Rugsėjo 1 d. 17 vai. Sporto rūmuo se (Eidukevičiaus 1) prasidės IŠKILMIN GAS NAUJŲJŲ MOKSLO METŲ ATI DARYMAS. Kviečiame universiteto profesorius, dėstytojus, tarnautojus, studentus.
SU RUGSĖJO PIRMAJAI
Visų šalių proletarai, vienykitės!
B cam/Bims scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Socialistinio Darbo Didvyrio universiteto rektoriaus profesoriaus Jono Kubiliaus
šventinis žodis
ATKAKLIAI SIEKIT, KAM PASIRYŽOT RANGUS studentai, ir bingai iškovotą. Pats pirmiau vyresni, ir laibiausiai sias ir bendriausias mano pa jūs, pirmakursiai, nuo linkėjimas jums, mieli jau šiandien oficialiai įrašytiniejij kolegos, — nepames mūsų senojo universiteto kit, neišsižadėkit savo sva matri'kulusl Visų universite jonės, kai nurims šventės to profesorių, docentų ir dės garsai, kai liks kasdienybė ir tytojų, visų darbuotojų ir darbas, darbas. Atkakliai spė studentų vardu man didžiai kit, ką sumanėt, kam pasiry madonų tarti pasveikinimo žo!, jauskitės atsakingi prieš žodj jums, susirinkusiems į save, .prieš tuos draugus, ku pirmųjų savo mokslo metų rie, -kaip ir jūs, norėjo stu mūsų Alma Matei pradžios dijuoti, bet kuriuos per sto jamuosius egzaminus apleniškilmes. Gyvenam tokioje visuome kėt jūs. Kaip žinia, studento nėje ir tokiu laiku, kad moks mokymas dieniniame skyriu las pasidarė ne prabangos je atsieina per metus maždaug dalykas, o prieinamas ir bū 1200 rublių. Jauskitės atsa tinas kiekvienam piliečiui kingi tėvynei, valstybei, kuri nuo darželinuko, pirmą kartą negailėdama lėšų auditori susipažįstančio su raidėm, iki joms, įrengimams, bendrabupatyrusio specialisto, nepa čiams ir visam kam, ko rei liaujančio kelt savo kvalifi kalauja jūsų išmokslinimas, kaciją. Mokslas, jo žinios ir — tikisi jus būsiant išmanin logika, kasdien įgauna vis di gus specialistus, kultūringus desnę svarbą. Tai juntame sa žmones, dorus, aktyvius pilie vose gyvenimo srityse, tai čius. Dabar jūs Vilniaus V. Kap kaip niekada iki šiol buvc akcentuota TSKP XXV suva suko universiteto studentai. žiavimo nutarimuose ir ki Tai didelė garbė, jeigu dar tuose dokumentuose. Dėsnin prisiminsim, kad mūsų uni ga, kad vis didesnį poreikį versitetas — seniausias Tary mokslui jaučia mūsų jaunuo bų Sąjungoje, kad būtent menė. Kasmet gausėja pareiš jūs, dabartiniai pirmakursiai, kimų, kuriuos gauna univer būsit liudininkai keturišimtųsiteto ir kitų respublikos jų universiteto metinių jubi aukštųjų mokyklų priėmimo liejaus. O jubiliejus priimta komisijos. Nemažėja konkur sutikti gražiais darbais. Uni sai. Respublikos vidurines versitetas siekia tapti pavyz mokyklas baigė 27,5 tūkstan dine aukštąja mokykla. Tai čio ^moksleivių. Tuo tarpu jau įpareigojimas ir jums, studentais dieniniame skyriu kol kas skambantis gan ne je tetapo 8,5 tūkstančio. Aš apibrėžtai, o iš tikrųjų parei visąlaik įdėmiai sekiau stoja kalausiantis ir didesnio jūsų mųjų egzaminų eigą. Stoja savarankiškumo, iniciatyvos, muosius egzaminus į univer darbštumo moksle, aktyvu sitetą laikė 4244 žmonės. Pri mo įvairiapusėje visuomeni imta 1795. Tie laimingieji — nėje veikloje, pasitempimo tai jūs .mieli pirmakursiai, šiokiadieniais ir šventėse, dabai susirinkę į savo šven buities, elgesio kultūros — tę, taip nelengvai, -bet gar tiek pačiam universitete, tiek
B
ir mieste, kuriame mes — didžiausia aukštoji mokykla, be to, universitetas. Mes tu rime išlaikyti tą seną tradici ją, kad toną miestui, su prantama, gerą toną — duo tų studentija, judriausias, ak tyviausias miesto elementas. Mes turime siekti, kad visa me kame jaustųsi, jog Vil nius — universitetinis mies tas, vadinasi, didžios kultū ros miestas. Tekrypsta į mus akys — kaip į gerą pavyzdį. Studentas nebe mokinys, turintis išmokti. Studentas — mokinys ir drauge moksli ninkas, savarankiškai siekian tis pažinti. Seminarai, įlaboratoriniai, praktikos darbai, mokslinė kūryba SMD būre liuose, studijos pagal indivi dualius darbo planus — vis tai studento veiklos formos, lei džiančios jam pasireikšti kaip ieškančiai, savarankiš kai asmenybei. Studentų mokslinėje draugijoje daugu mas iš jūsų pirmąkart išbandysit savo jėgas, ištvermę, dalykinį pasirengimą. Joje pasirinktų mokslinių tyrinėji mų kryptys, temos — kas gali nuspėti — gal nuves vė liau jus ilgais mokslo ke liais. Juk kaip tik darbu stu dentų mokslinėje draugijoje pradėjo savo kelią šiandien žinomi mokslininkai profeso riai lituanistai Vytautas Ma žiulis, Jonas Palionis, medi kas Petras Visockas, geogra fas Česlovas Kudaba ir dau gelis kitų. Universitete jūs pažinsite daug žmonių, kil niai ir pasišventusiai atsida vusių mokslui, savo profesi jai, kantrių ir taktiškų peda gogų. Auklėkit save, stenki tės perimti geriausius jų - — žmonių ir mokslininkų —
1976 m. rugsėjo 1 d. Nr. 25 (967)
buožus, kad išaugtumėt tokia gamybininkų ir mokslininkų pamaina, kuri savo profesinėmis ir žmogiškosiomis savybėmis visiškai atitiktų didelius ir sudėtingus busimosios visuomenės raidos pakopos reikalavimus. „Visi nori mokėti, bet ne visi mokytis", — sako liau dies išmintis. Dar būtų gali ma pridėti: ne visi moka mokytis. Todėl šiandien, šią džiugią mums visiems valan dą, kad ir tikėdamas jūsų norais, jūsų gabumais, vis dėlto, labai rimtai kalbu apie būtinumą išmokti mokytis, ar tiksliau — išmokti studi juoti. O tai reiškia daug ką, ir pirmų pirmiausia — dis ciplinuoti save nuo pagrindi nių dalykų iki smulkmenų, sąmoningai atsisakyti apgau lingų „laisvių", kurias, neva, teikiantis studento gyvenimas. Taip, studijų kontrolės siste ma aukštojoje mokykloje nė ra tokia primygtina, kaip vi durinėje, jia jūs, praleidę, sakysim, paskaitą, gal būt, ne visada pamatysite grasi nantį pirštą, tačiau galų ga le viskas susieina į vieną, ir, kaip sakoma, kiekvienam at seikėjama pagal nuopelnus: kas gauna padidintą stipen diją, kambarį bendrabutyje ir kitų patogumų bei privilegi jų, o kas netenka ir viso ši to, ir netgi... teisės studi juoti universitete. Iki šiol kalba daugiausia lietė studijas. Bet yra kita su jomis susijusi studento veiklos sfera. Iš aukštosios mokyklos turi išeiti ne tik puikus specialistas, savo da lyko žinovas, bet ir žmogus, turintis aiškią pilietinę pozici ją, gerai paruoštas komjauni mo aktyvistas, sugebąs vado vauti komjaunimo ar kitam kolektyvui, pažįstantis žmo nių -psichologiją, sugebantis patraukti žmones į savo pu-
sę, uždegti juos geriems darbams. Aukštųjų mokyklų absol Ventai, išėję čia visuomeninės ir politinės praktikos mokyklą, turi būti išsiugdę tvirtą politinį subrendimą, visuomeninį ir darbo aktyvumą. Geriausia šių gra žių savybių skiepytoja — mokyklos komjaunimo orga nizacija, turinti savo veiklos arsenale daugybę priemonių, besinaudojanti didžiuliu auto ritetu tiek studentų, tiek dės tytojų tarpe. Komjaunimas — aktyviausias rektorato, de kanatų pagalbininkas kovoje už gerą mokymąsi, teorinių žinių bei praktinių įgūdžių įsavinimą, visų gražių inicia tyvų įkvėpėjas ir vykdytojas. Universitete jūs rasite ge rą dirvą tiek mokslui, tiek visuomeninei veiklai, rasit daugybę galimybių realizuoti savo svajones. O bendra uni versiteto nuotaika, aplinka, kurioje mokysitės ir gyven sit, priklausys ir inuo jūsų. Tikiuosi, kad ne vienas iš jū sų pasižymėsit geru moky musi, drausmingumu, origina liais pranešimais studentų mokslinės draugijos konfe rencijose, išradingu darbu komjaunimo, profsąjungos ir kitose visuomeninėse organi zacijose, internacionalinio, kraštotyrininkų ar kito kurio nors klubo ar būrelio veiklo je... Gal jūs garsinsi! uni versitetą dainų ir šokių liau dies ansamblyje, kitame sa viveiklos ar sporto kolekty ve? Pasirinkimas didžiulis, kiekvienas, žinoma, rasit sa vo, tačiau yra ir visada liks pagrindinis dalykas, dėl ko susirinkom į universitetą — mokymasis, studijos. Baigdamas noriu palinkėti tvirtos valios, didžiulės iš tvermės. Ir aiškaus tikslo, kad jūsų žygis būtų naudingas tė vynei, neštų laimę jums pa tiems. Sėkmingo kelio!
SVAJONIŲ IŠSIPILDYMO METAS {temptas mokykloje su kauptų žinių kartojimas, ne ramios naktys prieš stoja muosius egzaminus — visa tai jau praeitis. Praeičiai pri klauso ir šių vaikinų išstpildžiusios svajonės tapti mūsų universiteto studentais. Visi jie — ekonominės infor macijos mechanizuoto apdo rojimo organizavimo specia lybės pirmakursiai, visi — vilniečiai. — Be abejo, ne, — Į klau simą, ar ne per „sausa" spe cialybė .atsako Marius Urbo nas, 23 vidurinės mokyklos absolventas. — Ji nauja, (do mi ir perspektyvi. Konkursas, kiek man žinoma, kas metai gerokai išauga. — Mokiausi septintoje vi durinėje mokykloje, kur ma tematikos mokoma sustiprin tai. Tai gal ir lėmė mano pasirinkimą. Suprantama, rei kalą turėsime ne tik su ma tematika — teks žinias pa gilinti kibernetikoje, skaičia vimo technikoje, — taip stu dijas įsivaizduoja Romualdas Čiurlionis. — Mokėmės dvidešimt pir moje vidurinėje, vienoje kla sėje. Kartu ruošėmės stoja miesiems, jaudinomės dėl vie nas kito. Buvo būtina jausti draugo petį, padraslnantį žvilgsnį, — pasakoja Saulius Dučinskas ir Tadas Sudnickas. Dabar šie vaikinai, kaip ir visi naujieji „fuksal", pade da tvarkyti universitetą. Pa sisekė — jie d(rba senuo siuose rūmuose. Mintis, kad ši studentų karta — antroji, sulauksianti universiteto ju biliejaus, verčia pasitempti. O „fuksai“ tikrai „nesausi". Po darbo neskuba namo — yra apie ką pakalbėti, pasi dalinti naujais įspūdžiais, pa svajoti. Kuo didesnė bus jų naujai susikurta ^vajonė, tuo šviesesnė ir laimingesnė bus ta diena, kai ji išsipildys. Edvinas BUTKUS Audronės BARANAUSKAI TĖS nuotraukoje: pirmakursiai (iš kairės) Marius Urbonas, Tadas Sudnickas, Saulius Du činskas ir Romualdas Čiurlio nis.
Respublikinių, premijų laureatai Lietuvos KP Centro Komitetas ir Lietuvos TSR Ministrų Taryba apsvarstė darbus, kuriuos patelkė Lietuvos TSR Respublikinių mokslo ir technikos premijų komitetas ir Lie tuvos TSR Respublikinių literatūros ir meno premijų komi tetas, nutaria skirti 1976 metų Lietuvos TSR Respublikines premij as: Mokslo ir technikos srityje A. J. Bikeiiui, fizikos matematikos mokslų daktarui, pro fesoriui, Vilniaus V. Kapsuko universiteto Taikomosios ma tematikos katedros vedėjui, — už atsitiktinių vektorių ir jų sumų tikimybinių pasiskirstymų struktūros tyrimus (1966— 1972); V. Paulauskui, fizikos matematikos mokslų kandidatui, Vilniaus V. Kapsuko universiteto Matematinės analizės ka tedros docentui, — už vadovėlį ,.Matematinės fizikos lyg tys" (1974); J. Rugienlui, Lietuvos TSR nusipelniusiam gydytojui, me dicinos mokslų daktarui, Vilniaus V. Kapsuko universiteto Hospitalinės terapijos katedros profesoriui, — už širdies mikrokateterizacijos ir intrakardinių tyrimo metodų, sukūri mą bei įdiegimą terapinėje kardiologinėje praktikoje;
STUDENTAI-STATYBININKAI Baigėsi „trečiasis semest ras”. Vasaros atostogų metu gerai padirbėjo Tarybų Lie tuvos studentų būriai. . Res publikiniame štabe paskai čiuota, kad akademinis jauni mas savo įsipareigojimus at likti darbų už 4,5 milijono rublių žymiai viršys. Cražių atsiliepimų gaunama iš Ja kutijos. Smolensko srities Stavropolio krašto, kur dirbo Tarybų Lietuvos studentai.
Susipažinti su studentų sta tybos būrių darbu j Širvin tų rajonų rugpjūčio pabaigo je buvo nuvykę Lietuvos KP CK pirmasis sekretorius P. Griškevičius, Lietuvos LKJS CK pirmasis sekretorius V. Baltrūnas, Lietuvos KP CK mokslo ir mokymo įstaigų skyriaus vedėjas J. Aničąs Jie lankėsi ir Šešuolėlių ta rybiniame ūkyje, kur dirbo Vilniaus V. Kapsuko univer
siteto studentai. Trisdešimt universiteto fi lologų ir fizikų Šešuolėlių ta rybiniame ūkyje padėjo sta tyti karvidžių kompleksą. Ūkyje baigiamos dvi 400 vie tų karvidės, veršidė, pašarų sandėlis, siloso tranšėjos ir kit js pagalbinės komplekso pa Įlpos, kurias iki metų paba tos numatoma atiduoti naydoti. Atliekant šiuos dar bus, nemažai padėjo akade minis jaunimas. Dirbdami pa gal valandinį grafiką, įsijun gę į socialistinį lenktyniavi mą, studentai atliko visus nu-
matytus darbus už 42 tūks tančius rublių ir padirbėjo virš plano. Studentai svečiams papa sakojo apie savo darbą, po ilsį, ryšius su vietos jauni mu. NUOTRAUKOJE: Lietuvos KP Centro Komiteto pirmasis sekretorius P. Griškevičius, Lietuvos LKJS Centro Komi teto pirmasis sekretorius V. Baltrūnas kalbasi su Vil niaus universiteto studentais, kurie stato karvidžių komp leksą Šešuolėlių tarybiniame ūkyje.
TRISDEŠIMT ŠEŠTOJI TARYBŲ LIETUVOS VASARA: VILNIAUS UNIVERSITETO ŽMONĖS IR DARBAI
Rugplūčlo 17 d. Partijos istorijos institute prie Lietu vos KP CK iškilmingai pa minėtas Vilniaus V. Kapsu ko universiteto TSKP istori jos katedros vyresniojo dės tytojo, Lietuvos TSR nusi pelniusio kultūros veikėjo Lauryno Kapočiaus septynias dešimtmete. Minėjimą pradėjęs Partijos
Liepos pradžioje Kaune įvyko aštuntasis respublikinis jaunimo žygio tarybinės liau dies šlovės vietomis dalyvių sąskrydis. Jame dalyvavo ir mūsų universiteto komanda, kuriai vadovavo komjaunimo komiteto sekretorius H. Ra monas. Universiteto atstovai gana sėkmingai pasirodė sąskrydy je: aukštųjų mokyklų grupė je jie nusileido tik KPI ko mandai. Sąskrydžio prizas ir LLKJS CK Garbės raštas įteik tas mūsų komjaunuoliams už įdomiausią žygių propagavi mą „Tarybinio studento" laik raštyje. Kraštotyrininkams pa skirta antroji vieta — už Joniškėlio apylinkių revoliu cinės praeities, šiandieninio kolūkinio kaimo tyrinėjimus. Sportininkai (PDG ir orienta cininkai! užėmė trečiąsias vietas. Kviečia naujas jaunimo žy gio tarybinės liaudies revo liucijos, kovų ir darbo šlo vės vietomis etapas, kuris skiriamas TSKP XXV suvažia vimui ir Didžiojo Spalio 60osioms metinėms. Aktyviai jame dalyvaukime, kad kita me sąskrydyje taptume ir nu galėtojais.
— Būdingas 1976 metų respublikinėmis premijomis įver tintų darbų bruožas — jų aukštas teorinis lygis, platus dia pazonas, taikomoji reikšmė, — ELTOS korespondentui pa sakė LTSR MA prezidentas J. Matulis. — Laureatai ėmėsi spręsti magistralines mokslo ir technikos problemas, siekė formuoti naujas tyrimų kryptis. Daugelis premijuotų darbų naudojami tiek mūsų šalyje, tiek ir užsienyje. Toks, pavyzdžiui, yra Vilniaus universiteto katedros ve dėjo, fizikos matematikos mokslų daktaro, profesoriaus A. J. Bikello darbas. Jis praturtino šiuolaikinę tikimybių teoriją, taikomas optimizuojant didelių sistemų tyrimus. Kai kurių įgimtų širdies ydų diagnostiką supaprastino ir patobulino Vilniaus V. Kapsuko universiteto katedros ve dėjas, medicinos mokslų daktaras, profesorius J. Rugienius, sukūręs ir praktikon įdiegęs naują metodą. Jis nereikalauja sudėtingos operacinių aplinkos, gali būti naudojamas inten syvios slaugos palatoje arba diagnostikos laboratorijoje. Vilniečio sukurtas diagnostikos aparatas mikrokateteris pri pažintas išradimu ir pavadintas Rugieniaus vardu. Jis bus gaminamas serijomis. Aukštu teoriniu ir metodiniu lygiu parašytas fizikos ma tematikos mokslų kandidato, Vilniaus universiteto docento V. Paulausko vadovėlis „Matematinės fizikos lygtys". Va dovėlį plačiai naudoja ne tik aukštųjų mokyklų studentai, bet ir gamyboje dirbantys specialistai. Jau vien trumpas premijuotų darbų .apibūdinimas kalba apie tai, kad į respublikos mokslo ir technikos lobyną įneš tas naujas svarus indėlis.
Pagerbtas revoliucionierius, visuomenininkas istorijos Instituto direktorius R. Šarmaitis įteikė sukaktu vininkui Lietuvos TSR Aukš čiausiosios Tarybos Prezidiu mo Garbės raštą, kuriuo jis apdovanotas už ilgametį pe dagoginį darbą ir aktyvią vi
suomeninę veiklą ryšium su 70-oslomis gimimo metinėmis. Apie revoliucinio judėjimo Lietuvoje dalyvio, aktyvaus visuomenės veikėjo, moksli ninko ir pedagogo L. Kapo čiaus gyvenimą susirinku
siems papasakojo instituto vyresnysis mokslinis bendra darbis, istorijos mokslų kan didatas V. Kancevlčius. Minėjime buvo perskaity tas Lietuvos KP CK pirmojo sekretoriaus P. Griškevičiaus
sveikinimas L. Kapočiui. Jubiliatą sveikino respub likos sostinės visuomenės, įstaigų ir organizacijų atsto vai, bendradarbiai — V. Kap suko universiteto dėstytojai, žemiečiai, spaudos darbuoto jai, revoliucinio judėjimo ve teranai, užsienio pažangiųjų lietuvių organizacijų atsto vai.
Dešimtojo penkmečio pa baigoje ir savo keturių šimtų metų jubiliejui universitetas pasiryžęs tapti pavyzdine ko munistine aukštąja mokykla respublikoje. Vaisingai dar buojasi mokslininkai, savo pa tirtį, žinias ir komunistinius įsitikinimus perduoda jauna jai kartai beveik tūkstantis pedagogų, aktyvūs visuome niniame gyvenime komjau nuoliai, kiekviena diena stu dentui — tai sąžiningo stu dijų darbo diena, ruošiantis tapti specialistu su „koky bės ženklu". Universitete gimusį ieško jimų, kūrybos nerimą po res publiką kasmet paskleidžia šimtai jo auklėtinių. Šiemet universiteto (visų skyrių) bai gimo diplomus gavo 2469 jaunieji specialistai.
A. ULOZEVIČIAUS nuo traukoje matome Prekybos fakulteto absolventų grupę. Šiandien šiuo keliu ateis pir makursiai.
Septintoji rimčiausia
Taip mus sutiko. ..
Universiteto ekspedicija — pirmoji tokio plataus masto kraštotyros ekspedicija Šila lės rajone. Rajono kraštotyri ninkai buvo surengę nedide les ekspedicijas kalbininko Kazimiero Jauniaus tėviškei tirti ir Mičiurino kolūkio isto rijai rašyti. Universiteto dės tytojų ir studentų triūsas, su kaupti istorijos, etnografijos ir tautosakos lobiai tapo di dele ir rimta metodine mo kykla mūsų rajono kraštoty rininkams. Studentai - kraštotyrininkai per ekspediciją surengė tris turiningas vakarones apylin kės kultūros namuose, papa sakojo apie savo studijas,
A. PETRAŠlUNO nuotr.
Dirbta nuoširdžiai komentavo ką tik sukauptą medžiagą. Universiteto stu dentams talkino Konservato rijos ir Dailės instituto kraš totyrininkų aktyvas. Nemažas visuomenės dėme sys lydėjo kiekvieną jaunų jų mokslininkų, kaip įprasta kraštotyrininkus vadinti, žings nį. Pirmieji kolūkių vadovai, darbo veteranai, Didžiojo Tė vynės karo dalyviai noriai da lijosi praeitų laikų prisimini mais. Užrašyta šimtai pusla pių atsiminimų, padaryta de šimtys nuotraukų.
E-
O < a. zi
nuotraukoje:
C/l
u. mažyte
šnekasi su V. Gorodilovu, kovų už tarybinės santvarkos pergalę pokario metais Kvėdarnoje veteranu.
Vieškelis, trobelė, miškas ir vėl trobelė. .. Taip ir ei ni per dieną. Vienur užsuki tik kelio pasiklausti, kitur ir ilgam sustoji. Būna, kad pa sakoja tik tai, ko klausi, o būna, kad dienų dienas ga li prasėdėti, ir šnekos atsi ras. .. Net stebiesi, iš kur tiek žinota, tiek neužmiršta. Si ekspedicija man trečia (įskaitant žiemos „.mini ekspe diciją" Joniškėlyje). Visą lai ką renku liaudies meteorolo-
Šią vasarą Kvėdarnos apylinkėse dirbusi septin toji universiteto komplek. sinė kraštotyrininkų eks pedicija už ankstesniąsias buvo pranašesnė geresniu dalyvių pasiruošimu, rim tesniu požiūriu į kraštoty ros darbą. Kai kurių gru pių .rezultatai prilygsta specializuotų mokslinių ekspedicijų rezultatams. Tai rimtas universiteto kraštotyrininkų klubo veiklos brandumo rodik lis. Iš mokslo saviveikli ninkų peraugame į profe sionalus. Surinkta gausi ir įvairi medžiaga tvarkoma. Bus paruošta apie 20 pra nešimų SMD konferenci jai, parašyti straipsniai kraštotyros leidiniui. Pir minės medžiagos laukia Lietuvių kalbos ir litera tūros, Istorijos, Partijos istorijos institutai, univer
ginęs žinias. Užėjus į bet ku rią gryčią, mažų mažiausiai pasako po 10—20 spėjimų. Ir kas tik nerodo oro pasikei timų: ir vištos, ir žąsys, ir pelėdos, žalčiai, katės, kiau lės, avys... O kiek spėjimų siejasi su kalendorinėm šven tėm, dangaus kūnais! Laudies
mingai darbavosi PEF trečia kursės L. Vįščiūtė ir M. Stan kutė. Pirmą kartą dalyvaujan čioms ekspedicijoje FAF ant rakursėms O. Serkšnaifei ir V. Sfanišauskaitei daug ver tingo davė bendradarbiavi mas su LTSR MA Ekonomi kos instituto moksliniu bend radarbiu J. Vasmanu. Mūsų grupė užrašė daug vertingų atsiminimų apie kol
šios grupės: istorikų, at skira kolūkių istorikų, so ciologų, etnografų, kalbi ninkų ir tautosakininkų. Kiek plačiau paliesime so ciologų ir etnografų dar bą (kiti apie save pasako ja patys). Sociologai tyrė kaimo jaunimo problemas: pasi tenkinimas turima profe sija, požiūris į įvairias gy venimo vertybes, laisva laikio praleidimas, migra cijos iš kaimo į miestą priežastys ir kiti klausi mai. Buvo domėtasi kol ūkiečių, tarybinio ūkio darbininkų požiūriu į per sikėlimą iš vienkiemių į gyvenvietes, tirtos kol ūkiečių šeimos. Be to, už pildyta nemažai šeimos kultūrinio-sanitarinio gy venimo anketų. Analogiš ki tyrinėjimai tuose pa-
PASAKOJAME APIE JŲ EKSPEDICIJĄ
(Nukelta j 4 psl.)
Atskirai norėtųsi padėkoti kraštotyrininkų klubo vadovui vyr. dėstytojui V. Mačiekui, Baltų filologijos katedros do centui A. Girdeniui, V k. psi chologei S. Gailiūnaitei, dės tytojui G. Glebavičiui, LTSR MA Ekonomikos instituto moksliniam bendradarbiui J. Aleksandras ŠIDLAUSKAS Vasmanui, etnografui, istori LTSR Paminklų apsaugos ir jos kandidatui V. Miliui, as kraštotyros draugijos pirantui R. Pranaičiui ir ki Šilalės rajono tiems už nuoširdų triūsą ir rūpestingumą, tyrinėjant Kvė skyriaus tarybos pirmininkas, rajono Kultūros skyriaus darnos apylinkių praeitį ir vedėjas dabartį. Iš ekspedicijos vado
Istorikai visuomet žvelgia į praeitį. Mūsų grupei pir miausia rūpėjo istoriniai ir revoliuciniai šio Žemaitijos kampelio įvykiai. Todėl vi sas pasirinktos temos susiju sios su Tairybų valdžios at kūrimu šioje apylinkėje 1940 m., rinkome žinias apie partinių ir komjaunimo orga nizacijų darbą, domėjomės labai atkaklia ir ilgai užsitę susią klasių kova (pokario metais. Medžiagos surinkta daug, tačiau tuo mūsų darbas nęsibaigė. Norėdami nagrinė tomis temomis parašyti ge rus pranešimus šių metų uni versiteto SMD konferencijai, dar turėsime gerokai patyri nėti Vilniaus archyvuose esančią medžiagą apie Kvė
RUGPlOClO 2—16 D. ŠILALĖS RAJONE, KVĖDARNOJE, DARBAVOSI UNIVERSITETO KRAŠTOTYRININKAI.
vų ir studentų mes laukiame kraštotyros darbų, kuriuos mielai spausdins mūsų rajo ninis laikraštis „Artojas". Be abejonės, didžiausias ekspe dicijos tikslas ir prasmė — spausdintas leidinys apie Kvėdarną, Norisi palinkėti kuo di džiausios sėkmės kraštotyri ninkams studijose ir visuose visuomeniniuose darbuose.
darnos istorinę-revoliucinę praeitį. Ekspedicijoje teko pasikal bėti su daugybe įdomių žmo nių. Bene labiausiai atmintin įstrigo susitikimai su buvu siu Kvėdarnos apylinkės liaudies gynėjų vadu V. Gorodilavu, P. Lidžium, dirbu siu kolūkio pirmininku pa čiais sunkiausiais klasių ko vos metais. Aplankėme neto li Kvėdarnos esančias S. Da riaus ir S. Girėno gimtines, kalbėjomės su juos prisime nančiais kaimynais ir gimi nėmis. Ekspediciją dar ilgai prisi minsime kaip įdomiai ir nau dingai praleistą laiką.
Danutė BLAŽYTE IV k. istorikė
2. Pliks, nuogs, marškiniai užanty. 3. Balta višta surišta ir į tvorą įkišta. 4. Višta ant laktos, žarnos meteorologijos duomenys — ant žemės. nepaprastai įdomūs. 5. Striuks įbuks vokietuks Be to, šiemet rinkau mįs po karklyną šokinėja, baltas les, patarles, priežodžius. Pa ožkas varinėja. bandykit įminti keletą Grimz dų kaimo gyventojos Petrės Valentina PIEKAITE Augaitienės pateiktų mįslių. taikomosios 1. Surazgyts, sumazgyts — matematikos spec. ein keliu baubdamas. IV k. studentė
PABANDYKIT- GAL PAVYKS...
Ir įdomu, ir naudinga Rinkome medžiagą apylin kėje esančių ir buvusių kol ūkių bei Pajūralio tarybinio ūkio istorijos ir ekonomikos raidai nušviesti. FAF ekonominės informaci-' jos spec. penktakursės N. Juknaitė ir N. šiaučiūnaitė ne naujokės — joms padėjo pra eitų metų patirtis. Antrus metus iš eilės, rinkdamos me džiagą apie . kolūkius, sėk
Pasakoja siteto mokslinės bibliote. ekspedicijos vadovas kos rankraštynas. Venantas MAČIEKUS Ekspedicijoje dirbo še
ūkių kūrimąsi. Taip pat surin- pažino su senais kolūkių do ko rodiklius, charakterizuo-- kumentais. Ekspedicijoje šu tančius ūkių ekonominę pa- kaupta vertingos istorinėsdėfj nuo 1949 m. ir fiksavo ekonominės medžiagos; jos 1976—1980 m. planinius ro- pagrindu bus rašomi straipsdiklius. Kadangi dalis me- niai „Kvėdarnos" rinkiniui, džiagos saugoma archyve, fe- Be to, ši medžiaga gali prako pabuvoti CVA Raseinių versti tiek ekonomikos, tiek filiale. Istorijos fakultetų studentams, Ekonomikos specialybių rašysiantiems kursinius darstudentams ypač buvo nau- bus bei referatus apie koldinga susipažinti su kolūkių ūkių praeitį ir dabartį, istorija. Studentai ne tik pra plėtė savo akiratį, bendravo Stasė ŽV1NGILAITĖ su įvairiais žmonėmis, bet ir FAF aspirantė išmoko dirbti archyve, susi-
KVĖDARNIŠKIŲ
KALBOS LOBIAI Trylika studenčių — dialektologijos entuziasčių — savano riškai bei doc. A. Girdenio paskatintos, pasklido po visą Kvėdarnos apylinkę. Žmonės jas palaikė bene keisčiausio mis: vienos teiravosi šunų, karvių, kiaulių vardų, kitos ne davė ramybės su begale būsimo Europos kalbų atlaso klau simų. Pats paslaptingiausias ir jfarfiniausias turėjo atrodyti šio straipsnelio autorius, iššniukštinėjęs dešimtis kaimų, kvė darniškių pavardžių teiraudamasis. Susidomėta pavardėmis pirmą kartę. Nurašėme jas iš apy linkės knygos, o po to tikrinome atskiruose kaimuose. Su rinkta medžiaga įdomi moksliniu-statistiniu požiūriu. Preci ziškai (kaimas iš kaimo) nubrėžti dūnininkų tarmės ribą ban dyta irgi pirmąkart. Nemažai kilometrų sukorė LKLI jaunes nysis mokslinis bendradarbis K. Eigminas bei Maskvos Kalbotyros instituto aspirantas S. Valentas. Kaip ir kiekvienoje dialektologinėje ekspedicijoje, buvo tiriama tarmės sistema. įdomu, kiek ji pakito nuo K. Jau niaus dar prieš 100 metų aprašytosios. Pirmiausia į akis krin ta labai nereguliarus, retas kirčio atitraukimas, kurio K. Jau niaus laikais, atrodo, nebuvo. Nyksta balsiai a, e, kilę iš ai, ei ir 1.1. Kvėdarna yra vienas iš punktų, įtrauktų į Europos kalbų atlaso programą. Reikėjo surinkti atsakymus kone į 500 klausimų. O dar įvairios LKLI anketosl Našiai pasidarbuota V. Jocytės, M. Augulytės ir kitų. Daug kruopštumo ir atkaklumo parodė vietovardžių rin kėjai. Kai laukai sparčiai melioruojami, žmonės keliami į gy venvietes, sulasioti iš vienos apylinkės per 1200 vietovardžių ne taip jau paprasta. Norėtųsi paminėti Maskvos Kalboty ros instituto aspirantę S. Krinickaifę, IV k. lituanistę R. Rutkūnaitę — narsias onomastikos rinkėjas. Tarmės būta labai žodingos — prirašėme apie 2000 kor telių Lietuvių kalbos žodynui. Liaupsės verta IV kurso lifuanistė-klasikė D. Juzeliūnaitė (VI. Braziūno nuotraukoje ją matom su doc. A. Girdeniu). Darbuodamasi net ne kalbi ninkų grupėje, ji išpešė iš kvėdarniškių per 400 žodžių. Kiek gražių, šmaikščių žodžių dar slypi dviejų kilometrų juostoje, kurios teiššifruota pusė. Ekspedicija pasibaigė, galime drąsiai pasakyti — 13 stu denčių ir 5 aspirantai bei dėstytojai patenkinti darbo rezul tatais ir svetingaisiais kvėdarniškiais. Iki susitikimo kitais metais Tauragnuose! B. STUNDŽIA Lietuvių kalbos katedros dėstytojas
AR TEISINGAI ĮMINĖT V. PIEKAITĖS MĮSLES?
1. 2. 3. 4. 5.
Triūba. Žvakė arba žibalinė lempa. Sūris. Laikrodis su svambalais. Sukos ir utėlės.
„DĖK ŽODĮ
NAUJI MŪSŲ ADRESAI Vilniaus universitetas įsikūręs pačiame senamiesčio cent re, kur apie laisvus plotus statybai nė svajoti nėra ko. Čia kiekviena plyta — istorijos puslapis. Tad plėtimuisi teko ieškoti vietos kitur. Tie ieškojimai dabar jau irgi tapo isto rija. 1963 metais buvo sudaryta speciali jungtinė komisija, kuri statyboms pasiūlė keturias vietas: Lazdynų rajono vakarinę dalį, Lyglaukius (teritoriją tarp Polocko ir Antakalnio gat vių,) Antakalnio ir Baltupio rajonus. Dvi pirmosios kandidatūros iš „konkurso" iškrito, Antakalnis ir Baltupis (vieto vė, pasibaigus Dzeržinskio gatvei) buvo lygiavertės varžo vės. Miestų projektavimo instituto atlikta šių dviejų terito rijų analizė nedavė pirmenybės nei vienai, nei kitai. Anta kalnį išsirinko vyriausias arbitras — užsakovas — LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija. Pirmą kartą mūsuose tokio pobūdžio miestelio projekte visi kor pusai sujungiami į vieną kompleksą. Suprojektuotos srau tinės auditorijos, kuriose mokysis greta esančių fakultetų studentai. . Šiandien studentų miestelio komtūrai nespecialistui dar ne itin aiškūs, tačiau, pasitelkę malūnsparnį ir visą apžvel gę iš viršaus, suprastume, kad architektų siekiai pildosi. Ir svarbiausias principas, jų terminu tariant, funkcionalumas, puikiai suderintas su patogumu, jaukumu, grožiu. Pirmieji miestelio forpostai — du aukštuminiai pastatai su priglu dusia papėdėje valgykla, parduotuve — ne tik originaliai sugalvoti. Tai aukščiausi Vilniaus gyvenamieji pastatai. To lėliau, dešinėje, ant kalvos sutūpusios pušelės užstoja Vil niaus universiteto mokomuosius korpdsus. Kol kas čia įsi kūrę Finansų ir apskaitos, Prekybos, Teisės, Pramonės eko nomikos fakultetai. Fizikams, kaip juokauja kaimynai, jau „iškasta duobė" ir klojami pamatai. Šiuo metu čia jau susi renka virš trijų tūkstančių studentų. Paėjėjus atsiveria žali vartai į VISI kompleksą. Kol kas arčiausia kelio keistas, aerostatą primenantis pastatas. Tai pripučiama sporto salė — laikina studentų treniruočių ir sporto varžybų vieta. Tikrasis sporto aikštynas bus kitoje kelio pusėje. Tarp kitų statomų bei projektuojamų objektų dėmesį patraukia universiteto skaičiavimo centras, kuris tarnaus visoms Vilniaus aukštosioms mokykloms. Ne visi objektai baigti projektuoti, ne visuomet architektų planlis suspėja vytis statybininkai. Tačiau, bėgant penkme čio savaitėms ir mėnesiams, jis vis panašėja į tą mūsų miestų kūrėjų mintyse išnešiotą jaunystės miestą.
Palikęs Antakalnio pušynuose skendinčius studentų miesteito mūrus, autobusas rieda Naujosios Vilnios link, Kukli pakelės stotelė „Kairėnal". Čia, gražioje, miškų apjuostoje vietovėje, kuriamas uni versiteto botanikos sodas su mokomąja eksperimentine baze. Kokia bus ta naujoji įstaiga, papasakojo komisijos botani kos sodui organizuoti pirmininkas, Gamtos fakulteto dekanas doc. R. Tarvydas. — Pasirinkimą lėmė keletas motyvų. Vienas jų — labai palanki gamtiniu atžvilgiu teritorija — ikiledyninio ir da bartinio reljefų derinys, įvairių tipų dirvožemis: čia yra ir kalvų, ir lygumų, ir griovių, negiliai gruntiniai vandenys. Mūsų žinioje — 148 ha. Be abejo, viena pagfindinių bo tanikos sodo dalių bus parkas. Jame turėsime dendrofloros skyrių, kuriame numatome eksponuoti charakteringiausius sumedėjusių augalų — medžių ir krūmų pavyzdžius. Be to, parke įrengsime 7 tvenkinius. Sujungus juos žemyn kren tančiomis kaskadomis, jau galima svajoti apie natūralią mo komąją hidrobiologijos laboratoriją. Parko kompleksui priklausys ir gėlininkystės skyrius, ku rio viena dalis — atvirame lauke, o antroji — šiltnamiuose. Salia parko numatyta žiemą ir vasarą po stiklu žaliuojanti tropikų ir subtropikų ekspozicija. Jau pradėtas kurti eksperimentinės pomologuos skyrius, kurio vaismedžių ir uogakrūmių sode studentai atliks prak tiką, genetinius tyrimus. Vienas įdomesnių bus augalų fiziologijos tyrimų skyrius. Jame vyks ir studentų, ir atskirų katedrų eksperimentiniai darbai, susiję su augalų medžiagų apykaita. Genetinių tyri mų skyriuje nuolat atliksime bandymus su žemės ūkio kul tūromis — miežiais, pupelėmis, pomidorais. — Kuriant savarankišką fakulteto padalinį, nemažiau svarbu ir statyba, — tęsė pašnekovas. — Planuojame sta tyti didžiulį laboratorinių-ūkinių pastatų kompleksą. Centri niame pastate bus mokslinio tyrimo ir mokomosios labora torijos. Didžiausias šiandieninis botanikos sodo kūrėjų, jo direk toriaus J. Meidaus rūpestis — busimojo botanikos sodo generalinis projektas, kurį ruošia net keletas organizacijų — Paminklų (konservavimo, Vandens ūkio projektavimo, Inžinerinių tyrinėjimų institutai. Kviesimės į pagalbą Mask vos, Leningrado, Odesos botanikos sodų darbuotojus.
PRIE ŽODŽIO
Pačias geriausias savo pa- lienės karūna neabejotinai teikėjas tautosakininkai vadi- atiteko Grimzdų kaimo gyna dainų, pasakų karalienėm, ventojai Petrei Augaitienei. Kvėdarnos ekspedicijoj kara-
— turėsi žodyną", — sakė J. Balčikonis, perfrazavęs liau dies išmintį apie grūdą, apie didžią nežymių darbų svar bą. Ta Jšmintis tinka ne tik kalbininkams, — tinka ji vi siems kraštotyrininkams — istorijos, liaudies buities, kū rybos deimančiukų lasiotojams. Grūdas prie grūdo į mokslo aruodą — tokia kraš totyrininkų darbo pra:|nė. Lietuvių liaudies dainų ka talogas apima respublikos Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto rankraštyne bei kitose di desnėse tautosakos saugyklo se esančias, o taip pat įvai riuose šaltiniuose spausdintas VI. BRAZIŪNO nuotrauko- dainas. Kataloge jų — apie je: P. Augaitienė su mūsų 400 tūkstančių! Ką prie šito sunkiai mintimis aprėpiamo tautosakininkėm. skaičiaus begali pridėti dvi dešimt studentų, vaikštinėju sių su magnetofonais po Že maitiją! „Nei daug, nei ma žai, — pasakytų jų vadovai Universiteto absolventė Gra žina Meilutytė ir aspirantas biais, „Naujo gyvenimo" Regimantas Pranaitis, — dar bent septynis šimtus". Tiek kolūkio kolūkiečiais. Vie dainų Universiteto studentai na diena buvo skirta eks drauge su Vilniaus Konserva kursijai, kurios metu ap torijos kraštotyrininkais lankėme Ablingą ir Kryž- tautosakininkų grupė — įrakalnį, kopėme į aukščiau Išė į magnetinę juostą per sią Žemaitijos kalną Med dvi ekspedicijos savaites, Tievėgalį, gėrėjomės senai sa, dainos — ne viskas, Dar
Septintoj irimčiausia (Atkeltči iii 3 psl.)
čiuose kaimuose buvo at likti 1961 metais. Palygi nę šią vasarą ir 1961 me tų anketų duomenis, ma tysime, kokią pažangą per 15 metų padarė Že maitijos kaimas. Partijos Šilalės rajono komitetas labai domisi sociologų ty rimų rezultatais ir tikisi jais pasinaudoti praktinia me darbe. Bene didžiausią dėmesį etnografai skyrė lietuvių liaudies papročiams, jų raidai, jų panaudojimui šių dienų pramogose ir ci vilinėse apeigose. Buvo domėtasi darbo ir kalendoriniais, vestuvių ir laipapročiais, jų dotuvių transformacija tarybiniais metais, aprašytos pirmo sios vagos, javapiūtės pa baigtuvių, derliaus šven tės, rinkta ikonografinė medžiaga. Taip pat buvo domėtasi kolūkinių gy venviečių ir atskirų kol ūkiečių sodybų sutvarky mu ir apželdinimu, stalių ir kitais amatais bei jų raida tarybiniais metais, rinkta medžiaga apie liau
dies architektūrą (ir aDie mažąją, kuria ypač garsė ja Žemaitija), liaudies me teorologiją. Etnografams gražiai talkino 10 Dailės instituto pramoninės dai lės specialybės II k. stu dentų. Etnografai ir kiti ekspedicijos dalyviai su rinko daugiau kaip 20 vertingų eksponatų, kurie jau perduoti Istorijos-etno grafijos muziejui, surinko ir perdavė Liaudies bui ties muziejui informaciją apie didesnių gabaritų eksponatus, kuriuos kvė darniškiai galėtų atiduoti minėtam muziejui. Etno grafų veiklą koordinavo III k. istorikės Zita Zakrevskaitė ir Regina Žliobaitė, metodiškai vadova vo ir konsultavo Istorijos instituto vyr. mokslinis bendradarbis V. Milius. Ekspedicijos dalyviai ne tiktai rimtai dirbo, bet ir turiningai ilsėjosi. Dide lį įspūdį visiems padarė susitikimas su buvusiu Kvėdarnos liaudies gynė jų būrio vadu V. Gorodilovu, nuotaikingi buvo susitikimai Pajūralio tarybinio žem’dir-
siais Baubliais, prie kurių rekonstrukcijos ir apsau gos savo astuonių tūks tančių rublių indėliu į Paminklų apsaugos fondą yra prisidėję ir universi teto dėstytojai bei stu dentai, apžiūrėjome elekt riko Voščiko sukauptus turtus Upynos kraštoty ros muziejuje, stabtelėjo me Atlanto nugalėtojo S. Girėno gimtinėje Vytogaloje. Buvo organizuotai keliauta ir po Kvėdarnos apylinkę: apžiūrėta kalbininko K. Jauniaus gimtinė, aplankyti kiti kultū. ros paminklai. Nuveikę daug gero, pa ilsėję grįžtame į auditori jas prie knygų, prie savo darbų. Kartu galvojame apie naujas ekspedicijas, apie medžiagos rinkimą universiteto istorijai, ki tus Kraštotyrininkų klubo renginius ir darbus.
.. .o universitetas praside da čia, senamiestyje. Čia šla ma filologų berželis, šviečia raudoni čerpių stogai, tylą saugo viduramžių arkos... PIRMAKURSIŲ DĖMESIUI! Visi, įstoję į pirmą kursą, studentai komjaunuoliai priĮravalo iki rugsėjo 3 d. įsirašyti į komjaunimo įskaitą. j šoma takia tvarka: Fil. F, IF — universiteto centriniai rūmai, 15 kamb. (komjaunimo komitetas), MMF, FF, ChF — MMF visuomeninių org. kambarys, MF, GF — MF visuomeninių org. kambarys, PEF, FAF, PF, TF — FAF visuomeninių org. kambarys. Neturintys VLKJS nario įskaitos kortelių įrašomi į lai kiną įskaitą. Dirbame kasdien nuo 9 vai. iki 21 vai. Šeštadienį ir sekmadienį — nuo 9 vai. iki 18 vai. LLKJS universiteto komitetas
1976 m. rugsėjo 2 d. 17 vai. Fizinio auklėjimo katedroje Įvyks VU „Mokslo" sporto klubo sportinio šaudymo sekci jos susirinkimas. Kviečiame norinčius išmokti šaudyti mažojo kalibro pisto letais ar šautuvais.
REDAKCIJOS ADRESAS:
V. PIEKAITĖS pieš.
PAŠALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI
KVIEČIA BIBLIOTEKA Rugsėjo mėn. 6—12 d. Universiteto Mokslinė bibliote ka organizuoja I-ųjų kursų studentams atvirų durų die nas. Pirmakursiai grupėmis gali lankytis bibliotekoje — rugsėjo 6—10 d. nuo 12 vai. iki 17 vai., rugsėjo 11— 12 d. (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 9 vai. iki 16 vai. Pageidautina, kad grupės užsiregistruotų iš anksto Bib liografijos skyriuje (Mokslinė biblioteka, III a., tel. 2-63-88 arba prie kontrolinio stalo, tei. 2-38-09).
LAIKRAŠTIS EINA I NUO 1950 METŲ I KAINA 2 KAP.
beveik keturi šimtai sakmių, pasakų, padavimų ir kito kios pasakojamosios, arti tūks tančio smulkiosios tautosakos dalykų. Kraštotyrininkų klubo komppleksinėse ekspedicijose taip jau įprasta, kad darbas gul do, darbas kelia. Štai ir re zultatai. .. VI. BRAZIŪNAS
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentes" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Matematikos ir mechanikos fakulteto I k. stud. V. Sušinskaitė, V. Gibavičius, II k. stud. K. Vaitiekūnas, Fizikos fakulteto I k. stud. R. Vambutaitė, D. Stankutė, V. Valančius, Gamtos fakulteto I k. stud. A. Jaunius, Filologijos fakulteto I k. stud. L. Paulavičius, II k. stud. A. Stasionytė, V. Fedosejeva, IV k. stud. V. Vilkončius, Teisės fakulteto I k. stud. A. Strazdas, III k. stud. E. Narbufaitytė, Prekybos fakulteto II k. stud. K. Aleksandravičius, R. Sadauskas, Pramonės ekonomikos fakul teto I k. stud. V. Dūlėta, N. Dalšėdaifė, Finansų ir apskaitos fakulte to I k. stud. M. Pečelytė, V. Chubulova, V. Žukovskis, V. Paulėnaitė, A. Strigauskaitė Universiteto Mokslinės bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia bend radarbę Audronę MATIJOŠIENę dėl motinos mir ties.
LKP CK leidyklos spaustuvė
LV 12423
Užs. Nr. 2580
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA \