VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS! jis
O c
no vinu lo jaža ta :jo iUvo
tudehtaš ILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO. REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS r. 25 (206)
1955 m. lapkričio mėn. 3 d., ketvirtadienis.
I
Mokslinio tyrimo Įstaigų ir aukštųjų mokyklų darbuotojai! Stumkite į priekį tarybinį mokslą, kelkite mokslo vaidme nį mūsų šalies techninėje pažangoje! Vys tykite mokslinio darbo trūkumų kritiką! Gerinkite specialistų parengimą! X
(Iš TSKP CK šūkių Didžiosios Spalio socialistinės revollucl jos 38-osioms metinėms).
Kaina 20 kap.
Gerbkime visuomeninę
SAVAITE I
I Darbas yra pagrindinis visų gėrybių šaltinis. Todėl mak■malus nuolat augančių mūsų visuomenės poreikių patenki nimas priklauso nuo darbo našumo, jo produkcijos kokybės B taupaus jos panaudojimo. Nekalbėkime tuo tarpu apie gayO-l ■vbą. o imkime ir pažvelkime į kasdieninį universiteto gy venimą. Klausimas apie racionalų ir taupų visuomeninio tur nl to panaudojimą, jo saugojimą ir gerbimą turi rūpėti visam ■dūliam mūsų kolektyvui. Tas charakterizuoja ir mūsų ta rybinį patriotizmą bei tarybinio studento išsiauklėjimo lygį. sBitoje srityje dar yra daug blogo ir taisytino. i! Pažvelkime į mūsų auditorijų ir laboratorijų stalus, šuo ė kėdes, pupitrus. Jie dažniausiai suraižyti, pripaišyti, o li li e ■irtais ir aDl'aūžyti. (Ekonomikos fakulte*o 27. 95, 93 aud., Teisės fakulteto 84, 100 aud., Istorijos-filologijos fakulteto ti ■t), 34 aud.). Mūsų laboratorijos ir skaityklos taip pat negali jBasigirti, kad visi studentai su mokslo priemonėmis elgiasi taip, kaip dera tikriems ir rūpestingiems šeimininkams. Palinkime kad ir elektros apšvietimo įrengimus. Yra auditorlji kuriose į metus po kelis karius sulaužyti šviesos išjungėĮ; pakeičiami naujais (Ekonomikos fakulteto 93i, 9511 ftid.). nors jie gali tarnauti eilę metų. Yra atsitikimų, kad iš įuditorijų dingsta elektros lemputės. ’■ Zvilgterkite ’ auditoriją, studentų grupei ją apleidus, ypa tingai į darbo dienos galą. Ji kariais atrodo kaip po mūšio: italai ir kėdės išvartyti, visur prišiukšlinta, lentos prirašyI os, atdaros durys ir langai. Jei paskaitos metu buvo naudo■ ama šviesa, ji neišjungta. Kai kas gali pasakyti, kad tai menkniekiai, į kuriuos ne reikėtų kreipti didesnį dėmesį, . apie kuriuos nereikėtų ■ ūsai kalbėti ar rašyti laikraštyje. Tokia išvada būtų klaillinga, nes visi dideli dalykai susideda iš mažų. Būsimas ■tukštos kvalifikacijos specialistas ir komunistinės visuome■’.ės statytojas privalo kiekviename žingsnyje rodyti pagarbą ■larbul ir visuomeninei nuosavybei. Tuo tarpu mūsų studen■ai lyg ir nemato, kad už jų nugaros stovi būrys valytojų ■r kitų aptarnaujančio personalo darbuotojų, nesuDranta, kad ■orint išvalyti po paskaitų prišiukšlintą auditoriją, reikia ■ampytl sunkius suolus ir stalus. Ta pačia proga reiktų pora žodžių tarti mūsų rektorato ir dekanatų adresu. Studentai šiukšlina auditorijas, tai tiesa, bet ką jie turi daryti, pavyzdžiui, su popierių, suvalgius per traukos metu buterbrodą, kada daugumoje auditorijų nėra Šiukšlių dėžių. Arba kiti pavyzdžiai: kam reikalinga vieton creidos pirkti ir duoti į auditorijas baltus akmenukus, kurie ik braižo lentą; kaip studentui nusivalyti nuo smėlio ar pur1 ■vo ir sniego batus, jei nė prie vienos auditorijos nėra vaMyklų. _ <•. sudarinėdami ■ • ■ • :.paskaitų tvarkaraščius, turėtų _ d Dekanatai, Kasti būdą juos taip sutvarkyti, kad studentams po kiekvieos paskaitos nereiktų su visą nmanta kilnotis iš vienos Į kitą I auditoriją, nes toks kilnojimasis žiemos metu iššaukia stu dentų persišaldymą, kelia dulkes, didina purvą. Studentai neturi „savų" auditorijų, už kurią būtų atsakingi, rūpintųsi jų apipavidalinimu bei tvarka. Mūsų auditorijų apipavidali nimas ne visada pakankamai tarnauja tarybinio auklėjimo tikslams. Jos kartais visiškai nenanašios į aukštosios mokyk los auditorijas, neveikia auklėjančiai, nekelia nei tvarkingu mo, nei tarybinio patriotizmo jausmo; sienos tuščios, o jei fra koks nublukęs portretas ar mokslo priemonė, tai ir visI cas. Ęūpestingiau apipavidalintos auditorijos Medicinos, I Gamtos ir Chemijos fakultetuose. I™ Dėstytojal taip pat beveik nekreipia dėmesio į auditoriK stovį ir studentų elgesį jose. Jie ateina, atskaito paskaitą r reikalas baigtas. To mažai. Dėstytojai turi žinoti, kad jie um visų trūkumų studentų auklėjime ir mokymesi dalinin:ai. Jie negali būti abejingi, bet kaip vyresni draugai turi aūtl aktyvūs kovotojai su tais trūkumais. Pasaliau didelė atsakomybė už studentų auklėjimo darbą ■r čia iškeltų trūkumų pašalinimą tenka studentų visuomeniMiims organizacijoms, komjaunimo grupių biurams ir proforįams. Jie, kartu su administracija, turėtų ncatldėliodami im■tis priemonių nurodytiems trūkumams pašalinti.
[
K
Draugams Bartusevičiui, Gudavičiui ir Sližiui
i Nekomjaunuoliškas
Plečiama SMD veikla Dalyvavimas SMD veikloje padeda studentams gilinti sa vo žinias, duoda galimybės specializuotis tam tikroje srity je, padeda tapti geru specialis tu. Nauji SMD įstatai kaip tik ir reikalauja pagerinti studen tų mokslinį darbą, padaryti Jį maslškesniu. Ryšium su tuo jau praėjusiais mokslo metais Tei sės fakultete prie katedrų bu vo suorganizuota 10 mokslinių būrelių, kuriems vadovauti bu vo paskirti dėstytojai, ruošlantieji mokslinius - tiriamuosius darbus. Deja, kai kurie būre liai, nors ir buvo organizuoti, dėl tų ar kitų priežasčių nevei kė arba velkė silpnai. Iš to kių — Darbo teisės ir Tarp tautinės teisės moksliniai būre liai. Kaltė tenka fakulteto SMD Tarybai ir būrelių vadovams, kurie pagal naujus įstatus yra
Logikai - rimčiausią dėmesį Eilinis logikos seminaras Is torijos - filologijos fakulteto bibliotekininkystės specialybės I kurse. Jau seminaro pradžio je eilė studentų prisipažįsta nepasiruošę seminarui. Štai Gordon vyr. dėstytojai Rickevlčiūtel teisinasi, kad buvo po liklinikoje, Mldvlkytė įrodinė ja, kad ji niekaip negalėjusi seminarui pasiruošti. Taip praeina apie 20 minučių. Pra sideda apklausa. Iškviečiama studentė Llutlkaltė. Pasirodo, kad apie sprendimų skirstymą pagal kokybę, ji mažai orien tuojasi. Ją papildo Maceikaltė. Iš Nastopkaitės, Petrausko, Zambacevlčiūtės pasisakymų apie sprendimų skirstymą” pa gal kokybę paaiškėja, kad draugai logiką įsisavina sun kiai, jų atsakymai blankūs. Dauguma studentų pasitenkina vien tik vadovėliu ir užrašais, neskaito papildomos literatū ros. Nenuostabu, kad dažnai girdisi studentų nusiskundi mai: „Nesupratau", „Neaišku". Žinoma, gali būti neaiškumų, bet tam juk yra papildomos valandos. Dėstytoja kas antradiesį 15—17 vai. teikia kon sultacijas, bet į jas niekas neatsllanko. Nemažai yra stu dentų, kurie praleidlnėja se minarus. Iš tokių pažymėtini yra Džiubinskaitė, Abeltinytė ir kiti. Aišku, tokie studentai gerai dalyko neįsisavins. Logikai — rimčiausią dė mesį, nes su ja susiduriama kiekviename žingsnyje Ir, be to, neužilgo egzaminai. A. Rožytė
pilnai atsakingi už būrelių dar bą. Per visus mokslo metus ge rai dirbo Valstybės ir teisės bū relis (vad. doc. Domaševičius). Siame būrelyje per metus bu vo parašyti ir apsvarstyti 7 darbai. Iš Jų trys buvo skaityti fakulteto SMD konferencijoje ir vienas universiteto VII kon ferencijos plenariniame posė dyje. Studento Bareikos darbui „Reakcinė esmė Imperialistinių teorijų apie „Pasaulinės vals tybės sukūrimą“ pripažinta 1 „a" vieta, o autoriui paskirta premija. Taip pat gerai dirbo Civi linės teisės būrelis (vadovas v. d. Ruželytė). Siame būrelyje buvo laiku numatyta tematika
Sodina
ir paruošti 6 darbai, kurie taip pat susilaukė gero įvertinimo. Šiais mokslo metais naujai Išrinkta SMD Taryba dar dau giau stengiasi išvystyti moks linį darbą studentų tarpe. Jos pirmininkas drg. Galdikas už mezgė glaudų ryšį su komjau nimo organizacija, kuri padeda SMD Tarybos nariams sudaryti tematiką, išrišti kai kuriuos organizacinius klausimus. Pastaruoju metu Teisės fa kulteto SMD Tarybos iniciaty va veikiantieji moksliniai bū reliai jau turi tematinius pla nus ir aprūpinti reikiama lite ratūra. Tematikoje yra įtrauk tos reikšmingos temos, kaip: „Kolūkinės nuosavybės teisės turinys", „Autoriaus teisės ap sauga", „Krovinių pervežimo geležinkeliu sutartys“ ir kt. St. Bernatonis
medelius
Universiteto studentai aktyviai dalyvauja sodų sodinimo mėnesio talkose. Dideli darbai šiuo metu vykdomi šalia Vil nelės esančiame Seškynės kalne. Vakar čia sodinant mede lius talkininkavo didelė Istoiijos-filologljos fakulteto stu dentų grupė. Per kelias valandas studentai medeliais apso dino visą Seškynės kalno rytinį šlaitą. Nuoširdžiai padirbė jo žurnalistai A. Jaruševičius, A. Beržinskas ir J. Šimkū naitė (III kursas), A. Galglnas, L. Pelakauskaitė, A. Stepo navičius (užsienio kalbų spec. III kursas), Antro kurso žurnalistams pavyzdžiu darbe buvo grupės draugas V. Kasinskas. Po kelių metų Seškynės kalnas pavirs didžiuliu parku, l kalną bus nutiesti keliai automašinoms ir pėstiesiems, o viršūnė pasipuoš ilgomis medžių alėjomis.
SEMINARiNIAI DARBAI
Nuotraukoje: Gamtos fakulteto geografijos specia lybės II k. studentės Mordusaitė, Sakalauskaitė ir Norkūnaitė sodina medelius prie „Dinamo" stadiono. K. Monstvilos riuotr.
Draugystės koncertas Kaune
Universiteto Rektoratas ir artisto garbės vardo sutelkimo ■visuomeninės organizacijos proga ir linki tolimesnės kūry Kad draugystės koncertas ■sveikina draugus V. Bartuse- binės sėkmės. įvyks, ansamblis žinojo jau se ■vlčių, J. Gudavičių ir Pr. Sližį niai ir rimtai jam ruošėsi. VVU Rektoratas Praeitą šeštadienį su pakilia ■Sietuvos TSR nusipelniusio ir visuomeninės organizacijos — nuotaika ir pasiryžimu mūsų ansamblis paliko Vilnių. Kau ne ansambliečiai buvo nuošir Pasekime draugų pavyzdžiu džiai sutikti. Nuaidėjus pasku Trečio kurso medikai šiemet. puikios sąlygos įsisavinti nau- tiniams orkestro garsams, sa ■pirmą' kartą įžengė į klinikas, jauslus gydomojo darbo meto viveiklininkus pasveikino KPI ■kur dabar atlieka praktikos dus, kurie, be abejo, ateityje studentų atstovas. ■darbus. Sle praktikos darbai bus labai reikalingi. Sekmadienį, ketvirtą valan ■su nekantrumu laukiami klekTodėl daugelis studentų, dą, studentų saviveiklos pasiro ■ vieno, kiekvieną' jie domina, kaip Stanevičiūtė, Skėraltytė, dymo jau laukė pilnutėlė spor pr kam neįdomu asistuoti ope Sirvydis, Qžiūnas savo laisvą to halė. O žmonių ten nemažai racijai arba ją stebėti, atlikt' laiką stengiasi praleisti klini telpa! Saviveiklininkus sveikina Perrišimus ir panašiai. Štai koje. Juos dažnai vakare rasi panytė, asistuodama operaci me ligoninės priėmimo kamba LTSR Aukščiausiosios Tarybos jai, parodė, kad Ji sugeba ge- ryje, padedančius budinčiam Prezidiumo sekretorius drg >ai atlikti tą. darbą jau dabar. gydytojui, ar palatose, atlie Naujalis. Jis įteikia Prezidiu Toliau, aišku, seksis dar ge kant injekcijas ir kita. Tai mo Garbės raštus LTSR nusi pelniusiems artistams Bartuse riau. pulkus ir girtinas pavyzdys, Gudavičiui, Cyžul, TaStudentai Jaučia, kad dabar kuriuo verta pasekti visiems vičiui, mučiui. . . Didingai suskamba Jie susipažįsta su tiesioginiu III kurso medikams. Muradeli „Partija — mūsų savo darbu, pajuto savo tikrąjį vairininkas". Jungtinis studenūksią. Čia jiems sudarytos R. Ramanauskaitė čių-šokėjų būrys sveikina su-
\j
Jau iš vakaro Vilė Cepskaitė nutarė marksizmo-leni nizmo seminarui neslruoštl. — O! Man ryt seminaras, bet aš nei ruošiausi, nei žadu jam ruoštis, — gyrėsi ji drau gėms. Vilė — mergina su charakte riu, ir konspektų net nenusi rašinėja, nekalbant apie vei kalo konspektavimą. Jei kurso draugai būtų aktyviau dalyvavę seminare, gal Vilės dėstytojas ir nebūtų paklausęs. Nedaug ką Ji teži nojo, ir ėmė pažodžiui skaity ti suolo kaimynės Saulevičienės konspektą. Svetima rašy sena — ne sava, ir ji taip įtar tinai mikčiojo, kad dėstytojas priėjo pažiūrėti. — Ar tai jūsų konspektą:? — Mano, — nedvejodama atsakė Vilė. Kai dėstytojas tikrino kitų konspektus ir Saulevičitenė jų neturėjo, Vilė neišdrįso pa sakyti tiesą'apie sąžiningai be simokančią draugę, ir tik tada, kai jis sulygino Saulevičlenės ir Cepskaitės rašysenas, vis kas išaiškėjo. Dėstytojas giliai pasipiktino tokiu nekomjaunuolišku ir nesąžiningu poel giu, tačiau kurso draugai to visai nesmerkė. Beveik vi si jie silpnai ruošėsi semina rams ir dabar tikėjosi, kad dėstytojas perduos fakulteto komjaunimo biurui tik šias dvi studentes (dėstytojas tai paža dėjo), ir nepaminės kitų nesi mokančių draugų. Fakulteto komjaunimo biu ras privalo padaryti atatinka mą išvadą. G. Raščius
sirlnkusius, atlikdamos „Kepu rinę". Prasideda atskirų ansamblių pasirodymai. Dainuoja Vil niaus Valstybinio Pedagoginio Instituto ansamblis. Dainas pakeičia šokiai, Žiūrovai šilčiauslal sutinka jų atliekamą liaudies žaidimą „Serbentą“, Prieš žiūrovus jau mūsų ansamblis. „Būrin, būrln, draugal!“ — kviečia vlsus studentus mūsų balsas, Kolektyvlnės kūrybos dainą „Studentišką valsą" ir Strauso „Pavasarį" publika sutinka ovacija. Abu dalykus ansmablls priverstas kartoti. Iš šokėjų programos publikai labiausiai, patiko „Našlė" ir „Pasiutpolkė". Žiūrovai plojimais sutinka pasirodančius KPI ansamblio dalyvius. Kauniečiai myli ir gerbia savo geriausią muzikinį kolektyvą. „Mūsų „varšuvie čiai', — su meile vadina jie ansamblio šokėjus.
Ir tikrai! KPI šokėjai verti pagarbos! Visi jų šokiai, o ypač ■„Malūnėlis" ir „Džigūnas", bu vo atlikti aukštame meniniame lygyje. Pasisekimo susilaukė ir ansamblio atliktas senovinis valsas „Amūro bangos". Vėl pasirodo jungtinis an samblis. Ypatingai puikiai pra skamba rusų liaudies daina „Aš nueisiu prie sraunaus upelio". Darniai buvo atliktas ir „Klumpakojis”. Koncertas baigiasi. Paten kinti kauniečiai skirstosi. I viršų vienas po kito kelis kar tus iškyla ansamblių vadovai. Tai savotiška studentiškos pa dėkos išraiška. Kartu priside da ir džiugi žinia, kad tokie draugystės koncertai nuo šiolei taps tradiciniais. Vakare, KPI studentų pa kviestas, ansamblis koncertavo instituto salėje. P. Ginutis
Šiuo metu rimtai prie semi narinių darbų rašymo dirba istorijos specialybės IV kurso studentai. Dalis jų, kaip Jasas, Mekešiūtė savo temas ,,Kaize rinės Vokietijos okupacinis re žimas Lietuvoje 1915—1919 m. m.” ir „Proletarinės revo liucijos brendimas Lietuvoje nuo 1917 m. spalio iki 1918 m. gruodžio mėnesio” sugebė jo ne tik gerai išnagrinėti, bet ir apginti. Istorijos mokslų kandidato D. Fainhauzo vado vaujami, jau baigia seminari nius darbus parašyti ir kiti grupės studentai. Jų tarpe J. Marcinkevičius, tema „Talkos sudarymas tarp Lietuvos ir Ta rybų Rusijos 1920 m.”, Vai lionis — „Vokiečių kariuome nė Lietuvoje imperialistinės kontrrevollucljos tarnyboje” ir kiti. Labai gerai seminarinius uarbus parašė III kurso litua nistai: Vinciūnas, tema „Veiks mažodis dotinėnų tarmėje”, Vitkauskas — „Daiktavardžio kaitymas Kuršėnų tarmėje”. Tai jau trečias studento Vit kausko darbas iš savo gimto sios Kuršėnų tarmės. Sąžinin gai prie seminarinių darbų dir ba ir kiti studentai, kaip Platūkytė, Kežys, Budrys ir eilė kitų." A. Stanaitis
\Js
PORTAS ★
KILOMETRAI
3 8 P. ROTE
R. TRIMONIS
Svei ki n u Laisva, bekraštė ir rami iškilus Nenugalimo milžino jėga. Mana Tėvynė — miestai, upės gilios nenurimstanti Ir jūros .................banga.
Daina atskrieja, jungias su manąja Ką tik širdy užgimusia daina, Juk „široka strana moja rodnaja" Didžios draugystės, meilės kupina.
Pranyksta saulė Baltijoj iš lėto, Naktis spalvas sutirština žalias, Patamsina pušų ji siluetus, Apgaubia pionierių stovyklas.
Saulėtekis pasveikina Tėvynę Virš Ramiojo melsvųjų vandenų. Karams nedrumsti tėviškės žydrynės, Kartu ir triūso mūs taikių žmonių.
Tik gaudžia šviesiaakis miestas žilas— Maskva — Tėvynės nuostabi žvaigždė. Toli banguoja Volga—Donas tyliai. Suchumi ilsis. Iš kažkur girdėt
Laisva, bekraštė ir rami iškilus Nenugalimo milžino jėga. Mana Tėvynė — miestai, upės gilios Ir jūros nenurimstanti banga.
G i m t a j a m e Jau miestą gaubia sutema. Nušvinta greit langai. Gimtąja tėviškės žeme Žingsniuoja trys draugai.
krašte Ir gros armonika smagiai, Laukai žodžius girdės, Kai jūrininkai — trys draugai Mergaites palydės.
Už miesto jau tylu visai, Ir vakaras puikus. Lėti armonikos garsai Atskrieja per laukus.
Smagu pabūt gimtam krašte Atostogų metu. Paskui jie vėl budės greta Prie Baltijos krantų.
Per pievas įprastu taku Štai pasuka draugai — Tarp žydinčių gimtų laukų Jie valsą šoks ilgai.
Laukus jau gaubia sutema, Netilsta dar balsai. Ir liejas tėviškės žeme Armonikos garsai. J. JUSKAITIS
Labas
rytas!
Sargyboje
Anksti išeisiu piaut žolės, — Koks rytas! Kokios rasos! Drugelis miega ant gėlės, Beržų nusvirę kasos...
Vėl budžiu saulėlydį ružavą Ir žiūriu Į rudenio padangę — Toliai, toliai švelniai padūmavę, Šilo juostą ūkanos jau dengia.
Tylu. Tik dalgio ašmenų Čežėjimas girdėti. Bet greit vežimai su šienu Pradės keliais girgždėti.
Virš galvos girgsėdamos iš tyko, Verksnės gervės trikampiu dar plakas Ton šalin, kur panemunėj liko Dvi padangių mėlynumo akys...
Kaip gera!.. Rodos, ne rasa Nuo rugio šiaudo ritas — Tai mano tėviškė visa Man šnibžda: — Labas rytas!
Pasvajok apie mane kas naktį, Tol kol miegas tau sudės blakstienas!— Dar ilgiau man žaros čia ims degti, Bus šiltesnis automato plienas.
BR. JAGMINAS
Šuo Tarp krūmelių žalių, palei taką Rymo suolas, dažytas baltai. Apie gražią draugystę man šneka Kiekviena gimto parko vieta. Atramoj peiliuku neišpiausčiau Josios vardo ir jokių raidžių, Bet kas kartą nežinomą jausmą Apie ją pagalvojęs jaučiu.
e
I i S Vieną kitą žodelį pratarę Tęsiam pokalbį žvilgsniais akių.
Mums praeidavo valandos tylios, Kaip viena valandėlė trumpa. Valandų neskaičiuoji, kai myli, Kai tau šypsosi laimė kada.
Teberymo šis suolas gimtinėj, Gal būt niekas nesėdi ant jo. /Iš žingsniuoju po žiląjį Vilnių , Ir užgimusia meile džiaugiuos.
Besileidžiant saulutei už marių <43 ją, būdavo, čia sutinku,
E. SKAUDVILAITE
Vienai
i.š
šešių
(KAMBARIO DRAUGEI) Tu — mano sesė, nors nedugino Kai tavo akys plačiai atvertos, Viena mama, nevystė, Žinau, kur mintys leidžias — Kad sesė mano, tai išmėgino Jaunystės dienos, žinau, ko vertos, Audringoji jaunystė. Kai meilės žiedas skleidžias.
Aš prie Kražantės, tu kur nors vėlei Išaugom ir subrendom, Ir kaip neramūs, kaip debesėliai Kartu šiandieną skrendam.
Kažkada seniai, kai filolo gas Daugnora dar paklysdavo savo fakulteto koridoriuje ir, bendrai, menkai tebuvo apsi trynęs — kažkoks sienlaikraš tis bakstelėjo jį plunksna. „Vi suomeniško darbo saugosi, nuo saviveiklos bėga“, — tokiais ir panašiais epitetais prismei gė jį prie sienos įžūli redko legija. Iš pradžių Daugnora net ap siašarojo iš nuoskaudos. Pas kui nusijuokė. Galop pradėjo pasitarimus su savo sąžine. O sąžinės jo būta savikritiš kos. Todėl ir prisipažino sau Daugnora: visas ligšiolinis jo gvvenimas — šlamštas. Grašio nevertas. Būtinai reikėjo per šokti iš senos kokybės į naują. į šipulius sudaužė savo vėž lišką kiautą filologas Daugno ra. Sudaužė ir apsidairė. Ap link visur saviveikla taip ir verda: žingsnį žengsi — žiū rėk, ansamblis gerklę plėšia, šokėjai kojomis grindų nesie
LV 43751
Už tai tu sesė, nors neaugino, Viena mama nevystė, Kad mano valią taip pat mėgina Audringoji jaunystė.
kia, nuo dūdų orkestro tinkas byra. Koją kelsi — valdini mai, vakarai per kraštus lieja si. Daugnora — studentas ryž tingas. Visas saviveiklos šaka-, lis paėmė vienu šturmu, be jo kios parengiamosios ugnies. Išsukęs iš žilvičio birbynęi, dar porą žalių vištos kiaušinių prarijęs — iš karto užsireko mendavo liaudies ansambly ir akademiniame chore talentingu saviveiklininku. Orkestre jam davė pūsti varinę dūdą. Tegu pirmą repeticiją jam ir ištino žandai — užtat koncertų me tu jo balsas visus perrėkdavo, o kūrinio gale iškilmingai pri dėdavo dar keletą gaidų. . . Kaip ir pridera progresy viam žmogui — įkyrėjo Daug norai vietoje tūpčioti, ir per ėjo jis darbuotis iš karto prie kelių staklių. Jau seniai jis jautė savyje artisto talentą. Pradeda kartais klausinėti draugai kodėl jis'
I us
S. m. rugsėjo 18 d. su Istorijos-filologijos fak. saviveiklininkais teko pabuvoti Molėtų rajono Zdanovo vardo 1./ kolūkyje.
Keleliais vingiuotais, Keleliais smėlėtais Vykau aš pas jus, Kad džiaugsmą sparnuotą Parnešti galėčiau Į savo namus.
Ežerų žydrios akys, Kalneliais apjuostos, Parodė kelius. Gyvenimą statant, Darbe išsijuosus Radau šiandien jus. Dar akmenys stūkso Kalnely apžėlę — Sargai praeities. Tačiau juos netrukus Rankos pakėlę Į pamatą dės.
Gyvenimas naujas Žengia rytdienon Tvirtas, šviesus. ' Gyvenimą naują Kuriant šiandieną Sveikinu jus.
★
Praėjusį sekmadienį mūsų dvylikos studentų būrelis lei dosi į dviejų dienų žygį, kurio maršrutas buvo Vilnius — Se nieji Trakai — Saidžia — Kariotiškis. Prieš mus buvo 38 kilometrai kelio, bet visi ėjo linksmi. Žygio metu apžiūrėjo me istorines Trakų vietas, susi pažinome su* kai kuriais kol ūkiais. .
Mūsų turistų prašymas rėk loratui ir komjaunimo komite tui — daugiau dėmesio skirti turizmui. Einant į žygius, vi sada tenka skolintis kuprines. Koks gi turistas be kuprinės? Tikimės, kad į tai bus at kreiptas dėmesys. R. Tamošiūnaitė Istorijos-filologijos fak. I k', stud.
DRAUGIŠKI SUSITIKIMAI
Universiteto 6-je salėje dvi dienas (spalio 29—30 d. d.) vyko draugiški susitikimai tarp Tartu Jr Vilniaus USK tinkli nio ir krepšinio komandų. Mūsų universiteto krepšinin kės patyrė pralaimėjimą prieš "'aug pranašesnes estes santy kiu 36:64. Pastarosios lengvai laimėjo ir antrą susitikimą re zultatu 64: 7. Negeriau pas! rodė ir universiteto krepšinin kai. Abu susitikimus jie pra
laimėjo svečiams rezultatais 45:54 ir 57:80. Tartu tlnklininkės, nesuti kusios didesnio mūsų sportinin kių pasipriešinimo, susitikimus laimėjo vienodu rezultatu 3:0. Dvi pergales pasiekė universi teto tinklininkai. Jie įtikinan čiai įveikė svečius rezultatais 3:1. Reikia pažymėti, jog svečių moterų komandose žaidė eilė sporto meistrų. R. Jankauskas
J. LAZAUSKAS
Ugnelė Krūtinėj manoj suliepsnojo tyra, Karšta komjaunuolio ugnelė, Jautri sekretoriaus ranka Mažytį kai segė ženklelį.. ■
Negeski, ugnele, veržlumo suteik, — Te kraujas sruvena krūtinėj! Svajot negaliu atsisėdęs ramiai, Kai veržiasi priekin Tėvynė! ..
ALG. SAMULIONIS
Ties laiškais parymojus senais Gęsta laužas blyškiais pelenais Ir išblanksta žara vakaruos. Ties laiškais parymojus senais, Karštesne ugnimi jie žėruos. Jei širdy dar gyvi tie vardai Ir ranka, kuri rašė, brangi, Jų eilutės kalbės kaip kodais, Daug svajonių tylių pasakys.
Draugo paveikslas Ne dailininkas rinko jam spalvas, jdėjęs meilę ir svajas savas — Mana širdis — audringa, nerami — Nutapė jį draugystės ugnimi — Ir tą paveikslą brangųjį jinai Jaunatvės meile saugos amžinai!
Sunku kovoti su audra ir vėju, Bet dar sunkiau gyventi be audrų. Kas sulaikys jaunystę, kur išėjo Praskinti kelią lig erdvių žydrų? Tegu takai nepraminti tolieji — Troškimas naujo audrina visus — Kada darbai ir svajos susilieja, Jokių audrų, pavojų nebaisu!
Trys
ar
Kartą susiginčijo du Istori jos-filologijos fakulteto pir makursiai. — Aš iš matymo pažįstu Lukšą, — sakė vienas, -įį ir tikrai žinau, kad Jis — mū sų bendrabučio tarybos narys. — Ne, negali būti, — sam protavo kitas, — Lukša yra fakulteto biuro narys. — Ne biuro, o tarybos na rys, — nesutiko pirmasis. — Nieko panašaus! — Už protestavo antras. — Duodu garbės žodį — Lukša yra komjaunimo biuro narys. Aš pats už jį susirinkime balsa vau. . . Negalėdami išsiaiškinti, abu draugai kreipėsi į trečią. Pa pasakojo dėl ko nesutaria ir paprašė pareikšti savo nuo monę. — Draugužiai, jūs abu klystate! — reikale nusima nančio balsu prabilo naujasis pašnekovas. — Lukša, kaip aš tikrai žinau, yra kamba rio seniūnas ir bendrabučio
vienas? sienlaikraščio redaktorius. Na, o jeigu jūs žinote biuro na rį Lukšą ir dar vieną Lukšą bendrabučio taryboje, vadina si. yra trys Lukšos. Taip ir buvo nutarta: Istori jos-filologijos fakultete turi mokytis nei daugiau, nei ma žiau trijų Lukšų. Sitai, pasi rodo, netiesa! Fakulteto kom jaunimo biuro narys, sienlaik raščio „Už sveiką buitį" re daktorius, Liepos 21-sios bendrabučio tarybos narys ir 431 kambario seniūnas yra vienas ir tas pats trečio kur so studentas Albertas liuksą. Žmogus vienas, o įsipareigo jimų pilnai užtenka trims. Kol biuro sekretorius Bie linis su tarybos pirmininku Jakaičiu tvarko ir derina pa reigų paskirstymą, Lukša į kiekvieną susirinkimą eina su virpančia širdimi: negali žmo gus žinoti, gal ims ir dar kur nors išrinks.
„Spyglio" koresp.
DALYKIŠKAS PATARIMAS MOKSLO PASAULYJE Yra žinių, kad pirmo kurso Studentų profkomiteto narys Maceikaitė. atsakinga už bui paskaitų nelankąs, ir semina kaip žemę pardavęs, į bendra ties sektorių, nesidomėjo dar geografai „išrado" rusų kal ruose tylįs kaip žuvis. Daug butį. Nosį nešasi pakabinęs bu fakultete, mažai padėjo boje daug žodžių su kietinimo norą taip puikiai suvaidina at ant švarko atlapo. . . ženklu žodžio pradžioje. bendrabučių taryboms. sidavusį visuomenininką ir aKTik šast — iš kampo bent Išradimo autorius drg. tyvistą, kad nors imk ir suteik du: choro seniūnas Pempė ir (Iš drg. Kurkulio, atsa jam nusipelniusio artisto var dramos ratelio gaiva Perukekingo už fakulteto prof- Kunskas. dą. Aiškiai matosi — artistiš vičius. Kapt saviveiklininką biuro buities sektorių, pa kas talentas. Jį nuslėpti Daug už rankovių ir tempia kiekvie sisakymo IFF ataskaitinė nas į savo pusę. nora jokiu būdu neišdrįso. lki širdies gelmių su je profsąjungos konferen graudinti Istorijos-filologi cijoje). Papildęs dramos ratelio pa Staiga priešais pasirodė vy jos fakulteto prancūzų kal jėgas, mūsų didvyris įstojo į riausias futbolo varžybų teisė bos specialybės II kurso mokslinę studentų draugiją jas Užribis. studentai praneša, kad rašė svarbų mokslinį darbą. Be — Stop. . . atgal! — suriko draugas to, jis pūt,ė futbolo varžybų ils ir užkabino Daugnorai ant teisėjo švilpuką ir organizavo kaklo švilpuką su Ilga virvu-, bendrabutyje šokius. . . te. — Ar užmiršai, kad teisėApskritai, Daugnora bestu jaut tau šiandien reikia?. . Daugnora, tempiamas už dijuodamas kalnus būtų nu griovęs, jeigu nebūtų kurmia virvutės ir rankovių, atkakliai Lukoševičius Alfonsas rausis pasipainiojęs Daugnorai priešinosi, spurdėjo, bet po ašt grįžo į gyvųjų tarpą tik po kojomis egzaminų metu. rios ir permainingos kovos jis blaivinimo įstaigai tarpinin Bilieto klausimą apie litera buvo įstumtas į stadiono teri kaujant. Redaktorius P. BUCKUS tūros metodą jis sumaišė su ba toriją. . . Grupės draugai ze ir anstatu, o Maksimas Flo— Ach šitaip, — įširdo dorovičius Puškinas, jo žinio Pempė su Perukevičium. — mis, parašęs neblogą poema Višta tu, ne saviveiklininkas. S. m. lapkričio mėn. „Kapitono duktė". . . Ir, išsitraukę bloknotus, pra Kurkulis: — Paaiškinkite, 4 d. 19 vai. universiteto Vėliau jis griebėsi gelbėtis dėjo rašyti paskutinį griežtą kolonų salėje įvyks kitokiu būdu, — paleido van papeikimą nedrausmingam sa kaip organizuoti darbą bendra profsąjunginio aktyvo denį. . . viveiklininkui. bučiuose? pasitarimas Tame vandenyje mūsų filo Teisėjavo Daugnora ryžtin Maceikaitė: — Koks klausi Visų grupifų proforgų logas ir pradėjo skęsti. gai, tačiau publika pripažino jį mas?! Sodinkit prie „Tauro" dalyvavimas būtinas. — Gelbėkit. . . juk aš savi tetinkančiu tik muilui. Štud. Profkomitetas veiklinlnkas, — rėkė filologas Taip vargšas Daugnora vie gėles. . . Daugnora. ną dieną buvo sutriuškintas vi St. Patacko pieš. . . . Dūlina sau Daugnora/ suose frontuose. D. DOBILAS
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus gt. 3, telef. 2-10-38. Spaudė „Tiesos" spaustuvė. Tiražas 1000 egz.
I
Užs. Nr. 01544