O TUbENTAS
visų šalių proletarai, vienykitės!
r~7
Docento jubiliejus
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTUOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 25 (572)
1966 m. rugsėjo mėn. 7 d. TREČIADIENIS
Eina nuo 1950 m.
Kaina 2 kap.
PENKMEČIO GAIRĖS Mūsų šalyje kiekvienų mokslo metų pradžia yra susijusi su naujų mokyklų atidarymu, su mo kyklų išsiplėtimu, materialinės jų bazės sustiprėjimu. Komunistų partija ir Tarybinė vyriausybė visada ypatingą dėmesį skyrė ir skiria jaunimo mokymui bei auk lėjimui. Nesigailima rūpesčių bei lėšų ir aukštosioms mokykloms. TSKP XXIII suvažiavimo priim tas naujasis penkmečio planas numato ne tik spartų pramonės ir žemės ūkio gamybos kilimą, bet ir sistemingą rengimą specia listų, sugebančių naudotis šiuolai kinio mokslo ir technikos pasie kimais. Vilniaus universitetas, vykdy damas Partijos nurodymus, smar kiai išplėtė neakivaizdinį ir va karinį skyrių. Jeigu tik 1964 m. mūsų Universiteto vakarinis sky rius išleido pirmąją specialistų laidą, tai šiuo metu vakarinį sky rių yra baigę 243 žmonės. O mū sų neakivaizdinis skyrius, 1954 m. išleidęs pirmąją laidą, ligi šiol paruošė net 2519 specialistų. Apskritai, neakivaizdinio sky riaus absolventai pernai sudarė vos ne pusę visų Universitetą baigusių žmonių. Vien į stacionarinį skyrių šiais metais priimta 1200 studentų, į vakarinį — 450 ir į neakivaizdinį — 850. Vadinasi, į pirmąjį kursą šiemet priimta 2500 žmonių. Di džiausias priimtųjų skaičius Isto rijos ir filologijos ir Ekonomikos fakultetuose. Mūsų Universitetas jaučia nuo latinį Partijos ir Vyriausybės rū pestį. Pradėdami naujuosius moks lo metus, mūsų studentai gavo naują, puikiai įrengtą bendrabutį. Modernus 416 vietų pastatas, ku riame veiks 150 vietų valgykla, iškilo studentų miestelyje, Čiur lionio gatvėje. Naujuose rūmuose šiuos mokslo metus pradės ir Fizi kos, Matematikos ir mechanikos fakultetai. Baigiamas ruošti biblio tekos priestato projektas. Prie stato statyba prasidės ateinančiais metais. Be to, baigiamas parengti
Prof. dr. J. KUBILIUS Universiteto rektorius
☆ ir Ekonomikos fakulteto projek tas. Ekonomikos fakulteto rūmai iškils Antakalnio gatvės galo — Nemenčinės plento pradžios ra jone, kur artimiausioje ateityje persikels visas Universitetas. Eko nomikos fakulteto statyba prasi dės sekančiais metais. Jūs apgyvendinami moderniš kai įrengtuose bendrabučiuose, laisvai naudositės apie 2 mln. lei dinių ir rankraščių savo fonduose turinčia Universiteto moksline biblioteka, sudėtinga moksline aparatūra aprūpintomis laborato rijomis, Universitetas apmokės jū sų gamybinės praktikos išlaidas. Nemokėdami jokio mokesčio už mokslą, 70 proc. mūsų studentų gaus stipendijas. Jums skaitys paskaitas, vado vaus seminarams bei. kitiems praktiniams užsiėmimams, dalin sis savo žiniomis ir patyrimu 625 universiteto dėstytojai, kurių tarpe — 24 profesoriai ir mokslų daktarai, 246 docentai ir moks lų kandidatai.- Dauguma mūsų Universiteto dėstytojų — įžymūs mokslininkai ir nusipelnę pedago gai. Iš jų galima paminėti profe sorius ir mokslų daktarus: Braz džiūną, Jucį, Slavėną, Daukšą, Norkūną, Lebedį, Marcinkevičių, Minkevičių, Dagį ir kitus. Universiteto dėstytojai nuolatos kelia savo kvalifikaciją. Šiuo me tu paruošta ir įteikta gynimui net 11 daktarinių disertacijų. Įteikė gynimui daktarines disertacijas medikai Uja Stupelis, Juozas Mar kulis, Vladas Kviklys, istorikė Bronė Dundulienė, fizikas Šugurovas, o baigė ruošti lituanistai-kalbininkai Jonas Palionis, Zigmantas Zinkevičius, Jonas Kazlauskas ir Vytautas Mažiulis, teisininkas Jonas Žėruolis ir ma tematikas Alg. Matuzevičius. Universitete jūs įgysite teorinių ir praktinių žinių, praplėsite savo
akiratį, galutinai susidarysite pa saulėžiūrą — žodžiu, susiformuo site kaip asmenybės. Savaime su prantama, niekas nelinkęs pada ryti jūsų — žvalių, linksmų ir energingų jaunuolių — sausais mokslininkais, gerai žinančiais tik specialybę, bet nesugebančiais naudotis didžiuliais meno lobiais, kurie praturtina žmogaus vidinį pasaulį. Universitete yra Estetinio lavinimo katedra, kuri gali padėti jums ugdyti estetinį skonį, meni nius sugebėjimus. Tiesa, šios ka tedros galimybės dar nėra labai didelės, bet ten dirba žmonės, at sidavę estetinio lavinimo reika lui. Daug duoda ir Universiteto meniniai kolektyvai: Universiteto nusipelnęs dainų ir šokių ansamb lis, Akademinis choras, teatrinė studija. Be to, nepamirškite tų ga limybių, kurias teikia jums sosti nės teatrai, muziejai ir kitos kul tūros bei meno įstaigos. Estetinis išprusimas daug priklauso nuo jūsų asmeninių norų ir pastan gų, kurias mes visuomet sveiki name. TSKP Programoje iškelti kilnūs komunistinės moralės, komunisti nio žmogaus charakterio ugdymo uždaviniai — plati dirva kultūros bei švietimo darbuotojų kūrybiš kumui, sumanumui, iniciatyvai reikšti. Kad gerai pasiruoštumėte vykdyti tuos svarbius ir atsakin gus uždavinius, kurie jūsų laukia ateityje, turite stengtis kuo geriau išnaudoti visas galimybes, kurias jums sudarė Tarybine Vyriausy bė. Be to, jūs privalote tiek Uni versitete, tiek už jo ribų brangin ti tarybinio studento vardą, jūsų elgesys visur ir visada turi būti pavyzdžiu. Vilniuje yra keletas aukštųjų mokyklų, kuriose moko si daug jaunimo. Studentas, kur jis bebūtų — parduotuvėje, val gykloje, gatvėje ar kine, visur atkreipia į save visuomenės dė mesį, pagal jį sprendžiama apie visą Tarybų Lietuvos jaunimą ir jo išsilavinimą, kultūrą. (Nukelta Į 2 psl.)
Naujųjų mokslo metų atidaryme dalyvavo ir pažangiųjų Amerikos lietuvių veikėjas, musų Universiteto istorijos mokslų garbės daktaras Antanas BIMBA. Foto J. GIRDVAINIO
1966 metai Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedros docentui Henrikui Horodničiui dvigubo jubiliejaus metai. Rugsėjo 3 d. jam sukanka 60 metų. Kartu tai 40 metų peda goginio darbo jubiliejus. Doc. H. Horodničius gimė Petrapilyje, bet nuo 1918 metų visas jo gyvenimas susijęs su Vilniumi. Čia 1924 m. baigė lietuvių gimnaziją ir įstojo į St. Batoro v. universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, pasirinkęs fizikos specialybę. H. Horodničius buvo geras studentas, nors ir negalėjo viso laiko skirti mokymuisi. Jam pačiam reikėjo užsidirbti pragyve nimui. Dar būdamas gimnazistu, jis dirbo sąskaitininku vie noje Vilniaus ligoninių. 1926 m. jis jau galėjo pereiti prie la biau patrauklaus pedagogo darbo. Pradžioje H. Horodničius dėsto matematiką mokytojų seminarijoje, o nuo 1928 iki 1940 metų, su pertraukomis, dėsto fiziką Vilniaus Vytauto Didžio jo gimnazijoje. H. Horodničius randa laiko ir moksliniam darbui. Dar bū damas studentu, jis pasireiškė kaip geras eksperimentatorius, sugebąs giliai ir plačiai nagrinėti pasirinktą klausimą. Jo moksliniai interesai labai platūs. Jis nagrinėja ir rentgeno spindulių išbarstymą, jodo kritinį potencialą, bromo fluoroscenciją, išdirbo mikroelementų spektrinės analizės metodus. Bet daugiausia dėmesio jis skiria spektrinių linijų kontūro klausimams. Šiuos klausimus H. Horodničius nagrinėjo ir anglų žurnale „Nature“ pasirodžiusiame pirmame moksliniame straipsnyje, ir savo disertacijoje. Pokario metais šiais klausi mais H. Horodničius paskelbė nemaža straipsnių, savo darbų rezultatais dalinosi daugelyje visasąjunginių mokslinių kon ferencijų, respublikos fizikų ir spektroskopistų pasitarimuose. Jo atlikti darbai leido patikslinti Tarybų Sąjungoje leidžiamų spektrinių linijų atlasus. H. Horodničiaus darbai, kuriuose jis tiria procesus, vykstančius povandeninėje kibirkštyje, yra su siję su didelio tankio plazmos tyrimais. O plazmos tyrimas yra viena iš pagrindinių daabrtinės fizikos problemų. Atkūrus 1940 m. Lietuvoje tarybinę santvarką ir perkėlus Kauno universitetą į Vilnių, H. Horodničius tampa katedros docentu. Jam pripažįstamas Fizikos ir matematikos mokslų kandidato laipsnis. Bet prasidėjęs karas ir okupacija nutraukė H. Horodničiaus mokslinį, eksperimentinį darbą. Uždarius Vilniaus universitetą, H. Horodničius dirbo techniku geležin kelių valdyboje. j Išvadavus Tarybinei Armijai Vilnių, H. Horodničius iš pir mųjų dienų įsijungia į Vilniaus universiteto atstatymo darbą. Jis skiriamas rektoriaus padėjėju ūkio reikalams. O darbo bu vo labai daug: po karo Universitetas buvo be stiklų, laborato rijos ir kabinetai išgrobstyti, reikėjo skubiai apsaugoti tai{ kas išliko, aptvarkyti laboratorijas ir auditorijas tiek, kad ga lima būtų pradėti užsiėmimus. H. Horodničius rūpinosi ne tik Universitetu — nuolat jį matydavome ir miesto atstatymo darbuose. Vėliau H. Horodničius ilgametis Fizikos ir matematikos fa kulteto dekanas, Bendrosios fizikos katedros vedėjas. Jam va dovaujant, Fizikos ir matematikos fakulteto studentų skaičius išaugo nuo keliolikos iki tūkstančio, išsivystė mokslinis darbas fakultete, laboratorijos pasipildė vertinga tarybine aparatūra, išaugo personalo skaičius. Smarkiai išsivystė ir jo vadovauja ma Bendrosios fizikos katedra. Doc. H. Horodničius turi labai didelį autoritetą dėstytojų ir studentų tarpe. Visi, kuriems tenka Vilniaus universitete ginti disertacijas fizikos ir matematikos mokslų kandidato ar dak taro laipsniui gauti, jaučia nuoširdžią H. Horodničiaus paramą tvarkant dokumentus. Jis Fizikos ir Matematikos — mechani kos. fakultetų jungtinės mokslinės tarybos moksliniams var dams teikti sekretorius. Jis aktyviai dalyvauja komisijų pro blemoms .Atomų ir molekulių spektroskopija“ ir „Branduolinė fizika ir izotopų panaudojimas“ koordinuoti darbe. Jis nuola tinis respublikos spektroskopistų pasitarimų organizatorius, Lietuvos Fizikų draugijos revizijos komisijos narys. Sveikindami Jubiliatą, mes linkime Jam daug sveikatos, geros nuotaikos ir ištvermės darbe. Norime, kad Jis dar daug metų būtų mums pareigingumo, jautrumo kitiems, meilės sa vo darbui, kuklumo pavyzdžių. Doc. H. JONAITIS Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedra
i
■'*'*'*’*
TARYBINIS STUDENTAS >/**/**^*^*<*^*^*^*-*^*^*^*^1966 m. rugsėjo mėn. 1 d.
PENKMEČIO GAIRĖS (TĘSINYS iš 1 psl.)
se. Gamtos fakulteto V k. stu■ daugelyje respublikos kolūkių dentas T. Šidiškis sudarė pirmąjįį pastatyti kultūros namai, mokykMokymasis Universitete turi sa Lietuvos fenologinį žemėlapį. Joi los, ūkiniai pastatai su užrašu vo specifiką, daug kuo skiriasi darbas bus panaudotas sudarant: „Statė VVU" mums primena jų nuo mokymosi vidurinėje mokyk■ LTSR atlasą. Ekonomikos fakulte-• kilnias pastangas ir atliktą darbą. loje. Jeigu mokykloje pakakdavo> to V k. stud. A. Vengrauskas, paJūsų, draugai pirmakursiai, lauišmokti tai, ką buvo aiškinęs mo• dedamas katedros, nagrinėjo ūki-■ kia dideli darbai, kuriems atlikti Naujųjų mokslo metų pradžia kyti pirmųjų kursų aktyvą. kytojas, tai čia reikės žinoti žy■ skaitinę temą „LTSR vartotojųį reikės nemaža atkaklumo ir ištai ne tik šventė, bet kartu ir Norėtųsi, kad ataskaitiniuose- miai daugiau, negu išgirsite per• kooperacijos mažmeninės preky-• tvermės. Jeigu iš pat pirmųjų die didelio, atkaklaus darbo pračįžia. rinkiminiuose pirminių organiza paskaitas. Paskaitų klausymas, se■ bos tinklas, jo specializavimas ir nų kibsite į mokslą, jeigu gerai Čia ir noriu pasidalinti mintimis cijų susirinkimuose bei fakultetų minarų lankymas jums paleng■ išdėstymas". Jo aarbas susilaukė: susiplanuosite laiką ir nesiblaškyapie kai kuriuos artimiausius konferencijose ir susirinkimuose vins savarankiškas studijas, bet: aukšto įvertinimo. site į šalis, rezultatai bus neabejo komjaunimo organizacijos užda daugiau negu ligi šiol būtų ski jokiu būdu nepakeis jų. Sparčiaii Šių metų balandžio 15—17 die- tinai geri. Nuo šiol jūs esate dau vinius. riama dėmesio mokymosi klausi- besivystančios mūsų ekonomikosi nomis Vitebske įvyko aštuntoji giatūkstantinio Universiteto ko Visų pirma, mūsų organizaci. mams. Komjaunuolių tarpe vis ir kultūros poreikiai skatina aukš jungtinė Pabaltijo respublikų ir lektyvo nariai. Vilniaus universi ja šiais metais gerokai padidėjo. dar yra skolininkų, neturinčių tąją mokyklą rengti specialistą- Baltarusijos aukštųjų mokyklų tetas — seniausia respublikos Jeigu praeitais mokslo metais jokių pateisinamų priežasčių. Ma kūrėją, turintį ne tik pakankamai studentų-medikų konferencija. Iš aukštoji mokykla, turinti ilgaam mūsų organizacijos įskaitoje bu tyt, užtenka juos kritikuoti ir gė konkrečių savo srities žinių, bet 123 konferencijai pateiktų darbų žę istoriją. Tikiuosi, kad jūs ge vo 4260 VLKJS narių, tai šiais dinti. Čia yra pats grubiausias ir tyrinėtojo įgūdžių, sugebantį 10 paruošė mūsų Universiteto ru mokymu, pavyzdingu elgesiu, metais jų bus apie 5000. Didėjant komjaunimo įstatų laužymas. plačiai mąstyti, savarankiškai studentai. Visa tai rodo, kad Uni politiniu sąmoningumu ir pilieti komjaunimo organizacijai, vis Komjaunuolis turi jausti atsako spręsti gyvenimo naujai iškelia versiteto studentai dirba labai niu aktyvumu garbingai atstovau ringai. site mūsų Universitetą. sunkiau tampa Universiteto ko mybę ir atsiskaityti prieš drau mas problemas. Nors mūsų Universitetas — Ypač jūsų dėmesį norėčiau at mitetui ir fakultetų biurams ap gus. Praeitais metais Istorijos ir Universitete jūs turėsite visas rėpti didėjančią darbų apimtį, filologijos fakulteto komjaunimo galimybes pradėti mokslinį darbą. judri organizacija — į gyvenimą kreipti į visuomeninių disciplinų pasiekti kiekvieną komjaunuolį. organizacijoje į šį klausimą žiū Universitete veikia stipri Studen išėjusius diplomantus keičia gau studijavimo svarbumą, nes visuo Vadinasi, mes turime daug ką rėta kaip tik taip. Deja, to nebu tų mokslinė draugija, jungianti sus pirmakursių būrys, mūsų pir meninio gyvenimo organizavimo pergalvoti, tobulinti darbo me vo kituose fakultetuose. apie 54 mokslinius būrelius ir tu minė komjaunimo organizacija uždaviniai, iškylantys dabartinei todus ir stilių, rasti trumpiausią Praeitais mokslo metais fakul rinti savo eilėse daugiau kaip darni ir skaitlinga. Praeitais komunizmo kūrėjų kartai, reika kelią į kiekvieną žmogų. Apie tai teto komjaunimo organizacijos ir 1 500 narių. Moksliniai būreliai mokslo metais ji savo eilėse jun lauja ne tik specialisto kvalifika turėtume rimtai pakalbėti ata- VVU Komjaunimo komitetas ma organizuojami prie kiekvienos gė daugiau kaip 4 000 narių. Tiki cijos, bet ir visapusiškesnio išsi skaitinės-rinkiminės kampanijos žai domėjosi moksliniais būre katedros, kuriose studentai jau mės, kad šiais mokslo metais lavinimo, pilietinio aktyvumo, metu. liais, SMD veikla. Kaip pagerin nuo pat pirmųjų kursų gilina ži komjaunimo organizacija išaugs tvirtos mokslinės pasaulėžiūros. Keletas žodžių apie pirmųjų ti mokslinių būrelių darbą — nias, įgytas paskaitų metu, domisi ir turės savo gretose apie 5 000 Todėl labai svarbu skirti rimtą kursų komjaunimo organizacijas. svarbus klausimas ataskaitiniuo mokslo ir technikos laimėjimais, narių. Universitete veikia stipri dėmesį visuomeninėms discipli Fakultetų komjaunimo biurai se susirinkimuose. visuomeninio gyvenimo proble partinė organizacija. Geriausieji noms — TSKP istorijai, politinei šiam darbo barui turi skirti Ir paskutinis, pats svarbiau momis. Vadovaujami dėstytojų, iš geriausiųjų priimami į Partiją. ekonomijai ir kt. Jos padės idė ypatingą dėmesį. Pirmakursiai sias, klausimas, kurį reikėtų čia studentai dirba mokslinį darbą, Universitete partinė organizacija jiškai užsigrūdinti, susidaryti komjaunuoliai, visų pirma, turi paminėti. už kurį atsiskaito studentų moks yra didelė jėga, kovojanti už stu mokslinę pasaulėžiūrą, be kurios būti supažindinti su aukštosios Nuo 1967 m. sausio 1 d. pra linių konferencijų metu. Jos or dentų mokymosi pažangą, nuola sunku būtų susiorientuoti painiose mokyklos komjaunimo organiza sidės komjaunimo dokumentų ganizuojamos kiekvieną rudenį. tos besirūpinanti studentų poil ir sudėtingose praktinės veiklos situacijose. cijos uždaviniais, su VVU kom keitimas. Kaip geriau ir greičiau Mokslinis darbas — tai nuostabi siu ir gerove. Mūsų Universitete mokosi ne jaunimo organizacijos istorija ir tai padaryti — turime galvoti romantika, pasisekimo džiaugs1Nuo 1957 m. kiekvieną vasarą tradicijomis. Fakultetų komjau jau dabar. Jau dabar turime su mas, kuris daugelį kartų viršija respublikos rajonuose organizuo mažai studentų iš kitų broliškų nimo biurai turėtų gerai apgal sirūpinti įskaitos sutikrinimu, vi nesėkmių nusivylimą ir įkvepia jamos studentų darbo ir poilsio respublikų, o mūsų respublikos voti ir aptarti su pirmakursiais sos komjaunuoliškos dokumenta dirbti iki galutinės logikos, mąs stovyklos. Studentai dalį laisva komjaunuoliško darbo perspekty cijos sutvarkymu, nario mokes tymo ir proto pergalės. laikio, energijos ir jaunatviško atstovai studijuoja daugelyje ša Pernai, gruodžio 18 d., Aktų sa ryžto skiria visaliaudinių uždavi lies aukštųjų mokyklų. Šiais me vas nuo pirmo iki paskutinio čio rinkimu. Reikėtų peržiūrėti ir kurso. Juk dabar daug kur pir bausmes, kurios kai kuriems lėje įvyko Respublikinės studentų nių įgyvendinimui, prisideda prie tais į mūsų Universitetą įstojo mųjų ir penktųjų kursų komjau komjaunuoliams duotos seniai ir mokslo darbų apžiūros rezultatų kolūkinės ekonomikos kėlimo, ro nemažas būrys jaunimo iš Kali nimo organizacijų darbo planai iki šiol neperžiūrėtos, žodžiu, apibendrinimas ir nugalėtojų ap do komunistinę pažiūrą į darbą, mažai kuo skiriasi — tos pačios vidiniam-organizaciniam darbui dovanojimas. Respublikinei stu turiningai praleidžia vasaros atos ningrado srities, Baltarusijos TSR, temos, tie patys klausimai. Perei- .šį semestrą turime skirti ypatin dentų mokslinių darbų apžiūrai togas. Šių metų vasarą 900 kom- RTFSR ir kitų respublikų. Taigi, buvo pateikti 209 darbai, iš kurių jaunuolių-entuziastų talkininkavo mūsų nant komjaunuoliams iš kurso į gą dėmesį. : Universitetas tam tikra kursą, komjaunimo organizacijos Spalio mėnesio viduryje įvyks 150 pateikė mūsų Universitetas. Tauragės, Kėdainių, Ignalinos, prasme turi bruožų internaciona ! darbas irgi turi kilti iš žemesnės VVU X/V-ji ataskaitinė-rinkimi Lietuvos TSR Aukštojo ir specia- Molėtų, Alytaus, Vievio ir Varė- linėms : organizacijoms, kurios na pakopos į aukštesnę ir atitikti nė komjaunimo konferencija. Vi liojo vidurinio mokslo ministerija nos rajonų kolūkiuose. rodo gražų tarpusavio supra augančius komjaunuolių porei sų organizacijų, visų komjaunuo apdovanojo premijuotų darbų au Bendrauniversitetinis komjau- riai 1 i kius, turi atitikti reikalavimus, lių pareiga jau dabar jai ruoštis. torius I, II ir III laipsnio diplo- nuolių ir bendradarbiavimo pavyz būrys dirbo Tiumenės sri- timo 1 mais. Visa eilė Universiteto stu- tyje, i keliamus kiekvieno kurso studen Komsomolsko darbininkų ,dį. Universiteto vadovybė tikisi, P. VAITKEVIČIUS dentų mokslinių darbų susilaukė įgyvenvietės statybose. tams. Nėra reikalo kalbėti apie VVU Komjaunimo komiteto aukšto įvertinimo. Pvz., 12 Uni Jau seniai baigė Universitetą kad ši graži s\ dentiška draugystė tai, kaip svarbu parinkti ir mo sekretorius tvirtės versiteto matematikų pranešimų pirmųjų j darbo ir poilsio stovyk- ateityje ' bus spausdinami mokslo daibuo- lų organizatoriai ir dalyviai, bet Geros kloties, draugai!
Artimiausi mūsų uždaviniai
Į iškilmes atvykę svečiai klausėsi koncerto, kurį surengė respublikos VVU dainų ir šokių liaudies ansamblis.
F
ii ii ll ii ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll ll
TGIJO auditorijos ir klasės. Suskambo jau nais balsais, nušvito šypsenomis. Atgijo ir daug mačiusieji senieji kiemai ir naujutėliai rūmai, pirmą kar tą šiemet pasitikę rugsėjį. Vilniaus universitete įteikta 1200 naujų studijų knygelių ir studentų pažymėjimų. . . Kiekvienas fakultetas turi savas tradicijas. Filologai su sirinko saulėtame kiemelyje, po simboliniu berželiu prie gaiviai trykštančio fontano, bet, anot prodekario J. Balke vičiaus, dėl Vilniaus restaura torių nerangumo ir netikrų pažadų — supami paniuru sių, senokai remonto laukian čių sienų...
A
Nusipelnęs
Šypsenas ir raportą apie nuveiktus darbus jie atvežė iš Tiumenės srities Komso molsko gyvenvietės statybų. J. GIRAlClO nuotr.
RUGSĖJIS UNIVERSITETE Naujuose, šviesos sklidinuo se rūmuose susitiko su vyres niaisiais pirmakursiai fizikai ir matematikai. Švęsdami 185ąsias metines, medikai į stu dentų šeimą priėmė pusantro šimto pirmakursių, puoš svei kino sveikatos apsaugos mi nistras V. Kleiza, senieji fa kulteto profesoriai, prorekto rius J. Grigonis. — Ačiū už atkeltus vartus, — pasakė pirmakursė Z. Jocytė. Pro didžiuli ąžuolo lapų vainiką įvedė į fakultetą jau nuosius draugus filologai.
Ačiū už atkeltus vartus — tai ačiū Tėvynei už sąlygas mokytis, gyventi, džiaugtis. ištisą dieną studentai būria vosi Universitete, o 18 vai. vakaro prie savo „naujųjų na mų“ vėl susirinko pirmakur siai. Jie rikiavosi, derino gre tas, o paskui, perėmę iš vy resniųjų spalvingas specialy bių vėliavas ir emblemas, su daina patraukė Tauro kalno link. Viena kolona, subūrusi draugėn Centrinius rūmus — ekonomistus, teisininkus ir fi-
lologus, — traukė P. Cvirkos paminklo link, palikdama jo papėdėje puokštes gėlių. Ant roji srovė — tikslieji mokslai — gamtininkų, medikų, fizi kų, chemikų ir matematikų kolonos — plaukė Čiurlionio gatve. Baltuose Tauro kalno rū muose Įvyko iškilmingas nau jųjų mokslo metų atidarymas. Į studentus kreipėsi Univer siteto rektorius prof. J. Kubi lius, kandidatas į LKP CK biuro narius Respublikinės profsąjungų Tarybos pirmi-
ninkas P. Dobrovolskis, aukš tojo Ir specialiojo vidurinio mokslo ministras H. Zabulis, LTSR Aukščiausiosios Tary bos Prezidiumo pirmininko pavaduotojas rašytojas J. Bal tušis. Kalbėjo svečias, žino mas pažangiųjų Amerikos lie tuvių veikėjas, Universiteto is torijos mokslų garbės dakta ras A. Bimba. Sveikinimams, kalboms nebuvo galo. Iškil mingai įžengė į sceną Univer siteto statybos būrys „Vil nius“, tik užvakar grįžęs iš Vakarų Sibiro, talkininkavęs Tiumenės srities statybinin kams. Iškilmės naujokams pa darė neužmirštamą įspūdį.
I. JAKINEVICIŪTĖ
ll n ii ii ii ii ii a ii a a a a a n a a ji -XX
rugsėjo mėn. 7 d. '******%♦<*%%«%%%*%%«' TARYBINIS STUDENTAS b'*'**'*'*'*'*'*'*-*'*'*'*'*'*'*'**'*'*'*'*-*'*/**
3 psl.
i*<t*ii*u*ii*a«r
Kolumbų starto aikštelėje kios. Didžioji auditorija tal pina 200 žmonių. Starto aikš telėmis jauniesiems kolumbams pasitarnaus visa eilė naujų laboratorijų ir kabine tų. Naujame korpuse erdviau tapo neseniai susikūrusioms puslaidininkių fizikos, puslai dininkinių prietaisų, puslaidininkų technologijos ir puslai dininkinių grandinių labora torijoms. Vos statybininkai spėjo užbaigti darbus, fizikai pradėjo kraustytis į naują buveinę, dalytis kambarius. Studentai A. Kabelka, G. Vazalinskaitė, R. Miliušytė, aspi rantas J. Vaitkus su draugais
rūpinosi kuo greičiau sutvar kyti savo naujus namus. Už juos studentai dėkingi Vil niaus Statybos tresto Nr. 1 meistrams ir darbų vykdyto jui V. Laučiui, per du metus pastačiusiems šį rūmą. — Nors ir džiaugiamės naujaisiais, bet vis tik gyve nam viltim apie dar vienas įkurtuves. Bus ir čia mums greit ankšta, — išduoda fi zikų paslaptį aspirantas J, Vaitkus.— Didesnius plotus tikimės užsikariauti studentų miestelyje — Antakalnyje. Užsukame j vieną iš kam barių, pažymėtą skaičiumi
JIEJI FIZIKOS IR MATEMATIKOS FAKULTETŲ RŪMAI. emais kiemeliais įsirėžę jaus Valstybinio V. Kap> vardo universiteto pa ti Į senamiesčio gatve„Senasis“, — neretai pa lme, kalbėdami apie Uniitetą. Tik naujajai jo ati — Fizikos ir matematifakulteto kompleksui šis įkymas netiktų, šiuolaikistiliaus rūmų auditorijos dien sukviečia būrius entų tik į pirmąsias pa-
Sis išlakus pastatas išaugo Knyvos gatvėje, šalia Univer siteto Chemijos fakulteto. Puošnumą suteikia raudonų plytų ir baltų plokščių ‘deri nys. Architektė N. Vaičiūnie nė sumaniai pritaikė savo kūrinyje plytas, stiklą, be toną. Vestibiulio sieną puošia dailininko A. Garbausko vit ražas. Kiekviena auditorija — o jų čia trisdešimt — visiš kai atitinka skambius epite tus: šviesios, erdvios, jau-
IŠKILMIŲ MOMENTAS. J. GIRAlClO nuotr.
124. Prie durų sąrašas su ketvertu pavardžių, čia dir ba vyr. inžinierius A. Saka las, J. Miškinis, Z. Januškevi čius ir A. Stomaitė. Vyr. in žinierius A. Sakalas sukūrė unikalią aparatūrą Holo efek tui tirti. Kabinete radome diplomantus A. Stomaitę ir J. Miškinį. Vienuose kabinetuose dar statoma aparatūra, kituose jau pradėtas mokslinis dar bas. Puslaidininkių fizikos katedros diplomantė M. Dily tė, vadovaujama vyr. dėsty tojo V. Rinkevičiaus, skuba ruošti diplominį darbą. Apžiūrėję rūmus, išeiname b kiemą. Čia jau susirinko niversiteto naujakuriai — Fizikos ir matematikos fakul teto studentai, dėstytojai į iš kilmingą rūmų atidarymą, (žr. nuotrauką). Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto rektorius J. Ku bilius sveikina didžiulės uni versiteto šeimos narius — Fizikos ir matematikos fakul teto studentus su naujais mokslo metais ir įkurtuvė mis. Lietuvos TSR aukštojo ir spec. mokslo ministras H. Za bulis perkerpa juostelę — tradicinį naujakurystės ženk lą. Svečiai, dėstytojai ir stu dentai kviečiami apžiūrėti naujuosius rūmus. V. BIELSKYTĖ
!♦«♦!! *ii*ii*n*ii*n*n*ii*n«ti*u*ti*H*H*n«H*u« n^ti ♦«<
MEDIKAI RAKTIKOJE Vilniaus respublikinės ligoninės „Raudonasis vidaus ligų skyriuje ga laktiką atliko grupė sto Medicinos fak. III k. Pirmąkart peržengę pa isčius kaip savarankiški ai, jie talkininkavo gyir medicinos seserims, rai. Ypač norėtųsi atžyentus Laučkaitę ir Laurykurie savo darbštumu, nu darbe nusipelnė viso ) pagarbą. Šie studentai itliko procedūrų, gydonipuliacijų. Bet, svarie išmoko pajusti atsaiž ligonį. Tai geras ir įas bruožas, reikalingas medikui. lyd. J. SKLIUTAUSKAS
965/66 m. m. TSRS iose mokyklose mokėtūkst. studentų. tnkmečio paha:qole į ius kursus TSRS aukšmokyklose bus priimtūkst. pirmakursių, er penkmetį šalies ios mokyklos ir techparenųs daugiau milijonus specialistų, mai į Universiteto vakarini ir neakivaizyrius buvo priimta rmakursių, šiemet —
'iversiteto biudžetas 0 rub., iš kurių sta lam skyriui išleidžia2000 rub. eno studento metinis as valstybei kainuoja sis mokslo metais teto stacionariniam mokysis 4108 stu-
skutlnials buržuazijos metais visose Lietukštosiose mokyklose vos 3992 žmonės. bar vien Vilniaus valV. Kapsuko v. unis turi 12770 studen-
kario metais VVU iš455 absolventų, imbiausiojl buržuaziuvos aukštoji mokykytauto D. universitevisą buržuazijos valikotarpį parengė tik ilomuotų specialistų, tadienj įvyko iškil diplomų įteikimo ak1/65 m. metais baiUniversitetą buvo 17 diplomų.
K ALI JOS — N UOT AKŲ GĖLĖS Alb. PAULAVIČIAUS APSAKYMAS Jis tuoj nueis.. . Dangė ištiesia ranką — tik pa taisys Justui šaliką — juk nie kada neužsideda kaip žmogus. Bet ranka, lyg atsiplėšęs nuo stogo ir staiga išsigandęs po sa vimi gilėjančios tuštumos balan dis, akimirkai pakibo ore. Sugle bo. Kaip tu kartais nieko nesu pranti, Justai! O gal būt nenori suprasti. . . Apsisukti ir nueiti, kaip nu ėjo Justas? Bet Dangė vis dar stovi sveti mo namo tarpdury ir klauso tolstančių žingsnių tol, kol jų nebegalima išskirti iš erzinančio lietaus čežesio. Rytoj Justas vėl ateis, nors pasakė — šeštadienį. Ateis, nes iki šeštadienio — keturios die nos. Tiek nedaug, rodos, o Jus tui — visa amžinybė. Amžinybė.. . Bet jeigu tai tie sa, jeigu ji labai labai reika linga Justui — tai kodėl jis kar tais būna toks atžarus ir šaltas? Ir galvoja tik apie save. Kodėl? Juk žino, kad ne savo bute, kad pagaliau ne privačiam bute gy vena Dangė, o bendrabuty. „Nepyk, Justai... Alė jau ir taip išmetinėja, kad tu pernelyg dažnai užeini. Greit, girdi, Justas apsigyvens po dviem sijonais. Kad bent greičiau lapkritis! Ta da išvažiuos Stasė... Ir kamba rėly viskas bus tik mano — vissas kambarėlis tik mano — tu girdi, Justai! ..? Ne, Justas neišgirdo. Nuėjo. Gal būt ir norėjo paslėpti tą tylų vyrišką apmaudą, bet žings niai išdavė — skubūs, kapoti. O Dangė, rodos, pati jaučia, kaip Justą persmelkia drėgnas vėjas, girdi, kaip jis keikia ne lemtą vakarą, šlapdribą. Ir, ži noma, pyksta. Bet juk negalėjo Dangė pasakyti — pasilik. Ne, ne todėl, kad Stasė tik to ir lau kia. .. Juk tos vienos nakties jam užtektų visiems metams. Ką metams — visam laikui. įsitver tų jos Stasė lyg aprūdijusio gelž galio, ir tuomet tylėk, nemėgink pakelti galvos, nes gausi — pati įbrukai įnagį į rankas apsiginti. Na, ką dabar pasakysi, bran gioji? Tyli? Ir tylėk. Kaip kad aš tylėjau, kada nepatenkinta šnairavai, kai Romas kartais likdavo nakčiai. Tylėk — nuo šio vakaro mes abi vienodos. O
gal netgi.. . Tylėk — visoms toms naktims aš turėjau pagrin dą — Romas žiedus nupirko. O tau — kada tavo Justas nupirks žiedus? Baigs institutą — sakai, tada? O tuo keturis metus taip ir vaidinsit nekaltus įsimylėjė lius? Tyli? .. Ne, ne todėl tyli Dangė. No rėtų — rastų kuo atsikirsti. Vi sai ne todėl tyli... Nepyk, Justai, kad ir šiandien teko išeiti. Ir suprask, gerasis, mielasis Justai. Suprask — aš ki taip negaliu. Ne, ne, aš nesiruo šiu įtikinėti Stasės, kad naktis nakčiai nelygi — ne. Papras čiausiai — aš kitaip negaliu, Jus tai. .. Dangė susigriebia, kad perne lyg ilgai stovi svetimo namo tarpdury ir eina namo. Maloni, šilta banga užplūsta Dangę, kada ji nakties iščiulptame langų ko ry apčiuopia savo langą. Jis, gal būt, niekuo ir nesiskiria nuo kitų — tik šiek tiek šiltesnis, dar labiau viliojęs savo jaukia neo no šviesa. Bet svarbiausia — savo. Tiesa — ne visai dar. Kar tais Dangei atrodo, kad negreit dar galės pavadinti jį savu — Stasė ruošėsi išvažiuot lapkrity, o dabar jau vasaris.. . (J kartais... Rodos, tuoj tuoj Dangė pajus tą jaukią paprastą ir taip žmogišką namų šilumą. Tokią reikalingą. .. Sušils joje pati. Ir Justą sušildys. Ir nie kam nerūpės, kada ir kur tu išei ni, kada grįžti, pagaliau, ką de di į puodą. Gyvenk kaip nori. Kaip gali. Kaip sugebi. Tik prie durų Dangė prisime na, kad raktai liko Justo palto kišenėje. Vėl teks skambinti. .. O Stasė ir vėl murmės, lyg iš tiesų būtų taip sunku atsikelti. Dangė paskambins, ir per kam barį tuoj pat atšlepsi basos ko jos. Tikriausiai, Alė? Stasė? Keis ta. .. Juk palikai raktus — bū davo — stypsok prie durų. Skambinti atsibos, kol prisišauki. — Taip anksti? Dangė nežino — Stasė šiai o sau leptelėjo ar vėl nori įgelti. Juk vidurnaktis... Kambary netvarka, bet Dangė dedasi nepastebėjusi, kaip Stase pastumia palovėn peleninę su nuorūkomis — vėl rūkė!, kaip paima nuo sofos telefoną ir pa stato ant spintelės. Tegul... skambink, Stase, nors kiekvieną vakarą skambink — gal būt, Ro mas kur nors ir užkliuvo pas draugus. Skambink — juk nieko daugiau nebeliko...
Ne, Dangė niekada nesimestų į tokį sūkurį. Benas... Dabar — Romas. Naudokis gyvenimu? Gyventi... Bet ne taip, kaip ji — Stasė. Dangė neišmėtys sa vęs po lašą. Išsaugos, ramia jū ros banga nusiris iki pat kranto ir tik tada suduš. Dangė nežino, kas bus jis. Bet juk ir bangos nežino, kur pasieks krantą... Kas jis? Justas? Gal būt... Nes Dan gė labai reikalinga jam. O tu — kam tu reikalinga, Stase? Dangė tyli ir toliau kursto kaž kur giliai rusenančią ugnį — te gul dega. Gal joje perdegs visos nuoskaudos — juk ne kas kitas, o ji, Stasė, mokykloje skundė meistrui, kad Dangė atsinešė iš dirbtuvių pluoštelį siūlų. Tik šim tą gramų — juostelei — o kiek gėdos! Mokyklos komjaunimo susirinkime svarstė... O kitos.. . Ne, visų nuoskaudų ir nesuskai čiuosi. Pradės Dangė skaičiuoti — ir tiesiai į akis rėš su pasiten kinimu — kam tu dar reikalin ga, Stase? Per daug? Ne. Jei būtų dar kas nors skaudesnio — Dangė rėžtų skaudesnių. Ji kerštinga? Ir tegul. O Stasė — kodėl ji vi sad stengiasi Dangei įgelti tada, kai būna ir taip sunku? Ne, tu Romui nereikalinga, Stase... Paprasčiausiai — žmo gus galvojo — įpras. Gal būt — netgi pamils. O dabar... Jis ne gali, jis neranda jėgų atstumti tavęs, tavo Romas... Dangė žino, kad kiekvieną sa vaitę Stasė gauna laiškus su tri kampiais štampais. Kvailutis Be nas. .. Jei jis žinotų, kad dar neatplėšusi voko Stasė kiša kiek vieną laišką Romui... Nors. Ne
gi ji ir pati nemato, kad šie laiškai vėl ir vėl iš naujo skau dina Romą? Ir gal būt... Juk retas iš dviejų obuolių — sveiko ir prakąsto — pasi renka prakąstąjį.. . — Kodėl Justas niekada ne užeina? Dangė pakelia galvą nuo kny gos. Stasės balsas prislėgtas, keistas, kurio Dangė niekada dar negirdėjo. Ir Stasę pirmąkart to kią pamatė Dangė — mažą, susi gūžusią, paraudusiais akių vo kais... Kas jai? Dangė ūmai pajunta, kaip pyktis pradeda tirpti. Ir ne gai lestis pakeičia jį. Tai kažkas ki ta, k į Dangė suvokia, bet jei no rėtų paaiškinti — nerastų žodžių. — Tiesa, Stase, buvo Romas Paliko gėles — aš visai užmir šau. Dangė meluoja. Romas buvo — tiesa. Bet jokių gėlių nepali ko. Paklausė ir išėjo. O gėles at nešė Justas. Jai — Dangei. Bet Dange žino, kiek nedaug šian dien reikia Stasei. Romas buvo. Žadėjo užeiti. Žadėjo... Ir to užtenka. O Beno laiškų — gerų, kaip ir jis pats, — maža. .. Stasė tyli. Paima nuo spintelės vazelę su gėlėmis. Ir laiko ją rankose. Il gai, ilgai. — Miegosim, Stase? •Dangė nelaukia atsakymo ir išjungia šviesą. Tegul nors šiandien, kol Dan gė užmigs, kalijos lieka tik gė lėmis — nuotakų gėlėmis, o ne maža nekalta apgaule. >0000<X>0000000<>X>000<X>00000<>
Mes meilės laiškus rašėm ir diktantus, Mes krėtėm kriaušes svetimam sode... Dabar tos dienos, žemėj išgyventos, Lyg žydros valtys ežero dugne...
Tu nebijok gaisų, Kai sudega namai. Tu nebijok audrų, Kai laivas nesugrįžta. Tu nebijok ligų, Kada mirtis vaidenas... Bijok baisaus vagies — nusivylimo Tai medžiais, meile ir pačiu savim.
V. SKRIPKA I k. žurnalistas
ŽYGIAI, ŽYGIAI..
Daug studentų praėjusių atos togų dienomis dalyvavo daugia dieniuose turistiniuose žygiuose — virš 20 grupių keliavo res publikos ir šalies rajonais.
Daugiausia Universiteto stu dentų šiemet sutraukė Vidurinė Azija ir Kaukazo kalnai. Viduri nę Aziją aplankė dėst. Kabaiios ir kitos grupės, Kaukazą šturma vo gamtininkai ir matematikai — J. Dobrovolskytės, E. Vaitukaitytės, R. Gigrio ir kt. grupės. Karelijos ežerais ir taiga gro žėjosi dvi II k. geologų grupės. Kungūro olas matė, mūsų puikią ja Nerimi keliavo III k. geogra fai. Lietuvos keliais grupės išvyk davo kiekvieną savaitę — tai di delis mūsų turizmo veterano ir entuziasto T. Sidiškio nuopelnas. Labai sunkų ir turiningą žygį atliko IFF studento R. Matulio
vadovaujama grupė. Ji per pustrečio mėnesio „Autostopu" apvažiato 15 broliškų respublikų, sukardama 14000 km, ir IsykKulio ežero rajone atliko pės čiųjų 11 sunkumų kategorijos žy giPrasidėjo studijos. Bet turistai nesnaudžia — patį pirmąjį šešta dienį trys grupės išvyko į Igna linos, Birštono ir Ūlos apylinkes. Kiekvieną penktadienį 19 vai. Turistų klube (Sporto katedroje) renkasi žygių mėgėjai. Nesnaus kime, auksinis Lietuvos ruduo, nuotykiai ir dūmais kvepianti košė laukia mūsų! R. KRUPICKAS UTK pirmininkas
ICDBCDBCDBCDBCDBCDBCDBCZICDBCDBCDBCDBCDBCDBCDBCDBCDBCDBCDBCDBCDBCDBCDBf
GYVENTI
JEI NORI Estetinis — meninis auklėji mas yra viena iš priemonių for muoti žmogaus psichikai. Grožio supratimas tai ne įgimtas reiš kinys, bet žmogaus praktinės veiklos rezultatas, specifiškas gamybinės veiklos atributas. Ta rybinėje visuomenėje griežtai kovojama prieš buržuazinį — klasinį skonį, prieš miesčioniš kumą, tuščią madų vaikymąsi ir pan. Diena iš dienos puošiasi mūsų aplinka ir buitis, skaid resnės ir turtingesnės darosi žmonių supratimo ir pažinimo galimybės. Visa tai teikia esteti nį pasitenkinimą, lavina žmo gaus vidinę kultūrą. Jeigu šiandien plačiai kalbame apie tai, kaip reikia suprasti me ną, kūrybą, madas, gamybą ir t. t., tai apie patį žmogų, jo fi zinę kultūrą kalbame per ma žai. Daugelis mūsų visuomenės žmonių yra labai netobulai išsi vystę fiziškai. Kodėl žmonės stengiasi pastebėti aplinką bei daiktų grožį, lavinasi intelektualiąi» o i savo fizinį grožį nekrei pia reikalingo dėmesio? Matyt, žmogus visada į pirmą vietą iš kelia dvasinį, o tik paskui fizi nį grožį. Tačiau, kaip sako seno vės romėnai, sveikame kūne — sveika siela. Sportas yra svarbi auklėjimo priemonė. Jis aukščiausias žmo gaus fizinių savybių ugdymo menas. Sportas tobulina žmogų fiziškai, suteikia estetinį pasiten kinimą, sukelia įvairas emocijas ir pan. Kaip ir koncertus, operą ar teatrą, visuomenė mielai lan ko futbolo, dailiojo čiuožimo, bokso, gimnastikos ar kitų spor to šakų varžybas. Tačiau šian dien nepakanka būti tik stebė toju ar kritišku vertintoju. Žmo gus biologinė ir socialinė kilmė reikalauja dėmesio ir turi daug ypatumų. Dažnai žmogaus fizinė
struktūra yra nepilnai išryški nama ir dėl to supratimas apie asmenybę yra nepilnavertis. Rei kia pažymėtu kad Marksas kal bėjo ne tik apie socialinę, bet ir apie betarpišką žmogaus gam tos prigimtį. Todėl santykis tarp žmogaus biologiškumo ir socia linio charakterio istorijos raido je buvo nevienodas. Antropoge nezės istorija parodo dialektinį šių dviejų faktorių priklausomu mą ir Jų priežastini ryšį. Tas leidžia suprasti, kaip vystosi įvairios materijos formos Ir kaip kinta struktūros. Baimė, bloga nuotaika iššau kia kraujo indų susiaurėjimą, padažnėja širdies plakimas, tuo tarpu malonios emocijos veikia atvirkščiai, — jos palengvina kraujo apykaitą ir širdies darbą. Ramybės būklėje kapiliarų (krau jo indų) tinklas yra nepilnai ap kraunamas. Tačiau fizinių prati mų poveikyje ši būklė įš pagrin dų pakinta ir kraujas cirkuliuo ja visais kapiliarais. To dėka ge riau funkcionuoja audiniai, pa kyla emocingumas. Tai labai svarbu pagyvenusiems žmonėms su sulėtėjusia medžiagų apykai ta bei pablogėjusiu galvos sme genų ar širdies maitinimu ir pra sidėjusia skleroze. Medicina dar nėra atradusi šimtaprocentinių priemonių, ku rios apsaugotų kraujagyslęs nuo sklerozės reiškinių, tačiau fizinė kultūra ir darbas neabejotinai padeda prailginti žmogaus am žių. Neveltui vokiečių mokslininkai pateikia patarimus, kurie akty viai padeda sustabdyti krauja gyslių sklerozę, tuo pačiu prail gina žmogaus gyvenimą. Štai Jie: 1. Miegoti nemažiau kaip 8 vai. 2. Anksti keltis, kad suspėtum atlikti mankštą, vandens proce-
dūras Ir neskubant pavalgyti. 3. Atsipalaiduoti nuo nervinio Įtempimo. 4. Po darbo užmiršti apie dar bą. 5. Jeigu nesi vadovaujantis darbuotojas, negalvok, kad vis ką turi padaryti vienas. 6. Vyresniame amžiuje vengti per didelio fizinio įtempimo. 7. Nesijaudinti Ir nesinervinti dėl kasdieninių smulkmenų. 8. Jei kas slegia, pasipasakok savo draugui. 9. Sistemingai kontroliuok kraujagyslių ir širdies darbą. Kaip matome, dauguma pata rimų liečia centrinės nervų sis temos veiklą, nes nuo to pri klauso širdies ir kitų organų darbas. šiame komunizmo statybos lai kotarpyje iškyla gyvybinis klau simas, kaio suformuoti žmogų, kuris sugebėtų produktyviai dirbti ir ilgai gyventi. Norint pa siekti tokių rezultatų, dabarti niam jaunimui nepakanka vien protinių sugebėjimų, bet pir miausia reikia būti sveikam ir darbingam. O tai pasiekti be specialaus išsilavinimo neįmano ma. Fizinė kultūra ir sportas turi tapti buities reikme, kaip prau simosi ar valgymo procedūros. Kol visuomenė giliai neįsisąmo nins fizinių pratimų svarbos, tol nebus galima galvoti apie har moningą žmogų ir ilgaamžišku mą. Fizinis lavinimas turi tapti visos visuomenės, o ne vien spor to organizacijų reikalu. Daugiau dėmesio turi skirti komjaunimo, profsąjunginės organizacijos, vykdomieji komitetai, naujų gy venamųjų namų projektuotojai. Kas nori ilgiau gyventi, tas turi savo sveikata rūpintis kasdien. Dėst. A. ZABLOVSKIS
Pavojaus signalas. Ar girdite? Norėčiau, kad žeme niekuo met nevaikščiotų vaikinai, va dinami nelemtuoju vardu — chuliganai. Kad niekuomet nebūtų nei įžeistų, nei su žeistų. .. Mes veltui kartais suįžūlėjusiam chuliganui grasinama pirštu: „Ai, " 'kaip negerai darak ..“ Ne pirštu, o tvirta ran ka sulaikyti tokį. Kad ilgai prisimintų... Ryžtingų prie monių Jau seniai reikalavo vi suomenė prieš tuos, kurie ne pasiduoda auklėjimui. Ir štai neseniai paskelbtas TSRS Aukščiausiosios Tarybos Pre zidiumo įsakas, praplečiąs teismo ir milicijos organų funkcijas, kovojant su chuliganiškumu. Chuliganiškumą, kaip ih daugelį kitų nusikaltimų, pa skatina viena nelaimė — gir tavimas. Neatsimenu, ką da riau. .. Draugai nuvedė... Bet argi tai lengvinanti aplin kybė? Anaiptol. Tai tik didina atsakomybę. Teisingai, kad tai ir pabrėžiama naujajame įsa ke. Bet Jeigu nusikaltimas dar neįvyko?.. Moralinis žmogaus žlugimas,Jo ............................. intelekto degradacija — nemažesnis nusikaltimas! Ir vis dėl girtuokliavimo. Kodėl? Bet gal verčiau pasvarstykim, ką daryti, kad “?'Apie tai nebūtų šito „kodėl / neseniai buvo kalbėta Lietu vos Aukščiausiosios Tarybos įstatymų sumanymų komisijo je. žodis komisijos pirminin kui A. KAIRELIUI.
PASAKYK, KODĖL TOKIE DRAUGAI? Girtavimas plinta, nors tai ir nemaloni tiesa. Kadaise pokario metais kalbėjome apie neigiamą karo įtaką. Dabar, matyt, apie tai laikas liautis kalbėjus. Jau išau-
go nauja karta, težinanti karo baisumus iš pasakojimų, knygų, kino filmų.. . o ši blogybė balto jo skystimėlio pavidalu tebesi lieja. Kas mus dabar daugiausia jau dina, skaudina? Kas labiausiai rū pi? Mano nuomone — blogos tra dicijos, žema buities kultūra. Ir bene svarbiausia — taikstymasis su girtuokliaujančiais. Be abejo, visa tai labai susiję. Bet šią pai niavą reikia išnarplioti. Visuomenėje silpnai kovojama su girtuokliavimu, todėl kad ma žai yra žmonių, kurie tam pasa ko „ne". Nuo čia, matyt, ir rei kia pradėti. Jaunimo visuomeni nės organizacijos, komjaunimas, darbo kolektyvai — tai vis tvirtos jėgos, kurių kategoriškas „ne" šiuo atveju daug padėtų. Apie girtuokliavimo pasekmes kažkodėl mažai rašome. Reikia pasimokyti iš lenkų, kurie aštriai kovoja su girtuokliavimu ir chu liganizmu. Ekonomistai, medikai, teisininkai ir kitų specialybių pro fesoriai spaudoje nagrinėja nusi kaltimų priežastis. Manyčiau, kad kartais, dirbtinai gražindami nusikalstamumo sta tistiką, nieko gera nelaimime. Tai daryti netgi žalinga. Ne ginti nu sikaltėlį, ne dangstyti jo poelgį, o pasmerkti ir kovoti su nusikalsta mumu — tokia visų mūsų parei ga. Tad nuo ko pradėti? Įsidėmėkime viena: jeigu mes nors kiek sumažinsime girtuoklia-
)’
i i t t
ciniTosio
‘V
iiaai EUG, DANiuEViętUS
5. Prie L. SKABEIKOS kapo t f f f i f f t f i 4 f * f t 4
/
i i f f f f t f t f f f f t f t f t f
J
t f f f f
*
i f f
/
f f f t f f f i f f f f
i
i i
/
i
Ar galėtum patikėti, kad čia svyrinėja tas pats jaunuolis, kuris vos prieš kelis metus tryško energija, kad jo lūpos švaistė šypseną, kad jo bal sas skambėjo Kauno univer siteto humanitarinių mokslų fakulteto auditorijose ir kori doriuose, o jo eilėraščiai su pasigėrėjimu buvo skaitomi studentų sueigose. Patikėti sunku. Bet tai tiesa, žiauri tiesa, kuri šiandien kaip ašt riausia rakštis sminga tiesiai į tuometinės buržuazinės san tvarkos „rojaus“ akį. Talen tingas, nuolat nerimstantis, nuolat ieškantis poetas Leo nas Skabeika nelaimingą va landą su visa buržuazinės moralės jėga buvo blokštas į pražūtį. Nei gailesčio, nei užužuojautos, nei tiesos. Ge riausi tragiško Skabeikos, kaip ir daugelio kitų praščiokų vaikų, gyvenimo liudinin kai — jo laiškai: . . Aš taip bijau, kad ne pasirodytų mano tėvuko ūky je anstolis ar policija...44 .. Norėjau per įprašytus asmenis gaut iš valsčiaus be turčio liudijimą, bet valsčiaus viršaitis nedavė, ir tiek. Gir di, tėvai... labai gydą. . . Bendrai padėtis yra toRia, kad kol žmogelis visus reika lus atliksi ir išsistorosi, tai gali ir pasveikti, ir numir ti. ..? „... Na, miršta mūsų bro liai, tuberkuliozės pjaunami. Nieko nuostabaus! .. Bet la bai keista, kad mūsų taria mosios tauriosios visuomenės 90% yra tik gyvi lavonai. Faktas, o ne apelsinas! ..“ „.. . Turėjau keletą dešim čių litų ir visus atidaviau šią naktį. Daktarui 25 lt., In jekcijoms 10 lt. Nežinau, ar bereiks, bet be lito sunku sirgti.. „. . . Gyvenu jau dveji me tai be jokios mediciniškos priežiūros... Apie gydymąsi nėra nė kalbos, nes litą sun ku surasti kokiam nors de zinfekciniam skysčiui nupirk ti. Visi buvusieji draugai se niai jau pamiršo.. .“ PRADŽIA 13-tame, nr.
„.. . Tad dabar didžiau mano prašymas. .. dėl n laidotuvių... . . . esu parapijoj gana, kytas44 žmogus, plačiai mas savo pažiūromis... j taip atsitiktų, tai norė kad būtų pasirūpinta pal, ti artimiausiuose laisvam kapuose.. .“ Jam tada buvo trisde vieneri metai. Buržua santvarka gražiausius, va giausius poeto Leono S k; kos gyvenimo puslapius draskė į skutelius, sum Juos, sumaišė purve. Tr c šimt šeštaisiais Skabeika, kirstas džiovos, mirė. Poetas Skabeika nesusi er tapti aktyviu kovotoju į ril išnaudotojų klasę, bet žuazinė „tikrovė“ atvėrė t ui akis, padėjo susigaudyti en me apmąstymų, klajonių, kojimų kelyje, padėjo p ia: tyti tikrąjį darbo zrr en ateities švyturį. Jo poez įai jo paties ir c*r daugelio ----smerk skausmo poezija, viešpataujančią buržu; santvarką, kuri davė liau nin tik skurdą ir beteisišk eir Poetas tikėjo ateitimi, šia ir laiminga darbo džiai: O Tėviške! Kraujų šlak mūsų ž Kaip pranašas sakau i — Nakties tamsa tau gaisrą h Nakties tamsoj gyveni čia naujas sušv Ir štai jis, naujas qy ai b mas, atėjo ir į nuošalų V nių kampelį. Nusitiesė UOI naujos Kalno ir Turgaus is 1 vės, iškilo erdvūs kaimo o i fesinės mokyklos bendr itų čio rūmai, universalinė duotuvė, daug gyvenai namų. Viekšniečiai savo N valaikį kultūringai prale kultūros namuose, bib koje. O Viekšnių puodžiai! nežino jų talentingų ir d čių rankų. Jų ąsočiai, ( »eįv nys, puodukai, kiti keran darbai gali sukelti pavyd riausiems šalies puodžiai Pasikeitė Viekšniai, nem i; žįstamai pasikeitė!
^UalbiMu Nuoširdžiai dėkoju Ekono mikos fak. liaudies ūkio eko nomikos katedros docentui I. Goldblatui už pamestų pi nigų sugrąžinimą. i. Černiauskiene Mokslinės bibliotekos darbuotoja
vimą, tai drauge išspręsime eilę kitų skaudžių problemų! Tad nuo ko pradėti? Pagalvokime drauge E. Jacovskis, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezi diumo juridinio skyriaus vedėjas. Aš atsakyčiau šitaip: pirmiausia sulaikykime jaunuolį nuo šios blogybės. Atsimenu, turistinės kelionės metu Rumunijoje sėdėjome vie noje kavinėje. Mačiau, ateina jau nuoliai, atsisėda prie staliuko. Sė di sau, nieko neužsisakydami, šne kučiuojasi, kai užgroja orkestras, šoka, o paskui vėl sėdasi prie sa vo staliukų. Prireikus, jie mielai užleidžia staliuką ir pastovi, lauk dami šokio... O juk mes, kukliai tariant, ne patenkinti tais, kurie, vakare at ėję į kabinę ir restoraną, neuž sisako „ko nors stipraus". Mat, to kie klientai nepelningi. Arba dar. Pamenate, prieš ke letą metų buvo patvirtinti nuta rimai pardavinėti degtinę tik tam KOL NEVĖLU — PASKUBĖK! tikromis valandomis, nepardavi Universiteto daugiatiražinio nėti svaiginamų gėralų nepilna laikraščio „TARYBINIS STUDEN TAS“ prenumerata vykdoma per mečiams. Visa tai labai gerai, katedrų laborantus ir proforgus bet ar to šventai laikomasi? Par studentų grupėse. Sudaromas są davėja, matyt, galvoja apie pla rašas ir nurodomas užsisakymo Surinkti pinigai prista ną. .. Dienų dienas, metus taip terminas. tomi į Studentų profkomitetą. galvoja. O tuo tarpu į blaivyklas Buhalteris išrašo kvitą, kuris ir patenka gana daug nepilnamečių pristatomas į redakciją. nuo rugsėjo 1 die ir jaunuolių. Lyginant su anks nosUžsisakoma iki 1967 m. gruodžio 31 die tesniais metais, jų daugėja. O'juk nos. Prenumeratos kaina — tik tai pavojaus signalas visoms 1 rub. 28 kap. Tad nepamirškime užsiprenu komjaunimo organizacijoms. Ar meruoti. girdite? Redakcijos spaudos (Iš „JAUNIMO GRETŲ“) sektorius
STUDENTE Estetinio lavinimo kviečia studentus į Šiuo nius kolektyvus: akadem rą, nusipelniusį dainų ii liaudies ansamblį, teatrii ją, dūdų orkestrą, meni brigadą „FAKTAS44, dailė pijono ir solinio dainavi) relius. Studentai, išklaus karną kursą, gauna mus. Kreiptis kolektyvų skelbimo lentose laiku tinio lavinimo katedrą nuo 15—20 vai. ir šešti nuo 10—15 vai. ESTETINIO LAVINI KATEDRA
Spaudos platini Katedrose, grupėse P ruodami sąjunginę ir re nę spaudą, nepamiršk it( kyti ir Universiteto sav „TARYBINIS STUDENT Yra tokių platintoju, praėjusiais mokslo ni(t°| pėms buvo užsakę I rugsėjo mėnesiui ir "<■ Studentai nusiskundžia, f ėjusių mokslo metų platintojai pamiršo savi gas. Todėl prašome ištaa klaidą. REDAKCIJOS SPA1 SEKTORlUSl
Redaktorius J. GIRDVAINIS Musų adresas: VILNIUS, Universiteto
Rinko Ir spaudi LKP CK spaustiJ TIRAŽAS 2000^1 LV 13366 Užs
iP.