SVEIKI, RUGSĖJO PAKVIESTI Į DIDĮ DARBĄ! Su rudens vėsa sugrįžta rugsėjo pirmoji. Mus pasitin ka ne tik gamtos pilnatis, bet ir naujos darbo dienos. Jaunystė — profesijos pasi rinkimo metas. Didelis pirma kursių būrys, apturėjęs daug džiaugsmo per stojamuosius pradeda naują gyvenimo eta pą. Tegu šie būsimi penkeri studentiški metai dar labiau sustiprina jumyse meilę pasi rinktai profesijai, atveria vi sas žmogaus Ir gamtos paslap tis. Tad sveiki visi, susirinkę Į mūsų Alma Mater! Te kons pektai visada būna pilni... eilėraščių, kefyras... riebus kaip grietinė, naktys per sesi ją ilgos kaip semestras, o pati sesija ... vieno egzamino!
■ canvBos scuoencas Visu šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNTVERSllfclO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 metų
O
1970 m. rugpjūčio rugpiučio 28 d.
9
N r. 25 (723)
Kaina 2 kp.
TARPTAUTINIUOSE KONGRESUOSE Šiomis dienomis į Prancūzi ją Tarybų šalies mokslininkų delegacijos sudėtyje išvyko Universiteto rektorius, Socia listinio Darbo Didvyris prof. dr. J. Kubilius. Jis dalyvaus Nicoje tarptautiniame mate matikų kongrese.
A. 3UCKAUS nuotraukoje: priėmimo komisija rektorate. Centre — rektorius prof. dr. J. Kubilius.
giamasis plenarinis XIII tarp tautinio istorijos mokslų kong reso posėdis. Sis istorikų susi tikimas truko Maskvoje aštuonias dienas. Jame dalyva vo apie keturis tūkstančius mokslininkų iš 60 šalių. Kartu su keliais žinomais respubli kos istorikais jame dalyvavo Mūsų inf. ir Universiteto TSKP istorijos katedros vedėjas prof. dr. K. Pirmadienį, rugpiūčio 24 d., Navickas. Maskvos Valstybinio univer Mūsų inf. siteto aktų salėje įvyko bai
Kiekviena TSKP XXIV suvažiavimo išvakarių diena — puikaus mokymosi diena Visose respublikos komjau nimo organizacijose nuo 1970 metų rugpiūčio menėsio iki 1971 metų balandžio mėnesio reiks surengti lenininę įskai tą, skirtą TSKP XXIV suva žiavimui: „Mes ištikimi Leni no ir partijos reikalui'. Pir masis įskaitos etapas pasi baigs 1970 metų spalio 2 die ną (V. Lenino kalbos RKJS III suvažiavime 50-mečio die ną) visasąjungine pamoka „Leniniškai mokytis komuniz mo". Lenininę įskaitą reikia baigti visuomenine politine atestacija ir visasąjunginiu komjaunimo susirinkimu, ku riame turi būti apsvarstyti TSKP XXIV suvažiavimo re
zultatai ir komjaunimo užda viniai, vykdant jo nutarimus. Geriausiai mokyklų, stu dentų, kaimo, pramonės ir mokslinio tyrimo įstaigų pir minei komjaunimo organiza cijai ir komjaunimo grupei paskatinti Lietuvos LKJS CK biuras įsteigė 30 specialių prizų. Lietuvos LKJS CK biuras įpareigojo pirmines komjau nimo organizacijas, Lietuvos LKJS rajonų ir miestų komi tetus ataskaitiniuose-rinkiminiuose susirinkimuose ir kon ferencijose, plenumuose ir aktyvuose išnagrinėti klausi mus, susijusius su komjauni mo organizacijų pasiruošimu
garbingai sutikti TSKP XXIV suvažiavimą, sudaryti konkre čius planus, kaip visų kate gorijų jaunimas dalyvaus, vykdant numatytus renginius. Kasdieninis spartus darbas ir puikus mokymasis, akty vus dalyvavimas, vykdant TSKP CK Plenumų nutarimus, TSKP CK, TSRS Ministrų Ta rybos, VPSCT ir VLKJS CK laiško „Dėl geresnio gamybos rezervų panaudojimo ir eko nomijos režimo sustiprinimo liaudies ūkyje" nurodymus, turi būti kiekvieno komjau nuolio, vaikino ir merginos, kiekvienos komjaunimo or ganizacijos garbės reikalas.
2000 su viršum studentų. Jie šią vasarą dirbo respublikos kolūkių laukuose, statybos aikštelėse, talkininkavo Kalnų Altajuje, Demokratinėje Vokietijoje ir Liaudies
RESPUBLIKINIŲ PREMIJŲ LAUREATAI Lietuvos KP Centro Komi tetas ir Lietuvos TSR Ministrų Taryba paskyrė kasmetines Respublikines premijas. Lau reatų tarpe yra trys mūsų uni versiteto mokslininkai: 1970 metų mokslo ir technikos premijos paskirtos prof. K.
K. GRINCEVICIUS
Grincevičiui — už darbus kompleksų teorijos klausi mais; prof. J. Viščakui — už darbų ciklą ,',Didelės varžos puslaidininkių fotolaidumas" ir prof. P. Brazdžiūnui — už vadovėlius „Bendroji fizika" (I ir IV dalys), „Fizikos prak
J. VIŠCAKAS
tikos darbai" (I ir II dalys) ir „Fizikos terminų žodynas". Tai maloni žinia Universite to kolektyvui. Sveikiname laureatus, linki me didelės kūrybinės sėk mės!
Prof. P. BRAZDZIONAS Lietuvos TSR Mokslų Aka demijos fizikos, technikos ir matematikos mokslų skyriaus akademikas sekretorius, WU Radioftzikos katedros vedėjas. Pirmąjį fizikos vadovėlį aukštosioms mokykloms lie tuvių kalba parašė prof. V. Čepinskis dar 1926—1928 m. Fizika tiek pažengė j priekį, kad vadovėlis dabar sudomin tų nebent mokslo istorikus. Pokario metais užpildyti šią spragą ėmėsi prof. P. Braz džiūnas. Po penkiolikos metų, 1960-aisiais, baigė rašyti bend rosios fizikos kursą, apimantį visas šiuolaikinės fizikos sri tis. Daugelį metų profesorius ruošė fizikos terminų žody ną. Šis žodynas — apie 4000 terminų — taip pat įeina į premijuotų darbų sąrašą. Prof. P. Brazdžiūnas vado vauja parengiant didelį fizi
Lenkijoje. Apie kai kurias darbo ir poilsio stovyklas šiandien pasakojame 2-ame ir 3-iame puslapiuose. Pašakojimas paruoštas pagal mūsų korespondentų bei Šakių
rajoninio laikraščio „Draugas", Kėdainių rajoninio lalkraščio „Tarybinis kelias" ir Kalnų Altajaus srities laikraščio „Zvezda Altaja" medžiagą.
kos terminų žodyną. Jis bus keturių kalbų (lietuvių, rusų, anglų, vokiečių) ir turės apie 25—30 tūkstančių žodžių. Laureatas darbuojasi kvan tinės elektronikos srityje, ža da organizuoti fizikų grupę plazmos spektroskopijai tyri nėti.
gamintus sudėtingus prietai sus, katedros kolektyvas, va dovaujamas prof. dr. J. Vlščako, gavo naujus didelio fotojautrumo puslaidininkinius sluoksnius, kurie sėkmingai pritaikyti fotodaviklių, pus laidininkinio popieriaus bei naujų kserografinių plokšte lių gamyboje.
Prof. J. VIŠCAKAS Universiteto Puslaidininkių fizikos katedros vedėjas. Daugelį metų tyrinėja dide lės varžos puslaidininkių fotolaidumą. Šioje srityje su grupe katedros darbuotojų aptiko nemaža iki šiol neži nomų fizikinių reiškinių. Iš siaiškino priežastis, kurios sukelia tuos reiškinius, nusta tė jų prigimtį ir t. t. Visa tai, šalia kitų atradimų, įgalino sukurti elektrofotografinio proceso fizikinį pagrindą. Taip puslaidininkių fizikoje atsirado dar viena lietuviška kryptis. Taikydamas originalią meto diką ir panaudojęs savo pasi
Prof. K. GRINCEVICIUS Vilniaus universiteto Geo metrijos ir aukštosios mate matikos katedros vedėjas. Beveik dvidešimt metų ty rinėja tiesių komplekso savy bes. Šioje teorijoje yra labai svarbių uždavinių. Vienas jų — pilno fundamentallnio geo metrinio objekto suradimas ir jo geometrinės prasmės išaiš kinimas. Prof. K. Grincevičiui tai pavyko padaryti... Neseniai profesorius pradėjo domėtis vadinamąja neholonomine geometrija, kuri yra labai patraukli ir šiuo metu yra bene labiausiai diskutuo jamas objektas. Ji tėra mažai ištirta.
2 psl.
TARYBINIS STUDENTAS
aanaoar.i□□□□□□□□!’j □ □ riausios sėkmės moksle, a□ a TRECIASIS SEMESTRAS □ daug laimės ir pasisekimo □□ □ o □ Kėdainių rajono Perna tei, studentėms V. Sviders- pasirinktoje profesijoje. □ □ □ ravos kolūkis už sąžinin kaitei, S. Rimkutei, V. Pernaravos kol. valdybos □□ □ □ □ pirmininkas gumą ir stropumą žemės Siuipytei, V. Lokclkaitei, o □ □ P. STANKEVIČIUS □□ a ūkio darbuose stovyklavi R. Rakauskaitei, R. Ra□ Kolūkio partinės □o □ mo metu nuoširdžiai dėko dzytei, R. Uščinaitei. □ organizacijos sekretorius □o a □ ja dėstytojai M. SokaityLinkime merginoms geA. AKSOMAITIS □□ □ □ nnaooDDoaaaoaoa □□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□ □□□naanaaanaaaaDODannnaa[ -|aaūūaanaūnat>
^tJOūūoaDDar'ODi □□□□□□□□ □□□□□□□□ □□□□□□□□□□□□□□□□ □□□□□□□□□□□□□□□□
j
□□
n
Ryšium su 30-osiomis Tary bų Lietuvos metinėmis gautas laiškas iš VDR. Jį rašo Graifs valdo Ernsto Morico Arndto universiteto rektorius prof. dr. med. sc. Seteris. Visų savo universiteto bendradarbių var du jis siunčia širdingiausius linkėjimus Vilniaus V. Kapsu ko universiteto kolektyvui. Rektorius rašo: Visai neseniai aš vėl turė jau puikią progą Įsitikinti pla čiu komunizmo kūrimu Jūsų universitete ir visoje Jūsų gražioje šalyje. Aš išsivežiau pačius puikiausius įspūdžius apie laimėjimus, kurie pasiek ti ir bus pasiekti Lietuvos TSR tiek politinėje ir ekono minėje, tiek ir mokslo, kultū ros bei visuomeninėje srityse. Tačiau nuostabiausia yra vėl ir vėl konstatuoti, kaip, vado vaujant komunistų partijai, vystosi nauja, komunistinė
žmonių visuomenė, kuri su optimizmu, pasididžiavimu ir savo pergalės tikrumu pasitin ka ateitį. Jūs žinote, kad Vokietijos Demokratinės Respublikos dirbantieji jaučiasi broliškai sujungti su Tarybų Sąjungos tautomis. Kaip tik 1970, leni niniai metai, sudaro kulmina cinį tašką iklšiuolalkiniame ryšių tarp mūsų valstybių ir tautų vystymesi. Aš galiu Jus užtikrinti, kad Ernsto Morico Arndto universiteto kolekty vas nuolat prisideda prie draugystės su Tarybų Sąjunga ir atitinkamai savo galimy bėms energingai nori prisidėti prie mūsų bendradarbiavi mo, prie mūsų bendros politi nės kovos. Todėl leiskite man palinkė ti Jums ir visiems Lietuvos TSR dirbantiesiems ir ateityje žymių pasiekimų, kuriant di džiojoje Tarybų Sąjungos tau tų šeimoje komunizmą, ir tuo pačiu išreikšti viltį, kad mes ir ateityje viską darysime bendrai — kiekvienas savo vietoje ir pagal savo jėgas — kad mūsų neišardoma drau gystė ir toliau būtų gilinama ir tvirtinamas bendradarbiavi mas!
RAŠO HHSCIV U niveratūt Praėjusiais mokslo metais mes ne kartą pasakojome apie mūsų draugystės partnerį — Graifsvaldo universitetą Vo kietijos Demokratinės Res publikos šiaurėje, prie Balti jos jūros, apie svarbesnius jo Įvykius, pasikeitimą moksli ninkų, studentų delegacijomis. Stengsimės tai daryti ir šie met. Šiandien trumpai supažin diname su Graifsvaldo uni versiteto laikraščio „Unsere Universitat" („Mūsų universi tetas") vasaros numerių me džiaga, vienaip ir kitaip lie čiančia mus. Liepos 2 d. numeryje išspausdintas didelis mūsų do cento J. Zinkaus pasakojimas apie V. Kapsuką, žmogų, ku rio vardu pavadintas Vilniaus universitetas. Straipsnį palydi rubrika „Informacijos apie mūsų draugų universitetą". O Liepos 6 d. Graifsvaldo universiteto Auloje buvo ati daryti tarptautiniai studentų vokiečių kalbos ir kultūros kursai. Čia klausosi paskaitų, susipažįsta su socialistiniu kraštu ne tik demokratinių šalių bei TSRS, bet ir užsie nio šalių studentai germanis tai. Laikraščio 16 Nr. išspaus-
dinta fotonuotrauka, kurioje matome danų, prancūzų ir Vilniaus universiteto stu dentus literatūros paskaitos metu. ® „Tarptautinė studentų stovykla 1970 m. Liubmine". Taip pavadinta medžiaga, iliustruota nuotraukomis, pa sakoja apie mūsų studentų „trečiąjį semestrą" Graifsvalde, vokiečių ir lietuvių stu dentų draugystę. Netoli Graifsvaldo statoma nauja galinga VDR atominė elektrinė. Šalis paskelbė šią statybą „jaunimo objektu". Į talką atvažiavo draugai iš ki tų šalių. Čia ir dirbo 30 Vil niaus universiteto studentų. Mūsiškiai į Graifsvaldą at vyko liepos 12 d. Juos pa sitiko universiteto atstovas Gerhardas Nagelis ir tarptau tinės darbo ir poilsio stovyk los viršininkas Jensas Langhameris. Pirmosiomis dieno mis buvo surengtas iškilmin gas sutikimas. Mūsų studentai puikiai pa dirbėjo stovykloje, susilaukė šiltų padėkos žodžių iš šei mininkų. Rugpiūčio 13 d. jie atsisveiki no su svetingąja vokiečių že me.
APYBRAIŽOS
Prieš ketverius metus savo pirmąsias studentiškas apyb raižas iš Sibiro siuntė Universiteto pirmakursiai žurnalis tai. Šiemet jie jau atsisveikino su Alma Mater. O į Sibirą vėl išvažiavo busimieji žurnalistai. Bet gal ten visi studen tai — žurnalistai. Tegul ir perkeltine prasme. Juk tie vaikinai ir merginos savo širdim ir rankom rašo nepapras tai gražią apybraižą apie studentiškų darbų vasarą.
Pro būrio vado Vaclovo Lakio ir komisaro Antano Jablonskio kambario langą matėsi kalnai. Jeigu ne jie, galėtum pagalvoti, kad guli „Tauro" bendrabutyje.. . Va cys su Antanu jau sudarinėja šios dienos darbo planą. Ryti nėje rikiuotėje jj praneš vi siems. . . . Traukinys lėtai pajudė jo iš sostinės stoties. Palydin tieji mojavo rankomis, kai kas šluostėsi ašaras. Vacys sto vėjo prie lango ir žiūrėjo at gal. O iš galvos nėjo vieno būrio vaikino motinos žo džiai: — Laikyk tu juos stipriai! Būk kaip tėvas!
Toks jis. Kalnuotasis Altą jus, fotonuotraukoje.
Sveikina Graifsvaldo universiteto rektorius
KALNŲ ALTAJUS
Teks. Bet ar sugebėsiu. Juk dauguma <— nepažįstami, su jais mateisi vos keletą kar tų. Reikės stengtis. .. Greit bėga laikas. Atrodo, tik vakar jis atėjo j trečią Ekonomikos fakulteto kursą, du baigęs neakivaizdžiai. Atė jo, ir iš kart pagavo studen tiško gyvenimo sūkurys. Tylų, kuklų vaikiną visi pamėgo, juo patikėjo. Vaclovą išrinko fakulteto komjaunimo sekre toriaus pavaduotoju, dirbo jis ir profkomitete... Pareigos, pareigos. O štai dabar — bū rio vadas. . . Šiandien pusryčiams — varškėčiai. Kaip žinome, kiek vienas žmogus mėgsta skaniai
valgyti. Studentai, aišku, ne išimtis. Todėl ir virtuvė čia — dėmesio centre. Seiminin kių paslaugų laukia 42 žmo nės. Iš jų — vienuolika mer ginų, kurios paeiliui pluša virtuvėje. Vaikinai šiek tiek didžiuojasi: pamanykit, virė jos. .. Mes tai — mūrai! Kur jiems suprasti, kad prie kros nies stovėti visai nelengviau, negu tampyti plytas. .. Pusė devynių. — Lygiuok! Ramiai! Rytinis patikrinimas. Altajaus vėjas šnekina raudoną-baltą-žalią Lietuvos vė liavą. Kiekvieną rytą ji savo plazdėjimu palydi studentus į darbą... — Tik prisiminkime mūsų pirmąjį objektą, — pasakoja III kurso filologas Jonas Albertavičius. — Stovėjome ties duobe, pilna akmenų, ir gal vojome: „Neišsikapstysime iš jos iki vasaros galo". Sunki
tl
DOTNUVA
SESIJA BE studijų knygelių
Jau ir baigiasi I pamainos gyvenimas Dotnuvoje. Trijų savaičių darbas, poilsis, įvai riausi vargai ir nemalonumai lieka praeity. Norėtųsi padėkoti ūkio va dovams, darbininkams, kurie svetingai priėmė mus, stu dentus. Mes nelikome jiems skolingi — atlyginome nuošir džiu darbu. Buvo tikrai malo nu bendrauti su daugeliu nuostabių žmonių, kuriuos su tikome Dotnuvoje.
*** Bene maloniausia — eks kursijos. Pirmoji pamaina ap lankė Anykščius, Kėdainius, garsųjį chemijos kombinatą. O mes nusidanginom net į Šilu tę, kur vyko respublikinės žirgų lenktynės. Sirgom už dotnuviškius. Ir ne be reikalo. Antroji vieta buvo jų. Joji kams ąžuolo vainiką nupynėm...
Trečia pamaina. Mūsų 22 taip pat Pramonės ekonomi kos fakulteto antrakursiai ir trečiakursiai. Jau beveik sa vaitė plušam, kur tik paski ria. Ketvirtadienį apžiūrėjo me ūkį. Įdomu. Vakare re daktoriai iškabino naują „Ply tos" numerį. P S. Sigitas apsibintavo du pirštus, sako 5 tonų plokštė ant jų nukrito...
Prie senojo Universiteto vėl girdisi jaunatviškas juokas ir skamba dainos. Tai grįžusi iš darbo ir poilsio stovyklų pir moji pamaina perduoda esta fetę antrąjai. Prie savo maši nų būriuojamės ir mes, gru pė kovingai nusiteikusių pramonistų. Grupės vyrai galan tiškai užleidžia panelėms vie tas autobuse, patys sėda į ,,gaziką". Ir štai mes Dotnuvoje. Su „Oras šeštadienį ir sekmadienį Vėjas neaiškios krypties. sirandam gyvenamą būstą, susipažįstame su visomis mai Jeigu lis — bus apsiniaukę. Jeigu nelis — bus giedra. tinimo įstaigomis. . . Temperatūra naktį nuo 0 iki 20°, temperatūra dieną nuo O darbai nelaukia. Ir nors 10 iki 30°". pirmadienis — sunki diena, Se tau! Jeigu tikėti 4 ir 6 -tačiau jau anksti rytą stiprus kambarių sinoptikais. Mat, beldimas į duris visus pakėlė šeštadienį ir sekmadienį teks iš minkštų patalų. 9 vai. bū dirbti — reikia skubiai asfal rys stovyklautojų stovėjo prie tuoti vienos ūkio gyvenvietės vietinės „darbo biržos" ir ne gatves. kantraudami laukė „darbda j vių" nurodymų. O jie buvo nesukalbami ir išbarstė mus Baigėsi studentiška vasara. grupelėmis po visą Dotnuvos Mes palikom Dotnuvos Žem eksperimentinį ūkį. Kai kas dirbystės mokslinio tiriamojo dirbo prie elevatorių, gyvena instituto eksperimentinį ūkį. mo namo statybos, lentpjū Prisimenam nuostabius žmo vėje. Liūdniausi, tur būt, bu nes, instituto direktorių A. vo tie, kuriems teko beto Būdvytį (visą laiką jautėme nuoti „mėšlyną". Lengviau jo paramą), eksperimentinio sias darbas atiteko keletai ūkio direktorių V. Putvinską, mergaičių — rinko uogas. Už jo pavaduotoją P. Jasiūną, darbą jos parsinešė visą krep vyr. buhalterį J. Vitkauską ir šį agurkų. .. daugelį kitų, kurie mumis rūpinosi, dirbo šalia mūsų. Tiki me, kad sekančią vasarą ne vienas mūsų vėl susitiks su jais. Medžiagą iš sienlaikraščio „Plyta" paruošė stovyklos viršininkas Alf. SENULIS
Visur, kur tik paskiria, pluša nepavargstančių rankų brigada. Ir po dienos darbų netruk sta sąmojaus, juoko, dainų... A. DARG0NO nuotraukos
Lentpjūvėje pluša studentiš ko sąmojaus pilna, nepavargs tančių rankų brigada. — Iškrauname rąstus per dieną iš 8—10 mašinų. Buvo ir išimtis, kai vieną dieną 19 reisų suklojom j šias dvi eiles... Nesiginčijam dėl il gesnės darbo valandėlės. Jei gu reikia, pasistengiam. Gerai, kai žmonės stengiasi, žinodami, kad ši darbo sesi ja neįrašys nė vieno penketo į studijų knygelę. Atvers jas jau būdami „oberfuksai". O (Nukelta į 4 psl.)
3 psl.
arybinis studentas
ĘSI N Y S Ibuvo pirmoji darbo diena. Bet [pavakary duobėje akmenų jau [nebebuvo, dugnas lygutėlis. Ir Įtada supratome, velnias ne toks jau juodas. . . Paskui pradėjome betonuoti. Sunku visą dieną išstovėti po kait ria Altajaus saule ir kastuvu maišyti betoną. Oi, kaip sun ku. Bet čia pati garbingiausia vieta, ir kiekvienas stengiasi ją užimti. Brigadai, kurioje dirba Jonas,' vadovauja būsimasis fizikas Valentinas Gucalo. Jų uždavinys — kuo greičiau išbetonuoti vaikų darželio ledainės sienas. Pirmoji brigada, kuriai vadovauja II kurso žurnalistas V Baltinas, stato 120 vietų internatą. III kurso matemati kas V. Česnulevičius prieš įstodamas į Universitetą dir bo mūrininku. Jo patyrimas praverčia 50 vietų ligoninės statyboje.
DRUSKININKAI
Universiteto Druskininkų tarptautinė darbo ir poilsio stovykla egzistuoja jau kelin ti metai. Antri metai iš eilės vadovauja jai Pramonės eko nomikos fakulteto ketvirtakursis Kęstutis Černiauskas. Be mūsų studentų joje dirbo Graifsvaldo (VDR) universite to auklėtinių grupė, buvo at vykę lenkų studentai iš Kro kuvos, o rugpiūtį kartu su Dailės instituto studentais dir bo ir bulgarai. Studentai dirbo naujo pansionato statyboje, tiesė kabe lius, plušo Druskininkų tarybi nio ūkio laukuose. Kaip dirbo svečiai? Brigadininkas L. Leščins kas: — Vokiečiai stropūs, moka dirbti. Be reikalo nestovi niuoja, kur jie dirbo, viskas padaryta švariai, tvarkingai. Stovyklautojas A. Gailius: — Kasėm griovius, tai jie nulygindavo sienas kaip veid rodį. Brigadininkas: — Vienas darbininkas pasa kojo. Kai jis norėjo parūkyti, prie jo priėjo vokietė studentė ir sako „Meskit cigaretę".
Vos spėjo Universiteto laikraštyje pasirodyti skelbi mas, kad organizuojama sto vykla Kalnuotajame Altajuje, komjaunimo komitetą užpylė pareiškimais. Daugiausia jų parašė merginos. Po savaitės jų konkursas jau buvo 10 į vieną vietą. Vaikinai santū resni liko — tik du žmonės į vietą. Paskui prasidėjo ilga atrankos ir medicininės ko misijos ceremonija. Pareiški mus svarstė fakultetų kom jaunimo komitetuose, tarėsi. Juk važiuoti norėjo visi! Net diplomantai. Iš jų atrinko tik tris. Medkomisija užtruko. Iš pradžių apžiūrėjo gydytojai, vėliau tris kartus skiepijo prieš encefalitą. Ilgasis sąrašas trumpėjo. Išvykimo dieną jų buvo tik 42. Ust Kane studentai iš karto pateko į mokinukų būrį. Šie aprodė jiems apylinkes, papa sakojo apie kalnus, gamtą,
vietinius papročius. Beliko gidams atsidėkoti — studentai jiems padovanojo iš toli atsi vežtų suvenyrų. Maloniai priėmė ir vyres nieji. Padėjo įsikurti bendra butyje, aprūpino darbu, mais tu. Šeštadienį rajono kultūros namų salė buvo perpildyta. Susirinkusieji nenusivylė: jie išgirdo įdomiausių pasakojimų apie studentų tradicijas, Vil niaus universitetą, apie Lietu vą ir jos žmones. Ir po kon certo jaunimas neišsiskirstė. Visi nužingsniavo ten, kur įsikūrė studentų būrys. Prie kibirkščiuojančio laužo jie ilgai šoko ir dainavo... O darbas verda. Juk vasa ra baigiasi, o darbo dar daug. Kartais neužtenka dienos, ir jie pasilieka iki vėlos nakties. Vaikinai mėgsta dirbti. Juk dar važiuodami jie šnekėjo: „Kad tik būtų darbo, o mes jau pasistengsime". Vaclovas Lakis prisimena tokį įvykį. Buvo šeštadienis. Visi dirbo iki 15 vai. Pirmosios brigados vaikinai nutarė dar padirbėti trejetą valandėlių. Kada jie
Tarptautinė Tas nustebo, bet cigaretę už Vokiečiai kartu su mūsiš gesino. O vokietė: „Štai taip. kiais dalyvavo Vilniuje Dainų O po pusvalandžio padarysim šventės renginiuose ir, lietu pertraukėlę, tada ir parūky- vių studentų žodžiais, niekaip negali atsigauti nuo patirtų sit“. — Ar nuvargstat? — klau įspūdžių. Negali atsigėrėti. siam kolegų iš Graifsvaldo. O vis dėl to, ar nenuobodu Merginos juokiasi: mūsų svečiams? — Ką jūs, dabar toks oras — O ne! — vienu balsu — vienas malonumas dirbti. stebisi graifsvaldiečiai. — Lie — Mums čia viskas buvo tuviai labai geri ir nuoširdūs neįprasta, — tęsia graifsval- žmonės. Be to, stovyklos vir dietė Sabina, — ir jūsų me šininkas Kęstas — apsigimęs niu, ir dainos, ir kalba, ir net ekskursijų vadovas. Viską jis tai, kaip jūs švenčiat gimimo žino, moka įdomiai papasa dienas. koti. Vakarais prie laužo irgi bū Nėra abejonės, graifsval davo įdomu. Lietuviai susido mėję klausėsi graifsvaldiečių diečiai ilgai neužmirš šios pasakojimo apie Vokietijos stovyklos, ne vien todėl, kad kurorto Demokratinės Respublikos geras „lietuviško švietimo sistemą, klausinėjo, oras" ir kad stovyklos virši patys pasakojo apie savo Al ninkas Kęstutis — „dūšios žmogus". Neužmirš dėl tos pa ma Mater. — Mjes kažkodėl įsivaiz- prastos priežasties, kad vaka davom vokiečius, — sako A. rai, praleisti kartu prie lau pagaliau, lietuvio kolegos Gailius, — šiek tiek santūres žo, ranka darbo metu nius. O, pasirodo, jie linksmi, pagalbos negali taip greit užsimiršti. draugiški kaip ir mes. — Studentai gi visur vieno Juk neužmirštam iki šiol ir di, — atsako jam viena mes, pernai viešėję mėnesį tarptautinėje sto graifsvaldietė, — jie turi ma Graifsvaldo žiausiai pinigų ir visų links vykloje, nuostabių dienų Vo kietijos Demokratinės Respub miausi. likos žemėje.
pasigarsino, kad dirbs iki va karo, vienas vaikinukas su temperatūra (matyt, paveikė klimato pasikeitimas) išbėgo iš medpunkto ir. . . tiesiai į savąją brigadą. Dirbti. Iš pat pirmos dienos būrys pradėjo lenktyniavimą tarp brigadų. Svarbu ne tik ge rai dirbti. Buitis, saviveikla, ideologinis darbas irgi įrašyti soclenktynių programoje. Tarybų Lietuvos trisdešimt mečio išvakarėse buvo suvesti pirmieji rezultatai. Būrys at liko darbų už 16000 rb. Nuga lėjo V. Gucalo brigada. Būna sunku. Pritrintos pūs lės delnuose. Kartais šlubuoja darbo organizacija. Bet nė vie nas iš jų nesigaili, kad atva žiavo į Kalnų Altajų. Tarp jų nėra niurzglių. ... Ir vėl rytas. Iš už kalnų tekančios saulės spinduliai krinta ant geografinio Kalnų Altajaus autonominės srities žemėlapio. Jis kabo Vaclovo kambary. Ust Kano rajonas apvestas raudonu pieštuku, Čia dirba Vilniaus universiteto studentai. V. DARGUŽIS
TRECIASIS SEMESTRAS
| LLKJS Šakių rajono komjaunimo komiteto Gar bės raštais apdovanoti Tei sės fakulteto studentai G. Baltaltytė ir K. Jukna.
PAVELIUONA
ENTUZIAZMAS
Šiais metais Teisės fakul‘eto studentų darbo ir poilsio stovykla įsikūrė Šakių rajo no Paveliuonos tarybiniame ūkyje. Štai kokie buvo pir mos pamainos rezultatai. Iš viso 31 žmogus dirbo 3848 vai. Iš jų 2240 vai. statybose ir 1608 vai. lauko darbuose. Uždirbta 1702. rb. Geriausieji: amarnos viršininkas J. Pečkaitis, brigadininkai S. Na vickas, A. Zekevičius, V. Juozauskas, E. Grakauskas, darbininkai J. Lisas, L. Saka lauskaitė, J. Baškys, E. Kra sauskas ir kt. Gamtinės sąlygos nebuvo palankios. Beveik dvi savai tes lijo lietus, bet tai neuž gesino studentų entuziazmo. Statėme vandentiekio bokštą, parduotuvę-valgyklą, remon tavome sandėlį, vežėme šie ną, tvarkėme sodą. Ūkio di rektorius S. Grajauskas, dar bų vykdytojas C. Alaunė patenkinti mūsų darbu. A. VAIČIULIS TF II k studentas
Netruko prabėgti laikas. Pirmos pamainos studentai ūkio jaunimui iruoš» atmin čiai sporto aikštelę. Daugelis vilniečių už gerą darbą ouvo premijuoti. Keturiolika įmonių gavo pinigines premi
jas, o keturiems — Ritai Petniūnaitei, Irenai Aleksandra vičiūtei, komsorgui Justinui Pečkaičiui ir Arkadijui Vai čiuliui — buvo įteikti rajono komjaunimo komiteto Garbės raštai. Beje, Arkadijus Vai čiulis pirmoj pamainoj buvo vienintelis studentas nekomjaunuolis. Į namus jis išvyko jau su komjaunimo bilietu. Gražiai tarybinio ūkio dar bininkai išlydėjo darbščiuosius pirmos pamainos talki ninkus. Su muzika, dainom, geriausiais linkėjimais. Į ūkį atvažiavo kita studentų gru pė. Trečiakursių teisininkų būryje buvo keturios mergi nos iš Matematikos fakulteto. Antrosios pamainos stovyk lautojai žengė savo pirmtakų pėdomis: statė valgyklą — parduotuvę, Kisieliuose—200 vietų kiaulidę ir pan. Studentai nuolatos jaučia ir savo vyresnių draugų para mą — su jais pastoviai gy vena dėstytojai. Lankydamiesi ūky, susipažinome su vyres niuoju dėstytoju teisininku Antanu Marcijonu. Prieš tai šioje stovykloje pabuvojo dėstytojai Antanas Dambraus kas, Stasys Greičius, Studentų darbo ir poilsio stovykla Paveliuonoj alsuoja jaunyste ir veržlumu. w J. NOREIKA
Alf. BUCKUS
Rekordas! 2 m 21 cm! Prieš kelias dienas pasibai gusiame respublikos čempio nate „sporto karalienės" ger bėjus vėl nudžiugino VVU IV kurso fizikas Kęstutis Šapka. Jis pirmu bandymu peršoko kartelę 2 m 21 cm aukštyje. Tai naujas LTSR rekordas. Tarybų Sąjungoje per visą laiką K. Šapkos pasekmė ant ra. Už Kęstuti aukščiau tėra
AUTORIAUS nuotraukose: vokiečių studentai (virš, deši nėje); kalbamės su lenkais; meistras patenkintas mumis (kairėje apačioje).
šokęs tik V. Brumelis — 2.28 vietomis, o šį sezoną už juos (1963 m). Tiek pat — 2.21 — abu aukščiau tėra šokęs ki yra peršokę V. Skvorcovas nietis Ni Ci-činas — 2.26) Kokie tolesni K. Sapkos (1966 m) ir V. Gavrilovas planai? Kuo geriau pasirodyti (1969 m.) per TSRS pirmenybes, įvyk viduryje Po šio puikaus rekordiško siančias rugsėjo Minske arba Maskvoje. Kęs Lietuvai šuolio 2.21, K Šapka tučiui patiktų, kad čempiona pasiekė ne tik geriausią se tas vyktų šalies sostinėje, zono rezultatą šalyje, bet ir nėščia geresnis šuolių j aukš sektorius sportininkams, Europoje (Kęstutis kartu su tį rungtyniaujantiems fosbiurišamerikiečiu R Braunu šie ku stiliumi. Jeiau LTSR rekordininkui met pasaulyje dalijasi II—III
iki šalies pirmenybių pavyktų išsaugoti savo puikią formą, tai jo pagrindiniu varžovu turėtų būti Europos Čempio nas maskvietis V. Gavrilovas, kuris, beje, šiomis dienomis namie vėl iššoko 2.20. Jų tar pusavio dvikova turėtų būti ir tam tikras skirtingų treni ruočių metodų ginčas. Mat, krūtine rungtyniaujantis 192 cm ūgio ir 75 kg svorio maskvietis šuoliškumo prati mus derina su štanga, o 190 cm ūgio ir 85 kg svorio vil nietis kur kas mažiau kilnoja štangą, bet užtat ypač mėgs ta svaidyti dvipūdį svarstj, atlikti sprinto pratimus ir, suprantama, daug šuoliuoti. Kęstučiui, kaip boksininkui arba sunkiaatlečiui, tenka griežtai sekti savo svori, kai- kada net atsisakyti vaka rienės. Vilnietis užsimojęs žy miai sustiprinti savo kojas, nes kol kas jis prisėda ir at sistoja su palyginti sau nedi deliu svoriu — 140 kg (maž daug su tokia pat štanga pri sėda ir V. Gavrilovas, bet jis už K. šapką net 10 kg leng vesnis!).
Nuotraukoje: VVU IV k. studentas respublikos rekor dininkas K. Šapka (dešinėje) su savo treneriu J. Gadovlčlumi.
Šūviai j Ameriką KĄ ŽADA NAUJI MOKSLO METAI JAV JAUNIMUI?
AKADEMINIAM
Prezidentas skrupulingai nu matė diplomatinius ir karinius sunkumus, susijusius su įsi veržimu į Kambodžą, bet di džiausia rizika slypėjo pačios šalies atgarsyje į šį sprendi mą. Ir jis apsiskaičiavo. Aiš ku, Niksonas negalėjo numa tyti šūvių Kento universitete. Vis dėlto jis per ilgai neįver tino jų reikšmės. Prireikė pusės amžiaus, kad mokytojų koledžas Kente tap tų antru pagal reikšmę uni versitetu Ogajo valstijoje. Dešimties siaubingų minučių pakako, kad tradicinė konfor mistinė mokymo įstaiga taptų studentų maišto prieš Nikso no administraciją ir karą Piet ryčių Azijoje simboliu. Kada nacionaliniai gvardiečiai ati dengė ugnį į beginklių stu dentų minią, šie šūviai sužei dė visą šalį. Studentų nužudymas Kente, protestas prieš amerikiečių in tervenciją Kambodžoje pagim dė netikėtą nacionalinį stu dentų streiką. Į jį įsijungė 441 Amerikos koledžas ir univer sitetas. Nebrasko valstijos, vadina mos „Niksono šalies", univer siteto studentai užėmė atsar gos karininkų paruošimo kur sų pastatą. Mancheteno kole džas Finča, prezidento duk ters Trišijos Alma Mater, irgi paskelbė streiką. Vitiero ko ledže Kalifornijoje 30 proc. studentų griežtai pasmerkė
Niksono, šio koledžo auklėti nio politiką. Djuko universi teto Teisės fakultete buvo nu kabintas Niksono portretas. Nepaprastai išsiplėtęs stu dentų judėjimas suteikė anti kariniam judėjimui didelį pa sitikėjimą. Tai galima iš da lies paaiškinti tuo, kad jauni mas įsitikinęs, jog prieš jį stovi nebemonolitinė sistema. Daugelyje universitetų jų prezidentai palaikė studentų reikalavimą nutraukti inter venciją Kambodžoje ir išvesti kariuomenę iš Indokinijos pu siasalio. Studentų minia su entuziaz mu plojo Kalifornijos univer siteto profesoriui M. Taigarui, kuris kalbėjo: „Mes privalo me priversti prezidentą išeiti iš Vietnamo ir duoti ten žmo nėms galimybę patiems spręs ti savo likimą. Istorijos eigo je genocidas ir imperializmas bus sustabdyti". Įvykiai palietė ne tik kairųjį jaunimą. 27-erių metų P. Vinenas, Kento universiteto I k. studentas ir Kchesanio vetera nas, kalbėjo mitinge Klivlende: „Aš pakankamai prisižiū rėjau prievartos, kraujo ir mirties. Ir aš prisiekiau: nie kada daugiau, niekada dau giau. Tai, ką aš pamačiau uni versitete, — vėl karas. Aš ne galiu neprotestuoti. Toliau taip negalima gyventi. Vel niai griebtų, aš pasiruošęs vis kam, kad sustabdytume karą!"
Rugpiūčjo antroje pusėje Sent Pole (Minesotos valstija) vyko Nacionalinės studentų asociacijos suvažiavimas. De legatai priėmė rezoliuciją ryžtingai smerkiančią JAV agresiją Pietryčių Azijoje Daugiau kaip 300 šal e< aukštųjų mokyklų pasiunti nių pareiškė, jog jie pasiiy žę stiprinti kovą už tai, kac būtų greičiau nutraukta agrel sija ir iš Indokinijos išvemta visa Amerikos kariuomenė Rezoliucijoje reiškiamas Soli darumas su kitomis antika ri nėmis šalies organizacijom: ir grupėmis. Studentai ketina aktyviai dalyvauti „Naciona linėje kovos už taiką savaitė je", kuri įvyks spalio pra džioje. Šios antikarinės kam panijos tikslas — surinkt lėšų „Taikos fondui", o tau pat 20 milijonų parašų peticija, reikalaujančia pačia ryti galą agresijai prieš Indo kinijos tautas. Nacionalinės studentų as ciacijos suvažiavimo delegu tai pasmerkė rasistinę vai džios, varžančios judėjimo ui negrų lygiateisiškumą daly vius, politiką. Kokias dienas neša naujas ruduo Amerikai ir jos jauni nr mui? Į tai atsakymą du< nauji mokslo metai JAV auk; tosiose mokyklose. Aišku vi< na — studentams nereikia ne švaraus imperialistų karo. Ii jie kovos prieš jį.
MVU KEIČIA
Vienuolika aukštų — be veik tūkstantis kambarių, dvi sporto salės, 800 vietų aktų salė, beveik tokia pat skaitykia. Vasaromis čia dirbo ir specialus studentų būrys, talkininkavo statybininkams, Dabar čia jau baigėsi darbai. Bet ir po rugsėjo pirmosios darbininkai neišeis. Numato ma statyti antrą korpusą, kur persikels likusieji iakultetai. Senuosiuose pastatuose
Markso prospekte lieka kol kas Žurnalistikos, Psichologi jos, Teisės fakultetai. Jiemvietos dabar dvigubai dari giau. Žurnalistai, pavyzdžiu dabar turės savą mokomąj■ ; telestudiją, įrašų studiją, foto laboratoriją. Vėliau šiuose pastatuose teliks ūkio tarm ba. O Lenino kalnuose išaug studentų miestas, Maskvo universiteto mokslo cenl ras.
ba. Jais mes patenkinti, — sa ko eksperimentinio ūkio dar bų vykdytojas V. Simonaitis. — Stengsimės patenkinti jų norus. (Atkelta iš 2 psl.) lis, kiek organizacinių sugebė Pradžiai organizavo pažin jimų įsigijo, kitiems šypsenų dabar margina dienoraščių la padovanojo ir pokštų sugal tinę ekskursiją po ūkį. Kiek pus, kad būtų kas prisiminti vojo G. Beinoras. .. teko kalbėtis, jaunimas pa rugsėjį susitikus Universiteto tenkintas. Savo iniciatyva stu Meistras: Ko gi tu stovi ant bendrabutyje... Kaip S. Zedentai ruošia sportines var stogo ir nosį krapštai? niauskui draugai suteikė „kul Kol atvažiuos mašina, ve žybas, pasilinksmina specia Studentas: O ką, gal ant tūros prezidento" vardą, kaip žanti studentus prie gyvena liai įrengtoje aikštelėje. Jud nosies atsistoti ir stogą krapš savo narius šefavo stovyklos mojo namo statybos, sustojo rių studentų banga neaplenkia tyti? . pirminės komjaunimo organi me prie N. Žilinskaitės, V. ir vietos jaunimo. zacijos sekretorius K. Petru Paulauskaitės, . D. Urbonavi — Drausmingi, gerai dir D. BANIKONYTE Brigadininkas: Aš jums dar iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiinniiiiiiJiiiJiiHHiiiiiiiiiiiiiininiiiiiiiinniiiiiiniiiiiiiiniiiiiiiiiHiiiiiiiiijiinniiiiiiniuuinniiiiiiiiiiiiiiiiiiniiniiiuiiiiiiiiiJu kartą sakau, neturiu cemento! Nė gramo neturiu! Studentas: O mūsų būryje yra ministro giminaitis. Nuo bodu jam be darbo, pas dėdę prašosi. .. Ši ekspedicija tik nedau o kitą dieną su kolūkio jo amžininkų atsiminimų giausią priežodį „Prašom Brigadininkas: Jūs manęs
ministro giminaičiu negąsdin kit. Vis vien daugiau kaip va goną cemento jums negali' duoti.
Šioje nuotraukoje matome, kaip policija įsidoroja su studentais jų miestelyje netoli o San Fr=>nrtsko. Pron-osvvi pasaulio visuo menė šią nuotrauką pertino kaip Amerikos, aančios savo vaikus, simbolį. Šūviais atsaė vyriausybė i jaunimo pasipiktinimą interencija Kambodžoje.
Protesto šauksmas. Taip atrodo „Taim" žur nalo vieno numerio viršelis. Masinis antikarilis judėjimas Jungtinėse Valstijose Išsiliejo į ematytą pagal užmojus studentų streiką nuo ktlanto iki Ramiojo vandenyno. Jis paskatino Trečią kartą per ilgą, 215 lldelę inteligentijos dalj ir net vyriausybi- metų, istoriją Maskvos unilius sluoksnius pasmerkti prezidento Niksono versitete vėl girdisi žodis „įkurtuvės". Keturi fakulteursą Indokinijoje. tai: Istorijos, Filosofijos, Filo logijos ir Ekonomikos persi kelia iš Maskvos centro į nau jus humanitarinių fakultetų rūmus Lenino kalnuose.
ADRESĄ
SESIJA
čiūtės ir kitų pramonės plana vimo ir darbo ekonomikos specialybės merginų. — Dirbti nesunku. Geros buitinės sąlygos, nesiskundžiam ir poilsiu. Gyvename bendrabutyje po 3—4 žmo nes kambariuose, kurie beveik visai nesiskiria nuo studentiš kų. Tiesa, pietų metu stosim į eilutes, bet trumpesnes, nei Universiteto centrinių rūmų valgykloje.. .
GRIŠKABŪDŽIO STUBOSE
geliui jos dalyvių, Lietu vos istorijos ir kraštotyros būrelio narių, buvo pirmo ji šią vasarą. Daugumas j ją atsivežė dar gyvus Dūkšto, Gervėčių prisimi nimus. Brangiausias etno grafo turtas — mokėjimas bendrauti su žmonėmis, iš pirmų žodžių užsikariauti jo simpatijas ir pasitikėji mą. Tada ir į palėpę įsi brausi, ir į klėtį, malkinę. O ten tik dairykis! Čia, žiūrėk, tarp senų batų krū vos suvalkietiškos „šliu rės" mediniais padais, čia už grebėsto sukutis pan čiams vyti, tamsiausiame klėties užkampy — įvai riausiais raštais ištaisyta „abrūsinė"... Taip ir trau kiam iš stubos į stubą. Ko nebepanešam — surašom,
mašina apvažiuojam ir su renkam. Vienas vairuoto jas, mus dvi dienas pave žiojęs, taip užsikrėtė viso kio „baraklyno", kaip ten žmonės sako, rankiojimu, kad vos neapsigalvoįo dėl savo profesijos... Taip per savaitę, pade dami kolūkio valdžios ir vietos žmonių, surinkom daugiau trijų šimtų ekspo natų. Tiesa, eksponatais ne visus dar galima vadinti, nes tik dalis iš jų, atrinkti muziejininkų specialistų, bus tikrai eksponuojami J. Jablonskio memoriali nio muziejaus (Kapsuko kraštotyros muziejaus fi lialo) Rygiškiuose etnogra finiame kambaryje. Kitas kambarys bus skirtas žy miojo kalbininko raštams,
tekstams ir magnetofono įrašams, fotonuotraukoms. Vien eksponatų skaičiu mi ir jų vertingumu ekspe dicijos sėkmės vertinti ne galima. Ne veltui, tur būt, egzistuoja skirtingos nuo monės, kuris faktorius kraštotyroje svarbesnis — praktinis ar auklėjamasis. Ypač turint galvoje stu dentišką, daugiau entuziaz mu, o ne žiniomis paremtą kraštotyrą. Jei dabar paklaustume ekspedicijos dalyvių, ką iš jos labiausiai įsiminė, iš girstume atsakymus: „Savo nustebimą, kai įkalbėjau senutę Marijoną atiduoti muziejui naudojamą lovą", „Kaimo veterinoriaus pa sakojimą apie savo jau nystės išdaigas”, naudin
sėstis — rytoj bus pie tūs...". Kiekvienam vis sa va. Bet kaimišką vakaronę Griškabūdžio kultūros na muose atsimintų visi. Kai mo kapelos polkos ir val sai, Rygiškių Jono sūnėno V. Jablonskio ir buvusio jo studento V. Gustainio prisiminimai, „Jurgelis", „Žilvytis" ir dar aibė ra telių, virtinė dainų. Paskui B. Špakauskienės pasako jimai apie Rygiškius ir jų kilmę. Papiėgom šį kraštą. Visi penkiolika išvažiuodami jautėm — čia mes ne pas kutinį kartą: dar muziejus neįrengtas, o ir seni drau gai, Griškabūdžio viduri nės mokyklos moksleiviai į svečius kviečia.
— Kas čia per ženklai an’ tavo švarko? — klausia bobų tė anūko. — Tai reiškia, kad aš bai giau du institutus! — išdidžia atsako anūkas. — Nejaugi tu toks bukas kad tavęs negalėjo išmokyt viename?! — nusistebėjo bo bute.
Importinę papūgą už 17 rb 77 kp. įsigijo IV kurso studen tas P. Kažemėkas. Aštuonio mis kalbomis paukštis gan; aiškiai kalba: „Kvailys tu Petrai, aš gi kakadu!"
GRĮŽTA STOVYKLAUTOJAI Trečiadienį vakare WU Belkindo rankose suputojo komjaunimo komiteto sekre šampanas: mūsiškiai Vilniaus toriaus pavaduotojo P. Vyš geležinkelio stotyje sutiko iš niausko ir darbo ir poilsio Lenkijos grįžusį mūsų studen stovyklų štabo komisaro M. tų būrį.
PIRMAKURSI — REDAKTORIUS KOMJAUNUOLI, ALGIS KUSTA iki š. m. rugsėjo mėn. 8 d. Tu privalai įsirašyti WU kom jaunimo organizacijos įskai tom Iki to laiko, turint su savim komjaunimo bilietą ir įskaitos REDAKCIJOS ADRESAS: kortelę, reikia atvykti į Uni versiteto komjaunimo komite- Vilnius, MTP-3, Universiteto o įskaitos skyrių (Centriniai g-vė Nr. 3. Telefonas 2-58-84 Telefonas spaustuvėje (ketvir rūmai, 15 kmb.). Įskaitos skyrius dirba nuo tadienials) 2-98-15. Rinko ir spaudė LKP CK Lei 9 iki 20 vai. Pastaba: Kurie neturi įskai dyklos spaustuvė Vilniuje. tos kortelių, atvyksta tik su Užs. N r. 334š LV, 084?3 VI. BRAZIŪNAS komjaunimo bilietais.
i CaOVBIDI! suuDencA'