visą saLiąPrtotccanahvienyuires!
caRj/Binis scči nencas
I
LEIDŽIAMAS NUO 1050
METŲ BALANDŽIO 15 D.
Nr. 25 (1444) I9BH M. RUGSĖJO 23 D.
PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiJiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiifiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiin
KAINA 2 KAP.
Rektorate----------------------------------------------------------Praeitą ketvirtadienį, rugsėjo 15 d., vykusiame rektorato po sėdyje buvo svarstyti kai kurie mokymo klausimai: Atsižvelgdamas j rugpjūčio 29 d. „Izvestijose" paskelbtame TSRS Liaudies švietimo komiteto pirmininko pirmojo pavaduotojo F. Peregudovo interviu pareikš tas mintis, rektoratas nutarė įvesti laisvą paskaitų lankymą (išskyrus karinį rengimą). Semi narų, praktinių bei laboratorinių užsiėmimų lankymas bei įvairios praktikos — privalomos. įveda mi privalomi koliokviumai. Stu dentams, neatsiskaičiusiems už koliokviumus ir neatlikusiems
Paskaitas lankyti - neprivaloma! kontrolinių bei laboratorinių dar bų, nebus leista laikyti įskaitas bei egzaminus. III-IV (medicinos lak. V) kurso studentams privalomi fizi nio lavinimo užsiėmimai pakei čiami fakultatyviniais pagal kiek vieno studento pomėgius (t. y. kurie nori, galės žaisti krepšinį, kurie nori, lankyti baseiną ir 1.1.). 1—II kurso studentams fizinio la vinimo užsiėmimai privalomi. Taip pat 4 vai per savaitę užsi ėmimų privalomos ir studentams,
lankantiems spec. fizinio parenmo grupes. Nutarta lietuvių kalbos kultū ros discipliną įtraukti j pedago ginio profilio studentų mokymo planus. Kas dėl gamybinio profi lio studentų ruošimo, šis klausi mas paliekamas spręsti konkre čiai kiekvienam fakultetui; taip pat ši disciplina bus pradėta dėstyti visų specialybių aspiran tams, išskyrus lituanistus. Rekomenduota lietuvių kalbos katedrai iš esmės pagerinti lie
tuvių kalbos dėstymą grupėse, kuriose dėstoma rusiškai, sie kiant, kad išlaikiusieji lietuvių kalbos egzaminą laisvai kalbėtų lietuviškai. Kiekvienų mokslo metų pra džioje bus rengiamas rusų kal bos egzaminas. Sėkmingai jį iš laikiusieji, atleidžiami nuo šios disciplinos užsiėmimų lankymo; tas pat ir su užsienio kalbomis. Norintiems geriau jas išmokti, bus organizuojami papildomi lakultat yviniai užsiėmimai.
Visiems renginiams, vyksiantiems fakultetų patalpose, leidi mus duoda dekanai, renginiams vyksiantiems „Žaltvykslėje" ar IF valgykloje, atitinkamai FilF ir IF dekanai. Karinio rengimo katedrai pa vesta pateikti pasiūlymus dėl kalinio rengimo tobulinimo, at sižvelgiant į tai, kad katedroje užsiėmimus lanko studentai, jau atitarnavę armijoje. Posėdyje buvo pastebėta, kad studentų komjaunimo ir profsą jungos komitetai izoliavosi nuo studentų daugumos.
„T. S." inform.
Komjaunimo komitete Tą pačią dieną įvyko WU komjaunimo komiteto posėdis. Buvo renkamas naujas komiteto sekretorius, nes Saulius Povilaitis pereina j aspirantūrą. Nepasitenkinimas veržėsi iš susirinkusiųjų lūpų, kai kalba sukosi apie komjaunimo komite to veiklą. Visi kandidatai į sek toriaus postą komiteto darbą (vertino nepatenkinamai.
IŠRINKTAS NAUJAS SEKRETORIUS Pasiūlyti penki kandidatai: Ri ta Venclenė, Arvydas Grigas, Gintas Manlušis, Rimas Stanke vičius ir Gintaras Bartkus. Kiek vienam sutelkiamas žodis. Rita atsisako būti renkama, motyvuo dama, kad tai — ne moteriškas
darbas. Visi kandidatai turėjo pa telkti savo platformą, pakalbėti apie tai, nuo ko jie pradės savo veiklą, ką bandys keisti, kam skirs daugiausia dėmesio. Kiek vienas gavo klausimų: ką darysi jei miesto komitetas lieps atves
ti j demonstraciją 2000 komjau nuolių?; ką darysi, |ei komjau nuoliai bursis | kitas organiza cijas?; koks tavo požiūris į stu dentų sąjunga? ir pan. Po pertraukėlės susirinkusiems buvo išdalinta dvidešimt tuščių
lapelių (tiek dalyvavo rinkimų teisę turinčių kom|aunuollų). Kiekvienas (rašo po vieną pa vardę. Dvylika balsų atitenka Gintarui Bartkui. Rasa SIMANAVIČIŪTĖ Naujasis sekretorius pabandys išdėstyti savo platformą, mintis apie tolesnę komjaunimo veiklą kitame laikraščio numeryje. Red.
VU PROFESORIŲ PILIETINĖ DRĄSA IR RYŽTAS Į tarybinės visuomenės atnau jinimo programą mūsų Universi teto mokslininkai atsiliepė suin teresuotai ir entuziastingai. Jie prabilo visu balsu apie rūpimas Lietuvos gyvenimo problemas, kurios ilgus metus buvo nutyli mos. Deja, tarp Universiteto intelek tualų pasitaiko ir konservatyvių nuotaikų reiškėjų. Tai itin at siskleidė ir rengiant Universiteto profesorių žygį į LTSR Ministrų Tarybą. Tačiau, nepaisant skir tingų pažiūriu vis dėlto 20 uni versiteto mokslininkų susitiko su Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pirmininku V. Sakalausku, ir jo pavaduotojais — J. Rusenka ir Valstybinio plano komiteto pir mininku B. Zaikausku. Susitikime pareikštas didelis susirūpinimas dėl opių ekologijos problemų respublikoje, ypač dėl susidariusios pavojingos padėties
Ignalinos atominėje elektrinėje ir dėl jos ateities. Buvo paliestas respublikos savivaldos ir Universi teto autonomijos klausimas. Sa vo kalboje prof. V. Kybartas pažymėjo, kad susidariusi Igna linos atominėje elektrinėje pa dėtis jaudina visą respubliką. „Aš buvau, — pasakė jis, — ko misijoje prie LTSR Mokslų aka demijos dėl atominės elektrinės statybos Lietuvoje. Manėme, kad jos statyti nereikia. Tačiau nutarimas vis dėlto buvo priim tas. Šiandien, — pareiškė profe sorius, — Ignalinos atominė elek trinė tapo potencialia masinio naikinimo priemone. Veikiantys du blokai dažnai dega, (per trum pą laiką įvyko trys gaisrai, iš jų paskutinis buvo itin pavojin gas, kai kurie įrengimai paseno. Plėsti Ignalinos atominės elektri nės statybą būtų nusikaltimas". Prof. L. Vladimirovas atkrei
pė Ministrų Tarybos pirminin ko dėmesį į tą laktą, kad sta tant atominę elektrinę Lietuvoje nebuvo atsižvelgta į demografinį aspektą. Iš Pabaltijo respublikų Lietuva — tankiausiai apgyven dintas kraštas. Pvz., Estijoje vi dutiniškai 1 kvadratiniame kilo metre gyvena 32 gyventojai, Latvijoje — 38, Lietuvoje — 50 gyventojų. Kodėl vis dėlto buvo pasirinkta Lietuva? L. Vladimirovas pažymėjo, kad Prancūzijoje, JAV atominės elektrinės statomos rajonuose, kurie yra toliau nuo gyvenamų centrų. Be to, statant atominę elektrinę Lietuvoje nebuvo at likta demografinė ir seisminė ekspertizė. Jei dar vienas Černobylis įvyktų Ukrainoje, — pasakė profesorius, — ji išliks, bet to kia katastrofa Lietuvoje padary tų didžiulę ir nepataisomą žalą.
Prof. A. Sakalas savo kalboje pabrėžė, kad gy vename šalia lėto veikimo bombos ir nežinome, kada ji sprogs. Tokie reaktoriai, koks yra Ignalinos atominėje elektri nėje, pasenę. O suinteresuotos ži nybos gina savo pozicijas ir Lie tuvos gyventojų protesto nepai so. Vadinasi, turime pagrindo nepasitikėti žinybų specialistais. Susitikime kalbėjęs prof. S. Uosis pasiūlė Lietuvos vyriausy bei sudaryti respublikos energi jos poreikių ir šaltinių tyrimo komisiją. Dabar, pažymėjo jis, — energija yra eksportuo jama. To nereikėtų daryti. Tos elektrinės nenori Lietuva, tai ne tik nacionalinė, bet ir tarptauti nė problema, nes kilus katastro fai būtų paliesti ne tik Latvi jos, Baltarusijos, bet ir Skandi navijos šalių interesai. Švedija, — pareiškė prof. S.
PO DAUGELIO METŲ-VĖL STUDENTŲ KORPORACIJA Studentai lituanistai rinkosi į 118 auditoriją, patys nelabai tejsivaizduodami, kas ten vyks. Vienus ginė smalsumas, kitus — gal jau įpročiu tapusi trauka į bet kokį naują susibūrimą, treti išgirdo, kad „kažkas organizuo jama", o tie, kurie buvo ištroškę konkrečios veiklos ir maždaug numanė, apie ką bus kalbama, nekantriai ragino kiekvieną su tiktą kolegą paskubėti iš paskos. Apie 60 susirinkusiųjų buvo daugiausia III ir IV kursų lie tuvių kalbos ir literatūros spe cialybės studentai (neatėjo tie, kuriems niekas nespėjo ausin pakuždėti, kur ir kada rinktis); kartu — doc. B. Stundžia, dėst. A. Žentelytė, D. Kuolys, A. Ju-
džentis. Netruko paaiškėti susi rinkimo tikslas — susirinku siems pasiūlyta įkurti „Varpo" korporaciją. Ir — tuojau pat, nedelsiant nė minutėlės imtis kultūrinės-šviečiamosios veiklos A! Veiklos? Nejaugi? Mes juk labiau pratę kalbėti (ar klausy tis). Taip, kalbėti teks (ir ne bet kaip). Visų pirmiausia „Varpo: korporacija pasiryžta tinkamai paminėti V. Kudirkos jubiliejų Kelti tautinę savimonę, supažin dinti moksleivius su tautos pra eitimi, literatūra, dvasinėmis vertybėmis, padėti suprasti, kas jai buvo ir tebėra skaudžiausia — tai ne skambūs šūkiai. Nau jasis „Varpas" nutaria parengti V. Kudirkos 130-ųjų gimimo me
tinių jubiliejaus minėjimų pro gramas ii eiti su jomis į mo kyklas, į apsnūdusį Vilnijos kraštą, į kitus rajonus — eiti ne tam, kad tuščiai papostringautu me ar pašūkautume, o kad išju dintume tuos, kuriuos dar gali ma išjudinti, iš abejingumo ir sustingimo slogučio. Eiti su liau dies dainom, su Sąjūdžio idėjom, su Kudirkos kūryba — visa tai teks priminti užmiršusiems, mo kyti nežinančius ir mokytis pa tiems. 118 auditorija kiek nustebusi ir nuščiuvusi. Daug kam dar trūksta entuziazmo, pasitikėjimo savom jėgom. Nejučia smilkteli išdavikė abejonė (tik iš kurio gi laikotarpio ji išliko?) Tačiau
rimti uždaviniai, kuriuos kelia naujoji korporacija, įtikina dau gelį skeptikų, ir jie, paklausti, ar pasiruošę tokiai veiklai, pat virtina: taip. Žinia, korporaciją žada paremti lietuvių literatūros katedra. Tai ypač džiugu. Kai kurie studentai, mintyse jau pa svėrę, ką kiekvienas sugeba, sa ko: skaitys Kudirkos poeziją, sa tyras, savo pačių kūrybą. Prisi jungs ir Konservatorijos studen tai, atliekantys muzikinius Ku dirkos kurinius, o antrakursiai lituanistai, turintys gana netylius balsus ir dažnai jais padrebian tys senojo Universiteto skliau tus, dainuos liaudies dainas. Daugelis dar nesumojo, ką kon krečiai darys, tačiau organizato
Uosis, — numatė likviduoti sa vo atomines elektrines. Tai sek tinas pavyzdys, nes po raketų ir vandenilinių bombų atominės elektrinės tampa pavojingiausios. Dalyvavę susitikime Universi teto mokslininkai siūlė respubli kos vyriausybei paieškoti energi jos taupymo galimybių ir pla čiau naudoti natūralius energi jos šaltinius: saulės; vėjo, geo terminę energiją ir kt. Kalbėju sieji akcentavo, kad sąjunginės ministerijos ir žinybos Lietuvoje dažniausiai šeimininkauja kaip tarptautinės monopolijos besivys tančiose šalyse ir nepaiso kitų tautų gyvybinių interesų. Tarp viešėdamas Lietuvoje, kitko, TSKP CK. sekretorius drg. A. Ja kovlevas pripažino, kad skaus mingas daugelio ekonominių problemų suvokimas yra glau džiai susijęs su prieštaringu eko nomikos poveikiu nacionaliniams santykiams. Tenka pripažinti, pasakė jis, - kad šią aplinkybę
(nukelta ( 2 psl.) rių entuziazmas užkrečiamas, n šitokie užkratai labai sveiki. Te gu) tik greičiau jie plinta. Kor flotacija tikisi pratęsti Kauno Vytauto Didžiojo universiteto ir dar ankstesnių laikų studentei tradicijas. „Varpo" korporacija (jos ' ardas ne atsitiktinis), kviečia visų fa kultetų, visų specialybių studen tus prisijungti prie jos veiktos Reikia skaitovų, reikia daininin kų, reikia tiesiog žmonių, neabe jingų savo krašto praeičiai ii dabarčiai, reikia nestokojančių optimizmo ir entuziazmo. Alei kitę į mūsų susirinkimus (kuo greičiau, tuo geriau). Kreipkitės j III kurso filologus-lituanistus. — jie nurodys, kada susirinksi me, apie tai praneš ir skelbimai (kuriuos šiais laikais patartina skaityti). Lauksime! Ona DILYTE
Tarybinis studentas
Atvirai pasakius, nusivyliau jau tik Josvainiuose, iššokęs iš autobuso: tiesiai prieš stotelę — kavinė „Šušvė", šone dideliausi ir naujausi kultūros namai, raudonšonė bažnyčia dviem diktals bokštais dangų parėmusi... Žo džiu, ne šiaip sau bažnytkaimis. Iš kur čia bus „šiaip sau"l Kė dainių rajono Josvainių kolūkis, keleiviniais autobusiukais pen kiasdešimt pačių mažiausių fizikiukų parsivežęs kad jj kur... milijonierius! Ten kai užlipi ant kilimo, kontoros duris pravėręs, tai nenulipi iki pat bulvių lauko. Nėra čia ko stebėtis: pirmininko
pavaduotojas gamybai Juozas Vaišys tokiu pat kilimuku ir „Ži guliuko" dugną išmušęs. O tai tuo „Žiguliuku" jis mane ir ve žiojo iš vieno Josvainių galo j kitą ir tik beria greitakalbe: „Kad gerai dirba, kad džiaugia mės, kad jokių problemų..." Man nėra kada net paklausti: „Tai, kas čia dabar dirba, o kas džiaugiasi?" Pavaduotojas Juo zas Vaišys tik: „Avansą išmokėjom, šniceliais maitinant, pas merginas j kaimynini kolūkį jau vežėm, sakė, patiko, dabar norė tų, kad čia merginų atvežtumėm, bet iš kitur..."
Sustabdė pavaduotojas „Žigu liuką" prie bulvių saugyklos, kur pusė fizikiukų tą dieną dirbo, — ir sėdim abu kaip tie persai ant kilimo. O aplink fizikiukai vaikšto lyg daktarai. Vi si iki vieno cbalatuoti. Galvomis linksi. „Va, matotl Ir studentai, ir mokytis nereikia!" Pavaduotojas riktelėjo kažką čiabuvių tarme, per dureles persisvėręs. Patikėkit, tikrai nie ko nesupratau, — ir atbėga du mėlyni chalatai. Vienas — ket virto kurso rizikas Žilvinas Jančoras (tai tos grupės vadas), t> kitas — Stanislovas Bagdonas. Agronomas — sėklininkas. Taip ranką atkišę pasakė. Juokingas toks, ūsiukai grynai kaip Čapli no. O porina — tikras pavaduo tojas: „Dirba gerai. Mes talkinin kais patenkinti". Kai pavaduo tojas kažkur dingo, dar pridūrė: „O buvom... oi, sunerimę. RAPS'e (rajono agropramoniniame susi vienijime) tik šneka, galvas susi ėmę, reiks labai žiūrėti, atsar giems būti— streikininkai atva
1988.09.23.
žiuoja! Bet žiūrim... patys ge vaitės pasikeis darbo vietomis). riausi darbininkai. Anais metais Vadovavo jai Žilvino kursiokas iš proftechninės buvo talkon at Saulius Šalna. Ir dar, sakė, du važiavę... O-ū... Paskui su jais ketvirtakursiai Vilniun išvažia tik rajono partijos komiteto ir vę komandiruočių. Tikrai abe milicijos atstovai susikalbėdavo". joju, ar novatoriška tokia vado Taip, anie tai jau moka bendrą vavimo sistema: du vadai, du pa kalbą rasti. Nieko neprikiši. vaduotojai... Talkininkų viso la bo tik pusšimtis. O ūkis, fuksų brigadą gavęs, tikrai turi džiaugtis. O čia dar Tai ir viskas būtų. Pataikyk sąlygos geros. Gyvena mokyk tu man į kolūkį milijonierių, kad los bendrabutyje. Maitinasi mo jį kur... Nors Žilvinas pasakojo, kyklos valgykloje. Žilvinas pa kitame Kėdainių rajono ūkyje — sakoja, atvažiavę iš karto susi „Pakeltoje velėnoje" — jo kole tarė dėl darbo, apmokėjimo. gos taip pat neblogai gyvena. Darbo normas netgi viršija. Pa 'Nieko nepadarysi. O agrono vaduotojas kiekvienam žadėjo mas aistringai tvirtino, jog be po 3—4 rublius už dieną. Nors talkininkų ūkiui, kad ir milijo ir kaip atidžiai agronomas klau nieriui, sunku, oi sunku. Va, iš sėsi, ką Žilvinas man sako, nieko važiuos studentai — visa konto „antiko'ūkiško” neišgirdo. Di ra gaus į laukus žygiuoti. Bet džiausia tos dienos (ir apskritai gal taip ir turėtų būti, kai ūkiui iki tol) problema — duos, ar talkininkai mirtinai reikalingi" Ir ne ūkis autobusiuką vakare nu ne vien ūkio kontora, bet važiuoti j Kėdainius, kur sąjūdžio RAPS'as tegul talkininkų, o ne rėmimo grupė steigiamąjį mivien „lektorių" atsiunčia. Ir ne tingą-susirinkimą organizavo. vien RAPS'as. Tiesa, antra rizikų grupė tą dieną lauke rinko bulves (po sa Egidijus KNISPELIS
VU profesorių pilietinė drąsa ir ryžtas (atkelta Iš 1 psl.) iki šiol ignoruoja ministerijos ir žinybos. Jos kartais be reikia mos atsakomybės braunasi į tau tų gyvenamąją aplinką, objekty viai skatina migracijos procesus. Kalbėję mokslininkai pažymė jo, kad migracijos procesai yra labai paplitę Ignalinos regione ir kad būtina imtis priemonių šiam procesui sustabdyti. Susitikime buvo pareikšta vie ninga nuomonė, kad trečiojo Ig
^'7
nalinos atominės elektrinės blo ko statyba turėtų būti nutrauk ta, o pirmas ir antras blokai, ku rie dabar paspartintai remontuo jami, nebūtų paleisti, kol jų ne patikrins tarptautinė atominės energetikos specialistų komisija. Kalbėjusieji palietė visuome ninės akcijos reikalingumą prie atominės elektrinės. Susitikimas buvo dalykiškas, atviras ir principialus. Lietuvos TSR Ministrų tarybos pirminin
kas V. Sakalauskas pažymėjo, kad nuomonių pasikeitimas buvo naudingas abiems pusėms, kad respublikoje jau rūpinamasi al ternatyvių energijos šaltinių pa naudojimu. Manoma, kad netoli moje ateityje bus galima pradėti statyti geoterminę elektros stotį netoli Klaipėdos. V. Sakalauskas savo kalboje palietė ir respublikos ūkiskaitos problemą. Jis nurodė, kad ūkis-
kalta bus diegiama Pabaltijo res publikose, Baltarusijos TSR, To torijos ATSR ir Sverdlovsko sri tyje. Numatyta iki š. m. spalio 15 d. parengti respublikos ūkis kaitos modelio projektą. LTSR Ministrų Tarybos pirmi ninkas pasiūlė Universiteto mokslininkams parengti Univer siteto autonomijos modelį. Jis pažadėjo pakviesti konsultacijoms užsienio specialistus ir užtikrino
J
Sniečkus rugsėjo septynioliktoj Protesto akcija baigta. Žmo nės ardo palapines, kaskart daugiau automobilių, papuoštų tautinėmis vėliavomis, palieka stovyklavietę. Tačiau Išvažiuoti dar nesinori, šis sujauktas, sub jaurotas Lietuvos žemės lopinėlis dabar, po „Gyvybės žiedo", ypač brangus. Liepsnojant laužams, čia visą naktj dainavome, o dieną, susikibę rankomis, ryž tingai pasakėme tiesą apie nu sikalstamai blogai pastatytus pir mą ir antrą blokus, apie ne ge riau pradėtą trečią, apie sąjun ginių žynybų diktatą, apie jų išsisukinėjimus ir melą. Kalbė jome apie nerimą dėl savo atei ties, apie nacionalinio parko li kimą, apie mirštanti didžiausią Lietuvos ežerą... Garsių kalbų, tiesą sakant, nebuvo, mitinguo ti mums neleido, tačiau nedraudė
dainuoti, nedraudė susikibti ran komis, nedraudė iš tolo pasižiūrė ti | tą žaizdą, kuri nežinia ar ka da užgis. Mūsų susirūpinimą ir neaį/ną, pasakytą giesmėmis, plakatais, vėliavomis, pakeltomis ranko mis suprato dar gyvas rudeniškai alsuojantis miškas, rūstus, mir ties nuosprendj išklausęs ežeras. Mūsų nerimo nesuprato žmonės. Rugsėjo 16-ąją atominės elektri nės posėdžių salėje „Gyvybės žiedo" organizatorius, elektrinės vadovybė ir joje dirbantys žmo nės kaltino nacionalizmu, ne dėkingumu, viduramžiškais ko vos metodais, primygtinai mėgi no (piršti mint), esą elektrinė pas tatyta kokybiškai ir bijoti nėra ko (galima pagalvoti, kad gaisrai
(nukelta į 4 psl.)
profesorius, kad Lietuvoje nebus plečiama chemijos ir cemento pramonė, o Mažeikių naftos per dirbimo gamykloje, dalyvaujant Italijos firmai, nuo 1989 m. bus pradėtas gaminti benzinas „Ekolitas", neturintis švino. Tas ben zinas bus naudojamas ir respub likos poreikiams. Tai, be abejo, padės gerinti ir ekologinę situ aciją. Baigdamas savo kalbą, V. Sakalauskas pabrėžė, kad lietu vių tautos ateitis yra mūsų visų bendras rūpestis.
Alfonsas BACYS
1988.09.23.
Tarybinis studentas
ramuva Papilio apylinkės istorija (do mi Ir turininga. Seniausi gyven tojai dar atmena carizmo laikus. Tačiau jau nebedaug tokių ilga amžių. Jų atsiminimai dabar tu ri svarbią reikimą. Labai vertingą, seniausią me džiagą pateikė A. Lapinskas (g. 1895 m.). 1905 m. revoliucinių įvykių metu Jis mokėsi Papilio liaudies mokykloje. Prasidėjus „sukilimui“, mokslas mokykloje nutrūko. Motina JĮ iivežė Į Kųprelitk), pas dėdę. Ten A. La pinskas matė, kaip žmonės dau žė degtinės monopoli, butelius mėtė per langus. Buvo moterų, kurios krovėsi butelli* l pri juostes ir norėjo nežtis, bet žmonės atėmė Ir sudaužė Juos. Papili pasiekė žinia, kad Pan dėlį puola Juodašimčiai. Vyrai, kas su dalgiais, kas su Sakėmis, su basliais bėgo vaduoti Pandė lio. Pusiaukelėje Jie sutiko gin kluotus vyrus ii Pandėlio, kurie traukė vaduoti iš luodažimčlų Papilio. Tokie gandai apie |uodaiimčlus daug kur pasklisda vo. Papilio. Kvetkų. Kuprellšklo Ir apylinkinių kaimų valstiečiai aktyviai dalyvavo 1905 —1907 m. revoliucijos (vykiuose. Daug kur Išvaikyti cariniai valdininkai Ir išrinkti savi, vyko mitingai, demonstracifos. Seniausi pasakotojai mokėsi Papilio liaudies mokykloje Val kų buvo daug. Klasėje būdavo tokia drausmė Ir tyla. Jog net
1$ PAPILIO APYLINKĖS PRAEITIES ,jnusė girdėjos kaip skrenda“. Neklaužadoms mokytojai tai kydavo ir fizines bausmes. Mo kydavo rusiškai. Per savaitę, buvo kelios lietuvių kalbos pa mokos. Valkai lietuviškai pra mokdavo tik skaityti ir rašyti, visi kiti dalykai buvo dėstomi rusiškai. Pasakotojai šiltai prisi mena pirmąjį lietuvių kalbos mokytolą J. Mikelėną. pradė|us( dirbti 1906 m. Jis pamokydavo lietuviškų dainų. pagrieždavo smuikeliu. Apie Pirmąjį pasaulini k^ą Informacijos nedaug. Prasidėjus karui, vyrus pradėjo mobilizuo ti I caro kariuomenę. Kaizerio kariuomenė prie Papilio priar tėjo 1915 m., apie rugplūčio mėn. Caro kareiviai šalia Papi lio išsikasė apkasus, kurie raiz gėsi link Kubilių. Vokiečiai ties Papiliu daugiausia puolė iš pie tų pusės. „Pradėjo šaudytls, žmonės važiavo i laukus. Rusai neilgai priešinosi. Kai vokiečiai pradėjo supti nuo Biržų. Ile traukėsi link girios. Atvažia vom. viskas mūsų sudegę“. — pasakojo M. Kučinskas (g. 1902 m.). 1918 pab. — 1919 m. pr. Pa pilyje veikė kairiųjų eserų su-
daryta revoliucinė taryba, ku rios pirmininku buvo poetas Kazys Binkis. Paprastai apie 1918—1919 m. revoliucinius (vykius amžininkai arba nieko negirdėto, arba mažai ką žino. Tik A. Lašlnskas pasakojo, kad tuo metu Papilio dvaro savinin kai grafai slapstėsi Sližiuose. Už tai kaimas, žmonės, kurie slėpė grafus, vėliau buvo apdovanoti žemėmis. Sunkiai po Pirmojo pasaulinio karo atsistatė Lietuva. Kilo eko nomika, kūrėsi naujos mokyklos, vyko tautinis atgimimas. Siautė to Ir priešiškos Jėgos. Minima, kad 1919 m. spalio 11 d. apie Kuprellšk) įvyko Joniškėlio par tizanu susirėmimas su bermonti ninkais. Rinkome medžiagą apie socia linius ekonominius santykius kaime, žemėvaldą, samdinių pa dėti. Siame krašte buvo daug dva rų. Nuo senų laikų dvarai turė jo daug žemių, palivarkų, miš kų. Dauguma dvarininkų buvo ne lietuviai, turėjo aukštus gra fų Ir kitus titulus. Buržuazinė žemės reforma Papilio dvaro beveik nepalietė, nes Jo savininkai — užslenle-
to produktų kainos, bet Ir tada Jų nenorėjo pirkti. Bekonus žmo nės veždavo parduoti j PandėlįIšvažiuodavo Iš vakaro. Vežimų eilė nusitęsdavo per visą miestą. Jei bekonas nors truputį neatiti ko standarto, neimdavo. Iš tradicinių ūkio verslų — grūdų, bekonų auginimo, žmo nės nepragyvendavo. Geriau se kėsi Iš krizės Išbristi tiems, ku rie augino linus, parduodavo pieną. Tarpukaryje Papilys statėsi. Veiklaus katalikų kunlųo Juozo Bardlšausko Iniciatyvą, 1938 m. buvo pastatyta mūro bažnyčia. Papilyje nuo neatmenamų laikų yra dar viena — evanqelikų re formatų bažnyčia. Atkūrus Tarybų valdžią (1940 — 1941 m.) buvo galutinai pa naikinta dvarininkų žemėvalda. Papilio ir kitų dvarų žemę išda lijo bežemiams Ir mažažemiams. Pradėti vykdyti kiti socialisti niai pertvarkymai. Niūrūs (vykiai aptemdė socia listinius pertvarkymus. Stalino represijų banųa palietė Ir Papi lio valsčių. Be teismo I šiauri nius šalies rajonus vežė Inteli gentus. mokytojus, stambius ūkininkus.
člal. Dvaras nebuvo išparceliuo tas. Dvaras vis nyko, žemės bu vo pardavinėjamos. Daugybą! tarnų, samdinių Išlaikyti reikė jo pinigų. Kartais tarnams už darbą neturėjo kuo mokėti — duodavo žemės. žemės reforma buvo įvykdyta dvarų sąskaita. Dvarai neteko didelių sklypų, palivarkų, že mės gavo bežemiai, mažažemiai, samdiniai, buvę Lietuvos kariuo menės savanoriai. Kaimus skirstant | vienkie mius. žmonės paliko rėžius Ir kūrėsi naujose vietose, statėsi namus. 1932 m. duomenimis. Papilio valsčiuje nebuvo Išskir styta dar 15 kaimų. Buržuazijos valdymo metais buvo dauq mažažemių, bežemių, nusigyvenusių žmonių. Jie eida vo samdiniais I dvarus, pas tur tingesniuosius ūkininkus padie niais. Eidavo tarnauti Ir l Latvi ją. Ten mokėjo žymiai daugiau, nequ Lietuvoje. Per Lietuvos — Latvijos sieną vyko kontrabandinė prekyba. Iš Prasidėjo Didysis Tėvynės ka Latvi los nelegaliai buvo gabena mi dviračiai, pramonės prekės, ras. Artėjant fašistų kariuome ( Latvi |ą nešė maistą. nei. gyventojams įsakė eiti už Ekonominės krizės metais pa sunkėjo gyvenimas. Krito mau (nukelta i 4 psl.)
PAPILIEČiy SODYBOSE Bent 30 ekspedicijos dalyvių domėjosi liaudies kultūros ir buities istorija nuo XIX a. pa baigos iki šių dienų. Tyrinėti kai kurie valstiečių verslai, me džiaginė kultūra, papročiai. Už rašyta apie 700 pasakojimų. Be to, fotografuoti ir piešti materia linės kultūros, tautodailės kūri niai. Biržų krašto žmonės žinomi savo šviesumu (juk čia kadaise veikė knygnešių karalius Jurgis Bielinis). Tačiau vyresnio ammaža senus laikus liudijančių žiaus žmonės dar prisiminė nepapročių. Kai kuriais veiksmais stengtasi užtikrinti gausų laukų ir daržų derlių, sėkmę gyvulių ūkyje. Daugelis pateikėjų pasa kojo, kad jų jaunose dienose pirmąkart j laukus išleidžiamas artojas būdavo apliejamas van deniu, greta kitų valgių jam duota valgyti kiaušinių, prieš pradedant arti ir sėti laiminta dirva. Ir išsikėlus gyventi į vienkiemius kai kurie darbai
(rugiapjūtė, kūlimas) būdavo at liekami talkomis. Talkininkai nupindavo rugių vainiką ir, parne šę jį namo, uždėdavo šeiminin kui ant galvos. Šiame krašte gausiomis vaišėmis būdavo pa lydimos kūlimo pabaigtuvės: ta proga kepta pyrago, daryta alaus. Iš senovinių burtų prisi minta, kad vežant javus ant ve žimo krautas akmuo, klojimo kampuose irgi dėliota akmenu kų, tai daryta norint apsaugoti javus nuo pelių. Užrašyta pasakojimų apie gy vulių ganymą gyvenant gatvi niuose kaimuose. Tai buvo 6— 15 metų berniukų ir mergaičių darbas, pirmoji daugelio kaimo žmonių mokykla. Tuo metu kar vės ir avys laukuose, krūmynuo se ir miškuose ganytos bendrai. Tokiam ganymui kaimo sueiga nusamdydavo kerdžių („ustovą"), kuriam padėdavo keletas pieme nukų. Už gerą ganymą kerdž’ui ir piemenims metų pabaigoje bū-
davo duodama paviržio — duo nos kepalas, lašinių, sviesto. Ga nymo metu šviesiausia piemenu kų diena buvo Sekminės, mat už tos dienos išvakarėse laukų žolynais apvainikuotas karves šeimininkės duodavo geresnių produktų, iš kurių kokia senutė suruošdavo vaišes, o kitą rytme tį už juos gyvulius išgindavo merginos, tad buvo galima iki soties išsimiegoti. Klintimis gausus Biržų kraštas teikė geros medžiagos kalkių gamybai, tad aprašyti jų degimo būdai. Etnografai ir muziejininkai, dar važiuodami į Papilį ir pro mašinos langą metę žvilgsnį į trądicinius gyvenamuosius na mus, galėjo pasakyti, kad jie priskirtini vadinamajam aukš taitiškam tipui. Tai siauras ilgas statinys su priemene viduryje. Tačiau jis turi vieną vakarų Lietuvos gyvenamajam namui bū dingą elementą: priemenės vi-
dulyje yra „kuknia", o joje — didelis kaminas, seniau naudotas valgiui ir jovalui gaminti, o nuo šio amžiaus vidurio tk alui da ryti. Viename tokios gryčios ga le yra kasdieninio gyvenimo pa talpa (vėliau ji jjerdalyta į dvi dalis), kitame — seklyčia, ka daise tarnavusi podėliu. įdomu, kad šio krašto gyvenamųjų ir ūkinių pastatų skliautai sudaro lyg sienos tęsinį tarp dviejų sto go šlaitų. Iš medžiaginės kultūros srities taip pat rinkta medžiaga apie naminius audinius, namų apyvo kos daiktus, malūnus, patalpų apšvietimo priemones, maistą, salyklinį alų. Domėtasi darbų, (krikštynų, vestuvių, varduvių, laidotuvių) papročiais, liaudies kalendorinių ir šeimos švenčių žinynu (sanitarija, medicina). Iki šiol mūsų kraštotyros lite ratūroje labai mažai terašyta apie kapines, todėl šioje ekspe dicijoje joms skirtas didesnis dė
mesys: juk tai kultūros istorijos, profesionaliojo ir liaudies meno, estetinio gyventojų skonio san kaupa, o antkapinių paminklų įrašai teikia duomenų folkloris tikai ir dialektologijai. Išsyk pa minėtina, kad Papilio apylinkės kapinės labai prižiūrimos: iškirs ti krūmai, nupjauta žolė (tai ap mokamų kapininkų darbas), apie kapus nugrandytos žolės, o pa tys kapai atrodo lyg gėlynai. Pasekta antkapinių paminklų raida: XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje statyti geležiniai kalti niai (rečiau lieti ketiniai) kry žiai, šio amžiaus pirmojoje pusė je vyravo akmeniniai obeliskai su kryžium viršuje, pastaraisiais dešimtmečiais įsigalėjo įvairiai profiliuotos vertikalios teracinės plokštės, o pastaruoju metu plin ta iš granito luitų pjautos plokš tės. Siame krašte ypač įdomūs kapinių vartai, sumūryti iš tašy tų akmenų ir rausvų plytų. Vacys MILIUS
„AŠ TAI JAU „STOČIAI“ NEBEŠNEKU...“ Tos dvi savaitės Papilyje pra lėkė kaip vejamos. Sužavėjo pa ties krašto ir jo gyventojų mar gumas. Siame aukštaičių žemės kampelyje savitai persipina dau gelis papročių, tradicijų. Netgi tikybos dvi; toje pačioje šeimo je gali rasti katalikų ir reforma tų. Kraštas nevienalytis ir tar mės požiūriu. Papilys ir jo apy linkės priklauso vadinamosioms pakraštinėms šnektoms. Čia su siduria dvi rytų aukštaičių pa tarmės: panevėžiškiai ir kupiš kėnai. Tarminius skirtumus ge rai suvokia patys apylinkės gy ventojai, sakydami: „Papilys, Biržai, Rokiškis — čia tik sauja, o kalba skirias". Apie papilie čius porinama, kad jie „papiliuoja", arba „kalba stočiai", t. y. kupiškėnų tarme. Nors dau gelis senesniųjų informantų dar gražiai „dadininkuoja” bei „rotininkuoja”, tuojau krinta į akis, kad Papilio apylinkių šnekta sparčiai nyksta. Dialektologui vi
sada skaudu išgirsti, kai vienas kitas net ir gerokai pagyvenęs žmogus be širdies skausmo prisi pažįsta: ,Aš tai jau „stočiai" ne bešneku. Man negražu”. Nesusi mąstomą, kad šitaip užmirštama tai, kas sava, kas brangu, iš tė vų ir senelių išmokta. Miesto kalbos „gražmenos" ne visados išeina kaimo žmogui į sveikatą: įgyjama mažai, o nustojama daug. Todėl kiekvienas iš mūsų (ne tik kalbininkas!) privalo su vokti, kad tarmės — viena di džiausių liaudies kultūros verty bių. Be tarmių mūsų bendrinė kalba — tarsi blogai užlopytas namo fasadas. Kalbininkų grupės uždavinys ir buvo tarmės faktų rinkimas. Daugiausia, kaip ir ankstesniais laikais, surinkome žodžių didžia jam lietuvių kalbos žodynui. Už rašinėti dialektinę leksiką nėra toks jau lengvas dalykas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgs nio. Nejiatyręs rinkėjas dar
nepermano tarmės fonetikos, ne kių žodžių yra susiję su nueinan sugeba iš karto gerai išgirsti ir čiais į praeitį liaudies papro užsirašyti sakinio. Dažnai be rei čiais, burtais, su šiandien jau kalo susižavima svetimžodžiais, primirštais ūkio darbais Žmogus, paliekant nuošalyje neskolintą galintis susargdinti, „nužiūrėti" ją leksiką. Žodžius geriau sekė gyvulį ar mažą vaiką, papiliečių si užrašinėti tiems studentams vadinamas atožindu, budėjimas lituanistams, kurie jau yra įgiję prie mirusiojo — apsėdais, įran šiokios tokios patirties: Mykolui kis šiaudiniam stogui dengti — Pociui, Pauliui Subačiui, Daliai kumeliu, tam tikra verpiamojo Balvočiūtei. Siame darbe nepra ratelio dalis — piestelių. Šiame lenkiamos buvo ekspedicijų ve krašte buvo paprotys slegiamą teranės Marytė Slušinskaitė ir sūrį užkasti į žemę. Toks val Janina Svambarytė: jos net ir gis turi savo pavadinimą — paskaičių pametė, besistengdamos žeminė varškė. Rūšiuojant linus suskaičiuoti savo užrašytus kalbos ar dengiant šiaudais stogą, lik faktus. Iš viso ' užrašėme apie davo tam tikrų atliekų, nuopešų 4500 žodžių: tai, deja mažiau, ne — jos vadinamos maigos. Spragi gu pernai. Pagrindinė kliūtis las čia turi kultuvo vardą, o buvo „dviguba” studentų prak spragelė — tai apatinė, sunkes tika: jiems reikėjo kartu rinkti nioji kultuvo dalis, kuria dau ne tik dialektologinę medžiagą, žoma per laitavietėje (grendyme) bet ir tautosaką. Ateityje žada paklotus javus. Linai pagal ap me tokios praktikos atsisakyti. dirbimo būdą čia skiriami į mir Norėčiau paminėti vieną kitą kytus ir sausakločius — pastarie retesnj žodį, išgirstą iš žilagal ji esti „vandeny nedažyti" — ne vių papiliečių lūpų. Daugelis to šlapinti. Per rugiapjūtę devynių
pėdų gubą papiliečiai apgau bia dešimtuoju, kad lietus neuž lytų. Šis pėdas vadinasi užlaužtinis. Labai gražūs vietos žmonių ekspresyvieji pasakymai, palygi nimai. Grašiai sužėlusius javus papiliečiai lygina su rūtomis, varlių kurkimą — su or kestru, kietai sumintą šieno ve žimą — su trobele. Visus įdo mesniuosius pavyzdžius sunku ir suminėti. Keletas kalbininkų grupės narių su nepailstančių Kazimie ru Eigminu priešakyje užrašinė jo vietovardžius. Jų pavyko su rinkti apie 800. Už gerą vieto vardžių rinkimą reikėtii pagirti Egidijų Zaikauską. Atsisveikindami su Papilio apy linkėmis, kurias kadaise taip mė go nutrūktgalvis jjoetas Kazys Binkis, linkėjome, kad „jjapiliavi. mas" niekada neišnyktų. Tarmiš kai gerai mokėti ne gėda, o gar bė. Birutė JASIONAITE
TRUPINIAI IŠ UŽMARŠTIES Papilio kompleksinėje ekspe dicijoje tautosaką rinko kaip nie kad daug ramuviškių — net 27 rinkėjai, susiskirstę į 13 grupių. Tad ir užrašytos medžiagos ne mažai — per 1300 dainų ir gies mių, apie 100 šokių ir žaidimų, daugiau nei 300 vienetų smul kiosios tautosakos, maždaug 200 pasakų, sakmių, pasakojimų ir anekdotų. Deja, peržvelgus veik 60 įrašytų magnetofono juostų bei kasečių, tenka konstatuoti,
kad tradicinė tautosaka ir šiame Lietuvos kamputyje gyvena pas kutines dienas, kad mūsų ekspe dicija užfiksavo tik kuklias už miršto liaudies kūrybos lobyno nuotrupas. (Didžiausiame dainuojamosios tautosakos pluošte išsiskiria tik šimtas kitas senų dainų, dau giausia iš jaunimo, meilės, ves tuvių tematinių grupių. Vos ke letą teužrašėme darbo, kalendo rinių švenčių dainų. Išdilo žmo
nių atmintyje karinės-istorinės dainos, sutartinės. Net apie gar sųjį biržietišką alų neišgirdome kokio įdomesnio, linksmesnio posmo. Seniausios močiutės dai navo romansines mūsų amžiaus pradžios dainas. Iš naujesnių už rašėme įdomių pokario, išvežtų jų dainų, kurias anksčiau labai bijodavo dainuoti, o mes — įra šinėti. Gal kiek įdomesni pasakoja mosios tautosakos pavyzdžiai.
Užrašėme retai begirdimų tradi cinių liaudiškų anekdotų, sak mių, pasakų pabaigos formulių. Keletą naujų ratelių, dainų močiutės išmbkė penkiose mūsų surengtose vakaronėse, o ekspe dicijos uždaryme kartu su papi liečiais traukėme Papilio himną „Trenk, perkūnai, panela jauno ji". Rinkdami tautosaką šauniai pasidarbavo nebe naujokai eks pedicijoje Nida Kliaugaitė, Da
lia Anužytė, Danguolė Stonytė, Dalia Balvočiūtė, Lina Balčiūtė, Mikas Pocius, filologės diploman tės Birutė Palujanskaitė, Levutė Samuolytė, klubo senbuviai Gra žina Dagytė, Eugenija Venskauskaitė, Algis Vilkas, Liudas Giraitis ir kiti. Kartu su ramuviškiais ekspedicijoje dalyvavo studentai lituanistai, atliekantys tautosaki nę praktiką, keli Biržų vidurinių mokyklų mokiniai. Paulius SUBAČIUS
_
............... ‘11 . ...............
I4
Tarybinis studentas
Kraštotyrininkų ramuva (atkelta iš 3 psl.) Kvetkų ir kasti, statlntl Nemu nėlio krantus, kad nepraeitų fa šistų tankai. Šios skubotos prie monės naudos nedavė, tankai lenųval Įveik* Nemunėli. Artėjant fašistams. Biržų.. Pa pilio tarybiniai aktyvistai trau kėsi Į šalies gilumą. Vokiečių desantininkai ir buržuaziniai na cionalistai atkirto kelią už Ro kiškio. .prieš Pandėlį kolonas bombardavo vokiečių aviacija. Kai kelias buvo užkirstas, kai kurie aktyvistai, komjaunuoliai qr|žo namo. Grjžo ir LKP Pa pilio valsčiaus komiteto sekre torius Eduardas Trečiokas. Jį baltaraiščiai suėmė Ir prie Biržų nužudė. Karo pradžiole buvo suimti Papilio žydai, uždaryti j kalė|imą. O paskui išvežti Ir sušaudy ti. Siaut* teroras. Baltaraiščiai suiminėjo tarybinių Įstaigų dar buotojus, komjaunuolius. Papilio areštinė buvo pilna prikišta žmonių. Po kurio laiko vienus paleido, kitus Išvarė f Biržus Ir sušaukė. Ypač nukentėjo Kvedarlšklo kaimas, kuriame gyveno rusai sentikiai. Kaimo gyventojai ak tyviai rėmė tarybų valdžią. |a> me buvo dauq komlaunuollų. Apie 40 kaimo gyventojų kovėsi partizanų būriuose, fronte. Okupantai atėmė žeme iš naulakurlų Ir atidavė buvusiems savininkams, stambiems ūkinin kams. (vedė dideles prievoles. Dėl |ų labiausiai kentėjo ma žiau turtingi. Papilyje buvo okupantų talki-
Iš Papilio apylinkės praeities ninku „Atsparos punktas“. Ke lios dešimtys ginkluotų vyrų vaikščiodavo po kaimus, ieško davo partizanų, pasilikusių tary binių karo belaisvių. qaudė žmones darbams i Vokietija. Kaimuose vengė „atspariečių**. juos vadindavo „juodaskver niais*. Okupantai ir jų talkininkai verbavo ir gaudė vyrus I fašis tų kariuomenę, į vadinamą „vie tinę rinktinę“, darbams 1 Vokie tiją. Žmonės bijojo vaikščioti po miestelį, susiburti į grupes, ven gė eiti net j bažnyčią, kad ne patektų j gaudynes. Okupantams šiame krašte ne buvo saugu. Biržų girioje, neto li Kvedariškio viekė tarybiniai partizanai. 1944 liepos pab. — rugpjūčio pr. prie Papilio vyko įnlrtinųi mūšiai. Vokiečiai traukėsi link Biržų. į Latvi |ą, kontratakavo nuo Kvetkų. Už kelių kilomet rų. daugiausia šiauriau nuo Pa pilio vokiečiai išsikasė apkasus, pastatė patrankas, miškeliuose buvo pilna karo technikos. Ke lias dienas frontas „sustojo“, vyko Įnirtingi mūsišiai prie Bir žų. prie Papilio. Papilys smar kiai nukentėjo, sudegė daug na mų. abi Papilio bažnyčios buvo smarkiai apdaužytos. Sunkus metas buvo po karo. Žmonėms gyventi. išsiqydyti ka ro žaizdas trukdė buržuaziniai nacionalistai, kurie naikino ne tik tarybinius, partinius darbuo
tojus, bet Ir nekaltus žmones, kartais dėl menko preteksto. 1948 m. rugpjūčio mėn. žuvo Antanas Remeika, dirbęs Papilio dvare paruošų aqentu. Jis su draugu dviračiais grįžo iŠ Bir žų. Prie Anglininkų tilto bandi tai surengė pasalą. Sunkiai su žeistas A. Rėpi e i ka dar atsišau dė. Banditai jį sučiupo ir nu kankino. Kučqalyje žuvo Jonas Vitartas ir jo duktė Emilija. Banditai laužėsi j jo namus, ieškojo sū naus Petro, kuris prieš karą dirbo milicijoje. Tėvas pačiupo sūnaus šautuvą ir sužeidė ban ditą. Kitą kartą, atėję banditai, išsivedė tėvą ir dukterį, abu nu žudė. Banditai susprogdkio Ku bilių. Kyliškių. Mieleišių pieno supirkimo punktus. Tuoj po ka ro puolė Papili, apšaudė vals čiaus pastatą. Slaptėsi jie apy linkės miškuose, pas žmones įsi rengdavo bunkerius. Po karo laukuose buvo pilna ginklų. Šo vinių. Susirinko. Maisto, drabu žių — prisiplėšdavo. Papilyje veikė liaudies gynė jų būrys. Daugumas vyrų drą siai ėjo i operacijas, sąžiningai atliko pareigas. Kovoje žuvo Papilio liaudies qynėjas Jonas Smatavičius. Skreb>škyje liaudies gynėjai jėjo į daržinę. J. Sma tavičius kopėčiomis lipo ant šie no. IŠ viršaus pasipylė šūviai. Kitos operacijos metu buvo peršautas liaudies gynėjas Vy tautas Galliūnas.
Sniečkus, rugsėjo septynioliktoji (atkelta iš 2 psl.) gaisreliai numatyti projektuose). Mūsų nerimo nesuprato tie, kurie darė viską, kad protesto žygis nejvyktų. Todėl mūsų bu vo žymiai mažiau, negu turėjo
būti. Stovyklavietėje aš nema čiau daugelio žymių žmonių, ku riuos labai norėjau ten pamatyti. Gal jie tą dieną grybavo, gal stebėjo Olimpinių žaidynių ati darymą, o gal aš jų tiesiog ne
pastebėjau: juk vis dėlto, mūsų buvo labai daug — sakoma apie 5 tūkstančių. Aš džiaugiuosi, kad mačiau senuką, bestramsčluojantį laz delę, tačiau suradu-
Bet, šalia sąžiningų, liaudies gynėjų, buvo ir prisiplakusių, ieškojusių tik naudos, demons travusių savo jėgą ir galią prieš niekuo nekaltus žmones. Pasiš nekėjęs su gyventojais, pama tai, jog daugumos jų nuomone apie liaudies gynėjus prasta. Žmonės paminėjo faktų, pavardžių, kai Papilio liaudies gynėjai plėšė, kai kurie buvo padarę sunkes nių nusikaltimų ir už tai atsi dūrė už grotų. „Buvo gerų vy rų, buvo ir šalbierių. . . Jie eina ir pyškina iš šautuvų. Jie tik arielkos ieško. Pastato senioką prie sieros — duok arielkos!“ Po karo mažažemiai ir beže miai gavo žemės. Kaip kas galė jo, stengėsi įsikurti, pirko gyvu lius, padarųus. Bet, neilqai taip gyveno. Prasidėjo kolektyvizaci ja. Pirmasis kolūkis Papilio vals čiuje. pavadintas „Žemė maitin toja“. įsikūrė 1948 m. Kubilių ir gretimuose kaimuose. Kolūkis buvo stiprus, nes žmonės dirbo sąžiningai, daug metų jam su maniai vadovavo K. Kvedaravičius. , 1949 m. vyko masinė kolekty vizacija. Dar po metų beveik vi si valstiečiai tapo kolūkiečiais. Ekonominio Ir politinio spaudi mo pasekmė — į kolūkius Įsto jo visi abejojantys ir nenorin tys. Nestojantiefi buvo apdedami vis didėjančiais mokesčiais, pa
sj jėgų ii ekskursijai, ir „Gyvy bės žiedui“. Aš džiaugiuosi, kad mačiau Vilniaus 15-osios viduri nės mokyklos moksleivius, VVU studentus, mažylį, visą dieuą nepaleidusį iš rankų- už save tris kartus didesnės tautinės vėlia vos. Aš džiaugiuosi, kad mačiau autobusus iš Estijos ir Latvijos, kad girdėjau „Latvija ir Estija —
prastai dar jiems būdavo pagrąsinama. Pirmieji kolūkiai Papilio val sčiuje buvo labai skurdūs. Kar tais žmogus visų metų uždarbį — grūdus su dirsėmis — parsi nešdavo ant pečių. Žmones nuo bado gelbėjo tik gyvuliai ir ne didelis žemės lopinėlis prie na mų. Labai pakenkė kaimui Stalino represijos ir deportacijos, kai be teismo buvo išvežti ne tik na cionalistinio pogrindžio dalyviai, bet, dauguma išvežtųjų — visiš kai nekalti žmonės: seniai, mo terys. vaikai. Per Papili riedėjo pastotės su pasmerktaisiais, ly dimos ginkluotos apsauqos. Mes stengėmės užrašyti bu vusių tremtinių atsiminimus, už pildyti anketas stalinizmo nusi kaltimams tirti. Žmonės su šird gėla pasakoja apie stalinizmo laikus, pažeminimus ir skriau das. Bet. ir šiais persitvarkymo ir viešumo laikais, dar bijoma si pasakyti į mikrofoną visos tiesos. Daug metų bauginti, biio vėl nukentėti, būti pažeminti ir sutrypti. Atskiromis temomis rinkome medžiaqą apie liaudies Švietalą ir mokyklas XIX a. pab. — XX a. pr., apie kultūrinį apylinkės qyvenimą <nuo seniausiai atme namų laiku, atsiminimus apie dailininką Petrą Kalpoką, kuris qimė 1880 m. Miškinėje (prie Kvetkų), dažnai lankėsi qimtinėAloyzas PETRASIONAS
su |umis“. Aš džiaugiuosi, kad mačiau, kaip pagarbiai žmonės skaito „Sąjūdžio žinias", taip lau ktą pirmą]} „Atgimimo" numerj ir lygina su „Varpu", „Aušra". Aš džiaugiuosi, nes tą popietę mes buvome vieningi ir stiprūs... Gintaras VISOCKAS žurnalistikos spec. studentas Vytauto YLEVlClAUS nuotr.
Vyriškumo išbandymas Prieš keletą metų Universiteto Kairėnų botanikos sodo vyr. mokslinio bendradarbio Antano Ryliškio rūpesčiu nupirkti suren kamieji namai lauko bandymų vykdymui sodo teritorijos gilumo je. Gal būt, dar keletą metų tie namai būtų riogsoję daržinėje, jei ne gamtos fakultetfc antra kursiai. Biologai Arūnas Bulavas, Kęstutis Retys, Andrius Meš kauskas, Aristidas Armalis ir geografas Kęstutis Sadauskas per tris savaites kasdien nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro
pastatė 60 m2 ploto namą. Jo pastatymas šiems vyrams tapo garbės reikalu, todėl į namus parvažiuoti teko keletą dienų vė liau. Beje, būčiau ne iki galo suprastas, jeigu nepaminėčiau, kad jie nepyko už tai, jog už dirbo tik po 100 rb, tiek kiek buvo numatyta darbų sąmatoje. Už tokio namo surinkimą kolek tyviniame sode sumokama mažų mažiausiai 1000 rublių. Per naujųjų mokslo metų ati darymą Sporto rūmuose girdėjo me SSB raportą apie didelius
darbus atliktus respublikoje, Są jungoje ir net užsienyje. Nenianyčiau, kad kiti būriai ar jų grupės būtų atlikę daugiau dar bų už šį šaunų penketuką. Ačiū jiems bei prorektoriui Antanui Milakniui ir jo bendradarbiams suteikusiems paramą statyboje, aprūpinusiems reikalingomis me džiagomis. Tikiu, kad kitais me tais bus pastatytas antras namas, o jį vėl statys gamtos fakultet.i studentai. Doc. Romualdas SlMKONAS -Kęstučio REČIO nuotr.
Kviečiame keliauninkus Spalio 1—2 dienomis Universiteto turistų klubas (UTK) orga nizuoja VI dviračių turizmo sąskrydiSis sąskrydis ne tik dviratininkams. Į smagią vakaronę prie laužo kviečiame pėsčiuosius, vandenininkus — visų turizmo rūšių žygeivius. O kitą dieną — dviračių varžybos, estafetės, kon kursai. Dviračiais važiuoti nuo Nemenčinės Buivydžių plentu iki Pa kalnių stotelės, po to posūkis į kairę link Neries, pagal markiruotę. Be dviračių galima važiuoti Pabradės krypties traukiniu iki Skersabalių stotelės, toliau eiti į priekį iki pervažos, po to nužymėtu keliu iki stovyklavietės prie Neries. Smulkesnę informaciją apie UTK renginius galima gauti klubo susirinkimuose ketvirtadieniais, 20 vai., JK 1 auditorijoje.
įsidarbinti siūlo.Visuomeninio maitinimo įmo nė „Panerys" kviečia įsidarbinti studentus pagalbiniais darbinin kais valgyklose ir bufetuose, ir
padavėjomis. iki 15 vai ir Galima dirbti ną. Platesnė
Darbo laikas nuo 7 nuo 14 iki 19 vai. nepilną darbo die informacija teikia
ma telefonu 66 44 16 (kadrų skyrius). P. Eidukevičiaus odos ir avaly nės gamybinis susivienijimas įdarbina studentus darbininkais. Galima dirbti nepilną darbo die ną. Informacija teikiama tel. 62 84 89 (kadrų skyrius).
Nepamirškite pratęsti studentų
pažymėjimų
galiojimo laiko
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 850325, išduotą MaF studen tui Gyčiui DARAClONUI, laikyti negaliojančiu.
Administracijos darbuoto jai Ir visuomeninės organiza cijos nuoširdžiai už|aučia ben dradarbę Valentiną RIABKOVĄ dėl motinos mirties.
Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 2014 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonas: 61-11-79. «CoBeTcxuH cTyAeKT* — opran napTKOMa, peKTopaTa, KOMHreTa oMcoMoaa, npotįiKOMa opAenon TpyAonoro Kpacnoro snaMeHH h Ąpy«6M ■apoAoa BnAsmoccKoro yBHBepcHTera hm. B. Kancysaca. Bhalhioc. PeAaKTop A. AHnnrrac. Ha ahtobckom s3UKe.
Pastaruoju metu spaudoje daug rašoma apie literatūros perkėlimą Iš specialiųjų fon dų į bendruosius. Sis proce sas intensyviai vyksta ir Uni versiteto Mokslinėje bibliote koje. Tačiau tai didelis dar bas, nes literatūra iš naujo kataloguojama, sisteminama ir tik tada perkeliama Į ben drąsias saugyklas. Nepaisant visų sunkumų, ši literatūra išduodama skaitytojams. Lai kini katalogai yra skaitykloje Nr. 3.
Nuoširdžiai užjaučiame me dicinos fakulteto V kurso stu dentę Jūratę VAINAUSKA1TĘ, mirus tėveliui. Grupės draugai
Administracijos darbuotojai nuoširdžiai užjaučia bendra darbį Viktorą BELIAKOVĄ dėl motinos mirties.
Redaktorius A. UPSTAS