SU NAUJAISIAIS MOKSLO METAIS! visų Salių proletarai, vienykitesi
UcMLVBIDIS
scuDencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
Naujieji prasidėjo. Tiems, kurie pirmą kartą peržengė Alma Mater slenksti, teks išmokti daug
1982 m. rugsėjo 3 diena,
ko, o pirmiausia — studi juoti. Labai nelengva pa sisemti žinių iš gilaus mokslo šaltinio, tą gali pa tvirtinti kiekvienas, kam teko mokytis aukštojoje mokykloje. Todėl naujie ji mokslo metai — tai ne vien džiugūs susitikimai su studijų draugais. Ateina metas, kada stengiesi su skubti perskaityti visas reikalingas knygas, suvok ti daugelio tiesų esmę. „Gera pradžia — pusė dar bo", o kad ii būtų tikrai sėkminga, nuo pat pirmų jų studijų dienų brangin kime kiekvieną minutę, kurios paskui, sesijos me tu, gali pritrūkti. Bet da
penktadienis
Nr. 24 (1203)
Siame numeryje: TREČIASIS SEMESTRAS XXX
BEN DRADARBIAUJ A MOKSLININKAI XXX
STUDENTŲ FOTODARBAI
Kaina 2 kap.
FOTOINFORMACIJA
bar. pirmosiomis rugsėjo dienomis, dar negalvoji apie būsimąją sesiją. Da bar svarbiausia naujas paskaitų tvarkaraštis, ku ris žada susitikimus su dar tau nežinomais mokslo klausimais. O kur dar ki ti užsiėmimai — SMD, sa viveikla. studentiškos šventės... Kokie bus tie naujieji mokslo metai mū sų Alma Mater turbūt pri klausys nuo mūsų visu — jos vaikų... XXX
Apie iškilminga mokslo metų atidarymą skaitykite kitame laikraščio numery je.
ALMA MATER NORI DIDŽIUOTIS SAVO VAIKAIS Prof. dr. Jonas KUBILIUS VU rektorius
Gerbiami draugai ir kolegos, gerbiami svečiai, pradedame naujuosius mokslo metus — 404-uosius metus nuo Vilniaus universiteto įkū rimo. Nuoširdžiai sveikinu profesorius, dėstytojus, stu dentiją su šia gražia švente, linkiu naujų jėgų ir suma nymų, toliau žengiant ne lengvu mokslo keliu. Daugeliui iš mūsų naujųjų mokslo metų darbas prasidė jo kartu su vasara — vyko stojamieji egzaminai. Į Uni versitetą atėjo 3010 naujų narių; dieninio skyriaus stu dentais tapo 1830 jaunuolių, ’iems vasara buvo bene la biausiai įtempta. Užtat ir šio vakaro iškilmės — visų pir ma jų iškilmės. Mieli pirma kursiai, Universitetas nuo širdžiai sveikina jus ir džiau giasi, galėdamas būti jūsų Alma Mater — Motina Mai tintoja. Kiekvienas, ateinantis į aukštąją mokyklą, vienaip ar kitaip įsivaizduoja gyvenimą joje. Gaila, ne visada tas įsivaizdavimas būna teisin gas. Todėl pats pirmasis pir makursio rūpestis turėtų bū ti kuo greičiau susivokti įvai riame ir turtingame Universi teto gyvenime. Kad nereikė tų teisinti nežinojimu skau džių netekimų, kurie nė vie nais metais mūsų neaplen kia. Deja, esama tarp naujo kų tokio įsitikinimo, kad svar biausia įstoti. Toliau viskas savaime eisią. Savaime niekas neina. Tokio jėgų įtempimo, kaip per stojamuosius, gal ir nebereikia, bet reikia nuo latinio kruopštaus darbo, mo kėjimo reguliuoti savo laiką, kurio kartais, atrodo tiek daug esą. Mes nė nesitikime.
kad visi, atėję į pirmąją pa skaitą, po penkerių metų su sirinks į paskutiniąją. Tačiau nuostoliai galėtų būti ma žesni. Kasmet iš Universiteto pašalinama maždaug po 250 dieninio skyriaus studentų. Tik maža jų dalelė gali pa siteisinti objektyviomis ap linkybėmis. Dauguma pa prasčiausiai ne taip įsivaiz davo studento gyvenimą. Studentiškas gyvenimas, ar ba kaip patys studentai mėgs ta sakyti — studentavimas, apima viską: ir mokslą, ir saviveiklą, ir sportą, ir, su prantama, poilsį. Tačiau kar tais ši seka imama rikiuoti nuo kito galo, tada mokslas atsiduria paskutinėje vietoie, ir žodis „studentauti" pasida ro sinonimu žodžiui „tingi niauti". Tokiu atveju netrun kama prieiti liepto galą. Šita aritmetika ypač ak tuali pirmakursiams, kurie daugelis ateina tiesiai iš mo kyklos. Mokyklinis mokymas remiasi kasdieninės kontrolės principu. Aukštojoje mokyk loje ta kasdieninė kontrolė gerokai silpnesnė. Studentą mes laikome suaugusiu žmo gumi, kuris pats sugeba pla ningai ir sistemingai ruoštis ir kuriam gana du kartus per metus parodyti, kiek pažen gė. Ta laisvės iliuzija nere tą pirmakursį ir suklaidina. Po sunkios vasaros leidžia ma sau atsikvėpti, pasimė gauti naująja padėtimi. Nuo stabios rudens dienos nejučio mis bėga, žerdamos iš paskos geltonus lapus. Net nepa junti, kaip ima vienas ant kito gulti įsiskolinimai, kolokvijumai, įskaitos. Tada tokiam įklimpėliui ima ro dytis, kad visas pasaulis prieš
jį, kad jo žvaigždė nelaimin giausia. Baigiasi idilė, prasi deda drama. Gerai dar, jei su laiminga pabaiga. Jūs laisvai renkatės — sto ti į aukštąją mokyklą ar ne stoti. Su šituo kartu pasiren kate ir studentiškąją laisvę — sąmoningai ir be nuolatinio raginimo mokytis. Kitokios laisvės pas mus nėra. Visos šnekos, kaip neverta stengtis, kaip galima nusirašyti, ap mauti negudrius dėstytojus tėra vyresniųjų, dažniausiai antrakursių, noras sublizgėti prieš neišmanėlį „fuksą". Kaip nepasigirsi, jei tavęs klauso si. Pikčiausia, kad ne vienas patiklesnis ir pakliūva. Galų gale jeigu ir pasiseks kartą kitą prasmukti, ką gi šituo apgausite? Tik save. Todėl dar kartą norisi piiminti: nuo pirmųjų dienų stenkitės mokytis pastoviai, nuolatos, kad kuo mažiau bū tų forsavimo, sesijinės nemi gos. Ir taip iki pabaigos, nes visi metai vienodai sunkūs ir įtempti. Statistika rodo, kad didelė dalis studentų iš siskiria su Universitetu bū tent antrajame kurse. Jau iš to galite spręsti, ko verta bū na tariamųjų draugų išmintis. Jau dvidešimt penkti metai aš turiu malonumą oficialiai sveikinti pirmakursius su pir muoju rugsėju Universitete. Bet kiekvieną kartą iš naujo nustembu, kai po keleto mė nesių pamatau tuos pačius veidus susenusius, kažko kius išsikvėpusius, ateinan čius maldauti malonės palik ti studijuoti. Kur tas ryžtas, dvasios pakilimas, kuris pro baimę ir jaudinimąsi švietė
Nukelta į 2 psl.
Mūsų Alma Mater už mezgė draugystės ryšius su Frankfurto prie Mai no (VFR) J. Gėtės ir Adis Abebos (Etiopija) univer sitetais. Aukštosios mo kyklos keisis mokslinio ir pedagoginio darbo patyri
mu. delegacijomis. Vido Naujiko nuotraukose: Il galaikę draugystės ir ben dradarbiavimo sutarti pa sirašo Frankfurto prie Maino universiteto prezi dentas prof. dr. H. Kelmas ir VVU rektoriuj, prof. dr.
J. Kubilius, po draugystės ir bendradarbiavimo sutar ties pasirašymo kalba sve čias — Adis Abebos uni versiteto prezidentas nrof. dr. Mochamedas Dūri. „T. S." inf.
ALMA MATER NORI DIDŽIUOTIS SAVO VAIKAIS Atkelta iš 1 psl. stojamųjų egzaminų metu? Dingo, kaip ir tie spalvingi rudeniniai lapai. O gaila. Į Universitetą priimame ne tam, kad paskui atstumtume. Priimame mokytis, tobulinti save kaip specialistą, kaip asmenybę. Bet jei studentui šis reikalavimas per sunkus — tenka skirtis. Kaip ir kiekviena motina, jūsų Alma Mater ne tik myli ir lepina, bet ir moko, ir bara. Ir bau džia. Apskritai, šiuo klausiniu neverta daug kalbėti. Stu dento priedermė gerai mo kytis. Tai pagrindinis jo vertės matas. Studentai ir pa tys tai žino. Kas nori, suspė ja ir gerai mokytis, ir spor tu, menu, visuomenine veik la užsiimti. Suspėja ir sava rankiškai pasigilinti. Juk į Universitetą stoja gabiausie ji, baigę vidurines vien arba beveik vien penketais. Štai ir šiemet įstojusiųjų atesta to vidurkis 4,76 balo. O į kai kurias specialybes, kaip me diciną, praktiškai yra apva lus penketas. Mes džiaugia mės šituo. Tačiau kartu ir nuogąstaujame: ar ne per lengvai uždirbti tie penketai? Deja, visaip būna. Stojamų jų egzaminų neišlaikė net 1034 asmenys. Nepateko į Universitetą ir 50 medalinin kų, 155 baigę su pagyrimo diplomu. Nedžiuginanti ten dencija. Galime guostis, kad čia kaltas atsitiktinumas, jau dinimasis. ' Pažiūrėkime, kaip laikė pavasario sesiją per nykščiai pirmakursiai. Per nai į pirmą kursą priėmėme beveik 1000 jaunuolių, kurių atestato vidurkis 5. Tuo tar pu pavasario sesiją penke tais išlaikė tik 99 pirmakur siai. Užtat pašalinti teko 102 asmenis. Dar 166 likimas labai neaiškus. 160 studen tų sesiją išlaikė vien treje tais, nors per stojamuosius atrodo, kad trejetukininkai nė nežiūri į Universiteto pu sę. Čia jau atsitiktinumu nepasiteisinsi. Kaip matome, nuosmukis akivaizdus. Vėliau reikalai po truputį gerėja, mažėja at silikėlių, skolininkų. Iš šito galime daryti vieną pamokan čią išvadą. Jaunimas yra pa jėgus įvykdyti programos reikalavimus. Ar mes patys — mokytojai ir dėstytojai — kartais nedarome meškos paslaugos, lengva ranka rašy dami penketus ir tuo padėda mi susikurti iliuziją, kad jis viską jau žino, kad nebėra kur augti. Žinoma, aš nenorėčiau ap kaltinti nė vieno šioje salė je esančio pirmakursio, kad jis nevertas studijuoti Univer sitete. Atvirkščiai, mes vi si esame įsitikinę, kad įstojo patys verčiausieji, kad šiais metais pirmakursiai pateisins savo penketus, sesijas laikys geriau ir už baigiamuosius, ir už stojamuosius egzaminus. Tačiau apie panašius nema lonius dalykus verčia kalbė ti kartkartėmis pasigirstantys balsai, kad Universitete per daug reikalaujama, kad sun ku mokytis. Taip, Universitete mokytis sunku. Ir nebus lengva. Mokslas žengia pirmyn, ne paprastai sparčiai gausėja informacijos kiekis, liaudies ūkiui reikia vis kvalifikuotes nių specialistų. Aukštosios mokyklos programa apima tik nedidelę dalį mokslo ži nių, tik pačius svarbiausiuo sius dalykus. Norintiems nors šiek tiek labiau pasigilinti tenka daug dirbti savaran kiškai. Mokslas žengia pir myn, privalome ir mes eiti, nes stovėdami Vietoje, neiš vengiamai atsiliktume, tap tume nieko verta aukštaia mokykla, pasenusiais specia listais. Tai aksioma, ver čianti nuolatos didinti reika lavimus ir sau, ir studentams.
Universitetas . ruošia pla taus profilio specialistus, turinčius tvirtą teorinį pasi ruošimą. Šiandien neįmano ma iš aukštosios mokyklos išleisti gatavą specialistą tai ar kitai gamyklai, o tuo la biau mokslo įstaigai. Mokslo žinios, ypač praktinės taiko mosios, sensta taip sparčiai, kad neįmanoma ir neprasmin ga jas visas stengtis sukimš ti studentams į galvas. Svarbu suvokti sistemą, įsisavinti fundamentaliuosius mokslo pagrindus. Konkrečiąsias ži nias tenka kiekvienam indi vidualiai papildyti ir atnau jinti. Ir taip be paliovos. Todėl mes orientuojame stu dentą, kad mokytis reikės vi są amžių, kad studijos Uni versitete — ne diplomu už antspauduota išminties skry nia, o pirmas sąmoningas žingsnis į pažinimą, savos ieškojimų krypties, savo vie tos pasaulyje ir visuomenėje suradimas. O tai daug dau giau negu matematiko, eko nomisto ar filologo diplo mas. Suprantama, gilios savo dalyko žinios — pirmoji bū tina sąlyga formuotis asmeny bei. Dvasinio pasaulio skur dumo nepaslėpsi nei geromis manieromis, nei išoriniu apsi skaitymu, nei sugebėjimu apie viską po truputį pašnekėti. Tiesa, istorija žino laiko tarpių, kai šitoks išorinis universalumas, paviršutiniškas išprusimas buvo laikomas idealu, o užsiimti kuo nors rimtai ir iloam — niekingu ar net gėdingu dalyku. Tačiau tos epochos nugrimzdo į už marštį. Mūsų socialistinei vi suomenei nereikalingas paro domasis žinojimas. Antra vertus, mokslo ži nios savaime dar nedaro žmo gaus asmenybe. Galima būti geru savo dalyko žinovu, bet menkos kultūros, skurdžių dvasiniu interesų žmogumi. Neužtenka sukimšti i galvą mokslo faktus kaip objekty vias tiesas, jie turi tanti subjektyviais įsitikinimais. Būtina visapusiškai save ugdyti. Ne veltui egzistenci jos filosofija taip aštriai už sipuolė mokslą kaip nuasme ninantį žmogų. Ši problema tikrai egzistuoja. Gyvenimo technizacija, siaura speciali zacija neretai apriboja žmo gaus' interesus. Skurdina dva sinio pasaulio žmogų, kad ir turintį aukštąjį išsilavinimą, vargiai galima vadinti in teligentu. Inteligentui būdin gas kūrybiškas požiūris į sa vo specialybę, platus akira tis. Jam būdingas dorovinis maksimalizmas, mąstymo, jausmų, elgesio kultūra. Ap skritai, inteligentiškumas — visų pirma reiklumas sau. Svarbu kuo anksčiau įsinratinti reikalauti iš savęs mak simumo. Tik būdami reiklūs sau, turime teisę iš kitų rei kalauti. Deja, studentai ši tą dažnai supranta vienpu siškai: visi privalo man duo ti. manimi rūpintis, tik ne aš p’ts. Iškilus konfliktinei situacijai, greitai randamas pasiteisinimas: manimi nesi rūpino, Universitetas man nieko nedavė. Tokiu atveju turime teisę paklausti: o ar norėjai? Ka pats padarei, kad metai Universitete praei tų prasmingai naudingai tau ir visuomenei? Neretai būna atvirkščiai: studentas ne tik kad nieko neduoda, bet ir netausoia esamo. Nesaugo auditorijų, mokymo priemo nių, mokomosios aparatūros. Kenčia knygos. Kartais be lieka tik pečia;s traukyti, kai studentai sudarko, sulaužo tai, kas apskritai atrodo nesuoaHmima. 400 metų jubiliejui Universitetas labai susitvarkė, ’šoražė’o. Jau iš namo rvškėia studentu barbariškumo žvmės. Būkime šeimininkai. Turime gražų Universitetą—, saugokime jį! Partija ir vyriausybė ski
ria didelį dėmesį aukštojo mokslo vystymui, mokymo proceso tobulinimui. Ypatin ga reikšmė teikiama univer sitetiniam lavinimui kaip la biausiai atitinkančiam šian dieninės ir ateities visuome nės poreikius. Mokslo ir technikos revoliucijos sąly gomis sunku net numatyti, kokie nauji poreikiai atsiras po dešimtmečio kito. Jūs, kurie iš esmės dirbsite jau XXI amžiuje, dar šiandien turite ruoštis susidurti su iš principo naujais procesais, kokybiniais gamybos, moks lo, paties visuomeninio gy venimo pasikeitimais. Tam ruoštis — reiškia ugdyti sa vo kūrybines potencijas, for muoti save kaip mąstančią, ieškančią asmenybę. Be nuo dugnaus savo specialybės studijavimo, didelę reikšmę čia turi filosofijos, meno, apskritai visuomenės moks lų studijos. Profesinj pasiruo šimą turi lydėti idėjinė bran da. O ar galima vadinti inte ligentu tokį aukštąjį mokslą baigusį žmogų, kuris nė dvie jų sakinių negali suregzti taisyklinga gimtąja kalba? Nemokėti gimtosios kalbos — kas gali būti skurdžiau! Žinoma, būtų perdaug reika lauti tobulo mokėjimo. Ta čiau negalima pamiršti, kad kalbos kultūra — minties kultūra. O mąstymo kultūra — veiksmų, elgesio kultūra. Jeigu žmogus bet kaip kal ba, galime tikėtis, kad jis bet kaip ir dirba. Neatsakin gumas apsireiškia viskuo — tiek ištartu žodžiu, tiek pri imtu sprendimu. Reikia ugdyti savyje atsa komybės jausmą, pratintis gerai ir iki galo atlikti savo pareigą, savo darbą, koks jis bebūtų. Darbas yra viena iš esminių žmogų formuojan čių ir žmogų įvertinančių kategorijų. Neįmanoma įsi vaizduoti tokio darbo, kad ir grynai mechaniško, kuris ne darytų poveikio jį atliekan čiam individui. Žmogus pa laipsniui darosi toks, kaip jis atlieka savo darbą. Dirb dami atmestinai, atžagariom rankom, mes ir patys išglem bame, mūsų individualybės tarsi ima irti iš vidaus. Be vidinės disciplinos ir valios pastangų neverta nė svajoti apie didingus žygius. Dideli darbai prasideda nuo tų mažu ir ne visada įdomių priedermių atlikimo. Nuo savęs įveikimo. Idealu būtų, jei galėtume daryti tik tai, kas mums įdomu. Tačiau ne reikia pamiršti, kad didžiausi epochos atradimai yra sun kiausio, juodžiausio, kartais tikra; vergiško darbo vai sius. Ne veltui sakoma, kad visi nori mokėti, bet ne visi mokytis. Mokslas visų pirma vra darbas, dažnai nuobo dus. dažnai monotoniškas ir visada sunkus darbas. Ta proga norisi priminti visiems studentams, o ypač pirmakursiams aktualų daly ką. Baigę vidurinę, jūs ren katės profesiją, ieškote sau artimiausios, gabumus bei polinkius labiausiai atitinkanč:os specialybės. Jums pade da profesinio orientavimo kabinetai, supažindina atvi rų durų dienos, pataria tėvai ir pažistami. Nepaisant viso to. neretai pasitaiko, kad iaunuolis — vienas greitai, kitas po metų ar net dviejų studijų — pajunta sėdęs ne i savo roges. Lengviausias kelias — mesti ir bandyti iš naujo. Tačiau kas gali ga rantuot, kad antrasis pasi rinkimas bus tikras. O jeigu ir taip, vis tiek nebesugrąžinsite prarasto laiko, išeik votos energijos. Pagaliau ir valstybei nemenkas nuosto lis tokie perbėginėjimai. Čia ir verta prisiminti, kad įdo mumas neateina iš karto, o tik pasiekus tam tikrą žino jimo lygį. Dažnai tenka pa
tirti, kad studentas, iš pra džių manęs ne ten pataikęs, vėliau pamilsta pasirinktąją sritį ir nebenori į nieką jos keisti. Tokiais atvejais tikrai nereikia skubėti su griežtais sprendimais. Iš visos širdies linkiu jums, jaunieji kole gos, pasirinktose studijose surasti save, tacįa ir savvje atskleisite dar nesuvoktas potencijas. Šie metai labai reikšmingi tarybinei liaudžiai. Artėja TSRS įkūrimo 60-osios meti nės. Vilniaus universitetas turi ilgaamžes internacionali nes tradicijas. Bet tik Tary bų valdžios metais jis paty rė tikrąją tautų draugystės jėgą. Vyresnioji karta gerai prisimena, kokį palikimą mes gavome po hitlerinės okupacijos. Broliškų respub likų mokyklų ir mokslo įs taigų padedamas, Vilniaus universitetas sparčiai užsigydė karo žaizdas, išaugo ir suklestėjo. Ir šiandien be vaisingo kūrybinio bendra darbiavimo neįsivaizduojame mokslo pažangos. Tarybų Sąjungos jubiliejų sutikime naujais mokslo ir mokymosi laimėjimais! Valstybė ir universitetas stengiasi sudaryti kuo Pa lankesnes sąlygas studentams dirbti. Nuolat stiprėja mate rialinė bazė. Gausėja apara tūros ir modernių įrengimų. Net humanitarai vis dažniau naudojasi technikos palaugomis. Gausėja gerų vadovėlių. Vis efektyviau taikomos įvairios techninės mokymo priemonės. Studentai lavinasi ne tik mokomosiose labora torijose, bet ir dalyvauja mokslinių laboratorijų darbe, ūkiskaitinėse sutartyse. Vei kia mokomasis skaičiavimo centras. Didelę naudą duoda audiovizualinės laboratorijos, skirtos užsienio kalboms mokytis. Begaliniai išminties lobiai sukaupti Mokslinėje bibliote koje, saugančioje per keturis milijonus tomu knygų ir rankraščių. Galima sakyti, kad prie šitos versmės pra sideda ir baigiasi žmogiška sis pažinimas. Svarbu su rasti takus į jį. Didžiausias Universiteto turtas — jo žmonės. Kad ir kiek būtų techninių naujo vių, kad ir kokius tobulus išleistume vadovėlius, j ie niekada nepakeis gyvo dės tytojo žodžio. Tuo labiau dėstytojo, turinčio ne tik gilias savo dalyko žinias, bet ir didelę erudiciją, autorite tų, gyvenimo patirtį. Moky tis yra iš ko. Be antraeili ninkų, dabar Universitete dėsto 97 profesoriai bei mokslų daktarai, 642 kandi datai ir docentai. Turime įspūdingų laimėjimų dauge lyje mokslo sričių. Tvirtą autoritetą yra išsikovoję ma tematikai, didžiausią dėmesį sutelkę į tikimybių teoriją ir jos taikymą. Ne mažiau gar sūs fizikai: teorinės ir pus laidininkių fizikos, spektro skopijos, lazerių specialistai. Didelį darbą dirba lituanis tai. Jų reikšmingiausi tyrinė jimai svarbūs ne tik baltis tikai, bet ir indoeuropiečių, bendrajai kalbotyrai. Dauge lio išradimų autoriai yra Universiteto chemikai. Ne vienoje srityje yra tarę nau ją mokslo žodį medikai. Svarbią teorinę ir taikomąją reikšmę turi gamtininkų, ekonomistų tyrinėjimai. No rėdami būti objektyvūs, turė tume paminėti kiekvieną fakultetą ir katedrą, nes vi sur yra rimtų specialistų, vyksta intensyvūs moksliniai’ ieškojimai. Patys studijuosite — patys pamatysite, o '■ai ir prisidėsite. Kasmet gerėja studentų buities sąlygos. Statomi vis nauji bendrabučiai. Įvairėja laisvalaikio praleidimo gali mybės. Laisvalaikis — ne šiaip sau laiko leidimas nie
ko neveikiant. Tai ir jėgų atstatymas, ir labai svarbi savęs tobulinimo, asmenybės ugdymo galimybė. Ne veltui mūsų valstybėje tiek daug dėmesio ir lėšų skiriama ak tyviam poilsiui organizuoti, Mes žinome, kad studentai yra labai užimti. Antra ver tus, nemažą dienos dalį jie' leidžia savarankiškai. Svarbu' kuo naudingiau eikvoti šitą savarankišką laiką. Ne pa slaptis, kad ne visi tai su geba. Būna ir taip, kad stu dentas pasiruošia rytdienos užsiėmimams, o toliau ir ne bežino, ko nusitverti. Todėl geriau iš pat karto pasidai ryti,, ką siūlo garsieji mūsų meno saviveiklos kolektyvai, kūrybiniai būreliai, sporto klubas, kitokie klubai, drau gijos, visuomeninių profesijų fakultetas. Negaliu visko iš vardinti, nesiimu agituoti, kur geriausia, įdomiausia. Kiekvienas turite savo po linkius, ir manau, kad kiek vienas norintis rasite dirvą jiems pasireikšti. Šitaip jūs ir įdomiai laiką praleisite, ir daug sužinosite, ir savo su gebėjimus išbandysite. Čia jums gali padėti komjauni mo organizacija, studentų profsąjunga. Stenkitės paimti iš Univer siteto viską, ką jis gali duoti. Atsiminkite, kad Uni versitetas yra didelis kolek tyvas, jame vyksta intensy vus ir įvairus kultūrinis gy venimas. Baigę ne vienas dirbsite mažesnėse įstaigose, mokyklose, kur nebus tokio plataus pasirinkimo. Gali tekti ir patiems organizuoti. Iš jūsų — garsaus savo kul tūrinėmis tradicijomis Uni versiteto auklėtinių — lauks, ką sugebate šalia savo tie sioginio darbo. Šitam reikia sąmoningai ruoštis. Reikia pasakyti, kad daugu ma mūsų auklėtinių vertai reprezentuoja savąją Almam Matrem. Tikiu, kad ir Jūs būsite verti jos garbingo vardo. Svarbus studentų veiklos baras — dalyvavimas vasa ros statybiniuose būriuose. Juose išeinama gera pilietiš kumo mokykla. Tai ypač ak tualu jaunimui, ateinančiam tiesiai iš vidurinės mokyklos ir dažniausiai teturinčiam gana miglotą vaizdą apie gamybą, apie darbo žmogų. Partija ir vyriausybė skiria didelį dėmesį šiam studentų judėjimui, labai jį vertina. Mes turime ieškoti naujų formų ir būdų efektyvinti studentų paramą liaudies ūkiui, stengtis, kad vasaros statybiniai būriai tikrąja prasme taptų trečiuoju se mestru. Ką gero šią vasarą nuvei kė, kur pabuvojo, mums pa pasakos patys trečiojo se mestro dalyviai. Savotiškas vasaros darbų tęsinys bus rudens talkos kolūkiuose. Šiais metais joms tenka ypatinga reikšmė: nartija numatė ilgalaikę progra mą labai pakelti žemės ūkį, pagausinti žemės ūkio pro duktų gamybą. Mūsų visų — tiek studentų, tiek dėsty tojų — pareiga konkrečiais darbais prisidėti prie šios didingos programos įgyven dinimo. Esu įsitikinęs, kad ir šį kartą studentija pasiro dys tik iš gerosios pusės. Eina 404-ieji metai nuo Vilniaus universiteto įkūrimo. Jau tik vyresniųjų kursų studentai beprisimena, kaip
ruošėmės pažymėti Universi teto keturių amžių sukakti, kaip buvo dirbama ir kaip džiaugiamasi, kai ėmė ryškėti atgimstantis senųjų rūmų grožis. Jūs vaikštote po egzotiškus kiemelius ir skliautuotus koridorius ir gal net nepagalvojate, ką jie mums primena, apie ką kalba ir kuo įpareigoja. At sisėskime po Didžiojo kiemo arkomis ir pamąstykime, kas yra Universitetas, kas mes jame esame. Universitetas — tai ir didingi senieji rūmo ir erdvūs naujieji. Tai ir mi lijonai jame sukauptų kny gų. Suprantama, tai jo žmo nės: profesoriai, dėstytojai studentai. Ne tik dabar dir bantys ir studijuojantys, bet ir vakar, prieš dešimtmetį, visais amžiais jame buvoję, nors mažyte kruopele prisi dėję, kad Universiteto var das skambėtų. Universitetas — tai ta gyvoji ieškojimų dvasia, amžinas veržimasis į priekį, tobulėjimo poreikis. Pagaliau Universitetas — tai gyvenimo nuostata, ati tinkama vertybinė orientacija. Studijų laiko jūs niekada nebeišbrauksite ne tik iš savo, bet ir iš Universiteto gyvenimo. Todėl kiekvienam turi rūpėti, ką į jį įrašysite. Nuo šiol jūs esate seniau sios Tarybų Sąjungos aukšto sios mokyklos studentai. Tai daug kam įpareigoja. Visų pirma — būti vertiems šim tų ir tūkstančiu jūsų pirmta kų, kartais labai sunkiomis sąlygomis kūrusių šią moks lo šventovę, garsių mūsų dienų mokslininkų, iškėlu sių pradininkų svajonę į ne regėtas . aukštumas, visos di dingos epochos, kurios kūrė jai jūs esate ir būsite. Jei sugebėsite šitaip žiūrėti i Universiteto studento var dą, kurį šiandien gaunate, tikrai nereikės sakyti, kad studijos tebuvo penkeri au ditorijose prasėdėti metai. Mes reikalaujame iš jūsų daug. Bet kartu ir jums sa kome — reikalaukite iš mū sų, neduokite ramybės dėsty tojams, vadovams, tada vi siems bus įdomu. Nieko nė ra blogesnio už tingų abe jingumą gyvenimui. Univer sitetą kuriame mes patys, ir nuo mūsų didele dalimi pri klauso jo šiandieninis vei das. Linkiu visiems jums dide lių svajonių, dvasios neri mo, užsispyrimo ir ryžto ne pasiduoti liūliuojančiai kas dienybės srovei. Ne veltui Universiteto kūrėjai ant se nosios observatorijos sienos užrašė: „Būkite paniekinti, žemės rūpesčiai: iš čia ky lama į žvaigždes". Tik dide lis tikslas iškelia žmogų virš kasdienybės. Mes tikime, kad jis atvedė jus į Univer sitetą, tikime, kad sugebėsi te puoselėti ir įgyvendinti savo svajonę. Kaip ir kiek viena motina, jūsų Alma Ma ter nori didžiuotis savo vai kais.
^yvu Kokia vasara geriausia? Turbūt kiekvienam ii vis kitokia. Vieniems ii — poilsis, kitiems — sunkus darbas, išsunkiantis daug prakaito. Būtent tokia va sara — pirmoji studentiš ko darbo — buvo dauge liui SSB „Kernavė-82" na riu. Bet nenuvylė vasara fiziku. O jais nenusivylė kolūkis, kuriam talkinin kavo. Okio vadovai juo kauja, kad tokia statybos brigada, oi, kaip pra verstu, tokiu geru darbi ninku labai trūksta. Ne baltarankiai, pasirodo, tie studentai. Per dvejus me tus FF studentai pastatė 250 vietų veršidę (ja pra dėjo statyti SSB „Kernavė81". o šiemet SSB „Kerna vė-82" pabaigė). Statiniui buvo suteiktas komjau nuoliškos kokybės ženk las, pabaigtuvių diena iš kilmingai pritvirtintas pa čioje matomiausioje vieto je. Taip ivertintas fizikų darbas. Bet tai — ne vie nintelis SSB veiklos rezul tatas. Būrys — vienas iš geriausių respublikoje. Įvykusiame Vilniaus zonos
būrių sąskrydyje užimta J Kernavę buvo suvažiavę tik linksmino kolūkiečius pirmoji vieta. Linksmasis visų fizikų SSB atstovai. SSB „Kernavė-82" nariai. dinozauriukas — būrio Galbūt prisimenant FI-DI Jų pagalbos prireikė lau kuose, todėl būrio nariai surengė 6 talkas. .. .Jau pasibaigė studen tiška vasara. Bet jei pa klausime SSB „Kernavė82" narių — būrio vado Alvydo Zabolio, komisaro Arvydo Andrijausko, Aido Vaišnoro, Artūro Juodka zio, Vygando Adomaičio ■IIIIIIM ir kitų — kur geriausia būtų praleisti kita vasara, ženklas — įpareigojo fi Kernavės gyventojams bu jie turbūt atsakytų — Ker zikus ne tik gerai dirbti, vo pademonstruotas var navėje. bet ir neužmiršti puikių lių rijimas ir kitokie fizi Renata PAJĖDAITĖ Fizikos fakulteto tradicijų. kiniai atrakcionai. Bet ne
Vasara geriausia Kernavėje
Pirmoji studentiška Visą liepos mėnesį VVU prekybos fakulteto SSB „Turistas" dirbo Vilniaus turistinėje bazėje. Būrys negausus: be vado, tik 14 mergaičių. O atsakomybė darbe didelė: juk svarbu, kad kiekvienas turistas ne tik išsivežtu malonius Įs pūdžius i mūsų sostinę, bet ir gerai pailsėtu. Todėl ir stengiamės dirb damos valgykloje ar tvar kydamos namelius. Liepa... Saulė... Karš tis. .. Keturios merginos keldavosi pusę aštuoniu. Iki pat vėlyvo vakaro joms reikėdavo kaip bite lėms suktis po virtuvę, kad būtu patenkinti ir virtuvės
darbuotojai, ir svečiai. Vakare, nežiūrint, kad sunkus darbas išsekino jė gas, ketveriukė grįždavo su daina. Taip, tik daina, muzika padėdavo išlikti žvalioms, kupinoms opti mizmo. Nemažiau buvo atsakin gas ir merginu, kurios tvarkė turistu namelius darbas. Būdavo džiugu girdėti, kad turistai iu darbu būdavo patenkinti. Bazės vadovybė nepa miršdavo savo jaunuiu pagalbininku. Buvo orga nizuojamos ekskursijos, išvykos. D. ARMONAVlClŪTĖ PF II k. studentė
Žurnalistų praktika Liepos-rugpjūčio mėne siais pirmojo kurso žurna listai atliko mokomąją gamybinę praktiką LKP CK leidyklos spaustuvė je. Busimieji spaudos darbuotojai susipažino su visu laikraščio paruošimo ir išleidimo ciklu, prade dant straipsniu korektū ra, baigiant laikraščio spausdinimu. Dirbdami pamainomis po dvidešimti dienu, pirmakursiai žurna listai greitai isisavino patikėtą jiems nelengvą ir atsakingą darbą, pavaduo dami daugeli darbininku.
NUOTRAUKOJE: „Kernavė-82" darbininkai.
STUDENTAMS - ATOSTOGOS, MOKSLININKAMS - DARBYMETIS Sabina RENC VDR Jenos F. Šilerio universiteto daktarė Manęs paklausė: „Kodėl Jenos F. Šilerio universiteto vyresnysis dėstytojas nutrauk tų dviem savaitėm anksčiau savo vasaros atostogas? Ko jis važiuotų j Vilniaus uni versitetų, kol dar studentai mėgaujasi besibaigiančios vasaros malonumais?" Atsa kiau: „Nuo 1979 m. Jenos ir Vilniaus fizikai kartu gvil dena ultrasparčiosios lazeri nės spektroskopijos proble mas. Metodika registruoti di naminius spektrus ultrafrumpais lazerio impulsais, sukur ta Vilniaus universiteto astro nomijos ir kvantinės elekt ronikos katedroje, vadovau jant docentui A. Piskarskui,
TREČIASIS SEMESTRAS
tiek tobula, kad toje labora torijoje verta dirbti dienų ir naktį, žiemų ir vasarų. Per studentų atostogas dirbti pa rankiau — galima ilgesniam laikui atvykti j Vilnių, nesk riaudžiant Jenos studentų". Konkrečiau. Labai maža pasaulyje laboratorijų, kurios turėtų tokias unikalias ir universalias galimybes tirti ultrasparčiuosius procesus di deliu tikslumu. Mūsų bendrų tyrimų tema — dinaminiai procesai dažų tirpaluose. Ty rimai vyksta treji metai. Jau pavyko išsiaiškinti įvairius sugertų šviesos fotonų ener gijos disipacijos dažuose mechanizmus. Išsiaiškinti šiuos
procesus svarbu todėl, kad norint keisti kurias nors dažų savybes, būtina suprasti, kas kų lemia ir kų kaip keičia. Tyrinėjami fotografinių me džiagų sensibilizatoriai. Moks linis derlius buvo patiektas tarybinėse, vokiškose ir tarp tautinėse konferencijose ir visur juo buvo labai domi masi. Autorių kolektyvas: Romas Danielius, Roaldas Gadonas, Algis Piskarskas ir Sabina Renč. šių tyrimų pa grindu paruošta mano dak tarinė disertacija, o dabar kaupiama medžiaga R. Ga dono kandidatinei. Šiomis pa skutinėmis rugpjūčio dieno mis (ir naktimis) S. Renč, R. Gadonas ir V. Krasauskas su kaupė įdomios eksperimen tinės medžiagos apie mažų molekulių judesius. Tai to kios gamtos paslaptys, kad išplėsti jas tapo įmanoma tik naujausios lazerinės tech nikos dėka. Grįžus j Jenų, ža du sutvarkyti rezultatus, jų
pagrindu išsiaiškinti fiziki nius dėsningumus ir paskelb ti juos urbi et orbi. Paslaptys! Nuo pirmo kur so studentai žino, kad skys čio molekulės dalyvauja Brauno judesyje, vykstančia me dėl molekulių dūžių. Vi diniai molekulės judesiai — vibracija ir rotacija — vyks ta daug didesniais už Brau no judesį greičiais. Sųveikos tarp molekulių metu moleku lės keičiasi būtent šia vidine energija. Lazerio spinduliu žadinam dažų molekules ir stebim, kiek molekulių per tam tikrų pikosekundžių skai čių prarado gautų iš laze rio energijų. Taip skaičiuo jama sužadintos molekulės gyvavimo trukmė — dydis nusakantis, kaip greitai vie nos molekulės perduoda sa vo vidinę energijų kitoms, įdomiausia problema: surasti konkrečias sųlygas, kuriomis tyksfa be nuostolių energijo. mainai tarp molekulių. Tai gali būti perspektyvu kuriant Saulės energijos akumuliato rius.
Asmeniniai įspūdžiai!
G. BURBOS nuotraukoje: dr. S. Renč ir aspirantas R. Gadonas prie stendo.
Ast
ronomijos ir kvantinės elekt ronikos katedroje labai gera dirbti — čia ne tik automati zuota' pikosekundinės spekt roskopijos aparatūra eksperi mentų protarpiais galima pa likti „prižiūrėti" skaičiavimo mašinai), bet ir auksinių rankų žmonės. Gal perdaug jauni, kad būtų tiek patyrę! Labiau siai vertinu nuoširdžių dis kusijų atmosferų, beatodairiš kų savo kolegų meilę moks lui, mokslinei tiesai. Kas toliau! Aš Vilniuje gy venau ir dirbau jau 6 kartus. Dalyvavau abiejose Vilniaus lazerių mokyklose. Tai bran gūs ir nepamirštami pasaulio lazerininkų forumai. Norė čiau dalyvauti visose busi mosiose Vilniaus lazerių mo kyklose. Norėčiau atvykti bendrai padirbėti dar daug kartų. Malonu bus matyti vilniečius svečiuose Jenoje. Mūsų bendras darbas turi gilias šaknis ir gausius pum purus.
Dauguma žurnalisčių stu denčių darbavosi korek tūros skyriuje, ofseto, brošiūravimo ir stereotlpavimo cechuose. Vyriškos rankos labai buvo reikalingos rotaci niame ceche, kur reikėjo ir nemažos ištvermės bei fiziniu iėgu. Leidyklos spaustuvės vadovybė ge rai įvertino studentu dar bą. visi sugrižo tęsti stu dijų su praktikos atlikimo lapeliais. Virginijus KAROSEVlClUS II kurso žurnalistas
„Negaliu be dainos... — Turbūt pasakytu kiekvienas Universitete akademinio mišraus cho ro dalyvis. O kaip kitaip? Juk i repeticijas, kurios vvksta triskart per savai tę, niekas varu nevaro. Tačiau tie, kurie dali savo laisvalaikio skiria šiam sunkiam, bet įdo miam darbui, nesigaili. Juk kaip malonu pajusti, kada daina tikrai suskam ba! .. Šią vasarą akademinis choras stovvklavo Molėtų rajono Giedraičių tary biniame ūkyje. Dvi savai
tes padirbėjome ūkyje, o kartu ir pailsėjome. Okis mums sudarė geras sąlygas repetuoti. Vasaros stovykloje išmokome daug nauju dainų, dar labiau susidraugavome. Už šia stovyklą esame dėkingi choro vadovams, o vpač vyriausiajam choro vado vui Broniui Jankauskui. Ir vėl rugsėjis, vėl stu dijos, repeticijos. Pirma sis choro pasirodymas naujaisiais mokslo metais — koncertas pirmakur siams Sporto rūmuose. Sonata LESKAUSKAITĖ
DĖMESIO: KONKURSAS TEBEVYKSTA Universiteto komjaunimo komitetas ir „Tarybinio stu dento" redakcija paskelbė ra šinio ir fotonuotraukos kon kursų, skirtą VU studentų būrių judėjimo 25-mečiui, tema „Trečiasis semestras". Kviečiame dalyvauti visus, dirbusius trečiojo semestro statybose bei kolūkių talko se. Rašiniai gali būti įvairių žanrų ir apimties. Fotonuo traukų formatas — 13X18. Geriausi darbai bus spaus dinami „Tarybiniame stu dente" ir premijuojami; or ganizuosime geriausių nuo traukų fotoparodą.
I vieta — kelionė į užsie nį su tarptautiniu SSB. II ir III vietos — Garbės raštai ir vertingos dovanos. Rašinius Ir nuotraukas (su negatyvais), nurodę savo pa vardę, vardą, fakultetą, kur są Ir specialybę, pateikite adresu: Universiteto 3, „Ta rybinio studento" redakcija (CR, III aukštas, 55 kamb.), konkursui „Trečiasis semest ras". LLKJS Universiteto komitetas, „Tarybinio studento" redakcija, Universiteto SSB štabas
DATOS
K. JABLONSKIS: TEISININKAS IR ISTORIKAS Šių metų rugpjūčio 23sios kalendoriaus lapelyje parašyta: „Sukanka 90 me tų, kai gimė (1892) Konstan tinas Jablonskis. lietuvių mokslininkas istorikas, Lietu vos TSR nusipelnęs mokslo veikėjas. Mirė 1960 m." Pri dursime: K. Jablonskis •— ne tik istorikas, Lietuvos TSR MA akademikas, bet ir teisi ninkas, ilgametis Vilniaus V. Kapsuko universiteto Tei sės fakulteto profesorius, ku riam, beje, taip pat rūpėjo ir filologijos, bibliografijos, net botanikos problemos. Pasiryžęs tapti teisininku, K. Jablonskis 1911 m. įstojo į Maskvos universiteto Teisės fakultetą ir buvo jį bebai giąs, bet sutrukdė karas ir mobilizacija. Dėl ligos paleis tas iš kariuomenės, jis 1918 m. sugrįžo j Vilnių. Čia 1919 m. sausio mėnesį tary binė vyriausybė jį paskyrė kuriamo Valstybinio archyvo vedėjo pavaduotoju, bet šią veiklą greitai nutraukė Vil nių užgrobę lenkų interventai. Balandžio mėnesį. K. Jablonskis pėsčias pasiekė Kauną ir čia ėmė dirbti tei sinį darbą buržuazinės Lietu vos įstaigose. Aukštąjį išsi lavinimą įgijo 1933 m., bai gęs Kaimo universiteto Tei sių fakultetą.
Gyvendamas Kaune, visą laisvą nuo tarnybos laiką K. Jablonskis pašventė savo krašto praeities tyrinėji mams. Prasidėjusi ir ilgą lai ką vykusi mėgėjiško, su tie sioginiu darbu nesusijusio domėjimosi krašto istorija forma, K. Jablonskio veikla dėl pasišventimo, nepaprasto darbštumo ir atkaklumo pel nė ne tik visuotinį pripaži nimą, bet ir ilgainiui pasie kė aukštą profesionalumo lygiJis išvaikščiojo visą Lietu vą, surado iki tol nežinomų akmens amžiaus stovyklavie čių bei sudarė jų mokslinę dokumentaciją, surinko di delį archeologinių iškasenų rinkinį. Bet labiausiai K. Ja blonskis pamėgo archeografinius tyrinėjimus. Sarbu pažymėti, kad K. Jablonskio susidomėjimas Lietuvos istorija liečiančia dokumentine medžiaga netu rėjo savanaudiško pomėgio bruožų. Archyvų, kaip istori nių šaltinių bazės visada buvo ir yra viena būtiniausių sąlygų sėkmingiems praeities tyrinėjimams. Rūpinimosi ar chyvais svarbą tais laikais nulėmė konkrečios politinės aplinkybės, dėl kurių Lietu vos istoriją liečią šaltiniai buvo išsklaidyti ne tik Lie
tuvoje, bet ir už jos ribų — Tarybų Rusijoje bei Lenki joje. Negana to, pačioje Lie tuvoje išlikusi šio pobūdžio medžiaga išsimėtė daugelyje vietų, nemaža jos dalis — privačių asmenų rankose, karo metu okupantų buvo iš grobstyta ir sunaikinta. K. Jablonskis tapo vienu iš nepaprastai reikšmingo darbo — rinkti, tvarkyti bei tyrinėti archyvinę medžiagą — Lietuvoje entuziastų ir pradininkų. Pirmiausia reikėjo gelbėti senuosius dokumentus, Pir mojo pasaulinio karo metais vokiečių okupacinės valdžios pareigūnų išparduotus vie tos gyventojams kaip maku latūrą, trūkstant įvairios pa skirties popieriaus. Tuo rei kalu K. Jablonskis kreipėsi į buržuazinės Lietuvos admi nistraciją ir pasiekė, kad Kauno miesto ir apskrities karo komendanto įsakymu buvo uždrausta archyvinę medžiagą naudoti_ kaip vyniajamąjį popierių, o gyven tojai įpareigoti ją perduoti atitinkamoms įstaigoms. Taip pasisekė išgelbėti dalį su naikinimui pasmerktos me džiagos. Po to K. Jablonskis valstybiniams rinkimams ėmė rinkti apleistų dvarų archy vus bei bibliotekas.
Su nemažesniu entuziazmu K. Jablonskis tyrinėjo ar chyvinę medžiagą. Jis pa ruošė ir 1934 m. paskelbė pirmąjį buržuazinėje Lietuvo je archyvinių dokumentų rinkinį „XVI amžiaus Lietu vos inventoriai". 1930 m. buvo paskelbti pirmieji K. Jablonskio moks liniai straipsniai, nuo kitų panašaus pobūdžio darbų skyręsi istorinių šaltinių, kuriais autorius pagrindė svarbiausius savo teiginius, priedais. Beje, tokia archy vuose surasta medžiaga K. Jablonskis nesavanaudiškai dalindavosi ir su kitais au toriais. Pamėgtajam darbui K. Ja blonskis skyrė kiekvieną laisvą valandą. Ir tik jau ta pęs plačiai pripažintu archeo grafijos specialistu, 1935 m. jis pakviečiamas į Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą neetatiniu lektoriumi. Atkūrus Lietuvoje Tarybų valdžią, K. Jablonskiui buvo sudarytos sąlygos pasišvęsti istoriniams tyrinėjimams. Jis ėmė dirbti Lietuvos TSR MA Istorijos institute ir jame dirbo visą likusį gyvenimą — direktoriumi, sektoriaus vadovu, vyresniuoju moksli niu bendradarbiu.
Svarus K. Jablonskio in dėlis į Lietuvos feodalinio laikotarpio istorijos mokslą. 1958 m. jam, kartu su gru pe kitų istorikų, už Lietuvos TSR istorijos kurso I tomo parengimą paskirta Respubli kos Valstybinė premija. Dau giausia K. Jablonskis savo moksliniuose darbuose dėme sio skyrė XVI a. Lietuvos valstiečių socialinei-ekonominei ir teisinei padėčiai iš aiškinti, jų įbaudžiavinimo procesui bei klasių kovai nu šviesti. Pažymėtini jo dar bai ,skirti Lietuvos kultūros istorijos tyrinėjimų rezulta tams apibendrinti. Žymią K. Jablonskio mokslinio paliki mo dalį sudaro archyvinių dokumentų publikacijos. Be to, jis buvo daugelio moks linių darbų bei publikacijų redaktoriumi. Daug jėgų ir energijos ati duodamas istoriniams tyrinė jimams, K. Jablonskis visą laiką išliko profesionalus teisininkas, ryšių su teise niekada nenutraukė. Iki Ta rybų valdžios Lietuvoje atkū rimo dirbęs teisininko prak tiko darbą, nuo 1940 m. ru gsėjo 1 d. jis skiriamas Vil niaus universiteto Teisės fa kulteto docentu, o netrukus, atsižvelgiant į jo pasiekimus moksle, Lietuvos TSR Švie timo liaudies komisaras su teikė K. Jablonskiui profeso riaus mokslinį vardą (šį vardą 1948 m. jam patvirti no Aukščiausioji atestacinė komisija nrie TSRS Aukšto jo mokslo ministerijos).-
Po hitlerinės koupacijos atkurtajame Vilniaus univer sitete prof. K. Jablonskis buvo pirmuoju Teisės fakul teto dekanu, dirbo Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedros vedėju, vėliau — tos pačios katedros profeso riumi. Savo gilias žinias jis perteikė busimiesiems teisi ninkams, dėstydamas TSRS valstybės ir teisės istorijos bei Lietuvos TSR valstybės ir teisės istorijos kursus. Profesorius labai domėjosi Teisės fakultete atliekamu moksliniu-tiriamuoju darbu, padėdavo mažesnį patyrimą turintiems bendradarbiams vertingais patarimais, prin cipingomis ir reikliomis di sertacijų, monografijų ir kitos mokslinės produkcijos recenzijomis. Įsitraukusiam į istorinio pobūdžio tyrinėjimus, prof. K. Jablonskiui nebuvo sveti mos ir nūdienos teisinio gy venimo aktualijos, jis akty viai dalyvavo ruošiant įsta tymus. K. Jablonskį pagrįstai savu laiko ir teisininkai, ir istori kai: profesorius puikiai mo kėjo derinti teisininko prak tiko ir pedagogo veiklą su istoriko tyrinėtojo veikla, nė vienos jų nelaikydamas ant raeile. Sąžiningai, kruopščiai atliekama ji pelnė profeso riui puikaus savo darbo ži novo šlovę. Doc. Mindaugas MAKSIMA ITIS, Vaida MANKEVlClUTĖ, TE V k. stud.
Palikusi mums malonius prisiminimus iškeliavo vasara. O su ia pasitraukė ir gėlėtos pievos, švie žiai nupjauto šieno kvapas, laukt) žaluma. Lauksime jų sugrįžtant. O šiandien žvilga rudenio rasos lašai išsidraikiusiuose laumės plaukuose — voratinkliuo se. Prasideda ruduo. Prabėgusios vasaros groži re gime G. Bendaravičiaus, A. Gudelio ir A. Šatkaus nuotraukose
1
f
u
II
S
K
T
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 800714, išduotą MF studentei Jūrai SMILGAITEI, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 761690, išduotą TF studentui Laimiui VAITKUI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 810173, išduotą MaF studentui Rimgaudui AUKSELIUI, laikyti negalio jančiu.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 16114. Iškilioji spauda, spaudos lankai. Tiražas 4500. Užs. Nr. 2315 LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1 aTapnūHHHC CTyAeirrac» («Cobctckhh cTyAeHrs) — oprau napncoMa, petcropaTa, KOMirreTa AKCM Ahtbu, npocpKOMa opAeHOB TpyAOBoro spacnoro 3BaMeHH h Apy»6bi HapoAOB BiiAtHioccKoro ynnBepcHTeTa hm. B. Kancynaca. PeAaKTop H. BaparmnųKarre. Ha ahtobckom subine. BstAbHioc.
Universiteto rektora tas, visuomeninės organi zacijos nuoSirdžiai užjau čia partinio komiteto sek retorių docentą Vlada GOBĮ dėl jo motinos mir ties. Prancūzų kalbos kated ra nuoSirdžiai užjaučia bendradarbę Beatričę STRIMAITIENĘ dėl moti nos mirties.
ko Redaktorė .1. VARAPNICKAITE
i j