visų Saliu proletarai, vienykitės:
“|
uanvBOS scicioenuas jL ' •JUi™ 1 1 L ’ ’ ‘I ’ ••■III
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1980 m. rugsėjo 12 d.
EINA NUO 1950 METŲ
Nr. 24 (1127)
SIAHE 1VUMERYJE: KRAŠTOTYRININKAI ATSISKAITO UZ VASARĄ
TRECIOJO SEMESTRO AIDAI $ SPORTININKŲ STOVYKLOJE
Kaina 2 kap.
GERAS MOKYMASIS IR AKTYVI VISUOMENINĖ VEIKLA TSKP XXVI SUVAŽIAVIMUI!
TRUMPAI Rugsėjo 5 diena Istori jos fakulteto 12-ame bendrabutyje įvyko ata skaitinis - rinkiminis susi rinkimas. Susirinkimą pra dėjo IF profbiuro pirmi ninkas Algis Jankauskas. Po to kalbėjo buvęs bendrabučio tarybos pir mininkas Vladas Budzinauskas. Jis trumpai papa. šakojo apie nuveiktus praėjusiais mokslo me tais darbus. Pagerėjo drausmės reikalai, spau dos pristatymas. Regulia riai leidžiamas sienlaikraš. tis. Buvo suorganizuota daug įdomiu kultūriniu renginiu. Visiems patiko susitikimas su Universite to kraštotyros klubo na riais. žurnalistikos kated ros vyr dėstytoju L. Tapi nu, grįžusiu iš Prancūzi jos. rengiamos diskotekos. Ūkine bendrabučio gyve nimo puse aptarė bendra bučio komendantas A. Ja. saitis. Rinkimu metu buvo iš rinkta nauja bendrabučio taryba ir aukštu seniūnai. Bendrabučio tarybos pir mininku gyventojai vėl išrinko IV kurso istoriką Vlada Budzinauska. Naujai išrinkta bendra bučio taryba aptarė toli mesne savo veikla, pasi skirstė pareigas pirmąją me siu mokslo metu susi rinkime. V. GUDAS
KURIAMAS FILMAS Praėjusią savaite Sar bievijaus kiemelyje Filo logijos fakultetas svetin gai sutiko pirmakursius. Tarp šventės dalyviu bu vo ir keli netikėti svečiai. Po gražiuoju, prieš dau geli metų jo paties apdai nuotu beržu stovėjo, dai rėsi i šalis ir šypsojosi liaudies poetas Justinas Marcinkevičius.
Jis buvo ne vienas. Sa lia stovėjo aukštas petin gas, juoda odine striuke vilkįs vyras. Tai doku mentinių filmų: „Aš — Putna", „Generolas Dug. las", „Spalio verpetuose". „Antanas Sniečkus. Gyve nimo ir veiklos bruožai", „Mano rankos" (apie liau dies poetą Eduardą Mie želaitį) ir daugelio kitų
Prasidėio naujieji moks, lo metai. Sugrįžome i au PRAMONES EKONOMIKOS ditorijas, užpildėme skai tyklas. Vieniems šis rug FAKULTETAS PRADĖJO sėjis pirmasis, kitiems — paskutinis aukštojoje mo kykloje. Tegul jis bus NAUJUOSIUS MOKSLO METUS džiaugsmingas, ir vie niems, ir kitiems. Darbin Interviu su PEF prode- cialybe praeinamasis ba ga nuotaika telydi visus kane doc. Kazimiera las buvo 23,5, o i darbo mokslo metus. ekonomikos — 22. Beveik Prunskiene. — Nors jau pradėjome visu įstojusiųjų atestato naujuosius mokslo metus, vidurkis didesnis už 4,5. bet gal galėtumėt primin Mūsų fakultete studijuos ti, kaip sekėsi per pavasa ir penki medalininkai. — Neseniai valstybinius rio egzaminų sesiją? — Bendras pramonės egzaminus laikė fakulteto ekonomikos fakulteto pa absolventai. Kaip sekėsi žangumas 96,8%. Geriau jiems? — Iš 107 dieninio sky siai egzaminus laikė III kurso pramonės planavi riaus studentų, laikiusiųjų mo specialybės pirma gru valstybinius egzaminus, 4 pė — tik penki studentai gavo nepatenkinamus pa gavo trejetus. Skolininkų, žymius. Bendras egzaminų kaip ir visuomet, daugiau vidurkis 4,1 balo. Iš viso su vakariniu ir sia pirmame bei antrame skyriais kursuose. Nelengvas pir. neakivaizdiniu makursiams aukštosios 'paruošėme 165 specialis matematikos egzaminas. tus. Pramonės planuotojai režisierius, respublikos Tačiau, lygindami su pra dirbs planavimo ir organi. komjaunimo premijos lau. ėjusių mokslo metu rezul žavimo darba įmonėse, tatais, pastebime, iog pir valdybose, respublikiniuo reatas Linas Lazėnas. Į minią žvalgėsi opera, mųjų kursų studentu pa se ir rajoniniuose planavi mo organuose. Darbo eko pakilo. toriaus K. Matuzevičiaus žangumas — Ši rudeni i fakultetą nomikos specialistai — kamera. atėjo naujas pirmas kur darbo organizatoriais, nor Čia buvo nufilmuoti ke sas — 100 buvusių abi muotojais, taip pat funk li naujo dokumentinio fil. turientų. ciniu skyrių specialistais mo apie Universiteto Filo — Po 50 žmonių pri pramonės įmonėse bei or. logijos fakulteto auklėtinį ėmėme i pramonės plana ganizacijose. J. Marcinkevičių kadrai. vimo bei darbo ekonomi — Ačiū už pokalbi. Filmas pasirodys ekra. kos specialybes. įstoti pas nuošė dar šiais metais. mus nebuvo lengva — i Kalbėjosi Saulius ŠIMKUS pramonės planavimo spe A. GODUNAVICIUS
KURATORIAUS TRIBŪNA
Studentus ne tik rudenį skaičiuoja... Rugsėjo 1-aią- užplūdo mūsų senąjį Universitetą gausus „pagranduku" bū rys. Net 75 vakarykščiai abiturientai ryžosi studen. to duoną Chemijos fakul tete krimsti. Vyresnieji savo „mažiausiųjų" nepa miršo. Spalvota, šmaikšti „Centrifūga" fakulteto vestibiulyje rugsėjo 1-aia Skelbė naudinga visko mačiusiu kolegų patari mą: „Kad nepaklystumėte painiuose fakulteto kori dorių labirintuose. įsigy kite kompasą ir smulku fakulteto planą". O pirmieji studijų me tai prasidėio seniausiojo fakulteto dėstytojo profe soriaus K. Daukšo paskai ta. Iš įvairiausių respubli
kos kampelių susirinku siems vaikinams ir mergi. noms nuo šiol reikės gy venti viename kolektyve, kurio darna priklausys nuo jų kiekvieno. Žino ma, kolektyvo „cementavimui“ įtakos turės kura torius, bet jis — ne koks klasės auklėtojas Pagrin dinis kolektyvo kūrimo uždavinys tenka patiems studentams. Pirmieji žingsniai — gruporgo rin. kimas. Nuo to, koks žmo gus užims šias pareigas, priklauso grupės gyveni mas: vieno nedarbinga nuotaika, pažiūra i studi jas pirmosiomis dienomis gana dažnai sulaukia pa sekėjų. Sunku su indivi dualistais, o tokiu, deja,
taip pat pasitaiko. Bet draugai paprastai greitai juos perpranta. Tik štai perauklėti tokius neleng va. Konfliktai tokiu atve ju beveik neišvengiami. Retkarčiais miestiečiai kurse pasijunta esą visa galiais. žvelgia į draugus, atvažiavusius iš rajonų ar kaimų su pašaipa, iš aukšto. Tokios vaikiškos, pasipūtėliškos pažiūros ne turėtų būti. Atvirkščiai, vilniečiai turėtų dirbti grupėje kultmasinį darbą padėti draugams pažinti miestą, io kultūrini gyve nimą. Daugeliui pirmosiomis dienomis trūksta namų ši lumos. tėvų patarimo. Ne vienam galva apsuka lais-
vė. Jei nėra šalia mamos, pietų galima nevalgyti, geriau pinigus išleisti ka vinėje. Kuratorius nepra neš tėvams apie praleista paskaita, tad neverta i i a eiti. Na, o pradėjus „lengvą" gyvenimą-, rei kia valios juo galutinai nesusižavėti. Tai patvirti na ir Neorganinės ir anali. zinės chemijos katedros vyr. dėstytojos L. Bunikienės, ne vienerius metus dirbusios su pirmakur siais, žodžiai: „I kokias vėžes studentas pakliūva, tokiomis ir važiuoja. Atsi. tinka kartais taip, kad iš fakulteto „išvažiuoja“. At nevertėtų susimastyti pir makursiams ir jau nuo pirmųjų dienų ne „studentaut", bet studijuoti? Kartais ir lankant pa skaitas, ne visada sekasi. Grupėje susirenka jaunuo liai iš įvairių respublikos mokyklų, nevienodo pa ruošimo. Ką lengvai vie
nas supranta, kitam atro do neįkandami dalykai. Chemijoje teorinių žinių neužtenka.. Būtina jas i-ungti su praktika: eks perimentais, bandymais. Jų metu reikalingas ypa tingas dėmesys, susikaupi mas, nes už kiekvieno ne apgalvoto, nerūpestingo žingsnio slvoi realus pa vojus. Kiekviena praleista pa skaita, kiekvienas neišsi aiškintas klausimas tampa rimta kliūtimi, kuria, likus vos kelioms dienoms iki egzamino, pašalinti labai sunku. Todėl ir skaičiuoja pirma, kuršius ne tik rudeni. Skaičiuoja ir po rimto iš bandymo — sesijos. Tie, kurie sėkmingai susidoro ja su jos sunkumais, tam pa tikrais studentais, pa teisinančiais ši garbinga vardą. J. MIKALOPAITĖ
VIENUOLIKTOJI KOMPLEKSINĖ KRAŠTOTYROS EKSPEDICIJA
Kuo domėtasi sodybose
Kaip ir pernai. šjmet tąsyk Ir daugiau karių — vėl tyrinėjome Rokiškio 20,3%. Pagal kilimo vietą ekspedicijos dalyviai taip rajoną. Pasirinkome A. Gudai- pasiskirstė: vilniečiu — čio-Guzevlčiaus išgarsintą 43, kauniečių — 12, iš Rajono Šiaulių ir Rokiškio miestų Obelių kraštą, kraštotyrininkų vadovams ir rajonų — po 7, iš Pa pageidavus, teko aprėpti svalio ir Utenos rajonų — net dvi apylinkes: Kriau po 4 ir t. t. Neturėjome nų ir Obelių, t. y. didžiu atstovų tik iš 10 respublilį 319 km2 plota, šiaurėje kos rajonų. Dirbome susiskirste j besiremianti j Latvijos TSR, o rytuose besiribo penkias darbo grupes: is janti su Zarasų rajonu. torikų, sociologų, etno Tolimiausi punktai nuo grafų, kalbininkų ir tau Obelių, kuriuose gyveno tosakininkų. Be medžia me, buvo beveik už dvi gos pasirinkta tema, kiek dešimties kilometrų. Norė vienas rinkome ekspona dami aplankyti visas gy tus, ikonografine medžia venamas vietoves, turėjo ga muziejams, senas kny me ekspedicija prailginti gas ir laikraščius Univer iki trijų savaičių. Ekspe siteto bibliotekai. Laisvalaikiu organiza dicijoje dirbo 138 krašto tyrininkai. Ne visi ištvėrė vome vakarones — susiti SOCIOLOGES FIKSAVO visą laiką. Vienok, pa kimus su kolūkiečiais, ta ūkių darbinin baigtuvių sulaukė apie rybinių NŪDIENĄ šimtą. Aštuoniasdešimt kais, kurių metu aiškino VĮJ kom leksinėje Universiteto kraštotyri me ekspedicijos tikslus, L X1 ūkines gyvenvietes. Štai an ninkų dvi savaites maiti prašėme paramos Savo kraštotyros ekspedicijoje so- ketiniai duomenys (%) šiuo nosi už Universiteto skir ruožtu, kolūkių, tarybinių I c oloĘU sekcijoje Urbo PEF, klausimu: tas lėšas, likusieji ir liku ūkių vadovai papasakojo I MaF, IF, EKFF studentės ir si laiką visi — už savo musų jaunimui apie ukiu I absolventės. Sociologinė appinigus. Universitetą at pasiekimus, perspektyvas. I klausa buvo atliekama pagal £ ekspedicijos I keturių tipų anketas: dirbanstovavo 87 kraštotyrinin Įsimintinas J ŠArū g o kai (FilF — 35, IF — 25, dalvviams buvo susitiki-1 g .S MaF — 8. GF — 5, EKFF mas su buvusiu 1940—41 amžiaus, vyresniojo amžiaus - tū •0) ’cc CL dirbantiesiems ir pensijinio S o*. M 3 0 — 5, ChF — 3, MF, FF, metais Obeliu partorgu amžiaus žmonėms. Anketa fu >-< ei M 0) *-> ozĮ DZ PF ir Moksline biblioteką I. Afanasjevu ir liaudies I klaustųjų srautą galima su— po vieną), VISI — 17, gynėjų J. Krivilevičiųmi. I skirstyti temomis: šeimos VDI — 5, Konservatoriją Dvi ekspedicijos dienas I problemos, darbo klausimai, Geriau gyventi 53 80 32 — 2 .Šiaulių pedagoginį paskyrėme ekskursijoms Į laisvalaikis, interesai, siekiai, gyvenvietėje institutą — 2, kitas švie po Rokiškį ir Kriaunų bei I kolūkinės gyvenvietės. Į šias Genau gyventi ne 27 20 36 Ianketas atsakė 450 žmonių, gyvenvietėje timo ir kultūros įstaigas Obelių apylinkes. ,?£ Nesvarbu kur 20 — 32 — 10. Ekspedicijoje da Ekspedicijai daug pasek L y' beveik lyvavo 15 klubo vetera be’.°' iOSr^rb« J*"?’31 d0’ jaunimo atstovai, 196 dirbanDetaliau gyvenvietėmis donų, dirbančių daugiausia mėjosi LKP Rokiškio ra-1 tieji, 148 pensininkač. Štai mėjomės atlikdamos apklausą mokslo įstaigose, muzie jono komitetas, rajono I rezultatai atsakymų į klausi- ir pagal Respublikinio kol juose. Ekspedicijos daly kraštotyros vadovai, Obe-1 mą apie jaunimo siekius: bu ūkinių gyvenviečių projekta vių kraštotyrinio darbo lių miesto, Obelių bei I ti kultūringu žemdirbiu siekia vimo instituto parengtą anke. stažas toks: pirmąsyk Kriaunų apylinkių vykdo-Į 34 % jaunimo grupės respon- tą. Pagal ją buvo apklausta siekti pripaitnimo 200 respondentų. Su tyrimų re dalyvavo ekspedicijoje mųjų komitetų pirminin-Nentų' I draugų tarpe — 30%, page- zultatais susipažins LKP Ro 46,4%, antrąsyk — 23,9%, . . K ’ ■ rinti profesinę padėtį —27%, V. MAČIEKUS pereiti į geriau apmokamą kiškio rajono komiteto bei trečląsyk — 9,4%, ketvirapylinkių tarybų darbuotojai, darbą — 18%, sukurti šeimą o kolūkinių gyvenviečių pro — 14%, išvykti į miestą mo jektuotojai žada atkreipti dė kytis, dirbti įdomesnį darbą mesį į respondentų pasiūly — 13%. mus ir pageidavimus. SENOVINIŲ MELODIJŲ RINKĖJAI Šioje ekspedicijoje daug Vincenta SMOLENSKAITĖ ...Vakare Rimas šoko ir ir unikalių dalykų: lietuviškų I dėmetr o buvo skirta ir vieSociologų grupės vadovė dainavo iš džiaugsmo, leisda pasakų su rusiškais dainuoja-1 tos gyventojų požiūriui į kolmas visiems pasiklausyti įrašo mais intarpais, pusiau rusiš — septyniais instrumentais kų, pusiau lietuviškų dainų, grojantis muzikantas ne „bai- lietuviškai sekamų slaviškos ka“. Senovinių melodijų rin kilmės pasakų, sakmių... Abiejų apylinkių žmonės kėjui iš tikrųjų sekėsi — be veik kiekviename kaime po stebino savo žingeidumu, iš kelis muzikantus su savo dar prusimu, gal todėl labai po bo armonikomis, skripkelėmis puliarios literatūrinės dainos, „. . .Yra tai mano išvykų liojasi su giliomis daubomis ir net būgnais. Penkios juos ypač Vienažindžio, Mairo pati maloniausia vieta, nes ir — tei vaizdingiausias žemėtos jau prirašytos krakoviakų, nio. aplinkos grožis ir vaizdai vaizdis. Užlipi ant kalvelės ir Ekspedicijai įpusėjus, ir tiesiog stebuklingi!" viengerkų, kadrilių, trepsiukų širdis apsąla iš pasigerėjimo. ir, žinoma, smagiausių pol jaunosios lituanistės (septy Šatrijos Ragana Tikrai yra kur akis paganyti: nios šaunios pirmakursės) pa kų. čia beržynėlis žaliuoja, o štai Ne visiems iš trisdešimties tyrė, kiek reikia kantrybės, Sunku nupasakoti Obelių ir ten šermukšnių vėliavos vė tautosakininkų iš karto laimė talento klausinėti, priminti, Kriaunų apylinkių (Rokiškio jyje plaikstosi.. Ir visur visur nusišypsojo — staigiai už išprašyti, jeigu nori surinkti raj.) įvairovę ir grožybę. kalvos kalvelės, o tarp jų kluptos močiutės ir truputį vertingiausią krašto tautosa Kiek bekeliautum, kur bepa- abiejose apylinkėse 50 eže išsigandę jų senukai neprisi ką. Rima su Gražina sugebė žvelktum, vis kalvos, beržy rėlių didesnių nei 1 ha plotas mindavo dainų, nedrąsiai pa jo užrašyti net 1356 smulkio nėliai, kalneliai. Tarp tų raibuliuoja. O kiek dar mažų sakojo „atsitikimų“ apie vai sios tautosakos vienetus, o ir gūbrių ir kalnelių smaragdo ir visai mažutėlių. Pačius duoklius ir velnius, o pasakų kitų kraitis nepastebimai au spalvos ežerėliai tyvuliuoja. Obelius pusračiu supa Obelio ir visai kratėsi. „Nebemokant, go. Kai sudėjom visus lobius Kelis šimtmečius ledynas ežeras (51 ha). Miestelio pa galva nebe ta, iškriko per į krūvą, net ir patys netikė savo didele plaštaka dengė kraščiais teka Kriauna. Net vargus mūsų pasakos ir dai jom rekordiniais skaičiais: i Obelių ir Kriaunų žemę. Sis 45 km srūva jos vandenys, nos“, — skundėsi ne vienas. 1652 dainos, 1280 sakmių ir ledynas ir suformavo apylin gavę pradžią broliškoje Lat Nelengva tautosakininko duo padavimų, 231 pasaka, 1772 kių paviršių. Paskutinio ap vijoje, kol pasiekia Sartų nelė, ypač ekspedicijos pra smulkios tautosakos vienetai, ledėjimo sudarytas moreninių ežerą ties Kriaunomis. Patys džioje, kol žmonės apsipran 87 šokiai ir rateliai — lietu aukštumų reljefas, kur kal Sartai yra Zarasų rajone ir ta, jog net ir vaikų liūliavi vių tautosakos archyvai pra vos, kauburiai, gūbriai kaita- tik viena jų rankovė pasiemai, mylavimai, pasakaitės turtės vertinga medžiaga. Tiesa, dar juostas reikia apie pupą, vištytę ir gaidžiu ką ir kiti „niekai“ mums labai „iššifruoti“, užrašyti dainų KO NEUŽRAŠĖ, NEĮRAŠĖ, TĄ NUPIEŠĖ reikalingi. Klausinėjom įvai melodijas, charakterizuoti pa riausių dalykų, ir dabar nemi grindinius pateikėjus, suda go valandomis močiutės jau ryti rinkinius. .. .Darbo užteks I Be Universiteto kraštotyrininkų klubo nariu, šių turėjo apie ką pagalvoti. Pa ir ilgiems žiemos vakarams, metų ekspedicijoje dalyvavo talkininkai — busimie mažu atsirišo dainų ir pasakų o kol kas dainuojam popu ji dailininkai bei architektai iš VISI ir Dailės insti maišelis: senoji Ona Klabie- liariausią Obelių apylinkių nė iš Baršėnų prisiminė apie „Ko tu žvengi, žirgeli“, mo tuto. Jų buvo net 26 — tiek iki šiol dar neturėjome 110 dainų, o Zofija Šakalienė, komės šokti „Zarasus“ ir ne nė vienoje ekspedicijoje. Net keturiolika iš jų at vyko pirmą kartą. Dailininkų grupė, lyg iš anksto pasekusi apie šimtą pasakų galim pamiršti, jog išlydėjo susitarus, buvo labai motorizuota — turėjo vienuo pasakaičių, teisėtai pelnė Bra- senoji Klabienė su daina: desių pasakorės vardą. Pavy „Aš išdainavau visas daine- lika dviračių. ko užrašyti keletą jaunosios les, dar vienos nedainaPlėstinus daiktus dailininkai susirasdavo patys. O raudų, nustebino įdomios vau...“ Kas žino, gal žiemą piešė jie įvairius materialinės kultūros liudytojus — piemenų dainos be galo. keli energingiausieji vėl pa gamintus ne vėliau XX a. IV dešimtmečio (daiktų Džiaugėmės, užrašę iš vienos trauksim į mėlynųjų Sartų močiutės vienodai jos mėgia apylinkes tos dar neužrašytos senumo ribos buvo galima nepaisyti!) Kaip gi mums pavyko? Jei skaičiais — tai rekordas ekspedicijų mų gražių lietuviškų, rusiškų, dainos. istorijoje — 1437 eskizai. Jei iš širdies — buvo vis latviškų dainų. Internaciona Gražina MEILUTYTĖ liniame krašte galima aptikti ko. Išganingosios ribos (50)- neįstengė įveikti ,,vi-
OBELIŲ GAMTA
Tiek mokslinis žingeidu mas, siekimas išnagrinėti vi sas liaudies kultūros sritis, tiek augantis nūdienos kultū rinis gyvenimas reikalauja kuo visapusiškesnės ir deta lesnės medžiagos. Formuojant mūsų materialinę aplinką (pradedant kaimo gyvenvietė mis, pastatais ir baigiant in terjero detalėmis), kuriant dabartinius darbo ir šeimos papročius, tenka atsižvelgti į amžių bėgyje liaudies sukur tas medžiagines ir dvasines vertybes. Pagaliau būtina nu šviesti socialistinio kaimo kultūros kelius, išaiškinti, kaip patys gyventojai kuria savo buitį, kaip jie priima ir perkuria tai, ką jiems siūlo pramonė, masinės informaci jos priemonės, ūkinės ir Kū rybinės institucijos. Vilniaus universiteto kraš totyrininkų klubo 1980 metų kompleksinėje ekspedicijoje stengtasi aprėpti kuo dau giau liaudies kultūros sričių, tad tirta net 30 temų. Kadan gi vienam medžiagos rinkėjui sunku užfiksuoti detalių duo menų kuria nors plačia tema (tokiu atveju užrašomi bend riausi duomenys, maža naujo duodantys analitiniams tyri nėjimams), tad šios vasaros ekspedicijos dalyviams buvo pateikta nemaža siauresnių, tačiau labiau informatyvių klausimų. Dalis etnografinės medžia gos rinkėjų aprašinėjo vals tiečių verslus ir su jais susi jusius papročius: derliaus nu ėmimą ir kūlimą, gyvulių ganymą jr šėrimą, įvairių rū šių talkas. Ypač domėtasi gy venamųjų namų raida, jų ap linka bei vidaus įrengimu (baldais, lovų paklojimu, in terjero puošyba, šildymo, vi rimo įrengimais, apyvokos reikmenimis). Kai kurie eks pedicijos dalyviai rinko duo menis apie šeimos, kalendori nes šventes, papročių teisę, liaudies pedagogiką, etiketą. Nebuvo užmirštas ir liaudies žinynas: senoji medicina, ve terinarija, meteorologija. Iš liaudies meno apraiškų tyri nėta pastatų puošyba, nėri niai, antkapiniai paminklai. Kaip žinia, Rokiškio rajone daugiausia iš visų mūsų res publikos rajonų yra išlikusių kaimo kapinių. Gausu jų ir Obelių bei Kriaunų apylinkė se. Domėtasi kapinių apželdi
nimu, kapų sutvarkymu ir priežiūra. Ekspedicijos dalyviams ren. kant medžiagą teko kalbėtis tiek su vyresniosios, tiek su vidutiniosios kartos gyventojais, apžiūrinėti įvairių lai kotarpių statinius, darbo įran kius. Tais dalykais praeityje naudojosi įvairių socialinių sluoksnių valstiečiai. Tad stengtasi išaiškinti, kaip ku ris nors reiškinys, daiktas gyvavo, priklausomai nuo valstiečių paslturimumo. Ne užmiršta ir buvusių dvarų darbininkų buities savitumai. Šiuo metu jau niekam ne bereikia įrodinėti apie dide lius pakitimus, įvykusius ir vykstančius mūsų respublikos ūkiniame ir kultūriniame gy venime. Tačiau kokias for mas įgyja kaimo gyventojų sodybos, jų aplinka, gyvena mųjų namų interjeras, kokie yra dabartiniai darbo ir šei mos švenčių papročiai, turi užfiksuoti etnografai ir kraš totyrininkai. Šioje ekspedici joje buvo tyrinėjama kolūkie čių sodybų sutvarkymas, ves tuvių papročiai, nūdienio liaudies meno apraiškos. Obelių apylinkėse jau gana seniai yra įsikūrę rusų vals tiečių. Užsiiminėjo jie žemės darbu, amatais. Kraštotyrinio kai užrašinėjo pasakojimus apie rusų vardynų, vestuvių, laidotuvių apeigas. Iš surinktosios medžiag< s galima padaryti tokias preli minarines išvadas. Ji leidžia nustatyti liaudies tradicinės kultūros reiškinių ir daiktų paplitimą, gyvavimo laikų Rokiškio rajono kaimuos . Užrašyta naujų faktų, nesu tinkamų ligšiolinėje lietuvių etnografinėje ir kraštotyros literatūroje bei rankrašt- nuošė. Kai kurie duomenys pasitarnaus lietuvių, latvių ir rusų kultūriniams kontak tams nušviesti. Parodo kaimo gyventojų buities pakitimus Tarybų valdžios metais. Ekspedicijos metu surink toji etnografinė medžiaga pa pildys mokslinių įstaigų rankraštynus, pasitarnaus liaudies kultūros istorijos ty rinėjimams, teiks duomenų studentų mokslinių konferen cijų pranešimams, galės būti panaudota plečiant Liaudies buities muziejų Rumšiškėse V. MILU S Istorijos instituto v. m. b.,
kia pietines Rokiškio rajono žemes. Čia, ties Bradeaiais, Sartų krantai ypač statūs ir vaizdingi, vietomis pakilę net 30 m aukščio. Miškų apy linkėse nedaug — viso apie 2000 ha. Ir tie lopinėliai iš mėtyti. Tarp jų — kalimų ir vienkiemių maža, nes plačiai išvystyta ūkinė veikla. Ji ir yra palietusi bei pakeitusi apylinkių augaliją. Reikia pažymėk, kad flo ristiniu požiūriu apylinkės dar labai mažai tyrinėtos. Vis dėlto viena kita augalų rūšis patraukia dėmesį. Tai Kriaunoj plūduriuojanti: al pinė plūdė (Potamogeton al pinus L.), pelkėse randama pelkinė uolaskėlė (Saxifraga hirculus L.), dirvose augan čios stačioji dirvuolė (Agrimonia pilosa L.), kvapnioji zubražolė (Hierochloe odorata L.) bei stačioji: barborytė (Barbarae strieta L.). Jos
nors ir paplitusios visoje res. publikoje, tačiau yra gana reti augalai. Ant geležinkelio pylimo aptiktas gumbinis pe lėžirnis (Lathyrus tuberosus L.) — literatūros duomenimis iki šiol žinomas tik Joniškėlio ir Kauno apylinkėse. Nedaug miškų — nedaug ir žvėrių. Apskaitos duome nimis abiejose apylinkėse gyvena apie 30 briedžių, tiek pat šernų, 70 kiškių, 23 la pės, 22 usūriniai šunys, 5 ūdros, 41 vovierė, o stirnų net 111. Įdomus kraštovaizdis, dar netyrinėta augalija tikriausiai paskatins mūsų gamtininkus labiau pasidomėti šiuo nuo stabiu Lietuvos kampeliu. Reikėtų apylinkės ateitimi, nuoširdžiau pasirūpinti. Jų galima būtų paskelbti ir landšaftiniu draustiniu. Juozas RAUGALAS
siukai" G. Zalagėnas, V. Kormilcevas, S. Martinonis. Beje, pastarajam pritrūko tik vieno eskizo. Sėkmin gai darbavosi A. Menkevičius, A. Navidauskas N Salčiūtė (būsimieji architektai iš VISI), K. Navic kaitė (interjeristė iš VDI). Labai sąžiningai ir be galo kruopščiai triūsė VISI absolventė I. Drejeryte bei busimoji tekstilininkė iš Dailės instituto G. Digaitytė. Per ekspedicija nupiešti 445 baldai, 193 puošybos bei dekoro elementai, 52 krosnys, 58 nėriniai, 50 na. mų apyvokos daiktų ir daug kitų senoviniu daiktuŠiuo metu ekspedicijos dailininkai, tikėkime, bai gia tvarkyti surinkta medžiaga ir svajoja apie., ateinančia ekspediciją. Vlngaudas BALTRUŠAITIS LBM vyr. m. b., dailininkų grupės vadovas
ISTORIKŲ DARBAI
Kai prabilsią armonika Ka tu žvengi žirgeli, Ka žvengi juodbėrėli, Ka neėdi žalia siena Ir baltu dobilėliu...
— Kai užtraukdavau se niau, tai laukai žvagėdava. Dainuoji, būdava, kaip poterius kalbi. Aini dar ban pasklaiusai, iau skam ba ulvčia, grįžti — vėl plėšia vyrai. — pasakoja mano kaimynas, seniau sias Sartu žvejys ŠAKA LYS BALYS, — ale šito ažvis gražiausia, baisiai gerai skambėdavę. Skambėdavo ii ir mums Universiteto kraštotyrinin kams, be kurios neprasidėdavo nė viena vakaro nė Kriaunų ir Obelių krašte. O paskui jau tapo mūsų pirmąją daina. Traukdavom visas, bet ši ta labiausia. Matvt, kad aukštaitiška, kad to kraš to ir kad rokiškėnai ori,ta. ria. Sueinam būrin. — Na, vyriukai, kuris? — Šita. ,,Ka tu žvengi žirgeli", — sutariam visi, ir uždainuojam. O kai prabilsta aukštai tiška armonika — duok valia kojoms — pačios kilnojasi. Ne viena vaito ja. ir smuikas verkia. Kiek vakaru mums ji virkdė, aštunta dešimti įpusėjęs, Obeliu krašto smuikorius ir armonikė-
liūs VLADAS GURTAJUS! Klausaisi raudos ir prisi meni ta pasaka. kai.p pra virkdė vienas brolis medi. Tik isiklausvk, girdi, kaip medis verkia! Užsikabina filologas Marius didžiąją dūda, nuima nuo spintos savąjį klarnetu IZIDORIUS ČEPĖNAS — Kriaunų kaimo muzikantas. Visa kapela susitaisė. Na ir pra dės! Pila garo šokėjai — kraštotyrininkai ir kaimie čiai! Taip linksma, kad nė nepagalvotum, jog ta muzika, tie šokiai ir dai nos šiuolaikinio jaunimo /primiršti. Vyrai bučiuoja mergi nas, merginos atsidėkodamos — muzikantus. Pas kui trepsiukas, KAZIMIE RO anekdotas, patrepsėlis, vėl anekdotas, žemaitėlių
LABAI Gal ką turit nereikalin go?. . . Padovanokit mu ziejui! Tokia ekspedicijų tra dicija — rinkti įvairius senolių naudotus buities reikmenis. Obeliai nebuvo išimtis. Svarbiausia, kad ir ragintojų „eksponatauti" buvo visas tuzinas — Rokiškio kraštotyros mu ziejaus, Ateizmo muzie jaus bei Liaudies buities muziejaus atstovai (pasta, rojo buvo net trys), o Isto rijos instituto v. m. b. et nografas V. Milius sako — nepamirškite ir seniau siojo muziejaus — Istori jos ir etnografijos... Ekspedicijos vadovas, kad tuščiai neragintų, pa rodė pavyzdi — atneša medinės žagrės noragus — jais gal net šimtai me tų buvo vagota mūsų gimtinės žemelė. Ekspedi cijų veteranas K. Eigminas (jam talkino lituanis tės) atitempia laikrodį:
sieninį, švytuoklinj, me niška laikrodine. Nesvar bu, kad laikrodis pavargo beskaičiuodamas laiką — jis matė net du pasaulinius karus, revoliuciją, komunistų pogrindinę veiklą, matė jis artojų skurdą, neteisybę, vaikš čiojusią po žemę. O jei šis laikrodis galėtų kalbė ti, jis būtų pats įdomiau sias žinių pateikėjas — istorikų grupė įrašytų ne vieną šimtą puikių atsi minimų. Visi eksponatai — gyva ar jau kiek pri miršta istorija. Obelių ir Kriaunų apylinkių gyven tojai labai dosnūs žmo nės — ne vienam siūlė skrynią, lovą, net spintą rūbams. Viską veltui. Vis ką muziejui. Ekspedicijos metu su rinktas rekordinis ekspo natų skaičius — daugiau nei pusseptinto šimto. I šį skaičių neįtraukėme knygų, kai kurių foto
polka ir krakoviakas. .. Vakaronėj Kriaunose ar Obeliuose, Aleksandra vėlėj ar ,.Naujosios sody bos" kolūky — visur su mumis tie šelmiai berne liai, dešimčių, šimtu ves tuvių linksmintojai — kaimo muzikantai. Važiuotu su tuo pačiu smuikoriumi namo, o jis: — Ilgai grojam, runka net insopa, galia ir boba bartis, ale baika, maž greit mirsiu, tai nebeteks pamatyt takia jaunimą. Baigiasi rugpjūtis, bai giasi ekspedicija Aukštai, tijoi. Tai ir pabaigsiu aukštaitiškai. Baltakarčiam rugpįūčia rašų ruki maudas makvkla, katroj gyvenam, mau das rudenėjantvs mede liai, maudas kožnas ir ža-
lvnas. Kiemi rauda peT visų nakt neišsiraudoius armuonika, a saulalai li pant aukštyn, venuolįktu roz iškilmingai nulaidžiama kraštotyrininkų klubą vėliava. Geriausi studen čiokai jų atiduoda vadų vadui, ekspedicijos vado vui, dėstytajui V. MAClE. KUI, kad anas kitais me tais pakelt jų Suvalkijai, a da pa metų, kitų vėl atvežt svetingan aukštaičių žemelan. Ir mes ti nuvažiuosma, ir dainų ažtrauksma, kad nat lauke liai žvaget.
nuotraukų, žurnalų — vi so to, kas atiteks Univer siteto Mokslinei bibliote kai- Virš pusšimčio eks ponatų liko rajone — da lis busimajame Obelių vi durinės mokyklos muzie jėlyje, kiti — Rokiškio kraštotyros muziejuje. Di džiausias eksponatų kie kis atiteko LTSR Liaudies buities muziejui (apie 600). Geriausio eksponatautojo prizą Liaudies buities muziejus paskyrė R. Ba cevičiūtei ir D. Juozapa vičiūtei (55 eksponatai!). O V. Grėbliauskaitė ga vo eksponatų, kurie kaip iliustracinė priemonė su rinktai etnografinei me džiagai. Džiaugėmės ir V. Striužu. Jis „sume džiojo" 21 eksponatą. Uni versiteto aspirantas, kalbi, ninku grupės vadovas
B. Stundžia atnešė 42 kny gas ir dar 3 eksponatus su labai gerai užrašyta met rika, 21 knygą surado E Kudabaitė, o A. Vaičiuly tė ir O. Misiūnaitė gavo net 143 nuotraukas Šie Obelių ekspedicijos greiitakojai. be to, turinįtvs ir universalia uosle perre.gintvs skersai sienų (o ypač kas vra , un aukš ta") ir sunešė didžiumą rekordinio eksponatu kie. kio. Liaudies buities muzie jaus administracija ir dar. buotoiu vardu dėkojame Universiteto studentams bei jų vadovui Venantui Mačiekui už surinktus ir mūsų muziejui padovano tus eksponatus. Erika NENARTAVIČIŪTĖ LBM vvr. mokslinė bendradarbė
Klaudijus DRISKIUS Ekspedicijos tautosaki ninkai pas Bradesiu kaimo dainininkus Antanina ir Petrą Mikėnus.
ir pernykštėje ekspedicijoje, išties nebuvo lengva. Žmonės sparčiai keliasi iš vienkie mių, kartu nusinešdami už marštin ir šimtus vietų vardų. Su žiburiu ieškojome senukų ir senučių, nemokančių nei skaityti, net; rašyti, nepaveik tų bendrinės lietuvių kalbos. Todėl 2 kilometrai (12 valan dų) kokybiškų šnektos teks tų, įrašytų magnetofonan, tu ri neįkainojamą mokslinę vertę. Ekspedicijos metu surinkti faktai rodo, kad latvių kal bos įtaka tirtajai šnektai yra labci! nedidelė, daug mažesnė negu buvo galima tikėtis.
Kriaunų aktyvistų. Obeliuose buvo kautynės tarp besitrau kiančios tarybinės armijos ir fašistų motorizuotų dalių. Užrašėme nemato Didžiojo Tėvynės karo dalyvių atsimi nimų. Pokario metais čia siautė buržuazinių nacionalistų gau. jos, kurios žudė tarybinius aktyvistus, naujo gyvenimo kūrėjus. Buvę liaudies gynė jai papasakojo, kaip buvo sunaikintos banditų gaujos. Surinkome nemažai me džiagos apie kolūkių kūri mą, pirmuosius kolektyvinio darbo žingsnius ir sunkumus, klubų - skaityklų jr bibliote kų susikūiimą. darbo pirmū nus ir jų pasiekimus. Labai daug sužinojome apie šias apylinkes ir visą kraštą išgarsinusius žmones. Per 20 darbo dienų užrašė me 190 atsiminimų, į magne tofono juostą įrašėme apie 15 valandų teksto. Sutvarky ta medžiaga gerokai papildys žinias apie Obelių ir Kriau nų apylinkes. Dėkingi geriems apylinkių istorijos žinovams O. Kazanavičienei iš Kriaunų, obeliečiams M. Malachovai, J. Krivilevičiui ir V. Strungiui, Gindvilių kaimo gyventojui J. Pupeliui, E. Macijauskaitei-Pauliukienei iš Antanošės kaimo, A. Novikui! ir V. Sa dauskienei iš Bagdoniškio.. . Mūsiškiai taip pat nuoširdžiai padirbėjo — kvalifikuotai ir profesionaliai! medžiagą rinko III kurso žurnalistė J. Varapnickaitė, III kurso biblioteki ninkė A. Mozūraitė, VU ab solventė G. Kadžytė, ŠPI ab solventė J. Augutytė. A. PETRAŠIŪNAS LTSR Revoliucijos muziejaus m. b.,
vežėme žodžių Lietuvių kal bos žodynui (apie 1000). Vis dėlto ir čia būta rekordų: apie 300 žodžių užrašė 25 ekspedicijos dalyviai ne kal tininkai. To dar nė vienoje ekspedicijoje nėra pasitaikę. Kai kurie iš jų sulasiojo la bai gražių, gyvų posakių. Ne iškenčiu nepaminėjęs moki nukių R. Krušaitės, G. Dagytės, lituanisčių J. Svambarytės bei R. Senkutės, galiau siai — ekspedicijos vadovo V. Mačiekaus. Iš kalbininkų išsiskyrė germanistė diplo mantė S. Janeliūnaitė. Be suminėtų darbų, dar už pildėme tris dialektologines anketas, apimančias apie 400 klausimų, surinkome duome nis Europos kalbų atlasui (546 klausimai).
Pabaigai knieti pateikti pluoštelį vaizdingesnių Obe lių ir Kriaunų apylinkių sa kinių. Sena aš jau, galva išdūlėjo. Pamesi (tarnauti), metai susitrina, ką gi gausi. Iširusiai (nereguliariai) autobusai vaikšto. Jei vargas paskirtas, tai abiem rankom imi. Be da lies ir teisybės nėr. Skaitydamas šiuos žodžius vėl ir vėl prisimeni puikius šnektos mokovus ir didelio gerumo žmones A. Lukošiūną iš Mieleikušktų kaimo, K. Dručkų iš Vaičėnų, O. Kulie nę iš Kalnočių, B. Kralikienę iš Krapiškio, O. Klabienę iš Baršėnų, L. Gruodį iš Bradesių.. . Kur ten visus ir sumi nėsi. Bonifacas STUNDŽIA
Kraštotyrininkų žygis po Obeliu ir Kriaunų apy linkes. Nuotraukoje: prie LTSR archeologinio pa minklo — Pak/riaunių pėduoto akmens. K. Driskiaus nuotraukos.
KALBININKAI GRĮŽO NE TlSilOlf Palyginti su kitomis ekspe dicijomis, šįmet kalbininkų grupelė nebuvo itin gausi — trylika žmonių be vadovo. O tirti teko, kaip rokiškėnai Pasakytų, nedidelį plotą — dvi apylinkes. Visi dirbom kruopščiai ir sąžiningai, obe•ietiškai. tariant, valig sava Prityrimą, karakteriaus, kojų ir valig razuma (mat, rei kėjo bendrauti su žmonėmis, ne vieną dešimtį kilometrų Pėsčiomis sukarti, o neretai ir galvą palaužyti, kaip tiks liau užrašyti! šnektos garsus, kaip suprasti retesnius žo džius, pasakymus). Dirbti kalbininkams, kaip
Obelių ir Kriaunų apylin kės turtingos savo istorinių įvykių, garsia praeitimi. Čia gimė ir gyveno nemažai žmonių, kurie išgarsino kal vio Ignoto žemę, kurie kovo jo už naują ateitį, kūrė ir puoselėjo mokslų, menų, kul tūrų. Istorikų grupėje dirbo 12 kraštotyuninku. Po kruope lę rinkome žinias, užrašinėdamį iš žmonių, dalyvavusių ir mačiusių įvairius įvykius, prisiminimus. Dar yra gyventojų, kurie mena 1905 m. revoliucionie rius J. Zakarevičių, J. Vienožinskį, socialdemokratinio ju dėjimo Lietuvoje lyderį J. Smalstį-Smolskį. 1918—1919 m. revoliucijoje aktyviai da lyvavo E. Tiekus, J. Pagirys, J. Macijauskas, O. Širvytė. Obelių revoliucionieriai pa dėjo rokiškiečiams sukurti tarybų valdžią. Apie šių re voliucijų dalyvius užrašėme atsiminimus. Valdant buržuazijai, apyi nkėse kūrėsi komunistinės kuopelės. Jos veikė Kriauno se, Mičiūnuose, Mataučiznoje ir kitur. Šių kuopelių na riai, prijaučiantys papasako jo apie revoliucinę veiklą buržuazijos metais Taip pat rinkome medžiagą apie apy linkių dvarus ir samdinių iš naudojimą juose, apie vals tiečių ir darbininkų gyveni mą, nuotaikas. Negalėdami pragyventi, mažažemiai ir be. žemiai bėgo į Latviją uždar biauti. Mat ten šiek tiek dau giau mokėdavo už darbą. Atkūrus tarybų valdžią 1940 m. Obeliuose ir Kriau nose susikūrė tarybinės įstai gos. Fašistinei kariuomenei oku pavus kraštą, daug žuvo
Vienas kitas dalykėlis duoda naujų impulsų kadaise čia gyvenusių sėlių kalbai tirti. Nekirčiuotų, ilgųjų balsių kai kuriose pozicijose trum pinimas (kurint (kūrenti), sk1ipe1is (sklypelis) ir kiti faktai verčia manyti, kad trijų ilgumų balsių sistema kažkada bus apėmusi gerokai didesnį rytų aukštaičių plotą negu dabar. Surinktus duomenis dauge liu atvejų galima išreikšti ir skaičiais. Nemažai sumedžiojom vardyno (onomastikos) turtų — apie 5.000 vienetų. Vertingiausi iš jų, be abejo, yra vietovardžiai, ku
rių šįkart parvežėme 2.300. Nepralenkiamas čia buvo ekspedicijų veteranas K. Eigminas, pats vienas užrašęs daugiau nei trečdalį. Nuo jo stengėsi neatsilikti ir veteranė M. Augulytė bei III kurso lituanistės E. Alėjūnaitė ir D. Būdvytytė. Pirmąkart tiek daug surin kome zoonimų — 1900. Tie patys studentai dar užrašinė jo ir pravardes (680). Geru žodžiu norėtųsi pami nėti antrakurses A. Vanagai tę ir L. Valiukaitę bei diplo mantę A. Dilytę, dirbusias kantriai ir rūpestingai. Mažiau nei paprastai parsi
■t
TRECIOJO SEMESTRO AIDAI
VASARA BUVO TURININGA Jau dvi savaitės, kai tvbininko gyvenimo įdo baigėsi studentiška darbo mumą ir sudėtingum;. Ge vasara. Liko gausybė pri riausi mūsų mūrininkai — rašytu popierių ir ataskai V. Lukša ir R. Raudonis tų, ir... prisiminimai iš darbo kokybe nenusileido paties įdomiausio, roman- kvalifikuotiems darbiniu, tiškiausio studentu gyve kams. Jie jau galės sava nime trečio semestro rankiškai bet kokia siena .. .Si vasara jubiliejinė išmūryti! Šie metai pažymėti ju trisdešimtoji. Greta paki limo jautėme ir atsako biliejais: pergalės prieš mybe. Per tiek metu susi fašistine Vokietija 35-meklostė nemažai tradicijų tis, LTSR atkūrimo 40kuriu tolimesnis tesimas metis, Olimpiada. Ir mes ir gausinimas priklauso titaniečiai, šauniu darbu mums, jubiliejinės vasa- aktyvia visu o m e n i n e veikla pažymėjome šias ros dalyviams. Chemijos fakulteto SSB šventes. Būrys priėmė pa „Titanas" per vasara atti didintus socialistinius įsi ko statybos montavimo pareigojimus ir plana darbu už 57 tūkstančius įvykdėme 127%. Kartu su rubliu. vietiniais komiaunuoliais Ši vasara daug davė: ir Alytaus rajono Krokia atradome save, pažinome laukio apylinkės valdyba draugus, išmokome statv- organizavome Jaunimo bininkišku profesijų. Ne festivali, skirta resnubli. visiems gyvenime nusi kos jubiliejui. Mitinge šypso galimybė išmokti kalbėjo karo ir darbo ve mūryti, tinkuoti, betonuo teranai, žymiausi aplinki ti. kloti keramikines ply niu kolūkiu darbo žmo teles, dažyti, tvoras tverti nės. Festivalio dalyviams asfaltuoti, t. v. pajusti sta. paruošėme koncertą. Vy-
ko sportinės varžybos, at rakcionai. žaidimai. Vaka re kolūkio parke sulieps nojo laužas, prasidėjo ge gužinė. Linksma buvo vi siems: mažiems ir dide liems. jaunimui ir pagy venusiems. LTSR 40-mečio proga organizavome vaka rone, kurios garbės sve čiai buvo LTSR Aukščiau, sios Tarybos deputatė B Plutinskienė, J. Slivinskas — žmogus, geriausias sa vo dienas atidavęs gimta jai žemei, 15 metu vado vavęs „Lenino keliu" kol ūkiui. Sąjunginis SSB pavadin. tas Pergalės 35-mečio var du. Su šiuo vardu tarsi aidas susišaukia 1945-ųjų saliutas kritusiems ir ne šantiems pergalės vėliava Nenuostabu, kad kariniam patriotiniam darbui „Tita no" komjaunimo organizacija skyrė dideli dėmėsi Šefavome karo veteranų šeimas, organizavome su sitikimus su 16 lietuviškos divizijos kariais, tvarkė me kariu kapines... Pri žiūrėjome Santakoje esanti paminklini akmeni Tarybų Sąjungos didvv. riui J. Vitui-Valūnui. Jo tėviškei niekad nevvto gėlės. Organizavome 5 žy gius revoliucinėmis, kovų ir darbo šlovės vietomis kurių metu aplankėme žy miausias Dzūkijos ir Su
valkijos vietas. Šefavome Krokialaukio vidurine mokykla. Padėjo me suremontuoti moko mąsias patalpas įrengti chemijos kabinėta, paruošėm vaizdinių priemonių prižiūrėjome eksperimen tini daržą.. . Stovykloje veikė konsultacinis punk tas, jaunimo klubas „Titanietis", kuriame atosto gaujantys moksleiviai ga lėjo sužinoti apie mūsų Universitetą, studentu gy venimą. parungtyniauti su mumis krepšinio, tinklinio aikštelėse. Šauniai praėjo vakarai skirti VU 400-mečiui, ku riu metu rodėme skaidres dokumentini filmą anie mūsų Alma Matei, pasa kojome apie jubiliejines iškilmes, organizavome viktorina apie Universite tą jo istoriją. Perskaitytos 24 paskai tos, išnagrinėti VLKJS XVIII suvažiavimo doku mentai, surengtos politinformacijos, lenininė pa moka „Su Lenino vardu, partijai vadovaujant — i darbą ir žygdarbi“. Kur „Titano" būrys ten linksma. Dainuoda vom, šokdavom, žaisda vom. . .Būrio koncertinė brigada paruošė 6 progra. mas. su kuriomis koncer tavo 14 kartų. Trečioji vieta Suvalkijos zonos
SSB sąskrydyje — vaisin go būrio kultūros klubo darbo įvertinimas. Pakiliai talkininkavome žemdirbiams. Per talkas suvežėme 100 tonu šieno 20 tonu šiaudu — tokia konkreti mūsų pagalba „Saulės" kolūkiui. Operacijos „Tėvynės ke liai", „Te visad šviečia saulė" irgi įvykdytos Bendradarbiaudami su stu dentu būriais „Justicija", „Ąžuolu" iš VU, „Dzūki ja" iš LZUA daug ko iš mokome, pasidalinome darbo patirtimi, suradome daug geru draugu. LLKJS Prienų ir Aly taus miestu komitetu Gar. bės raštai, Alytaus TSO vadovu padėka už šaunu darbą ir pagalbą organi zacijos komjaunuoliams pagaliau, LKP Alytaus miesto komiteto ir Aly taus rajono liaudies depu tatu tarybos vykdomojo komiteto Garbės raštas — geriausias SSB „Titanas80” triūso įvertinimas. Tai puiki dovana mūsų sena jai Alma Mater, fakulte tui, kur mokomės mes, busimieji chemikai. R. SINIAUSKAS SSB „Titanas" vadas, D. ZALIECKYTE SSB „Titanas" komisarė Nuotraukose: Būrio na riu darbo ir poilsio aki-
TRUMPAI Šių metų liepos mėnesį Trakų rajone, Žydiškėse susirinko Universiteto sportininkai. Po neleng vos pavasario egzaminų sesijos visi atvyko akty viai pailsėti, ruoštis nau jam sporto ir mokslo se zonui. Trečiąją stovyklos die ną, kaip ir buvo numaty ta, pakilo, suplazdėjo sto vyklos vėliava. Poilsiavie tės viršininkas dėstytojas S. Strazdas sveikino sto vyklos dalyvius, linkėjo visiems geros vasaros. Nepastebimai prabėgo dienos stovykloje. Vaiki nai ir merginos su naujo mis jėgomis vėl pradės sportini sezoną. A LAUCIUS riiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiin
Dingusi studento pažy mėjimą Nr. 780117, išduo tą MaF studentui GAUBAI Raimundui, laikyti nega liojančiu. Dingusi studento pažy mėjimą Nr. 790262, išduo tą MaF studentui KIŠKIUI Kęstučiui, laikyti negalio jančiu.
Nuoširdžiai užjaučiame TSKP istorijos katedros dėstytoją O. SIDARAVICIUTĘ dėl mylimo tėvelio mirties. Kurso draugai
Aspirantūros skyrius nuoširdžiai užjaučia bend radarbį Ramūną MIKULS KĮ dėl tragiškos motinos mirties.
Administracija ir „Ta rybinio studento“ redakci ja nuoširdžiai užjaučia Ramūną MIKULSKĮ dėl motinos mirties.
TSKP istorijos kated ra nuoširdžiai užjaučia bendradarbę Onutę SIDARAVICIOTĘ dėl mylimo tėvelio mirties.
Sunkią valandą, nete kus mylimo tėvelio, Onutę SIDARAVICIOTĘ nuošir džiai užjaučia draugai. 1980 m. Miulhauzeno SSB nariai
Redakcijos adresas: 232000 — MPT-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir iškiliuoju bfldu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1 Apimtis — 0,5 spaudos lanko. eTapnOnmc cryAe«rrac» («CoaeTCKn& CTyAeHTs). Opran napntoMa peKTopaTa, KosorreTa AAKCM, npotįsoMa opAeHoa TpyAoaoro Kpacnoro 3naMrmr ■ apyikOu HapoAon Bramuocckoto ymisepcMTeTa mm. Bnnųaca Kancynaca Amt. CCP. Ha amtosckom sįmkc.
Tiražas 4500 Užs. Nr. 2291 LV 13680
REDAKTORE A. NUGARAITE