Sėkmingų mokslo metų! V/8U SAUŲ PROLETARAI. VIENYKJT&Sl
r,(wnii)is
KVIEČIAME DALYVAUTI
IŠKILMINGAME
1984/85 MOKSLO METŲ
ATIDARYME,
KURIS ĮVYKS
RUGSIĖJO 1 D. VILNIAUS
SPORTO
ROMUOSE PRADŽIA VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
— Po Universiteto kie melius geriausia vaikš čioti vienam, — tarė ne pažįstamasis Ir atsisėdo šalia ant suoliuko. — Ne priklausyti jokiai triukš mingai ekskursijai, tie siog — pabūti dviese su išminties šventove ir kuo
LTSR Aukščiausiosios Tarybos
Prezidiume
1984 m. rugpjūčio 31 d., penktadienis
ilgiau negalvoti apie išsiskyrimą... Tylėjau. Nepažįstamasis tęsė: — Aš visada šitaip — vasaros pabaigoje sten giuos užsukti čionai. Še šiolika kartu ligšiol pasi sekdavo rugsėjo pirmo sios šurmulyje pabūti, gai la, šį kartą negalėsiu — rūpesčiai, darbas... Pasakė, pakilo ir tvir tai nužingsniavo... Kas jis? Pedagogas? In žinierius? Mokslininkas? O gal rašytojas? Pagaliau nesvarbu. Žmoguje, kuris kažkada baigė Universite tą, praeitis paliko save gerą skaudulį, ir jo, ma nau, neišvengsim visi, pirmą, trečią ar... pasku tinįsyk giedantiems „Gau-
Už nuopelnus lietuvių tarybinei literatūrai ir ak tyvų dalyvavimą visuo meniniame gyvenime li teratūros kritikė, Vilniaus valstybinio V. Kapsuko
deamus igitur..rugsėjo 1-ąją... „Neužtenka žinoti — reikia paversti žinojimą įsitikinimu", — rašė poe tas Justinas Marcinkevi čius ir šimtą kartų tebus pašlovintas tas, kuris į Mokslo ir Darbo gelmę puola nuolat lydimas min ties — KODĖL? Šį rudenį Universitete 1775 pirmakursiai sės j studijų suolą. Tiek pat svajonių, vilčių, sumany mu ir, tikėkim, darbščių jaunų žmonių jsiiies j Al ma Mater auklėtinių bū rį. Lakios jiems minties, tvirtumo ir... metų klo dais nepadengiamo grįži mo prie Pradžios. Romas PODERYS
universiteto lietuvių lite ratūros katedros docentė Elena BUKELIENĖ apdo vanota Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo garbės raštu.
x>ooc«x>o<x><x>ooo<x>o<x><x>o<><>o<x><x><><x><x>oo<x>o<x>o<><x><><x><>ooo<x><<><x><<><x>
■k TAU, PIRMAKURSI! S
Įdomus Įprasta, kad atvykęs studljuot Į Alma Mater pirma kursis stengiasi kuo daugiau sužinoti, kaip gyvena studen tai. Be to, kiekvienas ketina nuoširdžiai triūsti, nelikti abejingu, susirasti (domų už siėmimą pagal pomėgius ir sugebėjimus. Turiningai praleisti laisva laikį — reikia mokėti. O to Išmokti galima Visuomeninių profesijų fakultete, kuriame veikia 3 mokyklos ir 8 sky riai. Tai — ateizmo propa gandos, jaunojo lektoriaus ir komjaunimo organizatorių mokykla. Skyriai — buities kultū ros, gamtos, kraštotyros, kul tūros paminklų apsaugos meno profesijų, sporto, turiz mo bei vertėjų — konsultan tų, Mokslo trukmė pagal skyriaus specifiką nuo 2— 4 metų. Trumpai apžvelkime sky rių veiklą. Ateistinė propaganda — ši problema domina kiekvie ną jaunuolį, jos paslaptis at
skleidžia savo paskaitose Įžymūs respublikos lektoriai — akademikas J. Jurginis rašytojas J. Būtėnas Ir kiti. Jaunieji lektoriai mokosi oratorinio meno, rengia poli tines Informacijas. Dideli uždaviniai laukia komjaunimo organizatorių mokyklos. Visapusiškas kom-
laisvalaikis jaunimo entuziazmo ir ener gijos panaudojimas įsakmiai reikalauja ieškoti naujų va dovavimo komjaunimu! ir jaunimui formų ir metodų atitinkančių išaugusius gyve nimo poreikius, atsižvelgiant Į jaunimo amžiaus ypatu mus, išsilavinimo lygį ir in teresus. Buities kultūros tikslas — Išmokyti pravesti naudingus įdomius renginius. Gamtosau gininkai — įsisavins žinias be kurių rimčiau spręsti žmogaus .visuomenės ir gam tos santykių neįmanoma. Kraštotyrininkai daug suži nos, kalbėdamiesi su revoliu
cinio judėjimo, Didžiojo Tė vynės karo veteranais, įdo mias ekspedicijas aptarinės skyriaus vakaronėse. O klek ištvermės, principingumo rei kalinga sporto mėgė|ams specialių žinių vertėįamskonsultantams.. ? Na, o meno profesijos, kurios vi lioja dainininkus, šokėjus ir muzikantus — turbūt ir ne reikalauja didesnių komenta rų. Visos sukauptos žinios pravers Universitete bei ta me kolektyve, kuriame dirb si baigęs studijas. Todėl, pradėdami studijuo ti, apsvarstykite tikrai mė gstamą užsiėmimą — antrą ją profesiją.
ir mokslas Užsiėmimai Visuomeninių profesijų fakultete prasidės po rudens talkų kolūkiuose Apie priėmimą į fakulteto atskirus skyrius bus skelbia ma „Tarybiniame studente" bei visų fakultetų skelbimų lentose. Sofija STANEVIČIŪTE
Kaina 2 kap.
Nr. 24 (1283)
18 VAL.
VU rektoratas, visuomeninės organizacijos
■■ BENDRADARBIAUJA MOKSLININKAI %*'
LAZERIŲ FIZIKOS MOKYKLA Rugpjūčio dvidešimt septlntąją darbą pradėjo trečioji sąjunginė lažerlų fizikos mokykla, ku rią surengė TSRS Moks lų Akademijos Spektro skopijos institutas ir Vil niaus V. Kapsuko universitetas. Mokyklos „Laže-
rių taikymas atomų, molekulių ir branduolių fizlkoje" darbe dalyvauja žymiausi šios srities spe cialistai iš Maskvos, Le ningrado, Novosibirsko, broliškų respublikų moks linio tyrimo centrų, taip pat mokslininkai Iš 14
užsienio šalių. Šis lazerių fizikos mo kslininkų forumas vyks iki rugsėjo ketvirtos die nos. „T.S." inf.
% VU JAUNIEJI MOKSLININKAI IR SPECIALISTAI %
Politinės ekonomijos sekcija Didelis pritarimas lydėjo Ekonomikos instituto aspi ranto Gedimino Černiausko ir Universiteto dėstytojo Eu genijaus Maldeikio pasiūly mo sukurti jaunųjų moksli ninkų politinės ekonomijos specialistų sekciją. Norėjosi pasidalyti patirtimi, žiniomis, kartu pastudijuoti visiems rūpimus klausimus. Daugelis susidūrę su dėstymo sunku mais — reikėjo spręsti me todologines problemas. Per metus sekcijos narių skaičius išaugo iki 16 žmo
nių. Tai VU, LŽŪA, KPI jaunieji dėstytojai, Ekonomi kos instituto aspirantai, sta žuotojai. Nugalint susisieki mo ir laiko problemas, ren giami susirinkimai, semina rai. Stengiamasi, kad jie vy ktų įdomiai ir gyvai, kvie čiami vyresnieji kolegos, klausomasi jų paskaitų. Iš klausomos ir aptariamos as pirantų disertacijos, parašy tos politinės ekonomijos klausimais. Suteikiama daly kinė pagalba stažuotojams. Sekcija neapsiriboja vien
uždara veikla. Bandoma už megzti ryšius su kitų šalies aukštųjų mokyklų jaunaisiais politinės ekonomijos dėstyto jais. O štai ukrainiečių moksli nis žurnalas ,,Echo" sekcijos narius pakvietė būti kolek tyviniais korespondentais. Sekcija laukia naujų na rių —■ diplomantų, būsimųių politinės ekonomijos dėsty tojų.
Z. DAPKUTE
vvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvvv\^vvvwwwwwwzwwvwwvw>yvw
Galbūt ne kiekvienas stu dentas, eidamas Į Universi teto centrinių rūmų bendrą ją skaityklą, palypėja laip tais aukštyn, kur jau beveik dešimtmetis Universiteto bib liotekos rankraščių skyriaus darbuotojai rengia įdomias parodas. Šiuo metu vyksta paroda, skirta Įžymaus filosofo, bu vusio Universiteto profeso riaus V. Sezemano 100osloms metinėms. — Parodos rengiamos pa minėti archyvo fondų suda rytojų jubiliejus, — pasako ja rankraščių skyriaus vedė ja A. Dzetaveckaltė. — Ju biliejinės parodos nėra daž nos: vyksta 4—6 kartus per metus, o tęsiasi apie mėnesį. Taigi, yra laiko susipažinti su eksponuojama medžiaga. Paskutiniuoju metu buvo
Parodos lauk minimos istorijos mokslų daktarės, Universiteto profe sorės Pr. Dundulienės, moks lininkų — etnografės M. Glemžaitės, filologijos moks lų daktarų — kalbininko J. Kazlausko ir literatūrologo J. Lebedžio metinių sukak tys. Ta proga Universitete įvyko skaitytojų konferenci jos, kartu Ir iškilmingi pa rodų atidarymai. XXX Lelevelio salėje Universi teto bibliotekos informacijos skyriaus darbuotojai kas savaitę organizuoja knygų naujienų parodas „Naujos knygos". Ekspozicijoje — mokslinė literatūra. — Šių parodų tikslas —
knygų propagavimas ir skai tytojų laiko taupymas, — sako skyriaus vedėja V. Stankūnienė. — Tikriausiai ne visiems žinoma, kad už pildžius užsakymų kortelę ir Įdėjus ją Į eksponuojamą leidinį, knygą galima užsisa kyti. Leidinio kortelė užpil doma Ir į katalogus patalpi nama vėliau, negu lentynose pasirodo pati knyga. Ten pat ruošiamos ir dės tytojų publikacijų parodos. Eksponuojami leidiniai, ku riuos išspausdina Universite to spaustuvė ar respublikos leidyklos. Daiva ZABUKAITE IF II kurso studentė
Tarybinis studentas 2
UNIVERSITETAS: DATOS, ŽMONES, DARBAI *■ Apsilankius Ekonominės vieni iš kitų norim, tuomet kyla ir kitose mokyklose, — ją klasės dalį. Ir apskritai Į kibernetikos ir finansų fa jau ir dalbas prasidėjo. Fa tai užklasinio darbo organi šefuojame tik pionieriško am kultete, dėmesį patraukė kultetuose pasiskirstėm še- zatorių ir pionierių vadovų žiaus vaikus. Vyresnieji mo daugybė įvairių plakatų. Su iuojamus objektus, sudarėm netinkamas požiūris į šefa- kiniai Skeptiškai žiūri į bet sidomėjau, kas piešė. Stu kiekvieno fakulteto pedago vimo darbą mokyklose". kokią globą, ypač studentiš dentai? Nepanašu. Pasirodo, ginį būrį iš 12—15 žmonių — Tai pati didžiausia ką, nes tai esą juos varžo, tai vienos Vilniaus viduri ir pradėjom lankyti vaikus kliūtis, dėl kurios keletas fa neduoda jokios naudos. nės mokyklos mokinių dar mokyklose, vaikų klubuose, kultetų blogai dirba, — tęsia O kokia nauda iš to pa bai. Mokyklos, kurią šefuo profesinėse technikos mo- mano pašnekovė. — Geriau čiam studentui? Juk sugaiš Pirmasis Vilniaus univer Maskvos universitetui ir ja EKFF. Praeinantys pro kyklose: dvylika bendrojo siai sekasi tiems fakulte tama nemaža laiko? siteto istorijos laikotarpis chemijos plėtotei Rusijoje šalį studentai taip pat stab lavinimo Vilniaus mokyklų, tams, kurių šefuojamose mo Ramunė: chemikams nebuvo palan- tikrai dideli. Jo rūpesčiu teldavo pasižiūrėti, Ir juos keturios profesinės technikos kyklose ar vaikų klubuose — Didesnė nauda pedago kus. Iki 1794 m. Universite- 1834 m. buvo pastatytas ir domino neįprastas reginys, mokyklos, keturi vaikų klu studentams tarpininkauja pe- ginio profilio fakultetams, te išvis nebuvo chemjos ka- puikiai įrengtas Maskvos Anksčiau panašius sienlaik- bai („Kosmosas", „Liepsne degogai ir gamybinės orga- nes ugdomi bendravimo su tedros, pirmasis Chemijos universiteto laboratorinis pa raščius regėjau Istorijas fa- lė", „Raudonosios burės", nizacijos, priskirtos šefuoti vaškais įgūdžiai, o taip pat katedros vedėjas (1784—1793 statas — vienas didžiausių ir kulteto sienlalikraštyje, Me- „Orbita"). Kiekvienam fakul tas pačias mokyklas. Garny- susipažįstama su kai kuriais m.) D. Sartarijus buvo atgy geriausių Europoje — ku dicinos fakultete. Panorau tetui vienas arba keli objek binių kolektyvų parama daž teoriniais pedagogikos as venusios flogistono teorijas riame buvo MVU Chemijos plačiau sužinoti, kas tie še- tai — įvairiai, Išsprendus niausiai vienpusiška — apsi pektais. Specialiai jokio teo šalininkas, o jam išvykus, fakulteto pagrindinė bazė iki fuotojai,i. Pasukau į VU kom- organizacinius klausimus, ribojama tik materialine Pa- rinio pasiruošimo neorgani- katedra 4 m. liko visai be pat 1953 m. Rūpindamasis jaunimo komitetą, Ten man zuojame, tačiau stengiamės vedėjo, Tvirtus žingsnius se- pramonės tobulinimu, jis ir paaiškino, kad šefavimui susiipažinti su tuo minimu- nosios mūsų Alma Mater pirmasis Rusijoje pradėjo vadovauja Gamtos fakulteto m u, kuris yra neišvengiamas chemija pradėjo žengti tik skaityti technikinės chemijos penktojo kurso studentė Ra praktinėje veikloje. Todėl į 1797 m., kai čia pradėjo paskaitų ciklus fabrikantams munė Markūnaitė. savo posėdžiu: t kviečiame dirbti A. Sniadeckis, tačiau ir gamybos meistrams, kon —■ Universiteto pedagogilektorius arba aš pati pa jau 1832 m. šie žingsniai bu sultuodamas ir įgyvendinda nio būrio vadė, — pasakė ruošiu trumpą pranešimėlį vo beveik šimtmečiui sustab mas patobulinimus važinėjo Ramunė ir tuoj paaiškino, tuo metu aktualesne tema, dyti — Universitetas užda- po visos šalies fabrikus, pa kad tai tie patys šefai, kurie Taigi, pirmasis mūsų posė- rytas, Vis dėlto per tuos, rašė technologijos reikalams mane domina. džitj klausimas paprastai bū istoriškai labai trumpus, 35 pritaikytą 5 dalių bendro — Nieko nuostabaus, kad na teorinis, atsakantis į pra metus Vilniuje buvo paren- sios chemijos vadovėlį. prašote pradėti nuo elemen-. ktinėje veikloje iškilusius gta nemažai aukštos kvalifiA. Sniadeckio pasaulinio tariausių dalykų. Juk iš tie prasidėjo praktinė veikla, o rama (be jos, deja, irgi ne neaiškumus. kacijos chemikų, įsikūrė garso mokinys Ignas Domei R mantas: sų, nors* į šį darbą įtraukti kartu ir naujos bėdos: vieni apsieiti), o, štai, pedagogai Vilniaus universiteto chemi- ka (1801—1889) gimė netoli visi Universiteto fakultetai, surado su šefuojamais vai padėti studentams daug kuo — Ramunė kalbėjo apie kų mokykla, susijusi su A. Nesvyžiaus, dabartinės Bal daugelis studentų visiškai kais kalbą, kiti — ne. Ir ne gali. Tai turbūt ir yra vie naudą pedagoginio profilio Sniadeckio vardu. Deja, dau tarusijos TSR teritorijoje. apie jį nieko nežino. Gal to dėl pačių vaikų kaltės — na iš pagrindinių Universi- fakultetams, o mūsų fakulte guma jos atstovų garsino Būdamas 15 metų jis įstojo dėl, kad praėjusiais metais kažkas nepanoro pripažinti teto medikų sėkmės priežas- tas tokio profilio neturi. Iš Vilniaus universiteto vardą į Vilniaus universiteto Fizi šefuotojų veikla tik popie naujų pagalbininkų. At dėl ,čių. Jiems kol kas geriausia! vienos pusės tai reiškia, kad jau netiesiogiai — dirbdami kos - Matematikos skyrių, mums sunkiau prieinamas kitose aukštosiose mokyklo greitai susidomėjo chemija riuose buvo nužymėta, o to, kad vengė papildomų rū sekasi šis darbas. Na, o ką mano MF peda pats bendravimas su vaikais, se ir šalyse. praktinis darbas lyg ir visai pesčių ar tik dėl to, kad ir ėmė ją rimtai studijuoti, pamirštas. Sakoma, atleisk sekėsi, ir be studentų pagal goginio būrio vadas Riman i.'; kitos — kad ir apie Iš mažiau, žinomų A. Snia o baigdamas studijas gavo tas Stukas? bas, patys, moką vadovauti pačią naudą reikia kalbėti vadžias nors trumpam — po deckio mokinių rimtų nuo magistro laipsnį už darbą — Taip, mums pasisekė. Siauriam. Ji mums, medi pelnų chemijai turi keturi: matematikos srityje. Būda to jau sunku į senas vėžias (vienos mokyklos direkto įsikinkyti. Taip ir čia. Sun riaus žodžiai). Štai dabar Daug padeda mokyklos di kams, tik tokia, jog yra ga J. Volfgangas (1772—1859) mas studentu, I. Domeika O limybė, nesivaržant dėstyto — Vilniaus universiteto far aktyviai dalyvavo filomatų ku buvo, kai tik atėjau (Ra- pravers ir dokumentai, — nu rektoriaus pavaduotojas. munė vadovauja pirmus me- sišypsojo Ramunė, žerdama ir patys vaikai sudominti jų, paegzaminuoti save. Tad macijos ir farmakologijos draugijos veikloje, susidrau tus). Niekas nenorėjo pa- pluoštą prdtokolų ant stalo mūsų organizuojamu Jauno visai kitoks egzaminais, ne katedros profesorius, savo gavo su A. Mickevičiumi, jo mediko būreliu. Praveda gu per sesują.. . klušti griežtai tvarkai, be ir pridūrė: gausiuose darbuose greta vėliau aprašiusiu jo veiklą —• Mano žodžiais labiau me nemažai pokalbių įvairio Beje, ir Ramunei, ir Ri farmacijos nagrinėjęs ir kai 1831 m. sukilime poemoje kurios, mano nuomone, niemis temomis, bet pastebėjo mantui tuomet buvo prasidė kuriuos chemijos klausimus. „Vėlinės". Šį sukilimą už ko nenuveiksi. patikėsite. —• Vėl, vadinasi, popieriz Skaitau ištrauką iš šefavi- me, kad vaikus labiau do jusi sesija, todėl nutariau jų M. Očapovskis (1788— gniaužus, aktyvus jo dalyvis mas? —• drąsiai pertraukiau. mo sektoriaus posėdžio, įvy mina praktiniai dalykai, ne ilgiau nebetrukdyti ir, palin 1854) — Vilniaus universite I. Domeika emigravo j Pary gu teorija. Šefuoti vaškų kėjusi sėkmės kitais metais, to Agronomijos katedros ve žių, kur visa galva pasinėrė Popieriai — veiklos rezulta kusio 1984 metų kovo 19 tas. dieną, protokolo. „Chemijos vaikiĮ klubus yra ir naudin atsisveikinau, tačiau pasku dėjas (1822—1832), be di į įvairiapusiškas studijas, — Ne, ne, - dokumentai fakulteto pedagoginio būrio giau, ir įdomiau, nes ten su tinis žodis buvo Ramunės. džiulio 12 tomų veikalo „Že klausėsi Ž. B. Diuma, L. Ž. patvirtindama mūsų mės ■ ūkis" išleidęs knygą Gei-Liusako ir kitų įžymių mums tik pagalbinė priemo darbe pagrindinę problemą sirenka tie, kurie konkrečiai Tarsi nė, — skuba nuraminti Ra sudaro netinkamas mokyk domisi kuria nors sritimi, pokalbio svarbą, jį pasakė: „žemės ūkio chemijos pa profesorių paskaitų. 1837 m. radiotechnika, — Šio darbo negalima grindai". munė. — Ir nemanykit, kad los pionierių vadovės požiū-, pavyzdžiui, jis baigė kalnakasybos insti jie visai nereikalingi. Jūs ris į šefuotojų darbą". Ir daile, rankdarbiais ir pana apleisti, Paskutiniais savo S. Zenovičius (1799—1856) tutą, o 1838—1884 m. gyve dar įsitikinsite tuo, — šyp dar viena ištrauka iš kito šiai. Mokykloje, kur vienoje studijų metais noriu pada- -• pirmas s Kijevo universi no ir' dirbo Gilėje. sosi vylingai ir tęsia toliau posėdžio kur buvo aptaria klasėje yra skirtingų polin ryti viską, ką galiy. teto chemijos profesorius, I. Domeikos nuopelnus jo nutrauktą mintį: mas Matematikos fakulteto kių ir interesų žmonės, sun dirbęs jame 1834—1839 me antrajai tėvynei Gilei sunku Birutė SENECKAITĖ, tais. — Štabe — trylika žmo šefuotojų darbas, protokolo: kiau surasti tokį užsiėmimą, išvardinti. Jis 16 metų buvo neetatinė „T.S." koresp. nių. Kai visi supratom, ko „Pagrindinė problema, kuri kuris sudomintų bent didžiąM. Pavlovlčius (1799— 1830) Sant-Jago universiteto rek — Varšuvos universiteto toriumi, pertvarkė Gilės mo profesorius, dėstęs jame bo kyklų ir universitetų moky taniką, chemiją ir gamtos mo sistemą (beje, pagal Vil niaus universiteto ir jo glo mokslų istoriją. mokyklų veiklą). Gerai plačiau žinomi bojamų A. Sniadeckio mokiniai bu I. Domeika Gilėje visą laiką vo I. Fonbergas (apie jį ra dėstė chemiją ir minerologibei „Nemuno" optimlstiškai. O kaip suža šyta „T.S." Nr. 14), R. Hei- ją, tačiau šalies interesai dėmesys skiriamas ir masinių „Dlnamo" draugijoms priklausantys stu dinti chemikų, biologų, geog atskyrininkų ir PDG ženkllnulėmė, kad pagrindinį dė manas ir I. Domeika. Turbūt nei vienas neįsivai ninkų ruošimui. Universitete dentai). Neseniai 1300 Uni rafų sportines aistras? Čia Rodionas (Rudolfas) Hei- mesį jis skyrė minerologijai zduojame paskaitų tvarka jų kasmet paruošiama dau versiteto turistų papildė klu pat ir LTSR aukštųjų mokyk manas (1802—1865) gimė ir geologijai. I. Domeika kū raščio, kuriame nebūtų įra giau kaip 3000. Tačiau klu bo gretas. O kiek dar sporto lų spartakiados finišas. Jei Vilniuje iš Vokietijos atvy- rė Gilės mineralinių turtų šytos 2 ar 4 fizinio lavini bas atlieka ne tik didelį ma- šakų, reikalaujančių įgūdžių pavyks išlaikyti dabartines kusio gydytojo šeimoje. Te eksploatavimo ir kalnakasy mo pratimų valandos. Uni sinį-flzkultūrinį darbą, bet dar prieš studijas. Anksčiau, pozicijas, tai sulauksime dl- turėdamas vos 14 metų jis bos pagrindus, surado stam ir versiteto fizinio auklėjimo ir sudaro sąlygas augti bei krepšinio salėje Ir d vielose de’io klubo dėstytojų bius aukso, sidabro, vario (po įstojo į Vilniaus universite rūdų ir akmens anglies tel katedroje ir sporto klube tobulėti aukštos klasės spor- nedlde'ėse sunkiosios atleti sportininkų pasiekimo to Matematikos-gamtos fa mekos salėse, tuos Įgūdžius to Kauno kūno kultūros institu„Mokslas" nemažai svarsto tinlnkams. Praėjusiais kinius, sudarė pirmąjį geolo to, Vi’niaus unlversltetas už- kultetą, per vienerius metus ginį Gilės žemėlapį. Jis pa ma kaip pravesti šluos pra tais buvo paruošti 2 tarptau bulinti buvo labai sunku. baigė visą Universiteto kur Atsižvelgdamas j turimus ima antrąją vietą). timus, kad jų metu stu tinės sporto klasės meistrai, są, gavo filosofijos magistro rašė nemažai monografijų ir sąlygas Ir vis dėlto visiems „Mo dentai galėtų aktyviai pailsė 10 — sporto meistrų. Šiuo rezervus ir geras laipsnį ir toliau tęsė studijas vadovėlių, tarp jų Lotynų devyniatūks- studentų sportiniam melst riš- kslo nariams palinkėkime ti po paskaitų ir seminarų, metu didesnė Amerikoje ir Ispanijoje pla kad tos kelios valandos su- tantinės studentų šeimos da kurnu! kelti klubas įsiparei- greitų sekundžių ir sėkmės, o Medicinos fakultete. Tėvui čia; naudotą 3-mis laidomis pageidaujant, 1819 m. jis gojo šiais metais paruošti 1 1 lis lanko mėgiamos :«porto poreikį sportuoti žadintų tiems, kurie sportuoja tik perėjo į Maskvos universite išleistą „Išbandymų trakta kasdien, Juk mankšta bei šakos sekcijas. Populiariausia sporto meistrų, 50 kandidatų to Medicinos fakultetą ir tą", kuriame aprašomi che pratimai turbūt „sporto karalienė" — Į sportomelstrus, net 150 plr- per fizinio lavinimo protyįvairūs sportiniai kartu lankė paskaitas Mask miniai mineralų tyrimo me protinį darbą. lengvoji atletika. Ji subūrusi maatskyrininkų. palengvina bas, rimtai siūlome pradėti Daug rūpesčių klubo va kasdien, nors 15—30 minučių vos Medicinos - chirurgijos todai. Bet deja, ne vienas Univer dešimt gerbėjų. Orientaciniu Reto Vilniaus universiteto akademijoje. Po 2 m. R. Heisiteto studentas mano, kad sportu užsiiminėja 693 stu dovams kelia tarpfakultetinlų manas baigė abi šias aukštą auklėtinio nuopelnai buvo fizinio lavinimo pratimai ne dentai. Su „Mokslo" klubo varžybų rezultatai. Nors jos draugauti su sportu. Neabe emblema Universiteto sporto dar nesibaigė, bet stipriau jojame, nereikės ilgai laukti, sias mokyklas, apgynė dakta taip vertinami ir turbūt nė reikalingi. ratą tema „Apie chemijos vieno vardas nėra taip įvai štai kodėl, viena pagrindi garbę varžybose gina 635 sieji ir atslllekantys jau aiš kad pastebėtume, jog moks kaip nių sporto klubo užduočių slidininkai, 520 krepšininkai. kūs. Busimųjų prizininkų — lai ėmė geriau sektis ir nuo naudą medicinoje" ir pradė riapusiškai įamžintas pramonės bet jo dirbti Medicinos akade I. Domeikos. Jis buvo išrin yra skatinti studentus laisva 441 futbolininkai. (Ne visi medicinos, Universiteto ekonominės kibernetikos ir taika dažniau būna geresnė. mijos Chemijcs katedros ktas Gilės garbės piliečiu, laikiu užsiiminėti fizine kul pajėgiausieji studentų jam mirus paskelbtas nacio tūra bei atlikti rytinę higie sportininkai yra klubo nariai. finansų fakultetų as’stentu. A. BUZELYTĖ ninę gimnastiką. Nemažas Į „Mokslo" sudėtį neįeina pažiūra j sportą nuteikia Nuo 1825 m. R. Heimanas nalinis ^gedulas, Santjage susiejo savo likimą su Ma pastatytas paminklas, jo var pavadintas mineralas, skvos universitetu, išdirbo du moliuskų ir žibučių rūšys, jame 30 metų, gavo nusi buvo Ugnies laikrodžiai Ir tai tęstus; vienodą laiko kokį nors ilkas turi ■■ ĮVAIRENYBES "b gį. Prieš tūkstantį me- tarpą, jei turėtume vienodus aklavietė, kurioje atsidūrė pelniusio profesoriaus ir tik miestas Gilėje ir net ištisas mašinų" rojo valstybės patarėjo var kalnagūbris Anduose. tų vienos Benediktinų baž indus su vienodomis skylutė „laiko .. matavimo „LAIKO MAŠINOS" nyčios varpininkas turėdavo mis. Taigi toks mechaniz kūrėjai. Kad ir kokiu įžval dus. Doc. Z. MACIONIS R. Heimano nuopelnai 3 valandą nakties kelti vie mas jau. galėjo tarnauti ma gumu ir stropumu buvo sten giamasi šiuos laikrodžius pa tuojant laiką ir buvo vadi nuolius pamaldoms. Kaip Kad pagal saulę galima nustatyti laiką, aišku kiek žinia, saulės naktį nematyti, namas vandens arba nakties tobulinti, nieko gero iš to vienam. Saulės laikrodžiai laikrodžių dar nebuvo. O laikrodžiu. Pirmas toks laik neišėjo. 1984. — 85 p., iliustr. „Laiko matavimo mašinų" turi seną istoriją. Jie per vienuolis išeitį rado. Jis rodis jau prieš 2500 metų NAUJI Kaunas D. Mažosios Lietu ilgus amžius labai ištobulėjo pradėdavo kiekvieną vakarą buvo naudojamas Babilone. vystymasis, kaip mes žino LEIDINIAI vos bibliotekos (1879—1919. Ugnies laikrodžiai. Euro me, pasuko visai kita kryp ir buvo plačiai pritaikomi. skaitvti psalmyną. Kai per Katkus A. Rinkėjų priesa Maž. Liet, lietuvių bibliotekų Šiandieniniai mūsų Tačiau naktį saulė negalė skaitydavo iki atitinkamos poje buvo labai paplitę ug timi. vietos, skubėdavo į varpinę nies laikrodžiai. Laiką ma laikrodžiai nieko bendro ne kai. — V.: Mintis. 1984. — istorinė apžvalga). Mokomo davo padėti matuoti laiko. ji priemonė. — V.: LTSR tuodavo pagal tai, kiek su turi nei su ugnimi, nei su 49 p. Ko tik žmonės neprisigal ir skambindavo. Stemplės, skrandžio ir aukšit. ir spec. vid. mokslo Vandens laikrodžiai. Jei naudoja žibalo ar žvakės. vandeniu. vodavo, norėdami žinoti dvylikapirštės žarnos endos m-jos Leidybinė red. taryba). tikslų laiką! Iš esmės gali mes kokį indą pripildysime Per naktį sudegdavo trys Pagal tarybinę ir užsienio kopija (A. Pronckus, J. Va- — 1983. — 112 p. ma bet kuo, kas trunka vandens ir apačioje padary žvakės. Jas atitinkamai paParengė spaudą parengė ; siljevas, V. Metrikienė ir kažkokį laiko tarpą, matuoti sime nedidelę skylutę, tai žymėjus, buvo galima ir Jūratė KANOPAITE A. GRYBAUSKAITE Į kt ). — V.: Mokslas, — laiką, taip pat, kaip viskas, vanduo lėtai pro ją ištekės. tiksliau sužinoti laiką.
Senojo VU chemikų mokykla
Pedagoginis būrys. KAS JO NARIAI?
Kad sveikame kūne sveika būtų siela
3 Tarybinis studentas
Greitai bus du mėnesiai, kai Taline užgeso Pabaltijo studentų dainų ir šokių šventės „Gaudeamus-9" ug nis. Šis spalvingas reginys ir puikus renginys buvo skir tas V. Lenino vardo suteiki mo Visasąjunginei Komunis tinei Jaunimo Sąjungai 60mečiui pažymėti. XXX Keletas nuotrupų iš dainų švenčių istorijos. Estijos universiteto miestas — Tar tu — teisėtai vadinamas dai nų švenčių lopšiu. 1869 me tais čia vyko pirmoji dainų šventė. Vėliau šią tradiciją perėmė ir kitos tautos. 1873 metais dainų šventė rengia ma Latvijoje. Nuo 1884 me tų dainų šventės vyksta Suomijoje. Na, o Pabaltijo
studentai j savo šventę Tar tu miesto Tome slėnyje pir mąsyk susirinko 1956 metais. Po pirmosios šventės Latvi jos jaunimo laikraštis „Podomju Jaunatne" rašė, kad tokie studentų sambūriai turėtų vykti ne tik Estijoje. Ir 1958 metais liepos mėne sį Rygos kultūros parke koncertavo antrosios studen tų šventės dalyviai. I Vilnių „Gaudeamus" ugnis atkelia vo 1968 metais. Tuomet čia vyko liaudies muzikos vaka rai, koncertai Vingio parke ,,Žalgirio" stadione. Koncer tavo daugiau negu penki tūkstančiai jaunųjų saviveik lininkų. Beje, Vilniuje vy ko ir septintoji „Gaudea mus" šventė 1978 metais. Dalyvavo apie keturis tūks
tančius dainininkų, pusantro tūkstančio šokėjų, tūkstantis muzikantų. Šiais metais Taline lietu vių savimeilę kuteno tai, kad Lietuvos delegacija bu vo gausiausia: 38 kolekty vai, jungiantys du tūkstan čius žmonių iš dvylikos Lietuvos aukštųjų mokyklų Tarp jų — penki nusipelnę. — Generaline repeticija prieš „Gaudeamus-9" mums buvo respublikinė dainų ir šokių šventė Šiauliuose, — pasakoja choreografė Irena Butautienė. — Tiesiai iš ten, per Tartu, kur mūsiškiai su rengė kelis koncertus, atvy kome į Taliną. Šiauliuose atsiskleidė ne tik kolektyvų privalumai, bet ir „silpnybės". Vadovai
naudojosi paskutine galimy be prieš pasirodymus Taline apšlifuoti aštrius. kampus. . Neapsieita ir be kuriozų. Ne vienas turbūt dar ir dabar prisimena, kai likus porai valandų iki šokių šventės pradžios, po Šiaulius pradė jo zuiti autoinspekcijos ma šinos, per garsiakalbius skelbdamos: — Dėmesio! Šiaulių apylin kėse laukiamas uraganas. Tokie pranešimai privertė ne vieną pakrūpčioti ir pa mąstyti, ar įmanoma šokti siaučiant vėtrai. . . Bet aud ros debesys, matyt, nusuko į šoną, nes šventės metu ne nukrito nė vieno lašo. Šiaip ar taip — Šiauliuose studentai puikiai pasimankš-
tino, o vadovai. . . prisiposėdžiavo. XXX Taline visus stebino ideali tvarka ir organizacija. Iki mažiausių smulkmenų supla nuoti maršrutai, susitikimai poilsio vakarai. Puikiausios sąlygos repeticijoms ir lais valaikiui. Net žurnalistams kurių, beje, irgi buvo gyva pekla, buvo sudarytos pui kiausios sąlygos dirbti ir rinkti informaciją. Sakykim, centriniame šventės štabe stovėjo sumontuoti monito riai, kurių ekranuose galė jai perskaityti viską apie šventėje dalyvaujančius ko lektyvus, renginius, maršru tus, žodžiu; gauti visą in formaciją. Šeimininkai padarė viską kad niekas netemdytų kūry bingos nuotaikos.
Pirmąją dieną visi daly vaujantys 112 kolektyvų pražygiavo Talino gatvėmis į Dainų lauką, kur ir buvo uždegta šventės ugnis. Taliniečiai labai šiltai sveikino Pabaltijo studentus. Diena pasitaikė karšta, tai šeimi ninkės, išėjusios į savo na mų prieangius, vaišino eise nos dalyvius gira, gėrimu, alumi. Lietuvos delegacijai gau siausiai atstovavo mūsų Uni versitetas. Net 383 žmonės iš penkių Universiteto kolekty vų rodė savo meną Dainų lauko estradoje. Šauniai pa sirodė Universiteto dainų ir šokių ansamblis, vadovauja mas LTSR nusipelniusio ar tisto Vido Aleksandravičiaus. 1944 metais šį ansamblį su
su jaunais kompozitoriais ir savęs neįsivaizduoja be jų kūrinių, dažnai parašytų specialiai jam. „Gaudeamus" — gyvas, besiplėtojąs reiškinys. Kiek viena šventė įneša kažką naujo. Vyriausiasis chorų vadovas, Estijos liaudies ar tistas profesorius Arvo Ratasepas sako, kad vis labiau ryškėja įvairių meno šakų susiliejimo tendencija. Anks čiau chorai, šokėjai, orkest rai koncertuodavo atskirai, kiekvienas su savo progra ma. Dabar viską bandoma sujungti į vieną programą. Kulminacinis lietuvių pasiro dymas apjungė vienu metu ir chorus, ir orkestrus, ir šo kėjus. Beje, visi lietuviški ko-
būrė pirmasis jo vadovas — J. Didvalis. Šiuo metu ko lektyve 170 žmonių. 1959 metais ansambliui pirmam iš saviveiklinių kolektyvų su teiktas nusipelniusio respub likos kolektyvo vardas 1975 metais jis buvo apdo vanotas Lietuvos Komjauni mo premija. Paskutiniais me tais gastroliavo Austrijoje Belgijoje, Čekoslovakijoje Italijoje, Suomijoje ir kitose šalyse. — Mes visuomet siekiame ieškoti, propaguoti ir atlikti gerą muziką. Didžiąją muzi ką. Svarbu ne tai, kad ją rastume, o tai, kati kiekvie nas mūsų dainininkas, šokė jas, muzikantas sugebėtų įsigilinti, perteikti jos esmę. Čia mums padeda baletmeisterė, respublikos nusipelniu si artistė Tamara Kalibataitė, orkestro vyriausiasis chormeisteris Vytautas Versiackas, daug kitų, — sako V. Aleksandravičius. Ansamblis pastoviai dirba
lektyvai parodė neblogus numerius, kurie išsiskyrė sa vita choreografija, kompozi cija. Per kelias dienas šventės dalyviai susidraugavo, susi pažino su kaimyninių tautų papročiais ir tradicijomis. Sekanti — jubiliejinė „Gaudeamus" šventė vyks Vilniuje po trejų metų. Ti kėsimės, ji nenusileis estiškajai savo gražumu, na, o lietuviai — savo vaišingu mu. Skirmantas MICKEVIČIUS „Tarybinio studento'1 spec. korespondentas
Šiauliai—Talinas—Vilnius
XXX
„Tarybinio studento" ko respondentės Jūratės MARKELlCNAITfiS nuotraukose akimirkos iš „GaudeamusIX".
Tarybini* studentą* 4
PO DZŪKŲ SODYBAS
XV KRAŠTOTYRININKŲ Kompleksinė kraštotyros klubo ekspedicija tyrinėjo Lazdijų rajono Seirijų apylinkės gamtą, istorlnę-revolluclnę praeitį ir dabartį, rinko tautosaką, kalbos ir etnogra finę medžiagą, eksponatus muziejams. Dauguma kraštoty rininkų — Vilniaus V. Kapsuko universiteto studentai ir absolventai. Ekspedicijoje taip pat dirbo 13 Dailės insti tuto studentų. Šioje ekspedicijoje naujokų buvo 33,6%, antrąsyk dalyvavo 23,1%, trečiąsyk — 20,2%, ketvirtą ir daugiau kartų — 23,1%. Pagal kilmę ekspedicijos daly viai pasiskirstė taip: vilniškių — 23, panevėžlšklų — 14 kauniškių — 13, rokiškėnų — 9, pasvališkių ir uteniškių — po 5, biržėnų ir kapsukiečių — po 4 ir t. t.
Venantas MAČIEKUS ekspedicijos vadovas
Seirijų apylinkė praeityje ir šiandien Istorikų grupė domėjosi Seirijų apylinkės praeitimi ir dabartimi, užrašė daug ver tingų atsiminimų, kurie su pažindins su šio nedidelio Lietuvos kampelio paprastų valstiečių gyvenimu, leis pa žvelgti j Istoriją paprastų kaimo žmonių akimis. Seniausios žinios apie pra eitį atėjo Iš 1863 m. sukili mo laikų. Pranas Baležentis iš Statiškės k. ir Juozas Jur čiukonis iš Mackonlų k. iš savo senelių girdėjo apie 1863 m. vykusį mūšį Statiš kės k. tarp Povilo Sužino su kilėlių ir caro kariuomenės. Buvusioje Statiškės k. kar čemoje susirinko sukilėliai, o netoliese, girininkijos pastate — caro kareiviai. Vienas ka reivis užlipo ant stogo žval gyti vietovės. Sukilėlis pa stebėjo ir nušovė. Seniausi apylinkės gyven tojai dar prisimena XX a. pradžios įvykius. Bet labiau siai žmonių atmintyje įstrigo Pirmasis pasaulinis karas. Ekspedicijoje rinkome me džiagą apie buržuazinio lai kotarpio socialinę-ekonomi nę padėtį, samdinių darbą, domėjomės kultūriniu gyve nimu, pogrindinių komunistų ir komjaunuolių kuopelių
veikla. Atkūrus Tarybų valdįlą, buvo vykdomi sodalinialekonominiai pertvarkymai. Dauguma Seirijų apylinkės bežemių ir mažažemių gavo žemės, kas neturėjo — ir padargų, gyvulių, medienos trobesiams. Prasidėjus Didžiajam Tė vynės karui, Seirijai buvo užimti pirmosiomis karo va landomis. Kilęs gaisras su naikino Seirijų centrą. Fa šistiniai okupantai pradėjo terorą. Žuvo milicijos dar buotojas Stasys Žvirblis, Sei rijų kooperatyvo darbuoto|as Juozas Večerkauskas, vals čiaus profsąjungos pirminin kas Bernardas Sldaras ir kiti. Okupantai suėmė Seirijų gy ventojus žydus Ir sušaudė Barančlškės miške. Gyven tojams uždėjo dideles prie voles. Baigiantis karui, kai fron tas buvo sulaikytas prie Ne muno, apylinkės kaimai atsi dūrė pafrontės zonoje. Ta da valstiečiai neteko paskuti nių gyvulių, arklių. Sudegė daug Paserninkų ir kitų kaimų sodybų. Po karo buvo įvykdyta že mės reforma. Dauguma no rinčiųjų gavo žemės. Valsty
bė suteikė jiems pagalbą. Socialistiniams pertvąjkymams priešinosi buržuaziniai nacionalistai. Jie terorizavo kaimo gyventojus. Ypač žiau ri buvo Bestraigiškės miške besislapsčiusi gauja. Pokario metais buržuaziniai nacionalistai nužudė Seirijų valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininką Juozą Gutauską, valsčiaus partijos sekretorių Antaną Kavaliauską, Vainiū nų apylinkės pirmininką Antaną žilionį Ir daug kitų tarybinių aktyvistų bei pa prastų valstiečių. Kolektyvizacija Seirijų apylinkėje vyko labai sun kiai. Buržuazinių nacionalistų įbauginti valstiečiai bijojo stoti Į kolūkius. Pirmasis Sei rijų valsčiaus kolūkis „Kibir kštis" įsikūrė 1949 m. Seirijų dvaro žemėje. 1950 m. rug sėjo mėnesį apylinkės kai muose vyko steigiamieji su sirinkimai. Tada dauguma valstiečių įstojo į kolūkius. Tik nuo 1951 m. buvo pra dėta bendrinti gyvulius, in ventorių. Daug medžiagos surinkta apie socializmo pasiekimus Seirijų apylinkėje, darbo pir mūnus, kultūrinį gyvenimą. Surinkta medžiaga papildys Universiteto bibliotekos ranraštyno, kitų mokslo įstaigų fondus, suteiks daugiau in formacijos apie Seirijų krašto praeitį ir dabartį. Aloyzas PETRASlCNAS Autoriaus nuotr
Kaimas sociologų anketose Pagrindinė sociologų gru pės veiklos kryptis — gy ventojų apklausa. Interviu būdu apklausta 50 žmonių, priklausančių trims skirtin goms amžiaus grupėms: jau nimo — nuo 16 iki 30 metų, asmenų nuo 31 iki 60 metų ir vyresnių kaip 60 metų. Apklaustieji atstovavo įvai rioms sočiai inėms-demografinėms grupėms, gyvena skir tingoje socialinėje aplinkoje — kaimuose, gyvenvietėse, vienkiemiuose.
Kiekvienai amžiaus grupei buvo skirta atskira anketa, kurioje tik dalis klausimų ta patūs. Daug dėmesio skirta gyventojų darbui, pasitenki nimui socialinėmis ir ekono minėmis kaimo sąlygomis informuotumui ir t. t. Įdomiausia medžiaga gauta apklausus jaunimą. Krinta j akis jų prisirišimas prie gimtosios žemės. Nors jauni mas ir stokoja aiškesnės po zicijos svarbiais kolūkinio gyvenimo klausimais, tačiau apklaustieji jautriai reagavo ir aktyviai svarstė kaimo bui ties, kultūros reikalus.
PENKIOLIKTOJI EKSPE DICIJA. . . Viena po kitos lekiančios dienos, dulkėti keliai, nuoširdūs Dzūkijos kaimų žmonės. . . Skardžia balsiai Seirijų šunes, sujujudinti virtinėmis į ežerą traukiančių kraštotyrinin kų. . . Džiaugsmai ir nesuta rimai . . Sunkus, slegiantis karštis vidurdienį, smagūs šokiai vakarais, nemigo nak tys. . . Ir žmonės, tie nuo stabūs žmonės — vadų va das, veteranai. viena kitą skubančios pavyti ramuviškių kartos. Viskas taip paprasta ir taip sudėtinga. . . Vyresnės kartos stengiasi išlaikyti senąsias tradicijas. Jaunosios visuomet skuba gyventi, kupinos jėgų ir no ro apversti visą pasaulį. . . STUDENTE! Jauniausioji karta! Kuo Prasidėjo naujieji mokslo tu praturtinsi klubą? Kas metai. Kokie VU rūpesčiai ir lauk a tų senųjų tradicijų Tavo kolegų džiaugsmai Tu kurios darė mielu mūsų bu gali sužinoti, perskaitęs Uni vimą ramuvoje? Ar išsaugo versiteto savaitraštį „Tarybi si klubo dvasią, pakeisdama nis studentas". O jį užsipre numeruoti gali Universiteto senąsias tradicijas naujomis? studentų profsąjungos komi tete. Arūnas VAICEKAUSKAS Dingusį studento pažymė jimą Nr. 810581, išduotą MF studentui Regimantui-Jonui K. Driskiaus nuotraukoje Lazdijų rajono Seirijų apylinkės etnografinės medžiagos ŽITKAUSKUI, laikyti nega ir tarmės pateikėja Adelė Tumasonytė-Zurlnskienė iš Raganiškių kaimo. 1984 m liojančiu. rugpjūčio 4 d. Redakcijos adresas: 232734. Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — LV 08685. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Užs. Nr. 2280. Spausdino LKP «CoBeTCKHH cTyAem» — opran napTKOMa, peKTOpaia, KO.MHTeTa AKCM Ahtbm, npotpKOMa BnAsmoccKoro ytiHBepcHTeTa hm, B. KancyKaca. Ha ahtobckom H3MKe. Pe^arcrop fl.
Vyresniojo amžiaus žmo nės patenkinti savo darbu, gyvenimu kaime. Dauguma jų linkę gyventi gyvenvietė se, kur geresnės buities, kul tūros sąlygos, susisiekimas. Pensijinio amžiaus žmonių dalis teikia pirmenybę vien kiemiams. Tai lemia susifor mavę buities stereotipai, di desnės galimybės plėsti paga’binį ūkį. Naujoji kaimo architektūra, sodybų išplanavimas ne vi sada atitinka kaimiečių reik mes. Seirijišk'ai pareiškė ne mažai pageidavimų dėl ūki nių pastatų. namų statybos medžiagų, pagalbinių patal pų ir pan. Gyventojai norė tų turėti daugiau savarankiš kumo, tvarkydami, puošda mi sodybų aplinką, pageidau ja, kad sodybos turėtų indi vidualių bruožų. Sociologų grupė tyrė ir keletos Lazdijų rajono apy linkių gyventojų migraciją. Duomenys rinkti iš apylinkių ūkinių knygų. Pastebėta, jog šio krašto gyventojai kiek sėslesni, mažesnis atvykstan čiųjų ir išvykstančiųjų skai čius. Taip pat didesnis nei kituose respublikos rajonuo se pasiliekančiųjų kaime po tarnybos Tarybinėje Armijo je jaunuolių procentas. Bū dingas bruožas — žemės ūkio specialistų, negamybinė je sferoje užimtų bei kaimo inteligentų pastovumas. Ta čiau į miestus išvyksta ne mažai darbingų žmonių, ku rių vietą ne visada užima at vykėliai iš kitų kaimų ar miestų. Po ekspedicijos liko apdo roti surinktą medžiamą, įver tinti gautus duomenis. Tai leis giliau išanalizuoti tirtus reiškinius.
Prieš išvykdami į ekspe diciją žinojome, kad šio kampo žmonės kalba dzūkų tarme, tačiau tik vienas kitas dalyvis tesuprato liaudies kultūros raidą šiame šimtme tyje. O jei kas anksčiau ir buvo lankęsis, smalsu dabar patirti, kas išliko iš senovės, kas pakito ar naujo įgyta. Tad ir lankytasi tiek senų se nutėlių, tiek pačiame jėgų klestėjime esančių seirijiškių ir jų kaimynų sodybose. Pagal vyresniojo amžiaus gyventojų pasakojimus ir iš seniau išlikusius daiktus et nografinės medž.agos rinkėjai aprašinėjo kaimų ir miestelių amatus, sėją, javų derliaus nuėmimą ir kūlimą, mali mą, maistinių augalų rinki mą, skalbimą. gyvenamųjų namų interjerą. Nemaža da lyvių pasirinko tyrinėti tiek rinkėjų, tiek skaitytojų mėgs tamą dvasinę kultūrą: vardy nų, vestuvių, laidotuvių, pa lydų, kalendorinių švenčių papročius, liaudies mediciną, veterinariją, metereologiją, papročių teisę, jaunimo pasi linksminimus. Stengtasi pa sekti, kaip kai kurios anks čiau minėtos kultūros ap raiškos pakito šių dienų kol ūkiečių buityje. Vien dabartį lietė tema apie gyventojų meninę kūrybą — audimą, mezgimą, pynimą. Bendras etnografinės me džiagos rinkėjų kraitis — apie 550 aprašų. Tad po šio6 ekspedicijos praturtėjo mūsų pačių istorinė atmintis. O surinktoji medžiaga papil dys mokslo įstaigų rankraš tynus. patarnaus tyrinėjant visos respublikos liaudies kultūros raidą.Reikia tikėtis, kad pagal surinktą etnogra finę medžiagą bus parašytas ir paskelbtas ne vienas straipsnis Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos leidi niuose. Ekspedicijos dalyvių atmin tyje ilgai išliks Seirijų apy linkių kraštovaizdžiai, išmar ginti gausiais ežerais ir eže rėliais, gėlynais apsuptos tro bos, šnekių dzūkių ir dzūkų veidai, vakarai su šokiais, žaidimais ir dainomis kieme lyje prie mokyklos bendra bučio ar aikštelėje prie nau jų zoninių kultūros namų. Vacys MILIUS
Jonas MARDOSA
užjaučiame Nuoširdžiai Ireną KRAdėstytoją SAUSKIENĘ dėl tėvo mirties. GTMF Anąlų kalbos katedra
Dingusią studijų knygelę Nr. 780078, išduotą FilF studentei Mariai MASKOLAITEI, laikyti negaliojan čia. Nuoširdžiai užjaučiame Hospltalinės katedros do centą Imantą MISEVIČIŲ dėl mylimos žmonos an kstyvos mirties. Medicinos fakulteto dekanatas ir visuome ninės organizacijos
611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 CK leidyklos spaustuvė. Tiesos g. 1. opAenoB TpyftOBOro Kpacaoro 3Ha.MeHn n ApyzKūM uapo^oB BapanHHiiKaiTre.________________________
Filologijos fakulteto de kanatas ir visuomeninės organizacijos nuoširdžiai užjaučia GTMF anglų kal bos katedros vyr. dėsty toją Palmirą LABEIKAITĘ dėl motinos mirties.
GTMF anglų kalbos ka tedros kolektyvas nuošir džiai užjaučia vyr. dėsty toją Palmirą LABEIKAITE dėl motinos mirties.
J.
Redaktorė VARAPNICKAITĖ