VISŲ SALIŲ PROLETARAI, V1ENYK/TESI
1967 m.
o O
rugsėjo mėn
d
TUBENTM VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
27 d TREČIADIENIS Nr. 24 (610) Eina nuo 1950
Kaina 2 kap.
RŪPINTIS KIEKVIENU KOMJAUNUOLIU akulteto komjauni
F
mo organizacija įveikė dar vieną etapą ir tas etapas — jubiliejiniai praėję nuo XI konferencijos, yra svarbus ir reikšmingas įvykis mūsų gyvenime. Pagrindinis komjaunimo or ganizacijos aukštojoje mokyk loje tikslas buvo ir lieka jos narių komunistinis auklėji mas. Aukštoji mokykla turi išleisti ne tik gerą savo spe cialybės žinovą, bet ir komu nizmo statytoją, plačios eru dicijos, politiškai subrendusį, aktyvų ir sąmoningą pilietį. Žymią vietą komjaunolių gyvenime užima pirminė or ganizacija. Jos tikslas yra įtraukti visus savo narius j naudingą ir įdomų visuomeni nį darbą, suburti juos į draus mingą, kovingą ir užgrūdintą kolektyvą, maksimaliai pra plėsti ir praturtinti organiza cijos vidinį gyvenimą. Pirmi nė organizacija turi savyje su rasti varomąsias jėgas, kurios užtikrintų jos intensyvų gy venimą. Varomosios jėgos — tai komjaunuolių iniciatyva, veržlumas, siekimas lavinti ir turtinti save. Šias mintis turė tų įsisąmoninti kiekvienos organizacijos biuras ir pada ryti jas išeities tašku savo darbe. Visai fakulteto komjaunimo organizacijai, gerokai perau gusiai tūkstančio skaičių, va dovauja komjaunimo komite tas. Jo pagrindinis tikslas yra: koordinuoti komjaunimo gyvenimą fakultete, vaizdžiai kalbant, būti viso komjaunimo judėjimo dirigentu, kontro liuoti pirminių organizacijų darbą, padėti joms, palaikyti ir -puoselėti visas susiklosčiu sias tradicijas, viską, ką mes turime gražaus fakultete. Komjaunimo komiteto struk tūra atspindi mūsų darbo spe cifikos reikalavimus: ji yra nesudėtinga, įsteigti tik pa grindiniai, patys reikalingiau si sektoriai. Visus fakultetinio masto darbus, turinčius laiki ną pobūdį, komitetas paveda
JAUNIMAS KOVOJA Visoje Lotynų Ameriko je bunda jaunimas kovai už socialinę pažangą ir demokratiją. Pažangūs jaunuoliai nuo Mechiko iki Patagonljos aktyviai kovo ja už gyvenimo, darbo, studijavimo sąlygų pageri nimą, už ta ką, už nacio nalini suverenitetą, prieš Imperializmą, šis judėji mas yra Įgavęs platu užmolj. Kasdien jauni dar bininkai, valstiečiai ir stu dentija stoja į kovą už demokrat nes laisves Lo tynu Amerikos šalyse. ..Mes nesame kalti, —. sako |ie, — bet esama’ tvarka yra kalta dėl to, kad žmonės gyvena tam soje ir skurde“. Jaunimas šiose šalyse ve’kla gana organizuotai. Lotynu Ame rikos launlmo kovoje studentija turi d!dell vaid menį. Ir dauguma susirin-' k'mų yra pravedama tik Jos iniciatyva. Aišku. studentija yra t'k dalis Jaunimo Ir viena negalėtų vesti kovos iki
J. LAKIS IFF komjaunimo komiteto sekretorius
„KP" štabas. Kolektyvas iš karto pradėjo eksperimentuo vykdyti ne tik savo nariams, tams. Šiuo metu jau sudarytas ti, ieškoti naujų formų, ir tai metai, bet ir kitiems fakulteto akty mokymo planas, parinkti lek greit davė rezultatus. Komjaunimo dokumentaci vistams. Taigi, komitetas turi toriai, baigiamas komplektuo galimybę skirstyti apytiksliai ti klausytojų kontingentas, ir jos keitimas buvo pati masiš vienodą darbo krūvį visiems spalio mėnesį mokykla pradės kiausia priemonė, kuri įtrau sektoriams ir, reikalui esant, savo gyvavimą. Kai kurie už kė visus komjaunuolius. Tai operatyviai perskirstyti darbą. siėmimai visuomeninio-orga- buvo savotiškas jėgų patikri Komjaunimo komitetas sie nizacinio darbo mokykloje bus nimas. Ypač įdomūs ir reikš kė palaikyti pastovius ryšius privalomi ir pirminių organi mingi susirinkimai, kurių me su visomis grandimis, užsi zacijų biurams. Tai žinoma, tu buvo atestuotas kiekvienas imančiomis studentų auklėji negali galutinai išspręsti žinių komjaunuolis. Susirinkimai pa rodė, kad dalis studentų nepa mu. ir įgūdžių trūkumo problemos, Ir jeigu buvo pastoviai jau bet ši mokykla gali žymiai tenkinti komjaunimo darbo lygiu fakultete. Matyt, prie čiama dekanato ir partinio pagerinti padėtį. kaištai nebuvo atsitiktiniai, biuro parama, tai to negalima Praėjusiais metais buvo to jie yra dėsningi ir objekty pasakyti apie bendradarbiavi liau puoselėjamos mūsų gra vūs. .. Bet yra ir antra meda mą su kai kuriomis katedro žios tradicijos. Visos įvykę lio pusė — tai potraukis kri mis ir ypač su kai kuriais šventės rodo aukštą organi tikuoti ir neveiklumas. Jeigu kurso vadovais. Tai liečia zuotumo lygį, rodo pirminių komjaunuolis nepatenkintas Anglų kalbos ir Žurnalistikos organizacijų sugebėjimą susi kuo nors, tai jis turi dėti vi katedras. Kai kuriuose kursuo burti. Tokio pobūdžio priemo sas pastangas, kad normali se jų vadovų pagalba yra la nės visuomet suranda savo zuotų padėtį. Mūsų tarpe ne bai menka, o kartais (laimei, entuziastų, kurie į jų organi trūksta mėgėjų pakritikuoti, tik kartais) jos visai nesijau zavimą įdeda visą fantaziją, kurie šaiposi iš visko, kas čia. Štai vos ne anekdotinis visus-gabumus. Tai N. Silvest- mums brangu ir artima. Tokie pavyzdys: II anglistų kurso ravičiūtė (IV anglų), V. Janu- komjaunuoliai turi būti smer biuras iki pirmo semestro pa levičiūtė (IV lit.), J. Pocius kiami, turi būti sugėdinti, tu baigos nežinojo, kas paskirtas (II bibl.) ir kt. ri būti kolektyvo nubausti. jų kurso vadovu. Tokie „va Tradicinės šventės (kurias Mūsų „aukso fondą" sudaro dovai" nereikalingi studen kai kas bando peikti, teigda komjaunuoliai, kurie nebijo tams. Žinoma, studentų ko mas, kad jos visai nereikalin pačio juodžiausio darbo, kurie lektyvai kartais sąmoningai gos, neduoda jokių rezultatų), atlieka viską, ką jiems pave vengia bendravimo su kursų turi vis tik labai didelę reikš dą komjaunimas, kurie pasto vadovais. Jie nekviečia vado mę auklėjimo darbe. Kiekvie viai siekia, kad komjaunimo vų į susirinkimus, į organi na tokia šventė, įtraukianti organizacija taptų visų ir vi zuojamas poilsio priemones. po kelis šimtus studentų, su siems reikalinga organizacija. Kurso vadovas — pedagogas, buria juos, užkrečia gera nuo Mūsų fakultete keturi kom žmogus, turįs didelę gyveni taika. Iš tikrųjų kam, jei ne jaunuoliai buvo pašalinti iš mo patirtį, gali labai daug pa mums, filologams, saugoti ir komjaunimo. Tai I k. anglis tarti ir padėti. Ir ta neįkaino vystyti mūsų senojo Universi tas stud. Ramonas, II k. li jama pagalba reikia būtinai teto tradicijas. tuanistės Mozuraitytė ir Baliunaudotis pirminių organizaci Paskutiniais metais buvo konytė ir IV k. angliste Bunjų biurams. Labai gražių va suirūpinta fakulteto komjauni delytė. Visi jie buvo atitrūkę dovo ir pirminės organizacijos mo istorija. Vienas iš komite nuo komjaunimo organizacibiuro bendradarbiavimo pa to narių II k. istorikas A. Vi jos, nuo komjaunimo gyvenivyzdžių mes turime gana sockis buvo atsakingas už me mo. Kaip parodė pokalbiai su daug, tai II lit. k. (Girdenis), džiagos rinkimą. Deja, įvai tais buvusiais komjaunuoliais, I ist. k. (Dasčioras), II ist. k. rūs sunkumai ir kliūtys, pa jie yra pasimetę, neturi tvirtai (Strumskis), II bibl. k. (Basiu- tirties stoka neleido jam pa įsisąmonintos pasaulėžiūros, lis), III vok. k. (Lebedytė). siekti žymesnių rezultatų. yra miesčioniškų pažiūrų. Štai, Komjaunimo komitetas pri Nuo šių metų komitetas jau pavyzdžiui, IV k. angliste ėjo nuomonę, kad fakultete turi gana kuklią, bet pakan Bundelytė teigė, kad šiuo me yra būtina įsteigti dvimetę kamą bazę medžiagai saugoti. tu dėl kažkokių priežasčių ji mokyklą, kuri galėtų duoti Fakulteto istorijos muziejus norinti pabūti viena, izoliuoti minimumą teorinių žinių ir bus įsteigtas. save nuo bet kokio kolekty Praėjusiais metais fakultete vo, būti laisva nuo bet kokių darbo organizavimo įgūdžių subūrė įpareigojimų. Ką tai reiškia? mūsų geriausiems aktyvis- neblogą kolektyvą Juk Robinzono Kruzo laikai negrįžtamai praėjol Laisvės siekė ir II k. litua nistė Baliukonytė. Jos idealas susijungė 1 organizaciją kovai už pažangą, taiką. ■ yra vien tilfgrožis, ir ji pasi Kelias į naują pasauli ryžusi mokyti vaikus. Jeigu buvo dar prieš akis. Įvy ■ Baliukonytė taptų mokytoja, kiai Korėjoje, išs vaduoja tai pasaulyje padidėtų dvasi mas^ karas Alžyre, revo liucinė Kuba pareikalavo ■ nių individų, jaučiančių tik iš jaunos Pasaulinės stu abstraktų grožį ir vengiančių dentu organizacijos daug visų sunkumų. Mes nesiimame ryžto Ir jėgų, bet šiandien galo. Tač’au Iš kitos pu pasaulinės studentu orga atsakyti j klausimą, kas yra sės, valstiečių Ir darbinin nizacijos metraštyje tai grožis, bet esame giliai įsitiki kų Jaunimo judėjimas yra patys graž’ausi puslapiai. padaręs didelį žingsnį pir nę, kad grožis gyvenime — Pasaulinė studentų ormyn. Didžiausias laimėji gan'zacija. savo gretose ne tik žvaigždėtos naktys, ne mas Lotynu Amerikos jau jungianti milijonus viso tik Šopeno muzika. nimo judėjime yra tas, pasaulio studentų, šian Bandymas gyvenime atsi kad studentija ir darbi dien Ie!dža mėnesini ninkija pradeda bendro polinkis į dienrašti ..Pasaulio studen ■ kratyti sunkumų, ■ mis Jėgom s kovoti. tu ž'nios“ arabų, vok eč'ų. ■ išsigimusį dekadentizmą neda „Junge generation“ anglų, prancūzų ir ispanų ro garbės mūsų komjaunuo kalbomis. Visi svarb'ausi 21 METAI liui. Panašiems ne vieta mūsų Įvykiai bet kuriame plane Jau 21 metai, kai egzis tos kampelyje šiandien tarpe. tuoja Pasaulinė studentų susilaukia vienokio ar ki Pagrindinis akademinio dar Dvidešimt nko atgars'o pasaulio organizacija. ~ — bo frontas — skolininkai. Tai si'udentijos spaudole. Pa vlenerl metai orgarrzaci____ Jos gyvenime — nedidelis, saulinė studentų organizalabai nedėkingas darbas. Jis fs*nr :niais cila, minėdama savo 21 bet turtingas istoriniais turi labai mažai poveikio būmetų lublPeju. šiandien įvyk’ais laiko tarpas^ -dų, o prašymų ir pokalbių for yra galinga fėga. ir (nori 1946 metų rugp Utyje, ar nenori) skaitytis su Ja kai virš žmonijos kabojo ma, kaip žinoma, duoda nela turi kiekvienas. Hiros'mos ir kitų antrojo bai didelį efektą. Kiekvienais ,,Welt studenten pasaulinio karo ba sumų Nachrlchten“ metais skolininkų skaičius šešėliai, 46 tautų studentai
(TĘSINYS 4 psl.)
—4-
Hitlerinei Vokietijai užpuolus Tarybų Sąjungą ir jau trečią karo dieną okupavus Vilnių, prasidėjo okupantų ir jų tarnų — lietuviškųjų buržuazinių nacionalistų te roras ir Vilniaus universitete. Iš Universiteto buvo pa šalinta 65 mokslo personalo darbuotojai, apie tūkstan tis studentų. „Naujosios Europos“ dvasia buvo reikalau jama pertvarkyti mokymo planus, šalinama fašistams nepageidautini dalykai, literatūra, naikinamos mokymo priemonės. Jau 1941 m. rudenį okupantai norėjo užda ryti Teisės, Ekonomikos ir Humanitarinių mokslų fa kultetus. Tačiau tai sukėlė didelį Lietuvos gyventojų nepasitenkinimą; okupantų valdžiai pasipylė memoran dumai, peticijos (jų tarpe 75 tūkst. žmonių pasirašyta peticija). 1942 m. okupantai išleido įsakymą, reikalau jantį, kad norintieji stoti į aukštąsias mokyklas ’uri atlikti metinę darbo prievolę Reicho darbo tarnyboje. Po stambių hitlerinės kariuomenės dalinių sutriuški nimo prie Stalingrado, okupuotose teritorijose buvo paskelbta totalinė mobilizacija. Tačiau, nepaisant di džiausių grasinimų, Lietuvos jaunimas į hitlerinę ka riuomenę nėjo, slapstėsi. Iš Universiteto pasitraukė be veik visi studentai vyrai, jaunesnio amžiaus mokslo personalas. Tai okupantai panaudojo seniai numatytam Universiteto, kaip ir kitų aukštųjų mokyklų, uždarymui. Universitetą uždarė 1943 m. kovo 17 d , gestapo ir SS gaujoms apsupus patalpas, barbariškai daužant iškabas, papuošalus, ornamentus, mokslų emblemas, statulas ir t. t. Kratos Universitete ir grobstymai tęsėsi apie pus antro mėnesio. Universiteto patalpos buvo panaudoja mos gestapo ligoninėms, rezervinėms kareivinėms. Dėl barbariško okupantų šeimininkavimo žuvo 2/3 viso in ventoriaus ir baldų, buvo išgrobstytos laboratorijos, ka binetai, žuvo daug neįkainojamų XV—XVII a. rank raščių, biblioteka neteko dalies vertingų knygų. Iš vi so materialiniai nuostoliai sudarė 35 mln. rb. (to meto rb. vertė). Išlikusią mokslo personalo dalį okupantai vertė dirbti tokį mokslinį darbą, kuris tarnautų jų gro bikiškiems tikslams.
Tačiau dauguma Universiteto mokslo personalo ne susidėjo su okupantais; daugelis studentų įsijungė į ak tyvią kovą prieš okupantus: kovojo fronte, partizanų būriuose, pogrindyje. Universiteto atstatymas prasidėjo tuoj, kai tik po sunkių mūšių 1944 m. liepos 13 d. buvo išvaduotas Vilnius. Klaikus tuomet buvo Universiteto vaizdas. Pa talpos buvo apgriautos, be langų, be durų; neveikė ap šildymo, vandens ir kanalizacijos sistemos; nebuvo elektros šviesos. Nepaisant didžiausių sunkumų, praslinkus apie trims mėnesiams po Vilniaus išvadavimo, Universitetas pra dėjo mokslo metus. 1944/45 m. m. jame mokėsi 986 studentai. Sekančiais mokslo metais studentų skaičius padvigubėjo. Spartų Universiteto atkūrimą ir plėtimą, materialinės bazės stiprinimą užtikrino nuolatinis Ko munistų partijos ir Tarybinės vyriausybės rūpinimasis lietuvių kultūros vystymusi, broliška tarybinių respub likų parama. Palaipsniui buvo ne tik atkurta, bet ir. žymiai išplėsta materialinė bazė, įrengtos naujos labo ratorijos, mokymo kabinetai. Universiteto biblioteka, ' išsaugojusi nemaža senų unikalių leidinių ir rankraš-' čių, nuolat papildoma nauja literatūra, dabar turi dau giau kaip 2 mln. tomų. Ji turi ryšius ir keičiasi litera tūra su daugelio pasaulio šalių bibliotekomis.
Universitete organizuojami Fizikos ir matematikos, Chemijos, Gamtos, Medicinos, Istorijos ir filologijos, Ekonomikos, Teisės fakultetai. 1965 m. Fizikos ir ma- ’ tematikos fakultetas padalintas į du — Fizikos ir Matematikos ir mechanikos — fakultetus. Be to, 1962 m. įsteigtas Gydytojų tobulinimosi fakultetas, 1964 m. — bendramokslinis fakultetas Kaune. 1964/65 m. m Universitete buvo 64 katedros, kurios ruošė 29 specialybių, 50 specializacijų aukštos kvalifikacijos spe cialistus. Tarybinio Universiteto darbo organizavimą pradėjo Komunistų partijos vadovaujami jau buržuazinėje Lie tuvoje teigiamai pasireiškę progiesyvūs mokslininkai. J aktyvų darbą įsijungė anksčiau tuiėję ir pirmaisiais Tarybų valdžios metelis įsigiję profesorių vardus moks lininkai: K. Bieliukas, J. Bučas, Dz. Budrys, S. Jan- ' kauskas, J. Kairiūkštis, K. Korsakas, J. Matulis, J. Va balas-Gudaitis ir kt. Beatsikuriantis Universitetas pradėjo dirbti pagal visasąjunginius planus su gana dideliais pakeitimais, atsižvelgiant į vietines respublikos sąlygas. Pradedama pereiti prie kursinės-serijinės sistemos su privalomu užsiėmimų lankymų. Suprantama, įvedant naują tvar ką, teko nugalėti gan stiprias senosios mokyklos tra dicijas. Dar atkaklesnio darbo pareikalavo viso mokymoauklėjimo darbo pertvarkymas, nes jis buvo susijęs su mokslo — pedagoginio personalo ir studentijos marksistiniu perauklėjimu, įveikiant buržuazinę nacio nalistinę ir klerikalinę ideologiją. Organizuoti darbą Universiteto administracijai pa dėjo jau pirmaisiais pokario metais Universitete atsi kūrusios partinė ir komjaunimo organizacijos. Jos, aug damos ir stiprėdamos aštrios klasių kovos sąlygomis, mobilizavo dėstytojų ir studentų kolektyvą už naujos tvarkos įvedimą, j kovą su buržuazinės ideologijos liekanomis, už komunistinių idėjų pergalę. 1965 m. Universiteto partinėje organizacijoje buvo 402 komu nistai, komjaunuoliai sudarė 92% visų studentų.
2 psl.
*******
1967 m. rugsėjo mėn. 27 d.
TARYBINIS STUDENTAS
Kupinas energijos, rūpesčių ir sumanymų
Šio šimtmečio pradžioje neturtingiesiems sunku buvo pasiekti aukštąjį mokslą Devyniolikmetis Mykolas Marcinkevičius, gimęs 1892 m rugsėjo mėn. 29 d, no rėdamas išlaikyti keturių klasių egzaminus, turėjo pa siekti net Maskvos mokslo apygardą, Vien atvykti iš Andrioniškio (dabar Anykščių raj) į Vilnių mokytis, o ■vėliau į Maskvą, reikėjo gerokai pavargti. Bet jaunuo lis, skatinamas noro mokytis toliau, tarnauti liaudžiai, nugalėjo nelengvas kliūtis ir po penkerių metų jau Ki jeve baigė vaistininko padėjėjo egzaminus. Toliau dir bo vaistinėje ir mokėsi suaugusiųjų gimnazijoje prie Kijevo Juridinio instituto. Ir tik 28 metų amžiaus išlai kė (jau Kaune) viso gimnazijos kurso egzaminus, lan kė Aukštuosius kursus ir paskui įstojo į Kauno univeriiteto Medicinos fakulteto 2-jį kursą. Baigėsi studijos,
ir M. Marcinkevičius jau asistentas vaikų ligų klinikoje. Vėliau dirbo gydytoju Rokiškio apskrities ligoninėje, Linkuvoje, Pašvitinyje ir trylika metų — Panevėžio ap skrities ligoninėje. 1932 ir 1933 metais M. Marcinkevičius tris mėnesius tobulinasi Prahoje ir Vienoje žymių mokslininkų Jagičo, Pelnažo, Nonenbrucho ir kitų klinikose. 1938 m., dirbdamas Panevėžyje, išlaikė daktarato egzaminus ir rinko mokslinių tyrimų medžiagą daktaro disertaci jai Maždaug po trejų intensyvaus darbo metų disertaci ja buvo baigta. Ji turėjo būti ginama 1941 m. birželio 24 d. Sunkūs fašistinės okupacijos metai nepalaužė moks lininko entuziasto, kuris nelaukia gerų sąlygų moksliniam-tiriamajam darbui, o susikuria tas sąlygas esamo se aplinkybėse, nebodamas jokių sunkumų. Didvyriškajai Tarybinei Armijai išvadavus Lietuvos TSR, buvo prisiminta šviesi, toli matanti galva: kuklus Panevėžio gydytojas kviečiamas į išvaduotąją sostinę Vilnių atkurti ir vadovauti Vilniaus Valstybinio uni versiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų propedeutikos katedrai. Tenka padėti atkurti ir visą Medicinos fakul tetą sugriautame Vilniuje: M. Marcinkevičius 1944— 1947 metais ėjo ir Medicinos fakulteto prodekano pa reigas. Tačiau jubiliatui darbas nebaisus (jis darbštumo pa vyzdžiu išliko iki šiol, jau 23 metus vadovaudamas tai pačiai Vidaus ligų propedeutikos katedrai). Nežiū rint pokarinių sunkumų, M. Marcinkevičius vėl prisime na ir mokslinį darbą, nes disertacija dėl karo nereali zuota. Ją gynė tik 1949 metais ir gavo už tai medicinos mokslų kandidato laipsnį. Tai įvyko tame pačiame Kaune, kuriame prieš 8 metus turėjo būti jos gynimas. Vadovavimas katedrai reikalavo tolimesnių moksli nių siekimų, nes mokslininkui buvo aiški liaudies išmin tis, kad „dalgio neišpustęs, pievos nešienausi“. Jis matė, kad mokslas sparčiai žengia pirmyn, o atsilikti karo nuniokotai respublikai taip pat negalima. Jis imasi mūsų respublikoje užleistos gastroenterologinės prob lemos, ir po 10 metų jau gina daktarinę disertaciją te ma „Miego terapija kompleksiniame opinės ligos gydy me". Tai didelis darbas: 526 psl. mašinraščio apimties, su 86 lentelėmis ir kita vaizdine medžiaga, naudotais 586 literatūros šaltiniais. Jubiliato bendradarbiams teko stebėtis, su kokia energija jis ėmėsi to darbo ir sudėtingų naujų tyrimo metodų: aukštoji nervinė veikla, termoreguliacijos tyri mai, prakaito išsiskyrimas, sąlyginių refleksų metodika, pletizmografija, aktografija, sąlygų organizavimas gy
domajam-apsauginiam miego režimui. Darbas atliktas tik 3 mėn. atsitraukus nuo kasdieninio gydomojo ir pe dagoginio darbo. Dar 1930—1931 metais Mykolas Marcinkevičius pir masis mūsų respublikoje suorganizavo Linkuvoje ir Pašvitinyje tarybinių moters ir vaiko konsultacijų pa vyzdžiu moters ir vaiko globos centrus, o vėliau tokį centrą įsteigė Panevėžyje. 1940 m. buvo atspausdintas „LTSR medicinos" žurnale straipsnis apie vaikų susir gimų profilaktiką provincijoje. Tų pat metų kovo mėn. apie tai buvo skaitytas pranešimas Lietuvos Vaikų gy dytojų draugijos 2-me metiniame visuotiniame susirin kime. Šiuo metu daugelis tuo metų keltų klausimų jau išspręsta, geri pasiūlymai įgyvendinti, pvz.: efektyvi infekcinių ligų profilaktika, sanitarinis švietimas per spaudą ir radiją ir kt. Savo pamainos — jaunosios gydytojų kartos ugdy mas daug jėgų ir energijos pareikalavo iš jubiliato. 1947—1949 m. jis su šių eilučių autorium išleido stu dentams vidaus ligų propedeutikos vadovėlį, atspaus dintą rotatorium (apie honorarą, žinoma, nebuvo ir kalbos). Profesorius ir toliau rūpinosi to vadovėlio tobulini mu. Pagaliau 1963 m. pataisytas vadovėlis buvo išleis tas pakankamu tiražu. Ir vėl nauji rūpesčiai, kad mūsų studentai turėtų vieną iš geriausių vadovėlį. Jubiliatas rūpinasi aspirantais, kasmet oponuoja ke lioms disertacijoms, dalyvauja trijų mokslinių tarybų darbe. Jis aktyvus „Žinijos“ draugijos narys, terapeutų ir gerontologų mokslinių draugijų valdybų narys, visa sąjunginės gastroenterologų mokslinės draugijos val dybos narys. Ir dabar judrus, pilnas energijos, rūpesčių ir sumany mų. Pirmoji jo kiekvienų mokslo metų paskaita skiria ma beveik ištisai studentų auklėjimo klausimams: pa brėžiami komunistinės moralės ir tarybinio gydytojo etikos principai, gydytojo profesijos kilnumas, didelė atsakomybė ir t. t. Tokia jau tradicija. Už nuopelnus prof. M Marcinkevičius apdovanotas Darbo Raudonosios Vėliavos ordinu, medaliu „Už šau nų darbą Didžiojo Tėvynės karo metais", dviem Lietu vos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštais. Jam suteiktas LTSR nusipelniusio gydytojo garbės vardas. Visi katedros bendradarbiai garbingo 75-mečio pro ga linki mylimam jubiliatui geros sveikatos, tolimesnės jaunatviškos energijos ir vaisingo darbo mūsų liaudies sveikatos sargyboje. Doc. M. KRIKSTOPAITIS Lietuvos TSR nusipelnęs gydytojas
Kovotojas, publicistas, pedagogas Nedaugelis mūsų vyresniosios kartos Universiteto ■darbuotojų gali didžiuotis tokiu audringu, pilnu jaunat viškos ugnies ir ryžto, kovos už darbo žmonių reikalą gyvenimo keliu, kurį yra praėjęs per savo 60 metų mū sų gerbiamas bendradarbis Teisės fakulteto katedros vedėjas, Respublikos nusipelnęs kultūros veikėjas do centas Andrius Bulota. Andrius Bulota gimė 1907 m. rugsėjo 22 d. Kapsuko rajono Putriškių kaime, valstiečių šeimoje. Jau pačioje ankstyvoje savo jaunystėje Andrius Bulota susižavi so cializmo idėjomis. Dar būdamas Marijampolės realinės gimnazijos mokiniu, Andrius dalyvauja socialistinės krypties moksleivių-„aušrininkų" veikloje, o 1925 m. įstojęs į Kauno universiteto Teisės fakultetą, jis įsijun gia į studentų socialistų- „aušrininkų“ veiklą. Buržuazinėje visuomenėje labai nelengva jaunam in teligentui susirasti tikrą kovos už savo liaudį kelią. Daug buržuazinių partijų mėgsta puoštis socializmo šūkiais, o tikrajam kovos momentui atėjus, jos dažnai išduoda liaudį. Panašiai buvo ir buržuazinėje Lietuvo je ir ypač po 1926 m. fašistinio perversmo, kada Lietu vos Komunistų partija jau buvo giliame pogrindyje. Po perversmo suaktyvėjus reakcinėms jėgoms, drąsios ir ne pripažįstančios kompromisų širdies žmogus, kokiu tuo met buvo ir dabar tebėra jaunas savo dvasia Andrius Bulota, negalėjo ramiai žiūrėti, kaip sužvėrėjusi bur žuazija šaudymais ir kalinimais bando susidoroti su geriausiais savo liaudies sūnumis ir dukromis.Andrius Bulota negalėjo neprotestuoti, nekovoti prieš fašizmą. Račiau teisingo kovos kelio jis tuomet dar nerado. Jam atrodė, kad šūvių, paleistų į fašistinį vadeivą, tuometini ministrų kabineto pirmininką Augustiną Valdemarą, garsas gali pažadinti platesnes darbo žmonių mases į kovą prieš fašizmą. Tačiau tai neįvyko ir negalėjo įvykti, nes toks kovos kelias buvo neteisingas. Vienas pasikėsinimo dalyvis buvo karo lauko teismo nuteistas ir sušaudytas, o pats Andrius Bulota buvo priverstas emigruoti į užsienį. Gyvendamas užsienyje, Andrius Bulota toliau mokosi revoliucinės kovos. Būdamas Prahoje, o vėliau Vieno je, jis studijuoja darbininkų kovos istoriją ir teoriją, susipažįsta ir įsigilina į marksizmo klasikų veikalus ir stoja į teisingą kovos kelią prieš fašizmą. 1934 m. Andrius Bulota dalyvauja Vienos darbininkų ginkluo toje kovoje prieš fašizmą, o 1936 m. pabaigoje, Austri jos Komunistų partijos padedamas, jis išvyksta į Ispa niją internacionalinės brigados eilėse kovoti už tos ša lies liaudies laisvę. 1937 m. pradžioje Andrius Bulota kaujasi Aragono
fronte, vėliau formuojantis Ispanijos respublikos Liau dies armijai, jis yra ispanų mišrios brigados kulkosvai džių bataliono pirmosios kuopos skyrininkas, vėliau seržantas. Kautynėse prie Teruelio jis kontūzijamas. Pasveikęs vėl išvyksta į frontą ir dalyvauja Centro ir Pietų frontų kautynėse. Respublikos armijai pralaimė jus, Andrius Bulota 1939 m. pasitraukia į Prancūziją, kur internuojamas ir yra laikomas įvairiose stovyklose. Ten Andrius Bulota dalyvauja, leidžiant periodinį informacinį leidinį „Už vielų“, vienkartinį lietuvių savanorių atsiminimų leidinį „Ispanijos respublikos frontuose“, kuriame paskelbia savo atsiminimus. Užėmus hitlerinei Vokietijos kariuomenei Paryžių, Andrius Bulota pasitraukia iš Prancūzijos ir 1940 m. grįžta į Lietuvą, kurioje jau nuverstas fašistinis re žimas. Iš pradžių Andrius Bulota dirba Lietuvos Liau dies Vyriausybės užsienio reikalų ministerijoje, o vėliau Tarybų Lietuvos Valstybinėje plano komisijoje. Hitlerinei kariaunai įsiveržus į Tarybų Sąjungą, Andrius Bulota nespėja pasitraukti į šalies gilumą ir lieka vokiečių okupuotoje Lietuvoje. Hitleriniam pažan gių žmonių naikinimo viesului siaučiant, iš pradžių at rodė, kad jokia kova prieš tą jėgą neįmanoma. Tačiau Andrius Bulota ir tomis žiaurios okupacijos sąlygomis nepabūgsta ir aktyviai dalyvauja antifašistiniame judė jime. Jie suranda kelią į Juozo Vito vadovaujamą anti fašistinę organizaciją „Lietuvos išsivadavimo sąjunga“, tampa tos organizacijos komiteto nariu, redaguoja po grindinį laikraštį „Tėvynės frontas“, platina atsišauki mus, nukreiptus prieš okupantus ir jų lietuviškuosius talkininkus. 1944 m. Tarybinei armijai išvadavus Vilnių, Andrius Bulota tuoj įsijungia į Tarybų Lietuvos atkūrimo darbą. Pradžioje jis dirba Valstybinėje plano komisijoje, vė liau Lietuvos TSR Mokslų akademijoje. Baigęs 1946 m. Vilniaus Valstybinio universiteto Teisės fakultetą, And rius Bulota pradeda dirbti pedagoginį darbą Vilniaus Pedagoginiame institute, nuo 1954 m. pereina dirbti į Vilniaus Valstybinį universitetą. Jau nuo seno Andrius Bulota buvo žinomas kaip ge ras publicistas. Dar būdamas užsienyje, jis daug rašė į „Kultūros“ žurnalą ir „Lietuvos žinių“ laikraštį, pasi rašydamas B. Amalvio slapyvardžiu. Tačiau tik tarybi nės santvarkos metais Andriaus Bulotos, publicisto ir mokslininko, gabumai įgavo sąlygas plačiai pasireikšti. 1962 m. Andrius Bulota parašo ir apgina kandidatinę disertaciją „Teisinės priemonės Lietuvos TSR socialisti nei žemės ūkio sistemai sukurti“ ir gauna teisės mokslų kandidato laipsnį. Nuo 1961 m. Andrius Bulota yra
Valstybinės teisės katedros vedėjas. 1965 m. jam sirfė' kiamas docento vardas. Andrius Bulota yra parašęs daug mokslinių ir publij cistinių straipsnių. Plačiai yra žinoma jo knyga „AM baltojo žirgo iki svastikos". Jis ir šiuo metu yra visuoj met su plunksna rankoje, nuolat bendradarbiauja publikinėje spaudoje, skaito paskaitas visuomenei, M lyvauja televizijos laidose kaip tarptautinių įvykių kol mentatorius. Andrius Bulota yra aktyvus „Žinijos! draugijos narys ir tos draugijos Universiteto skyriau! pirmininkas. Už nuopelnus Tarybų valstybei Andrius Bulota yrj apdovanotas Darbo Raudonosios Vėliavos ordinu, A11] pat medaliais, Lenkijos Liaudies Respublikos „PartizoĮ nų kryžiumi“, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybot Prezidiumo Garbės raštais ir kitais apdovanojimais. J 60 metų jubiliejaus proga linkime komunistui I riui Bulotai sveikatos, ilgų gyvenimo metų, sėkmės dagoginiame, moksliniame ir visuomeniniame darbe. I Docentas J. ŽĖRUOLIS I
967 m. rugsėjo mėn. 27 d.
'**^ 3 psl.
TARYBINIS STUDENTAS'*'
Paragaukite mūsų midaus", — kviečia antrakursiai. Ir iš kur nelaimingajam fuksul žinoti tą baisią apgaulę — vien midaus receptūra šiurpu krečia: pusė kilogramo pipi rų, garstyčių 0,3 kg, druskos 0,2 kg ir viskas užpilta litru vandens. Ūžiant antrakursių piktai minai, jis patikliai sie kia savo llkimo taurės. Tuoj naivus fuksiškas veidelis pažaliuos iš netikėtumo.
1. „Dideli ir sunkus mokslai laukia jūsų tuščių galvų... Tegu šis šventas išplaus visus niekniekius, iškaltus mokykloje..."
vandenėlis
...Ir pakrikštijo studentu kaip ir ne toj e, prasi dėjo tą ankstyvą sek madienio rytą ekonomistų krikštynos. Karingai nusitei kusių antrakursių ir nemaž kovingesnių fuksų minia puo lė Vilniaus—Kaišiadorių trau kinį. Šturmas pavyko, ir dau geliui grybautojų liko tik liūdnai pamojuoti ranka... Sausakimšame traukinuke tik apie krikštynas ir tebuvo kalbama. Senutė, ką tik išpar davusi pieno bidonėlius, ir ta, rodėsi, į krikštynas traukė Salia manęs sutūpęs pirmakuršių būrelis jaudinosi. — Sako, tik tris daiktus leis nusimesti, ir — į ežerą! O girdys tokiu birzgalu, kad blauzda tris dienas blerbs... Vos pasiekę Žydiškes, pir makursiai pateko negailes„kirvių" valdžion, tingųjų Surikiavo visus juos, nuvarė prisakė griežtai paežerėn, vykdyti visus parėdymus ir dar perspėjo: — Neklaužadas visai dienai ištremsim va į aną salą! O iš tos salos, šniokšdamas ir leisdamas dūmų kamuolius, artinosi prie kranto krikšty tojų laivas. Vos tik mįslingai pasipuošę krikštatėviai žengė ant kranto, nuaidėjo rūs tus balsas: — Fuksai, klaupti pusės Suvaitojo žemelė hektaio plote, priėmusi tris šimtus devyniasdešimt devy nis nelaimingus nekrikštus. (Ekonomistai pasakytų: 15 to nų 952 kilogramus gyvo svo rio). Sudejavo tuščios fuksų galvos... Tačiau ne taip jau
lengva pavergti vyriausiojo krikštytojo, materialinio-tech ninio aprūpinimo specialybės antrakursio Anzelmo Agentavičiaus širdį. — Netašytas fukse! — krei pėsi jis į klūpančią minią. — Lai šis šventas vanduo išplaus visas jūsų žinias, gautas mo kykloje. Dideli ir sunkūs mokslai laukia dabar jūsų tuščių galvų. Pirmiausia (jau šiandien) pradėsime mokytis liaudies žaidimu: lietuvių „Bėga „Siuita", „Po rublį", jauniausias", „Išgerk stiklelį..." (Čia derėtų šyptelėti, bet fuksams — nevalia.) Griežtas vyriausiojo krikš tytojo veidas. Skaitoma prie saika. „Kirvių" ir daugybės svečių akivaizdoje fuksai pri žada sekti didžiai gerbiamų pirmtakų pėdomis ir, gink die ve, nesulaužyti tokios tvirtos dienotvarkės: keltis tik dvy liktą, mankštintis, žiovaujant ir į vandentiekio čiaupą spok sant, visuomenės mokslus stu dijuoti „Vilniaus" kino teatre, popieriaus atsargas sunaudoti špargalkoms, laiškams, „laivų šaudymui" ir tik menką da lį. .. konspektams. Tuo metu daugelis klūpan čių jau nekantriai žvilgčiojo į putojančio alučio bačką. Bet argi „kirviams" suprasti jų žvilgsnius? Iš arbūzų kevalų jie vaišina nelaiminguosius kur kas „geresniu" gėralu — lašinių kombinacija su duona, vandeniu, garstyčiomis, krie nais ir... spiritu. Nešykštūs vaišių bei pamo kymų ir atskirų grupių krikš•vtniai. Štai. užkopęs ant
alaus bačkos, pramonės plana- ^sekretorių Vytą 5opį, jis privimo specialybės krikštatėvis dūrė: Vladas Jūras skatina saviškius — Nepamiršk paminėti, kad neeikvoti daug jėgų studijavi ir vaikiškų eilėraštukų kon mui, idant daugiau jų liktų kursą suorganizavome! studentavimui... Tik ką prasi Kaip sunku buvo pasakyti, skleidusius fakulteto žiedelius kur ir kada prasidėjo ši eko — kibernetikus ir informato nomistų šventė, taip sunku rius — Michailas Belkindas pasakyti, kur ji ir baigėsi. Gal 3. Kai išgertas „midus", suvalgytos garstyčiose mirkytos perspėja: vėl tame pačiame sausakim dešrelės, ateina eilė ir šitam putojančiam, idant nuplautu — Fuksai, neknarkite pa šame traukinuke, gal kurioje me! visus krikštynų kartumus. Kad visos pergyventos ir skaitų metu ir netrukdykite nors senamiesčio gatvelėje būsimos bėdos taip dinozaurlškal neatrodytų, kad kiekvie miegoti draugams! arba N. bendrabučio N. kam nas apie ekonomistų imatrikuliaciją galėtų pasakyti: „Ir aš buvau toje gražioje šventėje, Ir man „Žlgullnis" per Kitų specialybių krikštatė baryje. Vyt. ŽEMAITIS smakrą var\ ėjo-.. viai nutaria be pamokslų ap sieiti, — nuostabiom dešre lėm jie vaišina kolegas! Tris mirkydienas garstyčiose tom... galvas Išdidžiai pakėlę vaikšto „kirviai". Jie jau seniai ištroškę aukų. Kam tos kalbos? Priešaky — penkeri metai. Patys išmoks visko. Į ežerą fuksus! Suvilnijo ledinis vanduo, suklykė į „kirvių" rankas pa tekę nelaimingieji. Nuskubėjome prie pirmųjų aukų, ką tik į krantą išsikapsčiusių. Buhalterinės apskaitos pirmakursis Stasys Mikuckis gręžė baltinius: — Vienas malonumas! sušuko kalendamas. — kojines ir baltinius sušla pau(?l), visur kitur — sausu! sausutėlis. Aikštėje jau griežė muzi kantai. Šventė tęsėsi. Ir ne til aikštelėje... Salose degė lau žai ir čirškė šašlykai, ežen skambėjo dainos, juokas. Ka da, šventei baigiantis, susiti kau jau pralinksmėjusi fakul 4. Paskutinis patepimas. Dar kelios akimirkos, ir fuksus teto komjaunimo organizacijos
Fotokonkursas! Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko v. universiteto Rek toratas ir dauglatiražinio laik raščio „Tarybinis studentas" redakcija skelbia studentų — fotomėgėjų konkursą geriau siai fotonuotraukai išaiškinti. Konkurso tema „VILNIAUS UNIVERSITETO STUDENTAI IR DĖSTYTOJAI". Dalyvauti fotokonkurse kviečiami visų fakultetų stu dentai. Nuotraukų tematika įvairi: įžymūs Universiteto moksli ninkai, mokslo pirmūnai, stu dentai užsiėmimų, mokslo-tlriamojo ar gamybinio darbo, sportinių varžybų, turistinių išvykų metu, studentai moks le ir buityje. Geriausi fotomėgėjų darbai bus premijuojami: I PREMIJA — 30 RUBLIŲ, n PREMIJA — 20 RUBLIŲ, TRYS III PREMIJOS — PO 10 RUBLIŲ,
TRYS IV PREMIJOS VERTINGOS DOVANOS. Konkurso terminas iki 5. m. lapkričio mėn. 1 dienos. Pasibaigus konkursui, bus suorganizuota fotomėgėjų dar bų paroda Universiteto centri niuose rūmuose. Konkursui nuotraukos patel kiamos ne mažesnio kaip 13X18 cm formato dydžio (po du egz., viena jų užkli juota ant kartono) kartu su negatyvais, nurodant nuotrau kos pavadinimą, savo pavardę, vardą, fakultetą, kursą, specia lybę. Nuotraukas pristatyti į „Ta rybinio studento" redakciją arba pasiųsti adresu: VILNIUS, UNIVERSITETO g-vė, Nr. 3. „TARYBINIO STUDENTO" REDAKCIJA. Fotokonkursul. Nuotraukų vertinimui suda ryta komisija, į kurią įeina žymūs respublikos meninės fotografijos meistrai.
Pasaka suaugusiems Mes sėdim su draugu bend rabučio kambaryje ir žvelgia me į nakties šydu padengtą miestą. Galvoje krebžda filo sofinės mintys, kalbamės apie mūsų žemę, kitus pasaulius, apie žmogaus paskirtį žemėje, apie žmonių santykius. dar — Žinai ką, mes gi nematėme „Mažojo princo"! Štai mes ir „Neries" kinoteatre. Ne, šis filmas neatneš piniginės naudos, jis atneš dvasinį džiaugsmą ir priartins mus prie Antuano de SentEgziuperi kūrybos, prie jo in dividualios, nepakartojamos asmenybės. Pirmieji „Mažojo princo" kadrai nejučiomis užburia. Per mažus, paprastus dalykus čia pamatysi ir suprasi dide lius. Tas filmas ne tik vai-
kams, o suaugusiam žiūrovui, žiūrovui, kuris per dienų kas dienybę ir monotoniškumą už miršta savo vaikystę ir tema to tik tuščiavidures gėles. Naivūs vaikiški Evalduko Mikaliūno — Mažojo Princo klausimai suglumina ir priver čia susimąstyti. Sent-Egziuperi siela labai gili, lyg tas dyku mų šulinys, bet joje ne smė lis, o tyras humaniškumo van duo. Sent-Egziuperi pasaulis platus ir kosminis. Pamatyti gyvenime dramb lį smauglio pilve, o ne skry bėlę, priverčia Antuano de Sent-Egziuperi ir Arūno Žebriūno kūriniai. Gal kas ras ir trūkumų, gal kas nuobo džiaus, bet mums A. Žebriūnas padėjo priartėti prie Sent-Egziuperi. A. GULIUS
(ATKELTA iš 1 psl.) svyruoja tam tikrose ribose, nei progreso, nei regreso ne simato. Reikėtų patiems ko lektyvams daugiau susirūpinti skolininkais. Kol kas ten visai ar beveik visai nieko nedaro ma. Reikėtų ugdyti kolektyvų nepakantumą skolininkams. Tai sunkiai pasiekiama, bet tai būtų pats efektingiausias poveikis. Reikėtų kuo daugiau bendrauti su skolininkais viso semestro metu ir pirminių or ganizacijų biurams, ir kom jaunimo komiteto nariams. Skolininkus vertėtų laikyti specįskaitoje, kontroliuoti ir tikrinti juos, kaip tikrinami ir kontroliuojami ligoniai. Tik tada būtų galima kalbėti apie rimtą paramą skolininkams. Didelę reikšmę studentų gy venime vaidina darbo ir poil sio stovyklos. Jas ne be pa grindo vadina trečiuoju se mestru. Darbo ir poilsio sto vyklos naudingos tuo, kad studentai, prasėdėję auditori jose ir skaityklose apie 10 mė nesių, turi galimybę pakeisti aplinką, fiziškai padirbėti. To kios stovyklos, kaip taisyklė, suburia studentus į vieningą, kovingą kolektyvą ir šituo po žiūriu jos kartais duoda di desnį efektą, negu visi studi jų metai. Stovyklose atsisklei džia patys gražiausi, patys tauriausi žmonių bruožai. Bū dami stovyklose, studentai bendrauja su paprastais darbo žmonėmis, įpranta kolektyviai nugalėti visus pasitaikančius sunkumus. Todėl ir ateity rei kia laikytis to principo, kad kiekvienas studentas, turintis
Rūpintis kiekvienu... ne mažiau kaip mėnesį atosto gų, privalo išvykti į darbo ir poilsio stovyklą. Šiemet mū sų fakulteto komjaunuoliai dirbo ir ilsėjosi Jonavoje, Kapsuko raj., Vilniuje kartu su studentais iš VDR Graifsvaldo universiteto, Kazachsta ne, Moldavijoje, Krasnodaro srity ir Vokietijos Demokra tinėje Respublikoje. Stovyklų geografija gana plati. Reikia ją dar daugiau plėsti, suda ryti galimybę studentams ne tik dirbti ir ilsėtis, bet ir keliauti. Jau keleri metai mūsų fa kultete visa komjaunimo veik la apjungiama pagal specialy bes, o ne pagal kursus, kaip kad buvo daroma anksčiau. Gyvenimas parodė tokio dar bo paskirstymo būdo prana šumą prieš ankstyvesnį, nors kartais tuo bandoma suabejo ti. Komjaunimo organizacijų subūrimas pagal specialybes naudingas tuo, kad jos, turė damos vieną katedrą, vieną partinę grupę, vieną atsakin gą už jų specialybę komiteto narį, gali sujungti savo veiks mus, gali organizuoti kai ku rias priemones kartu. Kom jaunimo komitetui taip pat yra patogiau ir lengviau bend rauti su pirminėmis organiza cijomis ir vadovauti joms pa gal šitokį suskirstymo princi pą. Kalbant apie tai, reikėtų turėti galvoje, kad pirminių organizacijų ir komjaunuolių
sada galima pasitikėti. Atei na vienas, aiškina: čia kas kit griovį kabeliui; ateina antras: ne, ten kaskit. Tre čias vėl naują variantą pa siūlys. Stebisi svečiai, mums irgi nepatogu. O LAUKĖM LAUKĖM SUBATVAKARĖLIO
skaičius fakultete yra toks di delis, kad jau praktiškai da rosi neįmanoma posėdžiuose nagrinėti visas bylas ir rūpin tis smulkesniais klausimais. Matyt, netolimoje ateityje teks pagalvoti apie specialy bių biurų sudarymą. Juk kai kurių specialybių komjaunuo lių skaičius jau gerokai per šoko dviejų šimtų ribą. Spe cialybių biurai, suteikus jiems kai kurias teises, galėtų atlik ti dalį pareigų, kurias šiuo metu atlieka komitetas. Tada būtų dar daugiau skatinama komjaunuolių iniciatyva. Įdomius bandymus darbo organizavime šiemet darė isto rijos specialybės komjaunuo liai. Jų organizatorius ir įkvė pėjas dėst. Strumskis yra pui kus komjaunuolių draugas. Istorikų specialybė išsiskiria savo drausmingumu, darbštu mu. Istorikai geriausiai išlaikė žiemos sesiją, neturėjo nė vie no įsiskolinimo. Pastaruoju metu aktuali studentų darbo ir poilsio reži mo problema. Žinių įsisavini mo minimumas vis auga, didė ja informacijos kiekis, kurį studentas kasdien gauna iš ap linkos, o laiko biudžetas lieka tas pats. Todėl viena iš svar biausių nesėkmingų studijų ir interesų susiaurinimo priežas čių ir yra stichiškas gyveni mo būdas. Labai dažnai leng vabūdiškai praleidžiamos pa skaitos, nebranginamas laikas
kuprinėm, lagaminais — vi su savo kraičiu spraudžiamės Į troleibusus ir autobusus. Kaio žinia, sekmadienį jie perpildyti. Bet vargo nepaly ginsi su Čiurlionio paveikslų didybe ar Žmuidzinavičiaus pašaipiais velniais. Per dieną nusiplūkus, vakare galima ir Į kavinę nueiti, pasėdėti, pa siklausyti muzikos. Patiko vokieč ams mūsų restoranai, tik stebėjosi jie, kad tiek daug Juose geriama. Ir tas vargšas studentas, gauna po 35 rub. | mėnesi, kartais vos pakyla nuo restorano stalo. Šiaip ar taip, o mes dar ne visi mo kam gerai praleisti laisvalai ki. Susirinkti tik padainuoti, padisputuoti beveik nepriim ta. prie kavos puoduko pra leisti va'-arą nelabai įdomu. O idomiau. išskyrus restora nus ir kavines, sunku rasti. Ras tave bendrabuty komen dantas, gurkšnojant kavą ir dainuojant, varqu ar patikės, kad čia tik kava, uostinės, ar palovėj nestovi „baltosios“ butelys. Universiteto kavinėj svaiginamų gėrimų gerti ne leidžiama, bet kavos po 21 vai. irgi negausi. Ant durų spyna. O Juk tuo metu vi siems studentams baigiasi paskaitos. Ar ne gera būtų Ir paprastą vakarą pasėdėti, pakalbėti. Vokiečiai šitai tu ri. Sako, ių kavinukės kuk lesnės, bet atmosfera drau giškesnė. Renkasi vienur bu simieji dailininkai, kitur matema'ikai, germanistai, rusistai, gurkšnoja kavą, šneku čiuojasi. Dainuola ir šoka vokiečiai daug. Tik pasiklausyk: šį kartą susirinko Dyterio Derbeko kambary, sekantį kartą pas Jūratę. O kur tik Helmcholdas Zeidleinas su savo gitara (mūsų vadinamas Ko lumbu — vienos labai popu liarios dainos vardu), būtinai bus nepamainomos daininin kės Danutė ir Irena. Kartais vienam kambary du chorai. Ne tam. kad „kas garsiau“, — vokiečiai niekad nesisten gia šaukti. Ir tada pati jų daina pilna švelnaus gaude sio, mielesnė, spalvingesnė.
... Labai pasiilgom laisvos minutėlės. Penktadienis, skaičluo’am sekundes. Kad tik greičiau atsipūtus, numetus tuos di džiulius kombinezonus, kurie, kaip sakė Virgis, atitinka di džiules statybas: į vieną kom binezoną gali įlipti du žmo nės. Kad tik greičiau... grei Universiteto sporto klubas Sporto katedrą (Čiurlionio 21). čiau. .. Mūsų laukia ekskursi „Mokslas" skelbia konkursą Konkurso nugalėtojo laukia jos: planavom, prakaitąIki nakties entuziastai žai vom... klubo ŽENKLELIUI ir EMBLE 30 rub. piniginė premija. džia rankinį. Romanas Sa O šeštadienį ryte — pra MAI sukurti. Paskutinė kon liutas treniruoja komandą būsimiems susitikimams. Be šom: kieme stovi pažadėti du SPORTO KLUBAS kurso diena — spalio 16-oji. je, keletas žodžių apie Roma autobusai. Pristatom juos dė patys šiaip „MOKSLAS" Eskizus nešti į Universiteto ną. Mums (is — lietuvis, vo žių su maistu; kiečiams — vokietis. Iki taip įsikapstom ir — į kelio dainos, ne. Neapsieinama be 1959 m. gyveno Lietuvoje, dalnuotumba... dabar VDR. Be Romano sto „Tumba, sakalėvykloj sunku būtų išsiversti: jam visi, „Atskrend lis “ mokam beveik visi, Nenepakeičiamas vertėjas Ir ge šeštadieras sportininkas. Nuo to, ži liūdim. Kiek buvo važiavom nių. sekmadienių, noma, Rasos ir Onutės, kaip imti laikraštį. Surinkti pinigai vertėju, autoritetas nesuma ar ėjom, — dainavom ir Juo žėja. Ir ne vien Jų... Dau ką vom (už 10 mėnesių po 76 kapei guma ... O kai kur ir susimąsstovykloj esančių mer kas) pristatomi redakcijos bu ginų gerai suprato vokiečių tom. Pirčiupio Motina ir IX fortas. ir visad padėdavo halteriui, kuris išduos kvi kalbą ... Praėjo tie laikai, kada, tus kiekvieną penktadienį „galvoms“ posėdž;auti. Sun žvangindami kryųeležim, kiau svečiams rusiškai, nors nuo 17 iki 18 valandos. žiuočial degino Punios pllj ir didesnė dalis taip pat moko kada daužė Trakų tvirtovę, si rusų kalbos. Noriu pasi Iš spaudos išėjęs naujas nu girti: musišk:al kalba geriau. Hitlerio žem-ė kariauna meris platinamas trečiadieniais Ir dar. Graifsvaldo universi „nach Osten“. Dabar sutinnuo 8.30 vai. iki 9 vai. ir nuo tetas nors ir nedaug, bet se kam tos pačios šalies vėikimerginas, sutinkam — ' nesnis už mūsų Alma Mater nūs ir 13.30 vai. iki 14.45 vai. ir Jo struktūra š'ek tiek ski kaip draugus, kaip žmones. Naujas savaitraščio numeris riasi. Dauguma atvažiavusių- kurie kartu su mumis nori ir turi būti skaitytojui įteiktas tą Iu — iš Filosofijos fakulteto. trokšta, kad Vokietijos žemėj Absolventai: Brigita Melcer negimtų Mirtis, kad nebūtų pačią dieną — trečiadienį. (rusu k.-germanistika', Kristi daugiau Osvencimu ir Bu Platintojams primename, na Graupner (germanistika- chenvaldu. slavistika', Volfgangas Kislekad Universiteto laikraščio ris, Leo Lesidas, Udo štegeKristinos akys paraudusios. prenumerata pratęsiama iki manas (meno istorija), kiti Ji puikiai supranta mūsų skausmą ir gėlą, jos tėvas Gauta keletas laiškų, ku š. m. spalio mėn. 13 dienos įvairių specialybių antrakur taip pat buvo antifašistas. Ty siai, trečiakursiai. riuose studentai klausia, kaip (imtinai). li Rolfas, Berndtas. . . Bet iie juk nekalti, kad stovi Pirčiu užsiprenumeruoti „Tarybinį Katedroje ir laboratorijoje grupę perskyrė. Pu pio Motina... Tik istorija studentą", pageidauja pratęs prenumerata rūpinasi labo sė Mūsų Į naują objektą — kuro kalba.. . Reikia susimąstyti... ti prenumeratos laiką, rašo, rantai. Darbas aparatūros gamyklą. ' ' ~ ‘ Mes keliaujam toliau. Auto įdomus ir dirbam busas lekia plentu Druskinin naujas, kad kursuose dar neišrinkti Apie laikraščio užsakymą daug noriau. Betonuojam. kai—Vilnius. Aplink ramybė, proforgai, nėra kam užsakyti, AR VISKAS „BALTIJOJ“ kasa, Rolfas su lietuviškas peizažas su puše kiekvienam fakultetui buvo Merginos BUVO GERA? fakultetų profbiurai nieko ne vežioja. Mes ketu- le, geltoni Jau prinokusių la rašoma š. m. rugsėjo mėn. 20 Karoliu spėjam. rios, Jie du, o vos . . sakę ir pan. Daug liko nepapasakota, dienos numeryje. Beje, fakul Tikrai nuoš'rdžial dirba vai vų laukai. Šie ir panašūs į juos klausi Nepasisekė mums Druski nepasakyta. Ir apie puikiau Jau seniai tetų pTofbiurai turėtų kreipti kinai. Karoliui ninkuose. Spėjom apžiūrėti sią kelionęi Leningradą, mai buvo aptarti trumpame marškiniai prakaitas, į spaudos užsakymą rimtą dė varva „Noch...“ K. Čiurlionio namą, muziejų, Minską, ir apie tai, kaip kešlapi, o Jis vis: redakcijos pasitarime. pasidžiauqtl Jo paveikslais ir pėm šašlykus Trakuose prie mesį. Merginos susitarėm: mažajam Kurse visus laikraščius turi muzika, o toliau... Viską su Galvės ežero, kaip svečiavoReikėtų, kad nė vienas stu pilsim po mažiau. Pripilam gadino lietus: nakvynės nėra. mės Vilniaus namu statybos užsakyti proforgas. Jei jis dar ir laukiam.. dentas neliktų neužsisakęs nepilną Traukiam Į gerai pažįstamus kombinate, kaip Dyteris kru — Vežk, Karoliuk. neišrinktas, gali pavaduoti ir Žydiškes. Universiteto savaitraščio. vina kola žaidė rankinĮ. Ne— O nein, nein. . . kurso ar grupės seniūnas. Su Gera važiuoti vakarėjančia papasakojom apie klausimųPamėgink padėti, tuoj: Alb. CIUPRINSKAS žeme. Kalneliai ir pakalnės, daromas prenumeratorių sąra atsakymų vakarą Aktų salėie, nein, nein. .. O pastebės mer Redakcijos buhalteris giną keliant didesnį akmeni, posūkiai, kelio dulkės, Ir — anie susitikimą su respubli šas ir įteikiamas įgaliotam paežerai ežerėliai jau matyti... kos partijos ir komjaunimo tuoj pribėgs, atims: Jų vanduo nusineša nuovar vadovais, Universiteto dėsty — Jums sunku. Nori nenori, o reikia pasa gi, o po to kur kas. Kas nori tojais, apie vokiečių studentų grafikos darbų parodą Kolo kyti: vokiečių vaikinai supra dainuoja, kas nori svajoja. Nuoš'rdžiai užjaučiame ALGI, Tavo skausmą, miega. Ilsimės visą nu salėje ir rugsėlo pirmą tingesni. Mūsiškiai ne visada Arba netekus Chemi’os fakulteto I kurso tėvelio, leisk susipras padėti, patarti, ge sekmadienį, šėmiam sau svei ją. Liko neDapasakota, kaip studentą Kęstuti PALAI mums visiems pasidalinti riau Jau palauks, ko! ateis katos naujiems darbams. prabėgo daug puikiu, neoapo lygiai. MA. netekusi mylimo tė koks viršininkas ir nuspręs. Vėl penkios darbo dienos. kartolamų valandų. Prabėgo velio. GRUPĖS DRAUGAI — Bet Ir tais, pasirodo, ne vi- Jos netrunka prabėgti: ateina mėnuo, ir kiekviena diena J V KURSO CHEMIKAI GRUPĖS DRAUGAI naujas šeštadienis, nauja ke stovyklos gyvenimą Įnešdavo PABAIGA. Pradžia 23 nr. lionė. ŠĮ kartą — Kaunas. Su lašą naujo, gaivaus, nepatlr-
Konkursas ir... 30 rb
Laikraštį—kiekvienam studentui
ir po paskaitų — namuo* bendrabučiuose. Mūsų stude tai nemoka tinkamai orgar zuoti ir savo laisvalaikio. L bai dažnai poilsis niekuo n praturtina studentų. Daži kortavimo atvejai vyrų tarp merginų tarpe daug mėgsta n plepėti. Šie faktai yra smerl tini ir turi būti išgyvendini Ateity ne tik komjaunimo 1 < mitetui, bet ir pirminių orga nizacijų biurams, o taip p< kitoms organizacijoms verti t pasidomėti tuo ir iškelti sti dentų darbo ir poilsio rėžini problemą, kaip pirmaeili kaip pačią aktualiausią. Viei pokalbių čia, žinoma, neužten ka. Reikėtų paprašyti mūši dėstytojų patarimų, jie gal pasidalinti patirtimi, papasa koti kaip jie derina darbą i poilsį. Kad visi pokalbiai ne būtų abstraktūs, galima pa; naudoti sociologų pagalba Jie galėtų . pravesti tyrimui studentų poilsio turinio, dar bo ir poilsio suderinimo klat. Simais. Gautus duomenis gali-J ma būtų labai efektyviai p i naudoti pokalbiuose. Žinomi] tai ne vienintelis būdas kov | je su stichiškumu. | Tokioje stambioje ir rimti | je jaunimo organizacijoje] kaip komjaunimas, turi būti I reikalui esant, labai operaty-| viai keičiami darbo turinys J formos. Tik tokiu atveju kom jaunimo organizacija gali pa tenkinti jaunimą su jo greit augančiais interesais bei po reikiais, tik tokiu atveji, komjaunimo organizacija gali auklėti savo narius komuni. mo statytojais.
to, lašą laimės, o kartais lt kartėlio. Mums buvo keista, kad j organizuojamas priemones vokiečiai ateidavo trys, pen ki. Gal būt, jiems individua lial geriau patinka apžiūrėt miestą, parodas. Miestas di delis, jame žmogus išsisklai do lyg lašas jūroje. Miestas moka vilioti, moka supti, moka patraukti žmogų. Gal būt, todėl buvo mažoka bend rų vakarų, bendrų pokalbių, disputų. Gal būt, kaime prie laužo Jų būtų buvę daugiau. Norėjom, kad vilkas būtų so tus ir avis sveika, kad svečiai daug pamatytų, kad jiems mūsų mieste būtų gera. Sun ku pasakyti, ar tai mums pa sisekė. Paskutinį kartą mūsų bū rys renkasi į Universiteto kavinę, paskutini kartą pasi kalbėti. pašokti, padainuoti. Kalba mūsų seni pažįstami P. Vaitkevičius, J. Skrupske lis, stovyklos viršininkas J. Lakis. Tostai už draugystę, už mūsų susitikimus, už pir mą, bet ne paskutinę interna cionalinę stovyklą, už Jau nystę, puikią, neramią studen tiją. Už nuoširdų darbą pagyri mų raštų eina atsiimti Karo lis ščeponek, Liolia Kurklinai tė, Udo štegemanas, Br'gtta Melcer, Onutė Bulašytė, Dalia Llnkaitytė... Ne'augi visus išvardysi: reikėtų surašyti beveik visos stovyklos narių vardus ir pavardes. Pasku tinis — Juozas Lakis. š'ai ir viskas. Ištuštėjusiam perone lie kam vieni. Traukinio nematyti, nematyti draugų rankų moiavimo. Tik vėlas atneša tolimą garvežio ūktelėlimą, kaip paskutini atsisveikinimo šūks nį. Išvažiavo tie 16 vaikinų ir 11 merginų... Ar sutiksim mes juos kada? Ar sutiks Nataša Dyterl, Irena Peterį, ar sutiksim Haidį, Vernerį, Helgą. Vilfridą? . . Tikimės. Kaip ten bebūtų, kas ką besakytų, o mes — už sto vyklas, studentiškas darbo Ir poilsio, Ir visų pirma už in ternacionalines. Gilaus liūdesio valando je reiškiame užuolautą Medicinos fakulteto III k. studentei Birutei PALAIMAITEI, netekus mylimo tėvelio. KURSO DRAUGAI
REDAKCINĖ KOLEGIJA Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, tele fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK laikraščių ir žurnalų lei dyklos spaustuvė. LV 06643
Vis. Nr. 4998