SU NAUJAISIAIS MOKSLO MITAIS! v/sų
Salių
proletarai, vienykitesi
lai > viii i >is
scuoencas
i
Siame numeryje: TAU, PIRMAKURSI XXX
i
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ S AVAITRASTIS_____
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ 1983 m.
rugpjūčio 26 d., penktadienis
Nr. 24 (1243)
AULE labiau ir la biau linksta prie horizonto. Jos švel nūs, ilgesingi spinduliai atiduoda paskutinę šilumą. Artėja ruduo. Greit me džiai pravirks auksiniais lapais, o čežančiu rudens taku patrauks minios stu dentų. Vienam kelias ži nomas, ne pirmus metus minamas, kitam — naujas, toks viliojantis ir sykiu bauginantis. Jie susilies susipins jaunatviškame se nojo Universiteto šurmu lyje.
Ingrida GUTAUSKAITĖ, IF I kurso studentė
Netrukus prasidės susirinkimai Pirminių komjaunimo organizacijų gyvenime ataskaitos ir rinkimai — reikšmingas laikotarpis. Komjaunuoliai susumuoja praėjusių metų darbo re zultatus, sudaro planus ateinantiems metams, iš renka naują komitetų ar biurų sudėtį. Kad ataskaitos ir rinki mai vyktų organizuotai, jiems reikia iš anksto kruopščiai ruoštis, Ataskaitinės - rinkimi nės kampanijos rengimo komjaunimo organizaci joje uždavinius būtina apsvarstyti komjaunimo komiteto posėdyje. pa tvirtinti detalų jos ruoši mo ir pravedimo planą, Pirminės organizacijos su sirinkimo datą, taip pat ataskaitinių rinkiminių susirinkimų grupių, ce chų, brigadų, skyrių, fa kultetų bei kitose joms tolygiose komjaunimo or ganizacijose grafiką, nu rodant komjaunimo ko miteto narius, atsakingus ūž susirinkimų ruošimą ir Pravedimą. Susirinkimų datas reikia iš anksto su-
derinti su partinėmis organizacijomis, barų ir cechų viršininkais. Po komjaunimo komi teto posėdžio pirmiausia komjauorganizuojamas nimo aktyvo mokymas ataskaitų ir rinkimų ruoŠimo ir pravedimo klausi mais, vyksta instruktyviniai pasitarimai, grupių komjaunimo sekretorių, cechų, brigadų bei kitų organizacijų sekretorių seminarai. ataskaitoms Ruošiantis ir rinkimams, itin svarbu sutvarkyti VLKJS narių įskaitą. patikrinimas Metinis komjaunimo pirminėse sutampa organizacijose su ruošimusii ataskaitiniams-rinkiminiams komsusirinkimams jaunimo bei jų pravedimu. Kiekvienoje organizacijoje prieš ataskaitinj-rinkiminj susirinkimą privalu su tvarkyti VLKJS narių įs kaitą: išsiaiškinti, ar visi komjaunuoliai įrašyti i įskaitą ,taip pat kurie iš VLKJS narių išvyko ne išsirašę.
Ruošiantis ataskaitoms ir rinkimams komjaunimo komitetas turėtų dar kar tą sutikslinti pirminės komjaunimo organizacijos struktūrą pagal VLKJS įstatus. Plačiai išsišakojūsi pirminės organizacijos struktūra įgalins per kom jaunimo grupes bei cechų organizacijas didinti įtaką kiekvienam komjaunuo liui, taiD pat nesąjunginiam. jaunimui. pasiūlymai dėl Visi organizacikomjaunimo jos struktūros pakeitimo svarstomi ir tvirtinami organizacijų pirminių komjaunimo komitetų po sėdyje. Demokratinio centraliz mo principas, kuriuo grindžiama VLKJS struk tūra sąlygoja visų va dovaujančių komjaunimo organų renkamumą nuo apačios iki viršaus. Todėl ataskaitiniai - rin kiminiai susirinkimai iš pradžių vyksta grupėse, po to cechų ir pagaliau pirminėse organizacijose. Toks ataskaitinės - rin kiminės kampanijos nuo-
seklumas įgalina visapu siškiau ir giliau išanali zuoti visos komjaunimo organizacijos veiklą, at sižvelgti į grupėse ir ce chų organizacijose pa reikštas kritines pastabas, pageidavimus, po to juos pateikti pirminės organi zacijos susirinkimo ar konferencijos nutarime. Kad nė vienas pasiū lymas neliktu neaptartas, komjaunimo komitete rei kia turėti specialų žurna lą pastaboms ir pasiūly mams, kurie pateikiami grupės ir cechų organiza cijose per ataskaitiniusrinkiminius susirinkimus. Ataskaitos ir rinkimai komjaunimo grupėse turi savų ypatumų. Paprastai susirinkimą grupėje veda orupės kom jaunimo sekretorius. Ka dangi per ataskaitinį-rinkiminį susirinkimą sekre torius skaito ataskaitą, tad susirinkimą vesti pa tikima kuriam nors iš komjaunuolių. Nedidelė se grupėse pirmininku gali būi išrinktas cecho ar pirminės organizacijos atstovas, dalyvaująs susi rinkime. Grupės ataskaitiniamerinkiminiame susirinkiNukelta į 2 psl.
KRAŠTOTYRININKŲ KETURIOLIKTOJI XXX
STUDENTŲ PRAKTIKOS
Kaina 2 kap.
MŪSŲ INTERVIU Nespėjo fizikos ir ma tematikos mokslų kandi datas Vytautas Valiukė nas .dieninio skyriaus egzaminų priėmimo komi sijos atsakingasis sekreto rius, užverti kabineto du rų, kai į vidų pabiro in teresantu virtinės. Taip kasdien, nuo vienuoliktos iki pusės pirmos — pri ėmimo valandos. Šiemet gavome 3112 pareiškimų, o tėra 1830 vietų, tiesa, šimtas šeši busimieji studentai iš pa rengiamojo skyriaus, tai gi — 1724 vietos. Pačios populiariausios specialy bės: Prekybos ekonomika, teisė, medicina, geografi ja, prekių mokslas. Čia vienai vietai virš trijų pareiškimų, o matemati kos specialybėje Jų trūks ta, Jei pernai pristigom 12 studentų, šiemet be veik visos akademinės grupės. Stojantysis atnešęs dokumentus į Universitetą vargu ar susiduria su kuo daugiau nei su mer ginom, kurios priiminėja jų dokumentu, ir net ne įsivaizduoja, koks didžiu lis darbas tenka pačiai priėmimo komisijai. Pa pasakokite apie ją. Pradėjome dirbti bir želio dvidešimtąją ir baigsime rugpjūčio trisde šimtąja. Mūsų darbas — tai trys etapai: dokumen tų priėmimas, egzaminai ir baigiamasis etapas. Turbūt sunkiausi paskuti niai du. O kokia jūsų darbo diena? Nuo aštuntos valan da skiriu pasiruošimui, reikia. Paruošti ir išleisti egzaminu komisijų pir mininkus — išduoti pro gramas, antspauduotus popieriaus lapus, vokus — čia būtina griežta kon trolė. Valandą skiriu au ditorijų, kur laikomi eg zaminai, lankymui. Nuo vienuolikos priėmimas, trunka, iki pirmos. Po pie tų surenkami darbai, po
to — apeliacijų tvarky mas ir ruošimasis rytojui. Apie 23 valandą baigiami taisyti darbai. Sunku vienam viską sužiūrėti, visur suspėti. Kas Jums padeda? Atsakingojo sekreto riaus pavaduotojas vie nas — Jonas Markelevičius, be to, šiemet Pirmą kartą buvo du fakulteto priėmimo komisijos sek retoriai: medicinos — Kęstutis Versockas, Eko nominės kibernetikos ir finansų fakulteto — do centas Leonas Simanauskas. .. .O vis dėlto kokie sunkumai buvo Jūsų dar be? Labiausiai mus jau dino dokumentų klastotės — medicininiai lapeliai su ištaisytom datom ar net diagnozėm, fiktyvūs išrašai iį darbo knygelių, netvarkingos charakteris tikos. Pernai paskelbėm karą mokykloms, išrašinėjančloms atestatus tuši nuku; šiemet jų sumažė jo nuo 12 jkl 3. Šiais metais pasitaikė labai daug pagalbinės li teratūros mėgėjų. kitaip — „špargalkininkų". Sian- į dien vienas vaikinas ga lėtų studijuoti mediciną — būtų užtekę ir savų žinių — ,bet trūko pasi tikėjimo savimi. Arba » kaip nebus skaudu ir ne ramu, kai net 6 iš sep tyniasdešimties stojan čiųjų į buchalterinės ap skaitos specialybę nusi rašinėjo. Tad, kaip matote, su viskuo susiduriame. į kabinetą eina ir eina interesantai. Kam parašo, kam patarimo.. . O kori doriuje šurmuliuoja lai mingieji. — Kaip nuotaika?! Pui ki. Tik dar nesuvokiu, kad rugsėjo pirmąją ne reiks eiti į mokyklą, kad tądien manęs lauks Uni versitetas, — sako Daiva Stašaitytė iš Gargždų, įstoiusi į gydomosios me dicinos specialybę. Kalbėjosi Elona JANULYTE
Tarybinis studentas 2
TAU, PIRMAKURSI tflllil
Senolio jaunystė Bažnyčioje 1838 metais su. montuoti dabartiniai vargo nai, kuriais 1840—1858 me tais vargonininkavo lenkų kompozitorius S. Moniuška. Itin puošnus ir įvairiaspal vis bažnyčios altorius. Mu ziejuje galima išvysti J. Stroinovskio, A. Micke vičiaus, A. E. Odineco, S. Moniuškos, V. Sirokomlės memorialinius paminklus. T. Kosciuškos memorialinę lentą. Šv. Jono bažnyčia tarnavo ne vien tik pamaldoms, bet ir pasaulietiniams reikalams, Buvo ryšio su plačiąją vi suomene vieta. Čia vyko Universiteto teatro spektak liai, paskaitos, vieši egza minai, diskusjos disertaci jų gynimas bei kiti renginiai. Ir štai nuo 1968 metų baž nyčia vėl restauruojama. Res tauracijai vadovauja archi tektas R. Jalaveckas. Jos tikslas — atstatyti tai, kas XXX yra išlikę lig šių dienų, pa talpas pritaikyti steigiamam Sv. Jono bažnyčia XIV a. Pažangios mokslo minties mu pabaigos — XV a. pradžios ziejui, sugrąžinti buvusią šv. architektūros paminklas. ,Jj Jono bažnyčią visuomenei. kolegijos žinion perėjo 1571 m., mirus jos klebonui, tei XXX sininkui, poetui Petrui Roizijui. Artėjo 1970 metai — jubi Bažnyčia pastatyta ■ 1387— liejiniai 400-ieji metai Uni 1426 metais. Ji buvo mūrinė versiteto bibliotekai. Centrinę gotikinė. 1737 metais nuken parodą, Skirtą jubiliejui, bu tėjo nuo gaisro. Rekonstravus vo nutarta surengti dar tearchitektui J. K. Glaubicui, berestauruojamoje Šv. Jono gijo vėlyvojo baroko for bažnyčioje. Parodos tikslas mas. Buvo pastatytas puoš- — atskleisti bibliotekos pra n„<s vakarinis fasadas: gotiki eitį, išryškinti bibliotekos niai kontrforsai paslėpti, gau reikšmę respublikos kultūros siai aplipdant kolonomis ir raidai. Paroda rengta pagal puskolonėmis. Tai fasadui su atskirus laikotarpius, biblio teikė dinamiškumo. Tarp tekos veiklą siejant su Uni antrojo aukšto kolonų buvo versiteto ir šalies gyveni pastatytos keturios šventųjų mu. Parodoje buvo ekspo figūros. Kita didesnė rekons nuojama nemaža dalis bib trukcija buvo atliekama 1825 liotekos fonduose esančių —1828 metais. Jai vadovavo unikalių knygų, archyvinių architektas K. Podčanskis. Jos dokumentų, mokslo asme metu bažnyčia įgavo klasiciz ninių veikėtų daiktų. Čia mo bruožų. Taip, atliekant daugelis pirmą kartą pama daug rekonstrukcijų, šv. tė M. Mažvydo „Katekizmą" Jono bažnyčios architektū (1547), M. Daukšos „Postilę" roje persipynė gotikos, baro (1599), pirmąją Lietuvoje ko, klasicizmo stiliai, baž išspausdintą knygą — P. Sko nyčią darydami įdomią ir rinos „Apaštalą" (1625), Uni vertingą architektūros at versiteto auklėtinio M. Smožvilgiu. Beje, pirmųjų rek trickio „Slavų gramatiką" torių atminimui vakarinio fa (1619), G. Brauno atlaso Vil sade pirmame aukšte pri niaus planą, taip pat revoliu tvirtintos paminklinės lentos: cionierių V. Kapsuko, F. pirmajam Universiteto rekto Dzeržinskio, J. Lukoševi riui Petrui Skargai ir po jo čiaus veiklos dokumentus, rektoriavusiam Jokūbui Vu- literatūros klasikų Putino, iekai. Maironio, Vaižganto, Že Puošnus, akį veriantis ir maitės, A. Mickevičiaus rank šv. Jono bažnyčios interjeras. raščius, Lankytojui buvo pa Senasis Vilniaus universite tas jau peršokęs penktojo šimtmečio slenkstį. Nesvarbu žiema ar vasara, saulėta ar dargana. Universiteto rūmus, jų architektūrą apžiūrinėja užvertę galvas ir mokinukai, Ir studentai, ir jau metų naš tos palenkti senukai. Pastovi niuoja jie Sarbievijaus kie. me, pasidairo ir traukia pro vartus į Didįjį kiemą. Jr čia, tarsi burtininko lazdele mos telėjus, jie ištirpsta, suma žėja. Galbūt kiemo erdvu mas juos tokius daro, o gal buvusios šv. Jono bažnyčios ir aukščiausio Vilniaus sena miestyje pastato — varpinės — pinant iškurnąs ir aukštu mas. Prasiveria masyvios bažnyčios durys, už jų pra dingsta viena po kitos turis te grupės. Bažnyčios fasade baltuoja raidės: „Pažangios mokslo minties muziejus".
teiktą daug ir ikonografijos dalykų — senosios tapybos, grafikos, skulptūros kūrinių, retų nuotraukų. Dailininko V. Kisarausko iniciatyva .greta jubiliejinės parodos veikė ekslibrisų pa roda, kurioje dalyvavo 15 respublikos dailininkų. Čia buvo eksponuojami ekslib risai, skirti Universiteto bib liotekos 400 metų jubiliejui. Ape parodos sėkmę kalba skaičiai. Pirmosiomis dieno mis parodą aplankydavo po 700—900 lankytojų, o išeigi nėmis dienomis net po 2000 3000. Tarp parodos lankyto jų nestigo nei vilniečių, nei svečių iš respublikos, šalies bei užsienio. Atsiliepimų kny goje pasiliko šilti lankyto jų atsiliepimai apie parodą. Nors paroda, kaip buvo nu matyta, turėjo vykti mėnesį, tačiau, gausiam lankytojų srautui nemažėjant ir jiems pageidaujant, parodos veiki mo terminas buvo dukart pratęstas, ir paroda veikė nuo 1970 metų rugsėjo mėnesio iki 1971 metų pradžios. Egzaminas buvo sėkmingai išlaikytas. Parodos didelis pasisekimas bylojo apie žmonių susidomėjimą Uni-> versiteto istorija, architek tūra, jo saugomais lobynais. Idėja įkurti Pažangiosios mokslo minties muziejų bu vo ne tik reali, bet ir reika linga.
kitose svarbiausiose Lėnino komjaunimo akcijose, Nušviečiama, kas atlikta didinant darbinį aktyvumą, plėtojant mokslinę techninę kūrybą, gerinant produkcijos kokybę ir stiprinant gamybinę drausmę. Aptariama grupės veikla vykdant aukštesniųju partiniu ir komjaunimo organų nutarimus, Numatomi būdai, kaip komjaunimo grupėje kurti gvva, kūrybišką atmosierą. Svarbu objektyviai įvertinti kiekvieno komjaunuolio dalyvavimą vykdant visuomeninius įDareigojimus. Kad pranešimas būtų konkretesnis ir kryptingesnis, prieš pradedant jį
Vilniaus universitetas buvo ir yra Lietuvos mokslo bei kultūros centras. Jis ilgą laiką buvo viena žymiausių aukštųjų mokyklų Europoje. Čia dėstė žymūs profeso riai: M. Smigleckis, A. Oližarovskis, Ž. Liauksminas, iš garsėjęs retorikos veikalu, M. Sarbievijus, kurio lyrika buvo plačiai žinoma Europo je, astronomijos observato rijos .įkūrėjas M. Počobu tas. Universitetas buvo inter nacionalinis centras. Čia veikė lietuvių — rusų moks lo draugija. Vilniaus uni versitete mokslus išėjo Sanjago universiteto įkūrėjas ir rektorius J. Domeika, Kaza nės universiteto rektorius J. Kovalevskis, Peterburgo uni versiteto rektorius J. Senkovskis. Su univesitetu glau džiai susijęs A. Mickevičiaus gyvenimas. Bibliotekoje sau gomi L. Tolstojaus, M. Dos tojevskio, A. Gerceno, I. Turgenevo, M. Glinkos, Vol tero autografai, M. Koperniko veikalo „Apie dangaus kūnų sukimąsi" pirmasis leidimas (1543). Universitetas buvo revoliucinis centras. Apie tai liudija vien tas faktas, kad po 1830—31 metų sukilimo Universitetas buvo uždarytas. Jame veikė filomatų ir filare tų draugijos, mokėsi ir revo liucinę veiklą pradėjo F. Dzeržinskis.
Tautvydo KONTRIMAVICI AUS nuotrauka
Netrukus prasidės susirinkimai Atkelta iš 1 psl. 'i me yra būtinas grupės komjaunimo sekretoriaus pranešimas (ataskaita), Sekretoriui nebūtina skaivyti išsamaus pranešimo, nes visas grupės gyvenimas vyksta komjaunuolių akivaizdoje. Pranešime analizuojama, kaip komjaunuoliai ir jaunimas dalyvauja sąjunginėje lenininėje įskaitoje „TSKP XXVI suvažiavimo nutarimus — į gyvenimą-", masiniame sąjūdyje „XI penkmečiui — spartuolišką jaunimo darbą, žinias, iniciatyvą ir kūrybąl", sąjunginiame žygvie tarybinės liaudies revoliucijos, kovų ir darbo šlovės vietomis bei
XXX
rašyti, grupės komjauni mo sekretorius surengia pokalbi su grupės komjaunuoliais, cecho organizacijos sekretoriumi, kri tiškai analizuoja tiek savo, tiek kiekvieno komjaunuolio per metus nu veiktą darbą. Paprastai komjaunimo gjupė esti negausi, todėl reikia paskatinti kiekvieną komjaunuolį kad pasisakytų ataskaitiniame-rinkiminiame susirinkime, dalyvautų svarstant grupės komjaunimo sekretoriaus ataskaitą. Beje, per grupės ataskaitinį-rinkiminį susirinkima komjaunuoliai gali pateikti ir tokių klausimų, kurių išsprendimas
priklauso nuo cecho ar pirminės organizacijos. Kartais grupės komjau nimo sekretoriui kyla abejonių: jei per papras tą grupės susirinkimą pro tokolas nerašomas (nutari mai rašomi dienoraštyje), tai ar reikia jo ataskaitiniame-rinkiminiame susi rinkime? Taip, protoko las būtinas. Jį rašo pir mininkaujantis ar susirin kimo renkamas komjau nuolis — susirinkimo se kretorius. Protokole nurodoma: darbotvarkė, susirinkimo data, komjaunuolių skai čius grupėje, kiek jų da lyvauja susirinkime. Pro tokole įrašomas ir nutari, mas, priimamas ataskaitiniame-rinkiminiame su sirinkime. Nutarime įvertinamas grupės komjaunimo sek retoriaus darbas, numato
Naują žingsnį Vilniaus universitetas žengė tarybi niais metais. Per šį laikotar pį susikūrė žinoma Lietuvos matematikų mokykla, vado vaujama J. Kubiliaus, fizi kų, ypač puslaidininkių elekt ronikos specialistų, mokykla, vadovaujama P. Brazdžiūno, širdies bei kraujagyslių sis temos chirurgijos mokykla, vadovaujama A. Marcinke vičiaus. Iš viso Universiteto biblio tekoje sukaupta beveik 3 milijonai vertingų mokslo ir meno spaudinių. Deja, pa sibaigus parodai, daugelis kultūros vertybių vėl liko mažai prieinami visuome nei arba visiškai uždaryti. O juk Universiteto bibliote kos jubiliejinę parodą aplan kė 111250 žmonių, po 1250 kasdien. Susidomėjimas Uni>. versiteto istorija ir lobynais tikrai didelis. Ir štai 1974 metais Pažan gios mokslo minties muziejus atveria duris. Jo filialais tampa Mineralogijos, Zoo logijos muziejai gamtos fakul tete, A. Mickevičiaus memo rialinis butas Pilies skersgat vyje. Sudaroma muziejaus taryba. Muziejaus darbo tiks las: parodyti pažangios moks lo minties kelią per šimt mečius, išryškinti Universite to reikšmę mokslui ir kul tūrai. Sudaromos pagrindinės mokslinio - tiriamojo, ekspo zicinio, mokslinio - šviečia mojo ir leidybos darbo gran dys. Artėjo Universiteto 400 metų sukaktis. Vieta centri nei parodai, suprantama, bu vo pasirinkta neseniai įkur tame Pažangios mokslo min ties muziejuje. Kad paroda būtų įdomi ir patraukli, rei kėjo ieškoti naujų išraiškos būdų. Čia netiko šablonai. Vengiant pasikartojimo su jubiliejine bibliotekos paro da. buvo būtina ieškoti dar neeksponuotų, turinčių dide lę reikšmę Universiteto rai dai, vertybių. Ekspozicija susidėjo iš aštuonių dalių, suskirstytų pagal Universiteto plėtoji mosi ypatybes. Joje buvo pateikti Universitete ir jo bibliotekoje saugomi meno ir mokslo unikumai, medžia ga apie Universiteto fakulte tus ir katedras, apie studen tų gyvenimą, jų mokslo darbus, saviveiklą, sportą. Daug pasidarbavo archi tektas J. Masalskas, įkom ponuodamas parodą j pasta to interjerą. Saikingi sten dai netrukdė gėrėtis patalpų architektūra.
mos priemonės realizuoti komjaunuolių pasiūlymus ir pastabas siekiant to liau tobulinti grupės vei klą. Kai ataskaita apsvarsty ta ir susirinkimas priima nutarimą, komjaunuoliai renka sekretorių. Didelė se grupėse renkamas dar ir grupės sekretoriaus pa vaduotojas. Jo uždavinys — kartu su grupės kom jaunimo sekretoriumi or ganizuoti grupės veiklą, o sekretoriui išėjus atos togų. esant komandiruo tėje ar susirgus, vykdyti jo funkcijas. Minimalus komjaunimo stažas grupės komjauni mo sekretoriuj VLKJS įstatuose nenustatytas. Jį renkant pirmiausia dera atsižvelgti į komjaunuo lio organizacinę patirtį, jo politines, dalykines ir moralines savybes.
XXX
Praėjo keleri metai po muziejaus įkūrimo. Koks jis šiandien? Šiuo metu veikian čioje ekspozicijoje galima pamatyti knygų parodą, ku rioje pateiktos paskutiniais dešimtmečiais išleistos kny-, gos. Tai Universiteto istori jos trilogija, K. Markso ir V. Lenino veikalų kai kurie leidiniai, neseniai išleistos lietuvių literatūros klasikų ir dabartinių rašytojų kny gos, knygos apie Lietuvos istoriją ir kultūrą. Ant sie nų kabo žymių žmonių, su sijusių su Vilniaus universi tetu, M. Počobuto, J. Jab lonskio ir kitų portretai. Mažesnėje salėje ekspo nuojama dalis darbų iš Jono Kazimiero Vilčinskio 1848— 60 metais leisto „Vilniaus albuvo". Lankytojas čia gali pamatyti tuometinę Universi teto aplinką, Vilniaus apy linkes, žymių žmonių susiju sių su Universiteto ar Vil niaus gyvenimu, portretus. — Šiuo metu ruošiama muziejaus nuolatinė ekspozi. cija, —i sako vyr. fondų sau gotojas Vytautas Gricius. Rimanto Gučo vadovauja mi vyrai triūsia restauruoda mi vargonus. Po kelerių me tų, užbaigus restauraciją, Universiteto studentai ir dės tytojai bei jo svečiai galės čia užsukti paklausyti var gonų muzikos. Pažangios mokslo minties muziejus tebeskaičiuoja dar tik pirmąjį gyvavimo de šimtmetį, todėl ir sunkumų netrūksta. — Muziejui trūksta etati nių darbuotojų, — pasako ja V. Gricius. — Todėl ne galime skirti reikiamo dė mesio moksliniam tiriama jam, leidybos darbui. Ten ka priiminėti svečius, rodyti jiems muziejaus ekspoziciją. Sudaro sunkumų ir tai, kad muziejus dar nėra baig tas restauruoti. Kiekvieną dieną čia galima pamatyti restauratorius. Prieš akis dar kalnai dar bų, kad muziejus pajustų pilnakraujį gyvenimą, kad buv. šv. Jono bažnyčia būtų sugrąžinta visuomenei, kada atnaujinti vargonai sugaus: Gaudeamus igitur Juvenes dum sumusPost iucundam iuventutem, Post molestam senectutem Nos habebit bumus.
Zenonas KUČINSKAS, Ii kurso žurnalistikos specialybės studentas
Grupės komjaunimo se kretorius ir jo pavaduo tojas renkami atviru bal savimu. Balsavimo rezul tatai taip pat įrašomi į protokolą. Po to įformin tas protokolas perduoda mas komjaunimo komite tui arba biurui ir saugo mas pirminės organizaci jos bylose. Naujai išrinktas grupės komjaunimo sekretorius kartu su komjaunuoliais po ataskaitinio - rinkimi nio susirinkimo organi zuoja darbą, kad būtą vykdomas priimtas nuta rimas. O pirminės kom jaunimo organizacijos ko mitetas ir cecho organi zacijos biuras kontroliuo ja, kaip vykdomi grupių ataskaitiniuose - rinkimi niuose . susirinkimuose priimti nutarimai. „Komjaunimo tiesa" Nr. 159
3 Tarybinis studentas
Keturioliktoji Šią vasarą Universiteto kraštotyrininkų klubas kompleksiškai tyrinėjo dvi pietines Tauragės ra jono apylinkes: Lauksar gių ir Tauragės. Ekspedi cijoje dirbo 121 kraštoty rininkas. Daugiausia bu vo Universiteto studentų ir absolventų (86 žmo nės), VDI atstovavo 10 kraštotyrininkų, VISI — 7, Konservatoriją — 4 ir t. t. Tarp Universiteto studentų daugiausia bu vo lituanistų (28), biblio tekininkų (14) ir matema tikų (8). Taip pat buvo istorikų, ekonomistų, fizi kų, biologų, žurnalistų, geografų, teisininkų, ang listų. Pagal vidurinės mo kyklos baigimo vietą (miestą, rajoną) ekspedici jos dalyviai taip pasi skirstė: vilniškių — 32, kauniškių — 13, panevėžišklų — 12, rokiškėnų — 8, biržėnų ir pasvališkių — po 5, uteniškių ir tau ragiškių — po 4 ir t. t.
Ekspedicijos dalyviai dirbo susiskirstę j 8 dar bo grupes: botanikų, isto rikų, sociologų, etnogra fų, kalbininkų, tautosaki ninkų, muziejininkų ir paminklotyrlninkų. Negausi botanikų gru pelė, kuriai vadovavo Universiteto absolventė D. Patalauskaitė, aprašė natūralių pievų augalų bendrijas, rado retų auga lų: miškinės varnalėšos (Arctium nemorosum Lej.), uoginės krūmsargės (Cucubalus baccifer L.), švel niosios vilnūnės (Holcus mollis L.), dažinės geltės (Serratula tinctorla L.), augimviečių. Paminklotyrininkal (va dovas V. Ciubrinskas) ap matavo ir piešė memoria linius paminklus, pastatus, architektūros detales, brai žė sodybų planus. Nupie šta apie 400 piešinių, nu braižyta per 20 brėžinių. Muziejininkai (vadovas V. Baltrušaitis) surinko
. .tokia Lauksargių apy linkėje užrašyta pabaigtu vių daina pasveikino tau tosakininkai ekspedicijos vadovą V. Mačiekų, įneš dami pro rudens žalumy nais išpintus vartus ru gių vainiką — derliaus simbolį. Simbolį ne tik pabaigtuvių (tautosaki ninkų vakaronė užbaigė paskutinę ekspedicijos darbo dieną), bet ir žen klą nelengvos atkaklių rinkėjų dalios. Šįkart mums, tautosakos rinkė jams, teko po grūdeli, po varpelę sunešti savo tur tą — 1050 dainų, 325 pa sakojamosios, 185 smul
kiosios tautosakos ir 146 instrumentinės muzikos vienetus. Lauksargių apylinkėje, buvusioje Mažosios Lietu vos teritorijoje, dabar gyvena vos kelį vietiniai žmonės, o visi kiti atsi kėlę iš kitų apylinkių, ra jonų. Todėl užrašėme ne tik žemaitiškų, kaip tikė jomės, bet ir rytų, vaka rų ir net pietų aukštai čiuose paplitusiu tautosa kos motyvų. Kol surinkta medžiaga dar nesutvarky ta, rinkiniai neparuošti LTSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros instituto tautosakos rankraštynui,
per 300 eksponatų, apie 800 liaudies materialinės kultūros faktų įamžino Pie šiniuose. Ekspediciios metu vyko susitikimai, vakaronės su „Pilaitės" kolūkio kolūkie čiais, Lauksargių tarybi nio daržininkystės bei Taurų tarybinio paukšti ninkystės ūkių dirbančiai siais. Apie ekspedicijos rezultatus vietos visuome nė, kraštotyrininkai buvo informuoti ekspedicijos pa baigoje surengtoje konfe rencijoje. Didelį darbą nudirbo vi sos ekspedicijos grupės. Ekspedicijoje surinkta me džiaga papildys Universi teto Mokslinės bibliotekos, LTSR MA institutų rank raštynus, LTSR Liaudies buities bei LTSR Istorijos Ir etnografijos muziejų fondus.
Venantas MAČIEKUS, ekspedicijos vadovas
kinių: verslus (bitininkystę, mezgimą, skalbimą, smulkaus maisto ir vaistinių medžiagų rinkimą), medžiaginę kultūrą (gyvenamųjų namų interjerą ir jo puošybą, baldus, girnas bei grūstuves, kolūkiečių sodybų apželdinimą, senuosius tiltus, Lieptus ir brastas, kraičių sudėtį, audinius ir mezginius, tradicinį ir dabarttnį maistą), papročius (vestuves, vardynas, varduves ir gimimo dienas, paprotinę teisę, talkas, Jonines, laidotuves, liaudies pedagogiką ir žaidimus, išleistuves i pensiją ir Tarybinę armiją), žinyną (liaudies mediciną, meteorologiją). Vieniems ekspedicijos da. -
Vaivos STARKAUSKAITES piešinvs
ragės sukilime. Atkūrus Tarybų valdžią, daugumas bežemių ir mažažemių nemokamai gavo žemės. Žemė buvo dalinama iš tų ūkių, kurių savininkai voikiečiai pasitraukė į Vokietiją. Fašistinės okupacijos metais dalis išvažiavusių grįžo j savo buvusius ūkius, išvijo naujakurius, Didžiojo Tėvynės karo pirmosiomis valandomis buvo sunaikinta Taurų pasienio užkarda. Anksti rytą vokiečių kariuomenė bombardavo ir apšaudė Tauragę. Pasienio kraštas buvo okupuotas pirmąją karo dieną. Okupantai uždėjo sunkias prievoles, Tuos, kurie nedirbo pas stambius žemvaldžius, išvežė darbams j Vokietiją. Karo pabaigoje gyventojus varydavo kasti apkasų. Tauragės apylinkėje lankydavosi tarybiniai partizanai. Jonas Bendikas iš ,Iuod_ petrių k. buvo partizanų ryšininku. Dirbdamas prie kelio darbų, jis rinko duomenis apie vokiečių kariuomenės judėjimą. Molupio k. buvo nuverstas okupantų ešelonas su maisto produktais, Karo pabaigoje okupantai prievarta varė Klaipėdos krašto, kai kurių pasienio kaimų gyventojus į Vokieti
ta: pati — žemė, pats — dangus, sūnus — vėjas, o akla duktė — naktis. Nedidelis (palyginus su kitomis ekspedicijo mis) užrašytos tautosa kos skaičius jokiu būdu nerodo, jog dvj savaites bendravome su labai niū riais, nekūrybingais žmo nėmis. Istorijos įvykių iš traukti iš gimtinių, išken tėję karus, pokarį žmonės primiršo senąsias dainas, pasakas, tačiau išlaikė pvvenimo džiaugsmo, gro žio poreikį. Kokie jie linksmi ir energingi bū riais ateidavo į mūsų va karones. Gerokai išraso
davo Vyliaus kakta, kai jis vesdavo pusantro šim to šokėjų polką, skambė davo visas miestelis, kai vietiniai ir nevietiniai muzikantai užplėšdavo krakoviaką... Turbūt dar nė vienoje ekspedicijoje negirdėjome tokio senos močiutės skundo: „Gy venti dėl tų kraštotyri ninkų nebegaliu, nebeišsimiegu visai — kas vaka rą jie šoka ir dainuoja prie mokyklos, negi neisi žiūrėti, tai ir sėdžiu gėrė damasi iki trečiųjų gai džių". . .
liuose ir audusių iš užsakovų tie dalykai rado atgarsį, pvz., pateiktos žaliavos. Si ekspe mirus kitos religijos kaimynui, dicija parodė, kad pietų Že namuose jis buvo aplanko maitijos kaimuose esama ga mas, tačiau į kapines nežy bių audėjų, audžiančių arba dėtas. pagal tradicinius pavyzdžius, Džiugino vietos gyventojų arba ieškančių naujų raštų požiūris j ekspedicijos daly kompozicijų, savito spalvų vius. Tauragiškiams būdin derinimo. gas toks bruožas: aiškus Užfiksuotieji duomenys ga dalyko išdėstymas. Beveik li pasitarnauti ir bendriems visose sodybose vaišino klausimams nušviesti: vakarų obuoliais, kriaušėmis arba pa Lietuvos ir vakarų bei vidu siūlydavo nueiti į sodą ir jų rio Europos liaudies kultūrų pasirinkti. Vienur kitur ir kontaktams išaiškinti. Kaip šviežiu medum, su peletrūnu žinia, Tauragės rajono gy darytu sūriu pavaišindavo. ventojai priklausė skirtingoms Kaip tik šiemet Žemaitijoje konfesijoms. Tad iškyla klau vaisių ir medaas derliaus bū simas, ar toji priklausomybė ta gausaus. Kitoje sodyboje turėjo kokios įtakos žmonių senukai dar padėkodavo, kad tarpusavio santykiam;. Pa jų neaplenkėme, pasidomėjo stebėta, kad ūkinėje veikloje me apie jų darbus ir dienas, bendrauta nežiūrint nei tau trobose ir klėtyse esančias tinės, nei konfesinės priklau senienas. somybės, tuo tarpu buityje Užrašyta apie 600 aprašų.
Surinktoji medžiaga papildys mokslinių įstaigų rankrašty nus, bus panaudota rašant darbus apie visos lietuvių tautos arba, šio kampo liau dies kultūros raidą, pasitar naus rengiant pranešimus mokslinėms konferencijoms.
PARNEŠ VAINIKĄ ANT BALTŲ RANKŲ... sunku rimčiau ją apiben drinti, galima tik paminė ti keletą būdingesnių da lykų. Pastebėjome, jog Lauk sargių ir Tauragės apy linkėse populiarios ilgos siužetinės dainos — ba ladės, daugiausia karinės. Išlikusios vestuvinės, ypač jaunosios atsisveikinimo dainos, oracijos. Užrašy tos pasakojamosios tau tosakos didžiąją dalį su daro mitologinės sakmės:
lyviams teko kalbėtis sn pagyvenusiais žmonėmis (juk apie girnas, grūstuves ar šio amžiaus pirmosios pusės gyvenamųjų namų Interjerą begalėjo atsiminti tik vyresnieji), kitiems tiko bet kokio amžiaus gyventojai, Surinktoji medžiaga leis pasekti liaudies kultūros raidą nuo šio šimtmečio pradžios (kai kuriais atvejais ir nuo praėjusio pabaigos) iki mūsų dienų. Iki šiol buvo ma nyta, kad audimo ir dekoratyvinio mezgimo menas iki pastarųjų dešimtmečių išlikęs ilk rytų Aukštaitijoje, ypač Dzūkijoje, o Žemaitijoje nebuvo pavienių pagyvenusių audėjų, gyvenusių mieste
f—
Apylinkių praeitis užsienį. Pasienio gyventojai už rublį — pusantro pervesdavo 'per sieną. Buržuazijos metais prekybininkai pigiau supirkdavo iš Didžiosios Lietuvos gyventojų gyvulius ir veždavo parduoti prie Tilžės. Tauragės ir kitų apylinkių gyventojai Klaipėdos krašte pigiau nusipirkdavo drabužių, pramo. nės gaminių. Buržuazijos metais socialiniai santykiai šiame pasienio krašte skyrėsi nuo likusios Lietuvos. Dauguma gyventojų buvo vidutiniai valstiečiai, versdavosi iš savo 10— 15 ha ūkio. Nedaug buvo dvarų. Nedaug — mažažemių ir bežemių. Neturtingieji pasienio gyventojai parsisamdydavo Klaipėdos krašte stambiesiems žemvaldžiams ir gaudavo daug daugiau negu Didžiojoje Lietuvoje. Pragyvenimas ypač pablogėjo 1931—1932 m., Lietuvoje prasidėjus ekonominei krizei, Žmonės pasakojo, kad Tauraoėje, prie mėsos fabriko keliuo'se į visas puses išsirikiuodavo kilometrinės vežimų su gyvuliais eilės. Žmonės negalėdavo gyvulių parduoti, sunkiai vertėsi. Atsigavo, kai gyvulius pradėjo pirkti Tarybu Sąjunga. Juodpetrių ir kitų apylinkių kaimų vyrai dalyvavo 1927 m. antifašistiniame Tad-
PAREIN ŠEIMYNA iŠ LYGIŲ LAUKŲ,
Kas sena ir nauja sodybose Kas nors klek susipažinęs su lietuvių etnografine Itteratūra gali pasakyti, kad ekspedicijai vieta parinkta sėkmlngai: nei praeityje, nei pokario metais čia nebuvo llaudles kultūros tyrinėtojų, o akademinės ekspedicijos užsukdavo tik renkant medžlagą Pabaltijo etnografllos atlasui. Etnografai ir mudejininkai labiausiai mėgdavo keliauti j šiaurės Žemaililą ir Pietų Dzūkiją, kur lusiai buvo išlikę (vairių ftnograflnių įdomybių. Etnografų grupė tyrė 24 Haudies kultūros apraiškas, ?ad buvo galima aprėpti nemaža tiek praeities, tiek dakarties liaudies kultūros reiš-
Lauksargių apylinkė pri klausė buvusiam Klaipėdos kraštui, Tauragės — Lietu vai. Šiame pasienio krašte buvo daug istorinių įvykių. Istorikų grupė rinko atsimi nimus apie turiningą apy linkių praeitį, jos savitumus. Užrašyti atsiminimai apie Pirmąjį pasaulinį karą, so cialinę ir ekonominę padėtį buržuazijos metais, apie sam dinių darbą, socialistinius pertvarkymus 1940—1941 m., apie Didįjį Tėvynės karą, pokario sugriauto ūkio atkū rimą, žemės ūkio kolektyvi zaciją. Užrašėme karo ir dar bo veteranų atsiminimų. Seniausieji žmonės atsi mena Pirmąjį pasaulinį ka rą. Šiose apylinkėse vyko dideli kaizerio ir caro ka riuomenių susirėmimai. Kai zerio okupantai taip apiplėšė žmones, kad jie vos galėjo gintis nuo bado. Daugelio su degė sodybos. Per sieną ties Lauksargiais visais laikais iki 1940 m. vy ko intensyvi prekyba. Iš Klaipėdos žmonės nešdavo spiritą, žibalą, vaistus, pra monės prekes. Ties Lauksar giais buvo pasienio muitinė, tačiau vietiniai gyventojai nenorėjo mokėti mokesčio už prekes ir per sieną ėjo nele galiai. Į Klaipėdos kraštą nešė maisto produktus, li nus. Dar caro laikais žmonės per sieną bėgdavo nuo caro valdžios persekiojimų, ieško dami geresnio gyvenimo į
apie velnią — ponaiti, už keiktą auksą .aitvarą, ra ganas. Beje, sakmėmis beveik niekas nebetiki ir pasakoja jas atlaidžiai šypsodamiesi. Užtat gud rią mįslę užmindavo ko ne kiekvienoje troboje Kas bus: Pati plati, Pats dar platesnis, Sūnus sukčius, Duktė akla. Kas? Neįmenate? Juk a taip gražu ir papras
Nukelta į 4 psl.
Gražina MEILUTYTt
Vacys MILIUS
PIRMAKURSI! Tu sužinojai tik nedidelę dali Universiteto kraštotyri ninkų ramuvos veiklos. Su žinojai tik apie mūsų rim čiausią vasaros darbą. Per mokslo metus kraštotyrinin kai rengia susitikimus su garsiais žmonėmis, mokslinin kais, revoliucinio judėjimo dalyviais, renka medžiagą Universiteto istorijai. O kur dar mūsų sekmadienio žygiai j Vilniją ir kelių dienų kelio nės po gražiausius Lietuvos kampelius, linksmos ramuviškių vakaronės, kuriose dainuojame ekspedicijose už rašytas dainas, trypiame sma gius liaudiškus šokius! Ateik pas mus. Ko gero tau patiks, ir tu panorėsi būti mūsų klubo nariu. Apie kraštotyrininkų rengi nius praneš skelbimai visuo se fakultetuose. Laukiame!
Kraštotyrininkų klubo taryba
Tarybinis studentas 4-
STUDENTŲ PRAKTIKOS Istorijos fakulteto tre čiakursiai istorikai liepos mėnesį atliko muziejinęarchyvinę praktiką. Per praktiką studentai susipažino su Vilniaus muziejais, jų darbo meto dais. Vadovaujami LTSR Istorijos ir etnografijos muziejaus istorijos sky riaus vedėjos Onos Ma žeikienės busimieji istori kai lankėsi Liaudies meno, Revoliucijos, Ateizmo
APYLINKIŲ PRAEITIS Atkelta iš 3 psl. ją. Frontas juos pasivijo — daugumas vėl grjžo į savo namus. Pokario metais siautė bur žuaziniai nacionalistai. Lauk sargių apylinkėje jie nužudė Sakių k. Kredito draugijos vedėją Antaną Abromą, to paties kaimo klubo — skaitykios vedėją Oną Degutytę, Griežpelkių k. naujakurį Joną Gestautą, Steponiškių k. tary binį aktyvistą Jurgį Jonušaitį, kitus žmones. Užrašėme atsiminimus apie
muziejuose. Jiems buvo rengiami susitikimai su muziejų darbuotojais, res tauratoriais. Busimieji istorikai lan kėsi Trakų istorijos mu ziejuje, Mokslininkų rū muose Verkiuose. Archyvinės praktikos metu susipažinome su LTSR Centrinio valstybi nio istorijos archyvo fon dais. Aldona ŠILALYTĖ
kolektyvizacijos metus, pir muosius Lauksargių ir Taurų tarybinių ūkių žingsnius. Do mėjomės šių dienų gyveni mu, užrašėme darbo vetera nų, ordininkų atsiminimus. Geriausiai, kvalifikuotai at siminimus užrašė III kurso studentės Zita Budinavičiūtė, Raimonda Butkutė, Auksė Januškevičiūtė. Mūsų surinkta medžiaga — apie 140 atsiminimų apie Lauksargių ir Tauragės apy linkių istorinę praeitį — šim tai faktų, įvykių aprašymų. Tai praplės supratimą apie šį Lietuvos kampelį. Aloyzas PETRAŠlONAS
VAKARĖLIS DAPKIŠKIUOSE Padus prieš šokius nie- kyti anie jos šokimą, žožėjo. Asfaltuotoj aikštelėj džių trūksta, bet tiksliaubuvo daug balų. Vylius šiai ispūdį nusako vienos pasiėmė šluotą ir bandė pateikėjos iš Vitkaičių jas iššluoti. Tik Vylius kaimo (pavardės ji prašė nebūtų Vylius, jei iš vi- neskelbti) žodžiai: „Ale su bėdų sausas neišplauk- dailiai ana šoka — kaip tu: sumetęs, kad krašto- runkulatis". tyros merginų daug, ir Gražinai šokant, kitos tausoti jų neverta, pa- viešpataitės žiūrėjo. Staiskelbė „Šarką". Betūpčio- ga viena cypdama pralėdamos, bestrapinėdamos kė nro šalį, paskui antra, jos savo sijonais visas o paskui kelios taip priebalas sugėrė ir dar aikš- kin — atgal ir už įvaitele iššlavė — — — — raus aukščio ir pločio Ėmus šokti, pradėjo nugarų lindo — nuo nautemti. Kol dar šiek tiek iu draugų slėpėsi. Voldis šviesos buvo, ypač dide- susirūpino. Atsistojo ir lės pagarbos nusipelnė pranešė, kad po dešimties Klaudijus, kuris užsikaba- minučių važiuoja mūsų rojo ant krepšinio stulpo autobusas-------------------ir fotoorafavo, ir šitoks, į Mūsų vyrai taip dainanadebesius iškilęs, pats vo „Oi lunkela lunkela", buvo nufotografuotas Re- kad vietiniai kiek atsiPimanto fotoaparatu------ traukė. Vylius šįkart taip pat Na, ir išvažiavom į sausas neišplaukė — pats Lauksargius. Kas ten auner save sušlapo, polkai tobuso priekyje dėjosi, su ragais bevadovauda- nemačiau, bet gale sėdėmas. Tiesa, ne tiek, kiek jo Voldis tarp filologių, Bonifacas, kurio galva šalia jo — Eugenijus, taip smarkiai prakaitavo prieš juos — Arūnas, kukad net plaukai sušlapo ris ant kelių laikė Kaziir visai smulkiai susirai- miėrą, o ant Kazimiero tė — mat jis armoniką kelių sėdėjo Rima. Pasta tambė, visas kretėjo, nuo rieji, trys nė nejudėjo, nat viršugalvio ligi kojų tik slapčiom šnairavo vienirštų. šūksnius leido , o ni i kitus: Kazimieras iš vėliau būgną ir lėkštes po kepurės snapelio, kiti mušė — — — — — — du iš po antakių. LikoTuoj po to ir suterpo. šieji plėšė „Griežia grieViskas sykiu ėmė tirštėti žikai iš visų šalių, sėdi — ir tamsa, ir žmonių mergelė ant mūrio kelių!“ aikštelėje. Pirmosios au- Kai kas labai džiaugėsi, kos dejuodamos iššlub- kad visos dainos gerai čiojo ant žolės ir sutūpę baigiasi, tai yra vedyboglostinėjo apspardytas mis. Tas kai kas buvo blauzdas ar numindytus vedęs. Ir dar tebėra-----pirštus. Ypač kentėjo silKas daugiau matė, tegu pnoji lvtis — nuo savų daugiau Parašo, ir nuo vietinių. Savi tik šiaip lvg padūkę strapiSurašė Išradingiausionėjo, vietiniai dar ir kliu- ji ekspedicijos Mergelė, vinėjo bei griuvinėjo — raštą šifravo Inspektorius, Paskelbė Gražinos vai- tekstą analizavo Vyressą. Sunku ką nors paša- nioji.
žinojome, kad šioje apylinkėje, galima sakyti, nėra vietinių gyventojų, todėl nutarė me pagrindinį dėmesį skirti Tauragės ir jai artimesnių apylinkių tarmei. Kadangi tauragiškiai gyvena žemaičių tarmės ploto pakraštyje, jų kalba turi nemaža bendrumų su kaimynais vakarų aukštaičiais (ypač kauniškiais), pavyzdžiui, čia visiškai neatitraukiamas kirtis nuo galūnės, vartojamas toks pat, kap bendrinėje kalboje, būtasis dažninis laikas ir t. t. Per ekspediciją stengtasi (šsiaiškinti, kokie žemaitiški elementai geriausiai išlaikyti tarmėje, kokie prasčiau ir pan. Pasirodė, kad tirtame plote nuosekliausiai yra dvibalsinami ilgieji balsiai o ir ė, vartojama specifinė žemaitiška vadinamosios bevar-
KALBININKU* DARBO VAISIAI dėl giminės būdvardžio formą (šiandien yra graži), prielinsknis pas reikalauja kilmininko (pas mūsų) ir pan. Tačiau dauguma kitų žemaičių tarmės ypatybių geriau išlaikytos tik teritorijoje, esančioje į šiaurės vąkarus bei šiaurės rytus nuo Tauragės, Tai pasakytina net ir apie vadinamąjį dūnininkavimą — skiriamąją pietų žemaičių ypatybę: į pietus ir pietryčius nuo Tauragės net seniausi tarmės atstovai nedūnininkuo. ja, išskyrus labai retus atvėjus; likusiame apylinkės plote ši ypatybė gana neblogai išlaikyta (išimtis — dažnai vartojami žodžiai (pienas, sviestas, duona ir kt., kurie neretai ištariami su ie, uo).
Įvairuoja ir dvibalsių ai, ei tarimas žodžio gale, Į pietus ir pietryčius nuo Tauragės jie išlaikomi sveiki, o likusiame plote traktuojami labai nenuosekliai — vienais atvejais vienbalsinarni, kitais — ne (kokių nors tokio nevienodumo dėsningumų nematyti). Panašių svyravimų, nenuoseklumų gaĮima būtų išvardyti) ir daugiau. Tai rodo tam tikrą tarmės normų nestabilumą, pamažu vykstantį tarmės aukštaitėjimą. Kaip ir kiekvienais metais, stengėmės užfiksuoti kuo daugiau visų kalbos lygmenų faktų. 17 žmonių ( 6 iš jų praktikantai) užrašė 1370 vietovardžių, 350 pravardžių,
Sociologų grupės veikla Sociologu grupė ekspedi cijoje buvo viena iš ma žiausių, tačiau kraštotyrinin kų veiklą atspindi ne jų kiekybė ar surinktos medžia gos lapų skaičius, o atlikto darbo turinys. Pagrindinė gru pės veiklos kryptis — gy ventojų apklausa. Išskirtos trys suaugusių gyventojų tipologinės grupės: 1) asme nys nuo 16 iki 30 metų, 2) nuo 30 iki 60 ir 3) vyresni nei 60 metų žmonės. Iš kiek vienos šių grupių buvo apklaustas vienodas respon dentų skaičius. Viso ap klausti 452 asmenys, Atran. kinė visuma buvo proporcin gai paskirstyta tarp ūkių. Tokiu būdu Lauksargių dar žininkystės ūkyje, „Pilaitės" kolūkyje apklausta po 150 ir Taurų paukštininkystės ūkyje 152 respondentai. Stengtasi, kad respondentai gyventų tiek gyvenvietėse, tiek smul kiuose kaimuose bei vienkie miuose; t. y. atstovautų įvai rias socialines aplinkas. Kiekvienai amžiaus grupei buvo skirta atskira anketa, kuriose tik dalis klausimų tapatūs. Didelis dėmesys skir tas gyventojų darbinei veik lai, pasitenkinimo socialinemis-ekonominėmis kaimo są lygomis nustatymui, žmonių
informuotumui ir kt. klausimams. Dauguma kaimo gy ventojų patenkinti darbu ir darbo kolektyvais, savo materialine padėtimi. Džiau giamasi naujomis gyvenvietemis, pažymima jų priva lumai, ypač buities srityje, tačiau nemažai nurodo, kad gyvenimui vienkiemiuose jie teiktų pirmenybę. Tai dėl gamtos, mažesnio triukšmo ir 1.1, bei dėl palankesnių galimybių tvarkyti savo pa galbinį ūkį. Matyt, į pasta rąjį momentą planuojant gy venvietes atsižvelgta nepa kankamai. Tai ypač akcen tuoja vyresnio amžiaus gy ventojai. Tuo tarpu jaunimas nepatenkintas kultūrinės veik los galimybėmis. Noras pa tenkinti kultūrinius porei kius yra viena iš jaunimo migracijos j miestus priežas čių. Antroji tema lietė Lauk sargių apylinkės gyventojų kontingento susiformavimo klausimus. Dauguma šios apylinkės, kaip ir buvusio Klaipėdos krašto apskritai, gyventojų atsikėlė čia po kario metais. Todėl buvo įdomu sužinoti iš kokių res publikos vietovių ir kokių priežasčių bei paskatų ve dami žmonės kėlėsi į šias
vietas, kokia tuo metu buvo jų socialinė ir šeimos pa dėtis, amžius ir 1.1. Apklau sti 102 pensijinio amžiaus gyventojai, iš jų 76 atsikėlę 1945—1950 m. Trečiakursio istoriko V. Brandišausko su rinkta medžiaga įdomi ir in formatyvi. Pagrindinis 1945—1950 m. persikėlėlių į Lauksargių apy linkę srautas buvo iš Taura gės rajono apylinkių, nepri klausiusių buvusiam Klai pėdos kraštui. Jie sudarė virš pusės apklaustųjų. Liku sieji naujakuriai atstovavo kaimyninius Žemaitijos rajo nus — Raseinių ir Šilalės. Nedidelis kiekis tuo metu at vyko iš Šiaulių, Jurbarko ir kitų, tolimesnių Lietuvos ra jonų. Po 1950 m. atvyks tančių geografinė kilmė pla tėja. Taigi, susiformavus gy ventojų kontingento pagrin dui ir užsipildžius tam vakumui, kuris susidarė dėl is torinių aplinkybių, imigraci nius procesus Lauksargių apylinkėje sąlygojo tie pa tys socialiniai-ekonominiai veiksniai, kurie būdingi res publikos kaimui apskritai. •Atvykėliai iki 1950 m. į Lauksargius kėlėsi daugiau sia dėl ekonominių aplinky
STUDENTŲ FOTODARBAI IB^^^
apie 1000 žodžių. Palyginti su kitomis ekspedicijomis tai nėra daug. Užtat įvairių anketų šiemet užpildėme rekordlnį kiekį — net devynias (5 dialektologijos, morfologijos, fonetikos, akcentologijos ir sintaksės): sui nkti atsakymai daugiau nei 1500 klauSimų, Į magnetofono juostą įrašėme apie 1,5 km kėkybiškų šnektos tekstų, kuria artiniiausiu laiku bus iššifruoti. Dar ilgai prisiminsime puikius Tauragės apylinkės žmones, genus pateikėjus Michaliną Seputienę ir Juzę Albrektienę iš Jocių km., Mągdaleną ir Marijoną Mikalauskienes iš Dapkiškių km. ir kitus. Bonifacas STUNDŽIA
bių. Bežemiai ir mažažemiai čia gavo žemės, galėjo įsi kurti ištuštėjusiose sodybose, jiems paramą teikė valsty bė. Pastogę čia susirasdavo jaunavedžiai bei nukentėję nuo karo negandų. Svarbūs ir socialiniai bei kiti argumen tai. Pažymėtina, kad gyven tojai liko patenkinti. Ekspedicijoje buvo užpil dytos anketos, reikalingos TSRS MA N. Miklucho-Mak. lajaus etnografijos ir LTSR MA Istorijos institutu vykdo mam bendram tyrimui „Etno kultūriniai procesai šiuolaiki nėje Pabaltijo tautų seimo je". Buvo apklausiamos va dinamos nuklearinės šęimos, t. y. susidedančios tik iš abiejų sutuoktinių ir vaikų. Pagal Lauksargių ir Tau ragės apylinkių (jose gyvena a; ti 5 tūkst. gyventojų) ūkines knygas buvo nagrinė jama įvairių kaimų tipų gyventojų socialinė ir de mografinė struktūra. Suaugę, t. y. sulaukę 18 m. gyv, ntojai buvo suskirstyti į aštuonias socialines profesines grupes pagal amžių ir lytį. Buvo išskirtos pensininkų ir namų šeimininkių grupės. Pa stebėtos Lauksargių ir Taura gės apylinkių gyventojų so cialinės ir demografinės, rai dos tendencijos artimos ki toms respublikos kaimo vie tovėms, tačiau turi ir kai kurių savitumų. Sociologų grupės surinkta medžiaga dar bus tvarkoma ir analizuojama, tačiau jau da bar galima pasakyti, kad ji vertinga, susipažįstant ne tik su tyrinėtų apylinkių, bet ir Tarybų Lietuvos kaimo so cialine raida, apskritai.
Jonas MARDOSA
Trumpai Pažangiosios lietuvių išei vijos laikraštis „Laisvė" at spausdino E. Budzinauskienės straipsnį „Jaunųjų kraštoty rininkų darbai", kuriame ap rašoma Universiteto krašto tyrininkų klubo veikla, api būdinamos rengiamos ekspe dicijos, patelkiama faktų apie ekspedicijose surinktą me džiagą. „T. S." informacija
SKELBIMAI
TĖVIŠKĖ.
TF studento A. Ignoto nuotrauka.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 03794. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 2346. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė Tiesos g. 1. <'CoBeTCKHii CTyACHT» — opran nąpTKoMa, percropaTa, KOMHTeTa AKCM Amtbbi, nporpKOMa opaohob TpyAOBoro Kpacnoro 3HaMemr h ApyatGbi napoAOB BnAbHioccKoro yHHBepcHTeTa hm.B. KancyKaca. Ha abtobckom «3biKe. PeAaicrop H. BapanHHųKaūre.
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 810726, išduotą MF studentei Audingai-Ramunei DELTUVA1TEI, laikyti nega liojančiu.
Redaktorė J. VARAPNICKAITE