visą saLiąPrtotccanahvienyuires!
caRj/Binis scči nencas
I
LEIDŽIAMAS NUO 1050
METŲ BALANDŽIO 15 D.
Nr. 25 (1444) I9BH M. RUGSĖJO 23 D.
PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiJiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiifiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiin
KAINA 2 KAP.
Rektorate----------------------------------------------------------Praeitą ketvirtadienį, rugsėjo 15 d., vykusiame rektorato po sėdyje buvo svarstyti kai kurie mokymo klausimai: Atsižvelgdamas j rugpjūčio 29 d. „Izvestijose" paskelbtame TSRS Liaudies švietimo komiteto pirmininko pirmojo pavaduotojo F. Peregudovo interviu pareikš tas mintis, rektoratas nutarė įvesti laisvą paskaitų lankymą (išskyrus karinį rengimą). Semi narų, praktinių bei laboratorinių užsiėmimų lankymas bei įvairios praktikos — privalomos. įveda mi privalomi koliokviumai. Stu dentams, neatsiskaičiusiems už koliokviumus ir neatlikusiems
Paskaitas lankyti - neprivaloma! kontrolinių bei laboratorinių dar bų, nebus leista laikyti įskaitas bei egzaminus. III-IV (medicinos lak. V) kurso studentams privalomi fizi nio lavinimo užsiėmimai pakei čiami fakultatyviniais pagal kiek vieno studento pomėgius (t. y. kurie nori, galės žaisti krepšinį, kurie nori, lankyti baseiną ir 1.1.). 1—II kurso studentams fizinio la vinimo užsiėmimai privalomi. Taip pat 4 vai per savaitę užsi ėmimų privalomos ir studentams,
lankantiems spec. fizinio parenmo grupes. Nutarta lietuvių kalbos kultū ros discipliną įtraukti j pedago ginio profilio studentų mokymo planus. Kas dėl gamybinio profi lio studentų ruošimo, šis klausi mas paliekamas spręsti konkre čiai kiekvienam fakultetui; taip pat ši disciplina bus pradėta dėstyti visų specialybių aspiran tams, išskyrus lituanistus. Rekomenduota lietuvių kalbos katedrai iš esmės pagerinti lie
tuvių kalbos dėstymą grupėse, kuriose dėstoma rusiškai, sie kiant, kad išlaikiusieji lietuvių kalbos egzaminą laisvai kalbėtų lietuviškai. Kiekvienų mokslo metų pra džioje bus rengiamas rusų kal bos egzaminas. Sėkmingai jį iš laikiusieji, atleidžiami nuo šios disciplinos užsiėmimų lankymo; tas pat ir su užsienio kalbomis. Norintiems geriau jas išmokti, bus organizuojami papildomi lakultat yviniai užsiėmimai.
Visiems renginiams, vyksiantiems fakultetų patalpose, leidi mus duoda dekanai, renginiams vyksiantiems „Žaltvykslėje" ar IF valgykloje, atitinkamai FilF ir IF dekanai. Karinio rengimo katedrai pa vesta pateikti pasiūlymus dėl kalinio rengimo tobulinimo, at sižvelgiant į tai, kad katedroje užsiėmimus lanko studentai, jau atitarnavę armijoje. Posėdyje buvo pastebėta, kad studentų komjaunimo ir profsą jungos komitetai izoliavosi nuo studentų daugumos.
„T. S." inform.
Komjaunimo komitete Tą pačią dieną įvyko WU komjaunimo komiteto posėdis. Buvo renkamas naujas komiteto sekretorius, nes Saulius Povilaitis pereina j aspirantūrą. Nepasitenkinimas veržėsi iš susirinkusiųjų lūpų, kai kalba sukosi apie komjaunimo komite to veiklą. Visi kandidatai į sek toriaus postą komiteto darbą (vertino nepatenkinamai.
IŠRINKTAS NAUJAS SEKRETORIUS Pasiūlyti penki kandidatai: Ri ta Venclenė, Arvydas Grigas, Gintas Manlušis, Rimas Stanke vičius ir Gintaras Bartkus. Kiek vienam sutelkiamas žodis. Rita atsisako būti renkama, motyvuo dama, kad tai — ne moteriškas
darbas. Visi kandidatai turėjo pa telkti savo platformą, pakalbėti apie tai, nuo ko jie pradės savo veiklą, ką bandys keisti, kam skirs daugiausia dėmesio. Kiek vienas gavo klausimų: ką darysi jei miesto komitetas lieps atves
ti j demonstraciją 2000 komjau nuolių?; ką darysi, |ei komjau nuoliai bursis | kitas organiza cijas?; koks tavo požiūris į stu dentų sąjunga? ir pan. Po pertraukėlės susirinkusiems buvo išdalinta dvidešimt tuščių
lapelių (tiek dalyvavo rinkimų teisę turinčių kom|aunuollų). Kiekvienas (rašo po vieną pa vardę. Dvylika balsų atitenka Gintarui Bartkui. Rasa SIMANAVIČIŪTĖ Naujasis sekretorius pabandys išdėstyti savo platformą, mintis apie tolesnę komjaunimo veiklą kitame laikraščio numeryje. Red.
VU PROFESORIŲ PILIETINĖ DRĄSA IR RYŽTAS Į tarybinės visuomenės atnau jinimo programą mūsų Universi teto mokslininkai atsiliepė suin teresuotai ir entuziastingai. Jie prabilo visu balsu apie rūpimas Lietuvos gyvenimo problemas, kurios ilgus metus buvo nutyli mos. Deja, tarp Universiteto intelek tualų pasitaiko ir konservatyvių nuotaikų reiškėjų. Tai itin at siskleidė ir rengiant Universiteto profesorių žygį į LTSR Ministrų Tarybą. Tačiau, nepaisant skir tingų pažiūriu vis dėlto 20 uni versiteto mokslininkų susitiko su Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pirmininku V. Sakalausku, ir jo pavaduotojais — J. Rusenka ir Valstybinio plano komiteto pir mininku B. Zaikausku. Susitikime pareikštas didelis susirūpinimas dėl opių ekologijos problemų respublikoje, ypač dėl susidariusios pavojingos padėties
Ignalinos atominėje elektrinėje ir dėl jos ateities. Buvo paliestas respublikos savivaldos ir Universi teto autonomijos klausimas. Sa vo kalboje prof. V. Kybartas pažymėjo, kad susidariusi Igna linos atominėje elektrinėje pa dėtis jaudina visą respubliką. „Aš buvau, — pasakė jis, — ko misijoje prie LTSR Mokslų aka demijos dėl atominės elektrinės statybos Lietuvoje. Manėme, kad jos statyti nereikia. Tačiau nutarimas vis dėlto buvo priim tas. Šiandien, — pareiškė profe sorius, — Ignalinos atominė elek trinė tapo potencialia masinio naikinimo priemone. Veikiantys du blokai dažnai dega, (per trum pą laiką įvyko trys gaisrai, iš jų paskutinis buvo itin pavojin gas, kai kurie įrengimai paseno. Plėsti Ignalinos atominės elektri nės statybą būtų nusikaltimas". Prof. L. Vladimirovas atkrei
pė Ministrų Tarybos pirminin ko dėmesį į tą laktą, kad sta tant atominę elektrinę Lietuvoje nebuvo atsižvelgta į demografinį aspektą. Iš Pabaltijo respublikų Lietuva — tankiausiai apgyven dintas kraštas. Pvz., Estijoje vi dutiniškai 1 kvadratiniame kilo metre gyvena 32 gyventojai, Latvijoje — 38, Lietuvoje — 50 gyventojų. Kodėl vis dėlto buvo pasirinkta Lietuva? L. Vladimirovas pažymėjo, kad Prancūzijoje, JAV atominės elektrinės statomos rajonuose, kurie yra toliau nuo gyvenamų centrų. Be to, statant atominę elektrinę Lietuvoje nebuvo at likta demografinė ir seisminė ekspertizė. Jei dar vienas Černobylis įvyktų Ukrainoje, — pasakė profesorius, — ji išliks, bet to kia katastrofa Lietuvoje padary tų didžiulę ir nepataisomą žalą.
Prof. A. Sakalas savo kalboje pabrėžė, kad gy vename šalia lėto veikimo bombos ir nežinome, kada ji sprogs. Tokie reaktoriai, koks yra Ignalinos atominėje elektri nėje, pasenę. O suinteresuotos ži nybos gina savo pozicijas ir Lie tuvos gyventojų protesto nepai so. Vadinasi, turime pagrindo nepasitikėti žinybų specialistais. Susitikime kalbėjęs prof. S. Uosis pasiūlė Lietuvos vyriausy bei sudaryti respublikos energi jos poreikių ir šaltinių tyrimo komisiją. Dabar, pažymėjo jis, — energija yra eksportuo jama. To nereikėtų daryti. Tos elektrinės nenori Lietuva, tai ne tik nacionalinė, bet ir tarptauti nė problema, nes kilus katastro fai būtų paliesti ne tik Latvi jos, Baltarusijos, bet ir Skandi navijos šalių interesai. Švedija, — pareiškė prof. S.
PO DAUGELIO METŲ-VĖL STUDENTŲ KORPORACIJA Studentai lituanistai rinkosi į 118 auditoriją, patys nelabai tejsivaizduodami, kas ten vyks. Vienus ginė smalsumas, kitus — gal jau įpročiu tapusi trauka į bet kokį naują susibūrimą, treti išgirdo, kad „kažkas organizuo jama", o tie, kurie buvo ištroškę konkrečios veiklos ir maždaug numanė, apie ką bus kalbama, nekantriai ragino kiekvieną su tiktą kolegą paskubėti iš paskos. Apie 60 susirinkusiųjų buvo daugiausia III ir IV kursų lie tuvių kalbos ir literatūros spe cialybės studentai (neatėjo tie, kuriems niekas nespėjo ausin pakuždėti, kur ir kada rinktis); kartu — doc. B. Stundžia, dėst. A. Žentelytė, D. Kuolys, A. Ju-
džentis. Netruko paaiškėti susi rinkimo tikslas — susirinku siems pasiūlyta įkurti „Varpo" korporaciją. Ir — tuojau pat, nedelsiant nė minutėlės imtis kultūrinės-šviečiamosios veiklos A! Veiklos? Nejaugi? Mes juk labiau pratę kalbėti (ar klausy tis). Taip, kalbėti teks (ir ne bet kaip). Visų pirmiausia „Varpo: korporacija pasiryžta tinkamai paminėti V. Kudirkos jubiliejų Kelti tautinę savimonę, supažin dinti moksleivius su tautos pra eitimi, literatūra, dvasinėmis vertybėmis, padėti suprasti, kas jai buvo ir tebėra skaudžiausia — tai ne skambūs šūkiai. Nau jasis „Varpas" nutaria parengti V. Kudirkos 130-ųjų gimimo me
tinių jubiliejaus minėjimų pro gramas ii eiti su jomis į mo kyklas, į apsnūdusį Vilnijos kraštą, į kitus rajonus — eiti ne tam, kad tuščiai papostringautu me ar pašūkautume, o kad išju dintume tuos, kuriuos dar gali ma išjudinti, iš abejingumo ir sustingimo slogučio. Eiti su liau dies dainom, su Sąjūdžio idėjom, su Kudirkos kūryba — visa tai teks priminti užmiršusiems, mo kyti nežinančius ir mokytis pa tiems. 118 auditorija kiek nustebusi ir nuščiuvusi. Daug kam dar trūksta entuziazmo, pasitikėjimo savom jėgom. Nejučia smilkteli išdavikė abejonė (tik iš kurio gi laikotarpio ji išliko?) Tačiau
rimti uždaviniai, kuriuos kelia naujoji korporacija, įtikina dau gelį skeptikų, ir jie, paklausti, ar pasiruošę tokiai veiklai, pat virtina: taip. Žinia, korporaciją žada paremti lietuvių literatūros katedra. Tai ypač džiugu. Kai kurie studentai, mintyse jau pa svėrę, ką kiekvienas sugeba, sa ko: skaitys Kudirkos poeziją, sa tyras, savo pačių kūrybą. Prisi jungs ir Konservatorijos studen tai, atliekantys muzikinius Ku dirkos kurinius, o antrakursiai lituanistai, turintys gana netylius balsus ir dažnai jais padrebian tys senojo Universiteto skliau tus, dainuos liaudies dainas. Daugelis dar nesumojo, ką kon krečiai darys, tačiau organizato
Uosis, — numatė likviduoti sa vo atomines elektrines. Tai sek tinas pavyzdys, nes po raketų ir vandenilinių bombų atominės elektrinės tampa pavojingiausios. Dalyvavę susitikime Universi teto mokslininkai siūlė respubli kos vyriausybei paieškoti energi jos taupymo galimybių ir pla čiau naudoti natūralius energi jos šaltinius: saulės; vėjo, geo terminę energiją ir kt. Kalbėju sieji akcentavo, kad sąjunginės ministerijos ir žinybos Lietuvoje dažniausiai šeimininkauja kaip tarptautinės monopolijos besivys tančiose šalyse ir nepaiso kitų tautų gyvybinių interesų. Tarp viešėdamas Lietuvoje, kitko, TSKP CK. sekretorius drg. A. Ja kovlevas pripažino, kad skaus mingas daugelio ekonominių problemų suvokimas yra glau džiai susijęs su prieštaringu eko nomikos poveikiu nacionaliniams santykiams. Tenka pripažinti, pasakė jis, - kad šią aplinkybę
(nukelta ( 2 psl.) rių entuziazmas užkrečiamas, n šitokie užkratai labai sveiki. Te gu) tik greičiau jie plinta. Kor flotacija tikisi pratęsti Kauno Vytauto Didžiojo universiteto ir dar ankstesnių laikų studentei tradicijas. „Varpo" korporacija (jos ' ardas ne atsitiktinis), kviečia visų fa kultetų, visų specialybių studen tus prisijungti prie jos veiktos Reikia skaitovų, reikia daininin kų, reikia tiesiog žmonių, neabe jingų savo krašto praeičiai ii dabarčiai, reikia nestokojančių optimizmo ir entuziazmo. Alei kitę į mūsų susirinkimus (kuo greičiau, tuo geriau). Kreipkitės j III kurso filologus-lituanistus. — jie nurodys, kada susirinksi me, apie tai praneš ir skelbimai (kuriuos šiais laikais patartina skaityti). Lauksime! Ona DILYTE