, kas šiandien ypač svarbu. Dėl viso šito ver ta ir tris kartus keliauti į Vilnių. Tik dar kartą sakau: reikės didelio užsispyrimo, norint pasinaudoti visomis Universiteto teikiamomis galimybėmis. Studentai — energingi žmonės. Tai pati judriausia ir išradingiausia visuomenės dalis, niekada neapsiribojanti vien mokslu. Žinoma, kitaip ir negali būti. Mokslas lieka mokslu, bet ireikia surasti laiko ir visuomeninei veiklai, savo kultūrinio ly gio kėlimui. Kiekvienas, kad ir didžiausias mokslininkas visų pirma yra žmogus. Jis negali nebendrauti su kitais žmonėmis, o tam nevisada užtenka tobulo savo daly ko žinojimo. Būtinas visapusiškas tobulė jimas. Universitete tam sudarytos geros sąlygos. Galite pasireikšti komjaunimo organizacijos veikloje. Komjaunimas, savo gretose vienijantis daugiau kaip 9 tuksi, narių, aktyviai dalyvauja Universiteto gy venime. Be jo pagalbos neapsieina nė vienas kolektyvas ar draugija, nė vienas renginys Universitete. Dar daugiau, be komjaunimo pagalbos sunkiai įsivaizduo tume normalų fakultetų, katedrų darbą. Komjaunimas aktyviai ruošiasi artėjan čiam jubiliejui- Laukia jūsų entuziazmo plačiai garsėjantis Universiteto liaudies dainų ir šokių ansamblis, akademinis cho ras ir kiti saviveiklos kolektyvai, įvai riausių sporto šakų būreliai, kraštotyri ninkų klubas ir t. t. Reikia tik noro, ’r dar: svarbu nepasiklysti naujų įspūdžių sraute, iš anksto žinoti, kur eini ir ko sieki. Tada ir rezultatai bus geresni, ;r mažiau bus nereikalingo blaškymosi ir veltui praleistų metų. Apie tai irgi verta pamąstyti. Turėtų skaudėti dėl kiekvienos tuščiai praleistos dienos. Ne be reikalo romėnai sakydavo: „carpe diem" — taupyk dieną. Gal kol kas tai atrodo smulkmena, tačiau iš tikrų jų čia didelė tiesa. Ko šiandien neper skaitei, nesužinojai, — rytoj nebeperskai tysi. Rytoj jau kitkas tavęs lauks. Todėl nevalia veltui praleisti tuos penkerius metus. Dar ir todėl nevalia, kad už Uni versiteto durų liko nemaža norinčių, gal Timtai norinčių ir pasiruošusių atkakliam darbui, nuo kurių ar tai Fortūna nusigrę žė, ar kokia kita priežastis neleido pa tekti į Universitetą. Žinoma, mes visi linkę manyti, kad studentėlis tėipo patys geriausieji, patys verčiausi būti senosios Alma Mater šeimos nariais. Jūsų pa reiga pateisinti tą viltį. Į savo tarpą šiemet priėmėm tikrai gausų būrį pirmakursių — 3025. Vien į dieninį skyrių įstojo 1870 jaunuolių. Ta čiau norinčių buvo gerokai daugiau — 4 su viršum tūkstančiai vien į dieninį. Bend ras atestato vidurkis aukštas — 4,5 balo. Išeina, kad visi stojantieji mokėsi tik ge rai ir labai gerai. Bet ką gi, — kažkam teko likti už durų. Įsidėmėtinas vienas Nukelta Į 4 psl.
Buvan šiaurės Lietuvoje, Ry tų Aukštaitijoje, vaikščiojo me po Žemaičių žemę, o čia pat, ne taip toli nuo Vilniaus vidurio Lietuvon ir kojos 'ne buvom įkėlę. Matyti, kad ir kiti tyrinėtojai anksčiau daž niausia važiuodavo kur to liau, lyg nežinodami Ukmer gės, Jonavos, Molėtų, Širvin tų. Tai paskatino mus sureng ti kompleksinę kraštotyros ekspedicijų netoli-- Innav<*»i Tjminkai- Pavadinimas, tik riausiai Teikštų upės gyven tojus, upeivius. Sena vieto vė prie Šventosios, rašyti niuose šaltiniuose minima XV amžiaus viduryje. Vėliau per karus ne kartų degusi ir su nykusi. Dabar senuosius Up ninkus prie Šventosios žymi bažnyčia ir keletas išsimėčiu sių sodybų. Užtat, stačiu šlaitu išlipusį iš Šventosios slėnio, stebina daugiaaukš čiais namais gražiai tvarko ma aplinka — naujieji Up ninkai, Upninkų apylinkė — mūsų ekspedicijos objektas. Iki su stambinamo ji visa išsiteko tarp trijų upių: šiaurėj Šven toji, arba, anot vietos gyven tojų, tiesiog Upė (Neris tai Neris, o Šventoji, kažkas daugiau negu upė) pietvaka riuose ir pietuose Neris, o lytuose — Šventosios inta kas, grakščioji Širvinta. Ir tik pietryčiuose kokių 5 km miškingos žemės sųsmauka, kuria eina Širvintų rajono riba. Be tų trijų upių teka per apylinkę dar vienas kokių 15 km ilgio upeliūkštis Lietauka ar Lietava, kuris, anot kalbininko K. Kuzavinio, gal ir vardų mūsų kraštui yra da vęs. Gyvename ne Upninkuose, o Keižionyse, pačiame rajono ir apylinkės kampe, netoli Neries. Susirinko mūsų daugiau kaip šimtas. Iš Universiteto — 85 (daugiausia lituanistų; bet gana gausiai ir matemati kų, istorikų, bibliotekininkų, ekonomistų, gamtininkų). Dir bome susiskirstę į šešias dar bo grupes: istorikų, sociolo gų, etnografų, kalbininkų, tautosakininkų ir botanikų. Istorikai užrašė 56 atsimi nimus, padarė 25 išrašus iš LTSR Centrinio valstybinio archyvo Kauno filiale sau-
gonių fondų, surinko tarybi nio ūkio ekonomikos raidų atspindinčius rodiklius. Iš J. ir F. Lebedevų ir kitų infor matorių paaiškėjo, kad bur žuazijos valdymo metais Up ninkų apylinkės Perelozų, Vareikių, Baltromiškių kai muose veikė pogrindinės ko munistinės kuopelės, kurioms vadovavo Užusalių Jonavos partinės organizacijos pogrin dinis pakomitetis, Aktyviai upninkiečiai (ypač minėtų kaimų gyventojai) dalyvavo valdžių atkuriant Tarybų 1940—41 metais, rėmė parti zaninį judėjimų Didžiojo rė
joms E. Vasiliauskaitei, J. tę (IF, IV k.) Apylinkės gyventojų mate Svambarytei (Fil. F III k.), D. rialine ir dvasine kultūra Vieverytei, N. Razbadauskaidomėjosi gana gausus etno tei (Fil F II k.) mokinukėms grafų būrys, kuriam vadova R. Jokubauskaitei, R. Krušai vo Istorijos instituto Etnogra tei, klubo veteranei, tautosa fijos sektoriaus vyr. moksli kininkų grupės vadovei G. nis bendradarbis V. Milius. Milutytei gražiai talkino len Parašyta daugiau kaip 500 kų kalbos spec. studentų bū aprašų apie tradicinį ir šiuo relis iš Vilniaus pedagoginio laikinį interjerą, liaudies bal instituto, kuriam vadovavo dus, tradicinį ir šiuolaikinį katedros vedėja doc. A. Kau maistą bei gėrimus, bitinin- _ puš. Liaudies šokių specialistės kystę, gyvenviečių apželdini mą ir gėlių darželius, pirtis D. Gapšytė ir D. Jankauskai ir pirties papročius, kapines, tė (MaF, IV k.) užrašė muziliaudies meteorologiją, liau ką ir aprašė 30 šokių ir 10 dies etiketą, pasilinksmini- ratelių. Nauja ekspedicijoje buvo tai,, kad turėjome botanikų grupelę (vadovas A. Masko liūnas, GF IV k.), kuri, besi domėdama apylinkės floros ypatumais, surado keletą re tų . ir saugotinų augalų, nu statė jų augimvietes. mus, šeimos (vardynų, vestu Ekspedicijos dalyviai pada vių .laidotuvių) papročius, kalendorinių švenčių ir dar rė netoli tūkstančio fotonuo bo papročius. Užfiksuota įdo traukų .surinko ir padovano mių šiuolaikinių tradicijų, jo Liaudies buities muziejui kuriose senųjų darbo papro 140 vertingų eksponatų. Ekspedicijoje ne vien tik cių elementais išreiškiamas naujas socialistinis turinys. dirbome, bet ir linksminomės, Tai Upninkų tarybinio ūkio klausėmės paskaitų. Trijuose aktyvistų išradingai organi susitikimuose, vakaronėse su zuojamos darbo šventės: pir Upninkų tarybinio ūkio dir mosios vagos, piemenų, java bančiaisiais aiškiname ekspe pjūtės pradžios, pabaigtuvių. dicijos tikslus, propagavome Upninkų apylinkės ir kultū kraštotyrą. Turėjome labai ros namų darbuotojų inicia šiltą susitikimą su buvusiais tyva atgaivinta žiemos paly partizanų iryšininkais sutuok dų šventė, puoselėjamos ci- tiniais Kurganovais, kalėju siais fašistinėse koncentraci vilinės vardynos. Etnografams talkino daili jos stovyklose. Ekskursijos ninkai, nupiešę apie 500 pie po rajoną metu apžiūrėjome šinių. Daugiausia etnografi Jonavos azotinių trąšų ga nės medžiagos surinko N. myklą .susipažinome su re Balvočiūtė, V. Pašviestytė voliucinį ir partizaninį judė (GF, IV k.Į, R. Žliobaitė (IF, jimą primenančiais ekspona V) klubo veteranai A. Ba- tais Užusalių memorialiniame liūnaitė, R. ir V. Dagiai, o muziejuje, aplankėme poeto piešti geriausiai sekėsi J. Ja ir dramaturgo P. Vaičiūno kimavičiui, V. Rutkauskaitei, muziejų, apžiūrėjome pačioje A. Surgailiui, L. Laučkaitei, Jonavoje esančius kultūros R. Keldušyted, R. Kmieliaus- paminklus. Paskutinę ekspedicijos die kaitei (dauguma iš Dailės ną atsiskaitėm tarybinio ūkio instituto). Tautosakos surinktas rekor dirbantiesiems, vietos inteli dinis derlius: 2650 vienetų. gentijai. Be mūsiškių ataskai Matyt, tautosakininkų sėkmę tiniame vakare kalbėję LKP lėmė ir tai, kad stengiamės Jonavos raj. sekretorius V. liaudies kūrybų užrašinėti vi Ambrasas, Upninkų tarybinio somis apylinkėje vartojamo ūkio direktorius J. Alechnamis kalbomis. Daugiausia už vičius dėkojo Universiteto rašyta tautosakos lietuvių kraštotyrininkams už dėmesį kalba, maždaug po 200 vie jų rajonui, kvietė nepamiršti netų lenkų ir rusų kalbomis, Jonavos. šiek tiek baltarusių kalba. V. MAČIEKUS, Mūsų klubo tautosakos rinkė
Kalbininkų gnipele išties syklingai administracinio-teri buvo didžiulė — 24 žmon is torinio suskirstymo žinyne (iš jų 15 praktikantų — ant pateikti oficialieji kaimų pa ro kurso lituanistų). Rodos vadinimai. iš kur šitokiam būriui darbo Rinkome ir kitokią onomasvienoje apylinkėje. Tiesa, tinę medžiagą. Užrašyta virš šeši entuziastai dvi dienas žo 1000 zoonimų bei pradžius medžiojo Kulvoje, A. v-a r d ž i ų. Čia neblogai Kulviečio gimtinėje. triūsė antrakursės A. Dilytė Žodžių Lietuvių kalbos ir M. Slušanskaitė. Iš apylin žodynui derliumi šįmet bene kės ūkinių knygų suregistra labiausiai galime pasigirti'. vome visų gyventojų p aArti pusketvirto tūkstančio vardes, vardus ir pa ribos dar nė vienoje ekspe tikrinome kaimuose jų tari dicijoje nebuvome prisikasę. mą. Neliko nuošaly ir šnektos Nepralenkiamai darbavosi jau leksikos turtai: surinkta me patyrusi rinkėja D. Juzeliū- džiaga penkioms LKLI anke naitė. (apie 1000 sakinių už toms, Europos kalbų atlasui. Šnektos fonetiką, morfolo rašė). Nuo jos stengėsi ne atsilikti K. Eigminas ir S. giją ir sintaksę pagal Lietu Valentas (abu maždaug po vių kalbos atlaso programą 500). Pirmasis dar konsulta ėmėsi aprašyti II k. lituanis vo kraštotyrininkus, kaip rei tės A. Žentelytė, L. Barzdokia rinkti leksikos ir vardy nytė ir N. Griciūnaitė. Nors no medžiagą. Pagirtina, kad trumpai verta paminėti kele Žinojome, ne vien lituanistai suskato tą pastebėjimų. užrašinėti gražesnius upnin- kad Upninkų šnekta yra per kiečių pasakymus. Antai, ma einama: ji turi vakarų aukš tematikė V. Dagiene, besido taičių (šiauliškių) ir rytų mėdama liaudies meteorologi aukštaičių (širvintiškių) ypa jos klausimais, beveik į du tybių. Pasirodė, kad ir patys šimtus lapelių sulasiojo ver upninkiečiai kalba nevieno tingų autentiškų sakinių, tei dai. Aptikome -ribą tarp tų kiančių įdomios informacijos kaimų, kurie sako m y š k u s, „miške, vasara” apie įvairius oro spėjimus ir vasarų kitus dalykus. Ir ne tik pati (Upninkai, Kunigiškiai, Varei rinko, bet ir dvi mokinukes kiai, Dagilionys) ir tų, kurie — R. Jokūbauskaitę ir R. taria m y š k a s, vasara Krušaitę — savo iniciatyva (su redukuota a galūnėje). apmokė. O jeigu būtų dau Tiems, kurie sako vasarų ir pravardę nulipdė—urekai. giau tokių entuziastų! Iš morfologijos mi Vietovardžių užde rėjo mažiau, negu pernai, nėtinos įdomios vienaskaitos (per 1300), nors rinkome nuo įnagininko formos, kurių pa sekliai, pasidalinę kaimais. prasta rašyba neįmanoma per Matyt melioracija ir kėlima- teikti. sis į (gyvenvietes daro savo Visą mūsų darbą lydėjo — pamirštami daugelis buvu žmonių dėmesys, supratingu sių vietų vardų. Geru žodžiu mas. Kuo geriausiu žodžiu galima paminėti II k. litua minėsime informantus — pui nistes N. Balsevičiūtę, S. Ka- kaus šnektos mokovus — ružaiitę N. Olindaitę, E. Ston- Marijoną Januškevioienę-Jačiūtę ir kitas, kjirios kiek nuškevičiūtę iš Kunigiškių įmanoma stengėsi surinkti kaimo, Kazį ir Stasį Padaigas visus apylinkės toponimus. iš Padaigų kamio ir kitus. B. STUNDŽIA Be to, patikrinome, kaip tai
visų ekspedicijos dalyvių, ko nepasitaikydavo anksčiau. 4. Ryškiausias ekspedicijos prisiminimas... — geri kaimo žmonės, — penkiasdešimt kilometrų žygis pėsčiomis, žvaigž dėta naktis virtuvėje gaminant pusryčius, — kaip mes atsikėlėme pusę trijų ir ėjome virti pus ryčių, — devyniasdešimt kraštotyrininkų eilė prie virtuves dešimtą valandą vakaro besileidžiančios saulės fone. 5. Labiausiai ekspedicijoje aš bijojau... — šunų ir keltuvių, — Bonifaco Stundžios, — lietaus, — vapsvų, kurios savo įkyrumu nenusileidžia kraštoty rininkams, — susitikti su Mačiekum, nes žinojau, kad jis subtiliai paprašys ką nors padaryti, — pražiopsoti ką nors įdomaus. 6. Labiausiai gailiuosi, kad ekspedicijoje... — buvo maža saulėtų dienų, — taip maža tikrų vyrų, — nėra antro Mačiekaus, — buvau gana pasyvi, — yra mano vyras. 7. Kai sužinau, jog rengiama vakaronė...
— pasidaro iki ašarų gaila, kad nuplyšo paskutiniai batai, — visas mintis sukancetruoju į kojas, — dingsta visi kasdieniniai rūpesčiai, — pavalgau dvigubą vakarienę, — einu skolintis sportinių batelių. 8. Kai mane užpuola šuo... — aš tuoj paklausiu jo vardo: vis vienu kalbos viene tu daugiau, — iš įpratimo griebiu mikrofoną, — pasislepiu už draugo, — jį pasitinku kaip futbolo kamuolį, — dairausi, ar nepamatysiu kur nors arti katino, kad užsiundyčiau ant jo šunį. 9. Jeigu žmonės manęs nevaišina... — aš juos labai ilgai klausinėju, — kukliai paprašau parduoti kokį litrą pieno, — pradedu jiems pasakoti anekdotą, kaip draugavo dzūkas ir suvalkietis, — pasisiūlau grėbti šieno. 10. Jeigu ekspedicija tęstųsi dar dvi savaites... — dar sunkiau būtų išvažiuoti, — važiuočiau -namo kelių dienų atostogoms, — būtų šaunu, — būtų truputį per daug, nes per tokį laiką ir alus išsivadėja.
KRAŠTOTYRININKŲ DEVINTOJI vynės karo metais. Įdomūs kolūkių pirmųjų pirmininkų atsiminimai apie kolektyviza ciją, pirmuosius kolūkių žingsnius. Surinkta medžia ga apie tarybinio ūkio pir mūnus, darbo veteranus, jų gamybinį patyrimą. Aprašy tos kelios žemdirbių dinasti jos, kuriose senelių, tėvų pa vyzdžiu žemės ūkio profesi jas pasirenka ir vaikai. Sėk mingiausiai medžiagą istorine revoliucine tematika rinko Istorijos fakulteto penktakur sės I. Gaidelytė, D. Vaice kauskaitė, Z. Zakrevskaitė, A. Augustinavičiūtė, klubo veteranė G. Kadžytė. Istori kams vadovavo VISI dėsty tojas A. Kšenavičius. Istorikų tyrimus pratęsė so ciologai, užpildę 174 penkių dešimčių klausimų anketas, kurias apdorojus paaiškės, kaip tarybinio ūkio darbinin kai praleidžia laisvalaikį, ko kie jų interesai ir siekiai. Ar patenkinti jie gyvenimo są lygomis, kaip apsirūpinę ilga laikio vartojimo kultūrinės buitinės paskirties daiktais ir t. t. Nauja sociologų tyri muose buvo tai, kad buvo tarybinio domimasi, kiek ūkio darbininkai žino mūsų Universitetą, kaip jį vertina, ar yra girdėję apie artėjantį 400 metų jubiliejų. Gerai dirbo visi sociologai. Vienok, norėtųsi išskirti D. Ylekytę, V. Žvirblytę (Pr. F, V k.), S. Sabalytę (EK FF, IV k.), V. Smolenskaitę, A. Mališauskai-
KALBININKAI LIETUVOS TARPUPYJE
PATYS
APIE SAVE
Ekspedicijoje sociologiškai tyrėm ir patys save. Buvo įvertintas vadovavimas ekspedicijai, laisvalaikio praleidi mas, renginių organizavimas, gauta rimtų pasiūlymų, kaip tobulinti ekspedicijas. Buvo ir linksmesnių dalykų: išrink ti vyriškiausias, protingiausias ,taktiškiausias, pikantiš kiausias ir kitokie vyrai bei gražiausia, moteriškiausia, doriausia ir t. t. mergina. Sociologinėse anketose buvo pa teikta per dvidešimt neužbaigtų sakinių ir prašoma juos Papildyti. Čia pateikiame keliolika sakinių ir įdomesnių užbaigimų. L Darbas ekspedicijoje man atrodo... — labai reikalingas ir rimtas; — įdomus; — kaip puikus poilsis vasarą; — labai mielas, malonus, naudingas, turiningas; — kaip visus metus Laukta šventė. 2. Ekspedicijoje radau... — žmonių, su kuriais tikrai gaila skirtis; — daug gerų draugų; — daug naujo, įdomaus, radau tos liaudiškos stiprybės, kuri taip reikalinga nelengvame gyvenime. 3. Įdomiausias žmogus, kurį sutikau ekspedicijoje. .. — buvo nebe jauna, bet dar ir ne sena moteris, kuri pa klausė, kiek užmokėsim jai už tai ,kad ji padainuos; — buvo neatpažįstamas Mačiekus, nežinantis atmintinai
MEKAS NEGALI LIKTI
ABEJINGAS SAVO ILGAAMŽEI ISTORIJAI Atkelta iš 2 psl.
momentas. Šiemet stojo labai daug medalininkų ir baigusių su pagyrimu — net 226. Deja, ne visi pasirodė esą verti mo kytis universitete. Iš jų tejstojo tik 140. Vien tas faktas rodo, kad nevisada ates tato pažymiai atitinka tikrovę. Dar ne retai tenka nusivilti, kai vakarykščiai mokslo pirmūnai pasirodo esą nepajėgūs įvykdyti Universiteto reikalavimus. Žino ma, tuo nenoriu pasakyti ,kad visose mo kyklose pažymiai yra padidinti. Toli gra žu. Tai liudija įstojusiųjų atestato vidur kis, kuris yra didesnis, negu buvo visų stojančiųjų — 4,61 balo. Paminėsiu keletą įdomesnių skaičių. Egzaminus išlaikė 2845 jaunuoliai. Vadi nasi, apie 1000 turėjo atkristi jau po eg zaminų — priėmimo komisijose. Didžiausi konkursai j gydomąją mediciną — 4,35, istoriją — 4,0 .prekybos ekonomiką — 4,0. Nedaug atsilieka teisė — 3,47, geo grafija — 3,80, pramonės planavimas — 3,36 ir t. t. Apskritai pastebima viena džiuginanti tendencija: pamažu vienodėja skaičius stojančiųjų į įvairias specialy bes. Nebėra specialybių, į kurias visiškai nebūtų konkurso; taip pat sumažėjo, nors ir nežymiai stojančiųjų skaičius į kai ku-
Štai ir suskaičiavo paskuti nes dienas rugpjūtis, pralėkė visos studentiškos vasaros akimirkos. Dvi savaites Žydiškėse, prie Skaisčio ežero plevėsavo Vilniaus universiteto nusipel niusio dainų ir šokių ansamb lio stovyklos vėliava. Susi rinkom čia ratuoti — dažnai mūsų žygių ir kelionių paly dovas buvo dviratis. Dvira čiais važiavom į Trakus, kur apžiūrėjom pilį, Karaimų mu ziejų, klausėmės ansamblie čių: matematiko Edvardo Lu koševičiaus ir istoriko — Lai mono Kondroto pasakojimų. Kiekvieną dieną stovykloje vyko repeticijos: mokomės naujų dainų, šokių. Praeitais mokslo metais daugelyje respublikos rajonų buvo surengtos Universiteto mokslo dienos, kur pasirodė ansamblis. Gausu kelionių bus ir šiemet: teks koncer tuoti Maskvoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Estijoje. — Štai kodėl mums turi būti brangi kiekviena repe ticijų valanda, — sako an-
rias populiariąsias specialybes. Visos ma dos praeina, o aš manau, kad šiuo atveji * irgi yra tam tikra mados dozė (aišku, neatmetant ir kitų faktorių), todėl minetas poslinkis negali nedžiuginti. Palaipsniui moteriškėjam. Vyrai jai nebesudaro nė 30% įstojusiųjų. Tik fizi kai ir teisininkai dar neužleidžia savo po zicijų. Ir tai į Teisės fakultetą daugiau pareiškimų padavė merginos. Mažiausiai vyrų, kaip jau įprasta, Filologijos fakut tete. Ką gi, tai natūrali mūsų epochos tendencija. Bet visa tai jau praeityje. Neįstojusieji tegul nepraranda vilties, o jums, mieli studentai, linkiu plataus užmojo, šaunaus skrydžio. Ne be reikalo mūsų pirmtakai prieš kelis amžius ant observatorijos sie nos užrašė: „Būkite paniekinti, žemės rū pesčiai! Iš čia kylama į žvaigždes!" Gra žūs ir prasmingi tai žodžiai. Nenuskurdinkime jų, nenugrimskime kasdienybės smulkmenose, bet kiekvienu momentu jauskimės esą seniausio sąjungos Univer siteto atstovai, verti jo garbingos praeities ir puikios šiandienos. Visada turėkime prieš akis didįjį tikslą — tapti visapusiš kai išsilavinusiais tarybinės visuomenės piliečiais, tikrais inteligentais. Iš visos širdies jums šito linkiu, jaunieji kolegos. O kol kas mums šventė. Seni rūpes čiai baigėsi, nauji dar neprasidėjo. Gaudeamus igitur! — kaip sakydavo praeity je studentai. Taigi džiaukimės, pradėdami jubiliejinius keturišimtuosius mokslo me tus!
samblio meno vadovas Vidas Aleksandravičius. Įdomu stovykloje. Tai spor tinės varžybos, tai įvairios estafetės, pasilinksminimo va karai. Buvom nuvykę į Kapitoniškes, pas savo kolegas, KPI dainų ir šokių ansamblį „Ne muną", kur jų stovykloje, įsi kūrusioje prie Kauno marių, išbandėme jėgas krepšinio ir tinklinio aikštelėse. Stovyklaudami Žydiškėse, sulaukėme ir svečių. Pas mus svečiavosi Dotnuvos žemdir bystės mokslinio tyrimo insti tuto direktorius Juozas Būd vytis, rašytojas Kazys Saja. Su didžiausiu įdomumu šne kėjomės apie šiuolaikinį Lie tuvos kaimą, aukštąją mokyk lą, jaunimo dorovę. Smagu keliauti garlaiviu Trakų eže rais. Dar smagesnės buvo fuksų krikštynos. Ir štai vėl studijos, užsiėmimai. Dainos ir šokiai vėl taps nuolatiniais ansambliečių palydovais.
O
V 4 * VI H fe
IC. DRISKIUS, ansamblietis
Pasodinom ąžuolą Dainavom dirbdami, trau mugę centrinėje aikštėje kėm dainą važiuodami, Alekxanderplatz. Mugė lietuviškos melodijos mirgėjo suvenyrais su fes skambėjo mūsų ir latvių tivalio emblema, plakatais, Žmogus turi pasodinti vakaro metu Greifsvaldo iš visur sklido įvairiausia medį. Kad sulapotų, kas universiteto studentų ka muzika: čia ir senukas ry. pavasarį pražystų, o rude vinėje. Veimaro geležin lą suka, ir koncertuoja nį atneštų vaisių. Kad apie kelio stotyje buvom net big-bito grupė, ir plokšte žmogaus gerus darbus perspėti, kad dainuoti ir les iš varžytinių pardavi šlamėtų. Žmogus turi pa- šokti perone negalima. nėja. Įsilieję j džiaugssodinti medį... Daina padėdavo nuvyti mingą šurmulį, visur kaiMažame VDR kaimely- šalin nuovargį, išblašky šiojom smalsias nosis, ra j e Koitenhagene mes pa- davo snaudulį. Pavargda- gavom vokiškus gardėsius, sodinom ąžuoliuką. Paso vom ne nuo darbo, kiek pirkom suvenyrus, pasiradinom netoli geležinkelio, nuo jaunatviško smalsu - šinėjom ant plakatų už prie kurio tris savaites mo: visur suspėti, kuo taiką, už tautų draugystę darbavosi mūsų statybinis daugiau pamatyti, kuo iš ir solidarumą. būrys. Mėtėm būrio vadą samiau pažinti svečią šalį, Veimare, Leipcige. Je Saulių, ąžuolo lapų vaini jos papročius, kultūrą. noje, Meisene negalėjom ke paskendusį, giedojom Naujos pažintys, nauji atsigėrėti gražiai sutvar „Ilgiausių metų“!, spau- draugai ir adresai. Kas va. kytais senamiesčiais. dėm dešinę gimtadienio karą — studentiška disko, Vaikščiojom ir nejučia proga, o paskui padavėm teka, į kurią susirenka vi juos lyginom su mūsų kastuvą ir vos pirmuosius sos Greifsvaldo tarptauti- Vilnium, Kaunu, atrasdažingsnius žengiantį gilės nės studentų stovyklos vom labai panašių ir visai sūnų. Ir nuaidėjo nuvilni būriai: vengrai, čekoslo- skirtingų detalių. Visus jo lygumomis lietuviška vakai, lenkai, vokiečiai, VDR miestus nuostabiai daina „Augo girioj ąžuo lietuviai, latviai. O rytais puošia fontanai, ko, deja, lėlis". .. — nėra nieko pasaulyje pasigendam mūsų sostinėj. Lietuvių tautos dainin saldesnio už miegą... Prie fontanų mes daugiau gumu vokiečiai ne kartą Trys darbo savaitės pra. sia ir ilsėdavomės. Karšto, turėjo progos įsitikinti. bėgo kaip viena diena. mis dienomis trūkštantys .Atsisveikinę su Greifsval- purslai taip maloniai gai du, skubėjom pamatyti ki vindavo, o vakarais pro tų VDR miestų ir įžymy žektorių šviesoje fontanai bių. Lyg iš gausybės ra sumirgėdavo vaivorykštės go pasipylė įspūdžiai, ku spalvomis. rių nei aprašysi, nei ap Greitai eina laikas, bet sakysi. Kaleidoskopiškai įspūdžiai iš^VDR dar gy keitėsi miestai, gyvenvie vi ir nepabosta jais da tės, gamtovaizdžiai. Pabu lintis, jiios vasaros prisi vojom Berlyne, Potsdame, minimai liks visam gyve Jenoje, Veimare, Leipcige, nimui. Juk mes Demokra Drezdene, Meisene, Bu tinėje Vokietijos Respub chenvalde. Vienas gra likoje pasodinome ąžuo žiausių kelionės akcentų liuką. .. buvo žygis Saksonijos Jolita PAZIKAITĖ, Šveicarijos kalnuose. Vie išvažiuojamojo SSB tiniams turistams mūsų Greifsvatde narė grupė pasirodė beveik juokinga: apranga ir ava lynė anaiptol nebuvo pri taikyta kalnų takeliams. Bet tai nesukliudė žemė lapyje nurodytą maršrutą įveikti per dvigubai trum. pesnį laiką. Mes keliavome, kai Ha vanoje vyko XI jaunimo studentų festivalis. Šventės atgarsiai nuvilnijo ir per Vokietijos Demokratinę Autoriaus nuotraukose: vir Respubliką. Atvykę Berly šuje — susitikimas su rašy nan, užtaikėm tiesiai į fes toju K. Saja, apačioje — tivalio proga organizuotą garlaiviu' Trakų ežerais; dvi račiais smagu keliauti.
Prenumeratą tvarko proforgai. Asmenys, atsakin gi fakultetuose už „Tary binio studento" platinimą, surinktus pinigus atneša j Universiteto kasą. Kartu reikia nurodyti fakultetą, egzempliorių skaičių ir kokiems mėnesiams užsa kyta. Kaina iki mokslo metų pabaigos — 72 kap. UNIVERSITETO JUBI LIEJINIŲ METŲ LAIK RAŠTĮ — KIEKVIENAM STUDENTUI!
t*. .<>■->**•'
TURISTŲ DĖMESIUI!
Šių metų rugsėjo 16—17 d. Ignalinos ežerais orga nizuojamas tradicinis žy gis valtimis. Visus norin čius pasigrožėti mūsų ru denėjančiu nacionaliniu panku kviečiame rusgėjo
14 d. 19 vai. atvykti j su sirinkimą. Jie vyksta kiekvieną ketvirtadienį 19 vai. Saulėtekio ai. (Stu dentų miestelis, bendrabu tis Nr. 10 korpusas II, įėjimas iš kiemo pusės).
PASALINTI
NEPAŽANGOS
STUDENTAI
UTK valdyba
MaF I k. L. Keblaitytė, J. Kalvait, I. Paškovskaja, FF II k. E. Danys, PF I k. B. Mikėnaitė, EKFF I k. A. Stankevičius, II k. A. Dautartas, N. Vaice kauskaitė, IV k. D. Paškevi čius. .
REDAKCIJOS ADRESAS 232000 — MTP-3
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 617920, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
Jau gavome pirmuosius jūsų laiškus, už kuriuos esame labai dėkingi. Ti kimės, kad parašėte ne paskutinį kartą. Paraginki te ir draugą. Studentus, norinčius bū ti mūsų laikraščio kores pondentais fakultetuose, sugebančius piešti ar fo tografuoti, kviečiame už eiti į redakciją.
Užs. Nr. 2531 LV 12676 Tiražas 3500
■
|
REDAKCINE KOLEGIJA