Mokslo ir aukštųjų mokyklų darbuo tojai ! Kovokite už tolesnį mokslo klestė jimą, už technikos pažangą! Ruoškite specialistus, vertus komunizmo epochos. Šlovė pirmaujančiam tarybiniam mokslui! (Iš TSKP CK Sūkių 45-sioms Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos metinėms)
VISU ŠA'JU PROLETARAI, VIENYKITlSI
Tegu stiprėja draugystė PALIO mėn. 13—14 dienomis pas
mus viešėjo broliškos Baltarusijos S VZUI studentai. Svečiai susipažino tu mūsų Universitetu, Vilniaus istorinė mis vietomis. Broliškas baltarusių ir lietuvių tautas vienija stipri draugystė. Tai ji sujungė darbo žmonių rankas tiek kovoje su vo kiškaisiais okupantais ir nacionalistiniais budeliats, fašizmo išgamomis, tiek ir gar singam darbe, statant naująjį gyvenimą, didžiąją draugystę. Džiugesio ir pasidi džiavimo šypsena spindi svečių studentų veiduose, apžiūrint Baltarusijos knygų pa rodą, skirtą Baltarusijos knygų savaitei Lietuvoje. Bet dingsta juokas ir sustings ta šypsenos veiduose, prisipildo neapykan ta draugų širdys, skaitant pranešimus iš :eismo salės, kur teisiami mūsų broliškų respublikų liaudies priešai, žmogžudžiai. Nors ir trumpai svečiavosi pas mus BVZŪI studentai, tačiau, susipažinę su Vil niumi, liko labai patenkinti.
INTERVIU
vie ajoi
IIAUS VALSTYBINIO V . KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, TINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS
a nuo 1950 metų sak aky rat
■iudi tai
ZAGLADOS MINTYS JDINA IR STUDENTUS
> talkos kolūkiuose mes ir auditorijose susitinkame, ai, kad rankų pirštai ne irb jau gražūs tapo, delnuoispaudė keletas pūslių. ;ielok, bičiuli, jei kartais o sodžiaus gryčioj savo lę palikai. Prie progos i kelią atgalios. Jei taip, r vestuves atšokti sumakaip mūsų Algis M. ’alos 1-ajono „Aušros“ yje ketina kelti... dūkis Čia ne iš pirmau ti. Labiau jau prie vidu jų linksta. Tačiau žilo rai o sulaukę kolūkiečiai mus ėjo, kad prieš keletą me. IS ) ___________________________ kolūkio laukai brandino Tr ii gausesnius derlius. Jau si i■su savo skambiomis dailinksma muzika, šokiais ■x*x*x<xa
DENTUI-14 METŲ
t
me a
31
S1 li IK N ■H UI
fa zii
skvoje daugiau kaip tūkstančių studentų. Bet enas neturi tokios trumilografijos, kaip Zenia a. Ir tai suprantama, juk ats jauniausias sostinės ųjų mokyklų studentų Jam tik. . . keturiolika pavasarį, ketverials nieinksčiau negu jo bendra *> Zenia baigė vidurinę Uą. Jis sėkmingai išlaiojamuosius egzaminus ir priimtas į inžinerijos-flinstitutą. r mokykloje jaunuolis lomėjosi matematika, kad sugebėjimais stebino lį daug mačiusių pedaVIII—IX klasėse Žesisavino aukštosios ma ikos elementus Ir galėjo i spręsti sudėtingiausius inlus. pirmomis užsiėmimų uis aukštojoje mokyklonia puikiai Išlaikė įskalegzaminą iš tokio sudėkurso skyriaus, kaip latinė analizė.
Nr. 24 (435) 1962 spalio 19 d.
Kaina 2 kap.
TENKA SUSIMĄSTYTI buvo visur laukiamas. Ap žiūrose laimėdavo pirmąsias vietas, netgi rajono kultūrosšvietimo skyriaus pereinamąją Raudonąją vėliavą kelis kar tus į kolūkį buvo parsivežę. Deja, iš pasalų bandito pasiųs ta kulka išplėšė iš žemdirbių tarpo energingą ir sumanų kolūkio vadovą. Atvykęs įpė dinis iš karto atleido vadžias, ir taip prasidėjo begaliniai ne. sklandumai. Nenuostabu, jog „Aušros“ kolūkyje prie lauko darbų te sutikdavome tik vyrus, o mo terėles tematėme besikapstan čias su dukraitėmis savuo se aruose. Sunku apsakyti, su kokiu atkaklumu jų pasirodant laukė mūsų Eugenija A., Onutė, Stefa, Vitalija. Ir vel tui. Betrūko tik pagalvės nuo. taikingam pomlgiui, kol vi sus sapnus vienas kitam išsi pasakoję, prie siloso tranšėjų pasirodydavo I laukininkystės brigados vyrai su vikių pa krautais vežimais. Įsiprašėme krovikais, tačiau padėtis ne pagerėjo. Vyrai traukė dūmą po dūmo, o jau pasakoms ne buvo galo. Atsargiai pamėgi nome išsiaiškinti, kodėl čia abejingai žiūrima į visuome ninį ūkį. Ilgai atsakymo lauk ti neteko. — Kitaip buvo prie senojo pirmininko. Darbų nepasida lindavome. O dabar negi apsi moka plėšytis, kai darbadienis toks liesas. Nejaugi neįmanoma žem dirbius suburti į vieną darnų kolektyvą, pakelti visų suin teresuotumą, išugdyti meilę ir pagarbą visuomeniniam dar bui? Betrūksta čia tik geros va lios ir ryžto. Kolūkis teisėtai vėl galėtų lygiuotis su pir maujančiais. Drąsiai apie tai byloja Įsimintinas mūsų drau gystės vakaras po griūvančių kolūkio kultūros namų skliau tais. V Vienok, liūdnoka buvo skir tis su svetingais žemdirbiais, legendariniu Bielskio kalnu...
— Iki pasimatymo! Lauksi, me atvykstant ir kitą kartą, mojavo mums pasiliekantieji kolūkio kontoros gonkelėse. — Būtinai apsilankysime! — siuntėme atsakymą iš au tomašinos, neriančios į tolį ry to ūkanomis. S. ŠILEIKA II k. istorikas
MOKYKLA JAUNIEMS KOMUNISTAMS
Nauji mokslo metai at ėjo ir į visuomeniniais pa grindais veikiančias Uni versiteto mokyklas, specia lių užsiėmimų ratelius. Nuo spalio mėn. 13 d. prasidėjo paskaitos Jaunųjų komunis tų mokykloje. Ta proga mūsų korespondentas L BRAZIULIS kalbėjosi su drg. Alg. JAKAIČIU. — Papasakokit, prašau, apie jaunųjų komunistų mo kyklos tikslus ir uždavinius. — Jaunųjų komunistų mo kykla veikla nuo 1962 metų pradžios. Ją organizavo Uni versiteto partinis komitetas... Mokykloje jauniems komu nistams išaiškinamos partinio gyvenimo normos, TSKP na rio principai, pareigos ir pa našiai. Į mokyklą užsirašiusių buvo 120 žmonių. Tai visų fakultetų studentai, katedrų jaunieji dėstytojai — TSKP nariai ir kandidatai. — Kokios jaunosios komu nistų mokyklos paskaitų te mos“? — Organizavome susitikimą su TSKP XXII suvažiavimo
■X*X*X*X*X*X*X*X*X*X«
Musų garbė, musų orumas Mane, kaip ir daugelį mano drau gų, sujaudino N. G Zaglados ir J. D. Leonovo straips niai. Nenuostabu, kad Juose keliami klausimai įgavo platų atgarsi viso je šalyje, — juk Šiandien kaip nie kada anksčiau svarbu mūsų mora lės klausimui, svar bu, kad kiekvienas žmogus, tarybinis kur jis bedirbtų, visada prisimintų ir savo asmeninę atsakomybę už ko munizmo pastaty mą. Niekas už mus nepadarys to. ką turime padaryti patys. Paslklauskime ir mes, studen-
tai, savo sąžinę: ar viską padarėme? Kai kas gal nu sišypsos: atsirado mat optimistas. Aš tokiam draugui no rėčiau atsakyti: man gaila tavęs. Gaila tavęs, nes tu vienišas. Vienišas savo siekime savo gerbūvį kurti kitų rankomis. Pagal vok, kol nevėlu, kol gyvenimas ne praėjo pro šalį. Man krito į akis kurie faktas: kaiI mūsų ’vyresnių _ kursų studentai dir ba tik sau. Ir mo kosi gerai — tik sau. Ir diplominį rašo, kad sau gautų penketą. Toks drau gas į kvietimą dlrb-
— Ne veltui pas Jus sakoma: kas nebu vo Gedimino bokšte, tas nebuvo ir Vilniu je, — džiaugsmingai pripažįsta grupės komjaunimo sekretorė. — Atvažiuokit pas mus, mūsiškiams reikia kai ko iš jūsų pa simokyti ir net pasisavinti kai ką. Linki me sėkmės, brangūs draugai, moksle, vlmomenlniame darbe ir asmeniniame gy venime. Jūsų nuoširdumas ir dovanos pri mins mums jus ir jūsų žaviąją sostinę, vi lios dar ir dar kartą aplankyti jus. Bet dabar jūsų eilė, laukiame! —' sako ji at sisveikindama su studentų Profkomiteto ' atstovais. — Tegu mūsų trumpas vizitas bus prlęlastim, kad jūs atvykstumėte pas mus, — juokauja merginos. Paskutinį kartą spaudžiam draugų ranas. Laukiam laiškų. .. M. KARČIAUSKAS Studentų profkomiteto pirmininko pai aduotojas
tl visuomeninį darbą atsako: o kiek man už tai mokės? Kuo gi mes pavirtom po kelių mokslo metų? Argi nieko geresnio ne gavom, išskyrus prlvatlninkišką: tik sau? Man priešta raus, kad aš per lenkiu. Tačiau taip yra Ir jeigu norė site, galėsiu pateik ti ne vieną pavyzdį Pavardėm ir var dais Tegul draugai įsižeis. Bet mano nuomone, svarbiau sia ne mano ir ne tavo, o visų mūsų garbė ir orumas M. JURGELĖNAS Fizikos ir matematikos fakultetas
LINKIM SĖKMĖS! Komunistą Cesnavičių Vytą gerai pažįsta Universitete. Į visuomeninę veiklą jis įsijungė nuo pat pirmo kurso, Vadovavo fakulteto komjaunimo organizacijai. Draugai Išrinko principingą ir reiklų sau ir kitiems Vytą į Unl versiteto Komjaunimo Komitetą. Būdamas penktame poli tinės ekonomijos specialybės kurse V. Cesnavičius vado vavo Universiteto Studentų Mokslinei Draugijai, vedė seminarus, rašė diplominį. . . Pagaliau diplominis apgin tas, puikiai išlaikyti Valstybiniai egzaminai. . . Juk jiems buvo ruoštasi ištisus penkis metus! Tiek gilinantis į moks lą, tiek dirbant visuomeninį darbą. . . Šiuo metu praeita dar vieną ribą — Vytas išlaikė sto jamuosius aspirantūros egzaminus. Prieš akis plati moks linio darbo dirva. Palinkėkime sėkmės busimajam mokslininkui! STASYS
delegatu F. Bieliausku. Jis plačiai ir išsamiai papasakojo savo įspūdžius, pasidalino mintimis apie naująją partijos programą. Be to, neužilgo ko munistas S. Atamukas padarė pranešimą „Partijos nario tei sės ir pareigos“ — apie nau juosius TSKP Įstatus.
programą mes esame numatę pusantrų metų laikotarpiui. 6 dabar dar tik antro semestro pradžia. Pranešėjais mes kviečiame nusipelniusius, prityrusius partljos veikėjus, atsakingus partinių organų darbuotojus. Už lankomumą atsako kiek — Kokios naujovės šiemet? vieno fakulteto grupės seniū nai. Štai jų pateiktos paraiš — Šiais mokslo metais di kos su norinčių lankyti jaunų delių pasikeitimų nėra. Juk jų komunistų mokyklą sąra jaunųjų komunistų mokyklos šais. nūDŪDOaūaūūūūūūOOŪODŪODOŪDDDDDŪŪDaOOŪODnOŪŪODOOūDODDDO□□□□□□'
MEDŽIAGOS PĖDSAKAIS Atsakydamas Į jūsų straipsnį, kuriame buvo kritikuoja mi diplomantai-skolininkal („Sos!“, Nr. 21), galiu pranešti štai ką: Gamybinėje praktikoje esantiems V k. studentams dia lektinio materializmo egzaminas buvo paskirtas š. m. birže lio mėn., tačiau į egzaminą teatvyko mažesnioji kurso da lis. Paskyrus papildomą egzamino laikymo datą š. m. spa lio mėn. 11 d., visi neišlaikiusieji egzamino (išskyrus 3 stu dentus, negalėjusius atvykti dėl pateisinamų priežasčių) į egzaminą atvyko ir tuo būdu dabartiniu metu V kursas įsi skolinimą iš esmės likvidavo. L. SIMONAVICIUS Chemijos mokslų fakulteto dekanas
LIIIIIII) '
"'
v
s.
Draugai Mūsų dienų gyvenime, kai sprendžiami komunizmo pa statymo klausimai, labai svarbią reikšmę turi inter nacionalizmas, broliškas soli darumas su visų šalių dar bo žmonėmis, su visomis tautomis. Jis neatskiriamai susijęs su taikos išsaugoji mu. Visų pasaulio tautų dar bo žmonės domisi mūsų ša limi, gerbia tarybinę liaudį.. Tuo įsitikinome susirašinė dami su daugelio pasaulio ( šalių jaunuoliais ir mergino- < mis. y J 1 Kiekvienoje tautoje gyvena Į ■ nuostabūs žmonės. Net ir to- ( ! kioje šalyje, kaip militaristi- į nė Japonija, jaunimas nesu- į tinka su vyriausybės vykdo- < ma politika. Mano draugas iš Į Japonijos Eidži Kaeryjama, ( studijuojantis Nagoyos uni- Į versitete anglų kalbą, rašo, < kad jų universitete daugelis Į jaunuolių domisi Tarybų Są- j junga, yra sudarytos stu- Į dentų grupės, kur studijuo- Į jamas perėjimas iš socializ- J mo į komunizmą, prieštaravi- į mai tarp socializmo ir kapi- ( talizmo. Tokie studentai yra ) persekiojami. Pats Eidži, dar ( būdamas moksleiviu, prašė į paaiškinti skirtumą tarp so- ( cializmo ir komunizmo. Kiek S galėdama padėjau jam su- j prasti tą didelį santvarkų Į skirtumą. Dar tada Eidži ra- į šė, kad jis nekenčia kapita- į lizmo, ir mūsų tikslas turi ) būti bendras — kova už tai- ( ką. S Londono koledžo moksleivė Į Barbara D. domisi moterų Į 5 gyvenimu Tarybų Sąjungoje. < į Rašo, kad Anglijoje daugu- < ma moterų dirba, ir ji, bai-(
> gusi koledžą, toliau nešimo- į į kys, nes nėra sąlygų, o eis < s dirbti į įstaigą, fabriko j Bombėjaus šilko ) inžinierius Kantilel Sangbavi < domisi mūsų šalies mokymo S bei švietimo sistema, papro< čiąis. Jis pats dažnai pabrė> žia, kad kapitalistinėje Indi< joje daug lemia pinigai, to( dėl jo šalyje yra dar nemaj žai beraščių. Net ir pagarį ba žmogui priklauso nuo jo j turto. Susirašinėjimo pradžio(je Kantilal labai mažai žinoS jo apie Tarybų Sąjungą, toJ dėl susirašinėdama ne vien > tik sužinau apie kitas šalis, < bet ir kiti sužino apie mūsų ) tarybinę tėvynę. Moksleivis e iš Prancūzijos žan Mari į Moalie labai pamėgo Vilnių, ? kur] labai norėtų pamatyti, Į o kol kas turi tenkintis tik J atvirukų vaizdais. Jis rašo, į Jog dalyvauja demonstracijo> se, nukreiptose prieš OAS i veiksmus^ i Anglų kalbos mokytojas iš J > Hanojaus pabrėžia, Jog mūsų ' [ draugystė yra dalelė didžio- ] : sios viso pasaulio tautų drau-i ; gystės. Džakartos universite- j i to studentė Ong Lian len sva-1 ; joja pamatyti mūsų nuosta- ‘ ' biąją Tarybų šalį. 2u Zeng- i ching, Šanchajaus universi- j tete studijuojanti chemiją. < savo laiškuose pasakoja apie j Kinijos Jaunimo gyvenimą, savo universitetą. čekoslo- Į vakų darbininkei Večai Ha- į nonskovai taip pat viskas į įdomu apie Tarybų Sąjungą. Į Laukiami laiškai iš Leningra- < do moksleivės Ninos Davi- į denko, kuri ruošiasi atvykti j yiešnagėn Į Lietuvą ir nori į išmokti lietuvių kalbą. į Isitikinam, Jog kiekvienoje < Šalyje, kokia bebūtų Jos vals- t
tybinė santvarka, yra gerų draugų, kurie drauge su mumis kovoja už draugystę ir taiką. Negaliu likti abejinga ir nepergyventi, kai iš laikraščių sužinau, jog įvyko žėmės drebėjimas Japonijoje, potvynis Indijoje ar streikai Prancūzijoje. Ir aš tvirtai tikiu, kad taika, už kurią atkakliai kovoJame, bus išsaugota, nes Jos sargyboje stovi viso pasaulio tautų pažangieji žmonės, mūsų ir mano draugai.
E. URBANAVIČIŪTĖ
o.
imu 2
? < ) į > > > į Į j į ) S Į S
LAUKIAME ATSAKYMŲ!
„Tarybinio studento“ redakcija skelbia pirmąją savo anketą ir nori sužinoti Jūsų momonę žemiau pateikiamais diskusiniais klausimais, liečiančiais mokymo proceso tobulinimą ir priartinimą prie gyvenimo. 1. Kokius mokymo proceso ir metodų ne tobulumus Jūs pastebite? 2. Kokius Jūs matote akademinio darbo pagerinimo kelius? 3. Kas, Jūsų nuomone, svarbiausia, siekiant sustiprinti savarankiška studentų darbą? Ko kios Jūsų pastabos apie SMD vaidmenį, sprendžiant šį klausimą? 4. Kokias siūlote radikalias priemones va landiniam krūviui sureguliuoti? 5. Kokius netobulumus matote mokymo planavime (ar nėra prieštaravimo tarp pa grindinių ir papildomų dalykų apimties, dis ciplinų dėstymo tvarka, skaitomų kursų gau sumas, dubliavimas ir t. t.)?
S. Povilonio vadovaujami, anatomijos būrelio nariai — studentai L. Stoškutė, J. Spakauskaitė tiria studentų fizinio išsivystymo pasikeitimus. S. ASTRAUSKO nuotr. .♦ ♦—
MUSŲ šešiuose Universiteto bendra bučiuose gyvenamojo ploto yra 8.724 m„. Apgyvendinta šiais metais studentų stacionarininkų 2030, aspirantų — 40 ir dėsty tojų — 68. Be to, visų metų bė gyje kas mėnesi bus apgyven dinama apie 450 studentų ne akivaizdininkų. kas sudaro 2.588 žmones. Tokiu būdu vienam gy ventojui tenka 3,3 m2 gyvena mojo ploto, pagal nustatytą nor matyvą — priklauso 6,8 m,. Ne patenkintų pareiškimų, aprūpinatn bendrabučiu studentų sta cionarą 1962/63 m. m yra 439. Bendrabučiuose įrengti poilsio kambariai, trijuose iš šešių bendrabučių yra nedidelės bib liotekėlės. Visi bendrabučiai ra diofikuoti, turi televizorius, re guliariai išleidžiami sienlaikraš čiai, aprūpinti spauda. Bendra bučiuose asmeniniams reikalams Įrengtos skalbyklos ir elektri nės skalbimo mašinos. Visuose bendrabučiuose Įvesta dujos, yra dušai. Bendrabutyje Nr. 1 veikia valgykla, o bendrabutyje Nr. 5 valgyklos filialas, bendrabu čiuose Nr. 1, 2, 3 veikia bufe.tai. Visuose bendrabučiuose Įvestas centralinls apšildymas. Komisija laiko. Jog Universite to bendrabučiuose artimiausiu laiku, nevėliau lapkričio 1 d., reikalinga atlikti šie remonto darbai: Bendrabutyje Nr. 1 — su”emontuoti stogą, perklotl koridoriuose apie 30 m2 parketo, perdažyti virtuves ir dušų kambarius. Bendrabutyje Nr. 2 (Čiurlionio 1 /2) — užbaigti gyvenamų kam barių, koridorių ir bendro nau dojimosi patalpų profilaktini da žymą, sutvarkyti vandens nute-
BENDRABUČIAI (Iš Vietinio komiteto komisijos linai laiptų narveliuSv ir korido rius. ataskaitos) Bendrabutyje Nr. 6 (Universiteto l/2) — užbaigti pradėtą kapitalinį remontą. kėjimo vamzdžius ir pastatyti Atsižvelgdama į tai, jog Uni naują šiukšlių dėžę. studentų bendrabu Bendrabutyje Nr. 3 (Čiurlionio versiteto čiai yra perkrauti ir vis dėlto 27) — kapitaliniai atremontuoti žymi dalis studentų neaprūpina pusrūsyje esančius dušus (iki š. m. gruodžio 1 d.), kuo skubiau ma bendrabučiu, komisija laiko būtina, kad Universiteto Rekto užbaigti stogo ir vandens nute kėjimo vamzdžių remontą. Per ratas ir visuomenines organiza klausimą dažyti virtuves, bendro ’ naudo- cijos ryžtingai keltų jimosi patalpas ir dalinai kori- aukštesnėse organizacijose dėl: a) pastatymo sekančiais me dorlus. Bendrabutyje Nr. 4 (Ciurlio- tais viešbutinic tipo namo Uni specialis nio 25) — sustiprinti perdengi- versiteto jauniesiems mą virš 52 kambario, perdažyti tams — dėstytojams bei aspi rantams apgyvendinti; virtuves ir prausyklas. b) pastatymo artimiausiais me Bendrabutyje Nr. 5 (Čiurlionio 23) — užbaigti dušų remontą, tais naujų bendrabučių studen išdažyti virtuves, prausyklas, da- tams 1000—1500 vietų
■X*X*X*X*X*X*X*X»X*XB
T uriu padaryti aš Dar taip neseniai brandos laikiau atestato egzaminus, paskui stojamuosius. Ir štai aš esu Universiteto studentas. Dar besimomokydamas kykloje nutariau, jog studijuosiu tiks liuosius mokslus. Dabar mano svajo nės virto tikrove, Jau pačios pirmosios paskaitos parodė man, jog pa taikiau ten, kur traukė širdis. Kaip
įdomu yra susipa žinti su aukštąja algebra, matemati nės analizės pa grindais, kiekvieną rytą skubėti į pa skaitas ir kantriai siekti užsibrėžto tikslo! — Nesustok t»):s pasiektu, nepasiten kink tuo, ką žinai, o kol yra galimy bė, siek mokslo, ži nių, — dažnai sa kydavo man mama. Gal būt todėl, kad jos jaunystė
□
o □ □ □ □ □ □ □ o .□ □ □. □ □ □ □ □ □ □
„Tarybinio studento“ redakcija nutarė įvesti skyrelį, pa vadintą „Mūsų tribūna“, ir Jo skiltyse suteikti žodį įžymiau siems šalies ir respublikos mokslininkams bei pedagogams.
□
□ □ □
□ □ o o svečiuose akademikas P. S. Aleksandro a
Šiandien pas mus vas, žinomas tarybinis matematikas.
Žemiau pateikiamame straipsnyje mokslininkas specialių dalykų dėstymo Maskvos Universitete duoda konkrečius ir vertingus patarimus.
□ □ o
dalinasi o o patyrimu, □ □
□ o □
SoaooooaDOOOoanoDoooDoiiūOODDnoDooaaDDaoooDoooaoaa’iuonciooDaDDoe
Š esu paskaitinio dėsty mo universitete šalinin kas. Ruošdamas kiek vieną analizinės geometrijos paskaitą, Įdedu daug darbo, daug ir ilgai apgalvoju įvai rius medžiagos išdėstymo va riantus, įvairias Įrodymų deta les. Todėl nei viena paskaita nėra analogiška paskaitai, skaitytai praėjusiais metais, ir — juo labiau — nėra ko kio nors vadovėlio skyriaus atgaminimas. Taip ruošia savo paskaitas ir kiti mūsų profe soriai. Todėl jos ir išreiškia nuoširdžias, nors, gal būt, kuklias dėstytojo pastangas, o tokių paskaitų skaitymas su teikia studentui galimybę su sipažinti su individualiu moks liniu skaitančiojo matematiko patyrimu ir todėl į mokymo procesą Įneša emocialumo elementą, ir, reiškia, nors iš dalies — savitumą. Mes, profesoriai, savo paskaitąs stengiamės skaityti pagal galimumą gerai, kartais ne. šitai pasiseka, kartais Pačios blogiausios paskaitos tos, kurias galima būtų pa-
A
t. Kokius trūkumus pastebite praktikų or ganizavime? 7. Kokias turite pretenzijas atskiriems dės tytojams ir jų dėstymo metodikai? 8. Kokie svarbiausi trūkumai. Jūsų nuomo ne, visuomeninių disciplinų dėstyme? 9. Kokią vietą mokymo protese Jūs skiria te visuomeninėms organizacijoms ir akade minėms komisijoms? 10. Kaip Jūs žiūrite į straipsnyje „Ar ma. tėte Miečnikovo atvaizdą- pateiktus pasiūly. mus? Atsakymų medžiagą iliustruokite konkreJ čiais pavyzdžiais, analize, pateikite savo pa. siūlymus Rektoratui, dekanatams, visuomet, nėms organizacijoms. Atsakymus reikalinga prisiųsti iki š. n, gruodžio mėnesio 1 d. adresu: Universiteto 3, „Tarybinio studento“ redakcijai. Iš anksto dėkojame.
keisti patefono plokštelėm. Koks bebūtų jų turinys, jos gali ir turi būti pakeistos pa prastu vadovėlio skaitymu — būtent todėl, kad jose kaip tik ir nėra sąlyčio su vidine
prabėgo visai kito kiose sąlygose. Pri simenu, mama daž nai pasakodavo, kaip Ji norėjo mo kytis, tačiau nebu vo sąlygų. Ir dabar tai, ko ji negalėjo pasiekti, turiu pa daryti aš. Taip, aš turiu pateisinti i mane dedamas vil kad būčiau tis, naudingas savo Tė vynei, savo liau džiai. H. MIKUCKIS FMF I k.
Dažniausiai kaip tik šis sun kumas lieka nenugalėtas. Kar tais net prieinama iki to, kad į šias dvi puses žiūrima kaip į prieštaraujančias, neigian čias viena kitą. Man teko gir dėti tokius studentų samprota vimus: esą, galima arba klau sant suprasti paskaitą, arba užsirašinėjant jos nesuprasti. Tačiau noriu pabrėžti, kad vi siškai nieko nepasižymint sunku sekti ilgas samprotavi mų, matematinių pertvarky mų, formulių grandis. Iš ki tos pusės, viską užrašyti gali ma tik: mokant stenografuoti arba tuomet, kai paskaita pa verčiama diktantu. Aš reko-
Prieš eksperimentą. . .
tytos paskaitos, jie negali są moningai sekti ir konspektuo ti sekančios. Tuomet tik ir be lieka — rašyti diktantą. Medžiagos įsisavinimas turi būti nuoseklus, nuolat panau dojant vadovėlinę medžiagą. Todėl studentams nereikia pernelyg jaudintis, kai lekto rius pareiškia: ,,Stai mes ga vome tokias tai formules. Lengvų pertvarkymų (juos ga lite patys Įvykdyti arba su rasti vadovėlyje tokiame tai puslapyje) keliu šias formules mes galime užrašyti štai tokiu būdu. Toliau ir tyrinėsime kaip tik šitą pavidalą“. Kaip rodo patyrimas, tokios
Menas klausyti ir suprasti lektoriaus laboratorija, to są lyčio, kuris sudaro paskaitinio dėstymo prasmę. Tačiau šiandien aš noriu pakalbėti ne apie tai, kaip skaityti paskaitas, o apie tai, kaip jas klausyti ir užrašinė ti. Todėl, kad blogai klausoma paskaita — tokia pat bepras mybė, kaip ir blogai skaito ma. Klausymas ir konspektavimas — tai dvi vieno ir to pa ties proceso pusės. Svarbiau sias sunkumas — nustatyti tarp jų reikiamą pusiausvyrą.
menduočiau užsirašyti tik tai, kas svarbiausia. O svarbiausia — apibrėžimų ir teoremų for muluotės bei svarbiausi įro dymų momentai. Daugeliu at veju pakanka tik to, kas rašo ma lentoje. Bet tokie sutrum pinti užrašai galimi tik su vie na sąlyga: grįžęs iš paskaitų (pagal galimybę tą pačią die ną) studentas privalo išsiaiš kinti savo konspektus, iššif ruoti sutrumpinimus, jeigu reikia, pasižiūrėti Į vadovė lius, pasikonsultuoti su drau gais. Tik tuomet darbas atneš vaisius. Studentai gi stengia si viską atgaminti pažodžiui, nes nejtvirtinę prieš tai skai-
pastabos, nežiūrint jų tikslin gumo, iššaukia ne tik dalies auditorijos susijaudinimą ir nerimą, bet ir nepasitenkini mą. Su tuo reikia kovoti — būtent čia pasireiškia „mokykliškumas“, kuriam ne vieta Universitete. Dar viena maža, bet svarbi techninė detalė. Aš jau išreiš kiau apgailestavimą, kad taip mažai mūsų studentų tarpe paplitusi stenografija. Tačiau netgi jos nežinant, galima su kurti sutrumpinimų ir pagrin dinių terminų pažymėjimų sistemą. Tai labai lengva įvykdyti, nes matematinė kal ba standartizuota ir joje
pastoviai kartojasi vien tie patys žodžiai ir jų mos. Stenografuoti, apf taudamas prisipažįstu, ai nemoku. Tačiau dar stuc mo laikais susikūriau ka tokią „kambarinę steno ją“ ir ją naudojuosi ilgu tus. Užbaigiant — keli » apie dienos režimo suti mą. Kartoju: pagrindinė duktyvaus mokymosi U sitete sąlyga — nuo! darbas, nuo paskaitos pri skaitos per visą semestri nios, išmoktos tik egzį sesijos metu, neduoda | Vardan tokio mokymosi vertėjo stoti į Univerl B Dažnai iššaukiami net j rj gi rezultatai: pervargini ai Jo nebus, jeigu užsiėj re bus planingai išdėstomi I ii: bėgyje ir kaitaliosis sul ta pat planingu poilsiu, kč nuomone, būtinai reikal tą ir planingas fizinis I sll (kasdieninė mankštą, I Pa jiškas sportas). se Teisingai suplanavus I ap negalima bus kalbėti ai už R< stoką. Mano nuomone, I tU' kalbos iš esmės yra J kiJ grindo. Tai liudija mail sp, ties, mano draugų, ml dii patyrimas. Laiko stinga! Ka gyvenant vėjavaikiškai | ūle tuo reikia kovoti nuo pį pe mų studentiško gyvenini nų. P. ALEKSANDR< Ku
(PAGAL VIENĄ
rėjo didelius užrašus „Savanoriai darbams“, o qale ant platformų paruoštus kulkosvydžius. JULIUS Stasiūnas, Aleksandras Lapcikas, Pasiekus Vokietiją — vėl už vielų. Čia atėjo Stasys Romanovskis dirba Švenčionių ra Julius, Lapcikas su žmona, Jurgelevičienė su kū jono „Nemuno“ kolūkio lentpjūvėje. Ruo dikiu, Stasys Romanovskis, Leonas Gailiušas, šia lentas artelės statyboms. Viktoras Trakelis, Kazys Šmotas, Liudvikas Su Kartu dįrbant atrodo, kad jų rankose sto bačius — iš viso 20 adutiškiečių. Kaliniai buvo riausi kamienai sukasi it degtukai. Vyrai nori suskirstomi į atskiras grupes. pajusti kiekvieno rąsto svorį, lyg būtų pirmą Be žudynių kalinius užgulė ligos. Adutiškiekartą atėję į lentpjūvę. čiai, kaip ir visi, maistui gaudavo bulvių, van — Malonu dirbti. Čia — tai nę fašizmo praga dens, kartais duonos ir dvėselienos, o druskos re, — kartais jie šneka tarpusavyje. nedavė. Saulei tekant Julius Stasiūnas vedė bėrąją Nelaimės sekė viena po kitos.. . prie Kamaikos pasiganyti. Kai žmogus jau bu Vieną naktį sukliko verkti Jurgelevičienė. Ją vo bepaleidžiąs kumelę į paupį, staiga kažkas apspito būrys moterų, ir visos pamatė nebeju sušuko: dantį jos kūdikį. Vaikas buvo išsekęs, pamėlęs. — Haiti.. Vieno rytinio patikrinimo metu pasigedo Mari Juliukas apsidairė aplinkui. jos Jurgelevičienės. Miegamuosius patikrinęs fa Nuo kalniuko į jį žiūrėjo vokiečių kareiviai, šistų karininkas sušvokštė: atstatę šautuvus rankose, it pasiruošę šaudyti. — Mirė ta boba... Nusileidęs į papėdę, vienas šautuvo vamzdį įrė Po patikrinimo vokiečiai kaip ir kiekvieną kartą ėmė slankioti apie rikiuotes ir stumdyti mė į Juliaus pečius ir liepė eiti. Vokiečiai nuvarė Julių į turgaus aikštę Adu kalinius, o kai kuriuos išvedė sušaudyti. Kry tiškio miestelio centre, kur jau buvo daug žmo- žiuotasis šį kartą nepraėjo tyliai pro adutiškie čių būrelį. Fašistas pirštu dūrė Karoliui Šmotui į krūtinę ir tarė: — Eisi su manim. Vyrus nusmelkė šaltis. Baltarusis Šmotas norė jo atsisveikinti su Juliumi, tiesė jam dešinę, bet fišistas koja spyrė žmogui, ir kalinys parkrito. Paskui nelaimingasis atsikėlė ir nuleidęs galvą IIIIIIIIIUllIlIlIHIHIlIUIlilIlIlilIlIlIllIlIlIlHllllllllllllIllIIIIIlIlIlilIll! nuslinko į pasmerktųjų būrį. Tris savaites Adutiškio žmonės gyveno kon centracijos stovykloje, tris savaites grūmėsi su mirtimi. Atrodė, kad jų gyvenimas buvo skirtas tik mirčiai nugalėti, o jų laimė — tai pergalė prieš mirtį. Vieną dieną adutiškiečių užtvaros vartai atsi iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiimi darė iki galo. Visi turėjo išsirikiuoti. Šį kartą ėjo vokiečių turtuoliai, atvažiavę ieškoti darbo jėgos. nių. Kai kurie dar naktį buvo čia atvaryti. Vi Tą dieną į atskirus dvarus išsiskirstė visi sus apjuosę žiedu, saugojo ginkluoti kareiviai. Adutiškio žmonės. Julius ir Trakelis pakliuvo l Apie priešpiečius vokiečiai išvarė žmones iš Kamino dvarą, kur dirbo apie 300 koncentraci miestelio. Nakčiai juos sugrūdo į Švenčionių ka jos stovyklos kalinių. Ponas Dipelis už smul lėjimą, o rytojaus dieną visą minią varė į Svenkiausią pražangą žiauriai mušdavo žmones, silp čionėlius. Kolonoje ėjo jau apie keturi Šimtai nesnius sušaudydavo. žmonių, šonuose sekė ginkluoti vokiečiai. Jis ištisą dieną kalinius laikydavo d^rbe. Ju Švenčionėliuose buvo „Skirstomasis punktas“, lius net apalpdavo kartais, kraujas pasirodyda Čia vienus, tame tarpe ir didesnę pusę adutišvo pro burną, nosį. kiečių, uždarydavo vagonuose, o kitus nedide Pusantrų metų dirbo adutiškiečiai mušami, liais būreliais kažkur išvesdavo (apie tuos ir stumdomi, kol išvadavo juos Tarybinė Armija. šiandien niekas nežino). Kiek buvo neapsakomo džiaugsmo žmonėms, ko Greitai susirinkęs ešelonas išvažiavo Vilniaus vojusiems prieš mirtį ir vieną kartą atsikvėpu kryptimi, užleisdamas vietą kitiems vagonams. siems tyru laisvės oru! Lapcikas, Julius rugpjūčio naktį iš 25-osios į Tai štai kodėl taip anksti pražilo vyrai. Ne 26-ąją praleido vagone. Tą keturiasdešimt tre lengva, bet jie stengiasi pakelti kiekvieną rąsčiųjų metų naktį Vilniuje kelių ešelonų vagonai tą, lentą. buvo užkalti. Žmonės troško tamsoje. Jie pu — Dirbame dešimteriopai daugiau, juk sau, siau dalijosi paskutinius duonos kąsnelius ir, o ne fašistui. negaudami vandens, juos suvilgydavo savo kar piūklo daina. Ūžia kolūkio lentpiūvė, nuaidi čiomis seilėmis. Ji nuplaukia kolūkio laukais, Adutiškio gatvė Kitą dieną nuo pat ankstyvo ryto iš Vilniaus mis. Tai darbo ir taikos daina. Ją girdi visas po du ešelonus traukė į Lenkiją. Čia Julių, Lap- pasaulis, išskyrus buvusius fašistų generolus ciką su žmona, Jurgelevičienę su kūdikiu ir ki Vakarų Vokietijoje. Jie bijo išgirsti tą dainą, tus suimtuosius uždarė už spygliuotų vielų. Ke nes su daina kartu plaukia Stasiūno, Lapciko, lias dienas čia žmonės gyveno lietuje, kelias Ramanovskio ir tūkstančių kitų koncentracijų naktis miegojo ant žemės. stovyklų kalinių, gyvų ir žuvusių, prakeikimas Paskui kalinius vežė į stovyklą — fašizmo jiems. pragarą, anot adutiškiečių. Vėl visą dieną juos Daina vis plaukia, ir jos nesulaikyti... varė į ešelonus, kurie kiekvienas ant vagonų tuJ. JARMALAVIČIUS
FAŠIZMO PRAGARE
nuotykiu
i
Delnais sušildytas gyvenimas..
PASAKOJIMĄ)
apysaka
~ BERKUTfiS Antrasis skyrius BĖGIMAS aikštelėje nejud UOLOS rus lyg šešėlis stovėjo
žirgas. Kruopščiai apie kaklą apsuktos kamanos sakė, kad jo šeimininkas pratęs prie kalnų sąlygųpat. Žmogus gulėjo čia Bronzinis veidas, smulkutės raukšlelės apie truputį įkypias akis ir plikai nuskusta galva rodė jo mongolišką kilmę. Ša. 11a gulėjo šautuvas ir nudėvė ta kailinė kepurė. Žmogus lau kė. Jo akys nuolatos krypo į tą vietą, kur tarp baltų uolų slėpėsi kalnų tako siūlas. Nuriedėjo akmuo. Žmogus pakėlė galvą. Akių vyzdžiuo se atsispindėjo pilki viršūnę apgaubę debesys. Palengva jie užpildė visą žvilgsnio gelmę. Ranka iš lėto artėjo prie šau tuvo. Akyse sublizgėjo nerimo kibirkštėlės. Pirštai kietai su spaudė vamzdį. Žmogus Jau dinosi. Bet akys vėl apsiblausė. Kvėpavimas įgavo normalų rit mą. Šautuvo buožė atsirėmė į Petį. Žmogus taikėsi. Bet kas tai? Kur ilgai lauktas archaras? Kur smailiaragls ožys?
Ko dar labiau susiaurėjo įkypos mongoliškos akys? Tarp uolų pasirodė raitelis. Galėjai Įžvelgti atpalaiduotas kamanas — žirgas žinojo ke lią. Žemai nuleldąs galvą, jis kruopščiai rinkosi vietą kano poms. Raitelis snaudė. Staiga žirgas krūptelėjo, atsistojo piestu ir griuvo kartu su rai teliu į prarają. Žmogus net nesujudėjo, tar. tum šovė visai ne jis. Įsiklau sė. Nerimo kibirkštėlės ėmė gęsti. Kietai sučiauptos lūpos nusišypsojo. Žmogus pakilo. Priėjo prie žirgo, patapšnojo jo kaklą. Reikėjo bėgti. Žmogus pastebėjo grifų ne rimą. Jo aštrus žvilgsnis pavi jo ramiai sklendžiantį keistą paukštį ir akies mirksniu nu statė: berkutas! Žmogus žinojo, ką reiškia laisvas berkutas. Šį kartą paukštis nesirengė medžioti. Berkutas tolo nuo kalno. Nusirito akmuo. Žirgas iš gąstingai sužvengė, metėsi prie uolos. Melodingai skamb telėjo balnakilpės. įtraukęs galvą į pečius, žmogus prišlšliejo prie sta taus akmens, Įspaudė veidą į žalias samanas. Viršuje dusliai dundėjo.
Garsas buvo toks, lyg kad dau žytų vieną Į kitą dvi kalno dy džio minkštas pagalves. Didžiuliu šuoliu praskrido akmuo. Po jo pasipylė visa kruša. Lyg milžino rankos išcypė, sviesti, jie poškėjo, džeržgė, sukosi, skėlė kibirkš tis, dužo. Ir vis lėkė žemyn, peršokdami mažas uolas ir pa siryžę sutratinti didžiąsias. Akmenis pavijo sniego man tija. Balta masė virte virė. Kalno paviršius tartum iš silygino. Tik apie uolų išky šulius siautėjo sniego ir akme nų buranai. Pagaliau stichija aprimo. Žmogus atsiplėšė nuo uolos. Bėgtil Be kelio. Purus sniegas už lipdė prarajų plyšius.
SNIEGAS“ AUTORIUI) raštyje „Stotyje“, „Dabar tu. . .“ ir kt„ man atrodo, tik laikinas, pereinamasis ręiški-' nys. Kiek bebūtų stengiamasi garbinti filosofinę-lyriką (da-, bar tai madinga), tačiau man ji dažnai primena samprotavi mus sėdint ant minkštos sofos, šiltame kambaryje už rausvų užuolaidų. Kodėl taip sakau? Man atrodo, kad dauguma poetų peršoko konkretų žmo gų. O juk jo širdyję kaip tik šiuo metu ir vyksta aršiausia mūsų amžiaus kova, tikroji moralinio apsišvarinimo ir at gimimo revoliucija. Dabarties žmogus su skausmu atsisako praeities ir tik tuomet žiūri į ateitį. Komunistinės visuome nės gimimas nėra beatodairiš kai džiaugsmingas ir paradiš Mes ne vien tik jausmais, kas. Mūsų dienų žmogaus tra O, išėję į kelią, giškumas, tiksliau pasakius, Raumenim, optimistinis tragiškumas, sly Nudaužytais krumpliais gyvenimą jaučiam. pi jo viduje, o ne išorėje. Tai Eilėraščiuose „Akmeninė gimimo kančios. Ir jei mes motina“, „Siena, prie kurios to nematome — mes nuslys buvo šaudomi žmonės“, „By tame paviršiumi. la Nr. 2974“ Tavo pilietinis Aš tai parašiau galvoda aistringumas aiškus ir nedirb- mas, jog Tavo žvilgsnis kaip tinas. Tad nenuostabu, kad tik ir nukryps prie konkretaus, karo ir taikos motyvai rinki nyje skamba ryškiausiai ir kuriančio, kenčiančio ir gims įspūdingiausiai. tančio žmogaus, žmogaus, ku Abstrakčių sąvokų sukon riam lemta gyventi komunis kretinimas, rankų ir delnų įvaizdis padėjo atgaivinti By tinėje visuomenėje. Aš tuo tikiu, nes Tu puikiai lą Nr. 2974, įkvėpė rūsčią gyvybę akmeniniam Motinos žinai, kaip apgailėtinai atro paminklui, naujai ir kaltinan do tie literatai, kurie aklai čiai prakalbėjo siena, prie ku „filosofuoja“, dedasi protin gesni negu tikrumoje yra. rios buvo šaudomi žmonės. pagimdė Ir tai jaudina ne todėl, kad Kosminė tematika šie eilėraščiai parašyti ypatin daug eilėraščių, kurie prime gai meistriškai, kad jie nušli na „kosminį rūką“ — tai tik fuoti iki veidrodinio blizgesio. minčių nuotrupos, tariamasis Mums jie Įstringa atmintin to susimąstymas, neapibrėžtumas. dėl, kad juose keliamos gyve Prieš šią epidemiją negali at nimo aktualijos, kad Tu poeto sispirti tik grafomanai. rankomis palietei pačias Pirmasis rinkinys daugiau opiausias mūsų epochos prob siai turi biografinių elemen lemas. Tavo eilėraščius aš pri- tų. Jis panašus į autoriaus die ,slmenu eidamas pro brolių ka noraštį. Ir nors visa poeto kū pus, apgriuvusią sieną, Tavo ryba — savotiška žmogaus iš eilėraščiai skambėjo ausyse, pažintis — ji neturi būti klausantis vykstančio proceso, smulkmeniška, miesčioniškai kur teisiami paskutiniai fašiz nuosekli. Pilietiškai aistringų, mo mikrobai — impulevičiai stiprių eilėraščių fone gana ir matlukai. silpnai skamba „Melodija“, Tos temos buvo vertos Tavo „Senąją pirkią aplankius“ bei plunksnos! kiti panašaus turinio eilėraš O kas toliau? Toliau,' be čiai, kurie yra tik kažkur gir abejo, reikės pakelti tuos gy dėtų posmų variacijos. Tačiau venimo klodus, iš kurių iškas aš ne vien tik už pilietinę ly ti eil. „Rytmečio duona“ ir riką, aš už pilietį, suvokiantį kiti. mūsų epochos dvasią, jaučian Tu stiprus ir savitas, kur tį jos pulsą, savo širdyje tal tikrovę jauti ir vaizduoji daik pinantį reikšmingiausius mū tiškai. Čia iškyla aktualus mū sų gyvenimo momentus. sų poezijos klausimas — kos Pirmasis rinkinys be neiš moso platumos ar konkretus vengiamai motyvų, žmogus? Tai, be abejo, reikės pakartojimųtradicinių visuomet brandi ir Tau spręsti. Tavo knygoje na naujus daigus, kurie atei neapibrėžtas ir madingas „ne tyje turi duoti poetinį derlių. rimas“, kuris jaučiamas eilėŠešiasdešimt atnrieji Tau, Marcelijau, geri ir laimingi metai, — dvi gimimo datos, du džiagsmingi įvykiai. Tai, be abejo, Tau suteikė nemaža naujų kūrybinių jėgų, ir ti kiu, kad Tavo rankos, prisilietusios prie gyvenimo, para šys daug šiltų ir jaudinančių posmų. Sėkmės!
(VIETOJ LAIŠKO POEZIJOS KNYGOS „BALANDŽIO Matyt, šie žodžiai išsipildys Prieblanda. Skaitau Tavo eilėraščius. Jaučiu žodžių svo ateityje, kuomet išnyks tiesio rį. Aš girdžiu, kaip jie kren ginis „rankų“ vaizdas, bet pa ta Į tamsą. Žodžiai — tartum liks dabartinis vaizdo sodru grumstai po lietaus. Sunkūs. mas, plastiškumas ir kuomet Man jie patinka. Ir labiausiai „tūkstančiai tonų neišnaudo — kad juos sušildė rankos. tų jausmų“ užpildys erdvę Keista. Dažniausiai sakoma — tarp eilučių. Man atrodo, kad Tu, Mar „poeto širdies šiluma“. O aš „poeto rankų šilu celijau, stovi gerų ir Įdomių sakau ieškojimų kelyje, kad Tu tu ma“. Tai geras ir naujas jaus- ri kur eiti. Šios mintys liečia eilėraš mas. Mums nusibodo ir įky rėjo eilėraščiai — šarados, ei čių formą ir Tavo kūrybinę lėraščiai—balionai, eilėraščiai laboratoriją, kur ' dirbama su —abstrakcijos. Ir prasminga, žodžiais. O problemos? kai Tavo lyrinis herojus vis Aš visuomet' už poeto ten ką nori paliesti savo delnais, viską pasverti savo rankomis. dencingumą, už jo ryškią ir aiškią poziciją. Ir nuoširdžiai .. .lyg nesprogusį šovini, rankose laikėme drąsą... jaudinuos, kai Tu kalbi KoAš JĮ (džiaugsmą) lyg (brėžtą munacų gatvės vaikinų vardu, degtuką kai rašai: abiem delnais Saugau ir duodu kitiems pridegti. Anglimi ir kalkėmis Į mūsų delnus nenuplaunamai Įsigėrusi dabartis. Garso lašai varva tiesiog nuo pirštų. Lyg sugautą balandį Delnais gyvenimą šildžiau. Mes ateitį liečiame pirštais.
Tai Ištraukos iš šešių eilė raščių. Jų galima rasti ir daugiau. Ir kaip — toks pa sikartojimas gerai ar blogai? Kol kas gerai! Tai protestas prieš neapibrėžtumą, abstrak* tumą, tai išeities taškas ir in dividualybės išsaugojimas kū rybinio kelio pradžioje. Ir tai reikia branginti! Be tarpiškas tikrovės jiajautimas, sąlytis su ja pagimdė jaudi nančius posmus, geriausius rinkinio eilėraščius. Tačiau Tu, Marcelijau, taip pat, o gal būt daugiau teisus, kuomet sakai: Aš noriu be galo ne žvilgsniu, ne pirštais, o širdimi prisiliest prie
žmogaus.
Bėgti! Kitaip — pražūtis. Bėgti iš griūties zonos! (Akimirkai žmogus sustojo: žemai balti sniego upės liežu viai nešė juodą tašką —• jo žirgą. Žmogus vėl prisiglaudė prie uolos. Praūžė antroji griūties banga. Antra kartą uola iš saugojo gyvybę. Daugiau žmogus nebesustoJoBaimė sekė pėdom. Jis bėgo Ir bėgo, klimpda mas iki juosmens sniege. Už nugaros grumsnojo griū tis. Jis bėgo ir bėgo, vienplau kis, beginklis,, vienišas. Ir tokia pat klaiki baimė sekė pėdom.
>
j
Juozas NEKROŠIUS Chirurgijos būrelio na riai vivariume.
S. GAIGALO nuotr.
ELEKTRONINĖ MOZA Užsienio spaudoje pasirodė pareiškimai, kad pagaminta mašina, kurianti eilėraščius. Jos žodyniniame fonde skai čiais užrašyta daugiau negu milijonas klasifikuotų paqal temas žodžių. Mašinos pro grama numato rimavimo tai sykles. Viena Iš dainelių, kurias sukūrė elektroninė malina, gana populiari JAV. Ji vadi nasi: „Berta, paspausk myg tuką" ir dažnai transliuojama per radiją. „Elektroninės mūzos" paga-
roskopai leidžia kol kas ma tyti daleles tik šimtą kartų mažesnes už tas, kurias ga lima buvo įžvelgti anksčiau. Jau buvo stebimi virusai Ir stambios baltyminės moleku lės. Tačiau tai ne riba. Ga lima pasiekti didinimo, šimtą tūkstančiu kartų didesnio už tą, kuris buvo gaunamas op tiniuose mikroskopuose.
VISATOS DYDIS Optinių teleskopų pagalba tiriama Visata radiusu 2.10’ šviesmečių. Radioteleskopai
f
MOKSLO ĮVAIRENYBES minimas dar kartą jrodo pla čias galimybes, slypinčias elektroninėse mašinose. Kar tu skubame kai ką nuramin ti: mašina niekada nepakeis poetų. Gal tik labiausiai ne vykusius. ..
PASKUTINIAI SMŪGIAI
Pačių seniausių mūsų Ga laktikos žvaigždžių amžius siekia 6,5 milijardo metų. Me teoritų analizė rodo, kad Saulės sistema dviem milijar dais metų jaunesnė. Kopernikas Visatos centru padarė Saulę. Vėlesnieji kos mologai ir Saulę išstūmė iš centrinės padėties. O šiandien mes žinome, kad Galaktikos atsiradimo metu mūsų Sau lės sistema dar neegzistavo. Taip žūsta paskutinės geo centrinės Visatos koncepcijos liekanos. DIDINIMO RIBA
Naujausi elektroniniai mik-
Žodis apie knygą Knyga šiais laikais yra toks paprastas, visiems pri einamas daiktas, kad dauge lis ją laiko ne kuo daugiau, kaip būtinu mūsų civilizaci jos reikmenim!, paprastu iš radimu tarp daugelio kitų naudingų išradimų. Tačiau tai ne paprastas išradimas, bet toks žmogaus genijaus kūrinys, kuris pagimdė ir gimdo tūkstančius nuolat naujų išradimų. Knyga per duoda mokslo minti iš kar tos į kartą, iš kontinento i kontinentą. Sunku apskai čiuoti, kiek šimtmečių būtų atsilikusi mūsų kultūra, Jei žmonija būtų likusi be spaus dinto žodžio, jei Gutenbergas nebūtų išmokęs spausdinti knygų. Dėl to knygai reikia skir ti daugiau pagarbos negu bet kuriam kitam išradimui. Ne tik dėl to. Ji atveria mums ne tik nuostabų moks lo apšviestą pasaulį, bet ir leidžia pažvelgti iš arti i žmogaus dvasios gelmes. Ji ugdo mūsų charakterį, iš blaško nusivylimą ir įkvepia žmogaus vardo vertiems žy giams. Markso knygos paro dė išeiti is priespaudos ir skurdo, maži „Iskros" lape liai sukėlė milijonus žmonių sprendžiamajal kovai už švie sesnę ateitiKnygą reikėtų imti į ran kas Jautriai ir švelniai, taip kaip gyvą padarą. Tai ne tik todėl, kad ji kalba i mus žmogiška kalba, bet ir to dėl, kad Ją, kaip ir žmones, degino ant laužų. Degino „šventoji“ inkvizicija, degino Hitlerio barbarai, degino ir degina visokio plauko atža gareiviai. Ji — kankinė. Ar prisimena tai, ar pa galvoja apie tai mūsų jau nimas, aukštosios mokyklos auklėtiniai? Kai pamatai mū sų bibliotekos knygas ap draskytais viršeliai' ištisai pribraukytais, suplėšytais Ir visiškai išplėštais pus'apials, nyku darosi, kad tiek men kai tegerbia knygą mūsų jau nimas. Ne, ne visi tokie. Bet reikėtų, kad nebūtų nė vie no. Ad. VAITILAVICIUS
LV 11219
prasiskverbia dar giliau. Jų veikimo radiusas 10'° Švies mečių. 0 koks gi visos Visa tos dydis? Amerikiečių astro nomas Edvinas Cheblas tuo tikslu kelis metus tyrė atski ras dangaus sritis, kantriai apskaičiuodamas vidutini ma terijos kieki jose. Jis nustatė, kad Visatoje visumoje yra 0, 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 001 gramo ma terijos viename kubiniame erdvės centimetre. Šis skai čius leido apskaičiuoti Visa tos spindulį. Jis pasirodė esąs lygus 35 milijardams šviesmečių, t. y. 35.9,4627.10,2 = 331 190 000 000 000 000 000 000 kilometrų. NAFTA IR KONKURENCIJA
Žymiausi
Vakarų Europos
Tarybinio mokslo pasieki mai yra lydimi nuolatinio spaudos sprodukcijos didė jimo. Per metus vien tik Lie tuvoje yra išleidžiama keletas tūkstančių leidinių, kurių tarpe žymią vietą užima ir Vilniaus Valstybinio V. Kap suko v. Universiteto kolekty vo darbai. Jeigu 1951—1953 m. universiteto kolektyvas parašė 1164 darbus, (įskaitant knygas, žurnalų ir laikraščių str.j, 1954 — 1956 m laikotar pyje — 1351, tai 1957-11959 m. jų skaičius išaugo ligi 2.600, neįskaitant 140-ties verstų ir redaguotų leidinių. Šios trumpos apžvalgos tiks las — supažindinti Universite to studentus bei darbuotojus su keletu paskutiniu metu iš ėjusių knygų. Fizikos ir matematikos fa kulteto darbuotojai — docen tas V. PAULAUSKAS ir vyr. dėstytojas P. GOLOKVOŠCIUS išleido knygą „DIFERENCIA LINĖS LYGTYS“.!)
lygčių Šis diferencialinių kursas yra skiriamas Univer_____ ___ institu siteto .. ir „ pedagoginių tų fizikos ir matematikos fa kultetų studentams. Knygos autoriai pirmoje eilėje rėmė si Universiteto studentamsmatematikams skiriama dife rencialinių lygčių programa. Kartu atsižvelgta ir Į Univer siteto studentus-fizikus bei pedagoginių institutų studen tus, įtraukiant atitinkamus jiems skirtų programų klau simus. Paragrafų gale yra dedami išspręsti pavyzdžiai, kurių tikslas ne tik pavaizduoti teo riją, bet ir išmokyti studijuo jančius praktiškai pritaikyti diferencialinių lygčių Integra vimo metodus. Čia pirmiausia turima galvoje studentai-neaki vaizdininkai, kurie neturi pakankamai laiko to Išmokti pratybų metu. Lietuvos TSR Mokslų akade mija išleido prof. R. Jablons kio ir M. Jučo sudarytą doku mentų rinkini „LIETUVOS IN VENTORIAI XVII A.“ 2), kuris yra reikalingas istorijos šalti nis, nes iki šiol nėra paskelb ta nė vieno XVII a. tėvoninio dvaro inventoriaus: jie spaus dinami pirmą kartą. Tai ap sunkino Lietuvos feodalinių santykių raidos t'.trlnėjimus. Sudarant rinkini, naudotasi LTSR Centriniu archyvu, VilIĮ Paulauskas V. ir Golokvosčius P. Diferencialinės lyg tys. Red? V. Statulevičius. V., Valst. polit. ir moksl. lit. 1-kla, 1962. 387 su brėž.
geologai pareiškė, kad Siau n □
rės Jūros dugne slypi milži niškos naftos atsargos. Kaip žinome. Siaurės Jūra gana sekli, todėl galima sudaryti patogias gręžinių eksploataci jos sąlygas. Žinia apie naftą iššaukė karštligišką naftos kompanijų susidomėjimą. Jos išskyrė milžinišaks lėša^ pa ieškoms vykdyti. Siaurės Jū rą zonduoją specialūs ekspe diciniai laivai.
KUR RIBA? 1957 metais buvo gautas elementas Nr 102. Jo sukū rime dalyvavo tarybiniai mokslininkai su TSRS Moks lų Akademijos nariu-korespondentu G. N. Flerovu prieš aky ir amerikiečių mokslinin kai, vadovaujami Gleno Siborgo. Šiuo metu mokslininkai ke lia klausimą: kuris gi lan gelis paskutinis periodinėje Mendelejevo elementų siste moje? Manoma, kad žymiai sudėtingesniais taps elemen tai kažkur langelyje su nu meriu 137. O toliau? Tačiau nereikia užmiršti, kad periodinė lentelė gali vystytis ir j priešingą pusę, kad galimj elementai su „nei. giamals“ eilės numeriais (tu rima omeny Mendelejevo len telės užpildymas antiatomals). AR GALIMA GRĮŽTI 1 PRAEITĮ?
Mes nemokame sugrąžinti laiko. Tačiau kai kurie moks lininkai mano, kad kvantinės mechanikos lygtys, matomai, daleidžia laiko grįžtamumą. Jeigu tokio grįžtamumo mes nerandame makropasauyje, tai dar nereiškia, kad Jo nebus mikropasaulyje. Juo labiau, kad šiuolaikinė fizika parodė dėsnių, kuriu pagal ba mes aiškinam savo gyve nimo reiškinius, visišką ne tinkamumą mikropasaulyje — atome — vykstantiems procesams paaiškinti.
niaus Valst. V. Kapsuko v. universiteto, Mokslų akad. ir Lietuvos TSR Valst. resp. b-kos rankraštynais. Inventoriuose aprašomi dvarų trobesiai, dvaro žemės ribos, pasėliai, gyvuliai, iš skaičiuojami valstiečiai ir Jų prievolės, nurodomi sklypavardžial ir pavardės. Dokumentai spausdinami nesutrumpinant. Nurašant iš originalų ar Jų kopijų, nei tekstas, nei rašyba nekeičia mi. Pastaruoju metu pramonės
□ □ □ □ □ □ a □ □ a o □
□
□ □ □ c o □ a
□ □ □ o □ □ □ □ □ □ a □ o □ □ □ □ □
□
□ □ □ □ □ □ □ □ □ □
□ □
□ □
□ □ □ □ □ □ □ □ □ □
□ □ □
□ □ □ □ □ □ □ □ □ □ o □ □ B □ □ □ □ □ □ □ □ □
Istoriniais Dzūkijos keliais
ti vieną ar kitą ūkinės veik los pusę ir atskleisti vidinius rezervus įmonės darbui pa gerinti. Knyga skiriama studentams ekonomistams, pramonės įmo nių darbuotojams ir visiems kitiems asmenims, studijuo jantiems konkrečiąją ekono miką. Toksoplazmozė, palyginti neseniai išaiškinta infekcinė liga, virto problema medici noje. Ji domina daugelio spe cialybių gydytojus, ypač pe diatrus, akušerius, okulistus,
Universiteto
DARBAI A. JURČIUKONIENĖ
įmonių ūkinės veiklos anali zei skiriama vis daugiau dė mesio. Tačiau lietuvių kalba iki šiol dar nėra platesnio leidinio, kuriame būtų išdės tyta pramonės Įmonių ūkinės metodika. Tą veiklos analizės ” ‘ spragą užpildys Ekonomikos mokslų kand I. GOLDBLATO leidinys „SOCIALISTINIŲ PRAĮMONIŲ VEIKLOS MONĖS ANALIZĖ“. 3) Analizuoti socialistinių Įmo nių veiklą, reiškia įvertinti jų pasiektus ūkinius-finansi nius rezultatus, valstybinio plano vykdymą, nustatyti at skirų veiksnių-techninių, or ganizacinių ir ūkinių —Įtaką pasiektiems rezultatams, aiš kinti vidinius gamybos rezer vus, numatyti organizacinestechnines priemones, pade dančias šalinti trūkumus, ge rinti įmonės ūkinę veiklą. I. Goldblato knygoje ir nu rodomi šie pagrindiniai klau simai, konkrečiais pavyzdžiais pavaizduojama, kaip analizuo2) Lietuvos inventoriai XVII a. Dokumentų rinkinys. Suda rė K Jablonskis ir M. Jučas. V., Valst. polit. ir moksl. lit. 1-kla, 1962. 463 p. (Lietuvos TSR Mokslų akad. Istorijos in-tas).
3) Goldblatas I. Socialistinių pramonės įmonių ūkinės veik los analizė. V., Valst. polit. ir moksl. lit. 1-kla, 1962. 164 p.
kalp pavyzdžiui Smapkaitis — baigė savo gyvenimo kelią, su laukęs 75 metų amžiaus. Pamink le Iškaltos ir tarybinių partiza nų pavardės — Gerulauskas. An tanas ir Adomas Urbelionlai bei kiti, kurie irgi pateko Į fašistų žių kaimą. Tai didelis kaimas. nagus ir žuvo Pirčiupio kaimo Jame gyvena 147 šeimos. Kaime tragedijos metu — 1944 m. bir yra klubas ir''f>ū!kl aštuonmetė želio 3 dieną Po to aplankėme mokykla. Bet svarbiausia — nuo muziejų, įrengtą pradjnės mo širdūs šio kaimo žmonės, savo kyklos patalpose. Čia’ dirba LTSR akimis matę fašistų šaudomus nusipelnęs mokytojas Kazys Asnekaltus žmones, savo ausimis taška. Pirčiupyje Jis lšgyveiiu''3O girdėję degančių gyvų žmonių Ynetų h- gerai žino visą jo ist5? riksmą. Kiekvienas iš Jų. pasa rTJą?wIužTt!JuJe “TT3 mums papa kodamas apie tarybinius partiza sakojo apie Pirčiupio praeiti, nus, kalbėjo didžiuodamasis ju apie tarybinių partizanų veiklą^ kova prieš sužvėrėjusius fašistus? Po to visi kartu aplankėme par Tą pati vakarą aplankėme Ir tizanų žemines, kurių Rūdninkų netoliese esančius Valkininkus, girioje ištisos virtinės. Nepažinti dabar Pirčiupio. Jis kuriuose Irgi buvo šaudomi ne vėl naujas ir Jaunas, ir žmonės kalt! seniai, moterys Ir vaikai. Jame darbštūs ir jauni. Garbės Nakvot! grįžome vėl 1 Dargužiu lentoje šių dienų didvyriai — melžėja brigadlninkė O. Kaziukaimą. konytė, daržininkas A. Špokas, Gerai Išsimiegoję ant kvepian apdovanotas medaliu „Už šaunų darbą “ ir daug kitų. Visi jie čio šieno, papusryčiavę, išėjome „Pirčiupio“ kolūkio kolūkiečiai, Pirčiupio link. Iki Pirčiupio mus o jiems vadovauja sumanus pir irgi supo ta pati Rūdninkų gi mininkas drg. I. Babraitis. Vietoje sudeginto kaimo iškilo ria. Po valandos kelio mes Jau nauji gražūs gyvenamieji na buvome kaimo pakraštyje. Pir mai, tik šalia Jų stovi kryžiai, miausia į akis krito aukšta dzū primeną, koks baisus yra karas kės moters statula, kupina ne ir kad reikia dėti visas jėgas ir energiją, kad jis daugiau nie apykantos. skausmo ir liūdesio kada nekiltų. jausmo. Salia statulos stovi ak Iš Pirčiupio atkeliavome [ meninis skęstantis gėlių vaini Aukštutinius Panerius. Čia fa šistai irgi daug pasidarbavo, nai kuose paminklas fašistų aukoms kindami Vilniaus miesto ir kitus atminti. Jame iškaltos visų 119 gyventojus Gilios duobės ir mu Pirčiupio kaimo gyventojų, .ku ziejuje esanti medžiaga, kalban riuos gyvus sudegino fašistai,< ti apie 100000 žmonių sunaikini mą, galutinai užtvindo kiekvie pavardės ir jų amžius. Skaitai no krūtinę neapykanta karui, pa tas pavardes ir negali Įsivaiz rodo jo padarinius, žmonių aša duoti. kaip galima taip barbariš ras ir nelaimes, kurias iškentėjo mūsų liaudis. kai elgtis su niekuo nekaltais Iš Panerių vėl grįžome į na žmonėmis. Štai jauniausias iš jų mus. Bet grįžome netuščiomis, o — J. Jurgelevičius, džiaugėsi pa susipažinę su fašistų kruvinais sauliu tik penkias savaites? Sa darbais, su puikiais to krašto lia — jauna motina. Nesigailėjo žmonėmis, jų kova karo metu fašistai Ir žilagalvių senelių. su fašistais, ir dabartiniu Dzūki jos kaimo gyvenimu, žmonių rū pesčiais Ir darbais. ši etapą, kuriam būdingas to Kviečiame visus studentus lan lesnis nacijų suartėjimas Ir kytis istorinėse Lietuvos vieto visiška Jų vienybė. se. Aplankius šias vietas ir pa Norint įvykdyti ši uždavinį sikalbėjus su žmonėmis, kurie pas mus, reikėjo pasiaukojan čiai ir visapusiškai auklėti matė, pergyveno visus karo bai darbo žmones proletarinio in sumus, mes geriau pažinsime ternacionalizmo dvasia. tikrąjį karo veidą ir kartu visi LKP kovojo prieš visa, kas vieningai, su nauja jėga prisidė kliudė visų tautybių darbo žmonių savitarpio supratimui Sime prie visos pažangiosios ir bendradarbiavimui. Ji ryž žmonijos šūkio: „Karui __ ne!“ tingai kovojo prieš bet ko kius nacionalinės priespaudos Vyt. VILUTIS ir tautinių mažumų siundyTeisės mokslų fakulteto II k. studentas mo bei diskriminavimo pasi reiškimus, demaskavo vadina mąją „tautos vienybės" teori ją, buržuazinį „tėvynės mei lės“ supratimą, buržuazines REDAKCINĖ KOLEGIJA nacionalistinės organizacijas, skandžiusias vieningą darbo žmonių frontą. A. BERŽINSKAITĖS brošiū S. M. SPALIO MĖN. 22 roje „LKP VEIKLA AUKLĖ D. 20 VAL. VVU KOMJAU JANT DARBO ŽMONES PRO LETARINIO INTur.NACIONANIMO KOMITETE ĮVYKS LIZMO DVASIA’ 5) Ir patei JAUNŲJŲ ŽURNALISTŲ gia <’ duomenų « ... apie LieMOKYKLOS KLAUSYTOJŲ partijos Komunistųl tavos PASITARIMAS fašistinės diktatūreikiąį auklėjant ros sąlygomis, BUS PASKIRSTOMOS darbo žmones proletarinio in GAMYBINĖS UŽDUOTYS. ternacionalizmo dvasia, paro REDAKCIJA doma, kaip LKP atkakliai ko vojo prieš buržuazinį nacio nalizmą, fašizmą, už visų tau tybių darbo žmonių interna cionalinį solidarumą ir lygia Sekmadieni, 1962.X.21 teisiškumą, kaip Lietuvos Ko munistų partija ugdė meilę Aktų salėje įvyks Draugystės visam tarptautiniam proleta vakaras su LTSR Valstybinio riatui ir ypač pirmosios so Dailės Instituto studentais. cialistinės valstybės — Tary bų Sąjungos — darbo žmo nėms. Knygutę apie didįjį italų fi losofą materialistą D2ORDA1962.X.23 Įvyks spektaklis NĄ BRUNO 6) parašė dialekti nio ir istorinio materializmo Universiteto studentams (Zo kat. vyr. dėstytojas V. RADVIrlno drama „Draugai ir me LAVICiUS. Autorius pateikia tai“). Bilietų kaina 20—70 atskirus Dž. Bruno gyveni kapeikų. Bilietai gaunami mo faktus, charakterizuoja to meto visuomenines sąlygas, Kultūros klube ir pas bendra kuriomis susiklostė jo pasau bučių tarybų kultmasinlnkus lėžiūra Ir vystėsi mokslinė veikla, pasakoja apie Jo kla jones po svetimus kraštus, kovą su bažnytininkais ir ki tokiais reakcionieriais už nau ją pasaulėžiūrą, mokslą, tie są, apie bažnyčios susidoro jimą su Bruno bei Jo vaidme nį to meto mokslui ir filoso fijai.
EISĖS mokslų fakulteto antro kurso studentų komsujaunuolių iniciatyva rengtas dviejų dienų žygis istoriniais Dzūkijos keliais, Zygyje dalyvavo didelė grupė antro kurso studentų su savo kurso vadovu dėstytoju St. Vėlyviu priešakyje. Kaip tik tą dieną išaušo pui kus saulėtas rytas. Tuo mes labai apsidžiaugėme, ir pasiėmę visa, kas reikalinga žygiui, išvykome Iš Vilniaus i Dzūkiją. Važiavome traukiniu iki Klepočių stotelės. Išlipus iš traukinio, prieš mus at sivėrė platūs Dzūkijos laukai su plikomis ražienomis apraizgyto mis baltais voratinkliais. Tolumo je dunksojo paslaptinga Rūdnin kų giria, kurioje karo metais vel kė dideli būriai tarybinių parti zanų. Mes ir patraukėme jos link. Sakų kvapais ir pušų ošimu sutiko mus giria. Aplinkui tai į vieną, tai i kitą pusę vingiavo keliai, keliukai ir takeliai. Ku riuo dabar eiti? O mūsų tikslas tą dieną — pasiekti Dargužiu kaimą, iki kurio eiti bevelk pen kiolika kilometrų. Tas atstumas mūsų nebaugino, dar labiau pa kilo nuotaika, kada prie mūsų prisidėjo vienas pakeleivis, ei nantis mums reikiama kryptimi, gerai žinantis Rūdninkų girios keliu gijas, šnekučiuodamiesi Ir juokaudami mes leidomės tolyn. Pakeleivis daug ką papasakojo apie vokiškųjų okupantų žvėriš kumą, apie partizanų veiklą ka ro metais, na ir apie šių dienų gyvenimą, darbą Ir rūpesčius jo gimtajame Naujienų kaime. O kiek miške grybui Ir kaip malonu išrauti, radus Juodagal vį baravykąl J.ų mes prisirinko me pilną kuprinę. Atsisveikinę su pakeleiviu, po valandos kelio pasiekėme Dargu-
T
neuropatologus, psichiatrus, infekcionistus, parazitologus, epidemiologus, veterinarus ir iš dalies rentgenologus >r patanatomus. (vairiais tyrimus Įrodyta, kad toksoplazmozė turi įta kos vaisiaus patologijai, savai miniam abortui, negyvų kū dikių ir priešlaikiniam gim dymui, Įgimtam kūdikių ligo tumui, apsigimimams, aklumo, žvairumo ir psichinių ligų at siradimui. Kaip ir kiekvienoje naujo je problemoje, taip Ir čia yra daug neaiškių ir neišspręstų klausimų, prieštaraujančių nuomonių. P. ČIBIRAS knygelėje „TOKSOPLAZMOZĖ“ 4) su pažindina gydytojus-praktikus su šia nauja sudėtinga problema dabartiniame moks lo išvystymo etape. Skyreli „Akių toksoplazmozė“ parašė 1. Cibirienė. Knygos gale nu rodyta bibliografija (44 pavad.) Didingai skamba Tarybų Są jungos Komunistų partijos Programoje skelbiama tarybi nių tautų draugystė, broliš kas solidarumas su visų šalių darbo žmonėmis, su visomis tautomis. Išplėstinė komunizcionalinių santykių vystymomo statyba reiškia naują na
4) Čibiras P. Toksoplazmo zė V.. Valst polit. ir moksl. lit. 1-kla, 1962. 72 p. su Iliustr.
5) Beržfnskaitė A. LKP veikla auklėjant Lietuvos darbo žmones proletarinio in ternacionalizmo dvasia. (1927 — 1940) V , Valst. polit Ir moksl. lit. 1-kla, 1962. 150 p.
6) Radvilavičlus V. Džordanas Bruno. K.. Valst. ped. lit 1-kla, 1962. 47 p. (Mokinio b-ka).
1 I I I I I I I I I I I I I I I 1 1 I I i i i i i l i i i i i i i i i i i i i i i i
Rlnko ir spaudė LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. Nr. 7-79-17; •TAPHBHHMC CTyjlEHTAC* OpraH BnjibwoccKoro Toc. ynnBepcHTera («Cobctckh# cTyjieHT*), ajipec: r. Bhjh>h>oc, yji. yuMBepcmeTO, 3.
Užs. Nr. 5604