cam/Binis scciDenuas Visu šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS
1969 m. RUGSĖJIS
19 d Nr. 25(685)
KOMITETŲ
LAIKRAŠTIS
ALMA MATEK DIENOS IR ŽMONĖS PIRMASIS ■ i kurso žurnalistų grupėįl įvyko komjaunimo ir Hofsą jungos rinkiminiai ■ sirinkimai. ■’er dvi studijų savaites jau suspėjome šiek M k susipažinti, todėl lengHiu buvo išrinkti grupės |fl mjaunimo biurą. Į jį įeiĮ d I. Genzbigelytė (sekre|'ė), V. Baltinas, K. Kyna s (nariai). Pasiūlėme ak■ /ius komjaunuolius (L. ■ >raitytę, J. Šadevičių) į ■ : uit eto komitetą. Profor■ išrinkome E. Stankevi čių. ■ Susirinkime dalyvavę fauulteto komjaunimo ir ■ jfsąjungos komitetų at■ vai supažindino mus su ■ organizacijų uždavi■ iis. papasakojo apie ge re ;r.ių grupių veiklą. I. AMŠIEJUTĖ
ANSAMBLIEČIAI SUSIRINKO Pirmadienį Kolonų salėje susirinko jauniausias Univer siteto kolektyvas — Etnogra finis ansamblis. Nors kolek tyvas nedidelis, jaunas, tačiau entuziazmas viršija jėgas. Tai gi ir naujai stojantiems rei kėjo daug pasitempti. Priėmę naujus narius, ansambliečiai pasidalijo įspūdžiais iš kelio nių po Krymą. Su naujais kūrybinių ieško jimų metais ansambliečius, jų vadovę A. Ragevičienę pa sveikino kultūros klubo pir mininkas Z. Levickas. An samblio seniūnu išrinktas III kurso lituanistas J. Bukantis, jo pavaduotoju — R. Žūklija. G. DAUGĖLAITE
22 PRANEŠIMAI Elektrofotografija — fo tografinio vaizdo gavimas, paremtas elektrinėmis pus laidininkių savybėmis. Mūsų respublikoje šiuo mokslu domimasi nuo pra OI, NE GRYBAI... ėjusio dešimtmečio. Jau Jrybų karštligė palietė 1957 m. Vilniuje įkuria ir studentus. Netoli nuo mas Elektrografijos insti Vilniaus sekmadienį suti- tutas, kuriame buvo su ■ me grupę universitetie- konstruoti (pirmieji Sąjun goje) elektrofotografiniai || -■ Daug grybų? — klau dauginimo įrenginiai. sim. Specialistus šiais mokslo - Oi, ne grybuose es- šakai ruošia mūsų Univer — juokiasi buvusi bū- siteto Puslaidininkių ka „Lietuva" vertėja, V tedra, vadovaujama doc. so germanistė Salomėja J. Viščako. Kaip dirba rglikaitė. mūsų Universiteto fizikai šioje srityje, liudija toks faktas: 1966 metais Vilniu je įvykusioje visasąjungi nėje elektrofotografijos konferencijoje mūsų dės tytojai perskaitė 15 prane šimų, t. y. ketvirtadalį visų skaitytų pranešimų. Praėjusį antradienį Uni versiteto rektorius, Socia — pasakoja būrio listinio : tikrųjų grybai čiaDarbo Didvyris J. Į| nsorgas Eugenijus Kubilius Statybininkų rū > kitko. Šio būrio nariai, Imstavičius. — Žinot, la- muose idraugavę VDR,atidarė ir da- antrą visa I malonu susitikti dažnai darbo susitinka. sąjunginę Juk elektrofotogra dreugust fijostas fizikinių a prisiminti nuosta- pagrindų P. GĖLUNAS s dienas, konferenciją. ten paliktus Dalyvauti joje atvykodaimokslininkai ugus, padainuoti krikštynos, pamėgtas iš Sąjungos, užsienio šalių darbo ir po:> stovykloje.. •j ” kiekvieno šeštadlet1*0 Ir sekmadienio Mes vis draugausim ilJgiau pirmakursių tam- būrio pasakoja Pilnateisiais Universite> Eugenijus Dtudentais. Nuo šio pir•jlienio jau aukščiau paW‘ galvas vaikšto 50 Is■ios fakulteto biblioteMmkystės specialybės ■lentų. Šeštadienį juos fcrie berželio SarbieviBs kieme, ir Universlte6 kavinėje „pakrikštijo" ’os antrakursiai. ■ekniadienj savo pirma vus „pakrikštijo" MaBatikos ir mechanikos ■•lieto oberfuksai.
I
■ Mažeikio nuotraue matote vaizdus iš teilnku ,,krikštynų". Pla11 apie jas — 4 psl.
— Amerikos, Šveicarijos, Vokietijos Federatyvinės respublikos, Tokijo uni versiteto, Varšuvos, Lo dzės, Bulgarijos Mokslų Akademijos, Sofijos uni versiteto, Vokietijos De mokratinės respublikos mokslinio tyrimo institutų. Konferencijoje bus per skaityta daugiau kaip 100 pranešimų, iš jų 22 — mū sų Universiteto mokslinin kų. Savo pranešimus skai tys dėstytojai doc. J. Viščakas, e. doc. p. E. Montri mas, vyr. dėst. A. Sakalas, vyr. dėst. V. Gaidelis ir ki ti. Po konferencijos atida rymo mokslininkai pradė jo darbą 3 sekcijomis. Mūsų inf. PAMINĖJO VAIŽGANTĄ Trečiadienį Kolonų salėje buvo paminėtos šimtosios Juozo Tumo-Vaižganto gimi mo metinės. Apie rašytoją papasakojo Lietuvių literatū ros katedros docentė P. Čes nulevičiūtė, poetas A. Miški nis. Vakare-minėjime skam bėjo lietuvių liaudies dainos, kurias atliko A. Jakulienė, M. Razmukaitė, V. Janulevičiūtė, Vaižganto kūrinių ištraukas skaitė aktoriai M. Mironaitė, T. Vaisieta, V. Juknaitė, kon certavo Konservatorijos dės tytojų ansamblis. V. DARGUŽIS
O ką matysime artimiau sukaupę nemažą patirtį. Kraujagyslių chirurgijoje siais savaitgaliais? VVU tūros klubo vedėjas Z. specializuojasi ir graifsval- VICKAS pasakoja: diečiai. — Mūsuose prasidėjo gana Musų inf.
ATASKAITINĖSE Trečiadienį Filologijos fak. studentai susirinko į ataskai tinę-rinkiminę profsąjungos konferenciją. Apie veiklą praėjusiais metais, apie tai, kas buvo padaryta ir kas da rytina, kalbėjo fakulteto profbiuro pirmininkė L. Mamaitytė. Žinoma, daug dėmesio ata skaitiniame pranešime buvo skirta trūkumams. L. Mamaitytė paminėjo, kad nepaten kinamai platinama spauda, renkamas nario mokestis ir kt. Savikritiškas požiūris į or ganizacijos darbą rodo, kad fakultete nenusiraminama, o ieškoma. Tai prielaida, kad po darbų seks darbai. Apie akademines valandas konferencijoje kalbėjo profbiuro narys A. Gavelis. Priekaištų susilaukė ir kul tūros klubas. Jis vis dar ne gali pasigirti įdomiais vaka rais, susitikimais. Konferencijoje dalyvavo fakulteto vadovai, dėstytojai. Profsąjungos nariai išrinko naują fakulteto profbiurą. Jo pirmininkas — IV k. studen tas A. Gavelis. Nebuvo kur obuoliui nu kristi šį antradienį Kolonų sa lėje. Čia įvyko Ekonomikos fakulteto ataskaitinė-rinkimi nė profsąjungos konferencija. Išrinktas naujas profbiuras (pirmininkas III k. stud. J. Morkūnas). Gerai konferenci jai buvo pasiruošta ir Medi cinos fakultete. Medikai savo profpirmininku išrinko III k. stūd. D. Liepų. IV k. stud. A. Laurinčikas tapo nauju MMF profbiuro pirmininku, o IV k. stud. A. Sarpalius Teisės fak. profbiuro pirmininko pareigas tebeeis ir šiemet.
SVEČIAS IŠ GRAIFSVALDO Šeštadienį po aštuonių dienų viešnagės Vilniaus universiteto bendrosios chirurgijos katedroje į gimtinę grįžo Graifsvaldo universiteto profesorius R. Redingas. T. FRIDMANAS Viena sudėtingiausių Mūsų koresp. chirurgijos problemų — kraujagyslių protezavimas. KĄ GIRDĖSIME, Vilniečiai chirurgai, vado-, KĄ MATYSIME vaujami profesoriaus A. Sj šeštadienį Aktų salėje Marcinkevičiaus, kelinti svečiavosi respublikos nusi metai sėkmingai atlieka pelnęs artistas V. Kybartas. šios rūšies operacijas, turi Įvyko Poezijos vakaras.
intensyvus kultūrinis sezonas. Į svečius žada atvykti daug žinomų meno meistrų ir ko lektyvų. Spalio paskutinį šeš tadienį ir sekmadienį laukia me profsąjungos rūmų mer gaičių choro „Liepaitė" ir Vil niaus miesto kultūros namų saviveiklininku. Spalio pradžioje koncertuos visų pamėgti Vaclovas Dau noras ir Romanas Marijošius, neseniai iš Italijos sugrįžęs „Varpas". Nesiilsės ir mūsų kolekty vai. Jau rugsėjo mėnesį dai nų ir šokių ansamblis numato dvi koncertines išvykas į ra jonus, spalio 10 d. koncertuos Rokiškio ra j. žemdirbiams. Spalio pirmosiomis dieno mis etnografinis ansamblis pasirodys Aktų salėje ir Kau ne su programa „Prieš vestu ves — po vestuvių". Tokie mūsų planai. Gal ir bus vienas kitas pakitimas, bet vakarai žada būti turinin gi-
TRUMPAI Jf Pirmadienį komjauni mo komitete vyko sekre toriaus diena, kur pagrin dine pokalbio tema buvo pasiruošimas ataskaitinėms-rinkiminėms kom jaunimo organizacijų kon ferencijoms. Tas pats klau simas buvo nagrinėjamas ir trečiadienį įvykusiame Universiteto komjaunimo komiteto posėdyje. I. ŠILAITĖ
Y Universitete penkias dienas viešėjo Lenkijos Liaudies Respublikos 12 studentų grupė. Jie vasarą atliko praktiką Maskvos Plechanovo Ekonomikos institute. Svečiai susipaži no su mūsų Alma Mater, Vilniumi bei Trakais. Pirmadienį LLR studen tai išvyko iš Lietuvos. Mūsų inf.
— Ar nepasakysite, kur rasti studentų profsąjun- < gos komitetą? Sis klausimas dažnai girdisi centriniuose - Uni versiteto rūmuose. — Gera, kada žmonės rūpestingi, kada kiekvie-, nas žino savo pareigas, — sako studentų profkomiteto pirmininkas busimasis teisininkas Antanas Bendlkas. — Mes labai laukia^ me naujų narių. Studentų profsąjunga — nuoširdus jų draugas.. Kaip profsąjunga rūpinasi studentija, geriausiai įsi tikini būdamas jos nariu. Apie VVU studentų pro fesinės organizacijos veik lą pasakojame 2 psl. -— straipsnis „Rūpinasi ir pa deda". „Pagaliau kapitonas gauna leidimą grįžti į uos tą. Rugsėjo 1-ąją būsime Universitete! Susirinkome visa grupė. Atsirėmę į falšbortą, paskutinį kartą žiūrėjome į siaučiančią jū-' rą. .." Apie VVU darbo ir poil sio stovyklą Klaipėdos ref rižeratorių laivyno bazėje pasakoja Juozas Surblys 2—3 psl. — „Mūsų atosto gų ūra" 2—3 psl. prisiminimais apie studentiškų darbų va sarą dalijasi stovyklų Len-. kijos Liaudies Respubliko je, Zarasų raj. Venciavų kolūkyje ir Oriolo srities „Krasnyj Majak" tarybi niame ūkyje dalyviai. Visi į Universiteto tu-ristų sąskrydį! Jis įvyks rugsėjo 27—28 dienomis. Kur? Atsiverskite 4 psl. Sužinosite. Oi, tie skolininkai... Ką su jais daryti? Kokią lazdą čiupti? 2 psl. apie „Sessio pigrorum" pasakoja Ekonomi kos fak. prodekanas Butkevičius.
a
į' 1 F
1
i
I
2 psl
TARYBINIS STUDENTAS
RŪPINASI IR PADEDA 1450 jaunų širdžių, kupinų noro pasiekti mokslo viršū nes, rugsėjo pirmąją susirin ko į Universiteto auditorijas, jų neramus ritmas tarsi paža dino per vasarą aptilusius Al ma Mater koridorius. Kupini išsvajotų polėkių, pasiryžę gerai mokytis, pirmakursiai atvertė pirmąjį naujos gyve nimo knygos lapą. Nedrąsiai atsivėrė ir Uni versiteto visuomeninių orga nizacijų durys. Nedrąsūs balsai, kažko su sijaudinę. Iš pat pirmų moks lo dienų pirmakursiai ieško visuomeninių organizacijų, kad susitvarkytų visus su jom susijusius reikalus ir taptų pilnateisiais Universiteto na riais. O mums džiugu. Gera, kada žmonės rūpestingi, kada kiekvienas žino savo parei gas, kad išėjusius šiais metais i gyvenimą senus universitetiečius pakeičia jauni. Universiteto studentų prof sąjungos nariai pernai suda rė 92 proc. visų besimokan čių dieninio skyriaus studen tų skaičiaus. Šiemet norėtu me, kad studentų profsąjun gos narių skaičius ne suma žėtų, kad kiekvienas studen tas būtų profsąjungos narys. Baigus 1968/69 metus, stu dentų profsąjungos narių skai čius sumažėjo maždaug nuo 6300 iki 5100 narių. Dabarti niai I k. studentai turi narių eiles vėl papildyti. Turėdami gausią savo organizaciją, mes būsime pajėgūs aprūpinti di desnę dalį studentų materiali-
A. BENDIKAS VVU studentų profkomiteto pirmininkas
nėmis pašalpomis, dietiniais, sanatoriniais, poilsiniais kelia lapiais, didesnis studentų skai čius žiemos ir vasaros atosto gų metu galės pailsėti sportosveikatingumo stovyklose, laisvą laiką praleisti turisti nėse kelionėse. Vien praeitais mokslo metais mūsų organi zacija disponavo 28000 rub lių, kurie susidaro iš profsą jungos narių įnašų. Kad Universiteto studentų profsąjunga yra didelis stu dentų pagalbininkas, rodo kad ir tokie skaičiai: per 1968/69 metus studentams iš mokėta pašalpų už 3800 rb. Pašalpa studentui skiriama, kai vienu ar kitu atveju pa blogėjo jo materialinė padė tis, bet tai dar nereiškia, kad studentų profsąjunga skiria pašalpas studentams tada, ka da jie už blogą mokslą ar el gesį nebegauna stipendijos. Už mūsų partijos ir vyriausy bės rūpinimąsi mumis, studen tais, mes privalome atsidėko ti geru mokymusi ir elgesiu, o jei to nedarome, mes netu rime teisės veltui leisti studi jų dienas Universitete gerai besimokančių, drausmingų, darbščių studentų sąskaita. Universitetas gerbia darbš čius, kultūringus, visa širdimi atsidavusius mokslui ir visuo meninei veiklai studentus.
Studentų profsąjunga vien š. m. sausio mėn. gerai besimo kantiems studentams skyrė 69 poilsinius kelialapius, stu dentai poilsiavo Palangoje, Druskininkuose, Birštone, Anykščiuose ir net mūsų ša lies pietuose. 37 studentams su pablogėjusia sveikata per pusmetį buvo skirta sanatori niai kelialapiai, kuriais pasi naudoję studentai vėl žvalūs galėjo sėsti prie knygų. Per pusmetį aktyviems ir gerai besimokantiems visuomeni ninkams buvo skirti 4 turis tiniai kelialapiai. Taigi, per pusmetį studentų profsąjunga skyrė studentams 110 keliala pių už 6618 rb. 12 studentų profsąjungos aktyvo narių žiemos atostogų metu su tu ristiniais kelialapiais pabuvo jo Lenkijos Liaudies Respub likoje. Universiteto studentams, sergantiems skrandžio-žarnyno ligomis, per pusmetį buvo išrūpinta 45 dietinio maitini mosi kelialapiai už 1140 rb. VVU studentų profsąjunga gerai besimokantiems, ginan tiems Universiteto garbę
OI. TIE SKOLININKAI. . . KĄ SU JAIS DARYTI?
sporto aikštelėse ir scenoje studentams suteikė visas gali mybes pailsėti sporto-sveikatingumo stovyklose, kuriose pabuvojo apie 650 studentų ir tam reikalui profsąjunga išleido 11000 rb. Galėčiau suminėti dar dau gelį faktų, iš kurių būtų ma tyti kaip Universiteto studen tų profsąjunga rūpinasi stu dentija ir jai padeda, tačiau geriausia bus, jeigu patys tapsite šios organizacijos na riais ir patys tai pamatysite. Dabartiniu metu visuose Universiteto fakultetuose vyksta profgrupių vadovųproforgų rinkimai, daugelyje fakultetų visos studentų gru pės jau turi savo proforgus, todėl kviečiu visus Universi teto pirmo kurso studentus, nesančius dar profsąjunginės organizacijos nariais, įstoti į Universiteto studentų profsą jungą. Stojantieji užsirašo pas savo proforgus, kurie vėliau profsąjungos pažymėjimus iš rašo studentų profkomitete. Įstojusiems į Universiteto studentų profsąjungą studen tams keliami ir kai kurie rei kalavimai. Kiekvienas profsą jungos narys privalo laiku mokėti nustatyto dydžio nario mokestį, aktyviai įsijungti į Universiteto visuomeninį gy venimą, būti visiems pavyz džiu, griežtai laikytis komu nistinio bendro gyvenimo normų. Profsąjungos narių uždavinys — būti pirmose komunizmo statytojų gretose.
DRUSKININKŲ TARPTAUTINĖ DARBO IR POILSIO STOVYKLA
Druskininkai. Daugeliui šio miesto vardas asocijuojasi su Čiurlionio spalvomis. Mums, studentams, jis jau antrą vasarą tapo darbo ir draugystės miestu. Šiemet čia kartu su mumis dirbo Graifsvaldo (VDR) ir LLR Krokuvos Jo gailos universitetų studentų grupės (Pirmoje nuotraukoje matote Lenkijos studentus su nučiuptu suvenyru — virdu liu „samovaru"!.
KO
KIĄ LAZDĄ ČIUPTI? APIE TAI KALBAMĖS SU EKONOMIKOS FAKULTETO PRODEKANU L. BUTKEVIČIUMI.
NENUOLAIDŽIAUKIME TINGINIAMS Norėdamas patekti pas prodekaną, turėjau pastovėti ne mažo} eilutėj — skolininkai nešė pasirašyti leidimus per laikyti egzaminą. Ką gi, gal ir man kada nors teks čia sto vėti su ta pačia misija, o šian dien mane domina kitų bėdos. Kaip fakultete vyko skoli ninkų sesija, kiek jų buvo? — toks pirmas klausimas Ekono mikos fak. prodekanui L. BUTKEVIČIUI.
f
— Skolininkus sukvietėme į Universitetą rugpjūčio 25 dieną. Deja, atvyko ne visi — daug kas buvo karinėje, darbo stovyklose. Nustatėme terminą: skolas likviduoti iki rugsėjo pirmosios. Iki tos die nos išlaikė tik apie 30 proc. skolininkų, t. y. apie 40 žmo nių. Tai — finansų-kredito spec. IV k. studentas K. Šipy-
la, materialinio-techninio ap rūpinimo spec. III k. studentė N. Berulytė, ekonominės in formacijos apdorojimo spec. III k. studentas A. Žilvys ir kiti. „Sessio- pigrorum'1 buvo pratęsta iki rugsėjo 15. Laiko buvo daug, bet dar liko 36 skolininkai, — pasakoja prodekanas. Kurie kursai daugiausia skolų turi, iš kokių dalykų? Daugiausia įsiskolino ketvirtakursiai dėstytojui A. Ši leikai (ekonomikos mokslų istorija). Geriausiai skolos bu vo laikomos pas geografijos dėstytoją L. Truską. Tie, kurie neišlaikė skolos iš pirmo karto, leidimo per laikyti nebegauna. Kurie tu rėjo po tris ir daugiau skolų, buvo išbraukti iš studentų są rašų.
Prodekane, kaip Jus mano te, kodėl yra skolininkų?
Dėl skolininkų egzistavimo dalinai kalti mes patys. Rek toratas ir dekanatas gal per daug nuolaidžiauja. Jeigu studentas žinotų, kad, neišlai kęs laiku skolos, jis bus bau džiamas už akademinės draus mės pažeidimą, tur būt, neri zikuotų bandyti bet kaip „prastumti" skolą, o smarkiai padirbėtų. Dabar gi neretai pasitaiko, kad studentas turi skolą vos ne visą semestrą. Padėkojau prodekanui. Kai pravėriau duris, mane studen tai sutiko klausimu: „Kaip, ar pasirašė?" Pasirašė...
R. KVIETKAUSKAS
Žodis pirmakursiui Ilki sesijos nebeliko ir šim to dienų. Būt ar nebūt — šis klausimas lyg Damoklo kar das vėl kabos virš tavęs. Ką daryti — priimt egzaminų smūgius nuolankiai ar kovo ti? Žinoma, nepasiduoti. Bet jeigu nori likti nugalėtoju, reikia bent žinoti, iš kur lauk ti „smūgių". Sakykim, be pateisinamos priežasties praleidai dešimt valandų. Išmes ar neišmes? Universitetas turi teisę iš braukti studentą iš sąrašų už 6 praleistas valandas. Arba skolos. Studentas, se sijos metu neišlaikęs trijų ar daugiau egzaminų arba nusta tytu laiku nelikvidavęs aka deminio įsiskolinimo, pašali namas. Kiek kartų galima per laikyti egzaminą? Vieną.
Oberfuksai, aišku, ims kvato ti: ką čia niekus tauškiat, pa tys išlaikėm tik „iš penkto karto". Taip, kai kada duoda leidimą. O jeigu dekanas vie ną kartą ims ir nedarys išim ties? Jeigu pirmakursis pašalina mas iš pirmo kurso, jis grįžti gali tik vėl išlaikęs stojamuo sius konkursinius egzaminus. Tik vyresniųjų kursų studen tai, pašalintieji dėl vienokių ar kitokių priežasčių, pateikę palankias charakteristikas, vėl priimami į tą patį kursą, iš kurio buvo pašalinti. Dieninio skyriaus studentas dėl svarbių priežasčių sesijos metu neišlaikęs visų ar dalies įskaitų ir egzaminų, gali būti paliktas antriems metams. Šiuo atveju jam užskaitomi
„1. gerai" ir „gerai" išlaikyti egzaminai. Palikti antriems metams galima ne daugiau kaip du kartus per visą mo kymosi laiką. Pirmakursis ant riems metams nepaliekamas. Iš pirmo kurso negalima per eiti į neakivaizdinį ar vaka rinį skyrių, į kitą specialybę ar aukštąją mokyklą. Taigi, gal visai neverta skaičiuot, kiek dienų liko iki sesijos. Ji prasideda jau šian dien: Universitetui reikalingi ne šiaip gabūs studentai, o tie, kurie šiuos gabumus re alizuoja iš pirmos dienos.
Šiuos juridinius pamokymus paruošti padėjo mokymo dalies vedėjas B. ŠAKALYS
Antroje nuotraukoje — VVU komjaunimo komiteto sekretorius A. Skrupskelis (pir mas iš kairės) ir stovyklos viršininkas EF IV k. stud. K. Černiauskas (pirmas iš deši nės). Daug ir nuoširdžiai Druskininkuose padirbėjo ne tik svečiai, bet ir mūsiškiai. Apati nėje nuotraukoje — plytas mėto teisininkės. į K. TRAŠKOS nuotr.
MUSŲ ATOSTOGŲ VVU DARBO IR POILSIO STOVYKLA ŽVEJŲ LAIVE
Uoste buvo paprasta saulė ta birželio diena, kai mes, trylika Universiteto studentų, atvykome į Klaipėdos Refri žeratorių laivyno bazę, kur turėjo įsikurti studentų dar bo stovykla. Prieplaukoje bu vo iškraunami bangų apdau žyti iš vandenynų sugrįžę lai vai. — Plaukiosite Baltijos jūro je, — pasakė „kadruose", — gamybiniame refrižeratoriuje „J. Janonis" pakeisite žmones, išeinančius į atostogas. — O į Atlantą, kaip buvo žadėta, dviem mėnesiams pa siųsti negalime. — Nenusiminkite, krantų nebus matyti... Baltija pasiū buos nemažiau, kaip Atlan tas. .. — ramino kadrų sky riaus viršininko pavaduotojas A. Šalkauskas, kuris „ant savo galvos" pasiėmė mūsų sto vyklą.
Gatves kepino saulė, o už miesto dundėjo jūra — mūsų vasaros atostogų jūra. Nerami šią vasarą buvo jūra, kaip ir nekantrus mūsų laukimas. Prasidėjo medicininės ko misijos, įvairiausi instrukta žai. Bet, pasirodo, esame visi sveiki, „tinkantieji visiems plaukiojantiems sąstatams". Iš mokome užgesinti laive gais rą, sužinojome, ką daryti lai vui skęstant ar pačiam iškritus už borto. „J. Janonis" prieš savaitę jau buvo išplaukęs. Keturioli kai valandų mes tapome ke leiviais nedidelio transporti nio laiviūkščio, kuris turėjo mus nugabenti prie Lenkijos. Ten dirbo mūsų refrižeratolius. Ir pagaliau. — Bocmanui ant bako! Vi siems stovėti vietose! Laivas išeina į jūrą, — nuaidi koman da. — Laimingo plaukiojimo! Naktis. Jūra audringa. — Penki balai... Tuoj pa jusite jūrligę, — perspėjo kadrų skyriaus darbuotojas, lydėjęs iki „J. Janonio". Penki balai, žinoma, ne
daug. Bet pirmą kartą — tai jau per daug. Monotoniškai gaudžia dizelis, už falšborto plakasi ban gos, tamsoje tirpsta toli likę Klaipėdos žiburiai. — Nuostabu, — sušunka Algis, žvelgdamas į aplink siūbuojančią stichiją. Lai vi ima mėtyti į viršų, į šonus Kai kam jau tenka maitinti anksti pabudusias žuvėdras Mudu su Stasiu įsiprašome prie šturvalo. Nieko nėra ma lonesnio, kaip savo rankomis pagal duotą kursą vesti laivą per putojančią jūrą. Prieš jūrligę spyriojasi 11 Regina su Elena. Jos irgi šalia ekonomikos moksli) panoro iš bandyti save drąsos ir valio5 moksluose — jūroje. „J. Janonyje" priėmė ve riančiais žvilgsniais. „Keisti tie studentai, čia jiems b«s ne auditorijose suolus trinti Pamaitinę išdavė specdra bužius ir — į triumą. Laukti negalima. Traleriai švartuojasi prie refrižeratoriaus borto atiduoda gausius laimikiu51 Tokiais atvejais jūroje dili bama kaip niekur. Mūsų uždai .vinys — sušaldyti, supakuoti
TARYBINIS studentas
3 psl.
gė. Išsiskiria miesto muziki nis gyvenimas. Poznanė susi jusi su lenkų kompozitoriu mi, Frederiko Šopeno tradici C tęsėju, Stanislavu Moniušprieš tavo akis slenka lenkų jų ka. vardu pavadintas Ope tautos istorija, jos kovos už ros Jo ir teatras, plačiai laisvę. „Pakilo jis iki pačių žinomasbaleto XIX a. meno aukštumų", — užsienyje.ne tik šalyje, bet ir apie Janą Mateiką rašė rusų Pagaliau Varšuva — Len dailės ir muzikos kritikas V. kijos širdis. Meno, mokslo, Stasovas. centras. Iš karto pa Stebina savo drąsia fanta politikos junti milijoninio miesto gy zija gilaus ir prieštaringo me venimo ritmą. Centriniam ra nininko Stanislavo Vyspians- jone stūkso didingas pasta kio freskos bei vitražai cerk tas. Tai Kultūros ir mokslo vėms. rūmai — Lenkijos ir Tarybų Osvencimas. Čia įmintos draugystės simbo pėdos XX amžiaus siaubo — Sąjungos į 30-ą aukštą, ir rudojo maro, nusinešusio mi lis. Pakyli akis nusitiesia Varšu lijonų žmonių gyvybes. Žmo prieš kartu su priemiesčiais, nių, kurie kažkada gėrėjosi vos, apie 400 km2, pa ežeru Morskie Oko, lesino užimančios Krokuvoje balandžius... Pra norama. Šiandieninė Varšuva džiau eini šaltas, mirtim dvelkian čias kameras, pažiūri pritren giasi antrąja savo jaunyste. kiantį dokumentinį filmą ir Ji beveik visa išaugusi Len nejučiom imi kartoti Julijaus kijos Liaudies Respublikos Fučiko žodžius: „Žmonės, bū metais, šįmet švenčiančios kite budrūs!" Žmogui reikia savo 25-metį. Stebiesi gyvu, gėlių, reikia balandžių, bet ūžiančiu miestu, stebiesi jo žmonėmis, taip greitai atkū labiausiai — taikos. Poznanė — vienas seniau rusiais savo sostinę. Norisi sių Lenkijos miestų, vienas daug kur nueiti, daug ką pa stambiausių pramonės bei matyti. Bet mūsų darbo ir prekybos centrų. Poznanie poilsio stovyklos laikas eina čiai tvirtina, kad jų miestas į pabaigą. Be to, nors ir kaž ir gražiausias. Gal būt. Čia ką mums rodytų, paskutinė kertasi stambiausios geležin mis dienomis visi galvojom kelių linijos, čia kasmet vyks apie namus... ta tarptautinė Poznanės mu S. ZALAGAITĖ
KUR VERDA SMALA
LLR. TARPTAUTINĖ STUDENTŲ STOVYKLA — Iš tikrųjų karšta kaip pragare. — O smalą, galvoji, dan guje verda? Pirmasis nieko neatsako. Kepina taip, kad ir kalbėti nesinori. Debesys irgi kaip tyčia kažkur nugaravo. Nė vieno. Poilsiautojams ir Kro kuvos hipiams tikras rojus. Kaitinkis prieš saulutę, ir tiek. O mums, studentams iš Vil niaus universiteto, labai no rėtųsi, kad paptelėtų ant kak tos vienas kitas šalto vandens lašas. Tokio malonumo, tur būt, neatsisakytų ir mūsų dar bo draugai, studentai iš Mask vos Valstybinio Tarptautinių santykių instituto. Bet reika-
las, pasirodo, pataisomas. Te reikia paimti guminę žarną ir pakišti garuojančia galvą po šaltu vandeniu. Pasijunti kaip kitame pasauly, akyse iš kar to prašviesėja. O smala verda, nelaukia. Semk i kibirus ir tepk stogą. Darbas ne iš maloniųjų, bet ką padarysi. Reikia. Užtat be tonuoti jau kas kita. Irgi ne lengva, bet vaisiai kokiel Su pili betoną, užlygini, ir sukie tėja taip, kad pats kipšas dan tis išsilaužytų. Meistras drg. J. Šrygetas patenkintas pagalbininkais iš Lietuvos. Automašinų stoties statyba Krokuvos priemiesty je juda j priekį. Jeigu nors vienam iš mūsų dešimtuko kada nors teks atvažiuoti į Krokuvą, tur būt, pati pirmo ji aplankyta vieta bus ši au tomašinų stotis. Atpažinsim tą didžiąją duobę, kurią iškasėm per dvi dienas, labai nuste bindami ir darbininkus, ir va dovus, atpažinsim mūsų išbe tonuotas aikšteles, stogą, kurį tepėm smala... Paprakaituoti truputį teko. Bet Aldona Vait kevičiūtė, IV kurso ekono mistė, sako, kad ji pasiilgsianti šios įtemptos darbo ap linkos. Ir nenuostabu. Juk čia
susidraugavome ir mes patys, susirinkę iš įvairių Universi teto fakultetų. Sunkiau buvo tik iš pradžių, o paskui ir ne pastebėjome, kaip praėjo trys darbo savaitės. Pagaliau, paskutinį kartą padedam į vietą staiga palengvėjusius kastuvus, kom binezonus, paskutinį kartą apžvelgiam mūsų buvusią darbo vietą ir visiems tariam: ,,Do vidzenija!" O dabar, kaip liaudis sako, duok, dieve, kojas. Mūsų lau kia pačios įdomiausios dienos. Laukia tiesūs geležinkelio bė giai, nematyti miestai, nauji draugai. Dar kelias dienas pasilieka me Krokuvoje. Gidas specia liai atveda į vieną iš sena miesčio gatvelių, ir mes nu stebę stabtelim. Atrodo, jau čiam po kojom Vilniaus grin dinį. .. Didžiuojasi krokuviečiai savo Universitetu, vienu iš pirmųjų Valstybinių univer sitetų Europoje. „Protas ver tesnis už jėgą!" Tai šūkis Ni kolajaus Koperniko kamba ryje. Turtingi Krokuvos muzie jai. Stovi prieš daugiafigūrines Jono Mateikos drobes, ir
DARBO IR POILSIO STOVYKLA ZARASŲ RAJONE
Iš pradžių mes, Istorijos fa kulteto tuometiniai pirmakur siai, sielojomės, kad darbo ir poilsio stovykla vasarą mums bus surengta Zarasų rajone, Venciavų kolūkyje. Gera bū tų kur nors į kitą respubliką išvažiuoti, j Tamanę ar į Al tajų. . . Liepos 27 d. Universiteto kieme visi nekantriai laukė me mašinos, kuri turėjo par vežti pirmąją pamainą ir nu gabenti mus, I kurso žurna listus ir bibliotekininkus, iš viso apie 30 žmonių. Pagaliau. Kadangi laiko buvo maža, tai pirmosios pa mainos „asai" Henrikas, Kęs tutis ir Evaldas padėtį nušvie tė labai trumpai: — Vyrai miegos ant čerdako, merginos — kambaryje. Maitina gerai. Ant čerdako miegoti šalta. 'Viršininkas liuks — gerą alų daro. Kli matas labai palankus barz doms auginti. Visą kelią dainavome. Eže rų kraštas. Tie ežerai vienas už kitą gražesni, o gražiau sias, tur būt, Venciavų eže ras. iš visų pusių apjuostas
krūmų, su gražia sala vidury je. Vanduo skaidrus skaidrus, kaip krištolas. Bet tai tik vė liau patyrėme. Stovykla buvo įrengta ato kioje sodyboje, seniau buvu sioje pradinėje mokykloje. Mes, aštuoni vyrai, įsitaisėme miegoti palėpėje. Merginos visos sutilpo didelėje klasėje. Pasijutome beveik kaip robinzonai — iki artimiausios par duotuvės Venciavuose, kol ūkio centre, — 6 km, iki Za rasų — 35 km, iki Dusetų — 15 km. Sodybų aplinkui re toka. .. Stovyklos viršininkas penk takursis teisininkas Aleksas Pozemkauskas vakare prie laužo pasakė, kad reikės ga na smarkiai pasidarbuoti, nes pirmoji pamaina net įsiskoli no už maistą, todėl mums tek sią tikriausiai ir šeštadieniais dirbti. Susiskirstėme į tris brigadas. Keturi vyrai visą laiką padės statybininkų bri gadai, statančiai naują grūdų sandėlį. Kiti ravės daržus, kraus ir veš dobilus, mišinį, šiaudus, žodžiu, dirbs viską,
ką reikia dirbti kolūkyje. Į darbą vežios mašina. — Dėl gerbūvio teks ir pa kovoti, — sakė viršininkas. — Pirmininkė moteris, vie na iš dviejų brigadininkų — moteris, agronome, zootechni kės, buhalterė, sąskaitininkė, ekonomistė. Matriarchatas. Susitarsime, — galvojom. Pirmadienio vakare visi grįžome iš darbo nuvargę, bet pakeliui netilo dainos. O kiek įspūdžių! Ravėtojos skundžiasi, kad brigadininkas piktas. Statybininkai kol kas elgėsi santūriausiai. Užtat tie, kurie krovė kluone dobilus, dar ir dabar tebesijuokė iš kažkokio Vytkos pasakojimų. Merginos puolė klausinėti, kas tas Vytka. Pasirodė, jog Vytkai jau apie 40 metų. Jis — brigadininkės vyras, bet jau koks nuoširdus ir įdomus žmogus! Pasakoja, pasakoja apie ką nors ir pats stebisi: ai, ai, ai. Merginos tarpusa vyje jau kalbėjosi apie Pet ką, Romką, Vašką ir kitus. Romka — jaunas traktorinin kas. Jis vežė dobilus. Vaska Nukelta į 4 psl.
JURA
— Sustabdyti konvejerį, — sušunka gamybos meistras, laikydamas rankoje binto gabalą. Prieina prie manęs. — Parodyk rankas. Taip. Delnai kruvini. Kodėl nieko nesakote? — Nepastebėjau, draugas meistre, — meluoju, kad be skubėdamas į dėžių sąvaržas susipiausčiau rankas. Nenorė jau trukdyti. „Niekis, užgis. Patys į jūrą veržėmės". — Sekantį kartą taip ne bandyk, — pagrąso meistras, — tyli, atsirado didvyris. Geras buvo mūsų meistras Piotras Vladimirovičius. Gaila buvo su juo atsisveikinti, kai jau vykome į Vilnių. Bėgo dienos. Pripratome prie savo darbo operacijų. Dabar jau Sergejus pradėjo nebespėti su manimi. Ir Vir gis, ir Henrikas, Petras ir Al gis nė viename žingsnyje ne benusileido seniems matro sams, dažnai juos aplenkdavo. Patys tapome jūreiviais. Su žinojome kai kurias jūros gudrybes, išmokome, ko ne mokėjome pirmomis dienomis. Ir labiausiai stebėtina, kad per trumpą laiką stipriai susi draugavome su laivo ekipažu. Jūroje „visi už vieną, vienas už visus". Kitaip čia negali
ma. Čia nereikalingos tuščios kalbos, skambios frazės. Drą sa, valia, ištvermė — tik tai reikalinga jūreiviui. Tikriau siai todėl jūroje nepaprasta draugystė. Liko kelios dienos iki rug sėjo pirmos. Liko užšaldyti keliasdešimt tonų žuvies ir grįžtame į uostą. Išsiilgome auditorijų. Kapitonas irgi ne ramiai žvalgosi į besikelian čias bangas. Jis irgi nori grįž
žuvį. Petras su Algiu apšarmoiusiom barzdom čiumpa nuo konvejerio gatavas dėžes ir krauna gatavos produkcijos triumuose. Čia — 20 laipsnių žemiau nulio. Darbas nepa prastai intensyvus. Mudu su matrosu Sergeju mi užrišinėjame. Sergejus ri ša vieną dėžės galą, aš kitą. Čia labiausiai tenka skubėti, nes nuo mūsų priklauso darbo greitis. Jei mes nespėjame, tai sulaikome įpakuotojų dar bą. Nuo to priklauso produk cijos kiekis, nuo jo — uždar bis. Sunkiai uždirbami jūrei vio pinigai. Aštuonias valan das dirbame, aštuonias ilsi mės. 12 valandų per parą. Ir be jokių išeiginių. Beskubant siūlai painiojasi tarp pirštų ir niekaip negaliu spėti su Sergejumi. O dėžės lipa viena ant kitos. Reikia suspėti. Jūreivių žvilgsniai retkarčiais nukrypsta į mano Pusę. Bet niekas nieko nesa ko. Jūroje žmonės be galo draugiški. Gal būt, todėl ir mes greitai apėjome su sigyventi su Jūreiviais, drau giškai dalindavomės cigaretė mis.
Dorojame žuvį.
Stovyklos viršininkas V k. teisininkas A. Pozemkauskas. ti iki rugsėjo pirmos. .. Po šio reiso jis išvyksta mokytis į Vilniaus aukštąją partinę mo kyklą. Pagaliau naktinė pa maina dirba paskutines tonas. Į uostą grįžti nespėjame. Pa sikelia štormas. Iš pradžių penki... šeši... pagaliau de vyni balai. Pririšinėjame ant denio besiridinėjančias stati nes, dėžes... Vėjas kaukia stiebuose, įniršusios bangos tykšta ant denio.
— Čia tai jūra. Nuostabu, — džiūgauja Algis, šluostyda mas nuo veido vandens purs lus. Painiojame su Algiu jūros mazgus: ir velniškus, ir ško tiškus. Štai kur reikalingi tie mazgai. Bobiškais megzti ne galima — atsiriš. Laivas pies tu stojasi prieš putojančius bangų kalnus, vėl sminga nosi mi žemyn tarsi nusilenkdamas kitai artėjančiai bangai. Bet Nukelta į 4 psl.
A. JASIŪNO nuotraukos
TRAUKINYS | PIETUS ekonomistų darbo ir POILSIO STOVYKLA ODESOS SRITYJE
Vilniaus geležinkelio stoty je dairomės vieni j kitus. Stu dentai iš įvairių kursų, gru pių. Ar sugyvensime? Važiuo jame gana toli, net iki Juo dosios jūros... Trečia valan da nakties, o čia dar kaip ty čia lietus pila. „Graži" pra džia. Laikas. Iki pasimatymo, Lietuva. Pirmyn j Pietus! Viršininkas vaikštinėja po kupė, matyti, tikrindamas nuotaikos barometrus. Užsi mezga pirmosios pažintys. Naktis, diena, naktis... Pra važiuojame Cernygovą, Kije vą. Štai jau ir Odesa. Bet mū sų tikslas dar toli: vynuogininkystės tarybinis ūkis „Majak". Du sunkvežimiai barški na mus keliu. Vietoje mus sutiko ūkio agronomas Michailovas. Pa rodė pastatą, kuris ištisam mėnesiui turės tapti mūsų namais. Nuplovę kelionės dul kes Juodosios jūros įlankoje ir susitvarkę, laukėme pirmo jo darbo krikšto Ukrainos že mėje. 7 valanda ryto. Iš vakare suskirstytos brigados nuveža mos į vynuogynus. Darbas palyginti nesunkus — pririšinėti šakas prie ištemptų vie lų. Prisitvirtini prie diržo ke lis simtus sprindžio ilgumo virvučių ir kulniuoji per ne aprėpiamą lauką. Pasilenki, pakeli vynuogių šaką, mazge li suriši, vėl pasilenki, ir vėl... Po kelių valandų pietų saulė pradėjo versti iš koto. Gelbė jo įkastas į žemę vandens bi donas ir mūsų išdidumas: „Nepasiduok, juk tu neblo gesnis uz kitus". O vakare_ stovyklos atidarymas. Net kiemas nušvito nuo žydrų uniforminių marškinėlių. Ir štai toli nuo gimtinės suple vėsavo Tarybų Lietuvos vė liava. Pamažu visi susidraugavo me. Ir Danutė, ir visada links mas būrio komisaras Algis (merginų tarpe sklido šnekos, kad jis netgi miegodamas šyp sosi), ir visi kiti. Nors praėjo tik savaitė, bet stovyklos gy venime jau įsigalėjo ir savos tradicijos: gimimo dienų at šventintas, vakariniai laužai, tuo labiau, kad tam surado me tinkamą vietą. Netoliese, lauke, aptikome akmenų plokštes, tarsi tyčia išdėsty tas, kad po jomis galima bū tų sukurti laužą ir patogiai įsitaisyti. Čia virdavo kvap ni kava, spirgėdavo bulvės (beje, retas patiekalas Ukrai noje). Savo tarpe turėjome ir gitaristą. Taigi vakarai buvo studentiškai šaunūs. Netrukus mus pradžiugino žinia, kad netoliese įsikūrė Odesos Van dens instituto studentai. Sto vykla tapo internacionaliniu centru. Svečių sulaukdavome kone kasdien. Dirbome be išeiginių die nų. Taip sakant, „taupėme" kelionei į Odesą. Teko padir bėti vyšnių, slyvų, obuolių soduose. Darbas čia buvo malonesnis, negu dar nepri nokusių vynuogių laukuose. Bėgo dienos. Nutarėme su ruošti vietos gyventojams koncertą. Daug prakaito išlie jo mūsų merginos ir vaikinai, tačiau, sprendžiant iš ploji mų, pasiruošta buvo tinkamai. Būkštavome, kad į koncertą susirinks mažai žmonių, bet be reikalo. Salė buvo pilnu tėlė. Scenoje atgijo miniatiū rinė Lietuva, su jos eilėraš čiais, dainomis, šokiais. Tik va, „Kepurinę" teko šokti su vainikėliais, nupintais iš Uk rainos gėlių. Koncertas buvo tarsi atsi sveikinimas su tarybiniu ūkiu. Per linksmas išleistuves susi laukėme iš vadovų daug šiltų padėkos žodžių. A. KRIAUClŪNAITĖ
|l|||||lI||l||l||||l||||llllll|l|l|||||||||||||llllllllllIllIllllllllllllllllllllIlllllllllllIllllllllllllim[f[[IIIinilIllIIIIIIllllllllllIIIIllllllllllllIHlI!lilllllllllllllllllllllll!lIlllllllllllIlllIllllUIlllllllllllllllllllllllllIIIllllllllllll!llllUUU>
VAIŽGANTAS 1869-1969
GYVAS LIETUVOS ATMINTYJE „Kone nuo kūdikio lopšio ir iki pasenusio lazdos aš nie ko tiek konkrečiai nemylėjau, deja, nė paties pono dievo, prisipažįstu, kiek slieko širdžia ta velėną, po kurią aš štai jau septintą dešimtį metų landžioju. Man viena tikrai tebuvo skanu ir malonu — čėploti kad ir nešvarų, bet tautinį čiulpiką. Vyžota, lo pyta mano Lietuvėlė, bet — mano! Lininiai, arielkininkai, mėšluočiai, dažnai padlecai tie lietuviai, bet — mano bro liai!" Šiuose Vaižganto žodžiuose —- visas jis. Jo jausmas, jo pasaulėžiūra, jo temperamen tas, jo būtis. Vaižgantas pri klauso tai kartai žmonių, ku ri įdiegė mums savęs, kaip savarankiškos, savitos tautos suvokimą, kuri sužadino pa sitikėjimą savo jėgomis, pa rodydama tas dideles kūrybi
nes jėgas, kurios, nepažinusios savęs, sklaidėsi be tikslo pavieniui, nesusitelkdamos bendriems siekiams, bendrai prasmingai žmonių visuome nės veiklai. Rugsėjo 20 dieną sukanka lygiai šimtmetis, kai Malaišių kaimo pirkelėje atėjo į pa saulį Juozas Tumas, būsimasis rašytojas ir krašto kultūrintojas. Jo asmenybės ir veiklos pėdsakai žymūs dau gelyje mūsų gyvenimo sričių. Visų pirma Vaižgantas ryš kėja mums kaip rašytojas, kaip gaivališkas, tačiau natū ralus ir laisvas šviesiųjų lie tuvių pasaulėjautos pradų — gilaus tiesos ir grožio pajau timo, veiklos, darbo, mokslo pomėgio, nepasitenkinimo su siklosčiusia būtimi vaizduoto jas. Centrinė visos jo kūrybos problema, ji sprendžiama ir „Pragiedruliuose", ir „Dėdėse
ir dėdienėse", ir „Nebylyje", ir „Rimuose ir Nerimuose", ir „Šeimos vėžiuose", kaip ir visoje eilėje smulkesnių kū rinių, yra lietuvių žmogaus dvasinio atsinaujinimo, savo tiško dvasinio „suaktualėjimo", įsijungiant j veržlų ku riamąjį modernaus 20 a. gy venimą, procesas. Vaižgantas vaizdavo, nevengdamas ro mantiškų idealizavimo spal vų, kaip augo ir plėtėsi na cionalinis sąjūdis, į savo sro vę įtraukdamas kaskart pla tesnius bei įvairesnius Lietu vos visuomenės sluoksnius, kaip budo kaimas — nacio nalinės kultūros saugotojas ir lopšys: amžiais socialinės ir nacionalinės priespaudos uitas valstietis suvokė save kaip pilnavertį žmogų, suvokė per meilę ir pasiaukojimą (Myko liukas, Severja, Rapolas Gei ša), per pralaimėjimą ir kan
čią (Peliksas Pečiūra, Jonas Butkys, Anelija), per kovą ir išsivadavimą (daktaras Gin tautas, Napalys Sešiavilkis, Darata Vidmantaitė — visa plati už savo teises sukilusių jų banga). Gaila, kad Vaiž gantas susiaurino savo akira čio lauką, išleisdamas iš akių socialinės lietuvių tautos ko vos perspektyvas, jos neiš vengiamumą bei teikiamas galimybes nacionaliniam sa vaimingumui realizuotis. Sis tipingas 19 a. pabaigos — 20 a. pradžios žmogaus pasau lėjautos ribotumas prislopino kiek Vaižganto kūrybos filo sofinę įtaigą ir tiesą. Tačiau estetinis jos žavesys liko ne pakitęs. Vaižgantiškasis žo džio menas sintetina grubią liaudinės kalbos stichiją ir išsidiferencijavusių dvasinių būsenų, pojūčių ir suvokimų subtilumą. Jis organiškai de rina poetinį pirmojo tikrovės atradimo naivumą ir ilgaam žės liaudies patirties šiurkšto ką išmintį. Jis jaudina aki nančia, persmelkiančia jaus mo kaitra, tėvynės gamtos
intymumu bei arta ir epiškais, sodriais, nuojautoje siela ir krauju su mumis suaugusiais žmonių paveikslais. Kaip mokslininkas, mūsų kultūrai Vaižgantas nusipel nė, rinkdamas ir sisteminda mas gausią faktinę literatūros istorijos medžiagą. Jei ne jo lūpestis ir dėmesys, šiandien žymiai mažiau žinotume apie Maironį ir Antaną Baranaus ką, apie Antaną Vienažindį, Lauryną Ivinskį, Tomą Žičkų, Ksaverą Sakalauską, brolius Juzumus, apie aušrininkus ir varpininkus, apie šviesininkus ir sargiečius — sudėtingą ir svarbų mūsų kultūros praei ties etapą. Nepastebimas jo triūsas pasitinka šiandien mus dažnoje studijoje ar mono grafijoje. Bet rašytojas ir mokslinin kas — kad ir kokias turinin gas asmens ypatybes žymėtų šios sąvokos — nėra dar pa čios reikšmingiausios žmo gaus individualumo apraiš kos. Svarbiausia žmoguje — jo mintijimas, jo poelgiai, jo santykiai su aplinka kasdie
nybėje, kiekvieną valandą, kiekvieną minutę. Tik čia, šioje plačiausioje kokybėje, glūdi tikroji ir didžiausioji žmogaus vertė. Sį patį aukš čiausią vertinimą Vaižgantas taip pat garbingai išlaiko. Nors seniai ilsisi šviesus svėdasietis Nemuno ir Nėries santakos pakrantėje, jis liko gyvas ir vaizdingas Lietuvos atmintyje. Laikas nepajėgė išdildyti ir nebeišdildys jo energingo, laisvo mosto, jo entuziazmo ir tiesumo, jo dva sios — gero linkinčios, bet ir budinčios, pašaipios, perspė jančios. .. Šiandien sakome — Vaiž gantą aplenkė istorija: jis nesidomėjo, nematė ir nesi stengė matyti klasinės kovos reiškinių taip karštai mylimo je tėvynėje. Bet istorija atsi traukė prieš Vaižgantą kita me, svarbesniame plane. Tau rūs jo asmenybės bruožai, jo menas, jo meilė ir veikla vi siems laikams išliks kaip sek tinas pavyzdys, kaip konkre tus žmogiškumo idealas. R. SKEIVYS
Atkelta iš 3 psl.
TEISMO DIENA
— šoferis. Mus vežioja. Pet ka — jo brolis. Pieną vežio ja. Kiekviena diena atnešdavo ką nors naujo. Vakarais lau žas „svetainėje" „Uodas" negesdavo iki vėlyvos nakties. Dainavome, disputavome. „Vi si jie tokie, visos jos tokios", „Asmenybė“, „Tėvai ir vai kai". .. Tai disputų pavadini mai, bet besiginčydami paliesdavome, tur būt, viską. Sva riausia nuomonė disputuose buvo „antrojo vadovo", kaip mes jį vadinome, filosofijos katedros atstovo Antano Katalyno. Iš pradžių klausyda vosi ir kalbėdavo vįsi. Pa mažu laužas blėsdavo, bet aistros vis labiau įsidegdavo, ir labiausiai ginčydavosi pas kutiniai keli belikę. Šeštadieniais šokiai pas mus, „Hoole", sekmadienį
EŽERĖJ KRAŠTE dieną vieni iškylauja, kiti leidžia sienlaikraštį, treti eže re pliuškenasi, o vakare į ge gužinę, į Venciavus ar kur ki tur. Atsibosta šokti — susigalvojame ką nors kita. Su sėdame aplink laužą ir lei džiame ratu degantį degtuką. Kam užgesta, tas turi atvirai atsakyti į tris klausimus. At virumo žaidimas. Ir Vaska, ir Petka, ir Vytka, ir kiti mielai jame dalyvaudavo. Įdomiausia ir sunkiausia, žinoma, buvo darbe... Ilgai tylėję, pradėjo girtis statybininkai. Su jais kartu dirbo Dusetų vidurinės mo kyklos abiturientas Algis — labai puikus vaikinas. O apie
Praėjusį sekmadienį Žydiš- prakaitui varvant ir ėdant jų kėse teisininkai „apkrikštijo" didžiai išmintingas akis... besiplunksnuojančius fuksus, Būdami pagonys, išdrįsote jų kurie dabar gali save vadinti negerbti, sutikę kepurių nenukelt. Bendrabutyje triukšmatikraisiais fuksais. vot, ir tikrieji mokslo vyrai — Stoti Teismas eina! Plačiai kloniais nuvilnijo buvo priversti klausytis šito šventinio trimito garsai. pragariško siautėjimo.. . Ilgai griaudėjo prokuroras, Šventė prasidėjo. . Nuo aukšto skardžio lei vis vardindamas naujus ne džiasi teisingumo deivės Te matytus fuksų nusikaltimus. midės ištikimi tarnai — ober- Drg. Siaubas pasiūlė: pagonis fuksų teismas. Juodos manti fuksus sudeginti ant laužo. jos, susirūpinę ir rimti vei — Stot! Teismas eina! dai. Jų rankose 87-ų fuksų li Skelbiamas nuosprendis. Iš kimas. Skelbiama teismo su dėtis. Pirmininkaujantis — mintingasis ir teisingasis oberleidimą grįžti į uostą. Rugsė MUSŲ ATOSTOGŲ oberfuksas teisėjas Justicijūš fuksų teismas nusprendė: „19 jo 1-ją būsime Universitete. merginų ir 68 vaikinus fuk JŪRA Teisingasis, prisiekę tarėjai — Susirinkome visa grupė. Atsi sus, su jiems atstovaujančiu Teresė Papliauškienė ir Kle rėmę į falšbortą, paskutinį Atkelta iš 3 psl. mensas Neklystantysis, sek Justi jum Bigbitarijum prie kartą žiūrėjome į siūbuojan šakyje, pripažinti kaltais pa retorė — Aldona Peckelytė. baudžiamojo kodekso 133, „J. Janonis" vėl iškyla kelio čią jūrą. Pavakary iš horizon Teismo posėdyje dalyvauja gal lika metrų į viršų ir vėl ne to išniro Klaipėdos uosto kra generalinis prokuroras Pran 151, 163, 190 str. ir 1) — nu ria žemyn. nų strėlės. Į molą daužėsi bal ciškus Siaubas, advokatas bausti 5 metams laisvės atė Pagaliau kapitonas gauna ti vandens kamuoliai. Cerkentijus Ciulbonėlis. Į mimo, atliekant bausmę Alma teismo posėdį atvyko žymus Mater auditorijose, po bud teismo ekspertas Sakal-Ma- ria teisės fakulteto dekanato kal Alkašovičius ir liudininkė priežiūra ir 2) — atlikti ap Esmeralda Pletkonytė. Sunkius kaltinimus pateikia krikštijimo apeigas. generalinis prokuroras. Negailestingieji budeliai Griausmingu balsu jis taria: pradėjo apkrikštijimo cere — Ar jūs, nekrikštai, žino moniją. Ji fuksui nelengva. te, kad pažeidėte 2 svarbiau Reikėjo, brendant vandeniu, sius mūsų Alma Mater įstaty pasiekti „krikšto" vietą, kur mus: pirma — alkaną visada nekrikštui į kaktą buvo įspau pamaitink ir guoliu su savo džiamas „fukso" ženklas ir broliais dalinkis ir antra — baltų astrų vainiku pasipuošu nepersivalgyk. Išvijot iš ben si vaidilutė šlakstė kiekvieną drabučių mūsų oberfuksus ir pagonį. Ir, tur būt, pačia nesenjorus, kurie dabar naba maloniausįa procedūra buvo gėliai vieniši, nuo šalčio stir- oberfuksų paruoštas „skanės dami, nakvoja po tiltais, ar tas" — duona, aptepta gars po mėšlingomis šieno kupeto tyčių, pipirų ir kitų gardžių mis aimanuoja ir knarkia. prieskonių mišiniu. Sis „ska Atėmėt iš jų, begėdžiai, pa nėstas", pieno su vandeniu skutinius grašius, ko ir bai užsigėrimas buvo paskutinis išmėginimas, prieš siausi plėšikai nedaro, ir da fuksų bar jie priversti služyti, pro- įteikiant fukso „apkrikštiji cavoti naktimis krovikais, mo" liudijmą. Ant. ABLINGIS Nuotraukoje: Regina Volkutė, III k. ekonomistė. sargais ir kitokiais, sūriam
IKI SĄSKRYDŽIO-8 DIENOS Jis įvyks rugsėjo 27—28 dienomis, Merkio pakrantėje, tarp Jašiūnų ir Rūdininkų, ne toli Aškelaičių kaimelio. Nu matomos kliūčių ruožo su orientavimosi elementais var žybos (komanda iš 3 vyrų ir 3 merginų), jumoristinis kliū čių ruožas, kuris turėtų būti masiškiausias. Pastarojoje rungtyje teks ir šliuožti sli
dėmis, ir bėgti maiše, ir ri denti akmenis. Vakare prie laužo fakultetai varžysis — kieno skambesnė daina, tran kesnis šokis, nuotaikingesnis sąmojis. Ir svarbiausias klau simas — kuris fakultetas taps VVU turistų sąskrydžio nuga lėtoju? Po visų varžybų bus orga nizuojami žygiai po apylin
H caavBiuiu
SCtlDERCAS
IŠEINA
kės. Netoliese stūkso Jašiū nai, žinomi jau nuo 1402 me tų. Čia gyveno istorikas M. Balinskis ir matematikas, Vil niaus universiteto observato rijos profesorius J. Sniadec kis. Jašiūnuose dažnai lanky davosi jroetai J. Slovackis, A. Mickevičius, T. Žanas, biolo gas S. B. Jundzilas. 1831 ir 1863 metų sukilimai neliko be atgarsio ir šiame mieste lyje. Už Jašiūnų, pasroviui Mer
kio upe, prasideda didžioji Rūdininkų giria, kurioje se novėje klaidžiojo stumbrai, taurai, meškos. Paskutinė meška baigė savo dienas 1885 metais. Šioje girioje ra do prieglobstį 1831 ir 1863 metų sukilėliai, čia įvyko L. Narbuto vadovaujamų sukilė lių mūšis su kazokais. Didžio jo Tėvynės karo metais Rū dininkų girioje kovojo tary biniai partizanai. Iki šių die nų išliko jų žeminės, kurios
mūsų Juozą kolūkiečiai ėmė kurti legendas — esą jis vie nas iš karto pakelia 20 šife rio lapų, plytas kaip žirnius svaido. Draugai Juozą nepik tai erzindavo, sakydami, kad jis milžinu išrodo, o dirba mažiausiai. Bet Juozas pyko. Blogiausia, kad brigadininkas (patiklus buvo žmogus), prisi klausęs tokių šnektų, ėmė šnairuoti į Juozą, Juozo auto ritetas smuko. Jį Juozas su sigrąžino po vieno įvykio. Reikėjo pernešti į kitą vie tą maišytuvą. Elektros laido izoliacija nusitrynė, ir du žmonės iš keturių, kurie grie bėsi jį tempti, prilipo, mėš lungiškai suspaudę maišytuvo
kotus, skausmo iškreiptais veidais. Įtampa 380 voltų! Romka, kuris tą dieną suki nėjosi apie statybininkus, nes ten visada buvo linksma, nu dūmė prie ežero- Vėliau, pa klaustas, kodėl jis taip pada rė, atsakė: — Bijojau, kad su žeme nesusijungtų. Pirmasis susigriebė Juozas ir, palikdamas dideles pėdas dar nespėjusiame sukietėti betone, nudūmė prie kirtik lio. Po to įvykio brigadininkas ėmė tartis su Juozu kiekvie nu reikalu. Greitai prabėgo trys savai tės. Atėjo atsisveikinimo va karas. Į mūsų „Uodą" susi „Jūra, o jūra, rinko visas kolūkio jaunimas. Tavim tikiu...“ Mūsų komjaunimo darbo pla Kažkas užšvilpavo pritarda ne buvo užrašyta: „užmegzti mas vėjo dainai. Gal Alfa, gal ryšius su vietos jaunimu". Algis... tų ryšių niekas „nemez Lik sveika, jūra! Iki pasi Bet gė" koncertais ar prakalbo matymo, jūra! mis. Kartu dirbome, kartu į J. SURBLYS šokius eidavome, prie laužo II k. teisininkas dainuodavome ir dabar, kai reikėjo skirtis, visiems buvo truputį liūdna, nors alaus ir dvi statinės buvo. Iki pat ryto netilo muzika, dainos. Kiti net nemigę sėdo į mašiną. Netoliese dirbantys kolūkiečiai ilgai moj'avo mums rankomis. Ir ežėras, ir laukai dabar mums atrodė daug gražesni ir artimesni. Bet juk taip ir tūrėjo būti! Juk gražesne turi tapti žemė, sugėrusi tiek daug studentiš ko juoko ir dainų.
C. GRENCEVlClUS Ekonomikos fak. Pra monės ekonomikos kated ros kolektyvas reiškia gi lią užuojautą prekybos ekonomikos ir organiza vimo laboratorijos vedėjui Artūrui TRAPULION1UI dėl jo žmonos mirties.
yra gausiai lankomos, jose mūsų studentai sutinka Nau jus metus. Visada jaunutis, gyvas, kil pomis vingiuojantis Merkys sename slėnyje su įtekančiais Gelužės, Šalčios, Luknos ir kt. upokšniais, gūdžioji Rūdi ninkų giria, įdomios istorinės vietos — štai būsimo XI Uni versiteto turistų sąskrydžio aplinka. V. BALTRŪNAS UTK pirmininkas
Mirus VVU Mokslinio tyrimo sektoriaus vyr. ekonimistei Zitai TRAPULIONIENEI, nuoširdžią užuo jautą velionės šeimai Ir artimiesiems reiškia sekto riaus kolektyvas.
Nuoširdžiai užjaučiame laboratorijos vedėją Artū rą TRAPULIONĮ, staigiai mirus mylimai žmonai. MTS Prekybos ekonomikos ir organizavimo laboratorijos darbuotojai
PENKTADIENIAIS
LAIKRAŠTIS ĮSTEIGTAS 1950 M. R REDAKTORIUS ALGIS KUSTA • REDAKCIJOS ADRESAS: VILNIUS MIF-3, UNIVERSITETO G-VE Nr. 3, „TARYBINIS STUDENTAS". TELEFONAS 2-58-84 • TELEFONAS SPAUSTUVĖJE 2-5343 • RINKO IR SPAUSDINO LKP CK LEIDYKLOS SPAUSTUVE VILNIUJE R
KAINA 2 KAP.
LV 13881
Užs. Nr. 3799