Visų šalių proletarai, vienykitės!
a rara/Binis sctroencas [r. 24 (806)
DARBO RAUDONOSIOS
VĖLIAVOS ORDINO
V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS,
KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ
LAIKRAŠTIS
1972 m. rugsėjo 8 d.
Aukštoji mokykla turi skiepyti specialistams siekimą nuoit turtinti ir atnaujinti įgytas žinias, tai turi tapti nepažeiiia na viso jų gyvenimo ir veiklos taisyklė. Iš TSKP Centro Komiteto ir TSRS Ministrų Tarybos nutarimo „Dėl priemenių, padedančių toliau tobulinti aukštąjį mokslą šalyje". Sis partijos ir vyriausybės įtarimas — dar vienas akiįizdus faktas, kaip mūsuose piramasi jaunosios kartos okymu ir auklėjimu. Tai škios gairės, kelias, kuriuo es šiemet žengsime. Įdiegti studentijai aiškų pijtinės pareigos supratimą darbiausias kiekvienos itedros, kiekvieno dėstyto, visuomeninių organizaciuzdavinys. Ne mažesnis uždavinys — jdyti darbštumą. Džiugu, id šią vasarą studentai dar> ir poilsio stovyklose atli> darbų beveik už 4 milinus rublių. Tai didelė pu ma gimtinei, šaliai. Dar šį denį darbščios jaunuolių nkos daug padės žemdirams. Studentas turi žengti irtu su gyvenimu. Vyksta mokslinė techninė
VILNIAUS
revoliucija. Sparčiai vystosi visi mokslai. Jokia aukštoji mokykla negali duoti busima jam specialistui visų tų žinių, kurių jam prireiks ateityje. Todėl reikia ruošti kūrybin gą specialistą, mokantį giliai, kūrybiškai mąstyti, mokantį mokytis. Mokymo procese turi būti vis daugiau moks linio tyrimo elementų. Studentas — tai jaunuolis, kuris aukštojoje mokykloje baigia subręsti, nepaprastai jautriai priima kiekvieną dės tytojo žodį. Mūsų pareiga, kad į jo pasaulį, iš dalies „sukurtą" vidurinėje mokyk loje, būtų įrašyti patys gra žiausi jausmai, geriausi cha rakterio bruožai. Ir ypač pa skaitose reikia subtiliai de rinti mokymą ir auklėjimą. Mes turime paruošti ne tik gerą specialistą, ,bet ir sąmo-
Lietingas oras, darganos trukdo laiku nuimti derlių. Studentai mielai padės žem dirbiams. Tegu pirmosios mokslo metų dienos būna skirtos darbui kolūkių lau kuose. Derliaus nuėmimas — sėkmingai ją įvykdysime, mūsų pilietinė pareiga. Tad geros kloties I kiekvieną mokslo metų die ną skirdami jaunuolių moky Lietuvos TSR Mokslų mui ir auklėjimui. Juo la akademijos biau, kad mūsų darbu ir bui akademikas, prof. dr. timi nuolat rūpinamasi. Kiek JONAS KUBILIUS viena aukštoji mokykla gali pasigirti naujomis laborato Vilniaus Valstybinio Darbo rijomis ar bendrabučiais, nau Raudonosios Vėliavos ordino jomis auditorijomis. Didesnes V. Kapsuko universiteo stipendijas gaus studentai, rektorius pagerės ir kai kurių dėstyto („Tiesa") jų materialinė padėtis.
RUOŠTI DARBŠTŲ SPECIALISTĄ ningą pilietį, kovotoją už ko munistinius idealus. Komunistinis auklėjimas — tai ne tik gražūs žodžiai, bet ir kiekvieno dėstytojo, grupės vadovo asmeninis pavyzdys, įsitikinimai. Negalima pamiršti ir paties studento atsakomybės už mo kymąsi ir elgesį. Jaunuoliai turi gerai suprasti, kad stu dijos aukštojoje mokykloje yra labai brangios ir jas pa dengia visuomenė. Nė vie nas neturi teisės dykinėti, kai jų bendraamžiai ir vy resnieji kuria materialines vertybes fabrikuose arba kol ūkių laukuose. Deja, dar pa sitaiko jaunuolių, kurie ne supranta, jog nesistengiąs gerai mokytis yra veltėdis, kad jis užima vietą kito jau nuolio, kuris būtų galėjęs mokytis, bet dėl konkurso
nepateko į aukštąją mokyklą. Norinčių mokytis daug, tad kiekvienas privalo bran ginti studento vardą. Grupės draugai privalo ryžtingai ko voti prieš bet kokį neigiamą reiškinį, padėti suklydusiems ir bausti nesitaisantį. Ir ypač reikia smerkti tuos, kurie yra įpratę daug reikalauti iš ki tų, o patys duoti kitiems nelinkę^ Jie žino tik savo tei ses, o pareigas užmiršta. Ta rybinis žmogus turi daug tei sių, bet tomis teisėmis gali naudotis tik tas, kuris atlieka ir savo pareigas. Šito neturi užmiršti ir studentai. Universitetas, kaip ir visos aukštosios mokyklos, naujuo sius mokslo metus pradeda su dideliu entuziazmu. Parti jos ir vyriausybės nubrėžtos gairės — plati ir kūrybinga programa. Manome, kad mes
PARTIJOS IR KOMJAUNIMO ĮPAREIGOJIMAS AKADEMINIAM JAUNIMUI — PADĖTI ŽEMDIRBIAMS SU ENTUZIAZMU ATSILIEPK UNIVERSITETO STUDENTAI Į ŠĮ RAGINIMĄ. JŲ DARBU KOLŪKIEČIAI PATENKINTI.
Ankstyvą šeštadienio rytą į Uni versitetą rinkosi gerai nusiteikę, pa siruošę išvykai Į kolūkius visų fa kultetų studentai, vietoje užrašų tempdami didžiulius kelioninius krepšius. Tą rytą mūsų Alma Mater palydė jo 3500 merginų ir vaikinų, pasiry žusių visomis jėgomis kovoti už gau sų šių metų derlių. Po pusvalandžio nuskambėjo Jaunatviška daina, ir autobusai, mašinos su talkininkais išskubėjo į respublikos ūkius.
Ir televizijos žurnalistai smalsauja apie mūsų studentų talką. Interviu duoda VVU komjauntmo komiteto sekretorius S. Imbrasas.
«=>
„Trečiasis semestras“ tęsiasi Šauniai padirbėjo šią vasarą mūsų studentija. Beveik du mėnesius res publikos kolūkiuose bei tarybiniuo se ūkiuose plevėsavo Universiteto studentų darbo ir poilsio stovyklų vėliavos. Daugiau kaip du tūkstan čiai studentų talkininkavo mūsų žemdirbiams nuimant derlių, statant ūkinius pastatus bei gyvenamuosius namus. Atiduota eksploatacijai de-
Dar minutė, ir Istorijos fakulteto studentai išvyks j Ukmergės rajoną (nuotrauka kairėje). J. MAŽEIKIO nuotr.
šimtys objektų, atlikta darbų beveik už milijoną rublių. Tačiau „trečiasis semestras" laukų auditorijose dar nepasibaigė. Atsiliepdami į partijos ir vyriau sybės priimtą nutarimą ir suprasda mi, kaip svarbu šiemet laiku ir pil nai nuimti derlių, Universiteto stu dentai pirmosiomis rugsėjo dieno mis išvyko vėl į kaimą padėti žem dirbiams. Jau gauti pirmi pranešimai iš rajonų. Šauniai dirba mūsų pa siuntiniai Biržų (MF), Lazdijų (Fil. F). Kupiškio (MMF). Širvintų (FAFir PF), Ukmergės ir Utenos (IF), Zara sų (PEF) ir kitų rajonų ūkiuose. Iš viso dvylikoje respublikos rajonų dirba daugiau kaip 3,5 tūkst. Uni versiteto studentų. Siekiant suaktyvinti studentų veik lą talkos metu, padaryti jų_ darbą
našesnį, tarp fakultetų ir atskirų bū rių organizuotas socialistinis lenkty niavimas. Šiam darbui vadovauja prie Universiteto komjaunimo komi teto sudarytas rudens talkos darbų organizavimo štabas (viršininkas J. Bagdonas), kuris kontroliuos, o vė liau ir vertins fakultetų ir būrių ga mybinę bei organizacinę veiklą. Nu galėtojai bus apdovanojami Univer siteto komjaunimo komiteto Garbės raštais ir pereinamosiomis gairelė mis. Tad sėkmės jums, talkininkai! Laukiame iš Jūsų šaunaus darbo ir kūrybinio išradingumo organizuojant kultūringą laisvalaikį. Ekon. m. kand. S. IMBRASAS VVU komjaunimo komiteto sekretorius
„Trečiasis semestras“ tęsiasi Jau beveik savaitė, kai II—IV kursų studentai plu ša kaimo laukuose. Jų jaunos rankos dabar reikalin giausios ten. Kaip gi sekėsi mūsų studentams įsikurti kolūkiuo se? Apie tai pasakoja keli pranešimai iš rajonų.
Trečiakursiai istorikai atvyko į Ukmergės rajono Pabaisko tarybinį ūkį. Merginos gyvena mokyklos bendrabutyje, vaikinai netoliese, kituose namuose. Studentai miega lovose — tikras komfortas! Tarybi nis ūkis gerai pasirūpino talkininkais. Aspiranto J. Trinkūno vadovaujamiems studen tams teks kasti bulves, džiovinti ir valyti grūdus bei dirbti kitus darbus. * ¥ *
Universiteto studentų susilaukė ir Biržų rajono ūkiai. Talkininkai sutikti gerai. Atrodo, kiekviena grupė turės televizorių ir vakarais galės žiūrėti spor tines laidas iš Miuncheno. Geriausi talkininkų būriai bus apdovanojami. * ¥ *
24 matematikai — studentai autobusu atvyko į Ku piškio rajono „Pirmosios vagos" kolūkį. Per pirmąją dieną grupė studentų padėjo ruošti pašarus. Kita grupė tvarkė linus. Merginos surūšiavo apie vieną toną linų. Kitas dienas studentų irgi laukė panašūs darbai. Ateityje jie padės silosuoti, kasti bulves. Kolūkiečiai patenkinti studentų darbu. Ūkis atsidė kodamas stengiasi sudaryti kuo geresnes darbo ir buities sąlygas.
Universitetas išleido „Orija kalbos žodyną". Orija kalba yra Indijos Orisos valstijos gyventojų kalba, viena iš pen kiolikos šios šalies valstybinių kalbų, žodyno atžvilgiu ji lai koma artimiausia senoviniam sanskritui. „Orija kalbos žodyną" su darė Universiteto Klasikinės filologijos katedros docentas R. Mironas, žymiausias sans krito žinovas ir tyrinėtojas Lietuvoje. Žodyną sudaro daugiau kaip 3000 orija kalbos žodžių. Jis unikalus lietuvių leksiko grafijos istorijoje. *
¥
*
Kasmet mūsų šalyje dau giau kaip 25 tūkstančiai spe cialistų gina mokslų kandida to laipsnio disertacijas, apie pustrečio tūkstančio kandida tų tampa mokslų daktarais. Kai toks mokslininkų ruoši mo užmojis, ypatingą reikš mę {gauna šių kadrų kokybės gerinimo problema, visos jų atrankos, ugdymo ir atestavi mo sistemos tobulinimas. Tuo Aukščiausioji remdamasi, komisija (VAK) atestacinė Įnešė keletą naujų teiginių j dėl mokslinių instrukciją laipsnių ir mokslinių vardų suteikimo tvarkos. „Izvestijų1 redakcija paprašė VAK-o mokslinį sekretorių, profeso rių M. Volkovą pakomentuo ti šiuos naujus teiginius.
I
— Visų pakeitimų, kuriuos Aukščiausiosios atestacinės komisijos prezidiumas įnešė į instrukciją, pagrindas — didinti reikalavimus diserta cijų kokybei, užtikrinti tyri nėjimų tematikos aktualumą liaudies ūkiui ir mokslui. Darbas prie disertacijos prasideda temos pasirinkimu. Instrukcijoje pasakyta, kad ji turi būti organiškai susijusi su tos mokslinės įstai gos, kurioje dirba arba mo kosi disertantas, planine problematika. Tai užtikrina labiau, negu anksčiau, ’ temos aktualumą ir jos įgyvendini mo kontrolę. Disertacijos tema būtinai turi būti tvirtinama moksli nėse tarybose, be to, ne for maliai, ne sąrašu, kaip būda vo anksčiau, o personaliai, kiekvienam disertantui. Kad disertantas geriau ži notų dalyką, tais atvejais,
TRUMPAI Suvesti Visasąjunginio stu dentų meninės fotografijos konkurso, skirto TSRS 50-mečiui, rezultatai. Konkursą bu vo paskelbusi LTSR fotomeno draugija kartu su VVU stu dentų profkomitetu. Antradienį autoritetinga žiuri (LTSR fotomeno draugi jos pirmininkas A. Sutkus, draugijos ats. sekretorius S. Valiulis, žinomi fotomeistrai A. Macijauskas, J. Vaicekaus kas, A. Zavadskis, studentų profkomiteto, „Darbo ir poil sio" bei „Tarybinio studento"
įvykiai ir žmonės redakcijų atstovai) peržiūrėjo konkursui atsiųstus darbus. Jų prisirinko apie 300. Dvi pirmosios vietos paskir tos — S. Nikolajevui (Valsty binis Kinematografijos institu tas, Maskva) už darbą „Lais vai!" ir E. Gavrilovui (Mo kykla — studija prie MCHAT'o) už „Portretą". Penkios antrosios premijos — Talino pedagoginio institu to studentui Alarui Ivo, VVU IV k. fizikui V. Naujikui („Jie krovė cementą"), Ciuvašijos pedagoginio instituto studen
tui S. Ignatjevui („KampinisŠPI studentui J. Skabick („Skrydis") ir VVU III k. istc rikui P. Katauskui („Stv.dej tas"). Penkios trečios premijos Novosibirsko Tarybinės koc peratinės prekybos institut studentui A. Baulinui („Ir a galvok tu man!"), Permės po litechnikos instituto studej tams V. Savinui („Papeiki mas") ir V. Borozdinui (, tamorfozė"), SPI student i p Dainauskiui („Žygio dienos"| Kuibyševo S. Koroliovo rvia cijos instituto studentu v Korokovkinui („Uždrausti veiksmas").
Nauja apie disertacijas kai jis imasi gvildenti temą, neatitinkančią specialybės, jo įsigytos aukštojoje mokyk loje, numatyta, kad disertan tas turi laikyti papildomą kandidatinio minimumo eg zaminą iš disertacijos temos. O tiems, kas gins ekonomi kos mokslų kandidato diser taciją, įvestas papildomas egzaminas iš kapitalizmo ir socializmo politinės ekono mijos bendrojo kurso, nepri klausomai nuo to, kokią aukštąją mokyklą baigė di sertantas. — Kas pasikeitė reikalavimuose disertacijoms? — Pirmiausia, reikia įpra tinti disertantus rūpestingiau atrinkti medžiagą ir išdėsty ti ją glaustai, kad disertaci jų neslėgtų žodžių pertek lius. Antra, reikia taupyti laiką recenzentų ir oponentų, jo daug su kurie turi gaišti, skaitydami ir anali zuodami storus tomus, kur dažnai kiekybė pranoksta ko kybę. Kandidatinė disertaci ja neturi būti didesnė kaip 150 puslapių mašinėle per du intervalus spausdinto teks to. Galutinė daktarinės diser tacijos riba — 300 puslapių. Disertacijoms iš humanitari nių mokslų srities leidžiama viršyti šią apimtį 30 procentų. Piešiniai, schemos, lentelės, literatūros sąrašas į disertaci jos puslapių skaičių neįeina. — Ar kas nors pasikels di sertacijų svarstymo procedū roje?
— Disertacijos gynimas yra dalykiškas, gilus moksli nei tarybai pateikto darbo svarstymas. Ir svarbiausiasis vaidmuo čia tenka oficialie siems oponentams, kurie tu ri duoti toną diskusijoms. Kad jie galėtų geriau įsigi linti į disertaciją, vienas specialistas oficialiuoju opo nentu gali būti ne daugiau kaip penkis kartus per me tus. Pripažinta tikslinga, kad recenzentas neduotų išanks tinių atsiliepimų apie diser taciją. Kad būtų užtikrintas aukš tas disertacijos lygis, reikia, kad gynime dalyvautų kvali fikuotų specialistų iš šalies. Nustatyta, kad nuo šių metų rugsėjo pirmos dienos gyni mai nebebus skelbiami laik raščiuose. Mat, tai ne visada pasiekia tikslą. Vietoj to mokslinės tarybos iš anksto išsiuntinės pakvietimus geriausiems specialistams tos srities, kurioje dirba diser tantas. Be to, pagal naująją instrukciją mokslininkas ga li būti ne daugiau kaip dvie jų mokslinių tarybų nariu. Sis apribojimas padės specia listams taupyti posėdžiuose gaištamą laiką ir kartu įpa reigos rimčiau dirbti tose ta rybose, kurių nariai jie yra. — Ar nepasikeitė moksli nių vardų suteikimo tvarka? — Taip, pasikeitė. Šiais pasikeitimais norima padidin ti reikalavimus dėstytojų profesiniam meistriškumui,
pakelti mokslinio mete j darbo lygį aukštojoje mJ kykloje. Privalomasis mokslinio pd dagoginio darbo stažas pJ tendentams tapti docento pj didintas iki trejų, o tapti piJ fesorium — iki penkerių ma tų. Žymiausi pramonės spa cialistai, pakviesti skai™ paskaitų į aukštąją mokyki! gali būti pristatyti mokslini vardo suteikimui P° ' sem- ,trJ mėnesių (vieno darbo aukštojoje mokykloj! Be to, jie būtinai turi patefli ti perskaitytų paskaitų onJ pektą. Specialistams, dirban'ienį mokslinio tyrimo institutui se, profesoriaus vardas būti suteiktas tik tais atvį jais, jeigu jie turi moksli daktaro laipsnį ir parengi ne mažiau kaip penkis moki lų kandidatus arba skaito pį skaitąs aukštojoje mokykla je ne mažiau kaip treji ml tai. Baigdamas pasakysiu, kai naujoji instrukcija įsigalia nuo 1972 metų rugsėjo 1 dil nos. Tačiau visi atesta inii reikalai , patekę į VAK-ąl kitus atestacinius organui taip pat disertacijos, moki linių tarybų priimtos iki šia datos, bus svarstomos pajl seną instrukciją. Išimt s 1 skelbimai laikraščiuose iii disertacijų gynimo. Si patai sa galioja nuo rugsėjo 1 di| nos, nepriklausomai nuo ll at' fj kada disertacija mokslinei tarybai.
Kruopom pabarstyti... Mes, dar būdami abiturien tais, girdėdavome apie, stu dentų inkvizicijos kankini mus, kuriuos reikią iškęsti, norint tapti studentu. Visą tai teko patirti filologams rugpjū čio 31 dieną. Sarbievijaus kieme įvyko šita, kaip ten.,. mistifikacija, tfu, kad juos kur, tuos nemūsiškus pavadi nimus. .. imatrikuliacija, o lietuviškai pasakius fuksų „krikštynos". Įžengėme į Sarbievijaus kiemą drąsiai drebėdami, laukdami netikėtumų. Visi busimieji filologai susispietė vienoje krūvoje, kad drąsiau būtų. Ir ne' bereikalo. Tuoj pat iš kažkur atlėkė du bude liai su lazdomis ir pasileido prie fuksų. Iš germanisčių ir lituanisčių krūtinių išsprūdo siaubo šūksniai. Abu budeliai apsupo lituanistus ir nusivarė prie vieno Sarbievijaus kie
mo kampo, uždengto juoda užuolaida. Prasidėjo „tikros" „krikšty nos". Lietus ir taip jau links mai lijo, o vargšams fuksams dar po „nedidelį" kibirą vandens atsigaivinimui užpy lė. Na, o jau priesaika, tai vi sai provokuojanti buvo. Taigi, galvoja fuksai, van deniu apipylė, kruopo&is pa barstė, tai jie jau ir studentai. Bet kur tau. Vienam vis tiek reikėjo lįsti į tą fontaną. Paskui išlindo Plonasis su Storuoju ir pradėjo aiškinti, kaip studentams gyventi.. . Fakulteto prodekanas J. Balkevičius, VVU komjauni mo komiteto sekretorius S. Imbrasas palinkėjo pirmakur siams sėkmingų studijų (gerai būtų, kad linkėjimai išsipildy tų). N. NARECIONYTE
Svetingai ir gražiai
kuršius sutiko ir kiti fakull tai. Istorijos fakulteto studf
tai rugsėjo 1-ąją šventė SIU
gos kieme. Momentus iš šventės matome A. BRAN GIO nuotraukose.
Apat'n’
— pirmakursius sveikino U
versiteto
rektorius prof.
J. Kubilius.
KAI PAMETI GALVELĘ
sparnuoti p osakiai CHILO KULNAS — chilas, pagal graikų miilogiją žymiausias Trojos aro didvyris, buvo Jūrų sivės Tėtės sūnus. Tėtė arėjusi savo sūnų padarti nemirtingu, panardino Į požemio upę stiksų, nri esą paverčianti žmo4 nesužeidžiamu. Taip chilas tapo nesužeidžiam, išskyrus kulną, už kuo motina laikė j|. Dievas polonas, pasivertęs Pau, sužeidė Achilą strėle, atalkė j kulną ir Achilas irė. Todėl silpnoji, lengiausiai pažeidžiama žmo nis vieta, vadinama chilo kulnu. Kartais šis įsakls vartojamas ir periltine prasme.
ANTĖJUS — Pagal gral| mitologiją — Antėjus rų dievo Poseidono ir įmės sūnus. Imtynėse jis irungdavęs visus, nes isilietęs prie savo moti's Žemės, įgaudavęs vis iujų jėgų. Kova su Anjumi — vienas iš dvyli« Heraklio žygių. Žemės nu, neįveikiamą legenrinj didvyrį Heraklis iš■lė ir pasmaugė ore. Aniumi vadiname tokį, ku1 savo tėvynėje visuo-t išlieka stiprus.
Žvelgiant nuo Nemuno it kalvelės matyti tik me trologinės stoties vėjadė. Kiek aukščiau paly dus krantan — ir visa ttis. Universiteto geogfų stovykla įsikūrusi už 'skilometrio — prie Galnio, tykaus miškų ežero, anto terasoj baltuoja lapinės, šalia sukalti 'lai, lauko virtuvė — ks bendras geografų aktikos stovyklos vaizs- Reikalingą darbą dir1 čia šią vasarą Universi•° antrakursiai ir ketvirtursiai — rinko medžiair duomenis busimajam imtos parkui. Tarp pa dėjusių draustinių aly vai turės ir tokį.
Keli žodžiai apie draugo kūrybą Nesuklysiu pasakęs, kad IV k. fizikas Vidas Naujikas vie nas geriausių Universiteto fo tografų, vienodai sėkmingai besireiškiantis tiek meninėje, tiek reportažinėje fotografijo je. Jis pirmasis „išplaukė" į Tarptautinį fotografijos salo ną, jo nuotrauką „Studentai talkoje" spausdino užsienio foto žurnalai, to paties V. Naujiko nuotrauka „Alus" įėjo į 1971 m. geriausiį Lietu vos fotomeistrų darbų sąrašą. Tad nenuostabu, kad kiekvie nos jo nuotraukos nekantriai laukia žiūrovai, fotomėgėjai. Girti jauną fotografą gal būt <r anstoka; tačiau neįvertinti to, ką Vidas pasiekė savo at kakliu darbu, ilgais vakarais prie didintuvo ir chemikalų, būtų irgi neteisinga. Tik nuskambėjo rugsėjo pirmosios šventiški aidai fa kultetuose, V.' Naujikas jau pakvietė pažiūrėti, ką jis nu veikė per vasarą. Saulėje įdegę besišypsantys veidai, studentai ant kolūkių statybų pastolių, ramūs ir vė sūs Kauno marių vandenys, gražinantys jėgas ir žvalumą po sunkių dienos darbų — vi sa tai praslenka prieš žiūro vo akis, visa tai gražiai ir iš raiškingai menine kalba pra byla V. Naujiko nuotraukose. „Darbo ir dainos sūkury" — taip pavadino Vidas savo te matinę fotoparodą apie Uni-
VIETOJ RECENZIJOS
versiteto studentų darbo ir poilsio vasarą. Si V. Naujiko fotodarbų pa roda daugiau reportažinio pla no. Ir neatsitiktinai, — šiuo atveju vien menine kalba ne išsakysi visų šaunių darbų, kuriuos atliko studentai šią vasarą. Norom nenorom ten ka pasitelkti dokumentinę fo tografijos pusę. V. Naujikas labai puikiai jaučia tą doku mentinės ir meninės fotografi jos konfrontaciją. Žiūrėk, vi sai mažytis, atrodo, bereikš mis pilkšvokas kadriukas, o kaip jis gerai pritampa prie plačių didelės statybos kontū rų. Tas mažytis kadriukas pa rodo, kad ši statyba gyva, tuos didžiulius kontūrus, gerai įprasmintus balto ir juodo žaisme, kelia žmogaus rankos. Keletas parodos stendų tal pina po dvi, tris nuotraukas. Tai vieningi tematika ir kom pozicija darbai, gera menine kalba prabylantys apie vasa ros darbų ir žygių romanti ką. V. Naujikas gerai įvaldęs fototechniką. Visi darbai šiuo atžvilgiu be mažiausių prie kaištų. Aišku, gera technika tiesiogine prasme tarnauja nuotraukai. Štai „Kauno ma rios". Nuotrauka tamsi, be
Stovykla prie Gatvinio Studentų darbo diapazo nas tikrai platus. Ketvirtakursė Roma Liauškaitė iš pat ryto ima aplanką, už sikabina fotoaparatą ir patraukia per Galintėnų, Savilionių, Makniūnų kai mus. Fotografuoja sody bas, aiškinasi, kaip, kada ir kieno jos statytos, kaip pritaikytos prie landšafto. Geografei-etnografei vis kas čia rūpi, visi šie duo menys labai pravers, pro jektuojant Gamtos parką. Aldona Seputytė, geomorfologė, savo erdvioje palapinėje įsirengusi tikrą laboratoriją — ant pušinių
stalų pririkiuota gausybė didelių stiklainių, kiekvie name jų — vis skirtingi dirvožemio pavyzdžiai. Tokio pobūdžio tyrinėji mų Lietuvoje atlikta dar labai mažai. Būrys antrakursių „ruo šia dirvą" savo vyresnie siems kolegoms — karto grafuoja vietovę, triūsia su nivelyrais, renka ir api formina gausius herbarus. O ant Nemuno kranto įsikūrę meteorologai ati džiai stebi orą, vykdo ste bėjimus. Ir, jei alytiškiai sulauks čia Gamtos parko, tai, be abejo, prisimins ir
veik juoda. Tik vandens lašai, tarsi sidabras, baltai žėri vi su savo vaiskumu, pabrėžda mi kontrastą nuotraukoje ir sudarydami juodo ir balto žaismą. Geriausia parodos nuotrau ka, mano nuomone, — „Jie krovė cementą". Nors panašių nuotraukų esame matę Lietu vos fotomeistrų darbuose, ta čiau Vido nuotraukoje yra kažkas ir savito. Džiugūs, su šypsena veidai, — vaikinams niekis, kad pečius ir akis den gia storas prakaito ir cemento dulkių, mišinys. Tai svarbiau sias nuotraukos elementas, ke liąs jos visą kainą. Daug dar yra gerų darbų. Visų čia nesuminėsi. Pabaigoje kartu su nuoširdžiais linkėjimais Vidui — žengti savo keliu, ir toliau taip atkakliai ir vaisingai dirbti — noriu priminti, kad ir fizikui ne pro šalį lyrika. Ypač šioje parodoje nuotrau kų pavadinimai galėtų būti geresni. Gal jie dar labiau pakeltų nuotraukos vertę.
J. MAŽEIKIS
----------- + Viršuje — V. NAUJIKO nuotrauka „Jie krovė cemen!ą". Už ją autoriui paskirta Visasąjunginio studentų foto grafijos konkurso II premija.
jo pionierius — VVU Gamtos fakulteto studen tus. Jau antra vasara prak tikuojasi geografai šio se apylinkėse: pernai triūsė kaimynystėje prie Juodžio ežero. Žemaičiai, aukštaičiai, suvalkiečiai, — visi susižavėję kalba apie dzūkų krašto grožį, jo žmonių svetingumą. Ir stu dentai stengėsi atsilyginti. Ryliškių Rojaus Mizaros kultūros namuose doc. V. Ščemeliovas pasakojo įspūdžius, rodė skaidres iš Paryžiaus, Maroko, Ku bos, doc. D. Galvidytė pa sakojo jaunimui apie Gamtos fakultetą. V. VALENSAS
Kalbėti apie alkoholio žalą dabartiniam akademiniam jaunimui tikrai sunku. Ką gi galima įrodinėti jaunuoliui apie žalingą alkoholio veikimą? Jis tikriausiai pažįsta žmo nių, kurie gėrė dažnai, tačiau puikiai sugebėjo dirbti, -iš augino vaikus ir garbingai mirė, sulaukę senatvės. Tačiau jaunuolis mato ir ką kitą. Vakarais jam ne kartą tenka su tikti gatvėse šlitinėjančius ir kažką šūkaliojančius pilie čius, praradusius žmogiškąjį orumą. Be abejo, jam teko ma tyti net gulinčius patvoryje ar net viduryje gatvės girtus individus. Žmogus nėra tiksli mašina, kurios kiekvienas sraigtelis pagamintas pagal nustatytus standartus. Atskirų žmonių morfologinės savybės ir įvairių organų funkcinis pajėgumas yra skirtingi Be to, žmogaus organus bei visą organizmą skirtingai veikia įvairūs aplinkos veiksniai. Įvairios chemi nės medžiagos, patekusios į žmogaus organizmą, taip pat veikia nevienodai . Pavyzdžiui, vienam asmeniui, dirban čiam anglies ar cemento pramonėje, greičiau gali išsivys tyti įvairūs kvėpavimo takų sutrikimai, o kitiems tie patys veiksniai gali būti nekenksmingi. Yra, pavyzdžiui, žmonių, kurių rankų oda nepakenčia jodo, novokąino ar kitų far makologinių agentų. Kaip tik dėl to vienas pilietis gali ger ti gana ilgai ir, jį tirdami, rasime palyginti nedidelius šir dies ar kepenų pakitimus, o kitiems labai greit išvystys ke penų cirozė, ryškūs širdies sutrikimai. Ypač nevienodai al koholis veikia galvos smegenų žievę. Vienas žmogus, išgė ręs ir didesnį alkoholio kiekį, sugeba kontroliuoti savo elgesį, žino vadinamąsias normos ribas. Tačiau yra ir to kių, kurie po keletos taurelių visiškai savęs nekontroliuoja ir už savo veiksmus nebeatsako. Be to, vienas žmogus gali gana ilgą laiką vartoti alkoholį ir netapti narkomanų alko holiku, o kitas alkoholiku tampa labai greitai. Kaip tik dėl to specialistai narkologai sako, kad daugelis asmenų iš vi so negali gerti alkoholinių gėrimų. Dabar kyla mintis, kaip sužinoti, kam alkoholis labai pavojingas, o kam mažiau. Tai parodo pirmieji išgėrimai. Jeigu rytą jaunuolis skaudančia galva ir drebančiomis ran komis klausia savo gėrimo bendrų, ką jis, girtas būdamas, padarė, aiškinasi ir atsiprašinėja, kad jis nieko neatsimena, tai galima tvirtinti, kad kiekvienas gėrimas baigsis taip pat. Tokie žmonės gali pasigerti iki sąmonės netekimo net nuo kelių stiklinių vyno. Svarbiausia, kad šiuo atveju nie kad nesmerkiamas tas. kuris organizuoja išgertuves, o nu sigręžiama nuo to, kuris pasigeria. Vadinasi, taisyklė vie na: jei negali gerti, negerk, ir, jei kompanijoje yra asmuo, negalintis gerti, nesiūlyk jam taurelės. O dabar pakalbėkime apie „galinčius gerti". Deja, pa vyzdžiai, kad žmogus gėrė ir ilgai gyveno, gėrė ir gerai dirbo, nieko nesako. Mes nežinome, kiek tas pilietis būtų gyvenęs ir kokių rezultatų būtų pasiekęs darbe, nevartoda mas alkoholio. Kaip jau minėjome, yra asmenų, atsparių alkoholiui. Tačiau ar tikslinga, turint tokį organizmą, jį nuodyti ir lėtesniais tempais slinkti į alkoholizmą. O tapus alkoholiku, deja ne visuomet pavyksta būti pavyzdingu darbuotoju ir geru šeimos tėvu. Medicinoje alkoholizmas laikomas ketvirtąja problema (po širdies ligų, vėžio ir psi chinių susirgimų). Alkoholizmo gydymo problema iki šiol neišspręsta. Kartais net labai intensyvus gydymas bei ligo nio noras tapti pilnaverčiu žmogumi ir pasveikti teigiamų rezultatų neduoda. Kalbant apie alkoholizmą ir jo gydymą, reikėtų prisiminti seną garsaus rusų fiziologo I. Sečenovo taisyklę, kuri sako: kas jaunystėje alkoholio nevartojo, vė liau kad ir išgeria, alkoholiku netampa. Studentų tarpe daržniausiai pasitaiko buitinio girtavi mo atvejų, o ne alkoholizmas, kaip liga. Studentas geria ne dėl to, kad jo organizmui būtinas alkoholis. Čia priežastys kitos. Pirma, studentas dažnai patenka į tokią aplinką, ku rioje geriama. Eina vyrukai į šokius — pats smarkiausias iš jų pasiūlo išgerti po taurelę. Na, o kaip atsisakysi, kaip atsiliksi nuo „vyrų". O vėliau tai tampa tradicija, ir alko holis anksčiau visai negėrusiam jaunuoliui ima patikti. Ant ra, kas skatina jaunuolį išgerti, tai labai gražus alkoholio pateikimas ant „lėkštutės su paauksuotais pakraštėliais". Jokioms įstaigoms mūsų architektai nesukūrė tokių inter jerų, niekur neparodė tokio išradingumo, kaip kurdami ka vines bei restoranus. Pastarieji, įsteigti gražiausiuose res publikos kampeliuose, istorinėse vietose, tiesiog masina kiekvieną jaunuolį užeiti. O užėjus, jeigu nenori, kad tave palaikytų nenormaliu, reikia gerti. Taip ir įprantama gerti. Kartais net spaudoje rašoma, kad tokių įstaigėlių reikia steigti daugiau ir mokyti jaunimą kultūringai linksmintis. Deja, iki šiol visi bandymai kultūringai linksmintis baig davosi nekultūringu girtavimu. Na, ir pagaliau apie senosios, daug mačiusios ir patyru sios kartos pavyzdžius mūsų jaunimui. Ji gyveno sunkiais karo ir pokario metais, kurie padiktavo savas pasilinksmi nimo formas. Buvo verdamas samagonas ir dar šiltutėlis geriamas stiklinėmis. Ir reikia pripažinti, kad tokie pasi linksminimai kai kur, ypač kaimo vietovėse, išliko iki šių dienų. Be to, atsirado dar ir kitų bėdų. Šiuo metu aukštai iškėlęs galvą, su nuosava „Volga", keturių kambarių butu, importiniais baldais, su vila sode, kartais net su keliais diplomais kišenėje į areną įžengia miesčionis, diktuojantis savas linksminimosi ir bendravimo formas. O jos yra labai primityvios. Ateina svečių — puslitris kiekvienam, sutin ka draugą — puslitris, elektrikas pataisė skambutį — pus litris. Taip ir bendraujama. O pabandyk kovoti su šia sti chija. Pabandyk paduoti seniai nematytam draugui vynuo gių sulčių vietoj konjako! Tapsi pajuokos objektu. Su šia stichija reikia kovoti dešimtmečiais. Ir pirmasis turi pradė ti akademinis jaunimas. Jis turi rasti naujų bendravimo bei pasilinksminimo formų ir jas propaguoti. Jis, o ne mies čionis, turi kurti visuomenės nuomonę. Prof. E. ANDRIULIS
Daug laboratorijų tui senasis Universitetas. Vle nų gimimo data siejam, beveik su pačio Universi teto įkūrimu, kitos kurias dar šiandien. Visose labo ratorijose verda atkaklu ir kūrybingas darbas. vo studijų dalį čia pralei džia žili profesoriai, ski nantys kelią j gyve-im, diplomantai ir Md>ąsū pirmakursiai, tik peržengi Alma Mater slenkstį. Kas dten čia tiriamos naują medžiagos, gilinama > atskiros raidės skamoesį, surandami nauji junginiai
Prie juros Juodosios „Ciaika" — tai laisvės ir ištikimybės Tėvynei simbolis, „Ciaika“ — taip pavadino Odesos Darbo Raudonosios vėlia vos ordino Politechnikos instituto studentai savo sportosveikatingumo stovyklą. Į paukštį, išskleidusį skrydžiui sparnus, panaši ši stovyk la. Ji išsidėsčiusi ant stataus šlaito, kurio papėdėje nenuils tamai pliuškena šilta jūra ir dešimtis kilometrų tęsiasi auk siniai smėlio pliažai. Per 14 gyvavimo metų ši Odesos studentų sporto-sveikatingumo stovykla tapo žinoma visuose mūsų šalies rajonuo se ir užsienyje. O dar 1950 m. pabaigoje stovyklos vietoje, tik 50 km nuo Odesos, tebuvo kaitrios saulės išdeginta stepė. Ne kartą ja praėjo turistai-romantikai, kurių tarpe buvo visur spėjan tys studentai. Jie žinojo, kokius nepaprastus smėlio kran tus plauna Juodoji jūra. Ir 1953 m. vasaros rytą čia pasiro dė sunkvežimis su pirma grupe „žvalgybininkų". Greitai gimė busimosios poilsio stovyklos projektas, ir Juodosios jūros pakrantėje užvirė darbas. Tiesa, stepė ne svetingai sutiko svečius: arti nebuvo vandens, sunku buvo elektrifikuoti vietovę. Bet studentų tai neišgąsdino. Metams bėgant stovykla augo, gražėjo. Šlaitas pasipuošė žalumynuose slypinčiais namukais, kuriuose kiekvienoje pamainoje ilsisi 480 studentų ir dėstytojų iš Kijevo, Lvovo, Maskvos, Minsko ir kitų miestų. Šiais metais OPI sporto-sveikatingumo stovykla svetingai priėmė ir dešimt mūsų universiteto studentų. Sporto aikštelės, vandens prieplauka, kurioje galima išsinuomuoti valtis ir vandens dviračius, gausi biblioteka, kasdien demonstruojami filmai, šokių aikštelėje organizuo jami šokiai, susitikimai su hipnotizuotoju, nusipelniusiu TSRS treneriu Gorbačiovu, sveikatingumo valandos, ekskur sija j Belgorodą—Dniestrovską, įvairios sportinės varžy bos, — visa tai leido turiningai praleisti laiką, gerai pailsėti, sukaupti jėgų darbui ir mokslui. {domiai praėjo masiniai renginiai, tokie kaip madų kursas, laukinių gėlių puokščių konkursas, sportinis to ir t. t. Dvidešimt dienų „Ciaikoje" prabėgo labai greitai. Sunku buvo skirtis su stovykla, su naujais draugais. Su jais žadam ir toliau palaikyti draugiškus ryšius.
• ••
■ . ■.
■ ■■■
; s-
V. VERBAUS BUOtrag. koje: probleminė vaisti sintezės ir tyrimų laborato rija. Chemijos moksli daktaras V. Daukša g diplomantė E. UokėnalH darbo metu.
PAMAINA ATĖJO Abiturientas — 72 tapo studentu. Kokia jo pirmo ji diena, kaip jis imatri kuliuojamas j studentų šei mą kitose šalies aukštosio se mokyklose?
STUDENTAI SALYJE IR UŽSIENYJE
E. DARASKEVICIUTĖ
Auksinis Bulgarijos smėlis Šią vasarą 50 universi teto studentų su studentų profsąjungos komiteto ke lialapiais ilsėjosi Bulgari jos Liaudies Respublikos tarptautiniame Albenos kurorte. Viešnagės Bulga rijoje įspūdžius pasakoja Istorijos fakulteto profbiuro narys II kurso stu dentas V. Vederis. Trijų dienų kelionė nu sitęsė per tarybinės Ukrai nos sostinę Kijevą, per Moldaviją. Pagaliau pasie nio patikrinimas — kerta me TSRS — Rumunijos sieną. Traukinys neša per šią respubliką, pasitinka Dunojus ir pagaliau Bulga rijos miestas Rusė. Pasie kiame Varną; čia mūsų laukia „Balkanturist" ats tovai, kurie mus nuveža Albeną — vieną iš žy miausių respublikos kuror tinių vietovių. Tai naujau sias pajūrio kurortas, įsi kūręs 1969 m., 17 km šiaurę nuo Auksinių kopų Anksčiau Albena vadinos „Fiši-fiši" — legenda pa sakoj a, kad čia buvę dide Ii žūklės laimikiai. Pirmoji vila Albenoje buvo pasta tyta 1935 m. Vietovė — viduryje „Sidabrinių kal vų", todėl miestas ne vel tui stebina superoriginalia saulės architektūra. Pliažas — 5 km smulkaus smėlio juošta, 500 m pločio. Jūra rami, tyli, brendi 200— LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
300 m, kol pasieki 1—1,3 m gylį. Oro vidutinė tempe ratūra — 32 laipsniai karš čio, vandens vasarą 20, kartais 28°C. Pažymėtina, kad kurortas yra šalia tarptautinės magistralės Konstanca —• Stambulas. Pats pavadinimas Albena reiškia merginos vardą. Kurorto ypatybė — nė vieno tipinio projekto pas tato. Malonios kurorto są lygos suvilioja turistus ne tik iš socialistinių šalių, bet ir iš VFR, Anglijos, Olandijos. Toliau mūsų grupės maršrutas tęsėsi į Varną, Saulės krantą, Auksinio
KAINA 2 KP.
:::
smėlio kurortus, Nesebrą, Tolbuchiną. Tai miestai įkurti dar graikų — IX. a. p. m. e. Ypač įdomu buvo lankytis antikinės kultū ros muziejuje. Gerus įspūdžius paliko susitikimai su VDR, ukrai niečių turistinėmis grupė mis. Įdomios buvo pažin tys su čekų, slovakų, ju goslavų studentais. Sten gėmės plačiai papasakoti apie gintarinę Lietuvą.
Autoriaus nuotraukoje: čia tik du iš mūsų didelio būrio. Fizikas studentas V. Skirgaila ir Teisės fakulte to absolventas K. Traška Albenoje.
MASKVA ... Žodis suteikiamas tam, kurį viso pasaulio medikai pripažįsta savo tė vu, — Hipokratui. Lydi mas padėjėjų, apsirengu sių lengvomis puošniomis tunikomis, jis įneša milži nišką studento bilietą ir baitus chalatus.. . Vyksta imatrikuliacija Maskvos II medicinos institute. CHARKOVAS Rugsėjo 1-ąją Charkovo politechnikos instituto pir makursiai išklausė pirmąją savo gyvenime paskaitą. Ji buvo skirta TSRS 50mečiul, ir ją skaitė žy miausi dėstytojai. O vakare ir pirmakur siai, ir vyresniųjų kursų studentai, ir dėstytojai su sirinko aikštėje prieš Studentų rūmus. Čia tęsė si Žinių dienos šventė. Ži nių taurėje liepsnojo ug nis, uždegta instituto rek toriaus M. Semko, skam bėjo priesaikos žodžiai. . .
Filosofijos profesorei Andželai Devis suteiktas Taškei:, Valstybinio V. Lenino universiteto mokslų daktaro garbėj vardas. .. -Andžela jaudinasi. Ne todėl, kad nepratusi būtų kai bėti studentams, — ji turi didelę universitetinių paskaito patirtį. O todėl, kad paskutinius dvejus metus jai buvo atėl mę šią teisę. Andželą Devis, talentingą studentę iš pradžių NiujorkJ universitete, vėliau Sorbonoje, Socialinių tyrimų insttuto Frankfurte prie Maino, Kalifornijos universitete San Diegei 1969 metų rudenį priėmė filosofijos profesoriaus padejėjį į Losandželo universitetą. Priėmė „suklydę", nežinodami] kad ji priklauso Amerikos komunistams. Kai sužinojo tai, universiteto globėjų taryba nutarė J atleisti. Studentai, baltieji ir juodieji, stojo ginti savo desty] tojos. j Valdžia, kaip žinome, išgąsdinta aktyvios jaunos komuna] tės veiklos, sufabrikavo prieš ją bylą. . . i Ir štai, praėjus dvejiems metams, Andžela Devis kalbi prieš universiteto auditoriją. Už daugelio tūkstančių kilo] metrų nuo Losandželo —* Taškente. , Pats iškilmingiausias Taškento jaunimo susitikime si Amerikos komuniste momentas. Rektorius Andželai Dėvi įteikia Taškento universiteto mokslų garbės daktaro dipi lomą. — Aš toliau kovosiu, kad vėl galėčiau dėstyti Kalifoml jos institute, nežiūrint reakcijos mėginimo tai sutrukdyti — pasakė susijaudinusi Andžela. — Ir dar daugiau jegl šioje kovoje man suteiks šis diplomas. I
LENINGRADAS 2500 pirmakursių pri ėmė šiais mokslo metais Leningrado universitetas. Kolonos studentų nutįso Vasiljevo salos Didžiuoju prospektu link aikštės prie Kirovo rūmų. Komjauni mo organizacijos vėliavą nešė geriausi studentai — statybinių būrių nariai... O rytojaus diena studen tams buvo darbo. Jie iš važiavo talkininkauti į Le ningrado srities kolūkius.
ALMA ATA Visiems, visiems, slems! Stebuklingos moks lo karalystės gyventojai! Jo didenybė „Karalienė Ekonomika" šiandien pa šventins į studentus vai kinus ir merginas, praėju sius sunkius stojamųjų eg zaminų bandymus! — iš nešiojo žinią šauklys su dideliu raštu rankoje, ir Alma Atos liaudies ūkio institute prasidėjo teatra lizuotas imatrikuliacijos ri tualas. Institutas dar jaunas — rugpiūtį jam suėjo vos devyneri metai, bet rugsėjo pirmosios šventė |au tapo gražiausia tradicija.
REDAKCIJOS ADRESAS:
Vėl studentų auditorijoj
— Atrodo, — Kodėl išsipustęs esu mačiusi... — Taip, pavasarį jūs B kasdien ateini j paskaitas? mane tris kartūs laikėte >>j — Juk dar per imatrikulia j ciją buvo pasakyta, kad Uni Sofijos egzaminą. .. J. KENTAURO pi versitetas — tai šventovė.
Studentų profkomitete ma įsigyti bilietų Į ta PM tinės estradinės prograj „Auksinis ruduo" konrerĮ š. m. rugsėjo 13, 16, 17 KITAS „TARYBINIO STU noms. DENTO" NUMERIS ISEIS Studentų profkon.Pą RUGSĖJO 29 DIENĄ.
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonas — 25884, ketvirtadienis spaustuvėje — ; 29815.
Užs. Nr. 3582
LV 05988
REDAKI
J
ALGIS KUSI