Tarybinis Studentas, 1979 m. rugsėjo 19 d. Nr. 25-26 (1090-1091)

SOYEZ WIR GRUSSEN nPMBETCTBYEM | WELCOME LES BIENVENUS 1E= DIE GASTE ZUM | TO THE ATVYKUSIUS Į IIPHBbIBIllHX | HA nPA3AHMK | CELEBRATIONS A LA FETE Į VILNIAUS j 400-JAHRIGEN | 400-AETHH | OF THE 400TH DU 400-IEME V. KAPSUKO | JUBILAUM BMAbHIOCCKOrO j ANNIVERSARY ANNIVERSAIRE Į UNIVERSITETO j DE L’UNIVERSITeĮ DER VILNIUSER YHJ4BEPCJ4TETA | OF VILNIUS 400-MECIO HMEHM | V. KAPSUKAS V. KAPSUKAS I V. KAPSUKAS— s UNIVERSITAT DE VILNIUS ŠVENTĘ UNIVERSITY B. KAnCYKACA

| SALUTAMUS | OMNES HOSPITES

SVEIKINAME

j ADVENIENTES

|ad j ANNIVERSARIUM |CD | UNIVERSITATIS | VILNENSIS

visų Salių proletarai, vienykitės!

u aia/bi i jis

suuoenuas

•o o

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS

EINA NUO

UŽ AUKŠTUS HUMANIZMO, TARNAVIMO LIAUDŽIAI IDEALUS! ILNIAUS V. Kapsu­ Prof. Dr. J. KUBILIUS Vilniaus V. Kapsuko ko universitetui — universiteto rektctlus keturi šimtai metų. Ši; įžymių valandų visų mintys ir žvilgsniai kryps­ me Alma Matei, savo ta į mūsų Ahnae Matris dvasios ir išminties penu praeitį, jos tarybinę da- maitinusių lietuvių ir kai­ bųir.tį, šviesių ateitį. myninių tautų mokslų, Vilniaus universitetų kultūrų, ekonomikų. visiškai pagrįstai vadinaIlgaamžėje Vilniaus uni­

V

versiteto istorijoje tarybinis laikotarpis palyginti neilga, bet ypatinga laiko atkarpa, per kurių itin sparčiai ir vaisingai ženg­ ta pirmyn visose mokslo ir mokymo-auklėjimo sri­ tyse.

J. KUBILIUS, sitė de Vilnius „Alma ’Universitė V. Kap­ recteur de l'Universitė Mater" car c’est eile qui de Vilnius a nourri de sa sagesse sukas de Vilnius a 400 la science, la culture et ans. Cette date mėmorable les pensėes et les et l’avenir splendide de l’ėconomie de Lituanie et celles dės peuples regards de tous sont notre Almae Matris.

C'est tout juste que vojsins. dressės vers le passė, le prėsent soviėtiąue nous appelons l’Univer- (v. la page 5)

L

FŪR HOHE IDEALE DĖS HUMAN1SMUS, 1M DIENSTE DĖS VOLKES begeht ihr vierhundertjahriges Jubilaum. In dieser feierlichen Stunde richten sich die Gedanken und Blicke aller auf die Vergangeinheit

Vilniuser Universitat Alma mater genannt.

Mit ihrem Geist und ihrer Weisheit hat šie unserer Alma mater, die Wissenschaft, Kulauf ihre sovijetische tur und Okonomie dės Gegenwart und ihre litauischen und der Nachbarvolker genahrt.

Zukunft.

Mit Recht wird die (Fortsetzung S. 6)

Prof. Dr. J. KUBILIUS Rektor der Vilniuser Universitat

One of the buildings on the new campus in Saulėte­ kis Road.

Elnes der neuen UnlversiOahh hj hobmx KopnycOL tatsgebaude in der Saulėte­ Ha yAwųe CayAeTHKŪ. ki sstraBe

Universiteto naujųjų rūmų Saulėtekio gatvėje vienas iš korpusų.

Kaina 4 kap.

3A BbICOKME ryMAHHCTIHECKHE HAEAAbI CAyJKEHMfl HAPOAY! lLTbHIOCCKOMy y-HHBepCHTCTy HM. ' B.

Rpotp. A-p PI. KYBHBKIC

cBoeir tymu h MyjpocTff Hayity, KyjibTypy h skohoKancyicaca — 'tempe yHHBepcHTera MHKy .IHTOBCKOrO h coce%HHX CTOtCTHS. B STOT 3H8MeHt- mm. B. Hancytiaca HapoaoB. Te.ibHbiii 'iac MbicjiH tiB3r.iaB MHOrOBeKOBOfi HCTOPHH jbi Bęex (ttjpamenu b ii poniBn.IbHfO<?CKniį yHHBepCH- Btt.ibHioccKoro yHHBepcHTera jioe Haiueit Almae Matris, TeT Ml,l e nOjJHblM OCHOBa- COBeTCKMH nepHOfl —tpaBHHb ee coBeTCKoe cerojHa, b HiteM HajbrBaeM ALma Ma- Te.tbHO HeflOJtrHH, ho nanooee. cBemoe Syjynjee. ter, BCKopMHBmefi mo.iokom (ripoĄOAJKeHHe Ha 3-h CTp.).

B

PeHTOp BMBbHKICCKOrO

Nukelta į 2 psl.

POUR LES IDEAUX D HUMANISME, POUR LE DEVOUEMENT AU PEUPLE!

D ie Vilniuser VincasKapsukas - Universitat

Nr. 25-^26 (1090—1091)

1979 m. rugsėjo 19 d.

1950 METŲ

Un grand ensemble de nou^ veaux batiments universitaires a surgi rue Saulėtekis Sur la photo nous voyons un de sės ėdifices.

R. JANKAUSKO nuo! r.

TOWARDS THE HIGH IDEALS OF HUMANISM AND SERVICE TO THE WORKING PEOPLE HE University of Prof. Dr. Jonas Kubilius Rector of Vilnius Vilnius ią 400 years old. On this special V. Kapsukas University occasion it is natūrai for our thoughts and eyes to brįght future.

We lovingly refer to travel back to its glorioųs past, survey its Soviet our University as Our present, and plan for its Alma Mater, because its

T

brain and spirit has nurtared the scence, culture and economy not only of Lithuania būt also of Se­ verai neighbouring nations.

In the long history of continued on p. 4

„NIEKAS TAIP NE­

IŠAUKŠTINA

ASME­

NYBĖS, KAIP AKTYVI GYVENI­

POZICIJA

ME, SĄMONINGA PA­

ŽIŪRA Į VISUOMENI-

' NĘ

PAREIGĄ,

J ŽODŽIŲ

VIENYBĖ

IR

KAI

DARBŲ

TAMPA

KASDIENINE ELGESIO NORMA".

Universiteto senųjų rūmų crapMi architektūriniai kampeliai.

Ta. ApxHTeKTypHwe yroAKH

3Ąannii

ynmepcMTe-

The architecture old campus.

oi

the

Vilniaus V. Kapsuko universitetas augo, bren­ do, plėtojosi kartu su Ta­ rybų Lietuva, su visu TSRS aukštuoju mokslu.

Didžiulis yra Universite­ to indėlis į respublikos liaudies ūkį ir kultūrą.

Dešimtys tūkstančiu Uni­ versiteto auklėtinių — ta­ rybinių specialistu — dir­ ba Įvairiuose pramonės, švietimo, kultūros, meno baruose.

Mūsų Tarybini universi­ tetą visada gaubė Komu­ nistų partijos, Tarybinės vyriausybės rūpestis.

Vilniaus universitetas — viena didžiausiu Tarybų Lietuvos aukštųjų mokyk­ lų — daugelyje mokslo sričių žinoma toli už šarvo krašto ribų. Jis palaiko ryšius su daugeliu TSRS ir užsienio šalių mokslo įstaigų ir aukštųjų mo­ kyklų. Jubiliejaus dieno­ mis norime tarti dė­ kui broliškųjų respublikų ir užsienio šalių draugiš­ koms aukštosioms mo­ kykloms, atsiuntusioms sveikinimus ar savo atsto­ vus j mūsų švente. Šiandien, pradėdami Vil­ niaus V. Kapsuko univer­ siteto 4OO-ųjų metinių iš­

JUSTINAS MARCINKEVIČIUS

Pažinimo medis POEMA

V. Jaunuolis Akademijos kieme Tamsoj beveik nematomas, stovėjo ir pats dar nesuprasdamas gerai, kur jis yra. Kokia aukšta čia žemė!

Ranka pasiekiamos atrodė žvaigždės rugsėjo danguje. Užvertęs galvą, surado jau pažįstamus žvaigždynus, kuriuos jisai kiemioniškai vadino: ve, Jaučiaganis, Jukštandis, Tikutis, Darželis, Grigo Ratai, Šienpjoviai.

Dangus toks pats virš Vilniaus, pagalvojo, kaip ir viršum Anykščiu ar Kavarsko.

SKAIČIAI

liiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiniiiiii

IR FAKTAI $ Dabar universitete veikia 13 fakultetų, 102 ka­ tedros. Jose 1978 m. gruodžio 31 d. dirbo 1398 moks­ liniai ir pedagoginiai darbuotojai. Iš jų 85 profesoriai bei mokslų daktarai, 694 docentai bei mokslų kandida­ tai. Iš viso universitete dirba daugiau kaip 3 tūkst. darbuotojų. # Universitete dirba 7 probleminės ir 7 žinybinės mokslo tiriamosios laboratorijos, kuriose dirba 340 darbuotojų. Jų darbams valstybė ir atskiros ūkinės or­ ganizacijos skyrė 1978 m. 1 212,2 tūkstančio rublių.

• Pokario metais universitete apginta daugiau, negu 2 000 mokslų kandidato ir 209 mokslų daktaro diserta­ cijų. ® šį penkmetį universiteto darbuotojai sprendžia 40 mokslinių problemų, apimančių daugiau kaip 300 kom­ pleksinių temų. ® Universiteto mokslininkai per pastaruosius pen­ kerius metus kasmet vidutiniškai išleido po 25 mono­

L. BREŽNEVAS

NIVERSITETO gy­ venime vis didesnę reikšme įgauna profsąjunginės organizaci­ jos. Galima drąsiai tvir­ tinti, kad šiandien nerasi­ tokio darbo baro, ku­ kilmes, mes gerbiame jo me riame nedalyvautu dar­ vieno dirbančiojo reika-kia sudaryti ne tik šau­ profesorius, dėstytojus, vi­ ir sveikatai nekenks­ buotojų arba studentų tais, negali būti sėkmingo giąs sus darbuotojus, kurie da­ mingas darbo sąlygas, bet visuomeninio darbo.

Dar bar auklėja akademinį profsąjunginė organizaci­ daugiau, be šio pagrindi­ sukurti palankų darbui jaunimą, skiepija mokslo ja. nio visuomeninio darbo mikroklimatą, užtikrinti Turbūt svarbiausias prado, nebūna darnaus ko­ aukštą darbo kultūrą. Tai žinias, diegia aukštus hu­ komiteto, lektyvo, tarpusavio su- tiesioginis profsąjunginių manizmo, tarnavimo liau­ profsąjungos džiai ir darbo žmogui profbiurų uždavinys yra praitimo. Ta kryptimi uni­ organizacijų uždavinys, jtraukįti kuo didesnį ko­ versitete atliktas nema­ bet jis nelengvas. Pir­ idealus.

Mūsų Alma Mater įžen­ lektyvo nartų skaičių i vi­ žas darbas. Turime subū­ miausia, dar ne visur tu­ gia į .penktąjį šimtmeti su suomeninę veiklą. Prakti­ rę gausų profsąjunginį rime gerai įrengtas labo­ naujais užmojais moksle, koje tai pasireiškia tuo, aktyvą, kuris visuomeni­ ratorijas bei. kabinetus, o auklėjant ir mokant jau­ kad patys dirbantieji ak­ niais pagrindais, savo kur tokios sąlygos yra, nąją kartą. Mūsų pro­ tyviai pasitelkiami, vyk­ laisvo taiko sąskaita, atlie­ tai ten dar dažnai pasitai­ fesorių, dėstytojų, stu­ dyti vienos ar kitos vi­ ka taip labai reikalingą ko aplaidumo faktų. Ant­ dentų laukia nauji ir di­ suomeninės funkcijos. Be darbą universitete. Dau­ ra, dar iš esmės nepradė­ deli uždaviniai. Šį iškil­ tokio kiekvieno kolekty­ giau negu šimtas profor- jome plačiau kreipti dė­ mingą momentą ryžtamės vo nario rūpinimosi viso gų, tiek pat profbiurų na­ mesį į mokslinių mikronaujiems darbams mūsų kolektyvo reikalais ir ko­ rių, vietos komiteto ir jų kolekityvų santykius. Be Tarybinės Tėvynės labui! lektyvo rūpinimosi kiek- sudarytų komisijų narių. jų sunku pasiekti dides­ Pavyzdžiui, jau daugiau nių rezultatų. negu 10 metų kultūrinei Didėjant darbo įtampai veiktai ir /ryšiams su už­ ir gyvenimo ritmui apla­ sienio aukštųjų mokyklų mai, mokslinių darbuoto­ Tik čia jisai arčiau. Ir lyg pilioriai profsąjungomis sėkmingai jų poilsio organizavimas jį laiko miesto bokštai. O žmogau, vadovauja V. Tavoras. tampa ne prabangos daly­ koks tu čia didis!

Jam gana nemažai talkina ku, bet darbo organizavi­ Hic itur ad astra.

S. Degutytė, N, Teiiberie- mo sudėtine dalimi. Širdies viršūnę angelas apglėbia. nė. Nemažas nuopelnas Deja, kol kas visų no­ Laikyki ją — ir laikiną, ir silpną, tenka ir gamybinei komi­ rinčių pailsėti prie Balti­ bet kylančią ir kaip Laokoontas sijai bei jos vadovams jos jūros ar kitame kuror­ tamsos .gyvatę traukančią. Juk auga doc. A. Nagelei, doc. R. te patenkinti negalime, darbai ir žodžiai, ir pasiryžimas.

Razauskui — kurių dėka negalime patenkinti ir vi­ Ir tas Jaunuolis temstančiam kieme universitete pagerėjo so­ sų norinčių gydytis sana­ dabar toks pilnas, kad miegot negali. cialistinis lenktyniavimas torijose. Tiesa, vasaros Kaip remia žemė jį! Jis jaučia ranką, ir universitetas tapo 1978 metu prie Baltijos jū­ uždėtą ant peties, tačiau nežino, m. visasąjunginio socialis­ ros ilsisi 1500 mūsų dar­ kieno ji — didelė, sunki, teisinga — tinio lenktyniavimo nuga­ buotojų ir jų šeimos na­ gal įpareigos? Bet noris jai paklusti lėtoju. Daug nuoširdaus ir rių. Be to, kasmet 140—■ ir pabučiuot ją, vedančią; į žmones kruopštaus darbo įdeda 150 siunčiame į sanatori­ per varganą pasišventimo lauką, butų buities komisijos jas ir poilsio namus. Turi­ pasiaukojimo kemsuotą pievą. pirmininkas doc. A. Dam­ me 15 nuolatinių vietų Kas pasakys, kiek telpa jo širdy, brauskas, darbo apsaugos Palangoje „Lino" poilsio kas išmatuos, kur jo žvaigždynų ribos? komisijos pirmininkas namuose. Tikime, kad doc. A. Bitė ir doc. P. Ka- nuo 1981 m. poilsio orga­ dziauskas, komiteto narys nizavimo padėtis iš esmės B. Šakalys. Didelį visuo­ pagerės; jau šiais metais grafijas, 18 mokslo darbų rinkinių ir konferencijų me­ džiagų. 42 mokymo priemones, 71 brošiūrą. Vidutiniš­ meninio darbo krūvį turi Palangoje pradės statyti doc. V. Kindurys ir dau­ trečią 116 vietų korpusą. kai tais metais skelbė po 1250 mokslinių straipsnių. gelis kitų komiteto narių.

Dar gana sunki butų ® Universiteto ir Lietuvos TSR Mokslų akademijos 30 metų visuomeniniam problema, ypač apgyven­ bendri darbai „Lietuvos TSR fizikas rinkinys“, „Lietu­ darbui dinant jaunus specialis­ vos TSR matematikos rinkinys" nuo 1974 metų JAV profsąjunginiam atidavė Filologijos fakul­ tus. Tiesa, pastaraisiais verčiami į anglų kalbfe. teto profibiuro pirmininkė metais, mūsų respublikos ® 1978 m. TSKP Centro Komiteto ir TSRS Ministrų J. Šimkauskienė.

Daug Partijos ir vyriausybės Tarybas nutarimu Vilniaus universitetas priskirtas prie metų sėkmingai neleng ­ dėka įvyko teigiami po­ 75 svarbiausių TSRS aukštųjų mokyklų, kurių mokslo vas profbiuro pirmininko slinkiai. darbai turi didelę reikšmę liaudies ūkiui. pareigas eina Medicinos Be šių problemų, kurios ® Universiteto mokslininkai aktyviai bendradarbiau­ fakultete doc. V. Gavelis, tai lėčiau, tai greičiau ja su kolegomis iš Maskvos, Leningrado, Novosibirs­ Chemijos fakultete — R. sprendžiamos yra dar ir ko. Kolektyvinio bendradarbiavimo sutartys pasirašytos su Latvijos, Baltarusijos, Odesos, Jerevano universite­ Kazlauskas, Prekybos fa­ kitų klausimų, kaip antai kultete — doc. G. Milvy- kultūrinio gyvenimo pa­ tais. pedagoginio ® Vilniaus universitetas palaiko glaudžius sutarti­ dienė ir daugelis kitų ak­ gyvinimas, darbo krūvio paskirstymo nius ryšius su Vokietijos DR Greifsvaldo, Prahos tyvistų.

Partija ir Tarybinė vy­ tobulinimas ir t. t. Tačiau Karlo (Čekoslovakijos SR), Krokuvos Jogailos ir Liub­ lino (Lenkijos LR), Brazavilio (Kongo LR) universite­ riausybė šalies aukšto­ norėtųsi išreikšti įsitikini­ tais, Erfurto medicinos akademija (Vokietijos DR). sioms mokykloms ir ypač mą, kad sutelktomis jėgo­ ® 1939/40 mokslo metais universitete studijavo 1004 universitetams kelia vis mis pradėdami penktąjį gyvavimo studentai. 1978/79 m. m. — 16 547. Iš jų stacionare naujus uždavinius, dar la­ universiteto intensyvinti amžių, pasieksime dar ge­ 8824, neakivaizdiniame skyriuje 5095, vakariniame — biau tenka 2624. Daugiausia studentų turi ekonominės kiberneti­ mokslinį-pedagogini dar­ resnių rezultatų. kos ir finansų (2454), Filologijos (2043), Istorijos (1863) bą. Visa tai naujoje plot­ Doc. I. ŽEBERSKIS fakultetai. Mažiausiai — Chemijos (373). mėje iškelia darbo sąlygų Darbuotojų profsąjungos ® Universitete studijuojama 30 specialybių, 74 spe- ir poilsio organizavimo vietos komiteto cializacjos. klausimus. Vadinasi, Tei­ pirmininkas

UZ AUKŠTUS HUMANIZMO, TARNAVIMO LIAUDŽIAI IDEALUS! Atkelta iš 1 psl.

CĮueląues dėtails architecArcitektonische Winkel der turaux du vieux palais uni- alten Unlversitaisgebaude versitaire.

R. GUIGOS nuotr.

U

SUTELKTOMIS JĖGOMIS

3A BbICOKME

OAKTbl M UMCDPbl

rYMAHMCTM HECKHE MAEAJlbl

B HacTomųee BpeMH b yHHBepCHTere 13 įaKyABTeTOB, 102 KaįieApbi. Ha 31 ACKaGpa 1978 n. paSoTaah 1398 HayMHbix h neAarorHiecKHx coTpyAHHKos. CpeAH hhx — 85 npocpeccopoB h aoktoPob HayK,, 695 aoUohtob h KaHAUAaTOB HayK. Bcero b yHHBep­ cHTeTe 6oAee 3 tbichh coTpyAHHKOB.

CJIYHCEHHfl HAPOfly !

(OKOHsaHHe. Haų. Ha 1-h crp.) aee 3Hanan(HH 0Tpe30K BpejieHn, b TeaeHiie KOToporo Banį yHHBepcHTeT inaraa Biiepea ocoSchho Smctpo n.iOAOTBopHO bo Bcex npaBJieHHax HayKH h yaeSHO-BocnHTaTeabHoro npoųecca.

BaabHioccKHH yHHBepcHTeT hm. B. Kancyicaca poc, co3peBaa, pacninpa.ica BMecjre c CoBeTcitoit .Ihtboh, co BceM BHcniHM oSpaaoBaHHeM CCCP. Be.THK BK.ia.i yHHBepcHTeia b HapoAHoe xo3aHCTbo h KynbTypy PecnyfijiHKH. ^ecaTKH Tbicaa BocnHTa.Hhhkob yHHBepcHTeTa — coBeTCKHX cneiŲiaJIHCTOB — paooraiOT b pa3aHHHbix c$epax iipoMMmaeHHOCTH, npoUniversiteto klinikose daro­ cBetneHHa, KyabrypM h JĮCmos sudėtingos širdies opera­ KyccTBa. Banį coBercKHH y,HHBep- cijos — susiaurėjuslos širdies angos paplatinimas, aortos su­ CHreT Bcerja oicpyacajia sa- siaurėjimo išpjovimas ir pro­ OOTa KOMMyHHCTHHeCKOH tezavimas. Jas daro Širdies ir napTHH, CoBeTCKoro rocyjap- kraujagyslių chirurgijos labo­ CTBa. ratorijos vadovas prof. medi­ Telieps Bh4bhiocckhh cinos daktaras A. Marcinke­ yHHBepcHTeT — o^Ha H3 vičius, kurj matome nuotrau­ KpynHeiiniHX BbicniHX ihkoh koje (centre) kartu su sludentėmis klinikose.

CoBercitoH JIhtbm — b pase «ayirHbtx oo.iacTefi H3BecTen B yHHBepCHTeTCKHC KAHHHjtaaeKo 3a rpaHHųaMH cBoero Kax npOBOAHTCH CAOMvHMe itpaa.

0h noAAepacHBaeT onepaųHH Ha cepAUe — pacpa3HOCTOpbHHHe CBH3H C mHpeHHe cy3HBmnxcH KAanaSoabiniiHCTBOM Hay'iiibix yi- hob cepARa, aMnyTanHH cy3HBmeHCH aopTBi h ee nporepeatjteHHH h bmchihx niKoa 3HpOBaHHe. Hx npOH3BOAHT CCCP n 3apyoeatHbix cTpaH. pyKOBOAH-reAB AaČopaTopHH B ahh IOfiHaea mbi xothm cKasaib «CnacH6o!» ApyjgeCTBeHHMM BblCHIHM IHKO.TaM SpaTCKHX pecnyfiaHK h sapyoeatHHX CTpaH, iipnc-iaBinuM no3jpaBaeHHa hhh CB0Hx npejCTaBHTejiefi Ha Hani Iipa3JHHK. CerojiHa, HaHHHaa TOpatecTBa 400-aeraero tofiHJiea OCnHTAHME y6e» AeHHBK HHTepHaųHOHaBnjibHioccKoro yHHBepcHTe­ A1ICTOB HBASeTCH OA" Ta hm. B. Kancynaca, mm ’iecTByeM ero npotpeccopoB, Hoii H3 rAaBHbix 3aAan peKTopaTa, napTHHHoir opraHHnpenoAaBaTeaeH, Bcex cot3aUHH H Bcero KOAACKTHBa pyAHHKOB, KOTopbie cež’iac npenoAaBaTeAeii n cryAeHTOB. BocnHTMBaioT aKajeMHae- IdHTepHaųHOHaAH3My b Bhab cKy» Monojeatb, naiOT eit HIOCCKOM yHHBepcHTeTe OTnayHHbie 3H3HHa, 3axnraioT boautch oco6o CoAMuoe MecBbicoKHe lueaaM ryMaHH3Ma, TO no MHOTHM npHHHHaM. BocjiyateHHM Hapo#y h 'ienoBe- nepBbix, y»ce co BpeMeHH ocHOBaHHS yHHBepcHTeTa oh Ky Tpy#a.

Hania Alma Mater RCTy- 6ma ovarOM npocBeiųeHHs h KyAbTypu He TOABKO B JKH3HH naer b naToe cToaeTHe c ho- AHToncKoro, Ho TaKace h noABBblMH SoablUHMH 3aMbICJiaMH ckoto, SeAopyccKoro, pycb Hayse, b BocnHTaHHH ii cKoro, yKpaHHCKoro, Aaooy’ieHHH kihoh cMeHbi. Ha- TbiniCKOrO H HeKOTOpbDC AP>ihhx npoifeccopoB, npenoja- THX HapOAOB. B HeM TdK»e BaTeaefi, ctvachtob o®Hja- npenoAaBa.ui npeACTaBHTeAH pa3HbIX HapOAOB. OaH3KO iot Soribinne aa^aan. B 3tot ocMbicAeHHoe, ųeAeHanpaBTOpjKeCT’BeHiHMH MOMeHT MM AeHHoe BocnHTaHHe HHTeproTOBM k HOBbiM cBepme- HaųHOHaAbHOM ahhhocth cryHaaM aa Šnaro Haniefi Co- AeHTa Haaaro AHuib b roAbi BeTcrtoii Pojhhm!

CoBeTCKOH BAaCTH.

B yHHBepcHTeTe AeūcTByeT 7 npo6AeMm>ix h 7 BeAOMCTBeHHbix HayHHo-uccAeAOBaTeAbCKHX .\a6opaTopHi'i, b KOTOpbix paSoTaioT 3340 coTpyAHHKOB. Ha hx paSoTM rocyAapcTBO h OTAeAbHbie xo3SHCTBeHHMe opiaHH3aųHH BbiAeAHAH B 1978 TOAy 1212,2 tmc. py6Aeū.

O B nocAeBoeHHbie toam b yHHBepcHTeTe 3an(Hme6oAee 2000 KaHAHAarcKHx H 209 AOKTOpCKMI A"CcepraųHH.

ho

• yueHbie yHHBepcHTeTa 3a nocAeAHHe nsrri, Aer eaceroAHO H3AaBaAH no 25 MOHorpaįiHfi, 18 coopirakob HaysHbtx pa6oT h MaTepnaAOB KOHtpepeHiįHn, 42 y*te6Hbix hocoOhh, 71 Gpotmopy. B cpeAHeM b ant ioau nySAHKOBaAOCb no 1250 Hay><HMx CTaTeii.

• O6mHe TpyAM yHHBepcHTeTa H AH Aht. CCP «AmtOBCKHH <p>13HH*eCKHH C0OpHHK», «Ahtobckhh MaTeMaTHHecKHH c6opHHK» c 1974 r. b CIIIA nepeBOAHTCH Ha aHTAHHCKHH B3bIK. • B 1978 r. no pemeHHio UK KI1CC h COBeTa M»HHCrpOB CCCP BHAbHIOCCKHH yHHBepcHTeT OTHecea K HHCAy 75 Ba>KHeHinHx BysoB CCCP, hbh HayHHue paBoTbi HMeioT OoAbmoe 3Ha<renHe aah HapoAHor-o xoamicTBa.

xnpyprnH cepARa n KpoBehochbix cocyAOB nporpeccop, AOKTOp MeAHUHHCKHX HayK A. MaptįHHKHBH'nOC, Koroporo bhahm Ha chhmkc (b qempe) cpeAH cTyAeirroB b kahHHKe. Prof. Algimantas Marcin­ kevičius, Doc'.or of Mediclne, head of tbe Laboratory of Cardio-vascular Surgery, was the inltiator of complicated heart opėrations performed University Cllnics. in the The photo shows Prof. Marclnkevičius in tbe bospital among his students.

compliquėes: I’ėlargissement de l'ouverture cardiaųue rėtrėcie, l'amputation et substitution de fragment rėtrėci de I'aorte. C'est A. Mar­ cinkevičius, chef du laboratoire de la chirurgie cardiaque et vasculaire, professeur, docteur en mėdecine ųui les dirigė. Nous Ie voyons au centre de la photo perini les ėtudiants.

In der Universitatsklinlk werden komplizlerte Herzoperationen — die Enveiterung der Herzofinung, Ausschnitt und Prothese der Aortenverengung-vorgenommen.

Dans les cliniques univer- Šie werden vom Leiter dės sitaires on fait dės opėrations Laboratoriums fūr Hera-und BIutgefaBchirurgie Prof. Dr. sc. med. A. Marcinkevičius ausgefiihrt, den wir auf dem Bitei (in der Milte) mit den Studenten in der Klinik sehen.

li.v jET y».v;KKA I1OI»E|IIT MHF

B

coflocAe OKTnGpbCKoii ųnaAHCTHHeCKOH peBOAKmHH Bbiciune niKOAbi Cobctckoro Coio3a yx<e abacko npoABJIHyAHCb B O0AaCTH HayKH, yqe6bi, KOMMyHHCTinecKoro BocnHTaHHH, KorAa b 194041 IT. BHAbHIOCCKHH yHMBepCHTeT CT3A COBeTCKHM By3OM. 14 TorAa cpa3y ace 6biAa noAyneHa GoAbniaa HHTepHaųHOHaAbHas nOAAepiKKa H3 MHOTHX HHCTHTyTOB AKaAeMiin HayK CCCP, H3 Mockbbi, AeHHHrpaAa h APy™* ay3OB cTpaHbi. 3Ta noAAeP" »Ka He npepBaAacb h b nocAeBoeHHbie roAbi, KorAa BMAbHJOCCKHii yHHBepcHTeT SbiA coBepnieHHo pa3pyineH (paiHHCTCKOH OKKynaiįHeH, MoCKOBCKHii yHHBepcHTeT HM. M. AoMOHocoBa h AeHHHrpaACKHM yHHBepcHTeT HM. A. JKAaHOBa nepeAaAH mhoto Hay»iHOH annapaTypbi, yTieCHbix (npoAOAJKeHHe Ha crp. 7)

B AyflHTOPHSX MEJIETHfl CMOTPHIĮKOrO Hameiay ymiBepcMTeiy — 400. Ceihac jiainiiM, cbohm ero Moryp Ha3BaTb jcchtkh TblCJFl ero B0CIHIT3HHHKOB, B TOM HHCJie M 17 TMCH’I HbnieinHHK ctyuchtob, Hac MHoro. Mm — 6o.ibniaa it upyatjiaa CTyjeiineCKaji ceMbii. KaatjOMy H3 Hac 3H3K0M0 OyBCTBO npHooneHHH lacraųn k ije.ioJty.. 3uecb, b ApeBHHJ creHax, apostaTOM kotopmx jbiuiaan MeaeTHH CMOTpmiKHii, Uom MuRKeBHM n KLuift CiioBauKHil, 9to omymaenib BjBoitHe. Ocooan npeaecTb cryjeiiMeCKOM 5KH3HII C03jaeTCfl MHorooopa3HeM n msccobo-

cTbio Meponpiisraii, KOTOpbimh nani yHHBepcHTeT MoateT no npaBy ropjHTbcn. Korja .tiojh BOKpyr Tefia iciiByT ojhhm jMxaHHeM, r.ia3a ropaT Ten ate mojo jum h pajocthmm cBeTOM, Korja cro.ibKO y.ibiooK, a yaufia»Tca re6e apysba, tm ’iyBcTByemb ceča nacranefi 6o.ibnioro, cn.io'ieHHoro koji.leKTMBa, y KOToporo CTO.ibko cn.i n Takoe cBeTiioe Syjymee Bnepejn, h tbi, aacTima, Šnarojapa K0.ineKTH3THM. By, oS.iajaenib BceM Takoe «iyBCTBo BocnnTMBaeT aani yrasepcHTeT. b nac 3jecb MM yiHMCJl BHMTb pajOM flpyoefi.

H pojHjiacb h Bbipoc.ia Bii.TbHioce. Ceihiac yaycb BMecTe c peoaTaMH I13 MHOrnx pecnySanK Hainefi CTpaHM — H3 POCCHJI H c YkpailHbl, H3 JaTBHH H OcTOHHH, H3 Be.TOpyCCHH H ApMeHHH... Hac pajynmo npHBH.ibHJOccKnii Ha,T crapMii yHHBepcHTeT, H33Ba,l CBOHMH CTyjeHTa.MH, a mm ero — CBOHM pOJHMM J0M0M, B K0TOPOM MM MtHBeM HCIIOBTOPHMoft cryjemecKOH sens-

■ Hbto, yiHMca, paSotaeM, jep-

38CM, ApyatHM.

CBernaHa HHKOJlbCKAfl, cryAeHTKa 5-ro Kypca

R. JAKIUNO nuotr.

Universitetas leidžia tamp­ riai bendradarbiauti įvairių sričių specialistams. Nuo 1960 metų čia veikla chemikų ir medikų farpfakultetinė proble­ minė laboratorija naujų sinte­ tinių vaistų paieškoms.

Jos organinės sintezės sektoriui Chemijos fakultete vadovauja profesorius chemijos dakta­ ras V. Daukšas (žiūr. nuotr.), o farmakologijos sektoriui Medicinos fakultete prof. medicinos daktaras H. Palukordas.

B

yHHBepcirreTe

coaAUHM

=3

• Y«ieHbie yHHBepcHTeTa aKTHBHo coTpyAHHųac KOAAeraMH H3 Mockbm, AeHHHrpaAa, HobochOHpcKa. Ąorosopbi o koaackthbhom coTpyAHHsecTBe SaKAlOHeHbl c AaTBHHCKHM, EeAopyccKHM, OAeCCKHM, EpeBaHCKHM VHHBepCHTeTaMH. iot

BHAbHIOCCKHH yHHBepcHTeT noAAepiKHBaeT TecHbie AorOBopiibie CBH3H c rpemjiCBaABACKHM (rAP), npaiKCKHM KapAOBMM (HCCP), KpaKOBCKHM UreAAOHckhm h AioOahhckhm (IIHP), Epa33aBHAscKHM (HP Ko­ rto) yHHBepcHTeTaMH, 3p<j>ypTCKOH MeĄHiĮHHCKou a«a~ AeMHH r AP).

• B 1939—40 yųeSHOM rOAy AHCb 1094 CTyAeHTa.

b

yHHBepcHTeTe

y*u<-

B 1978—79 yne6HOM roAy — 16.547. H3 hhx Ha cranHOHape — 8824, Ha 33OHHOM OTABA6KHH 5095, BeHepHeM — 2624.

B yHHBepcHTeTe 74 cneųHaAuaanHH.

H3yHaeTcj< 30

cneiĮHaABHocTeH,

B nocAeBoeHHbie roAbi yHHBepcHTeT okohhhao 87 ųeAOBeK. KajKABiii HeTBfepTMH cneųnaAMcr b.

COBeTCKOH AHTBe BocnHTaHHHK yHHBepcHTeTa. yHHBepcHTeTCKaa HayHHan 6H6AHOTeKa ocHOBaHa B 1570 roAy KaK yHpe»AeHHe koaacthh. B 1579 roAy noCAe peopraHH3aųHH KOAAerHH b yHHBepcHTeT, oua o6cAy>KHBaeT nocAeAHHū. tiichh

B HacTomųee BpeMH b yHHBepcjrreTCKOH <5H(>AnoTeKe UOHTH 4 MHAAHOHa eAHHHų H3ABHBH.

ycAOBHjr aah coTpyAHHiecTBa cneąriaAncTOB pa3AH<mux 06AacTeft. C 1960 r. 3Aecb paOoraeT Me^KcpaKyAbTeTCKart npodAeMHas AaSoparopun CHBTe3a uotus AenapcTB. CČk-

TOpOM OpraHHMCCKOrO CHHTe3a AaOopaTOpHH pyKOBO,\HT nporpeccop xHMH<tecKnx HayK B. ĄayKmac (cm. chhmok), a tpap.MaKOAonnrecKHM ccktopoM na MeAHiĮHHCKOM <paKyABzeTe — npotp. aoktop MeAHUHHCKIIX HayK T. riOAyKopAac. University favours ac-

tive cooperation betweetr representatives of different sciences. In 1960, for example, by the joint efforts of the University's chemists and medical staff an interfaculty laboratory was founded to promote research inlo the productfon of synthesized drugs. Work on organic synthesis is directed by Prof. Vitas Daukšas, Doctor of Chemlstry, (see the photo), whlle the pharmacological problems are taken care of by the medical specialists, headed

by Prof.

Henrikas Polukardas, Doctor of Medicine.

L'Universitė erėe les conditions favorables pour la cooperation dės specialistes: dės domaines diffėrents. Depuis 1960, a l'Universitė fonctionne le laboratoire rėunissant les chimistes et Jles mėdecins, destinė aux recherches dės nouveaux imėdicaments synthėtiąues.

Son secteur de synthčse organique dans la facultė de Chimie ėst dirigė par le professeur, docteur en chimieV. Daukšas (v. la photo).

Le secteur de la pharmacologie (dans la facultė de Mėdecine) ėst dirigė par leprofesseur en mėdecine H. Palukordas.

Die Universitat erlaubtden Wissenschaftlern von verschiedenen Bereichen eine enge Zusammenarbelt. Seit 1960' exlstiert hier ein interdlszlplinares Problemlaboratortum fūr Darstellung der neuen Arzneimittel. Der Leiter dės Sektors fūr Synthese der organischen Verbindungen an der naturuissenschaftlichen Fakultat ist Prof. Dr. sc. chem. V. Daukšas (s. Bild), der Leiter fūr Pharmokologie an der medizinfschen Fakul­ tat ist. Prof. Dr. sc. med.

H. Pdukordas K. JANKAUSKO nuotr.

TOWARDS THE HIGH IDEALS OF HUMANISM AND SERVICE TO THE W0RKING PEOPLE continued irom p. 1 the University the Soviet period is comparatively shoiit, būt it is a special period which has witnessed speedy progress in all the spheres of science and education.

The University of Vil­ nius grew and developed together with Soviet Lithuania and the system of higher education in the Soviet Union. Its contribution to Lithuanian c-ulture and national economy is great. Tens of thousands of the University's graduates are working today in all the fields of industry, edu­ cation, science and the arts' of out Republic.

All through the Soviet years our University has always felt the care and

attention of the Soviet government and theCommunist Party. In 1971 it was awarded the Order of the Red Banner of Labour which emphasizes the significance of its role in the lite of the country.

Today, Vilnius Univer­ sity, one of the largest institutions of higher edu­ cation in Soviet Lithuania, is known far beyond the borders of the count­ ry. It maintains stroug links with a įgreat number of institutions of higher education both within and outside the Soviet Union. Today, when we initiate the jubilee celebrations we would likę to vvelcome our quests to these our celebrations and thank the Soviet and fo-

reign universities and all who have sent their congratulations on this occasion.

We would also likę to pay tribute >to the numerous professors of the University, its teaching staff and all who contribute to the education of our students in the spirit of the high ideals of Coinmunism and service to the working people.

Our University is enterring the fif.th century of its existence with new plans and aspirations for development in science and education. We are well aware of the great tasks that lie ahead and we are full of determination to work for the benefit of our Soviet country and its people.

SPIRITUS MOVENS OF BALTIC UNGUISTICS One of the newly restored University buildings enclosing Sarbievius Courtyard on the East side now houses the Centre of Lithuanian Studies. All its activities are directly linked with the depart­ ments of Lithuanian and Baltic Philology; on these departments rests the responsibility for training speciaiists in Lithuanian linąuistics and research Avork in this field. The school of Baltic linguistics that has emerged here has made major contributions into this particular branch of Indo —Euiropean linguistics.

The department of Bal­ tic Philology, small as it is, has gained woiid-wide f ame.

The intemational recognition gained by the department is due not only to the importance of Baltic studies for Indo— European linguistics in general, būt also to the contribution of the scholaTs working here, such as Professors Jonas Kazlaus­ kas (1930—1970), Vytau­

tas Mažiulis, Jonas Palio­ nis, Vincas Urbutis, and Zigmas Zinkevičius.

Professor Mažiulis, Dr. of Philology, an autstanding specialist in Baltic languages, in Indo—Euro­ pean as well as in Gene­ ral ilinguistics, is the head of the Department of Bal­ tic Philology, and editor of ’Baltistica'.

Vytautas Mažiulis is the author of Severai monographs and nearly a hundred articles, published in various periodicals at home and abroad. His doctoral thesis ,,The Relationship between the Bal­ tic languages and Other Indo—European Langua­ ges" which he defended in 1968 and subseąuently published in 1970, is devoted to šame complex problems concerning the affinities between the Baltic and other Indo-.— European languages an-d also deals with some chronological aspects of these languages. He also compiled and edited ,,The Records of Prussian" (1966) which remains the

Vilniaus V. Kapsuko universitete 1972 metais apsilankė pirmoji moteris kosmo­ naute V. Tereškova-Nikolajeva.

En 1972, la premiėre femme-cosmonauB 1972 roAy Bhashiocckhh yHHBepcirreT hm. B. KancyKaca noceTHAa nepaan »eHnpina-KocMoHaBT B. HiiKOAaeBa-TepemKOBa. HA CHHMKE: ToprKecTBeHHan BCTpeua ioctbh b abo-

definitive work in this own branch of leaming. field up to now. His ety- Professor Mažiulis has ges", is devoted to some been extremely active at complex .problems concer­ all stages of specialist ning the affinities bet- training: he not only lecweėp the Baltic and other tures in the University Indo—European langua­ būt also suipervises the ges. He also compiled student' graduation <proand edited „The Records jeets. otf Prussian" (1966) which In recognition of his ■remains the definitive prominent contribution to work in this field up to linguistics, Professor Ma­ now. Professor Mažiulis žiulis was awarded the has contributed papers to: National Prize of the Lit­ quite a number of confe- huanian SSR in 1970. In rences on Baltic and Šla­ 1976 he was eleeted vante linguistics; he pre- member of the Academy sented his lašt paper, pre- of Sciences of the Lithu­ pared together with anian SSR and corresponV. K. Zuravlyov from ding member of the Aca­ Rostov, at the 8th Inter- demy of Sciences and Linational Congress of Sla- terature in Mainz (FRG). vists, held dn Jugoslavia By his friendly and lašt įear. tactful altitude towards As an example of some his younger collegues and other efforts by Prof. Ma­ students sincerity and žiulis in promoting this undersitanding, Professor important field of linguis­ Mažiulis has won everytics,. one may mention his bodys genuine respect chairmanshįp on the Bo- and love. ard of Ferminology of We would likę to wish the Academy of Sciences Professor Mažiulis many of the Lithuanian SSR. more creative years of A true scholar . is al- scholarly and pedagogical ways concerned with the ačhievements. future deveilopment of his

by VYTAS LABUTIS

Gamtos fakulteto studentai Kuršių nerijoje pakeliui į praktikos stovyklą.

CTyAeHTBi EcTecTBeHHoro <j>aKyABTeTa Ha KypuicKoii Ayre BO BpeMH npaKTHKH.

Students from the Faculty of Natūrai Sciences on their way to a camp in Kuršių Nerija where they are learning to do field work.

Die Studenten der naturvvissenschaftllchen Fakultat auf der Kurischen Nehrung unterwegs zum Pratikumslager

Les ėtudiants de la facultę dęs Sciences naturelles se rehdent au littoral Kuršiai pour les travaux pratiąues.

K. MIZGIRIO nuotr.

te V. Tėrechkova-Nikoląėva a visitė l'Universitė V. Kapsukas de Vilnius. Sur la photo: la rėception solennelle de la cosmonaute dans la cour Sarbievius.

1972 besuchte die V. -Kapp«Ke CapOeBHyca. die ėrste The first woman-cosmo- sukas-Universitat naut, Valentina Tereshkova- Kosmonautin V. TereschkoAu: dera Nikolayeva, who visited Vil­ wa-Nikolajewa. nius University in 1972, was BLd: der ieierliche Lmpiang given a ceremonial recep- der Kosmonautin im Serbition in Sarbievius Courtyard. viejus-Hof

FACTS AND

FIGURES

£

= Jjl present Vilnius University has 13 faculties = and 102 departments with a teaching staff of 1,3945 = (as of December 31, 1978), which includes 85 professors =š and doctors and 695 docents and candidates of science = and arts. The overall number of people employed by = the University is over 3000. = £ The University has 7 research laboratories and 7 = special laboratories rvorking on contracted projects, = emploing 3340 workers. In 1978 the value of their = work was estimated at 1.212.200 roubles. = During the post-war years the University has = granted over 2000 candidate degrees and 209 doctora= tęs in science and arts. = ® At present the University's scientists and scholars = work on 40 major projects which comprise more than == 300 topical research subjeets. = ® Each of the lašt five years saw, on average, the = publication of 25 monographs, 18 collections of papers, = 42 teaching aids, 71 booklets and 1250 papers written = by the Unversity's scientists and scholars. = ® Since 1974, the publications „Lithuanian Physicai = Papers" and „Lithuanian Mathematical Papers", publi§ shed jolntly by Vilnius University and the Academy = of Sciences of the Lithuanian SSR, have been transla= ted into English and published in the United Statės = of America. = ® In 1978, at the decision of the Centrai Committee S of the CPSU and the Council of Ministers of the So5 viet Union, the University of Vilnius was granted the = status of a leading research institution (one among 75 = such institutions in the Soviet Union) in recognition = of the significance of its research work to the national = economy of the Soviet Union. = ® There is elose cooperation between the Univer= sity’s scholars and scientists and their counterparts in = Moscow, Leningrad, Novoslbirsk. Cooperation agre= ements have been signed with the universities of Lat=5 via, Bielorussia, Odessa and Ierevan. = ® Close links have been established between Vil= nius University and Ernst-Moritz-Arndt University at 3 Greif4wald and the Erfurt Medical Academy, both in S the German Democratic Republic, Kari University at = Prague, Czechoslovakia, Jagellonian University at Kra= kow and the University at Lublin in Poland, Brazza= ville University in Congo. = ® In 1939—1940 Vilnius University had 1004 stu= dents; in 1978—1979 the number of students reached = 16.547, whlch includes 8824 full-time students, 5095 = correspondence students and 2624 part-time students.

5 ®At present, Vilnius University offers 30 study 3 programines whlch lnclude 70 spedalized subjeets. = ® The totai number of University graduates in the = post-war period is ai most 37.000. In fact, every fourth 3 cltizen of Lithuania holding a higher education degree 3 is a graduate of Vilnius University. = ® The University Library was founded in 1570 as a = special department in the Jesuit College.

Since the 3 time when the College was upgraded to a University — in 1579, the Library has been considered part of the 3 University. It is the only University library which has = been funetioning in the šame premises (with the = constant addltion of new extensions) for more than 400 3 years. At present the Library contalns 4 million books = and offers rėading facilities in 19 reading rooms with g a seating capadty of 1105.

(sulte de la page 1)

FAITS ET

iiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiniiiiiiiijiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiLUiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiijiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiuHiiiiiii

CHIFFRES • Actuellement l'Universitė possėde 13 facultės et 102 chalres. D'aprės les donnėes du 31 dėcembre 1978, eiles groupalent 1398 sclentlfiąues et enseig­ nants dont 85 professeurs et docteurs ės sdences, 695 chargės de cours et candidats ės sclences. Le corps enseignant universitaire comprend plūs de 3 mllle personnes.

• A l'Universitė fonctionnent 14 laboratoires dės recherches embrassant 3340 personnes. Les dotations d'ėtat pour leurs travaux ont atteint 1.212,2 mllle roubles. ® Dans les annėes d'aprės-guerre, a l'Universitė on a soutenu plūs de 2000 thėses du candidat ės sciences et 209 thėses du doctorat. ® Au cours de ce quinquennat, les chercheurs de l'Universitė tachent de rėsoudre 40 problėmes sdentlfiques comprenant plūs de 300 thėmes complexes.

• Lors de cinq dernlėres annėes, les savants universitaires ont publiė en moyenne 25 monographies, 18 recueils de travaux sdentifiques, 42 manuels, 71 brochures et 1250 artlcles annuellement. ® Depuls 1974 les travaux de l'Universitė accomplis en collaboration avec l'Acadėmie dės Sdences de Lituanle („Recueil de physiųue de la R. S. S. de Lituanle", „Recueil dės mathėmatiques de la R. S. S. de Lituanie") sont traduits en anglais aux Etats-Unis. ® Par le dėcret du Comltė Centrai du PC et du Conseil dės Ministres de l'URSS de 1978, J'Unlversitė de Vilnius iait partie de 75 ėcoles supėrieures de l’Union Sovlėtique dont les travaux ont une importance primordiale pour l’economie nationale. ® Les savants universitaires coopėrent actlvement avec les collėgues de Moscou, Lėningrad. Novosibirsk. Les accords de coopėratlon sont slgnės avec les universitės de Lettonie, Blėlorussle, Odessa et Erėvan. ® L'Universitė de Vilnius ėst en relations ėtroitęs avec les universitės de Greifswald (Rėpubllųue Dęmocratique d'Allemagne), de Prague (Tchėcoslovaqule), de Cracovie et de Lubline (Pologne), de Biazzaville (Congo) alnsi qu'avec l'Acadėmie de Mėdeclne d'Erfurt (Rėpubliųue Dėmocratlque d'Alle­ magne). ® En 1939-40 ė l'Universitė faisaient leurs ėtudes 1004 personnes. En 1978-79, ii y en avait 16.547 dont 8,824 dans le dėpartement de jour, 2,624 dans celul du solr, et 5.095 personnes fai­ saient leurs ėtudes par correspondance. La Facultė dės Finances a 2.454 ėtudlants, celle dės Lettres a 2.043 et celle d'Histoire a 1.863. Ces trois facultės sont les plūs nombreuses. La facultė de Chimie n’a que 373 ėtudiants, eile ėst la plūs petite. ® La Sociėtė Sclentifique Estudiantlne se ram­ pose de 85 cercles ayant 2.795 membres. Les travaux scientifiques dės ėtudlants font 5—8% de toutes les publications scientifiques du personnel universitaire.

• Dans les annėes d'aprės-guerre, prės de 37 mille personnes ont fait leurs ėtudes ė l’Universitė.

Un specialiste de Lituanie Soviėtique sur quatre a le diplome universitaire.

• La Bibliothėque Scientifique de l'Universitė ■ ėst fondėe en 1570. A l'ėpoųue eile faisalt partie du collėge dės Jėsuites. Aprės la rėorganlsation de ce collėge en universitė la bibliothėųue la dessert depuis 1579. 11 paralt que c'est l'unique bibliothėque de l'ėcole supėrieure dont le siėge se trouve dans le mėme ėdifice plūs de 400 ans (on le reconstruit et l’ėlargit toujours). Actuellement la Bibllothėque universitaire garde prės de 4 millions de volumes. Eile a 19 salles de lecture ė 1.105 places.

Dans l'histoire sėculaire de l'Universitė de Vilnius la periode so­ viėtiąue constitue un laps de temps assez bref qui se distingue pourtant par sa ąualitė particuliėre. Au cours de cette periode on a fait dės progrės rapides dans tous les domaines de science et deducation.

L'Universitė V. Kap­ sukas de Vilnius a contribuė beaucoup au dėveloppement de l'ėconomie et de culture nationales. Dės milliers d'anciens disciples uni­ versitaires 'devenus specialistes soviėtiąues travaillent dans les diffėrents domaines d'industrie, d’instruction

Pastaraisiais metais j uni- . versiteto auditorijas atėjo I technika: radijas, televizija, I kinas, NUOTRAUKOJE: nau- I juose rūmuose pirmakursiams teisininkams skaito paskaitą profesorius istorijos daktaras S. Vansevičius.

B nocAeĄHHe roĄM B ayAHTopnu yHHBepcHTeTa npuniAa TexHHKa: paĄMO, TeAeBnĄeHHe, KHHO. HA CHHMKE: B hobom Kopnyce. Vėsumo aam nepBOKypCHHKOB-tOpHCTOB HHTaeT npotjieccop, ąoktop C. BaHCBBHmoC.

In recenl years modern technlcal equipment, including that used for radio, TV, and cinema, has found its way Into the Unlversity lecture-halls. In the photo Prof.

Stasys Vansevičius, Doctor of History, is seen dellvering a lecture to the flrstyear students of the Faculty of Law. Ces derniėres annėes, l’ėquipement dės salles d'ėtudes universitaires se modernise.

On y utilise largement la ra­ dio, la tėlėvision, le cinėma.

Sur la photo: S. Vansevičius, professeur, docteur en histoire fait un cours aux ėtu­ diants de la premjere annėe (facultė de Droit) dans le Nouveau palais.

In den letzten Jahren schreitet die Technik In die Horsale der Universitat: Rundfunk, Fernsehen, Kino. Auf dem Blld: in den neuen Gebauden wird elne Vorlesung ftlr die Juristen dės ersten Studienjahres vom Prof. Dr. sc. hist. S. Vansevičius gehalten.

V. BRAJOS nuotr.

POUR LES IDEAUX DHUMANISME, POUR LE DEVOUEMENT AU PEUPLE! publiąue, de culture, d’art etc.

Le Parti Communiste et le Gouvernement soviėtiąue ont toujours entourė dattentions le dėveloppement de notre Universitė. En 1971 eile a ėtė dėcorėe d'Ordre du Drapeau Rouge de Travail.

Actuellement l’Universitė de Vilnius ėst une dės plūs grandės ėcoles supėrieures en Lituanie Soviėtiąue.

Sės rėsultats dans plusieurs domaines scientifiąues sont connus bien au-dela dės frontiėres de notre pays. L'Univer­ sitė ėst en relations

multiples avec plusieurs ėtablissements scientifiąues et ėcoles supėrieures de l'URSS ainsi ąu’avec ceux dės pays ėtrangers. A l'occasion de l'anniversaire, nous remercions vivement les ėcoles supėrieures dės rėpubliąues-soeurs et dės pays ėtrangers amicaux qui ont bien voulu d'envoyer a not­ re fėte leurs reprėsentans ou fėlicitations.

Aujourd'hui, en inaugurant la cėrėmonie du 400-iėme anniversaire de notre Universitė, nous prėsentons nos hommages a sės pro­

SAVANT, PEDAGOGUE

fesseurs et enseignants qui inculąuent a la jeunesse acadėmiąue l'amour pour les sciences et les idėaux d'humanisme.

Notre Alma Mater ėst en train de commencer son cinąuiėme siėcle, riche en nouveaux projets scientifiąues et pėdagogiąues. Nos profes­ seurs, le corps enseig­ nant et tous les ėtu­ diants voient devant eux de nouvelles taches et devoirs a accomplir. Ce moment solennel nous inspire aux nouveaux exploits pour le bien de notre Patrie Soviėtiąue!

fois remportė dės prix aux concours estudiantins organisės dans not­ re rėpubliąue. Ce n'est pas donc un hasard que le professeur A. Žilėnas a prėsidė le conseil du travail scientifiąue estudiantin de Lituanie.

En mėme temps ii ėtait membre du conseil analogue de l'URSS. II serait difficile d'ėnumėrer toutes les fonctions sociales du professeur A. Žilėnas: leur nombre augmente toujours, mais le profes­ seur sait les accomplir toutes conciencieusement. C'est la prėsidence du conseil spėcialisė dės facultės ėconomiques dont la fonction ėst d'attribuer les grades scientifiąues ąui exige surtout beaucoup de temps et d'efforts, comme, d'ailleurs, son aide a la prėparation de l'encyclopėdie lituanienne soviėtiąue.

Le temps coule imperceptiblement: ii y aura bientot 35 ans depuis que le professeur A. Ži­ lėnas a commencė son travail de savant et de pėdagogue a la chaire dės finances et du crė­ dit. II a fait beaucoup, mais le professeur n'est pas prompt a! en parler.

II ėst captivė par de nouveaux projets, par le dėsir d'ėtre utile, par son vieux rėve: travailler sėrieusement, tranąuillement.

■^lfonsas Žilėnas, pro­ pagne. Ces travaux dėvoilent la nature exploifesseur, docteur en tatrice de la bourgeoisie ėconomie, membre cor- en tant que classe so­ respondant de l'Acadė- ciale. mie dės Sciences de Prof. A. Žilėnas ėst Lituanie, ėst un dės plūs auteur d'une sėrie de cėlėbres reprėsentants manuels originaux dės sciences ėconomi- ayant une grande imques dės notre rėpubli- portance pour l'ėducaque. Plusieurs ėconomis- tion de la jeunesse aca­ tes lituaniens sont sės dėmiąue. ėlėves. Homme de scien­ Sės travaux sont caces et pėdagogue a par- ractėristiąues par la tir de 1945, doyen de profonde analyse thėola facultė dės Finances riąue, par la gėnėralien 1970—79, chef de la sation scientifiąuement chaire dės finances et fondėe dės phėnomėnes du crėdit (a partir de ėtudiės, par l'objectivi1960 jusąu'a prėsent), professeur A. Žilėnas tė marxiste.

Prof. A. Žilėnas ėst a accompli un travail ėnorme en formant les non seulement savant et ėconomistes hautement pėdagogue de talent; ąualifiės, en consoli- ii attire surtout par les dant le collectif dės ąualitės de son caracenseignants de la facul­ tėre. II sait ėcouter patiemment, tė, en dėveloppant sa chacun base scientifico-techni- conseiller avec beau­ que. II a beaucoup cont- coup de tact.

Prof. A. Žilėnas conribuė aux recherches dės mėthodes facilitant sacre une trėįs grande le travail avec les ėtu­ partie de son temps a! scientifiąue diants ainsi qu'a l'orga- l'activitė nisation du travail dės jeunes enseignants, scientifiąue dės enseig­ boursiers de thėse et nants et dės ėtudiants. ėtudiants. II lit et rėdige leurs travaux, en fait La vie du professeur, dės comptes rendus, son activitė scientifi­ donne dės consultaąue et sociale servent a! tions, tache d'ėveiller la jeunesse d'un exemp- aux jeunes chercheurs le probant qui apprend la passion pour la scien­ a tendre vers un būt ce.

Les rėsultats dėterminė, y persėvėrer ėvidents: plūs de sont 10 faisant recours a l'assipersonnes ont deja sou duitė, au sentiment du tenu leurs thėses du­ devoir et a la fermetė. candidat ės sciences; Toutes ces ąualitės se les J. Mackevičius, scientifiąues revėlent nettement dans dės travaux professeur, doyen de la ėtudiants ąu ’ il avait son activitė crėafrice de dirigės ont plusieurs facultė dės Finances chercheur.

Prof. A. Žilėnas a pub­ liė 4 monographies et ąueląues dizaines d'arA LA CHAIRE DE FRANCAIS ticles concernant l'histoire dės finances en En 1979, annėe d’anniversai- S. Liberienėj et de quatre la chaire de franęals de chargės de cours (I. GolubenLituanie, la thėorie et la re, l'universitė de Vilnius, s'est politiąue dės impots, les enrlchle de deux candidats ko, R. Jaskūnaitė, V. Mickie­ finances soviėtiąues čs sciences (N. Telberienė et nė et L. Rapiytėj. contemporaines. On estime surtout sės travaux ėtudiant les finan­ ces lituaniennes a l'ėpoque du capitalisme, et, notamment, la politiąue financiėre dans la cam-

FŪR HOHE IDEALE DĖS HUMANISMUS, 1M DIENSTE DĖS VOLKES

Vilniaus V. Kapsuko uni­ versiteto, kaip Ir visos šalies, studentai ne tik ruošiasi vykdyti partijos ir tarybinės vyriausybės ūkinę ir kultūri­ nę politiką.

Jie dega noru aktyviai prisidėti prie TSKP XXV suvažiavimo nularimų Įgyvendinimo. Šis jų noras iš­ silieja j gausius studentų sta­ tybos būrius. 1979 metų va­ sarą universitete 1700 stu­ dentai sudarė 47 būrius, kurie vasaros atostogų metu dirbo Įvairiuose TSRS kampeliuose.

Nuotraukoje vienas iš to­ kių statybinių būrių Tiumenės srilyje.

Unsere sowjetische erlichkeiten der Vil­ In der jahrhundert- Universitat wird seitens niuser Vincas-Kapsualten Geschichte der der Kommunistischen kas-Universitat, ehren Vilniuser Universitat Partei und der sowjeti- wir ihre Professoren, ist die sowjetische Pe­ schen Regierung von alle Lehrkrafte und Mitriode relativ kurz. Das standiger Fūrsorge um- arbeiter, die die akadeist aber ein besonderer geben. mische Jugend erziehen, Zeitabschnitt, in dem wissenscaftliche KenntHeutzutage ist die rasche und erhebliche Vilniuser Universitat — nisse vermitteln und Fortschritte auf allen eine der groBten Hoch- hohe Ideale dės HumaCryAeHTM BHAbHioccKoro Gebieten der Wissen- schulen Sowjetlitau- nismus im Dienste dės yHHBepcHTeTa hm. B. Kancyschaft, Lehre und Er- ens ---- - auf vielen Ge­ Volkes und der arbeit- xaca, KaK h cTyAeHųecTBO ziehung erzielt wurden. bieten der Wissenschaft enden Menschen bei- Beeik cTpaHsi, roTOBsrrcji ocyDie Vilniuser Vincas- weit ūber iųeCTBAJITB XO3HHCTBeHHytO die Landes- bringen.

Kapsukas - Universitat grenzen hinaus h KyAtrypHyio noAHTHKy Unsere Alma Mater riapTHH h CoBeTCKoro bekannt. rocywuchs, reifte und ge- Šie unterhalt vielseitige Ohh ropm jKeaadieh zusammen mit Beziehungen zu vielen schreitet in das fiinfte Aapcrna.

HHeM aKTHBHO BKAJOHHTbCJI B gesamten Hochschul- Lehranstalten und Hoch- Jahrhundert ihres Be- npoBeAeHue b MH3Ht pernestehens mit neuen Pla- hhh XXV cie3Aa KIICC. 3ro Sowjetlitauen, mit dem system der UdSSR. Ei- schulen der UdSSR und nen auf dem Gebiet der hx >KeAaHHe BbiAHBaeTcs b MHoroiHCAeRHMe crvAeimecnen groben Beitrag hat im Ausland. In den VVįissenschaft, der Lehre KHe CTpoHTeABHbie OTpUABl. Jubilaumstagen mochdie Universitat zur ten wir allen Hochschu- und Erziehung der jun- AeTOM 1979 r. b yHHBepcHiegen Generation. Auf Te H3 1700 CTyAeHTOB 6mao Volkswirtschaft und der bruderlichen unsere Professoren, opraHH3OBaHo 47 otp«aob, Kultur der Republik len Republiken und dės Lehrkrafte und Studen- KOTOpue BO BpeMJt ACTHHK geleistet. Hundert Tau- Auslandes danken, die ten warten neue und KaHHKyA paOoTaAH b pa3Hux sende Absolventen der CCCP. Gratulationen ūber- groBe Aufgaben. In die- yroAKax Universitat — sowjetiHa <j>ororpa4>HH oahh H3 mitteln oder ihre Vertsche Fachleute — arbei­ reter zu unsererm Fest sem feierlichen Moment sind wįr zu neuen Arten in verschiedenen beiten fūr das W*ohl Bereichen der Industrie, geschickt haben. sowjetischen Heute, zu Beginn der unserer Bildung, Kultur und vierhundertjahrigen Fei- Heimat bereit!

Kunst.

(Siehe S. 1)

TaKMx AOB B

crpoHTe.M>Hbix OTpaTlOMeHCKOH OŪAaCTH.

Les ėtudiants de l'Universitė V. Kapsukas de Vilnius comme, d’ailleurs, ceux de tout notre pays, s’occupent non seulement de la prėparation thėoriųue, nėcessaire a la rėalisation de la politique ėconomique et culturelle du Parti et du Gouvernement Soviėtiųue, mais dėsirent vivement contribųėr . a ■' la rėali­ sation dės dėcisions duXXVe Congrės du PC de l’URSS. Ce dėsir se concrėtise dans la crėation dės ėųuipes estudiantines du batiment. L'ėtė 1979, 1700 ėtudiants de l’Universitė ont formė 47 ėquipes qui ont passė leurs vacances dans de diffėrents coins de l'URSS. Sur la photo on voit en travaillant une de ces ėquipes dans la rėgion de Tu­ mėne.

Die Studenten der V.-Kapsukas-Universltat, rvle die Studentenschaft dės ganzen Landės, bereiten slch nicht nur zur Erlūllung der Wlrtschafts-und Kulturpolltik der Partei und Sorvjetreglerung, sondern auch haben šie einen helBen Wunsch zu der Verwlrklichung der Beschlilsse dės 15. Parteltages der

KPdSU beizutragen.

Ihr Wunsch auBerl slch in zahlreichen Studentenbaubrigaden. Im Sommer 1979 bildeten 1700 Studenten 47 Bau-brigaden, die rviihrend der Sommerferien in verschiede­ nen Bezirken der UdSSR arbelteten. Auf dem Foto: ei­ ne Studentenbaubrigade im Bezirk Tjumen.

The studenls of Vilnius University, likę all the students of the Soviet Union, are not only trained Jo translate Into practice the economic and cultural policy of the Communist Party and the Soviet Government, būt also they are burning, to take an actlve part in the implementation of the resolutions taken by the 251h Congress of the CPSU. Thls desire of theirs finds practical expression in extenslve partlcipation in constructlon teams rvhlch during summer vacations func'.ion in different places of the Soviet Union. In the summer of 1979 more than 1700 Uni­ versity students participated in the rvork of 47 construc­ tlon groups.

The photo shorvs one of such teams in the dlstrict of Tiumen In Slberia.

AUF DEM WEGE DER ZUSAMMENARBEIT Eine der fūhrenden rvissenschaftlichen Richtungen an der physikalischen Fakultat ist die Halbleiterphysik, die eine breite Skala der Gegenstande und Forschungsmethoden aufrveist.

Dank der Initiative und der Leitung der Akademiker P. Brazdžiūnas und A. Jucys rverden Kontakte mit den anderen rvissenschaftlichen Zentren hergestellt. Mit den fūhrenden Wissenschaftlern der UdSSR, Akademikern A. Jote, V. Fok, B. Wul, rverden die Richtungen der rvissenschaftlichen Arbeit besprochen.

Die rvissenschaftliche Thematik dės im Jahre 1974 gegrūndeten Lehrstuhls fūr Festkorperphysik ist die Forschung der elektrographischen ProzeBe, der amorphen und organischen Halbleiter.

Das Kollektiv dės Lehrstuhls erforscht unter Leitung dės Professors E. Montrimas zu­ sammen mit dem Institut der Akademie der Wiss. der Ukrainischen SSR und mit der Prager Universitat organische Halbleiter. Es rverden enge Beziehungen mit dem staatlichen Institut fūr Optik auf dem Gebiete der elektrographischen Forschungen unterhalten. Der Vertrag mit der Physiksektion der technischen Hochschule „Otto von Guericke" in Magdeburg hat den Status der im RGW koordinierenden Arbeiten. Es rvird die Zusammenarbeit mit dem Institut fūr Halbleiterelektronik der Akademie der Wiss. der DDR, mit der technischen Hochschule in Karl-Marx-Stadt angeknūpft.

1969 hat man unter Lei­ tung dės Dozenten A. Pi­ skarskas an der Fakultat mit den Forschungen der ultraschnellen v Laserspektrographie begonnen. 1974 ist der Lehrstuhl fūr Astronomie und Ouantenelektronik gegrūndet worden, an dem die rvissenschaftlichen Untersuchungen der Laserphysik konzentriert sind.

Gemeinsam mit dem Moskauer Institut werden Mechanismen der bio­ logischen Fotosynthese und der EinfluB der Laserstrahlung auf die Biomolekūle erforscht.

Gemeinsam mit der Prager Universitat rverden Probleme Spektrographie der organischen Komplexe

und der biologischen Objek­ te gelost. 1970 beginnt man mit dem Professor B. Wilchelm zusammenzuarbeiten (Friedrich-Schiller-Universitat Jena, Laboratorium fūr nichtlineare Optik).

An der 1. internationalen Vilniu­ ser Schule zur Anwendung der Laser, die 1978 das Institut fūr Physik der Akademie der Litauischen SSR gemeinsam mit dem Spektrographieinstitut der Akademie der Wiss. der UdSSR und mit der Moskauer Universitat ins Leben gerufen hat, nahmen Physiker aus 15 Landern teil, Der rege Austausch mit Ideen und Informationen, die

standige Zusammenarbeit mit den anderen rvissenschaftlichen Einrichtungen haben viel zur Entstehung der originellen Richtungen der Halb­ leiterphysik beigetragen, die Forschungen ūber die Eigenschaften der Halbleiter mit groBem Widerstand und der Nichtgleichgervichtserscheinungen umfaBen und direkten Zusammenhang mit den Problemen der heutigen Optoelektronik,

Mikroelektronik

und Ouantenelektronik haben

E. Skaistys

Kand. der phys. u. math.

Wiss.

Fizikos fakultetas garsėja kvantinės elektronikos ir ki­ lazerių laboraiorijoje. tyrimais atomų ir molekulių tose srityse. NUOTRAUKOJE <t>H3HSeCKHH (ĮjaKyAbTeT H3spektroskopijos, puslaidinin­ matome prof. P. Brazdžiūną necTeH HccAeAOBaHHaMH b o6 kių ir dielek'.rikų fizikos, (nuotr. kairėje) su mokiniais AacTH cneKTpocKonūii aTOMoe k h MOAeKyA, 4>h3hkh noAynpoBOAHHKOB H AUSAeKTpHKCB, KBaHTOBOH 3AeKTpOHHKII H Apyrnx ooAaCTM. HA CHHMKE: npo<Į>. H. Epa3A>Rjouac (cAeBa) c yreHHKaMH B AaCopaTopHH Aa3ePOB.

Importan'. research in atomic and molecular spectroscopy, semiconductors, dielectronlcs and other fields is being carried out by the tric physics, ųuantum elecphysiclsts of the University.

Prof. Brazdžiūnas in the Laser Laboratory rvith hls students.

La facultė de Physiąue ėst cėlėbre par les recherches dans les domaines de la spectroscopie atomique et molėculaire. de la physique dės semiconducteurs, de l’ėlectroniųue dės quanta, etc. Sur la photo: professeur V. Braz­ džiūnas avec sės disciples dans le laboratoire dės lazers..

Die physikaliscbe Fakultat rvird durch Ihre Forschungen auf dem Gebiet der Molekūlspektroskople, Halblelter-und Dialektrlkaphysik, Ouanten­ elektronik u. a. berūhmt. Auf dem Blld sehen rvlr Prof.

P. Brazdžiūnas (auf dem Blld rechts) mit den Studen­ ten im Laserlaboratorium

TATSACHEN UND ZAHLEN a = = = = = — = = = S = = = = =

=

= = = = S = = S = = =

= = = = = = = == = = = = = = ~ S

* Zur Zelt gibt es an der Universitat 13 Fakultaten und 102 Lehrstūhle. Am 31. Dezember 1978 arbelteten an Ihnen 1398 wissenschaftliche Mltarbeiter und Lehrkrafte, unter ihnen 85 Professoren und Doktoren sowle 695 Dozenten und Kandidatėm ® An der Universitat gibt es 7 wissenschaftliche und 7 Problemlaboratorien, an denen 3 340 Mltarbeiter beschaftlgt sind. Der Staat und elnzelne wirtschaftliche Institutionen haben Ihnen 1978 1 212 200 Rubel zur Verfiigung gesteilt.

• In den Nachkriegsjahren wurden an der Universitat mehr als 2 000 Inauguraldissertationen und 209 Habilschriften verteidigt. ® In diesem Fūnfjahr befassen slch wissenschaftliche Mltarbelter der Universitat mit 40 Problemen, die ūber 300 Komplexthemen umfassen.

9 In den letzten fūnf Jahren veroffentllchen die Wissenschaftler der Universitat jahrlich 25 Monographien, 18 gesammelte wissenschaftliche- und' Konferenzbeitrage, 42 Lehrmateriale und 71 Broschūren. Jedes Jahr erschelnen durchschnittlich 1250 wissenschaftliche Aufsatze. ® Die gemeinsamen Arbeiten der Universitat und der Akademie der Wlssenschaften der Litaulschen SSR „Gesammelte Beitriige der Physik Litauens" sowle „Gesammelte Beitrage der Mathematik Lltauens werden seit 1974 ins Engllsche ūhersetzt und in den USA publizlert.

9 Auf Beschlufi dės ZK der KPdSU und dės Mlnisterrates der UdSSR von 1978 wurde die Unlversltat in die Gruppe von 75 wlchtlgsten Hochschulen elngereiht, deren rvissenschaftliche Arbeiten einen betrSchtllchen Beitrag zur Volkswirtschaft leisten.

Die Wissenschaftler der Universitat arbeiten aktiv mit ihren Kollegen aus Moskau, Leningrad und Novvosiblrsk. Die Vertrage ūber die Zusammenarbelt sind mit den Unlversitaten Lettlands, Belorufilands, Odessas und Jerewans abgeschlossea.

• Die rvissenschaftliche Organlsation der Universltats-studenten umfaBt 85 Zirkel mit 2795 Mitgiiedem.

VVlssenschaftllche Arbeiten der Studenten machen 5—8 der Gesamtpubllkationen aller Unlversltatsangehorigeu.

R. ČIUPAILA Matematikos fakulteto studentas

Maitinanti motina Vilniaus V. Kapsuko Universiteto 400-mečiui

URANIJA

Kohouteko kometa iau sugrįžo į savo lizdą, uodega uždegus žvakutę ant amžina atilsi mettro Martyno Počobuto kapo.

Plėnimis virtę kosminės dulkės užgulė ainių pečius.

Danguje vien žibėjo Vitellus Poniatovii — metro širdis, jo siela ir šaulksmas — karališko herbo žvaigždėtoji mantija.

Velniškai nepasisekė metrui Martynui.

Purptelėjo iš jo rankų Kohouteko paukštė, nutolus vos iper du šimtus metų, Veneros tranzitą apgaubė debesys, ir Revelio varpinės tik gūdžiai šaukė tikėjimui, atsiliepdamos Bremene, Hamburge, Vilniuj.

TERPSICHORE 1919 m. kovo 13 d. buvo patvirtintas dekretas „Dėl Darbo Universiteto Vilniuje atidarymo“

Vėliavų šuoras, Vėliavų šuoras, Liepsną raudoną — I mūsų širdis.

Pirmyn, komuna ra i, Vilnių vaduokim, Pasaulį vaduokim Iš tų, kas negirdi Epochos žengimo.

Vėliavų šuoras. Šilkas raudonas. Šok, Aisedora.

Purpuras, kraujas.

Išmokysim sūnus Atskirti pasaulį.

Kas dora, nedora.

Pro Mažvydo įknyggi, Pro kulką krūtinėj.

Iš darbo mokyklų, Iš vaTgo gadynės Išbrisim, ateisim Rausvom palaidinėm.

Maitinanti Motina Glaus prie krūtinės.

Istorijos girnos Sukas jau, mala.

Tad šok, Aisedora, „Internacionalą“.

•

B npomaoM ytedHOM roAy BAaAHBOCTOKCKOM yHHBep­ cHTeTe b KpyiKKe acypHaAHCTHKH CHO TOCTHAH ncypaaAHCTbl BHAbHioccKoro yHHBep­ cHTeTa mm.

B. Kancysaca A. ĄaHHAOBa h A. CKHpncTac. Ohh HHraAH AOKAaAM h ycrpoHAH nepconaAbHbie <J)otoBblCTaBKH O 400-AeTHe.M k>6h-

OKOHHaaKe. Han. na 3-h crp.nOCo6nft, KHHT, yVeOHHKOB, oSopiyĄOBaHHH. HanpHMep, b 1955 roAy Mockobckhh yHHBepCHTCT HM. M. AomoHocoBa noftapHA BHAbHiocoKOMy yHHBepcHTeTy HOBemnee ooopyAOBSHHe aah Aa6opaTopHii Ha cyiMMy itohth hoaMHAAHOHa py6Aeii.

BoAbnryio noMotųi, b Boc­ nHTaHHH HaųHOHaABHbDC KaApoB yHHBepcHTeTa OKaaaAH By 3bi Mockbm, AeHiiHrpaĄa, KheBa, HHCTHTyTbt AKaAeMHH Hayx CCCP. TaK, b 1955roAy b acnupaHType npa Mockobckom yHHBepcHTeTe hm. M. AoMOHocoBa y»e oSynaAOCb 22 BocnHTaHHHKa BhabhioccKoro yHHBepcHTeTa. B nocAeAHee BpeMn cryAeHTbi BHAbHioccKoro yHHBep­ cHTeTa npOH3BOACUBeHHyiO npaKTHKy craAH npoxoAHTb B H3BeCTHbIX HayHHMK yHpexAeHHHx crpaHM — b HHCTHTyre <I>h3hkh b AeHHHrpaAe, MnuypHHCKOH AaSopatophh no reHe-rHKe, BsbhAOBCKOM TOCyAapCTBeHHOM HHCTHTyTe OnTHKH, b 6h6ahOT6KaX MOCKBM H AeHHHrpaAa h np.

TecHbie HHTepHaųHOHaAbHble CBH3H B OŪAaCTH nayKH, ynebbi, b BocnHTaHHH noAAepJKHBaioTcsr c inecTbtoAeęHTbio By3aMH Hauiefi cTpaHbi h MHonix 3apy6e?KHbix CTpaH. UpeACTaBHTeAH Bh.u>hk>cckoto yHHBepcHTeTa Bbte3»aioT aah npenoAaBareAbckoh paooTbi b Ajokhp, Ky6y, d>HHASHAHK>, gnOHHK) H APyrae coųHa.uicTHHecKHe,

Lidija Danilova and Leo­ nardas Skirpstas who are studying to become journalists at Vilnius V. Kapsukas Unlversity were cpiest members at the Conference of the Student's Sclentlfic Society of Vladlvostok Universlty.

Their contribution to the Conference included pa­ Aee Bhabhsocckoto yHHBepcH­ pers on the 400th anniversary of Vilnius Unlversity TeTa hm. B. KancyKaca h and on the training of press noATOTOBKe >KypH<iAHCTOB- photographers there. The pa­ tporopenopi epoB. pers were accompanied by a bo

Vladivostoko universitete SMD Žurnalistikos būrelyje praeitais mokslo metais sve­ čiavosi Vilniaus V. Kapsuko universiteto žurnalistai L. Danilova ir L. Skirpstas. Jie skaitė pranešimus ir surengė personalines fotoparodėles apie Vilniaus V. Kapsuko universiteto 400 metų jubilie­ jų ir žurnalislų fotoreporte­ rių ruošinių.

Universiteto studentų sve­ čiai iš JAV Smuglevičiaus sa­ lėje susipažįsta su retaisiais Mokslinės bibliotekos rinki­ niais. roCTH—CTyAeHTM yHHBepcuTeTOB na CIIIA b 3aAe CMyrAHBHuioca 3HaKOMjrrcst c co6paHHeM peĄKHZ khht HayuHoū 6u6AHOTeKH. Guests from the USA looking through the display oi rare books in the Smuglevi­ čius Hali of the Unlversity Llbrary.

Les hotes de l’Universitė, venus dės Etats-Unis, font connaissance avec dės collections rarissimes de la Bibliothėąue Scientifiąue dans la šalie Smugliewicz.

Die Gaste der Studenten aus den USA lernen Im Smuglevičlus-Saal die seltenen Sammlungen der vvissenschaftlichen Bibliothek kennen J. MAŽEIKIO nuotr.

IIOEEJHT HHP pa3BHBaioinHec« h KanHTaAHCTHMecKHe crpaHbi, a Ha xpaTKOBpeMeHHyio neAarorHuecKyio paŠoTy Hamn rrpenoAaBBTeAH B14e3>KaiOT B lICCP, TĄP, Ahtaiuo, <I>paHipno, ITraAHio, CLIIA, KaHaAy H Ap. npenoAasaTeAH BHAbHioccKoro yHH­ BepcHTeTa npoxoAnr ci-aJKHpOBKy B TAP, BeAbHIH, <J>paHUHH, CIIIA, KaHaAe. KpoMe neAarorHHeoKOH paSorbi yneHbie BHAbHioccKo­ ro yHHBepcHTeTa noAAepiKHBalOT TeCHHe CBH3H C KOAAeraMH H3 Mockbm, AeHHHrpaAa, KneBa, MHHCKa, HobochŪHpCKa, AaTBHH, ScTOHHH, Tpy3HH h Apyrax pecnyS.vHK, a Taxxe c yneHMMH H3 TAP, IIHP, HCCP, BHP, Hhahh, HiIOHHH, IllBeųHH, <bPF H APyTHX CTpaH. Haynuari 6H6AHOTeKa yHH­ BepcHTeTa oūMeHHBaeTCH HayHHoii AHTepaTypoH c SoAee hcm c 500 Ohūahotck h HalyrHbnc 3aBeAeHHH CCCP h 3apy6e>KHMX CTpaH. Ona hbAneTCH Aesno3HTopoM OOH, IOHECKO h MejKAyHapoAHOH MeAHųHHCKOH accoųHaųHH. OcoOeHHo coAepucaTeABHa HHTepHaųHOHaAbHaa AesTeAb HOCTb BHAbHioccKoro yHH­ BepcHTeTa b oSAacTH aKaAeMinecKoro oSy'teHHsr h komMyHHCTHHeCKOrO BOCnHTaHHH. y>Ke nuTHaAųaTBni toa b yHHBepcHTeTe AeHCTByer hh-

small exhibition own photogTaphs.

of

their

L’annėe passėe, les journalistes de l'Universitė de Vil­ nius L. Danilova et L. Skirps­ tas ont sėjournė au club dės journalistes faisant partie de la Societė Scientifiąue Estudiantine de l'Universitė de Vladivostok. Y ayant fait dės ronfėrences, ils ont ėgalement organisė les expositions de photos sur le 400-iėme anniversaire de l'Universitė V. Kapsukas de Vilnius et sur la formation dės futurs journalistes et photoreporters.

Im vergangenen Jahr wellten L. Danilova und L. Skirps­ tas, die Journalistik-studenten der V.-Kapsukas-Universltat Vilnius, lm wlssenschaftlichen Zlrkel der Studenten der Wladiwostoker Universltat. Sle haben Beitrage gehalten und ihre personliche Fotoausstellung ūber das 400jahrige Jubllaum der V.-Kapsukas-Unlversltat und die Ausbildung der JournalistenFotoreporter veranstaltet.

TepHanHOHaAbHbiii KAyS, koTOpblii, SyAyVH OCHOBHMM ųeHTpOM HHTepHaųHOHaAbhoto BocnHTaHHH, noAAepjKHBaer TecHMe cbh3h c yHHBepcirreTaMH Mockbm, AeHHHrpaAa, Ka3aHH, MHHCKa. Tapry, Putu, EpeBaHa, Kunuibena, CaMapKaHAa. TpaAHųHoHHoe MeponpHHTHe HHTepKAy6a — įecTHBaAb noAHTHuecKOH necHH. kotopmh npoboahtch nepe3 KaacAbie A“ roAa. B stom HHTepHaųHonaAbH0M MepOnpHHTHH, KpOMe MHOTHX bmcwhx 1HKOA CCCP, npHHHMaioT yuacTHe cryAen tm pa.3Hbix CTpaH MHpa, o6yHalOIUHeCH b Mockobckom yHHBepcHTeTe Apy^ūbi HapoAOB hm. n. AyMyMSbi. Ha osepeAHOM (pecTHBaAe 6MAa iipHHHTU pe3OAK>UHH, B KOTOpoii roBopHTca: «Mm y6e?KAeHM b tom, hto SyAeT KpenHyrb Apys<6a MeiKAy HapoAaMH, hto noGeAHT mhp, CBoSoAa h nporpecc».

Ctuao TpaAmpieii b yHH­ BepcHTeTe KaiKAOH BeCHOH npoBOAHTb h APyme HirrepHaųHOHaAbHbie MeponpHSTHH. HanpHMep, BecHOH 1978 roAa npOBOAHAHCb XIII TpaAHHHOHHHe HHTepHaųHOHaAbHbie ahh, nocBjnųeHHMe 60-AeTHIO AeHHHCKOTO KOMCOMOAa, BecHOH 1979 r. — cryAeHHeCKHH 4>eCTHBaAb, nocBniųeHHbrH tooilvik> yHHBep­ cHTeTa. B HeM npHHSAH yuacme npeACTaBHTeAH 40 pa3hbix By3OB crpaHM, a tbkxe coųHaAHCTmecKHx crpan.

C KOHųepTOM BblCTyHHA HapoAHbiii aHcaM6Ab necHH h TaHųa AbBOBCKoro yHHBep­ cHTeTa, Ha Benepe noAHTH secKOH necHH neAH CTyAeHTbl pa3HbIX HapOAHOCTeH — AHTOBųbl, pyCCKHe, yKpaHHIĮbl, HeMTĮbl, HHAHHUM H npeA" craBH't'eAH APyrax HapoAOB KbKHoir AMepHKH. ynacTHHKH 4>eCTHBaA5t nO3HaKOMHahcb c HCTopHCH pecnySAiikh h yHHBepcHTeTa, npoAeMOHCTpHpOBaAH COAHAapHOCTb C HapOAaMH, SoproiHHMHCH 3a CBoSOAy H He3aBHCHMOCTb, Bbipa3HAH TAyOoKHe uyBCTBa coųHaAHCTHHeCKOTO HHTepHaUHOHaAH3Ma. CoAep^caTeABHoii iukoaoh coBercKoro naTpHOTH3Ma h COipraAHCTHHeCKOro HHTepHaUH0HaAH3Ma CTBAH CTyAeHHecKiie crpoHTeABHbie orpnAbi yHHBepcHTeTa, Bbie3»alomHe 3a npeAeAbi pecnySAHKH. riOCAaHųbl BHAbHioccKo­ ro yHHBepcHTeTa paooTaioT B I<HprH3CKOH CCP, gKyTCKOH ACCP, CTaBponOAbCKOH H CMOAeHCKOH 06AaCTHX. B nOATOTOBHTeAbHMH nepHOA CTyAeHTM 3HaKOM5tTCH C HCTOpHeil, 3K0H0MHK0H, HOAHthkoh, KyAbTypoii h oSniecTBeHHOH »H3HbK> COOTBeTCTBytomero Kpas h oūAacTH, OpraHH3yiOT (pOTOBMCTaBKH, HHTaioT ACKipni, a nocAe npne3Aa Ha Mecro He TOAbKO paSoTaioT Ha npoH3BOACOTBe, ho h npoBOAHT mnpoKoe 06mecTBeHHo-KyAbTypHoe cotPyAHHHeCTBO.

C 1967 r. yHHBepcHTer HasaA 0praHH3OBMBaTb MeacAyHapoAHLie cryAeHBecKHe CTpOHTeAbHbie OTp»AbI. B HacTOinuee BpeMH yHHBepcKTeT ofiMeHHBaeTcn crpoiiOT psAaMH c DptjrypTCKaH MeAhhhhckoh aKaAeMnež, Bbicineii neAaroniHecKon ihkoAoii b MK>Abxay3ene, TpeiitpCBaAbACKHM, KpaXOBCKHM, AeGpeųeHCKHM yiryBepcHTeTaMH. JlHrepHaHHOHaAbHoe bocnHTaHHe nnipoKo npoBOAHTcs h Ha cpoKyAbTerax. TaK, bo BpeMH TpaAHipromibLK abch <j)H3HKOB H 3CHMHKOB OpraHH3yiOTC5t KOHCpepeHUHH Hd HHTepHaųHOHaAsHyio reMaTHKy, npOBOAHTCH OO.MeH onbrroM HHTepHaųHOHaAbHOH paSoTM, 3HaKOMCTBo c rpaAHUhhmh HapoAOB nameli crpaHM, 3KOHOMHHeCXHMH n KyAbTypHMMH AOCTH/KeHHHmh. CųyAeHTbi ecTecTBeHHoro (paKyAbTeTa ap>tk3t co CTyAeHTdMH HHCTHTyTa B THpacHOAe, cTyAeHTbi MeAHipnrcKoro cpaKyAbTera rrpOBOAJrr KoHKypcbi noAimmecKoro iiAaKaTa, noAHTHHecKoū nec­ HH, HHTepHaųHOHa.ibHbie Benepa, Bcrpein.

CTyAeHTbi lopHAH'iecKorc diaKyAbTera odpaTHAHCb kc sccm ciyAeHTaM yHHsepcHrera c ripn3biBOM AOCTOHHO BcrperiiiB XI-brii BceMHpHMH <pecTHBa.it MOAOAeiKH H CTyAEHTOB B TaBaHe. B 3HaK otofo ohh nocaAHAH AepesBbH BO3Ae CTyAeHHeCKHX oOmeACHTHH — aAAeio ApyiKObi HapoAOB. CryAeHTM mnuyr pecpepaTbi Ha KOHKypc oOrųec.TBeHhmx Hayx no lurrepHapHOHaAbHOii TeMdTHKe.

Oco6o OoAbinoe BHHMaHiie HHTepHaųHOHaAbHOMy BOCnil TaHHio cųyAeHTOB yAeAaercs b npoųecce aKaAeMHHecKoro o6yueHH5i, TaK Kax Bce coAepacaHHe stoto npoųecca b coBeTeKOM By3e BnoAHe cnocoGcTByeT 3T0My. HHTepHaHHOHaAbHOe BOCJIHTdHHe IUHpOKO npOBOAHTCH TaKJKe B CTyAeHsecKHX o6mexHTHMx. CoTpyAHHnaH b HayHHož paSoTe, cnopTe, TypH3Me, xyAOJKeCTBeHHOH caMOAesTeAbhocth, eweroAHo okoao tbiCHHH CTyAeHTO® BHAbHioc­ cKoro yHHBepcHTeTa nocelųaeT pa3Hbie By3bi CoBeTcKoro Coio3a h 3a pyoeiKOM, eiKeroAHo CBMiue era CTyAeHTOB, HAeHOB CHO, AeAaIOT AOKAaAbl B Apyrax By3ax crpaHM. C stoh ųeAbio HeMaAO CTyAeHTOB npiroMBaer H K H3M. Hanm CTyAeHTM OTAMXaiOT B CnopTHBHO-03AOpOBHTeAbHMX Aarepax Mockbm, AeHHHrpaAa, CeBacTonoAH,, TGhahch, EpeBaHa. KnuiHHeBa H MHOTHX APyTHX. Bce 3TH CpOp.MM dKdAeMHsecKOH paOoTbi noMoraioT HaM cpopMHpoBaTb yūeiKAeH HMX HHTepHaUHOHa-AHCTOB, npHBHBBTb HM HyBCTBa Apy»6bi HapoAOB — TBepAyio ocHOBy Bcex HauiHX okohoMimecKHx, KyAbTypHbix h HayHHMX AOCTHJKeHHH.

K. nOHIKYC, CeKpeTapb naprHHHoro koMHTera BHAbHioccKoro rocyHHBepcHTeTa hm. KancyKaca

PILIETINĖS BRANDOS MOKYKLA

jęiANDIEN negalime įsivaizduoti mūsų M aukštosios mokyk­ los be komjaunimo orga­ nizacijos. Ji, sujungdama didžiąją studentijos dalį, savo tikslais ir veikla įkū­ nija bręstančios intiligentijos interesus, siekia įdiegti kiekvienam jau­ nam žmogui mokslinę pa­ saulėžiūrą, suformuoti praktinės ir visuomeninės veiklos įgūdžius.

Vilniaus V. Kapsuko universiteto komjaunimo organizacija šiuo metu vienija apie 9,5 tūkstančio studentų bei jaunųjų dar­ buotojų. O jos susikūrimo pradžioje buvo nedidelė aktyvistų grupelė, būrys pažangiai nusiteikusių stu­ dentų, kurie, trokšdami šviesesnės, taikios atei­ ties, sunkiais pokario me­ tais negailėjo jėgų, atstatydami Tarybų Lietuvos sostinę Vilnių, nestokojo ištvermės pinmaisiais stu­ dijų metais.

Metai iš metų, didėjant jos populiarumui augo narių skaičius, jaunatviš­ ka komjaunuolių veikla tapo svaresnė universiteto gyvenime. Šiandien gali­ me drąsiai teigti, kad komjaunimo organizacijos įtaka jaučiama visuose mūsų aukštosios mokyklos veiklos baruose. Bet svar­ biausias uždavinys — pa­ skatinti studentiją1 akty­ viau įsijungti į mokymo procesą, kitaip sakant, siekti, kad universitetą baigtų geri specialistai, gerai išmanytų savo spe­ cialybės dalykus, mokėtų vadovauti kolektyvui. Šis uždavinys sprendžia­ mas įvairiausiomis formo­ mis.

Busimieji specialistai universitete praeina pilie­ tinės brandos mokyklą.

Tam turi reikšmės kom­ jaunimo organizacijoje vystomas idėjinis-politinis

auklėjamasis darbas. Ir toliau tobulinamas vado­ vavimas įvairiems ideolo­ ginio darbo barams, kon­ kretizuojamos veiklos sri­ tys. Svarbią vietą užima tarybinio patriotizmo ir proletarinio internaciona­ lizmo jausmų ugdymas kiekvienam studentui.

Bėga laikas, keičiasi in­ ternacionalinio auklėjimo formos. Jos tampa racio­ nalesnės, konkretesnės.

Plečiasi internacionalinio darbo organizatorių bū­ rys, jų įtaka komjaunimo organizacijoje didėja.

Mūsų karta gimė ir au­ go be karo. Tačiau kiekvienam komjaunuoliui, studentui brangūs tie žmo­ nės, kurie negailėjo jėgų, sveikatos ir gyvybės,, kaunantis, už tėviškės lai­ mę ir laisvę. Studentija gerbia revoliucines, kovi­ nes ir darbo šlovės tradi­ cijas, jas puoselėja kas­ dieniniu darbu, visuome­ nine veikla. Universiteto komjaunimo organizacijo­ je itin populiarus žygis tarybinės liaudies revo­ liucijos, kovų ir darbo šlovės vietomis. Išties pui­ kios šventės būna šio žy­ gio dalyvių sąskrydžiai, kuriuose vieningai nu­ skamba galingas jaunat­ viškas „ne" karui, kur pa­ smerkiami karo kurstyto­ jai. Toliau vystant sąjun­ ginį žygį, komjaunimo or­ ganizacijoje įdiegiamos naujos veiklos formos, iš­ plečiamos .visuomeninio darbo sritys. Praėjusiais metais atvėrė duris uni­ versiteto komjaunimo mu­ ziejus. Šių dienų aukštosios mokyklos komjaunimo or­ ganizacija neįsivaizduo­ jama be studentų statybi­

nių būrių. „Trečiajame se­ mestre" akivaizdžiai atsi­ spindi mokslo metų se­ mestrų pasiekimai. Praei­ dami organizacinio darbo iteraturi n i a i tautinę areną. Europos, mokyklą studentų būriuo­ šaltiniai nurodo, pasaulio čempionatų ir se, komjaunimo aktyvis­ kad jau pinmaisiais Olimpinių žaidynių daly­ tai perneša į vasaros ob­ viais ir prizininkais tapo Universiteto gyvavimo jektus tą nuotaiką ir gy­ A. Bagdonavičius, J. Kar­ venimišką patirtį, kuri su­ metais jaunimas užsiimi­ ia, C. Jucys, P. Liutkaitis, nėjo žaidimais, būta net sikaupė studijų metais.

E. Levickas, A. Vaupšas, Itin svarbūs patirties per­ tradicijų šioje srityje. Vė­ Z. Bareikytė, A. Juozaitis, imamumo prasme specia­ lesniais laikais studentams L. Travina, I. Miškinytė, buvo rekomenduojama lizuoti būriai, kurių reikš­ laisvalaikį praleisti gam­ V. Beselienė ir kt. mė kasmet auga, ir. musų Respublikinėje studen­ toje, užsiiminėti šokiais, nuomone, privalo domi­ tų spartakiadoje universi­ fechtavimu, žaidimais. nuoti ateityje. Neseniai XVIII—XIX amžiais hi­ teto studentai pastarai­ prabėgo vasara, per kurią mūsų auklėtiniai praėjo gienos, sveikatos ir kūno siais metais pastoviai už­ ima prizines vietas (pra­ darbinio grūdinimo etapą kultūros problemomis do­ laimima tik KKI), o 1976 mėjosi žymūs mokslinin ­ studentų būriuose, gamy­ metais tapome nugalėto­ nors palyginti dides ­ kai, binėse praktikose. Daug nuoširdžių rankų prisidė­ nis domėjimasis kūno kul­ jais. Daugelis universiteto dalyvauja res­ jo prie darbų remontuo­ tūra ir sportu Vilniaus ir komandų publikos čempionatuose. jant, puošiant senąjį uni­ Kauno universitetuose bu­ Daugkartinės respublikos versitetą. Toks studentijos vo tik paskutiniaisiais čempionės krepšininkės, aktyvumas vasaros metu prieškariniais metais.

Tačiau kūno kultūra ir orientacininkai, šachmati­ geriausias komjaunuoliš­ sportas, kaip sudėtinė stu­ ninkai. Aukštus rezulta­ kos iniciatyvos įrodymas. dentų komunistinio auk­ tus pasiekia tinklinio, sta­ Universiteto komjauni­ lėjimo dalis, tapo įmano­ lo teniso komandos, ran­ mo organizacijos veikla ma, tik atkūrus Tarybų kininkės, kai kurie leng­ — daugiaplanė. Kiekviena valdžią Lietuvoje. Uni­ vaatlečiai, plaukikai, irk­ sritis, konkretus darbas, versitete buvo įsteigta fi­ luotojai, šauliai. kiekvienas eilinis komjau­ zinio auklėjimo katedra, Visas šis darbas būtų nimo įpareigojimas sklan­ sporto ir turizmo klubai, neįmanomas be nuošir­ džiai derinasi komunisti­ kūno kultūros užsiėmimai daus mūsų gausaus dėsty­ nio auklėjimo sistemoje. I—II, vėliau III-IV kur­ tojų kolektyvo, visuome­ Vadovaujant partinei or­ suose, pradėti moksliniai ninio aktyvo, sporto en­ ganizacijai, nuolat deri­ tyrimai šioje srityje. tuziastų darbo. Dabartiniu nant veiklos planus su ku­ Kūno kultūra ir sportas metu katedroje dirba 46 ratoriais, dėstytojais, Vilniaus V. Kapsuko uni­ etatiniai dėstytojai. Tarp sprendžiamos įvairios versitete tapo masiniu jų mokslų kandidatai ir problemos, kurių komjau­ reiškiniu. Šiuo metu spor­ docentai, nusipelnę TSRS nimo organizacijoje yra ir to klubas „Mokslas" turi ir LTSR treneriai, nusipel­ bus gana daug. per 8000 narių, kurie pa­ nę sporto meistrai ir spor­ Mūsų komjaunimo or­ stoviai užsiiminėja fizi­ to meistrai. Tarp pirmau­ ganizacija sujungė į ga­ niais pratimais.

Savo jančių reikia pažymėti V. lingą branduolį didelę meistriškumą 24-riose Matulaitį, S. Kričalą, L. akademinio jaunimo dalį. sporto šakose kelia per Majo,rovą, S. Mečėjų, A. Visokeriopai skatindama 700 studentų. Fizkultūri- Sabeckį, E. Paškevičių, R. kiekvieną komjaunuolį nio komplekso „Pasiruo­ Budrį, E. Bodindorfą, M. darbuotis visuomeninės šęs darbui ir šalies gyny­ Jadzinskaitę, L. Gedminie­ veiklos baruose, meno bai" normas kasmet išlai­ nę, K. Ambraziejūtę, I. saviveikloje, sporte, siek­ ko 1500 studentų. Sporti­ Genevičienę. dama, kad kiekvienas nį atskyrį įsigyja arti Sportuojantys studen­ jaunas žmogus užimtų 3000. Vien sporto meistrų tai neblogai derina moks­ tvirtą poziciją gyvenime, normas įvykdo — 15—20, lą ir sportą. Šiandien mūsų organizacija stiprė­ o kandidatų j sporto svarbiam socialiniam reiš­ ja, toliau žengia įdiegda­ meistrus 30—35 studentai. kiniui — sportui didelį ma naujas veiklos formas.

Universiteto sportinin­ dėmesį skiria nemažai kai per palyginti trumpą universiteto pedagogų ir Henrikas RAMONAS istorinį periodą pasiekė tai labai palengvina stu­ LLKJS universiteto žymių laimėjimų respubli­ dentams mokymąsi derin­ komiteto sekretorius koje, šalyje, išėjo į tarp­ ti su įtemptomis treniruo-

Su „Mokslo " emblema

L

CTyflEH'IECKOE HAYMHOE OELUECTBO ri EHTEJbHOCTb ] Į BopcHTeTcKoro

yHH- C Toro BpeMemi cTa.io Tpacry- ,inųneii eacerojHo iipciBOjnTb

^eH'iecKoro nayiHoro o&HiecTBa SBJifleTca ojhhm H3 BaatHeHnnix 3BeHbeB b no^roroBKe coBpeMeHHoro cneųnajiHCTa, Koropuii mot 6h TBopnecKM npiiMeiMib Ha npaKTHKe HOBciinine jocthxeHH!i nayKH, tcxhhkh h kyjibrypH. PafioTaa b Hayihom Kpy®Ke, cry^em MoaceT xoponio no3HaK0MHTbca c MeTO^asui HaynHoro no3HaHmt, rnyčoKO h TBopnecKH ycBOHTb Heo6xo«HMbie 3HaHHa, oBJiaaeTb naHajibHMMH HaBbiKaiMH iiccaejoBaTe.TbcKoii pačoTbi. CoBpeMOHHaa fteaietibHOCTb ofimecTBa Hana.iacb b nocneBoeHHbiH nepitoj, kotja b B03pojKAeHH0M ynHBepCHTeie CHOBa Hanaancb cTyjhh. B 1945—46 yiefaoM rojy y®e 200 iciyjieHTOB paoorajio b 9 Hayiini>ix KpyacKax. 26—27 OKTaopa 1947 r. cocToaaacb nepBaa KOHtyepeHiįHa yHHBepcHTeTeKoro HayHHoro ofjntecTBa.

Ta«ne cTyjeHiecKHe HaynHbie KOHtpepeHitHH. Ec.th Ha nepBbix KOHiįe»peHumix 6bi jio nporaraHO TOJibKO no secKOJibKO jecaTkob joK-ia-joB, to Ha XXXI Kon<Depennnn b 3tom rojįy— oo.iee tuch’ih.

Kpotie 3thx TpajmtH0HHbix K0H$epeHUHii, b nocne^nee Bpesis nce niHpe npoBojarcH b yHHBepcHTCTe TenaTHne<cKHe KontpepeHiŲiH. H3 hhx c.iejyeT Ha3BaTb: «3jopoBbe CTyįįeHTOB», KOTopan b stom rojy npoBojįHTca b 10-8 pa3; «0xpaHa npHpojbi», «AivTya;ibHi>ie Bonpocbi aTen3Ma» h jp.

JynniHe H3 npo’iHTaHHbix Ha K0HįiepeHHHax jOMa^oB yaacTByioT na Bcecox)3HOM CMOTpe CTy,t&HtiecKHX naynhmx pafior, kotophh npoBOflHrca b tph arana: b ymBepcmere, pecnyfianKe h Coio3e.

B 1978/79 yneSHOM rojy H3 575 paSoT, npejcTaB.ieH-

Hbix

Ha pecnyoaHKaHCKMii 153 paGoibi npiinaaneata.iH CTyjeHTa.M yHHBepCHTeTa. Ohh 3aBoeBaaH 18 H3 47 Metanoli.

Mnoro HayHHbix jįok/uųob roTOBaT cTyfleHTbi k npoBo^anĮHMca BcecoiosHbiM kohKypcaii CTyaentiecKHX pačio t no oDutecTBeHHbiM įJhchhhjiBHaM h no BonpocaM hctoPhh BJIKCM h MtUKjynapojnoro MO.ToaeatHoro flBnacehhb.

Ha pecny6.iHKaHCK0M Ty.pe VII KOHKypca 63 pa6o™ CTyjeHTOB yHMBcpcHTeTa 6bi.'ih OTMeaeHH jffli.TOMaMn MHHHCTepcTBa Bbicmero h (cnemia.ibHoro cpe^Hero oopa30BaHna .Ihtobckom CCP. JyHiHHe HayHHbie paooTM cTyjenTOB nenaTaiorca b cfiopHHKe HayiiHbix cTyjenHecKiix pafioT, 2 tomo kotoporo yate onyojiUKOBaHbi h roTOBHTca k nenaTH 3-h.

KpoMė toto, cTyneHnecKHe pafioTbi nyo.iiiKyiOTca b HayHHbix acypHajiax. To.ibiųi b npoui.io.M yneŪHOM rojiy Hacmotp,

hih CTy^eHTbi aBjiaaHCb ąBTOpaMH M.IH COaBTOpaMH 53 HayHHbix cTarefi, onyB.itmoBaHHbix b nepnoflHKe. Jjjia Toro, HTošbi HaynHaa ^eaTeabHOCTb Oonte-cTBa 6bi.ia Sorane h npiiHOCH.ia ciyAeHTa.M K3K M03CHO oo.fbme nO.TB3H, B 0praHH3aiŲiH HayHHofi cTyneHHecKoB pafioth Kupono ncno.ib3yeTcn onbiT, HaKOTi.ienHbu'i .tpyriimh By3aMH CCCP h comiajTHCTH’ieCKHX cTpaH. He TO.THKO. „KaatflMfi (RaKy.TbTeT, ho npaKTHHecKH h KajKjbiii Hay’iHbtii KpyatOK 3aBmn ApytKecKHe cbh3h co cryjeHnecKHMH HayHHbiMH Kpyao KaMH 'C0OTBeTCTByiomKx cneHifa.TbHOCTeii h HayHHbiMii oontecTBaMH flpyrHX By30B. OcoSeHHo npoHHbi cbh3h c BbicmHMH niKOJiaMH coceflhhx pecnyfi.THK. Vate 20 bot peryaapHO npo<BO|jaTca cobnecTHbie cTy^emiecKue koh(RepeHiiHn MeflHitHHCKHx By30B npHoajiTHHCKHx pecnyfi.THK H Be.TOpyCCHH. B nocjiejįHHe roj(bi ocymecTBjiaeTea o6moh jeaeraIIHSMH H C By3aMH C0HH3JIHcTHaecKMx CTpaH: Kapaopa npaatcKoro, Hre.TtioHCKoro

temis.

Katedros, sporto klubo, komjaunimo ir profsąjun­ gos organizacijų iniciaty­ va organizuojama nema­ ža masinių renginių. Tai tarpfakultetinė spartakia­ da, I kursų spartakiada, bendrabučių varžybos, tu­ ristiniai žygiai ir festiva­ liai, krosai, masiniai fizkultūriniai renginiai ,,Nuo Gintarinės Baltijos iki Olimpinės Maskvos", ku­ rių metu susumuojami re­ zultatai, skelbiami fakul­ tetų nugalėtojai, renkami geriausi sportininkai.

Vyksta sportinė apžiūra tarp fakultetų.

Katedros dėstytojai dir­ ba mokslmi-tiriafną jį dar­ bą, padedantį gerinti'stu­ dentų fizinio lavinimo ir sportinių treniruočių 'pro­ cesą. Trys katedros darbai įtraukti į LTSR liaudies ūkio išvystymo X penk­ mečio planą.

Dalis buvusių Universi­ teto studentų pasiekė di­ delių laimėjimų mokslinė­ je, pedagoginėje ir orga­ nizacinėje veikloje ir šiandien sėkmingai dirba savo Alma Mater. Tai prorektoriai: J. Grigonis, A. Bikelis, B. Sudavičįus, P. Eigminais, medicinos,, fi­ zikos, ekonominės kiber­ netikos ir finansų fakulte­ tų dekanai S. Pavilonis, V. Kybartas, J. Mackevi­ čius ir daugelis kitų.

Visa tai rodo sistemin­ gą kūno kultūros, sporto ir turizmo augimą ir vys­ tymąsi universitete. Neat­ sitiktinai TSKP programo­ je iškelti uždaviniai, vis didesni dėmesį skirti fizi­ niam lavinimui, kūno kul­ tūrą ir sportą diegti į. kas­ dieninę žmonių buitį. Ir šioje srityje mes pasiekė­ me gerų rezultatų.

Vytautas BIMBA TSRS nusipelnęs treneris, Fizinio auklėjimo katedros vedėjas

•lenHc, B. CTaTynflBHHioc, E. Bujutac; $h3hkh—- II. Bnm>i;iKac, E. MoHTpHjiac, A. BaHAaaHTHc; xhmhkh — P. Bhiuomhpckhc, n. Byiųcyc;: ncTopHKH — M. lOnac, B. MepKHc; H3biK0Beflbi — II. HajieHHC, B. MaatiojiHC.; «eAhkh — E. KaTHuac, ■ A. IIpoHijKyc, n.

BHcoijKąc; ecTBecTBenHHKH — A. Mepkhc, lI. KyjaBa; skohomhe.Tbi — IT MaiiKHBH'noc, A. ninaeirKa; lopHcrbi — 1L IIeKpom»c, n. PacHMaBmnoc.

CjiaBHblH 400-.TeiHHH loftHaež yHHBepcHTeia ctvjeHiecKoe HayHnoe oftmecrbo BCTpenaeT c hojihoh roTOBHOCTbK) H Jįa.lbffle pa3BHBaTb HayHHbie ckjiohhoctk cTyjeHTOB, aKTHBHo ynacTBOparb b noflroTOBKe KBajiHflmUHp0BaHHbIX MOJIOŽIbU ciieTaB.TtiiOTCH b KaHecrBe npe- nna.iHCTOB. no.iaBaTe.Teii iuih HanpaB.ia- Uoli. nHTpac HIILIERKHC. toTca b acnHpaHTypy.

He HayuHbiž pyKOBojHTe.ib CHO’ ojhh npeno^aBaTejib yHHBepcnreTa Hanaa cboso HaJubiliejinio numerio ru­ yaiiyio pafioTy b CTyneHHe- siško puslapio redaktorius c.kom HaynHOM OfintecTBe. doc. P. Ivinskis, angliško doc. D. Tekorienė, nepBbie uiarn b Hayite cjie- — .TaJIH hmchho 3^ecb ihhpoko prancūziško doc. I. Goluii3BecTHbie cefinac ynenbie: benko, vokiško — doc.

MareMaTHKn — Bp. TpiirH- V. Balaišis.

KpaiKOBCKoro, rpefi$CBajib;įckoto, HeGpeųeHCKoro, BpaTMcaaBCKoro yHHBepcHTeTOB. 3a 30 aeT AeaTeabHocTM 06nĮecTBa H3MeHaaHcb h pa3BHBa.THCb (pop.Mbi opraHH3aiĮHH HayHHOH pafroTbi CTyįįeHTOB, COBCpnieHCTBOBaaacb ero crpyKTypa, pacinnpajiHCb rpaHHHH ero neaTeJtbHOCTH. KpOMe TpajtHĘH0HHbix HayHHbix CTyaeHHeckhx KpyatKOB BejyTca ceMKHapH, patfoTaeT ocnoBaHHaa Ha xo3pacHeTHbix Hanajiax CTyjįeHHecKaa nay’iHOHCcneAOBaTe.tbCKaa nafiopa<ropHa na įakyabTeTe skoH0MHKH npOMbimaeHHOCTH. Bo BpeMS HpefiblBaHHH B OSigecTBe BbiaBnaKrrcn CK.10HH0CTH CTyjeHTOB K Haynuofi pakorė; nosTOMy Hančojiee cnocofabie H3 hhx oc-

232000 — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Unlversitelo g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 617920, ketvirtadieniais spaustuvėje — 610444. Rinko LKP CK ir „Vaizdo" spaustuvės, spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko.

Laikraštis išeina penktadieniais.

«Tapn6nHHC cTyAeirracs («CoBeTCKHŪ cryAeHT»). OpraH napTKOMa, peKTopaTa, KOMirreTa AAKCM, MecTKOMa n npotpKOMa opAenoE TpyAonoro KpacHoro 3uaMeHn n Apy^ŪM HapoAOB BiiAtmoccKoro yHHBepcHTCTa hm. BHHųaca Kancyxaca Aht. CCP. Ha ahtobckom sniJKe.

Tiražas 4757 Užs. Nr. 2279 LV 08691

REDAKTORĖ A. NUGARAHt