V/SŲ SALfŲ PROLETARAI, VIENYK/TESI
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
r_ 7= (cm ’ 1
I |
M- SPALIO MĖN. 4 D. TREČIADIENIS
I |
Kaina 2 kap. EINA NUO 1950 METŲ.
PIRMAEILĖ PAREIGA-MOKYTIS! Naujus mokslo metus šie met pradėjome po reikšmin go įvykio — po TSKP CK nutarimo „Dėl priemonių dar labiau išvystyti visuomenės mokslams ir pakelti jų vaid meniui komunizmo statyboje". Naujas TSKP CK nutarimas įtikinamai parodo, kad liau dies ūkiui reikia aukštos ko kybės ir kvalifikacijos kad rų, visų pirma, apsiginklavisių marksistine-leninine teori ja. Todėl ypatingas dėmesys turi, būti kreipiamas TSKP istorijos, politinės ekonomijos, marksistinės-lenininės filosofi jos studijoms. Norėtųsi at kreipti mūsų studentų, visuo meninių organizacijų dėmesį į tai, kad studentų pažangumas iš šių disciplinų dar žemas, o kai kuriose grupėse visiškai blogas. Pvz., pavasario sesijo je dabartinio antro kurso materialinio-techninio aprūpi nimo ekonomikos specialybės studentai politinę ekonomijų išlaikė tik vidurkiu 2,9, dar bo ekonomikos specialybės I
E. doc. p. A. MERCAITIS Ekonomikos fakulteto prodekanas
gr. studentai — 2,7, finansų, kredito II gr. ir buhalterinės apskaitos II gr. studentai — 2,8. O jei prisiminsime, kad ekonomistams politinė ekono mija yra pagrindas, tai pagrįs tai galima abejoti, ar sios grupės ir ateityje sugebės rimtai studijuoti. Daugiametė praktika rodo, jog studentai, silpnai įsisavinę politinę eko nomiją, neišlaiko ir valstybi nių egzaminų. Taip, pvz., pa vasarį valstybinius egzaminus laikė 422 studentai, o išlaikė tik 346. Iš 76 studentų, neiš laikiusių valstybinių egzami nų, 30 kaip tik gavo dvejetus iš politinės ekonomijos. Tai turėtų būti rimta pamoka mū sų pirmųjų kursų studentams. Šiais metais fakultetas pa sipildė nemažu būriu — 360 studentų. Dabar fakultete jau turime 3000 studentų. Aišku, kad šiomis sąlygomis ypač
Pusės tūkstantio studentų būrys iš Lietuvos plušėjo šie met krašte, kuris lyq magnetas traukia jaunas širdis. To didžiulio būrio tarpe — 56 Vilniaus Valstybinio V. Kapsu ko universiteto atstovai. Jie dirbo Kokčetavo srities Volodarovkos miestelio statybose. Vienai iš keturių brigadų vadovavo būsimasis ekono mistas A. Gavutis. Antroji vi eta soclenktynėse — štai Jo vadovaujamos brigados nuoši rdaus darbo rezultatas. Už gerą darbą A. Bertašius ir A. Vasiljevas buvo apdovanoti srities komjaunimo komiteto Garbės raštais. „T. S.“ koresp.
padidėja grupių aktyvo, visų komjaunuolių atsakomybė už grupės mokymąsi, akademinę drausmę ir pan. Dekanatui ar komjaunimo biurui jau sunku ■ sukontroliuoti visus studentus ir todėl pačiose grupėse rei kia žymiai geriau pasekti at skirų studentų mokymąsi, jų elgesį. Grupės kolektyve geriausiai pažįsta vieni kitus, ir nuo grupės narių principingumo nemažai priklauso bendras grupės mokymosi lygis. Jei grupėse būtų sudaryta nepa kantumo atmosfera skolinin kams, tai fakultete nebūtų to kių liūdnų reiškinių, kaip stu dentu šalinimas iš Universite to dėl nepažangumo. Vien praėjusiais mokslo metais iš pirmo kurso už nepažangumą pašalinta — 22, iš II kurso — 14, iš III — 2, iš IV kurso — 1 studentas. Tai nemažas skaičius. Dekanatas ilgai ne sitaikstys su tais, kurie neno ri mokytis, o tik užima vietą. Kiekvieno studento paruoši mui valstybė išleidžia nema žas lėšas ir reikia, kad jos duotų kuo didžiausią efektą. Pradėję naujuosius moks lo metus, sukoncentruokime savo dėmesį į tai, kaip kiek vienas studentas vykdo savo pirmaeilę pareigą — gerai mokytis.
AM/WVWVWWWWWV\/\/VWW\/VWWW\/VV\A/WWVWW\/WW^WWW\/W^
veikalas
Tarybų valdžios penkiasdešimtmečio proga mūsų Universiteto mokslininkai parengė ir išleido mokslinį darbą „Vilniaus universitetas" (Vilniaus universitetas, V., „Mintis", 1966). Prieš dešimt metų tokiu pačiu pa vadinimu irgi buvo išleistas veikalas, kurį dabartinis pralenkė apimtimi daugiau negu tris kartus ir žymiai viršijo moksliniu lygiu. Vos išėjęs iš spaudos, šis vei kalas jau patraukė skaitytojų dėmesį ir susilaukė pa lankių atsiliepimų: puikiai parengtas ir išleistas stam bus mokslinis darbas, pirmą kartą iš marksistinių po zicijų plačiai ir išsamiai nušviečia Vilniaus universite to istoriją. Knyga prasideda Renesanso epochos apžvalga. Nuo-
dugniai nušviesta XV a. pirmosios pusės Lietuvos vi daus padėtis, išanalizuotos sąlygos, nulėmusios Vil niaus akademijos arba Universiteto įsteigimą. Ir toliau palaipsniui rutuliojama sudėtinga ir paini vienos iš se niausių Europos mokslo šventovių istorija. Sis kapitalinis darbas bus naudingas Universiteto praeitimi besidominčiam studentui, parankinė knyga dėstytojui ir informacijos šaltinis turistui bei eiliniam mūsų skaitytojui. Knyga prieinama broliškųjų tarybi nių respublikų ir užsienio šalių skaitytojams, nes yra reziumė rusų ir anglų kalbomis. Sis darbas, be abejo, susilauks dėmesio užsienio šalyse, todėl reziumė ver tėjo duoti dar viena užsienio (kad ir vokiečių) kalba (rusų k. tekste, 286 p., įsibrovė klaida: vietoj XVII a. nurodytas XVI a.). Originalus meninis knygos apipavidalinimas ir iliust racijos išryškina veikale turinį (pvz., juodas puslapis prie skyriaus apie hitlerinės okupacijos laikotarpį). Su maniai parinktos nuotraukos, gera spalvotų nuotraukų kokybė. Veikalo vertę didina ir tuo pačiu lengvina juo nau dotis knygos pabaigoje esantys priedai: rektorių sąra šas, pavardžių rodyklė, 111 pozicijų bibliografija ir daugybė šaltinių teksto išnašose, Yra ir ne taip gerai nusisekusių skyrių, kai kurie klausimai nepakankamai nušviesti, o atskiri teiginiai ginčytini, Skyriuje apie imperatoriškąjį Vilniaus umversitetą mažoka dėmesio skirta filomatų-filaretų veik lai, jos narių tolimesniam likimui po Universiteto už darymo. Reikėjo paminėti J. Kovalevskio bei J. Senkovskio mokslinio darbo reikšmę, nes J. Kovalevskio sudarytas žodynas susilaukė pakartotines laidos ir po antrojo pasaulinio karo. Minint I. Domeiką, vertėjo priminti ir A. Mickevičiaus pedagoginę-visuomeninę veiklą, bent jo slavų literatūros paskaitas Kolei de Frans universitete. Vos užsimenama ir apie filomatųfilaretų ryšius su dekabri tais, neišryškinta internacio nalinė tautų kova prieš caro patvaldystę. Mažokai vietos skirta Universiteto astronomijos ob servatorijai, vos paminėtas talentingas jos darbuotojas M. Gusevas. Rimta spraga, kad neužsiminta apie veik lą Medicinos draugijos, kuri nemaža nuveikė ir po Universiteto uždarymo, o bibliografijos sąraše nenu rodytas apie šią draugiją V. Zagorskio parašytas vei-
kalas „Imperatorskoje Vilenskoje Medicinskoje obščestvo. 1805- 1895." Vilna, 1896. Kalbant apie Vilniaus Medicinos-chirurgijos ir Dvasi nę akademijas, nurodoma, kada pirmąją uždarė, o antrąją iškėlė į Peterburgą. Bet ir Medicinos-chirur gijos akademiją iškėlė į Kijevą ir jinai tapo Kijevo universiteto Medicinos fakultetu. Analizuojant Universiteto rūmuose veikusių (po jo uždarymo) švietimo Įstaigų-gimnazijų, mokytojų insti tuto darbą, praleista Peterburgo meno akademijos glo botinė, nuo 1866 m. šiuose rūmuose veikusi ir pagar sėjusi piešimo mokykla. Nepaminėti ir šioms įstaigoms carizmo nubrėžti uždaviniai. Jeigu jos davė priešingų rezultatų, nutolo arba nepilnai įvykdė reakcinius už davinius, tai čia pažangiosios rusų inteligentijos, o ne carinės valdžios nuopelnas. Iki galo neįvykdytas ir pagirtinas sumanymas atskiru skyreliu nušviesti Universiteto rūmų istoriją, Daug kur kalbama bendrais teiginiais, nenurodoma net ir žlnomos salių pastatymo ar dekoravimo datos, nepami nėti Klasikinės filologijos katedros užimami rūmai, nei kituose kvartaluose esantys Universiteto pastatai, ku rių istorija šiandieninei visuomenei yra nežinoma. Trumpai minima Universiteto spaustuvė, tik jos įstei gimas ir piimieji leidiniai, visiškai praleista kitos senojo Universiteto švietimo ir pagalbinės įstaigos. Nepilnai nušviesta Universiteto bibliotekos praeitis ir šiandieninė jos veikla. Nesuprantama, kodėl pra leistas faktas, kad 1919 m. iš V. Lenino vardo agita cinio traukinio buvo gauta literatūros. Kalbant apie bibliotekos fondus, su pasididžiavimu teigiama, kad kažkada ateityje ji turės 2,5 milijono tomų, kai tuo tarpu jau dabar yra virš 2,4 milijono knygų. Nežinia kodėl praleistas ir 1970 m. įvyksiantis bibliotekos 400-ųjų metų jubiliejus, nors apie Universiteto jubi liejų jau užsimenama. Šios pastabos nepretenduoja Į išsamią „Vilniaus uni versiteto" analizę. Didelės apimties mokslinis darbas reikalauja ir gilesnio nagrinėjimo, ko negalima pada ryti trumpu laiku. Baigiant norėtųsi pridurti, kad apie šią knygą bus daug rašoma It kalbama, nes tai vei kalas, kuris vertas dėmesio. Vytautas BOGUŠIS
Universiteto moksl. bibliotekos vyr. bibliografas
VVU Gamtos fakulteto IV kurso studentai — busimieji hidrologai — įdomiai pralei do vasarą: jie atliko prakti ką prie puikiųjų Šventosios krantų Anykščių rajone, prte pratekantis senelio Nemuno netoli Mer vandens kiekis, kinės, lankėsi mokslinėse upės skersplotį per laiko vie norint atlikti įstaigose Leningrade ir Val- netą). Tačiau dajuje, grožėjosi Krymu, pagrindinį darbą, tenka ne maža ir pridėtinių darbų. Kaukazu, Volgos žemupiu. Padarome upės atkarpos Žemiau pateikiami IV kur so studento Kęstučio TURO- akinę nuotrauką. Surandame tinkamą vietą vandens mata NIO vasaros įspūdžiai. vimo postui, hidropiūviui. Kad mūsų darbas ‘ butų 1. PO GIMTĄJĮ KRAŠTĄ moksliškai vertingas, t. y. Vasaros laukia visi, bet galimas palyginti su kitais ____ ypač mums, busimiesiems tokio pobūdžio darbais, pasta hidrologams, ji daug įdomy tome reperį. O kad žinotume bių žadėjo. Todėl labiau, ne absoliutų jo aukštį, išniveliuogu kiti, nekantravome, kada jame trasą nuo valstybinės prasidės trečiasis mūsų se aukščių sistemos reperio li mestras — praktika. Prasi gi musų įsteigtojo. Padarome dės naujas žinių, įgytų audi menzulinę nuotrauką, išma torijose, pagilinimo ir įsisavi tuojame skersinius upės gy nimo būdas. lius, plotį. Egzaminai išlaikyti. Smagu, Mūsų tiriamojoje atkarpoje kad visa mažytė mūsų 9 hid didžiausias Šventosios gylis rologų grupė baigė trečiąjį buvo 210 cm. Vandens debi kursą be „nuodėmių“. tas — 13,8 m3/sek. Išvažiuojam. Lyja, bet tai Laisvalaikiu gaudėme žuvį. nė trupučio negadina puikios Ypač „agresyvūs44 buvo kil nuotaikos. Mašinos priekyje bukai. Daug jų sugavo aist plaka vėliava. Ta pati, kurią ringiausi meškeriotojai Tadas išsikovojome fakultete kaip su Albertu. turistiškiausia grupė. Va Pabaigai — atsisveikinimo žiuojame į garsųjį Aukštaiti laužas ir tradicinis hidrotosjos kraštą, prie mūsų rašy tas (kiekvienas išgeria PO tojų ir poetų apdainuotosios pilną puodelį Šventosios tyŠventosios. riausio vandenėlio). šilePuntukas, Anykščių ... _______ ______ Jau lis. .. Visi čia______ buvome ŽEMIAU MERKINĖS... anksčiau. Bet dar kartą ap Respublikos upių tėvas Ne žiūrime tas vietas, kurios bu munas pasitiko mus išdidus, vo brangios Baranauskui, Bi ramiai nešdamas vandenis į liūnui, Vienuoliui. Kuršių marias. Pravažiuojame Anykščius. Gražūs Nemuno krantai. O Mašina veža Svėdasų linkui. čia, žemiau Merkinės, tiesiog Netoli Mickūnų kaimo, kur pasakiški... plentą kerta Šventosios van Nemune, pasiraitęs kfelnes, denys, sukame į mišką. Pu gylio ar debito neišmatuosi, šyne išauga mūsų palapinių todėl darbus atlikome iš mo miestelis. torinės valties, kurią pavadi nome Lietuvos hidrologijos ir ant Šventosios... hidrometrijos mokslo pradi Trumpai pasitarę, susi- ninko Stepono Kolupailos skirstome į 2 brigadas. Pa vardu. grindinis darbas — įsteigti Nemune vandens tėkmės buvo apie 2 — 1,5 vandens matavimo postą, iš geitis matuoti vandens debitą (tai m/sek., gylis iki 4 metrų. O
HIDROLOGINĖ PRAKTIKA kiek žuvies! Ūsoriai tik ir laukia, kada užmesi dugninę su skaniu buželiu (taip vieti niai gyventojai vadina dumb le gyvenančius vabzdžius). Net 1,5 kg starkis susigundė pasmalyžiauti. Visi džfaugėmės Alberto laimikiu. Dvi savaitės greit prabėga. Paliekam ūsorius, starkius, bebrus (kurių čia nemaža), eilė puikius dzukus. Atėjo tolimesnei kelionei.
2. LENINGRADE. . . šaLeningradas — mūsų lies mokslininkų hidrologų pagrindinis centras. Čia ir Valstybinis hidrologijos insti tutas — būsimųjų hidrologų Le- pagrindinė kalvė. Prie Le yra ningrado, Zelenogorske, vaginių stambiausia šalyje v: balų procesų laboratorija,, stotis. Hidrologijos institute mus supažindino su instituto dar bu, pagrindinėmis mokslo problemomis. Dėmesio cent re — kova su vandens už teršimu, vaginiai upių proce sai, gėlo vandens problema, balų sausinimo ir drėkinimo darbai. Institute apžiūrėjome ap valų taravimo baseiną, neš menų tyrimo laboratoriją. Žymiausias tarybinis hid rometrinių prietaisų konst ruktorius technikos mokslų kandidatas A. Burcevas pa rodė naujausius hidrometri nius malūnėlius vandens greičiams matuoti. Zelenogorsko mokslinėje laboratorijoje pamatėme, kaip atliekami Angaros upės va gos tiriamieji darbai. Dide liame paviljone (100 m ilgio Ir 40 m pločio) padarytas Angaros upės 50 km atkar pos tikslus maketas maste lyje 1:2000. Paleidus vande-
>C/2 • 03
C/3 • 03
C/3
KP" NUOTRAUKOJE: Nina SUKOVA (kairėje) ir Liuda SUKELOIC darbo metu.
Saugotis mergaičių rankų?l Taip. Ninai
1967 m. spalio mėn. 4 d.
TARYBINIS STUDENTAS
2 psl.
Sukovai
—
20
metų, jos draugei Liudmi lai Sukelolc — 17.
1966
m. jos abi įstojo į Ekono mikos fakulteto pramonės planavimo specialybės I kursą. Jos labai panašios vie na į kitą. Abiejų „auksi nes" charakteristikos: cha rakteristikoje, patvirtinto je Autobusų parko vir šininko, komjaunimo ko miteto ir VLKJS Vilniaus m. Lenino rajono komiteto sekretorių, juodu ant bal to parašyta, jog visi įsi tikinę, kad Nina, kur ji bedirbtų, kur besimokytų, pateisins garbingą leninie čio vardą ir visada bus pirmose komjaunimo gre tose; charakteristikoje, ku rią Liudmilai išdavė Juodšilės vidurinė mokykla, mergaičiukė — klasės se niūnė, drausminga, drau gų tarpe turi autoritetą. Stojamuosiuose egzami nuose abi parašė po gra žu rašinėlį „KAS PUOŠIA ŽMOGŲ". Skaitai ir gal voji — kokios mielos mer gaitės, net Čechovo cita-
tą vieną apytiksliai žino. .. Žodžiu, paminkliniai vaikeliai atėjo į VVU. Ir štai gražiosios drau gės vieną gražią vasaros dieną atėjo j marksizmoleninizmo kabineto skai tyklą. Pagirgždino kėdes, pamirkčiojo akutėm, ir — nebėr kelių dešimčių E. Bregelio knygos „Političeskaja ekonomija kapitalizma" puslapių. Knyga naujytėlaitė, dar spaustu vės dažais tebekvepianti. Ir vėl mirkčioja. Atvertė vadovėlį „Ekonomičeskaistorija zarubežnych stran". Apsidairė. Nepa stebimai „iščirškino" vėl kelias dešimtis puslapių. Ir vėl mirkčioja. Tik vy resnieji draugdi — čiupt už rankyčių. O jos: „Ką jūs, ko čia kimbat, taip buvo, mes nieko neži nom. .." Ir iškaukšėjo į politinės ekonomijos eg zaminą su vogtais puslapiais. Bet atėjo diena, kai reikėjo prisipažinti, Teisybė kaip yla iš maišo išlindo, Kasdien į marksizmo-
leninizmo kabineto skai tyklą ateina 250—300 lan kytojų. Tokių knygų — vos po 13 egzempliorių. Visiems reikia. Keletą knygų kabineto darbuoto jai patys nupirko iš kny gyno. Sunku buvo gauti. Nina Sukova — laputė meilutė, tyliai varsčiojo Rektorato duris, audė ir ataudė liežuvėliu. Aptilo audra. O atėjusi į kabi netą, mergina darbuoto jams vos akių neišdraskė: „Tik pamanykit, ką aš blogo padariau (I), ne už tokius dalykus iš Univer siteto šalina, jei norit ži not! Yra grupė, kolekty vas — jie tokiais reika lais užsiiminėja". Praėjo viena diena. Į kabinetą Nina atnešė dar keliasdešimt puslapių: „Prašau, čia aš anksčiau buvau išplėšusi, pasiim kit". Gal prabilo jos są žinė, gal grupės draugai privertė — sunku pasaky ti... Padėjome daugtaškį, taš ko — negalima. Ypač kai kalbame apie knygų plėšytojus. Jie labai gajūs. Saugokitės jų!
nį, stebima jo veikla, van dens ardomasis darbas, grei čių keitimasis ir kt. Baikalas — stambiausia gėTo vandens saugykla pa saulyje, tačiau jo skaidriuo sius vandenis jau teršia keli chemijos kombinatai. Numa tyta jų ir daugiau pastatyti. Ar spės ežeras apsivalyti nuo atliekų? Ar nebus už terštas vanduo, ar nežus omulis ir kita Baikalo žuvis? Tai labai domina hidrologus. Bet stebint Baikalą, sunku padaryti teisingas išvadas at eičiai. Todėl laboratorijoje padarytas Baikalo maketas 1:10.000. Čia mokslininkai at spės Baikalo ateitį ir pasi stengs padaryti viską, kad butų išvengta liūdnų pasek mių. balų stotyje mus supažin dino su tyrinėjimo objektu ir prietaisais. Tokių stočių Ta rybų Sąjungoje kol kas yra nedaug, bet jų tinklas plėsis. Tokia stotis bus įsteigta ir Lietuvoje. Balų stotyje stebimi užpelkėjimo procesai, vandens cir kuliacija durpiniame sluoks nyje, saulės ir šilumos povei kis pelkei. Leningrade apžiūrėjome ir kai kurias įžymybes. Buvom zoologijos ir kalnų muziejuo se, Ermitaže, ųrožėjomės Petrodvoreco fontanais, Pet ropavlovsko tvirtove.
... IR VALDAJUJE Valdajuje yra stambiausia Sąjungoje kompleksinio tyri mo hidrologinė laboratorija. Kad geriau susipažinus su stebėjimais ir patiems juos atlikus, praktiką praeiname atskiromis temomis. Nuodug niai susipažįstame su van dens garavimo iš žemės pa viršiaus ir dirvožemio tyri mais. Aikštelėse įstatyti įvai rių rūšių garintuvai. Nemaža užsienietiškų. Atliekant ste bėjimus, daromi palyginimai, kurios valstybės geriausi prietaisai. Labai susidomėjo me unikaliu garintuvu. Jo plotas 5 m?. Eidamas kviečių lauku net nepastebėsi, kad čia įrengtas toks prietaisas. Tik lauko pakraštyje nedide lės durys į rūsį. Visas prie taiso mechanizmas po žeme. Prietaisas vadinamas hidrau liniu garintuvu, jo svoris 42 tonos. Stebėjimai atliekami svėrimo būdu. Sveria kas 5 dienas. Svorių skirtumas mums parodo, kiek vandens išgaravo per penkias dienas. Reikia pažymėti, kad ’ sveriama hidrostatiniu budu ir rezultatai gaunami labai tikslūs. Susipažinome su nuotėkio lietma tyrimu, apžiūrėjomej čių paligoną, atlikome įvai rius stebėjimus, juos patys apdorojome. Valdajus yra rajono cent ras, įsikūręs ant puikaus to paties pavadinimo ežero kranto. Gražios Valdajaus apylinkės. Kadangi per ValdaJų eina plentas „Leningradas — Maskva“, sekmadienį bu vome nuvažiavę į Novgorodą, prie llmenio ežero. Novgo rodas senas miestas, kažkuo primenantis mūsų stžstinę, daug žalumos, švarus. Turi daug architektūros pamink lų. Pirmoji praktikos dalis baiqta. Grįžtame į Vilnių. Iš ten patrauksime į pietus. (B. D.)
■<
almA mat**
isvoaisos
— 5—
Universiteto visuomeninės organizacijos organizuoja platų darbą ir už mokymo ribų: įvairias politinio-idėjinio ir kultūrinio-masinio darbo priemones, paramą liaudies ūkiui. Jų iniciatyva plačiai išsivystė studentų meninė saviveikla ir sportas. LTSR nusipelnęs Univer siteto studentų dainų ir šokių ansamblis žinomas ne tik daugelyje mūsų šalies miestų, bet ir liaudies demokra tijos šalyse. Universiteto sportininkai ne kartą gynė ne tik Universiteto, bet ir respublikos garbę sąjungi nė^ varžybose, turėjo, nemaža tarptautinių susitikimų. Fizikos moksluose išsivystė dvi pagrindinės kryptys. Pirmoji — puslaidininkių elektionika. Šios problema tikos pradininku buvo LTSR MA akademikas prof. P. Brazdžiūnas. Dabai šias problemas sprendžia pus laidininkių katedra ir probleminė laboratorija, kurioje dirba fizikai, chemikai ir matematikai. Šiems darbams dabar vadovauja doc. J. Viščakas. Antra fizikos problema yra atomų ir molekulių spekt roskopija ir jos panaudojimas medžiagų tyrinėjimui. Šią problemą sprendžia Teorinės fizikos bei Bendro sios fizikos ir spektroskopijos katedros. Problemai va dovauja LTSR MA akademikas prof. dr. A. Jucys, sukūręs originalią teorinės fizikos mokyklą. Kartu su kitais autoriais parucšta jo knyga „Judėjimo kiekio momento matematinis aparatas" išėjo rusų ir angių kalbomis. Universitete, vadovaujama LTSR MA akademiko prof. dr. J. Kubiliaus, susikūrė tikimybių ir skaičių teorijos mokykla, kuri plečia savo veiklą fizikos, tech nikos, biologijos bei lingvistikos srityse. J. Kubiliaus veikalas „Tikimybių metodai skaičių teorijoje“ išvers tas ir išleistas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Univer sitete dirba ir kiti žymūs matematikai, kaip prof. Z. Žemaitis, doc. K. Grincevičius, doc. A. Naftalevičius ir kt. Paleidus elektroninę skaičiavimo mašiną „Minsk-14“, dar labiau išsiplėtė galimybės taikyti ma tematiką įvairioms liaudies ūkio sritims. Astronomai, vadovaujami LTSR MA nario-korespondento prof. dr. P. Slavėno, tyrinėja žvaigždžių siste mos struktūras, ju kilmę ir vystymąsi. Chemikų dėmesys sukoncentruotas į elektroninio metalų nusėsdinimo, elementų mikrokiekių nustatymo, radiochemijos ir polimerų biologiškai aktyvių medžia gų sintezės problemas.. Šioje srityje ilgą laiką dirbo LTSR MA prezidentas prof. dr. J. Matulis, į ją gili nasi prof. K. Daukšas ir kt. Geologai kartu su geografais tyrinėja žemės struk tūrą ir vystymąsi, Tarybų Lietuvos ir Pabaltijo geo logines struktūras, jų susidarymo dėsningumus. Gam tos fakultete dirbo ir dirba tokie žymūs mokslininkai, kaip LTSR MA nariai-koresponaentai prof. dr. A. Min kevičius ir prof. dr. J. Dagys, prof. dr. T. Ivanaus kas, prof. dr. P. Snarskis, prof. S. Jankauskas, prof. dr. J. Dalinkevičius, prof. M Kaveckas, LTSR MA aka demikas prof. dr. K. Bieliukas, prof. K. Sleževičius, dr. B. Styra ir kt. Medikai terapeutai tyrinėja hipertoninės ligos, aterosklerozės ir karūnarinio trūkumo problemas. Viena chirurgų grupė tyrinėja virškinimo organų fiziologi jos ir patologijos problemą, kita grupė — širdies ir kraujagyslių chirurgijos problemas. Susikūrė origina li virškinimo organų chirurgijos mokykla, vadovauja ma prof. dr. P. Norkūno. Fakultete dirbo ir dirba tokie žymūs mokslininkai, kaip LTSR MA akademikas prof. S. Banaitis, LTSR MA narys — korespondentas prof. J. Kairiūkštis, prof. dr. Laucevičius, prof. dr. A. Mar cinkevičius, prof. dr. M. Marcinkevičius ir kt.
Ekonomistų ataskaitiniame Ekonomistų fakultetas tiek nės planavimo spec. IV k.) studentų, tiek komjaunuolių. gana teisingai kalbėjo apie skaičiumi gausiausias Univer komjaunimo darbą grupėse: sitete. Praėjusį sekmadienį grupių sekretoriai nesugeba Aktų salėje įvykusiame šio sukurti aktyvios komjaunimo fakulteto komjaunimo orga organizacijos, nepajėgia net nizacijos ataskaitiniame-rinki- susirinkimų pravesti. miniame susirinkime 300 su Kritika teisinga. Bet ką da viršum delegatų aptarė kom ryti, kad padėtis pasikeistų, ji pati nežinanti. Tą patį klau jaunimo grupių darbą. VVU komjaunimo komiteto simą savo kalboje palietė sekretoriaus P. Vaitkevičiaus komjaunuoliai G. Medzevižodžiais tariant, Ekonomikos čius, A. Vasiljevas ir kili. Vi fakulteto komjaunimo organi si gerai supranta, kad nuo zacija per metus neatpažįsta komjaunimo grupių darbo mai pasikeitė ir dabar laiko daug priklauso ir visos orga ma viena iš geriausių Univer nizacijos darbas. Bet kritikuo sitete. Tai, žinoma, puiku. Bet ti bene lengviausia, o patarti, norisi stabtelėti prie pačių pasiūlyti... sunkiau, todėl komjaunuolių minčių. apie tai ir nepagalvoja. Ap Visi pasisakiusieji iškėlė lamai, konferencijos metu pa tiek blogąsias, tiek gerąsias sigedau konkretumo. Mano organizacijos veiklos puses. nuomone, jo trūko ir ataskai Daugiau buvo kalbos apie trū tiniame EF komjaunimo orga kumus. Tik niekas nepareiš nizacijos sekretoriaus V. Šokė savo nuomonės, kaip dirb- pio pranešime, daugelio pasi ti, kokiu keliu eiti, kad tuos sakiusiųjų kalbose. Krito į trūkumus pašalinus, kad šiais akis tas faktas, kad fakulteto mokslo metais klaidos nesi- sekretorius savo ataskaitos kartotų. •£. Stipinaitė (pramo- metu nepaminėjo nė vienos
komjaunimo grupės ir tik vieną ar du komjaunuolius. Kalbant fakulteto prodekanui A. Merčaičiui, VVU kom jaunimo organizacijos sekre toriui P. Vaitkevičiui, fakul teto komjaunimo komiteto na rei M. Kanapienytei, saleje iškart kildavo tai sujudimas, tai įsiviešpataudavo visiška tyla. Vadinasi, jų pasisakymai salę jaudino ir domino. Šitie žmonės nepašykštėjo konkre čių faktų. EF komjaunimo organizaci ja didelė ir veikli. Sutinku su tuo, bet norisi, kad nebūtų pamiršti tie žmonės, kurie komjaunimo organizacijai pa dėjo sustiprėti. „Nepamirški me žmonių, kurie atsiduoda visa širdim komjaunimui“, — pasakė konferencijoje dalyva vusi miesto komjaunimo orga nizacijos sekretorė A. Mocku tė. Konferencijoje išrinkti de legatai į spalio 22 d. įvyk siančią Universiteto komjau nimo konferenciją. Reikia ti kėtis, kad į ją ateis žmones su konkrečiai* pasiūlymais. j.
kaCinauskattE
1967 m. spalio mėn. 4 d.
Bronius KAŠELIONIS
Rymo kryžkelėj Saitas akmuo, Paruqėm žydi pienės geltonos. Grįžta motina, grįžta namo Padūmavusiu tėviškės kloniu.
Melsvą ugnį vakarės žvaigždės Kas be musų tenai pasitinka? Kuo vanduo šitą naktį žydės, Kas užmes rausvą vakaro tinklą?
Kur mane pirmąsyk sutikai, Jau seniai tie kelužiai suarta. Gęsta vakaras. Miško vaikai Dar prisimena ežero vardą.
Miško skardis, žiūri akys mėlynos. Brenda laimė per miškus basa. Tarp kamienų vakaro saulėlydis. Kaip žvakelių tirpstanti šviesa.
Verpia pušys ilgesingą nerimą. Tas ošimas giriom nulinguos. Gal ir tu, taip mylimas gyvenime, —
DZŪKIJA *** žilus miškus apkrito žilos raudos. Užmigo saulė ežero dugne. Žalieji vandenys, prie miško prisiglaudę, Karnų lopšely užlingau mane. žibėjo ežeras saulėtekiu žydruoju, Minutę tylią lijo ant vandens. Varpų aidus nusinešė šilojai, Ir samana pražydo ant akmens.
Ir išėjau Į miško miglą baltą, — Nei žvaigždele, nei akmeniu kritau. Ant mėlyno vaikystės kalno Miškų balsu prieš audrą nubudau.
Vai oškit, oškite šilojai. Mamos lopšinę. Tos cykios raudos apraudojo Tave, Tėvyne. Metus žalius anapus Merkio Gegužė skaitė. Trys ežerai akis atmerkė — Dangaus pašvaiste.
Išėjo moterys į kitą šalį. Išėjo basos .......... Pro eglių mišką tamsiai žalią Aušrinė geso. Iš vienumos per šilą gilų Sugrįžta aidas — Jos vienos — ištikimos, tylios — Tėvynės dainos.
Vai oškit, oškite šilojai, Mamos lopšinę. — Kelintas sniegas tave apklojo, Mana Tėvyne? Jau baigės naktys aklos. Liūliuoja bangos žalsvos. Dugne žaliajam plakas Laukinės paukštės balsas.
Giružėj pasiklystum. Ir tyliai verkia akys. Tu praskridai vaikyste, Gelsvais sparnais plaštakės.
žole užėjo takas, Pažįstamas iš balso. Kažko brangaus netekom. ..— Liūliuoja bangos žalsvos. Užmiršau švelnų kvapą žolės. Užmiršau melsvo ežero tylą, žalios pušys gelsvos pakelės Prie sudeginto kaimo pražilo.
Tik daina graudinga „Suliko"? Ilgesingą tų miškų laukimą Atiduočiau upėms, ežerams. Kad tikėčiau tavimi nežinoma. Seka laumė pasaką vaikams. (#*«■ Jei tu būtum skrajojantis ežeras. Jei galėčiau jo vardą atspėt__ Skaidrų liūdesį mylimos seserys Jo dugne nuskandinti galėt. Ko dar laukti ir kuo dar tikėti? Krinta metai žali nuo pušų. Tartum pokario dainą girdėtą, Aš užmiršiu tave pamažu.
Bet dainos lyg tėvynės Ilgiesi, Balto beržo, siauros pakelės. Miško dugnas. Dugne penkios šviesr Akimis palytėtos išblės.
Kur žalios pušys supstė Kur sudūlėj lopšinė, Mįslingu miško ošimu Plasnoįau i Tėvynę.
Tą tylią pasakų bakūžę Tikėjausi surasti, žalia pušis ant kalno lūžo. O miške, miške, tu bekraštis. Raudų gijas girinis ūbaus, — Ir vaiko verksmas. šalta ugnim naktis suklupus. Kaip žemę apibers mus. Kažkur bakūžė. Pagirys. Dirvonas sukartotas. Guliu į dangų bežiūrįs, Rausva šviesa apklotas.
Dzūkija — rausvų čiobrelių laukas. Kadugys ant kalno susigūžęs, Ir vaikų pareinančių dar laukia, Melsvas žiedas vidury giružės.
Iš vaikystės mano beržas b-alta čia pavasarius ties langu kelia. . Liko dainos, dainos neprikeltos, Lapų auksu nubarstytas kelias.
Ant to kelio, šunimis! aploto. Vaiko rankos pasitinka mamą. Čia užmigo kaimas samanotas, Pradalgiuose vasar'os sutemo. Kam klevai tik pa sakas ten
mena, Kam prinoko prie to kelio kmynai? Nežinau, ar Jums, klevai pasenę, Kmynų kvapas širdį nuramina.
Studentiškas žodynėlis ATSAKYMAS (teisingasl) — staigmena, kurios dėstyto
jas mažiausiai tikisi.
ČEMODANAS — giminystės ryšių
palaikymo pagrin
das.
DIPLOMINIS DARBAS — mokslinis darbas, kurį studen
tas padeda atlikti dėstytojui.
EGZAMINAS — situacija, kada masalą ant kabliuko už
sideda pati auka.
GAMTA — - dalykas, kurį studijuoja
ir pasimatymų # ĮSKAITA — dėstytojo parašu patvirtintas absoliutaus nežinojimo neparodymas. • KNYGNEŠYS — studentas, turtinantis savo biblioteką bendrosios skaityklos fondų sąskaita. LAIŠKAS (į namus) — mandagi pinigų prašymo forma. MADA — rekordas, lengviausiai pasiekiamas tuščiomis galvomis. NUOSĖDOS — studentai, palikę kartoti to paties kurso. PRAKTIKA (ilgalaikė) — daugkartinis to paties egza mino laikymas. ROBINZONAS — studentas, atliekantis pusės metų prak tiką Sedos rajone. STIPENDIJA — pinigų suma, atvirkščiai proporcinga skoloms. SAVIVEIKLA — kolektyvinis namų darbų atlikimas pa gal pirmūno sąsiuvinį. ŠOKIAI — abipusė plataus pasirinkimo mugė kilnojama reklama. TALENTAS — savybė, kurios nestinga pirmakursiui. VANDUO — pasisakymų pavidalo skystis, kartais gau namas ir seminarų metu. ZUIKIS — papildomas bendrabučio gyventojas. ŽAIBAS — sienlaikraščio pavidalo visuomeninis reiški nys, kuris nuolat žaibuoja ir niekada nenutrenkia. Sudarė J. LEVICKAS
metu.
Prie naujo vaizdas.
bendrabučio — senas (jau 4
mėnesiai!)
Taip atrodo Tauro bendrabučio aplinka prie paradiio Įėjimo. O kur Vilniaus miesto Spalio rajono staty bos remonto valdybos vadovų pažadai?
... Ir ki ' me kiemo gale.
IFF vokiečių k. ir lit. spec. IV k. studentę Dalia LINKAITYTĘ, jos tėveliui mirus, cjiliai užjaučia VVU KOMJAUNIMO KOMITETAS
>IŲ SPORTININKŲ klubas Tad laukiame Jūsų laiškų, ak- Siųskite adresu: Čiurlionio 27, Sporto klubas. „Anketa" spor- iki š. m. lapkričio 5 d. Geriausiai sudariusieji de šimtuką bus apdovanojami Ui asmeninėmis dovanomis. io net SPORTO KLUBAS
RĖŠ VARŽYBOSE Rungtynės baigėsi rezulta tu 69:52 (41:21). Tai graži mūsų reprezenta cinės komandos pergalė. Sėk mės tolimesnėse varžybose „Sporto" laikraščio taurei lai mėti! a. Šiaulietis
Kartu su DaHa LINKAITYTE, tėveliui mirus, liūdi jos drauųai ANSAMBLIEČIAI IR VADOVAI
DALIA, Tavo ųilaus liūdesio va landą leisk pasidalinti skausmą po lyųiai. KURSO DRAUGAI
redakcine kolegija
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, tele fonas 2-58-64. Spausdina LKP CK laikraščių Ir žurnalų lei dyklos spaustuvė.
LV 07114
Užs. Nr. 5148